Civilinė byla Nr. e2-436-465/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32069-2019-1
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.39.2.5.8; 3.1.7.6; 3.2.6.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 20 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė, sekretoriaujant Birutei Adamonienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Dariui Butvilavičiui, atsakovo atstovei advokato pad. Neringai Petrauskaitei, trečiojo asmens UAB „Abepa“ atstovui advokatui Povilui Gaidžiui
viešame teismo posėdyje žodinio bei rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kauno autobusai“ ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys UAB „Abepa“, UAB „Žilinskis ir Co“, AB „Energijos skirstymo operatorius“
n u s t a t ė :
Ieškovas nurodo, jog jis su atsakovu 2018-06-19 sudarė Įmonių turto draudimo sutartį, kuria laikotarpiu nuo 2018-06-29 iki 2019-06-28 visų rizikų draudimu buvo apdraustas joje nurodytas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas. Teigia, jog, be kita ko, sutartimi buvo apdrausti ir troleibusų linijos nuolatinės srovės kabeliai, esantys po žeme. Ieškovas nurodo, kad draudimo sutarties galiojimo metu buvo pažeisti kabeliai Vokiečių gatvėje Kaune ties pastatu Nr. 187, dėl ko sutriko troleibusų eismas. AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškovą informavo, jog kabelius pažeidė UAB „Abepa“, kuri 2018-10-11 vykdė žemės kasimo darbus ir prisipažino pažeidę kabelius. Dėl apdrausto turto sugadinimo ieškovas teigia patyręs 17777,30 Eur nuostolių. Atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką, motyvuodamas tuo, jog draudimo sutartimi apdrausti po žeme esantys kabeliai buvo sugadinti vykdant žemės kasimo darbus. Ieškovo teigimu, tokia atsakovo pozicija nėra teisiškai pagrįsta, prieštarauja Draudimo sutarties prasmei. Ieškovas, sudarydamas Draudimo sutartį, siekė apsaugoti savo turtinius interesus nuo rizikų, galinčių sukelti nuostolius. Nuostolių draudimo riziką pagal visų rizikų Draudimo sutartį perėmė atsakovas, suteikdamas draudimo apsaugą. Ieškovas tvirtina, jog kabeliai sudaro labai svarbią jo valdomo turto dalį, nes yra skirti užtikrinti troleibusų, kaip viešojo transporto, eksploatavimo Kauno mieste galimybę. Teigia, jog atsakovas yra gavęs draudimo įmokas. Remiantis atsakovo pozicija, troleibusų linijos nuolatinės srovės kabelių sugadinimas, vykdant žemės kasybos darbus, nėra draudžiamasis įvykis, tai iš esmės tokioje fizinėje padėtyje esančio turto joks draudžiamasis įvykis negali įvykti. Pažymi, jog žala atsirado ne dėl paties Ieškovo veiksmų, o dėl AB „ESO“ nustatytų trečiųjų asmenų, vykdžiusių žemės kasimą, kaltės, atitinka Draudimo sutarties individualių sąlygų nuostatas. Ieškiniu prašo įvykį pripažinti draudžiamuoju, priteisti 17777,30 Eur draudimo išmoką bei bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais motyvais.
Atsakovas su ieškiniu nesutinka, atsiliepime nurodo, jog atsakovui laimėjus viešąjį pirkimą, su 2017-06-23 ieškovu buvo sudaryta Paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 152/LT- 4/07-12-2017-79, kuri buvo pratęsta 2018-05-15 Susitarimu Nr. 116, bei kuri yra draudimo poliso, kurio galiojimo metu įvyko įvykis, neatskiriama dalis. Teigia, jog draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai pagal viešojo pirkimo sąlygas apibrėžiami pagal draudiko parengtas standartines draudimo taisykles, kurių Specialiųjų sąlygų 4.1.3.p. numatyta, kad BTA nemoka draudimo išmokos, jei nuostoliai atsirado dėl vykdomų ar vykdytų statybos ir/ar montavimo darbų, sistemų bandymų, ar dėl sprogdinimo, kasimo, kasinėjimo darbų. Atsiliepime pažymi, jog pagal paties ieškovo išdėstytas faktines aplinkybes, nuostoliai padaryti trečiojo asmens, jam vykdant žemės kasimo darbus, o tai pagal Įmonių turo draudimo taisyklių Nr. 004.1 Specialiųjų sąlygų 4.1.3 p. laikoma nedraudžiamuoju įvykiu. Tvirtina, jog draudiko sprendimas įvykį laikyti nedraudžiamuoju laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Draudimo apsauga nėra absoliuti ir yra pagrindas draudimo išmokai išmokėti yra tik faktas, patvirtinantis draudžiamojo įvykio draudimą. Atsakovo teigimu, ieškovas turi teisę reikšti reikalavimą žalą padariusiam asmeniui delikto pagrindu. Taip pat pažymi, jog UAB „Abepa“ savo kaltę dėl kilusios žalos neigia bei nesutinka su ieškovo nurodyta įvykio data. Atsakovas dėl įvykio kreipėsi su užklausimais į AB „ESO“ ir Kauno apskrities priešgaisrinę gelbėjimo valdybą, kuriose nurodomos skirtingos faktinės aplinkybės. Ieškinį prašo atmesti.
Atsakovo atstovė ieškinį prašė atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.
Tretysis asmuo UAB „Abepa“ atsiliepime nurodo, jog ieškovas klaidina teismą ir teikia tikrovės neatitinkančią informaciją. Tretysis asmuo kasinėjimo darbus vykdė, tačiau ne žalą sukėlusio įvykio dieną, o 2018-10-11, todėl negali būti laikoma įvykio kaltininke. Ieškovo duomenimis signalas apie pažeistą kabelį buvo gautas 2018-10-12, dėl ko nuo 9.30 val. iki 11.47 val. buvo sutrikdytas troleibusų eismas. Tą dieną UAB „Abepa“ jokių žemės kasimo darbų nevykdė. Trečiojo asmens teigimu, ESO operatyvinė brigada kabelių patikrinimo darbus vykdė būtent 2018-10-12 apie 9.23 val., o nuotraukoje yra užfiksuotas ESO operatyvinės brigados darbininkas, kuris su kastuvu perkirto ieškovo kabelį. Atsiliepime pažymi, jog AB „ESO“ teikia klaidinančią informaciją, siekdama išvengti atsakomybės. ESO iškviesti UAB „Žilinskis ir Co“ darbuotojai, ieškodami UAB „ESO“ kabelio ir dirbdami be plano, be jokių saugumo priemonių, su kastuvu pažeidė ieškovui priklausantį kabelį. Teigia, kad UAB „Abepa“ atstovas dėl kabelio pažeidimo surašė pasiaiškinimą 2018-10-11, t. y. iki žalą sukėlusio momento. Antrą kartą ESO brigada vyko 2018-10-12, kurio metu paaiškėjo, kad gedimas ne ESO įrenginiuose. Trečiojo asmens teigimu, ESO teikė atsakovui akivaizdžiai melagingą informaciją ir trukdė atlikti Draudimo įstatyme 98 str. 2d. nustatytą pareigą – atlikti žalą sukėlusio įvykio aplinkybių tyrimą ir sąmoningai nepateikė informacijos apie tai, kad žalą sukėlę ESO užsakymu darbus vykdžiusi operatyvinė brigada. UAB „Abepa“ teigia negalintis pateikti nuomonės, kas turėtų prisiimti atsakomybę dėl įvykio. Tretysis asmuo atsiliepime tvirtina nežinantis, kaip buvo nustatyta, kad dėl įvykio buvo pažeista kabelių izoliacija visoje 148 m atkarpoje. Jo teigimu, visos atkarpos kabelio keitimas niekaip nėra susijęs su įvykiu, o tiesiog įprastinio remonto darbai, kurie buvo atlikti atnaujinant pasenusius ir nusidėvėjusius kabelius. Be to, atkreipė dėmesį į tai, jog kabelio remonto darbai buvo atlikti lapkričio mėnesį, o ne likviduojant avarijos padarinius. Ieškovo pateikti į bylą žalos dydį grindžiantys įrodymai yra prieštaringi, ir neįrodo, kad yra susiję su žalą susijusiu įvykiu. Ieškinį prašo atmesti toje apimtyje, kurioje ieškinio reikalavimai yra grindžiami UAB „Abepa“ sukeltos žalos ir nuostolių aplinkybe, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2020-11-05 rašytiniuose paaiškinimuose tretysis asmuo UAB „Abepa“ papildomai nurodo, jog nei ieškovas, nei atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad draudžiamasis įvykis įvyko dėl trečiojo asmens UAB „Abepa“ veiksmų. Abi šalys netyrė ir nesiaiškino įvykio aplinkybių, nesiėmė veiksmų atlikti tyrimą. Ieškovo pozicija buvo grindžiama ESO pateiktu raštu apie tai, kad 2018-10-11 P. B. parašė paaiškinimą dėl galimo kabelių pažeidimo, kuris nepasitvirtino. Šis paaiškinimas nėra susijęs ir su UAB „Kauno autobusai“ elektros kabelių pažeidimu 2018-10-18 dieną. Tretysis asmuo pažymėjo, jog vadovaujantis liudytojo G. T. paaiškinimu, galimos ESO kabelių gedimo vietos ieškovo UAB „Žilinskis ir Co“ darbuotojai, kurie vykdė žemės kasinėjimo darbus. Tam, kad surasti gedimo vietą, buvo būtina atkasti pažeistą kabelio vietą. Kasinėjimo darbus patvirtina į bylą pateikta nuotrauka. Jo teigimu, ieškovo kabelių gedimas įvyko tuo metu, kai buvo atvykę UAB „Žilinskis ir Co“. Teigia, kad tiek atsakovas, tiek ir ieškovas turėjo galimybę išsiaiškinti tikslias žalą sukėlusio incidento aplinkybes, tačiau to nedarė, nesiaiškino tikrųjų įvykio priežasčių. Tretysis asmuo į procesą buvo įtrauktas nepagrįstai, neištyrus aplinkybių, kad draudžiamąjį įvykį tariamai sukėlė UAB „Abepa“ veiksmai. Tretysis asmuo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš pralaimėjusios šalies.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Abepa“ atstovas palaikė argumentus, nurodytus atsiliepime į ieškinį bei rašytiniuose paaiškinimuose.
Liudytojas G. T., ESO darbuotojas teisme nurodė, dispečeris pranešė, kad jo zonoje ties Juozapavičiaus g. 187 pastatu yra pažeisti kabeliai, jis davė užduotį UAB „Žilinskis ir Co“ dėl kabelių remonto, nes su šia firma yra sudaryta rangos sutartis. Jei pažeidimo vieta nėra matoma, turi išrašyti nurodymą, leidimą kasti, surasti gedimo vietą. Paliudijo, kad matėsi kabelių degimo vieta, suodžiai, į vietą nuvyko apie 11 val., ten buvo daug žmonių, tiksliai nepamena, ar buvo UAB „Žilinskis ir Co“ darbuotojų, užsakymas firmai buvo perduotas spalio 11 d., o spalio 12 d. ši firma nuvažiavo atlikti darbų. Kadangi ta ESO kabelių atkarpa buvo atjungta, tai jie užsidegti negalėjo. Be to, laboratoriniais tyrimais nustatyta, kad ESO kabeliai nebuvo pažeisti, todėl jie nebuvo taisomi. Patvirtino, kad ESO prižiūri tik savo kabelius, buvo iškviestas tik dėl šių kabelių galimo gedimo. UAB „Kauno autobusai“ kabelių neprižiūri. Pagal dispečerio nurodymą spalio 11d. nuvykusi į vietą operatyvinė brigada rado suodžius, surašė pranešimą bei UAB „Abepa“ paaiškinimus dėl kasimo darbų. Dėl saugumo buvo atjungta kabelių grandinė. Darė prielaidą, kad galimai degė troleibusų kebeliai, laukė jų darbuotojų atvykimo. Pranešimo nesulaukė, todėl antrą kartą nuvyko po pietų, matė, kad troleibusų kabeliai jau buvo atkasti, suremontuoti. Tvirtino, kad UAB „Žilinskis ir Co“ neigė pažeidę kabelius, ar padarę žalos savo veiksmais.
Liudytojas S. A., dirbantis UAB „Kauno autobusai“ troleibusų parko vadovu paliudijo, kad dispečeris gavo signalą apie įvykį spalio 12d., operatyvinė brigada nuvykusi fiksavo gaisrą, kabelių pažeidimą, o jis pats į įvykio vietą atvyko vėliau. Toje vietoje buvo ir ESO darbuotojai ir UAB „Abepa“ darbuotojai. Patvirtino, jog dieną prieš, t. y. spalio 11 dieną jokių gedimo signalų negavo. Žalos dydis nustatomas, tikrinant kabelio tinkamumą, paaiškėjo, jog kabeliai iki maitinimo taško buvo sugadinti, juos buvo būtina keisti. Kiekvienais metais atlieka kabelių kokybę, poreikio jų keisti nebuvo, tačiau dėl įvykio jie buvo sugadinti pilnai. Paaiškino, jog kabeliai buvo įsigyti ankščiau, nes būtina turėti jų atsargoje, jeigu staiga prireiktų.
Tretysis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime nurodė, jog pranešimą apie galimai pažeistą kabelį gavo 2018-10-11 apie 11:46, todėl buvo duota užduotis operatyvinei brigadai apžiūrėti situaciją objekte. Buvo nustatyta, jog trasoje eina 2 vnt. kabelių, vienas iš jų pažeistas. Operatyvinei brigadai nurodyta atlikti perjungimus. ESO teigimu, dėl kilusių padarinių pašalinimo kreiptasis į UAB „Žilinskis ir Co“, kuriam ESO darbuotojas G. T. užsakė 2018-10-11 užduotimi suderinti darbai 10 kV kabelių bandymas labai žemo dažnio įtampa. 2018-10-12 ESO buvo pranešta apie objekte degančius kabelius. Operatyvinei brigadai nuvykus paaiškėjo, jog gedimas buvo ne bendrovės nuosavybės elektros įrenginiuose. Tretysis asmuo ESO pažymi, jog abu pranešimus apie pažeistus kabelius (2018-10-11 ir 2018-10-12) gavo iš UAB „Abepa“, kuri abi dienas vykdė žemės kasimo darbus. Į ESO dėl leidimo vykdyti šiuos darbus nesikreipė. Trečiojo asmens teigimu, ESO rangovai, gavę užduotį nustatyti kabelio pažeidimą ir atlikti remonto darbus, neieško pažeistos vietos atkasdami visą trasą, o tik suradus pažeistą vietą, atkasa kebelį. Teigia, jog negali vertinti draudimo sutarties, todėl prašo priimti sprendimą savo nuožiūra.
Tretysis asmuo UAB „Žilinskis ir Co“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog bendrovės darbininkai atvyko į Juozapavičiaus g. pagal 2018-10-12 užsakymą ir kartu su užsakovo atstovu ieškovo kabelio pažeidimo vietos. Tvirtina, jog kabeliai jau buvo atkasti, jokie kasinėjimo ar žemės kasimo darbai nebuvo reikalingi atlikti. Pažeidimo paieška vykdoma nusemiant apibyrėjusias žemes nuo kabelių. Teigia, jog vizualiai pažeidimo vieta nebuvo nustatyta, todėl buvo iškviesta laboratorija, kuri patvirtino, jog nei vienas iš užsakovui (AB „ESO“) priklausančių elektros kabelių nebuvo pažeistas, todėl remonto darbų atlikti neprireikė. Tretysis asmuo tvirtina, jog elektros kabelis buvo pažeistas iki jo darbuotojams atvykstant, nes į įvykio vietą buvo važiuojama gavus pranešimą dėl pažeisto kabelio. UAB „Abepa“ darbuotojas negalėjo žinoti, kieno kabelį pažeidė, nes ant pačių kabelių nėra nurodyti jų savininkai. UAB „Žilinskis ir Co“ teigimu, UAB „Abepa“ darbuotojas suklydo nurodydamas kabelio savininką, tačiau nesuklydo dėl paties kabelio pažeidimo fakto. Be to, nurodo, kad perkirtęs 6 kV įtampos kabelį, kaip teigia UAB „Abepa“, darbininkas būtų patyręs žymius kūno nudegimus, o tokių duomenų byloje nėra. Taip pat pažymi, kad UAB „Abepa“ filmuota medžiaga, kurioje užfiksuoti nežinomi besikalbantys asmenys, nepagrįstai vadina, jog UAB „Žilinskis ir Co“ darbininkas perkerta kabelį. Sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra.
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, jog ieškovui vykdant viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu draudimo paslaugoms pirkti 2017-06-13 buvo sudaryta paslaugų pirkimo pardavimo sutartis, kuria apdraustas jos prieduose nurodytas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, išduoti draudimo polisai (e. bylos 1t. b.l. 9-11). Viešojo pirkimo konkurso sąlygose numatyta, jog draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai turto draudime bus apibrėžiami pagal draudiko parengtas galiojančias draudimo taisykles (II pirkimo objekto dalis, Turto draudimas, 2.7.1 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, jog 2018m. spalio 12d. apie 9.30 val. UAB „Kauno autobusai“ dispečerinė gavo signalą apie pažeistą kabelį, dėl ko sutriko troleibusų eismas F6 ruože. Nedelsiant buvo išsiųsta ieškovo darbuotojų brigada, kuri atvykusi šalia pastato Vokiečių g. 187 rado iškastą duobę ir pažeistus du 600V įtampos troleibusų linijos nuolatinės srovės kabelius, iš kurių rūko dūmai (2018-01-12 Aktas, 1t., e. bylos l. 22). Tuo metu į įvykio vietą atvyko ir ESO operatyvinė brigada, kuriai po pranešimo apie degančius kabelius 09.57 val. buvo duota užduotis įvertinti situaciją objekte. ESO darbuotojai, nustatę, jog gedimas įvyko ne bendrovei nuosavybės teise priklausančiuose elektros įrenginiuose, jokių darbų neatliko (2020-02-14 AB „Energijos skirstymo operatorius“ raštas Nr. 42030 dėl informacijos pateikimo). 2020-02-17 raštu AB „Energijos skirstymo operatorius“ patvirtino, jog tą pačią dieną, t. y. 2018-10-12 į objektą vyko ir UAB „Žilinskis ir Co“ darbuotojai bendrovės 2018-10-11 užsakymu atlikti įtartinų ir galimai pažeistų atjungtų bendrovės ESO kabelių remontą. Kabeliai buvo išbandyti žemo dažnio įtampa ir po bandymo nustatyta, kad bendrovės ESO kabeliai nebuvo pažeisti. Be to, liudytojas UAB „Elektros skirstymo operatorius“ inžinierius G. T., dalyvavęs vykdant įmonei UAB „Žilinskis ir Co“ darbus objekte patvirtino, jog su šia įmone yra sudaryta rangos sutartis, 2018-10-11 jai buvo pateikta užduotis dėl galimai pažeistų kabelių taisymo. UAB „Žilinskis ir Co“ darbuotojai pažeistų ESO kabelių tikrinimą vykdė spalio 12 d. rytą. Įvertinus faktus chronologiškai galima tvirtinti, jog 2018m. spalio 12d. ryte, kai buvo gautas pranešimas dėl ieškovui priklausančio elektros kabelio gedimo, prie objekto Vokiečių g. 187 buvo atvykę AB „ESO“ darbuotojai, darbus pagal ESO užduotį vykdė ir UAB „Žilinskis ir Co“, remiantis 2018m. spalio 11 d. gautu UAB Abepa“ pranešimu dėl kabelio pažeidimo (e. bylos 1t., b. l. 18). Taigi, bylos medžiaga patvirtina, jog prie to paties objekto Vokiečių g. 187, buvo fiksuoti du įvykiai dėl kabelio gedimo. Pirmasis, fiksuotas spalio 11d. pagal UAB „Abepa“ administratoriaus P. B. pranešimą, o antrasis, spalio 12d. ryte apie 9.30 val. dėl troleibusų linijos gedimo. Abu pranešimus apie galimai pažeistus kabelius trečiojo asmens AB „ESO“ teigimu, gavo iš UAB „Abepa“.
Draudikas įvykį pripažino nedraudiminiu ir mokėti draudimo įmoką atsisakė (e. bylos 1t., b. l. 38). Savo atsisakymą mokėti draudimo išmoką jis grindžia Įmonių turto draudimo taisyklėmis ir taisyklių Specialiųjų sąlygų 4.1.3.p., kuris numato, jog draudikas nemoka draudimo išmokos, jeigu nuostoliai atsirado dėl vykdomų ar vykdytų statybos ir/ar montavimo darbų sistemų išbandymų ar dėl sprogdinimo, kasimo, kasinėjimo darbų.
LR CK 6.987 straipsnyje pateikta draudimo sutarties samprata, pagal kurią draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.
Taigi, draudimo sutarties pagrindą sudaro draudžiamasis įvykis, t. y. atsitikimas, kuriam įvykus draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo įgyja teisę į draudimo išmoką. Paprastai draudimo liudijime (polise) yra nurodomi konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys (CK 6.992 straipsnio 1 dalis), o draudimo rūšies taisyklės – standartinės, bendros sąlygos, taikomos visiems tos draudimo rūšies draudėjams, sudarantiems atitinkamos rūšies draudimo sutartį su tuo pačiu draudiku. Būtent draudimo rūšies taisyklėse paprastai nustatomos draudimo apsaugos ribos, t. y. atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais ir kuriems įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalis). Šiose taisyklėse privalo būti nurodyti ir nedraudžiamieji įvykiai, kurių atveju draudikas mokėti draudimo išmokų neprivalo (Draudimo įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o esant abejonių, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1445/2002; 2017-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-326-219/2017).
Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymas nedraudžia draudimo sutartyje nustatyti išimčių, kuriomis remdamasis draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti. Tačiau ši teisė neturi paneigti civilinės atsakomybės draudimo esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų, todėl draudimo sutarties sąlyga, ribojanti draudžiamosios apsaugos apimtį, ir apibrėžianti draudimo rizikos laipsnį, vertintina kaip esminė sutarties sąlyga, dėl kurios šalys turi aiškiai susitarti, kiek įmanoma ją sukonkretinti, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką, paneigiant pačią draudimo sutarties esmę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007).
Kadangi nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio, tai atvejai, kai draudikas neprisiima rizikos ir nesuteikia draudimo apsaugos, atitinkamos draudimo taisyklėse turi būti išvardinti aiškiai ir nedviprasmiškai, o draudėjas apie tokius atvejus turi būti tinkamai informuotas (CK 6.185 straipsnio 2 dalis, Draudimo įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Remiantis Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalimi, draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmokos, neįsitikinęs draudiminio įvykio buvimu. Jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudiminis įvykis, o draudikas su tuo nesutinka, tai pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo, ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009).
Bylos medžiaga patvirtinta, jog nagrinėjamu atveju ieškovas draudimo paslaugas pirko vykdydamas viešąjį pirkimą. Svarbu pažymėti, jog skelbdamas viešąjį konkursą draudimo paslaugoms pirkti, pats ieškovas sąlygose nurodė, kad draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžiami pagal Draudiko parengtas galiojančias draudimo taisykles (2.7.1 punktas). Analogiška sutarties nuostata yra pakartota ir šalių pasirašytoje Paslaugų pirkimo-pardavimo sutartyje, kuri kaip nurodoma Įmonių turto draudimo polise Nr. 083321, yra laikoma neatsiejama šios draudimo sutarties dalis. Perkančiosios organizacijos paaiškinimai kvalifikuotini kaip sudėtinė pirkimo dokumentų dalis; kai perkančioji organizacija apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), ji negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011).
Įmonių turto draudimo polise yra nurodytos draudžiamos rizikos, numatančios, jog atlyginami visi staiga ir nenumatytai atsitikę įvykiai, išskyrus nedraudžiamuosius įvykius, nurodytus Įmonių turto taisyklių Nr. 004.1. (toliau – Taisyklės) ketvirtame skirsnyje „Nedraudžiamieji įvykiai“. Vienas iš tokių įvykių, kuomet Draudikas atsisako atlyginti draudėjo nuostolius ir nemoka draudimo išmokos, tai vykdomi/ar vykdyti statybos ir /ar montavimo darbai, sistemų bandymai, sprogdinimo, kasimo kasinėjimo darbai (Taisyklių 4.1.3 p.). Tokiems darbams vykdyti būtinas žemės darbų vykdymo vietoje esančių požeminių statinių, susisiekimo komunikacijų savininkų (valdytojų) suderintas darbų vykdymo aprašas bei schema. Duomenų, jog žemės kasimo, kasinėjimo darbams įstatymo nustatyta tvarka būtų išduotas leidimas, nėra. Kita vertus, byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia pagrįstai teigti, jog kabelių pažeidimas, kuris buvo fiksuotas ESO dispečerinėje 2018-10-12, įvyko būtent dėl žemės kasimo darbų. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina bendrovės UAB „Abepa“ direktoriaus P. B. paaiškinimai apie administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymą (e. bylos 1t., b. l. 18) bei Paslaugų/darbų užsakyme Nr.EU 0TRTP-1807765 aprašytos užduoties informacija apie Juozapavičiaus g. 187 raunamą kelmą. Nepaisant to, jog dėl leidimo atlikti tokio pobūdžio darbus elektros tinklų apsaugos zonoje nebuvo išduotas, akivaizdu, jog įvykio vietoje žemė buvo atkasta. Tai matyti ir iš byloje esančių nuotraukų bei UAB „Abepa“ pateiktos video medžiagos. Teismas, atsižvelgdamas į šios bylos dalyką, nepasisako, kieno veiksmais buvo padaryta žala ieškovo turtui, tačiau remiantis bylos duomenimis galima pagrįstai teigti, jog ieškovui priklausantys elektros kabeliai buvo pažeisti trečiųjų asmenų, vykdant žemės kasimo darbus, kuriuos Įmonių turto draudimo taisyklės Nr. 004.1, galiojusios įvykio metu, apibūdina kaip nedraudiminį įvykį (4.1.3 punktas).
Įvertinus tai, kad pats ieškovas savo siūlyme sutiko bei nurodė draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius apibrėžti pagal Draudiko galiojančias draudimo taisykles, laikytina, kad su jomis buvo susipažinęs tinkamai. Be to, šią nuostatą įtraukė ir į Paslaugų pirkimo –pardavimo sutartį, tuo sutikdamas su Draudiko taisyklėse išvardintomis išimtimis, kurioms esant draudikas mokėti draudimo išmoką atsisako. Ieškovui pačiam išaiškinus savo tikruosius ketinimus ir lūkesčius, išreikštus Sutarties 2.7.1. punkte, ir atsakovui laimėjus konkursą nurodytomis sąlygomis, teismo vertinimu, ieškovas neturi pagrindo tikėtis, kad ši sąlyga vėliau bus aiškinama kitaip.
Taip pat kritiškai vertintini ieškovo teisiniai argumentai, siūlantys vadovautis Papildomų išlygų 2 punktu, numatančiu draudimo išmokos mokėjimą tuo atveju, jei draudžiamais įvykis įvyko dėl trečiųjų asmenų kaltės, yra nustatyti kaltininkai ir jų kaltė įrodyta (Paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties 2.10.2.2 p.). Sistemiškai aiškinant sutarties nuostatas, matyti, jog papildomos išlygos, išvardintos 2.10 punkte, reglamentuoja išmokų dydį bei franšizių taikymą skirtingais atvejais, ir pan., tačiau niekaip nepasisako apie išlygas mokėti draudimo išmoką, pripažinus įvykį nedraudiminiu. Šalių sudaryta Paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis nedviprasmiškai ir be išlygų numato, jog draudiminiai ir nedraudiminiai įvykiai apibrėžiami pagal Draudiko galiojančias taisykles (2.7.1 punktas).
Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015m. liepos 15d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016m. balandžio 1d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ir kt.).
Teismo vertinimu, surinktų įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad pagrindas nemokėti draudimo išmokos yra įrodytas, todėl ieškovo reikalavimas priteisti draudimo išmoką negali būti tenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė į bylą duomenis, jog dėl bylinėjimosi patyrė 500 Eur išlaidų, o tretysis asmuo UAB „Abepa“ - 1210 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra atmestas pilnai, visos atsakovo bei trečiojo asmens UAB „Abepa“ patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1d.).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio (CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 284 str. 1 d., 307 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Kauno autobusai“, į. k. 133154754, 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (į. k. LV40103840140), veikiančio per Lietuvos filialą AAS „BTA Baltic Insurance Company“, į. k. 300665654 naudai, bei 1210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens UAB „Abepa“, į. k. 134197413, naudai.
Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas\\\\\\\\dienų n gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Margarita Ambrazaitienė