Civilinė byla Nr. e2A-63-910/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00477-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos:          2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 2.6.18.3; 3.1.7.13; 3.3.1.18.1

 (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. sausio 11 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Vilijos Mikuckienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamrenta“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VEIKMĖS STATYBA“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamrenta“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „LG projektai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „VEIKMĖS STATYBA“ dėl statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Eriadas“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, „Ergo Insurance SE“, atstovaujama Lietuvos filialo, uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų konstrukcijos“, L. D..

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Kamrenta“ (buvęs pavadinimas UAB „AVITELA“; toliau – ir užsakovė arba ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama solidariai iš atsakovių UAB ,,LG projektai“ (buvęs pavadinimas UAB „LAIMOS IR GINTO PROJEKTAI“) ir UAB ,,VEIKMĖS STATYBA“ priteisti 121 136,14 Eur netinkamai atliktų statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidas, 8 470 Eur ekspertizės atlikimo išlaidas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.  

2.       Ieškovė nurodė, kad 2015 m. liepos 20 d. ieškovė ir atsakovė UAB ,,Laimos ir Ginto projektai“ (dabar – UAB „LG projektai; toliau – ir projektuotoja) sudarė Projektavimo darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria projektuotoja įsipareigojo parengti prekybos paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir objektas), statybos projektą, atlikti projekto vykdymo priežiūrą, sklypo geologinius tyrinėjimus ir topografines nuotraukas. Taip pat 2016 m. lapkričio 17 d. buvo sudaryta dar viena Projektavimo darbų rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria projektuotoja įsipareigojo parengti to paties prekybos paskirties pastato architektūrinės, konstrukcinės ir sklypo sutvarkymo dalių darbo projektą. Ieškovė ir atsakovė UAB ,,VEIKMĖS STATYBA“ (toliau – ir rangovė) 2017 m. gegužės 16 d. pasirašė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir rangos sutartis), kuria rangovė įsipareigojo pagal parengtą techninį projektą bei architektūros, konstrukcijų ir sklypo sutvarkymo dalių darbo projektą atlikti objekto statybos darbus. 2018 m. spalio 26 d. ieškovė ir rangovė pasirašė 2018 m. spalio 22 d. parengtą galutinį atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą. Praėjus tik savaitei nuo statybos darbų perdavimo, ėmė ryškėti statybos darbų trūkumai – objekte pradėjo trūkinėti plytelės, skilti sienos, neatsidarė katilinės, sandėlio, tarnybinių patalpų durys. Ieškovė, siekdama nustatyti paaiškėjusių statinio trūkumų atsiradimo priežastis, pasitelkė statybos ekspertus. Šie atliko tyrimus ir konstatavo, kad pastato techninis projektas parengtas neatsižvelgus į po juo esančio grunto savybes – dėl esamo durpių sluoksnio suspaudimo sėda pastato grindys. Projektuotoja neįvertino po pastatu esančio grunto savybių bei to, kad aptiktas silpnas gruntas negalėjo būti naudojamas kaip grindų pagrindas. Rangovė, atlikdama statybos darbus ir matydama, kad esami projektiniai sprendiniai neužtikrins atliekamo darbo tinkamumo bei tvirtumo, privalėjo apie tai informuoti ieškovę, tačiau šios pareigos neįvykdė. Ieškovė, įvertinusi nustatytų defektų prigimtį, 2020 m. kovo 31 d. rangovei ir kitiems statybų procese dalyvavusiems asmenims pateikė pretenziją, prašydama neatlygintinai pašalinti objekto trūkumus ir atlyginti ekspertizės išlaidas. Gavusi rangovės neigiamą atsakymą, ieškovė, vadovaudamasi rangos sutarties 12.4 papunkčiu bei siekdama užtikrinti objekto saugų eksploatavimą, pati ėmėsi šalinti statybos trūkumus. Su URETEK Baltic OU, atstovaujamu Lietuvos filialo, 2020 m. rugsėjo 14 d. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo atliktas tuštumų po grindimis užpildymas, grunto po grindimis stabilizacija ir maksimalus įmanomas saugus objekto grindų konstrukcijos pakėlimas. Šių darbų kaina – 99 220 Eur (82 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM)). Be to, atliekant darbus paaiškėjo, kad neišvengiamai yra reikalingi papildomi darbai, kurių kaina – 30 000 Eur be PVM. Pagal nurodytą sutartį visi darbai buvo atlikti 2020 m. spalio 20–23 dienomis, ir buvo pastebėtas (nustatytas) jų didelis teigiamas poveikis. Bendra atliktų darbų kaina – 112 000 Eur be PVM. Be grunto sustiprinimo papildomai reikėjo pakeisti grindų plyteles, atlikti sienų remontą, trūkusios lietaus nuotekų sistemos remontą, trūkusių vamzdynų apžiūrą bei valymą. Papildomi defektų šalinimo darbai ieškovei kainavo 9 136,14 Eur. Ieškovė, įvertinusi defektų prigimtį ir su projektuotoja bei rangove pasirašytų sutarčių sąlygas, reikalavimą dėl 121 136,14 Eur trūkumų šalinimo išlaidų ir 8 470 Eur išlaidų už ekspertizės atlikimą atlyginimo pareiškė solidariai projektuotojai ir rangovei, nes mano, jog dėl šių asmenų netinkamai įvykdytų sutartinių įsipareigojimų ieškovė buvo priversta savo lėšomis pašalinti paaiškėjusius objekto statybos trūkumus.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

3.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 2 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies: ieškovei iš projektuotojos priteisė 72 681,68 Eur defektų šalinimo ir 5 082 Eur ekspertizės išlaidas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6 739 Eur bylinėjimosi išlaidas; ieškovei iš rangovės priteisė 18 170,42 Eur defektų šalinimo ir 1 270,5 Eur ekspertizės išlaidas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš ieškovės rangovei priteisė 9 500,52 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė; iš projektuotojos trečiajam asmeniui UAB „Eriadas priteisė 6 461,68 Eur bylinėjimosi išlaidas; iš rangovės trečiajam asmeniui UAB „Eriadas“ priteisė 1 615,42 Eur bylinėjimosi išlaidas; valstybės naudai iš projektuotojos priteisė 15,94 Eur, o iš rangovės – 3,98 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4.       Remdamasis bylos medžiaga teismas nustatė, kad pradiniame projektinių dokumentų rengimo etape buvo numatytas silpno grunto išvežimas ir naujo grunto atvežimas į statybvietę bei jo sutankinimas, tačiau vėliau, projektuotojai rengiant darbo projektą, šis sprendinys buvo pakeistas kitu, t. y. darbo projekto konstrukcinės dalies aiškinamajame rašte dėl grindų nurodytas toks silpnų gruntų stabilizavimo sprendinys – gruntų armavimas ir stabilizavimas geotinklais, o grindų detalėje ,,D2“ nurodyta, kad po grindimis esamas gruntas tik sutankinamas. Taigi anksčiau parengtame techniniame projekte numatyti esamo grunto nukasimo ir naujo grunto atvežimo darbai į darbo projektą jau nebuvo įtraukti. Teismas padarė išvadą, kad objekto defektai atsirado dėl netinkamo projektavimo, t. y. projektuotojos kaltų veiksmų, todėl jai kyla sutartinė civilinė atsakomybė. Teismas, įvertinęs tai, kad pagal 2015 m. liepos 20 d. Projektavimo darbų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1.2 papunkčio ir 2 punkto sąlygas projektuotoja įsipareigojo prižiūrėti, ar tinkamai vykdomas projektas, ar darbai atliekami nenukrypstant nuo projektinių sprendimų, o juos pastebėjusi pranešti užsakovei ar rangovei, padarė išvadą, jog tuo atveju, jeigu pati projektuotoja būtų maniusi, kad gruntą reikia išvežti, ji, vykdydama priežiūrą, tikrai būtų tai pastebėjusi ir informavusi tiek rangovę, tiek ieškovę, tačiau to nepadarė, nes manė, jog darbo projekte esantis sprendinys yra tinkamas. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, darbų, susijusių su grunto išvežimu ir atvežimu, apimtis, tai, kad visi atliekami darbai buvo fiksuojami Statybos darbų žurnale, teismas konstatavo, kad nepastebėti, jog rangovė neišvežė esamo ir neatvežė naujo grunto, projektuotoja galėjo tik tuo atveju, jeigu nevykdė sutartinio įsipareigojimo atlikti projekto vykdymo priežiūrą. Tai dar kartą patvirtina, kad projektuotoja yra atsakinga dėl ieškovei kilusios žalos.

5.       Spręsdamas dėl rangovės atsakomybės už statybos darbų defektus, teismas, įvertinęs ieškovės ir rangovės 2017 m. gegužės 16 d. sudarytos rangos sutarties 3.3, 5.4, 5.5, 6.2.2, 6.2.4, 6.2.42, 6.2.47, 8.2 bei 8.4 papunkčių nuostatas, konstatavo, kad rangovė įsipareigojo susipažinti su projektine dokumentacija ir pagal ją atlikti rangos darbus, todėl turėjo pastebėti, jog techninio ir darbo projektų sprendiniai dalyje „Grindys“ skiriasi. Nagrinėjamo ginčo kontekste teismas pripažino reikšminga aplinkybe tai, kad rangovė veikė kaip statybos profesionalė, todėl turėjo pastebėti, jog darbo projekto sprendiniai, dėl kurių ieškovei kilo žala, yra netinkami. Juolab kad ji atliko darbų kainos skaičiavimus, o grunto iškasimo ir jo sutankinimo kainos labai skiriasi. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad dėl žalos ieškovei kilimo tam tikra apimtimi atsakinga ir rangovė. Be to, rangovė įsipareigojo bendradarbiauti tiek su ieškove, tiek su projektuotoja, todėl, pastebėjusi techninio ir darbo projekto skirtingus sprendinius, turėjo kreiptis į projektuotoją, o pastebėjusi netikslumus techniniame projekte, jo prieštaravimą darbo projektui ar neatitiktį normatyviniams dokumentams, nedelsdama raštu informuoti ieškovę ir darbus pratęsti tik po ieškovės nurodymo, tačiau to nepadarė.

6.       Teismas, įvertinęs tiek eksperto L. U. ekspertizės išvadų akto, tiek E. B. požeminių darbų įmonės atliktų inžinerinių geologinių tyrimo išvadas, nusprendė, kad rangovės, kaip savo srities profesionalės, patirties turėjo pakakti tam, jog suprastų, kad grunto sutankinimas esamu atveju negalimas, nes gruntas silpnas ir negali būti grindų pagrindas. Įvertinęs tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog rangovė yra susipažinusi su visais objekto statybos dokumentais, teismas priėjo prie išvados, kad, žinant inžinerinių geologinių tyrimų išvadas ir esant techninio projekto sprendinių iškasti gruntą bei darbo projekto sprendinių sutankinti esamą gruntą kolizijai, rangovei, kaip patyrusiai statybos rangos specialistei, turėjo kilti įtarimų, ar darbo projektas parengtas tinkamai. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad rangovė tam tikra dalimi taip pat yra atsakinga dėl žalos ieškovei atsiradimo. 

7.       Teismas, spręsdamas dėl kitų asmenų įtakos žalai kilti, pažymėjo, kad rangovės atliekamiems darbams prižiūrėti ieškovė paskyrė techninį prižiūrėtoją – UAB „Eriadas“, kuris atliko objekto projektavimo ir statybos darbų valdymą bei statybos techninę priežiūrą. Teismas nustatė, kad techninis prižiūrėtojas, kaip ir rangovė, buvo susipažinęs su visa projektine dokumentacija ir, teismo vertinimu, turėjo pastebėti, kad darbo projekte yra pakeisti techninio projekto projektiniai sprendiniai, numatantys grindų įrengimą. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad trečiasis asmuo UAB „Pastatų konstrukcijos“ atliko techninio projekto ekspertizę, o darbo projekte pakeitus grindų sprendinius ekspertizė nebuvo atlikta ir apie tai techninis prižiūrėtojas nepranešė ieškovei (jeigu pranešė, tai byloje tokių duomenų nėra). Iš bylos medžiagos matyti, kad darbo projektas (A laidos), kuriame buvo numatytas kitas sprendinys – esamo grunto sutankinimas, buvo pasirašytas projektuotojos ir techninio prižiūrėtojo, uždėti spaudai „Pritariu statyti“ ir „Taip pastatyta“. Teismas nusprendė, kad ir techninis prižiūrėtojas yra prisidėjęs prie žalos ieškovei atsiradimo.

8.       Spręsdamas dėl UAB „Pastatų konstrukcijos“ galimos kaltės, vertinant objekto projektinę medžiagą, teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog UAB „Pastatų konstrukcijos“ būtų vertinusi darbo projekto grindų sprendinį, kuris yra esminė žalos kilimo priežastis, todėl nėra pagrindo jos atsakomybei kilti.

9.       Vertindamas pačios ieškovės veiksmų įtaką žalai atsirasti, teismas konstatavo, kad nenustatyta ieškovės veiksmų, kurie būtų nulėmę žalos atsiradimą. Byloje nėra rašytinių duomenų apie tai, kieno iniciatyva buvo pakeistas projektas, projektuotoja nenurodė, kad ieškovė jai būtų liepusi keisti projektą, o teigė, jog techniniame ir darbo projektuose yra vienas tinkamas sprendinys. Teismas taip pat pažymėjo, kad net tuo atveju, jeigu ieškovė, nebūdama profesionali statytoja, būtų prašiusi pakeisti projektinius sprendinius, siekdama sutaupyti, projektuotoja turėjo parinkti tokį sprendinį, kuris užtikrintų statinio tvirtumą, o tai šiuo atveju nebuvo padaryta.

10.       Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovių solidariai, teismas nurodė, kad akivaizdu, jog atsakovės veikė atskirai, pagal skirtingas sutartis, jų nesiejo tokie sutartiniai santykiai, iš kurių būtų galima kildinti atsakovių veiksmų bendrumą, todėl nėra pagrindo taikyti atsakovėms solidariąją atsakomybę.

11.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškiniu nereiškia pretenzijų techniniam prižiūrėtojui; techninis prižiūrėtojas nėra ginčo sutarčių su projektuotoja ir rangove dalyvis; statybos techninis prižiūrėtojas, paskirtas (pasamdytas) statytojos (ieškovės), veikia jos interesais, todėl, neteisėto neveikimo atveju, jis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.697 straipsnio 3 dalimi, atsako statytojai. Teismas, įvertinęs nagrinėjamam ginčui aktualius kasacinio teismo suformuluotus teisės išaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014; 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41-690/2016) bei atsižvelgęs į tai, kad žalos atsiradimą nulėmė ir trečiasis asmuo – techninis prižiūrėtojas, veikęs ieškovės naudai, nusprendė, kad yra pagrindas iš atsakovių priteistiną žalą mažinti iki 75 proc., nes, jeigu techninis prižiūrėtojas būtų tinkamai prižiūrėjęs projekto vykdymą, būtų pastebėjęs, jog pakeisti jo sprendiniai, kurie nepatikrinti darant projekto ekspertizę, bei būtų apie tai informavęs ieškovę, žala nebūtų kilusi.

12.       Vertindamas atsakovių atsakomybės dalis, teismas nusprendė, kad šiuo atveju projektuotoja turi atlyginti 60 proc., o rangovė – 15 proc. ieškovei kilusios žalos, nes didžioji dalis kaltės dėl žalos atsiradimo tenka būtent projektuotojai. Teismas pažymėjo, kad projektuotoja, būdama projektavimo specialistė, turėdama pakankamai žinių, kvalifikaciją, labai aiškius inžinerinius geologinius tyrimus, kuriuose aiškiai nurodyta, jog gruntas netinkamas objekto grindims įrengti, pakeitė techninio projekto sprendinius ir darbo projekte numatė netinkamą sprendinį, kuris ir nulėmė grindų nusėdimą bei žalos ieškovei atsiradimą, todėl būtent projektuotoja turi atlyginti ieškovei didesnę žalos dalį. Teismas taip pat nurodė, kad rangovė visus darbus atliko kokybiškai, pagal projektinę medžiagą, tačiau ji, kaip statybų profesionalė, išsamiai susipažinusi su objekto statybos dokumentais, nebuvo pakankamai atidi, rūpestinga, neįsigilino, kodėl keičiami projektiniai sprendiniai, nors, esant techninio projekto sprendinio iškasti gruntą ir darbo projekto sprendinio sutankinti esamą gruntą kolizijai, jai turėjo kilti įtarimų, ar darbo projektas parengtas tinkamai, juolab kad pagal geologinius tyrimus gruntas grindims buvo netinkamas. Rangovei pastebėjus šiuos netikslumus, nebūtų kilusi žala ieškovei, todėl rangovė taip pat turi atlyginti ieškovės patirtos žalos dalį.

13.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra ginčo dėl 121 136,14 Eur statybos darbų trūkumų šalinimo ir 8 470 Eur ekspertizės išlaidų dydžio, ieškovei iš projektuotojos priteisė 72 681,68 Eur trūkumų šalinimo ir 5 082 Eur ekspertizės išlaidų, o iš rangovės – 18 170,42 Eur trūkumų šalinimo ir 1 270,50 Eur ekspertizės išlaidų.

14.       Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, teismas ieškovei iš atsakovių priteisė 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15.       Įvertinęs patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, teismas paskirstė dalyvaujančių byloje asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

 

I.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

16.       Apeliaciniame skunde rangovė UAB „VEIKMĖS STATYBA“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinio reikalavimas iš rangovės ieškovei priteisti 18 170,42 Eur defektų šalinimo, 1 270,5 Eur ekspertizės išlaidų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir priimti naują sprendimą – ieškinį rangovės atžvilgiu atmesti; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimo dalį, kuria iš rangovės priteista 1 615,42 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB „Eriadas“ ir 3,98 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei; rangovei iš ieškovės priteisti rangovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

16.1.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad rangovė turėjo pastebėti, jog darbo projekto sprendinys, dėl kurio ieškovei kilo žala, yra netinkamas. Faktas, kad rangovė yra statybos darbų profesionalė, nesudaro pagrindo vertinti, jog rangovė turi analizuoti ir vertinti geologinius sklypo rodiklius bei atitinkamai parinkti objekto konstrukcijų ar kitus projektinius sprendinius. Apskųstu sprendimu rangovei nepagrįstai perkelta projektuotojo atsakomybė, pareikalauta kvalifikacinių žinių, kurių rangovė neturi. Projektuotoja, ieškovės pavedimu, parengė projektinę dokumentaciją, ši buvo pateikta rangovei, kuri pagal ją ir atliko darbus. Tiek pagal statybos rangą, tiek ir pagal projektavimo darbų rangą reglamentuojančias teisės normas rangovas įsipareigojimus vykdo pagal užsakovo užduotį, kuri rangovui yra privaloma. Taigi ieškovės pasitelktos projektuotojos rizika buvo parengta projektinė dokumentacija, kuria privalėjo vadovautis rangovė.

16.2.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad, susipažinus su inžinerinių geologinių ir geotechninių (toliau – IGG) tyrimų išvada, buvo galima nustatyti, jog darbo projekto sprendiniai yra netinkami. Susipažinus su IGG tyrimu ir jo rezultatais yra akivaizdu, kad reikalingi atitinkami sprendiniai. Tiek grunto nukasimo, tiek grunto sutankinimo darbai yra įprasta praktika, siekiant užtikrinti būsimų statinių stabilumą. Tačiau vienokių ar kitokių sprendinių priėmimas nebuvo rangovo kompetencija. Rangovė veikia pagal valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2006 m. vasario 10 d. išduotą kvalifikacijos atestatą Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę būti ypatingo statinio statybos rangove. Šis kvalifikacijos atestatas nesuteikia teisės rangovei atlikti IGG tyrimų vertinimo bei rengti projektinę dokumentaciją. Taigi rangovė net objektyviai negalėjo įvertinti projektuotojos parinktų projektinių sprendinių dėl grunto tinkamumo, nes tai nėra tam tikros klaidos ar trūkumai. Tokių sprendinių tinkamumas gali būti įvertintas tik vykdant projektavimo darbus, atliekant detalius skaičiavimus, už kuriuos atsakingos buvo ieškovės pasitelkta projektuotoja bei už projektavimo valdymą atsakinga ieškovės pasitelkta techninė priežiūra. Rangovė yra profesionalė, kuri turėjo pakankamai patirties ir galimybių atlikti sutartimi sulygtus darbus, tačiau rangovė neįsipareigojo audituoti projektinės dokumentacijos sprendinių tinkamumo. Projekto (nagrinėjamu atveju – projektinės dokumentacijos) vykdymo priežiūra buvo pavesta projektuotojai. Rangovė buvo įsipareigojusi pateikti pastabas ar pasiūlymus dėl pastebėtų projektinės dokumentacijos klaidų, kurias pastebėti gali ypatingo statinio statybos darbus atliekantis subjektas, tačiau ji neturėjo ir neprivalėjo vertinti projektavimo darbų ar pateiktos projektinės dokumentacijos ir parinktų projektinių sprendinių tinkamumo. Pagal rangos sutarties 3.1 papunktį rangovė įsipareigojo vykdyti darbus pagal ieškovės pateiktą projektinę dokumentaciją. Statybos techninio reglamento (toliau – STR) 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 6.4 papunktis rangovę įpareigoja statybos darbus vykdyti pagal darbo projektą. Tai, kad rangovė darbus atliko pagal projektinę dokumentaciją, įrodo techninės priežiūros patvirtinimai, statybos užbaigimo aktas ir šalių pasirašytas galutinis atliktų darbų aktas.

16.3.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad rangovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą. Rangos sutarties 8.2, 8.4 papunkčiuose nustatytas rangovės bendradarbiavimo įsipareigojimas nėra ir negali būti suprantamas kaip rangovės įsipareigojimas audituoti ar vertinti projektinę dokumentaciją. Šis įsipareigojimas reiškia tai, kad, pastebėjusi neatitiktis, rangovė apie jas privalo informuoti, tačiau rangovė neturėjo pareigos papildomai vertinti tiek projektinės dokumentacijos sprendinių pagrįstumą, tiek ir IGG tyrimą. Atlikdama darbus, rangovė iš ieškovės, projektuotojos ar techninę priežiūrą vykdžiusio asmens negavo jokių pastabų. Nei ieškovė, nei objekto patikrinimą atlikusios ekspertinės įstaigos (UAB „Ekspertika“ ir L. U.) nenustatė, kad statybos darbai buvo atlikti nukrypstant nuo projektinės dokumentacijos. To nenustatyta ir statybos užbaigimo akte.

16.4.                      Teismas civilinę atsakomybę rangovei pritaikė nesant civilinės atsakomybės sąlygų. Bylos duomenys patvirtina, kad statybos rangos darbus rangovė atliko tinkamai, valstybinė komisija objektą pripažino tinkamu naudoti, yra išduotas statybos užbaigimo aktas bei pasirašytas galutinis atliktų darbų aktas. Tai įrodo, kad rangovė tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, kad rangovė neturėjo pareigos kvestionuoti darbo projekto sprendinių, susijusių su grunto sutankinimu, pripažintina, jog ji savo pareigas atliko tinkamai bei rūpestingai, todėl akivaizdu, kad nėra priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, nes rangovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

17.       Apeliantė (ieškovė) UAB „Kamrenta“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimo dalį (rezoliucinės dalies 4 ir 5 pastraipas, kuriose paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos) pakeisti ir išdėstyti taip: iš projektuotojos ieškovės naudai priteisti 7 677,35 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovės rangovės naudai priteisti 742,06 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; ieškovei iš atsakovių priteisti apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą, tačiau neteisingai paskirstė teismo proceso metu šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo, kad ieškovė patyrė iš viso 13 019 Eur, projektuotoja – 2 681 Eur, rangovė – 13 474,56 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimo 60 punkte teismas teisingai apskaičiavo, kad, atsižvelgiant į patenkintą ieškinio reikalavimų dalį (75 proc.), proporcingai ieškovei iš projektuotojos priteistina 7 811,40 Eur (13 019 Eur x 60 proc.), o iš rangovės – 1 952,85 Eur (13 019 Eur x 15 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Tačiau, priteisdamas bylinėjimosi išlaidų dalį iš ieškovės atsakovėms, teismas suklydo. Projektuotojai iš ieškovės teismas priteisė 40 proc. projektuotojos bylinėjimosi išlaidų, laikydamas, kad ieškinys projektuotojos atžvilgiu atmestas 40 proc., o rangovei iš ieškovės priteisė 85 proc. šios bylos dalyvės patirtų išlaidų, atitinkamai laikydamas, kad jos atžvilgiu ieškinys yra atmestas 85 proc. Toks skaičiavimas neteisingas. Vadovaujantis tokia logika, ieškovės ieškinys būtų patenkintas 75 proc., o atmestas 125 proc. (40 proc. + 85 proc.), tarsi ieškovė būtų pareiškusi ne 100, bet 200 proc. ieškinio reikalavimų. 

17.2.                      Atmesta ieškinio reikalavimų dalis iš tiesų yra ne 125 proc., bet tik 25 proc., ir tik į tokią patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį gali pretenduoti abi atsakovės bendrai. Patenkinta 75 proc. ieškinio reikalavimų dalis atsakovių atžvilgiu pasiskirsto santykiu 4:1 (60 proc. ir 15 proc.), todėl atmesta 25 proc. reikalavimų dalis turi būti paskirstyta tokiu pačiu santykiu: rangovei – 20 proc. (nes jos atžvilgiu ieškinys patenkintas mažesne dalimi, taigi atmestas didesne), projektuotojai – 5 proc. (nes jos atžvilgiu ieškinys patenkintas didesne dalimi, o atmestas mažesne). Esant tokiam bylos išnagrinėjimo rezultatui (patenkinta 75 proc. ieškinio reikalavimų, o atmesta tik 25 proc.), iš ieškovės rangovei turi būti priteista 20 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų arba 2 694,91 Eur (13 474,56 Eur x 20 proc.), o iš ieškovės projektuotojai – 5 proc. šios atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų arba 134,05 Eur (2 681 Eur x 5 proc.). Ištaisius aptartą aritmetinę klaidą ir įskaičius priešpriešines bylinėjimosi išlaidų sumas, ieškovei iš projektuotojos turėtų būti priteista 7 677,35 Eur (7 811,40 Eur – 134,05 Eur) bylinėjimosi išlaidų (bet ne 6 739 Eur, kaip neteisingai apskaičiuota sprendime), o rangovei iš ieškovės – 742,06 Eur (2 694,91 Eur – 1 952,85 Eur) bylinėjimosi išlaidų (bet ne 9 500,52 Eur, kaip klaidingai nurodyta sprendime).

18.       Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinius skundus nurodė, kad atsakovės UAB „VEIKMĖS STATYBA“ apeliacinis skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Rangovės apeliacinio skundo teiginiai, kad apskųstu sprendimu formuojama nepagrįsta praktika, jog darbus atliekantis rangovas yra atsakingas už visus projektinius sprendinius, yra atmestini. Teismas išvadą grindė ne bendrosiomis rangos santykius reglamentuojančiomis taisyklėmis, o konkrečia ieškovės ir rangovės sudaryta sutartimi, todėl negalima teigti, kad ši taisyklė galėtų būti taikoma visiems rangos santykiams. Kitaip tariant, jeigu rangovę ir ieškovę siejančioje sutartyje būtų kitokios nuostatos, tikėtina, kad bylą nagrinėjęs teismas būtų padaręs kitokią išvadą dėl konkrečios rangovės atsakomybės. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė paaiškino, kad UAB „VEIKMĖS STATYBA“ rangove pasirinko ne dėl pigiausios kainos ar kitų priežasčių, bet dėl sutartyje numatytų garantijų ir įsipareigojimų. Be to, ieškovės atstovas nurodė, kad rangos sutarties sąlygos buvo parengtos rangovės.

18.2.                      Teismas padarė išvadą, kad rangovė galėjo įvertinti ginčo projektinius sprendinius. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad rangovė turi tokias kompetencijas. Kita vertus, ieškovės ir rangovės sudarytos rangos sutarties nuostatos patvirtina, kad ieškovė turi ne tik kompetencijas, bet ir sutartines pareigas vertinti pateiktų projektų sprendinius. Darbai buvo atliekami ne tik pagal techninį, bet ir darbo projektą. Rangovė niekada neneigė turėjusi abu šiuos projektus.

18.3.                      Teismo sprendime nustatytas rangovės atsakomybės dydis (laipsnis) yra teisingas, jis nėra per didelis. Rangovės neteisėti veiksmai pagal sutartį prisidėjo (yra susiję priežastiniu ryšiu) su kilusiais nuostoliais.

18.4.                      Dėl ieškovės apeliacinio skundo paliekama spręsti teismo nuožiūra.

19.       Projektuotoja atsiliepime į rangovės apeliacinį skundą prašo rangovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                      Sistemiškai įvertinus rangos sutarties nuostatas, darytina pagrįsta išvada, kad ieškovė (užsakovė) ir rangovė rangos sutartimi nustatė rangovės pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (CK 6.663 straipsnio 2 dalis).

19.2.                      Rangovei, veikiančiai kaip savo srities profesionalei, buvo žinoma (negalėjo būti nežinoma), kad konstrukcinės dalies techniniame projekte ir jį detalizuojančiame konstrukcinės dalies darbo projekte yra neatitikčių, kurios laikytinos realia kliūtimi, trukdančia tinkamai ir laiku įvykdyti rangos sutartį. Dėl to rangovė privalėjo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti, t. y. privalėjo sustabdyti darbus, apie neatitiktis informuoti kitus statybos rangos teisinių santykių dalyvius (projektuotoją, užsakovę, techninį prižiūrėtoją) ir tartis su jais dėl tolesnės darbų vykdymo eigos. Nepaisydama to, rangovė priėmė vienašalį sprendimą vadovautis tik konstrukcinės dalies darbo projektu – akivaizdžiai dėl to, kad konstrukcinės dalies darbo projekte nurodytus grindų įrengimo sprendinius, kai jie sistemiškai nebuvo vertinami su konstrukcinės dalies techniniame projekte nurodytais sprendiniais, įgyvendinti buvo pigiau. Tokiu elgesiu rangovė nesilaikė ne tik rangos sutartyje, bet ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Dėl to teismas pagrįstai konstatavo, kad rangovė tam tikra dalimi taip pat atsakinga už ieškovei kilusią žalą.

19.3.                      Teismas iš esmės nenukrypo nuo projektuotojo, rangovo, užsakovo ir techninio prižiūrėtojo atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, tinkamai įvertino kiekvienos iš šalių veiksmų įtaką žalai atsirasti.

19.4.                      Teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodymų vertinimą, taip pat materialiosios teisės normas, reglamentuojančias statybos rangos teisinių santykių dalyvių civilinę atsakomybę. Teismas iš esmės teisingai susiejo ginčo statinio defektų atsiradimo priežastis su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais, t. y. tinkamai nustatė priežastinį ryšį tarp statybos rangos teisinių santykių dalyvių (projektuotojo, užsakovo, rangovo, techninio prižiūrėtojo) veiksmų ir nekokybiškai atliktų darbų (nustatytų defektų). Dėl to apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

20.       Ieškovė UAB „Kamrenta“ atsiliepime į rangovės apeliacinį skundą prašo rangovės apeliacinį skundą atmesti, o apskųstą sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, pakeičiant tik jo dalį dėl aritmetiškai neteisingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, tenkinant ieškovės apeliacinį skundą; priteisti ieškovei iš rangovės apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas; tuo atveju, jeigu rangovės apeliacinis skundas bus patenkintas, iš ieškovės rangovei gali būti priteista tik pagal įstatymą apskaičiuota žyminio mokesčio suma. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      Teismas, priimdamas apskųstą sprendimą, laikėsi įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, įtvirtintų tiek įstatyme, tiek suformuotoje teismų praktikoje. Teismas objektyviai turėjo galimybę nuspręsti dėl gautų faktinių duomenų tikrumo, nes prieš tai nustatė juos patvirtinančių įrodymų sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį ar pakankamumą, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo akcentuojamais logikos dėsniais ir teisingumo bei protingumo kriterijais, be kita ko, atsižvelgdamas ir į Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-750- 464/2022, kuria panaikintas ankstesnis šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas, pateiktus išaiškinimus. Teismas visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir dėl to tinkamai pritaikė byloje nagrinėjamus šalių santykius reglamentuojančias teisės normas, vadovavosi jų aiškinimo bei taikymo taisyklėmis, suformuotomis aktualioje teismų praktikoje.

20.2.                      Įrodymų visuma neabejotinai leidžia padaryti išvadą, kad silpno grunto po būsimu pastatu problematika rangovei, kuri yra patyrusi savo srities profesionalė, buvo žinoma dar prieš sudarant rangos sutartį: konstrukcijų dalies techninį ir darbo projektus ji buvo gavusi (rangos sutarties priedai Nr. 1 ir 2), su jais susipažinusi ir suprato tiek juos, tiek juose aprašytą IGG tyrimo ataskaitą su atitinkamomis specialisto geologo rekomendacijomis. Pati rangovė, teikdama komercinį pasiūlymą, pagal kurį (jo lokalines sąmatas) ir buvo sudaryta rangos sutartis, numatė grunto pakeitimą, tačiau vėliau, pasikeitus atitinkamam projektiniam sprendiniui, apie CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes neįspėjo nė vieno statybos proceso dalyvio ir toliau tęsė darbus. Šios aplinkybės apskųstojoje teismo sprendimo dalyje, kurioje teismas nusprendė dėl rangovės civilinės atsakomybės, nustatytos ir tinkamai išanalizuotos, o rangovės apeliaciniame skunde išskirti pagrindiniai argumentai yra nepagrįsti.

20.3.                      Teismas tinkamai išanalizavo rangos sutarties nuostatas ir padarė pagrįstas išvadas. Rangos sutarties, kurios sąlygas ieškovei pasiūlė pati rangovė, 8.2 ir 8.4 papunkčiuose rangovė įsipareigojo, pastebėjusi netikslumus techniniame projekte ar neatitiktį normatyviniams dokumentams, nedelsdama raštu informuoti ieškovę ir darbus pratęsti tik po ieškovės nurodymo. Rangovė taip pat įsipareigojo nedelsdama raštu pateikti visas abejones ieškovei dėl rangos sutartyje numatytų darbų vykdymo, dėl įvairių kitų nuo rangovės nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui, saugumui.

20.4.                      Rangovė neįvykdė teisės aktuose nustatytų projekto išnagrinėjimo ir bendradarbiavimo pareigų, teismas tai tinkamai įvertino. Apeliaciniame skunde rangovės nurodyti argumentai, kad tokias pareigas ji arba įvykdė, arba tokios apskritai jai nepriklausė, yra nepagrįsti.

20.5.                      Ieškovė neturėjo pareigos įrodinėti rangovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp kilusios žalos ir neteisėtų veiksmų. Apeliaciniame skunde rangovės pateikti priešingi argumentai apie civilinės atsakomybės jai pritaikymą neva nesant visų būtinųjų sąlygų yra pagrįsti tik pačios rangovės, neįrodžiusios įstatyme numatytų bei kasacinio teismo praktikoje akcentuotų jos atsakomybę galinčių pašalinti defektų atsiradimo priežasčių, subjektyvia nuomone.

21.       Rangovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: 

21.1.                      Teismas teisingai nustatė ieškovės atsakovėms atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dalis. Atsižvelgiant į atmestą ieškinio reikalavimų dalį, ieškovė projektuotojai turi atlyginti 40 proc. (100 proc. – 60 proc.), o rangovei – 85 proc. (100 proc. – 15 proc.) patirtų bylinėjimosi išlaidų. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas neviršija 100 proc.

21.2.                      Jeigu būtų vadovaujamasi ieškovės logika ir jos siūloma atlygintinų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo tvarka, tai, pavyzdžiui, byloje, kurioje dalyvauja penki atsakovai, kiekvienas iš jų, nepriklausomai nuo to, kokia apimtimi atmetami ieškinio reikalavimai, galėtų prisiteisti tik  po 20 proc. nepatenkintos ieškinio sumos. Taigi, pavyzdžiui, patenkinus ieškinio reikalavimus 80 proc., netenkinta 20 proc. dalis būtų padalinta iš penkių ir kiekvienam atsakovui bylinėjimosi išlaidų maksimaliai būtų priteista tik po 4 proc. bylinėjimosi išlaidų. Tai reikštų visišką bylinėjimosi išlaidų esminio principo „pralaimėjęs moka“ paneigimą, taip pat šalių procesinio lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir kt. principų pažeidimą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

22.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23.       Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinių skundų ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

24.       Nagrinėjamoje byloje yra paduoti du apeliaciniai skundai: 1) viena iš atsakovių – rangovė – kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jos ieškovei (užsakovei) priteista 15 proc. žalos, kilusios dėl paaiškėjusių objekto statybos trūkumų, atlyginimo; 2) ieškovė (užsakovė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria išspręstas atsakovių (projektuotojos ir rangovės) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias rangovo civilinę atsakomybę, proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, taip pat proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, ieškinį patenkinus iš dalies ir esant atsakovų daugetui.

Dėl reikšmingų faktinių aplinkybių ir procesinės bylos eigos

25.       Byloje nustatyta, kad ieškovė ir projektuotoja 2015 m. liepos 20 d. sudarė projektavimo darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria projektuotoja įsipareigojo: 1) parengti prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektą, kurį sudaro šios dalys: bendroji (sklypo plano), architektūrinė, konstrukcinė, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, vandentiekio–nuotekų, priešgaisrinio vandentiekio, elektrotechninė (vidaus ir lauko), elektroniniai ryšiai, statybos darbų organizavimo, gaisrinė sauga; 2) teikti projekto vykdymo priežiūrą; 3) atlikti sklypo geologinius tyrinėjimus; 4) atlikti sklypo topografinę nuotrauką.

26.       Ieškovė ir UAB „Eriadas“ 2015 m. liepos 16 d. sudarė statybų projekto valdymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „Eriadas“ įsipareigojo vykdyti objekto (duomenys neskelbtini), statybos techninę priežiūrą už šalių sutartą atlyginimą.

27.       Marijampolės savivaldybės administracija 2016 m. birželio 29 d. išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statyti statinį pagal projektuotojos parengtą parduotuvės (duomenys neskelbtini) statybos projektą Nr. (duomenys neskelbtini).

28.       Ieškovė ir projektuotoja 2016 m. lapkričio 17 d. sudarė projektavimo darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria projektuotoja įsipareigojo parengti prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini), darbo projektą šių dalių: architektūrinės, konstrukcinės ir sklypo sutvarkymo.

29.       Ieškovė ir rangovė 2017 m. gegužės 16 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria rangovė įsipareigojo savo rizika, priemonėmis ir savomis medžiagomis pagal užsakovės (ieškovės) pateiktą ir patvirtintą vykdyti projektuotojos UAB „Laimos ir Ginto projektai“ parengtą techninį projektą Nr. (duomenys neskelbtini) bei architektūros, konstrukcijų sklypo sutvarkymo dalių darbo projektą atlikti statinio – parduotuvės (duomenys neskelbtini) – statybos darbus visa apimtimi ir atliktus darbus (jų etapus) perduoti ieškovei sutartyje nurodyta tvarka ir terminais. 

30.       Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. birželio 2 d. išrašo matyti, kad pastatas – parduotuvė, (duomenys neskelbtini), – įregistruota 2018 m. liepos 31 d. statybos darbų užbaigimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

31.       Ieškovė ir rangovė 2018 m. spalio 26 d. pasirašė 2018 m. spalio 22 d. parengtą galutinį atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą, šalys patvirtino, kad šio akto surašymo dieną rangovė yra atlikusi visus akte nurodytus darbus, dėl kurių susitarta šalių sudarytoje rangos sutartyje ir jos prieduose.

32.       Iš byloje esančių duomenų (susirašinėjimo elektroniniu paštu) matyti, kad po statybos rangos darbų perdavimo praėjus tik savaitei pradėjo sėsti pastato grindys, ryškėti kiti defektai. Bylos duomenimis, pirmasis elektroninis laiškas dėl paaiškėjusių pastatyto objekto defektų ieškovės išsiųstas 2018 m. lapkričio 3 d.

33.       Iš UAB „Ekspertika“ 2019 m. kovo 8 d. statinio techninės būklės įvertinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad rangovės užsakymu buvo atliktas pastato (duomenys neskelbtini), laikančiųjų konstrukcijų techninės būklės tyrimas, kurio užduotis – įvertinti pastato konstrukcijų techninę būklę ir nustatyti, ar esamos laikančiosios konstrukcijos tenkina Direktyvos (ES) Nr. 305/2011 nustatytą esminį Statinio reikalavimą STR 2.01(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, nustatyti grindų plokštės sėdimo priežastį. Šiame akte pateiktos išvados, kad: 1) prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini), grindų sėdimas įvyko dėl esamo durpių sluoksnio susispaudimo; 2) vertinant projektinių ir papildomų (kontrolinių) geologinių grunto tyrimų duomenis, darytina išvada, kad durpių sluoksnio susispaudimas dar nepasiekė savo maksimumo; rekomenduojama toliau stebėti grindų sėdimo dinamiką; 3) atsiradus nevienodiems sėdimams ar slenksčiams, kai nebeišlaikomi naudojimo tinkamumo reikalavimai, grindims stabilizuoti ir pakelti rekomenduojama naudoti geopolimerinius mišinius.

34.       Ieškovės užsakymu ekspertas L. U. atliko objekto trūkumų bei jų atsiradimo priežasčių nustatymo ekspertizę ir 2020 m. vasario 24 d. ekspertinėje išvadoje nustatė statybos trūkumus, tarp jų – grindų nusėdimą bei su juo susijusius kitus defektus. Ekspertas konstatavo, kad grindų sėdimas atsirado dėl esamo silpno grunto suspaudimo ir aukšto gruntinio vandens lygio; vadovaujantis 2015 metais atliktų inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų rezultatais ir rekomendacijomis, aptiktas silpnas gruntas negalėjo būti traktuojamas kaip grindų pagrindas, todėl projekte turėjo būti įvertintas jo nukasimas ir naujų pagrindų įrengimas arba parinkti kiti konstrukciniai sprendiniai, užtikrinantys pastato stabilumą. Ekspertas priėjo prie išvadų, kad techniniame ir darbo projekte nebuvo tinkamai įvertintas esamas gruntas ir IGG ataskaitoje nurodytos rekomendacijos; netinkamai parinktas grindų ant grunto įrengimo sprendinys lėmė ir kitų defektų atsiradimą (sutrūkinėjo gipso kartono pertvaros, įtrūko keramikinės grindų plytelės, durų apvadai (durų viršuje neuždengia sienų tarpų); defektai, susiję su grindų sėdimu, atsirado dėl to, kad darbo projekto aiškinamojo rašto dalyje „Grindys“ buvo numatytas mažiausias prognozuojamas nuosėdis dėl silpnų gruntų (apie 9 cm) – durpė nesiskaidžiusi ir drėgna, todėl jos susispaudimas gali būti nuo 10 iki 30 proc., t. y. nuo 9 iki 27 cm); nebuvo numatyta įrengti deformacinę jungtį pertvaros karkaso su grindimis arba atremti pertvarą į pamatus, kad dėl grindų nusėdimo pertvara nepajudėtų ir neatsirastų įtrūkių; defektai, susiję su įtrūkusiomis keramikinėmis grindų plytelėmis, ir durų apvadų tarpai (durų viršuje neužsidengia sienų tarpai) atsirado dėl grindų sėdimo. Ekspertas pažymėjo, kad rangovė, būdama savo srities profesionalė, turėjo galimybę pastebėti ir raštu informuoti užsakovę apie netinkamus (nepakankamus) projekto sprendinius, tiek prieš rengdama trūkstamų dalių darbo projektą, tiek prieš pradėdama statybos darbus objekte, kad būtų išvengta durpingo sluoksnio susėdimo padarinių. Be to, ekspertas nustatė, kad darbo projekto konstrukcinėje dalyje nepateikti skaičiavimai, kokią įtaką tai turės grindų mazgo sėdimui ir su juo susijusioms kitoms statinio konstrukcijoms. Ekspertas taip pat nustatė, kad grindų betonavimui panaudotas ne tos klasės, kuri nurodyta projekte, betonas (vidutinis gniuždymo stipris 17,2 MPa vietoje 25 – 30 MPa), neturi įtakos grindų sėdimui; objekto konstrukcijų elementų sėdimą nulėmė gruntų geologinės savybės, t. y. esantis durpių sluoksnis, kuris nebuvo visas nukastas, dalis palikta ir ant jo buvo įrenginėjami pagrindų sluoksniai grindims.

35.       Ieškovė 2020 m. kovo 31 d. pateikė pretenziją rangovei, projektuotojai ir techninei prižiūrėtojai UAB „Eriadas“, kuria pareikalavo per protingą terminą iš anksto su ieškove aptartais ir suderintais būdais bei tvarka neatlygintinai pašalinti visus ekspertizės akte užfiksuotus objekto (duomenys neskelbtini), statybos trūkumus ir atlyginti ieškovės patirtas ekspertizės atlikimo išlaidas.

36.       Rangovė 2020 m. balandžio 30 d. pateikė atsakymą į pretenziją, kurioje nurodė, kad nesutinka su reikalavimais dėl neatlygintinio ekspertizės akte nurodytų trūkumų šalinimo bei ekspertizės išlaidų atlyginimo, taip pat pažymėjo, jog, įvertinus ekspertizės akte pateiktas išvadas, pretenzijas, susijusias su nustatytais defektais bei ekspertizės išlaidų atlyginimu, užsakovė turėtų reikšti būtent projektuotojai.

37.       Ieškovė 2021 m. balandžio 29 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu projektuotojai ir rangovei, prašydama iš atsakovių (projektuotojos ir rangovės) solidariai priteisti 121 136,14 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidas (112 000 Eur už grunto stiprinimo darbus ir 9 136,14 Eur už papildomų defektų šalinimo darbus) bei 8 470 Eur išlaidų už atliktą ekspertizę.  

38.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) ieškovei iš projektuotojos priteisė 60 568,07 Eur defektų šalinimo ir 4 235 Eur ekspertizės atlikimo išlaidas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 900 Eur bylinėjimosi išlaidas; 2) projektuotojai iš ieškovės priteisė 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidas; 3) trečiajam asmeniui UAB ,,Eriadas“ iš ieškovės priteisė 3 559 Eur bylinėjimosi išlaidas; 4) ieškinį rangovės atžvilgiu atmetė ir rangovei iš ieškovės priteisė 5 263,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 18 d. papildomu sprendimu ieškovei iš projektuotojos buvo priteista 3 711 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas padarė išvadą, kad rangovė tinkamai atliko grindų įrengimo darbus, o grindų sėdimą nulėmė projektuotojos netinkamai parinktas projektinis sprendinys. Kadangi pastato defektai, susiję su grindų sėdimu, atsirado dėl netinkamų projektinių sprendinių, teismas projektuotoją pripažino atsakinga už atsiradusius defektus. Teismas nurodė, kad pačios ieškovės veiksmai netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, ir nustatė, kad dėl žalos atsiradimo 50 proc. atsakinga projektuotoja ir 50 proc. – pati ieškovė.

39.       Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovės ir projektuotojos apeliacinius skundus, 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-750-464/2022 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimą ir 2022 m. kovo 18 d. papildomą sprendimą bei perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl projektuotojos civilinės atsakomybės už statybos darbų defektus, nurodė, kad byloje nustatyta aplinkybė, jog techniniame projekte parinktas sprendinys, rengiant darbo projektą buvo pakeistas, o tai nulėmė statinio trūkumų atsiradimą, negali būti vertinama ar aiškinama kaip tinkamas projektavimo sutarčių įvykdymas. Taip pat pažymėjo, kad pagal 2015 m. liepos 20 d. sutarties 1.2 papunktį ir 2 punktą projektuotoja buvo įsipareigojusi iki objekto pripažinimo tinkamu naudoti atlikti ir jos parengto techninio projekto vykdymo priežiūrą, todėl pastebėjusi, jog statybos darbai, kaip ji teigia, vykdomi tik pagal darbo projektą, turėjo imtis priemonių, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad šis projektuotojos sutartinis įsipareigojimas buvo vykdomas. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad yra projektuotojos neteisėti veiksmai (neveikimas), kaip viena iš sąlygų jos sutartinei atsakomybei kilti. Pasisakydamas dėl rangovės ir užsakovės atsakomybės už statybos darbų defektus, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neištyrė ieškinio faktinį pagrindą sudariusių aplinkybių bei joms pagrįsti ieškovės pateiktų įrodymų, neįvertino jų teisinės reikšmės, t. y. kad rangovė prieš pasirašant sutartį buvo informuota ir žinojo grunto savybes, o į jos teikiamo pasiūlymo kainą (sąmatą) buvo įtraukti ir esamo silpno grunto išvežimo bei naujo grunto atvežimo darbai; kad rangovė statybos rangos darbus pasiūlė ir sutiko atlikti už didesnę nei kiti rangovai kainą, nes suteikė papildomas garantijas ieškovei, jog yra susipažinusi su projektine dokumentacija bei joje pateiktais sprendiniais ir todėl ateityje negalės remtis techninio projekto trūkumais ar su tuo susijusiomis priežastimis darbų neatlikimo ar jų netinkamo atlikimo atveju; sprendime liko neįvertinti rangos sutarties 3.3, 5.4, 5.5, 6.2.2, 6.2.4, 6.2.42, 6.2.47, 8.2 ir 8.4 papunkčiuose atsakovės (rangovės) prisiimti įsipareigojimai. Įvertinęs tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, apeliacinės instancijos teismas, priėjo prie išvados, kad šiuo atveju atsakovių (projektuotojos ir rangovės) civilinė atsakomybė galėtų būti tik dalinė, t. y. kiekviena jų atsako savo sutartinių įsipareigojimų apimtyje. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas jokiais faktiniais ir teisiniais argumentais nepagrindė išvados, jog už trūkumų atsiradimą lygia dalimi su projektuotoja yra atsakinga ir ieškovė.

40.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, apskųstu sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad dėl ieškovės patirtos žalos atsiradimo yra atsakingos projektuotoja, rangovė bei techninė prižiūrėtoja, jų atsakomybė yra dalinė, ir, įvertinęs kiekvieno iš šių ginčo objekto statybos dalyvių atsakomybei reikšmingas aplinkybes, nustatė tokias atsakomybės dalis: 60 proc. – projektuotojai, 15 proc. – rangovei bei 25 proc. techninei prižiūrėtojai.

Dėl statybos rangovės civilinės atsakomybės nagrinėjamu atveju

41.       Apeliaciniame skunde atsakovė (rangovė), kvestionuodama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta, jog rangovei taip pat kyla civilinė atsakomybė už ieškovės (užsakovės) patirtos žalos dalį, remiasi šiais argumentais: 1) teismas nepagrįstai konstatavo, kad rangovė turėjo pastebėti, jog darbo projekto sprendinys, dėl kurio ieškovei atsirado žala, yra netinkamas; projektuotojos atsakomybę už netinkamo darbo projekto sprendinio parinkimą teismas nepagrįstai perkėlė rangovei, nors būtent projektinėje dokumentacijoje turėjo būti nustatyti visi reikalavimai objekto konstrukcijoms įrengti; 2) teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad, rangovė, susipažinusi su IGG tyrimų išvada, galėjo nustatyti darbo projekto sprendinių netinkamumą; sprendinių tinkamumas gali būti įvertintas tik vykdant projektavimo darbus, atliekant skaičiavimus, o už tai buvo atsakinga ieškovės pasitelkta projektuotoja, taip pat projekto vykdymo priežiūrai atlikti ieškovės pasitelkta techninė prižiūrėtoja; 3) teismas nepagrįstai pripažino, kad rangovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą; rangos sutarties 8.2 ir 8.4 papunkčiuose įtvirtintas rangovės įsipareigojimas bendradarbiauti negali būti suprantamas kaip rangovės įsipareigojimas audituoti ar vertinti projektinės dokumentacijos sprendinių pagrįstumą, taip pat IGG tyrimą; 4) rangovei civilinė atsakomybė pritaikyta nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų; darbus pagal rangos sutartį rangovė atliko tinkamai, nenukrypdama nuo projektinės dokumentacijos; ji neturėjo pareigos kvestionuoti darbo projekto sprendinių, susijusių su grunto sutankinimu, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų; nesant neteisėtų veiksmų, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys.

42.       Apeliacinės instancijos teismas dėl pagrindo taikyti rangovei civilinę atsakomybę nagrinėjamo ginčo atveju pasisako neperžengdamas rangovės apeliacinio skundo argumentais apibrėžtų pirmosios instancijos teismo sprendimo peržiūros apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

43.       Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė (užsakovė) atsakovės (rangovės) civilinę atsakomybę kildina tiek iš netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų, įtvirtintų ginčo šalių sudarytoje rangos sutartyje, tiek iš įstatyme statybos rangovui nustatytų pareigų netinkamo vykdymo. Rangovė apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad jos sutartinei civilinei atsakomybei dėl ieškovės (užsakovės) reikalaujamos atlyginti žalos kilti turi būti nustatytos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas); žala (nuostoliai); priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) ryšys (CK 6.246, 6.247, 2.249 straipsniai). Pažymėtina, kad sutartiniuose santykiuose, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), ji atsako be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis), išskyrus atvejus, kai įstatyme ar sutartyje yra numatyta, jog verslininko sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda bendraisiais pagrindais, t. y. ir esant jo kaltei. Nagrinėjamu atveju ginčo šalių sudarytoje rangos sutartyje nėra susitarimo dėl rangovės atsakomybės tik esant jos kaltei. Statybos rangą reglamentuojančiuose įstatymuose taip pat nenustatyta atvejų, kuriais rangovo civilinė atsakomybė kiltų tik nustačius jo kaltę.

44.       Apeliaciniame skunde atsakovė (rangovė) tvirtina, kad ji tinkamai įvykdė visus sutartinius įsipareigojimus, nepažeidė nei rangos sutarties, nei statybos rangą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas civilinę atsakomybę jai pritaikė nesant būtinosios sąlygos – neteisėtų veiksmų (neveikimo). Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, tokią rangovės poziciją pripažįsta stokojančia teisinio ir faktinio pagrįstumo.

45.       Statybos rangos teisinius santykius reglamentuoja CK 6.681–6.699 straipsniai, taip pat bendrosios rangos teisinių santykių normos (CK 6.644–6.671 straipsniai), jeigu jos neprieštarauja specialiosioms statybos rangos normoms (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Statybos rangos teisinių santykių dalyvių teises, pareigas, atsakomybę taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – SĮ), be to, CK bendrosios civilinės atsakomybės normos tiek, kiek jos suderinamos su specialiųjų rangos teisinius santykius reguliuojančių teisės normų nustatytu reglamentavimu.

46.       Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). CK 6.684 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai. CK 6.691 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Be nurodytų nuostatų, nagrinėjamu atveju aktualus ir CK 6.659 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, stabdyti darbą, kai: 1) gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės; 2) užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui; 3) yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui.

47.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvūs statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus. Rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje nustatytų statybos darbų rodiklių, išskyrus smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių (CPK 6.695 straipsnis). Be to, rangovas negali apsiriboti normatyvinių statybos dokumentų, sutarties dokumentų ir užsakovo reikalavimais ir jais remdamasis pateisinti statybos darbų ar statinio trūkumus – pagal CK 6.659 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias rangos sutarčių taisykles rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą dėl netinkamų dokumentų, medžiagų, darbų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui; pagal CK 6.684 straipsnio 4 dalį rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenurodyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus, privalo apie tai pranešti užsakovui; rangovas privalo vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus, tik tuo atveju, jeigu jie neprieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams (CPK 6.689 straipsnis). Tuo tarpu užsakovui, jeigu kitaip nenustatyta įstatyme ar sutartyje, statybos darbų kontrolė ir priežiūra yra teisė, o ne pareiga; rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis (CPK 6.689 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022).

48.       Kasacinis teismo praktikoje taip pat pažymima, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, specialiai yra aptaręs rangos sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis). Tinkamas šios pareigos įgyvendinimas yra priemonė, leidžianti išvengti galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo. Tai pagrindžiama visų pirma tuo, kad rangovas, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, gerai žino (arba privalo žinoti) savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika. Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovų. Jeigu sutarties vykdymo metu kilo kliūčių, trukdančių laiku ir tinkamai įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą imperatyviąją įstatymo nustatytą statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009 ir šioje nutartyje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Bendradarbiavimo (kooperavimosi) principas yra sąžiningumo principo išraiška. Šis principas reikalauja, kad rangos sutarties šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolėms įvykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolių įvykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolių įvykdymo kliūtis ir pan. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo, atsižvelgimo į teisėtus ir pagrįstus kitos šalies interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022; 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-403/2023).

49.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat nurodoma, kad verslininkas, įsipareigojęs vykdyti statybos rangos sutartį, už jos netinkamą įvykdymą atsako be kaltės, taigi žinoti apie statybos rangos sutartimi siekiamam tikslui įgyvendinti tinkamus ir netinkamus darbų atlikimo būdus, medžiagas, kt. ir turėti atitinkamus darbo įgūdžius yra jo pareiga (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Dėl to būtent rangovui nustatyta pareiga nedelsiant įspėti užsakovą apie grėsmę atliekamo darbo tinkamumui dėl darbo atlikimo būdo ar kitų CK 6.659 straipsnio 1 dalyje išvardytų aplinkybių. Rangovas nuo šios pareigos neatleidžiamas, nepaisant to, kad jis turi pagrindą manyti, jog užsakovas pats turi žinoti įspėjimo turinį sudarančią informaciją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2014).

50.       Pagal kasacinio teismo praktiką rangovo atsakomybė gali būti sumažinta, paskirstant atsakomybės proporcijas tarp rangovo ir kitų statybose dalyvavusių subjektų. Tokiu atveju būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Lemiama reikšmė sprendžiant, kas yra atsakingas už nekokybiškai atliktus darbus, suteikta tų darbų defektų susidarymo ir statybos rangos teisinių santykių dalyvių (užsakovo, rangovo, techninio prižiūrėtojo) veiksmų priežastinio ryšio nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015; 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2016). Taigi sprendžiant dėl statybos dalyvių atsakomybės už kilusią žalą, kiekvienu atveju reikia nustatyti žalos kilimo priežastis bei konkretų priežastinį ryšį – kieno neteisėti veiksmai nulėmė žalos atsiradimą ar prie to prisidėjo. 

51.       Nagrinėjamu atveju 2017 m. gegužės 16 d. sudaryta statybos rangos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini), statybos darbus rangovė įsipareigojo atlikti pagal užsakovės (ieškovės) pateiktą ir patvirtintą vykdyti projektuotojos UAB „Laimos ir Ginto projektai“ parengtą techninį projektą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat architektūros, konstrukcijų ir sklypo sutvarkymo dalių darbo projektą (rangos sutarties 3.1 papunktis, priedai Nr. 1 ir Nr. 2) už kainas, nurodytas I etapo sąmatoje – 2017 m. balandžio 24 d. komerciniame pasiūlyme (priedas Nr. 3). Įvardyti priedai yra neatskiriama sutarties dalis (rangos sutarties 3.2 papunktis). Rangovė patvirtino, kad jai buvo pateiktas susipažinti techninis projektas Nr. (duomenys neskelbtini) ir susijusi projektinė dokumentacija, nurodė, jog rangovei ji yra suprantama, tinkama bei pakankama visa apimtimi atlikti sutarties 3.1 papunktyje aptartus darbus ir rangovė negalės remtis techninio projekto trūkumais ar susijusiomis priežastimis darbų neatlikimo ar netinkamo jų atlikimo atveju (rangos sutarties 3.3 papunktis). Rangovė patvirtino, kad prieš pasirašydama sutartį susipažino su statybviete, kurioje vykdys darbus, pagal ieškovės pateiktus projektinius dokumentus įsivertino visus reikalingus statybvietėje atlikti darbus (rangos sutarties 6.2.4 papunktis). Rangovė taip pat įsipareigojo bendradarbiauti tiesiogiai su projektuotoja dėl darbo projekto rengimo, atskirų sprendinių pateikimo terminų, įgyvendinimo būdų (rangos sutarties 6.2.42 papunktis). Sutarties 8.2 papunktyje rangovė įsipareigojo, pastebėjusi netikslumų techniniame projekte ar neatitikčių normatyviniams dokumentams, nedelsdama raštu informuoti ieškovę ir darbus pratęsti tik po ieškovės nurodymo. Pagal sutarties 8.4 papunktį rangovė privalėjo pateikti ieškovei visas savo abejones dėl sutartyje numatytų darbų vykdymo, dėl įvairių kitų nuo rangovės nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui, saugumui; neįspėjusi ieškovės apie nurodytas aplinkybes ar neatsižvelgusi į ieškovės rašytinius teisėtus nurodymus, rangovė prisiėmė visas neigiamas pasekmes, susijusias su šiomis aplinkybėmis bei jų pasekmėmis.

52.       Įvertinus aptartas rangos sutarties nuostatas, darytina išvada, kad rangovė, prieš sudarydama rangos sutartį, išanalizavo projektuotojos parengtą techninį projektą Nr. (duomenys neskelbtini), su juo susijusią projektinę dokumentaciją, patvirtino, jog ši jai yra aiški ir suprantama, susipažino su statybviete ir įsivertino visus statybvietėje reikalingus atlikti darbus (sutarties 3.3, 5.4, 5.5, 6.2.2, 6.2.4, 6.2.47 papunkčiai). Pažymėtina ir tai, kad, prieš pasirašydama rangos sutartį, rangovė apskaičiavo atliktinų darbų kainą bei pateikė komercinį pasiūlymą. Iš pridėtų lokalinių sąmatų matyti, kad, be kita ko, yra numatyti bei įvertinti ir žemės darbai, tarp jų – grunto pakeitimas (rangos sutarties priedas Nr. 3, I etapo sąmata, komercinis pasiūlymas ir lokalinė sąmata Nr. 2). Darbų kainai apskaičiuoti neabejotinai buvo būtina išsamiai išanalizuoti sutarčiai įvykdyti aktualius projektinius dokumentus, jų sprendinius. Be to, rangovė rangos sutartimi įsipareigojo bendradarbiauti tiek su projektuotoja (rangos sutarties 6.2.42 papunktis), tiek su ieškove (rangos sutarties 8.2, 8.4 papunkčiai). 

53.       Iš byloje esančių projektuotojos parengtų techninio ir darbo projektų matyti, kad šiuose projektuose numatyti skirtingi konstrukciniai sprendiniai dėl objekto grindų įrengimo. Techninio projekto aiškinamojo rašto skyriuje „Grindys“ yra pateikti geologinių ir geotechninių tyrinėjimų duomenys bei nurodyta, kad šie tyrinėjimai parodė, jog projektiniame lygyje vyrauja piltinis gruntas, o po juo uždurpėję moliai bei silpnai susiskaidžiusi durpė; pastarieji gruntai pasižymi suslūgimu, t. y. jie susispaudžia veikiami apkrovų; kadangi durpė yra nesusiskaidžiusi ir drėgna, tai jos susispaudimas gali būti nuo 10 iki 30 proc.; uždurpėjusio molio ir durpės sluoksnių bendras storis yra 0,9 m, tokiu atveju mažiausias prognozuojamas konstrukcijos nuosėdis dėl šių gruntų būtų apie 9 cm; pastatas karkasinis, todėl ryškiausias nuosėdis pasimatys ties kolonomis ir stelažų stovėjimo vietose. Atitinkamai nurodyta, kad dėl galimų pakankamai didelių nuosėdžių rekomenduojamas gruntų keitimas, t. y. silpnų gruntų iškasimas ir pakeitimas drenuojančiais gruntais; taikant gruntų keitimą reikėtų nukasti iki 67,00 altitudės, t. y. 1,90 m nuo esamo paviršiaus. Darbo projekto aiškinamojo rašto skyriuje „Grindys“ taip pat pateikti tie patys geologinių ir geotechninių tyrinėjimų duomenys, tačiau nurodymo išvežti esamą gruntą ir jį pakeisti drenuojančiais gruntais jau nėra; nurodytas esamų gruntų armavimas ir stabilizavimas geotinklais, pažymint, kad tai leidžia suvienodinti netolygius nuosėdžius, kad gruntų armavimas padidina silpnų gruntų laikomąją galią; rekomenduojamas triašis stabilizuojantis (pagal ETA 12/0530) PP geotinklas Tensar TriAx TX160 (radialinis standumas 390 kN/m, rad. st. sant. 0,8) ir 200 g/m2, 18/18 kN/m tempiamojo stiprio neaustinė PP geotekstilė atskyrimui S18NW.  Skiriasi ir grindų detalės: iš techninio projekto grindų detalės „D“ matyti, kad grindis sudaro 10 sluoksnių, dešimtasis sluoksnis – paruoštas pagrindas; tuo tarpu iš darbo projekto grindų detalės „D2“ matyti, kad grindis sudaro 11 sluoksnių, vienuoliktas sluoksnis – esamas gruntas sutankintas Ev2≥20 MPa. Pažymėtina tai, kad byloje esančiame E. B. įmonės IGG tyrimų aiškinamajame rašte pateiktose išvadose ir rekomendacijose nurodyta, jog inžinerinės geologinės sklypo sąlygos statybai nėra labai palankios; viršutinėje dalyje išplitusios kaičios sudėties nuogulos, kurios gręžinio Nr. 1 zonoje 0,9–1,9 intervale yra silpnos (uždurpėjęs molis, durpė) ir negali būti pastato pamatų pagrindas, taip pat grindų pagrindas. Byloje nėra ginčo, kad su šiais duomenimis rangovė buvo susipažinusi, dėl to nėra pagrindo abejoti, jog jai buvo žinoma aplinkybė dėl statybvietėje esančio silpno ir statyboms nepalankaus grunto. Be to, iš aptartų bylos duomenų akivaizdu, kad rangovė, susipažinusi su techniniu projektu ir pagal jį atlikusi statybos rangos darbų, tarp jų – grunto pakeitimo darbų, kainos skaičiavimus, žinojo (negalėjo nežinoti), kad pagal techninio projekto sprendinius esamą silpną gruntą buvo numatyta pakeisti. Tačiau rangovė, įrodinėdama, kad ji tinkamai įvykdė rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, teigia, jog ginčo objekto statybos darbus ji turėjo atlikti ir atliko ne pagal techninį, bet pagal ieškovės pasitelktos projektuotojos parengtą konstrukcijų darbo projektą, kuriame buvo numatytas ne grunto pakeitimas, bet esamo grunto sutankinimas projektuotos nurodytu būdu, taigi nėra jos neteisėtų veiksmų, kurie būtų pagrindas ir jos civilinei atsakomybei dėl objekto statybos defektų, nulemtų ieškovės pasitelktos projektuotojos padarytų projektavimo klaidų, kilti.

54.       Pažymėtina tai, kad eksperto L. U. parengtame ekspertinės išvados akte yra nurodyta, jog darbo projekte buvo numatyta, kad grindų konstrukcijos mažiausias prognozuojamas nuosėdis dėl silpnų uždurpėjusių gruntų gali būtų apie 9 cm (durpė yra nesiskaidžiusi ir drėgna, tai jos susispaudimas gali būti nuo 10 iki 30 proc., t. y. nuo 9 cm iki 27 cm), nuosėdis nustatytas ties kolonomis bei stelažų stovėjimo vietose; gruntų armavimui, stabilizavimui ir laikomajai galiai padidinti numatyti armavimo tinklai, tačiau darbo projekto konstrukcinėje dalyje nepateikti skaičiavimai, kokią įtaką tai turės grindų mazgo sėdimui ir su juo susijusioms kitoms statinio konstrukcijoms (ekspertinės išvados aktas, atsakymas į 5 klausimą). Ekspertas, susipažinęs su rangovės kvalifikacijos atestatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjo, kad rangovė turėjo galimybę pastebėti ir raštiškai informuoti užsakovę apie netinkamus (nepakankamus) projekto sprendinius tiek prieš rengdama trūkstamų dalių darbo projektą, tiek prieš pradėdama statybos darbus objekte, kad būtų išvengta durpingo sluoksnio susėdimo padarinių (ekspertinės išvados aktas, atsakymas į 6 klausimą).

55.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sutinka su rangovės apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju ieškovės (užsakovės) pasitelkta projektuotoja, parengusi tiek techninį, tiek darbo projektus, yra atsakinga už tinkamų projektinių sprendinių parinkimą, taip pat kad būtent projektuotoja turėjo pareigą įvertinti IGG tyrimų duomenis bei parinkti atitinkamus ginčo objekto konstrukcinės dalies (taip pat grindų įrengimo) sprendinius. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgus į tai, kad statybos rangos teisiname santykyje su ieškove (užsakove) rangovė veikė kaip savo srities profesionalė, rangos sutartyje aiškiai patvirtino, jog yra susipažinusi su užsakovės pateikta projektine dokumentacija, kad ši jai yra aiški ir suprantama, be to, pateikdama komercinį pasiūlymą įsivertino ir techniniame projekte nurodyto netinkamo esamo grunto pakeitimą, darytina išvada, jog rangovė žinojo ir suprato (turėjo žinoti ir suprasti), kad techniniame projekte ir darbo projekte numatyti grindų įrengimo sprendiniai turi akivaizdžią neatitiktį – techniniame projekte numatytas silpno grunto pakeitimas kitu, o darbo projekte – esamo grunto sutankinimas. Įvertinus tai, kad darbo projekte buvo nurodyti tie patys geologinių ir geotechninių tyrinėjimų duomenys, kaip ir techniniame projekte, dėl tokio pobūdžio neatitikties rangovei turėjo kilti pagrįstų abejonių. Esant akivaizdžiai techninio ir darbo projekto sprendinių dėl grindų konstrukcijos įrengimo neatitikčiai, rangovė, kaip savo srities profesionalė, kuriai keliami aukšti atidumo bei rūpestingumo reikalavimai, vykdydama tiek rangos sutartyje, tiek įstatyme įtvirtintą bendradarbiavimo pareigą, apie tokią neatitiktį turėjo pranešti tiek užsakovei (ieškovei), tiek projektuotojai (rangos sutarties 6.2.42, 8.2, 8.4 papunkčiai; CK 6.659 straipsnio 1 dalis, 6.691 straipsnio 1 dalis) ir paprašyti patvirtinti darbo projekte numatytų sprendinių tinkamumą. Be to, nurodytina ir tai, kad L. U. ekspertinės išvados akte yra nustatyta, jog darbo projekte gruntų armavimui, stabilizavimui ir laikomajai galiai padidinti numatyti armavimo tinklai, tačiau darbo projekto konstrukcinėje dalyje nepateikti skaičiavimai, kokią įtaką tai turės grindų mazgo sėdimui ir su juo susijusioms kitoms statinio konstrukcijoms. Byloje nėra duomenų, kad dėl aptartų techninio ir darbo projektų neatitikčių rangovė kreipėsi į užsakovę (ieškovę) ar projektuotoją.

56.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde pati rangovė pripažįsta, jog rangos sutarties 8.2, 8.4 papunkčiuose nustatytas rangovės bendradarbiavimo įsipareigojimas reiškia tai, kad, pastebėjusi neatitiktis, rangovė apie jas privalo informuoti. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su apeliantės (rangovės) pozicija, kad ji neturėjo pareigos vertinti tiek projektinės dokumentacijos sprendinių pagrįstumo, tiek ir IGG tyrimo, kartu pažymi tai, jog apeliantė nepagrįstai teigia, jog nagrinėjamu atveju civilinė atsakomybė jai pritaikyta už projektinės dokumentacijos sprendinių tinkamumo neįvertinimą. Apeliantė, kaip rangovė, ginčo objekto statybą atlikusi pagal ieškovės (užsakovės) pasitelktos projektuotojos parengtus projektinius sprendinius, iš tiesų neturėjo pareigos tikrinti ir vertinti projektinių sprendinių tinkamumo iš esmės, tačiau, kaip jau nurodyta, negalėjo nematyti techninio projekto ir darbo projekto sprendinių dėl grindų konstrukcijos įrengimo esminių neatitikčių, apie kurias privalėjo pranešti užsakovei ir (ar) projektuotojai bei, prieš vykdydama statybos darbus, išsiaiškinti jų poziciją dėl šių neatitikčių. Taigi apeliantės, kaip rangovės, civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju grindžiama rangos sutarties 8.2, 8.4 papunkčiuose įtvirtintų sutartinių įsipareigojimų, įstatyme nustatytos rangovo bendradarbiavimo pareigos (CK 6.659 straipsnio 1 dalis, 6.691 straipsnio 1 dalis) pažeidimu.

57.       Įvertinus šiuo konkrečiu atveju nustatytas statybos rangos santykių dalyvių ginčo faktines aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktikoje pateiktus ginčui aktualius teisės išaiškinimus, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad rangovė netinkamai vykdė rangos sutarties 8.2, 8.4 papunkčiuose įtvirtintus sutartinius įsipareigojimus, taip pat įstatyme įtvirtintą rangovo bendradarbiavimo pareigą (CK 6.659 straipsnio 1 dalis, 6.691 straipsnio 1 dalis), o nustatytos šių įsipareigojimų nevykdymo aplinkybės teikia pakankamą pagrindą konstatuoti rangovės neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaip būtinąją civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

58.       Apeliaciniame skunde rangovė nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškovės patirtos žalos, atsiradusios dėl ginčo objekto projektavimo ir statybos trūkumų, fakto bei dydžio, t. y. 121 136,14 Eur defektų šalinimo išlaidų (tiesioginių nuostolių), taip pat 8 470 Eur išlaidų už ekspertizę (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 4 dalies 2 punktas). Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pasisakyti dėl šios pirmosios instancijos teismo nustatytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos (CPK 320 straipsnis).

59.       Išanalizavęs ir įvertinęs pirmiau aptartus bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tuo atveju, jeigu rangovė dėl pastebėtų techninio projekto ir darbo projekto sprendinių neatitikčių būtų kreipusis į projektuotoją, taip pat ieškovę (užsakovę) ir darbus pratęsusi tik po ieškovės nurodymo, ieškovės reikalaujama atlyginti žala nebūtų atsiradusi. Tai patvirtina esant pakankamą tiek faktinį, tiek teisinį priežastinį ryšį tarp rangovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir ieškovės (užsakovės) reikalaujamos atlyginti žalos atsiradimo (CK 6.247 straipsnis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).       

60.       Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas atmeta rangovės apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė rangovei projektuotojos atsakomybės dalį. Rangovės atsakomybė šiuo atveju kyla dėl rangos sutartyje ir įstatyme įtvirtintos bendradarbiavimo pareigos, t. y. pastebėjus techninio ir darbo projektų reikšmingas neatitiktis kreiptis į projektuotoją, įspėti užsakovę, nevykdymo, o ne dėl projektuotojos kompetencijai tenkančių pareigų, t. y. įvertinti inžinerinius geologinius ir geotechninius tyrinėjimus bei parengti tinkamus objekto konstrukcinės dalies sprendinius, pažeidimo. Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos būtinosios sąlygos rangovės civilinei atsakomybei dėl ieškovės (užsakovės) reikalaujamos atlyginti žalos kilti.

61.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo objekto statybos procese dalyvavusių subjektų atsakomybės dalių, jas nustatė vertindamas defektų atsiradimo priežastis, susiedamas šias su projektuotojos, statybos techninės prižiūrėtojos ir rangovės neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais, bei atsakomybę paskirstė tokiomis dalimis: 60 proc. – projektuotojai, 25 proc. – techninei prižiūrėtojai ir 15 proc. – rangovei. Apeliaciniame skundė rangovė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų ginčo objekto statybos procese dalyvavusių subjektų atsakomybės dalių, todėl apeliacinės instancijos teismas, atmetęs kaip nepagrįstus rangovės apeliacinio skundo argumentus dėl jos atsakomybės nebuvimo, neturi pagrindo pasisakyti dėl apskųstu sprendimu nustatytos rangovei tenkančios atsakomybės dalies (CPK 320 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

62.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė atsakovių byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės įsitikinimu, patenkinus 75 proc. ieškinio reikalavimų, atmesta ieškinio reikalavimų dalis yra 25 proc., todėl abi atsakovės bendrai gali pretenduoti tik į 25 proc. jų patirtų išlaidų atlyginimo, o atsižvelgus į kiekvienos iš jų atžvilgiu atmestų ieškinio reikalavimų proporcijas, projektuotoja – į 5 proc., rangovė – į 20 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės pozicija dėl atsakovėms atlygintinų bylinėjimosi išlaidų proporcijos.

63.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

64.       CPK

 93 straipsnio 1–2 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 14 punktas).

65.       Kartu pažymėtina  tai, kad toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-378/2019, 79 punktas). Teisminį procesą ginčui išspręsti inicijavęs asmuo prisiima riziką, kad, netenkinus jo ieškinio, jam gali tekti patirti su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, be kita ko, atlyginti kitų bylos šalių patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021).

66.       Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašė iš abiejų atsakovių solidariai priteisti 129 606,14 Eur žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju atsakovių civilinė atsakomybė gali būti tik dalinė, ir nustatė, jog projektuotoja turi atlyginti 60 proc., o rangovė – 15 proc. ieškovės reikalaujamos žalos, tuo tarpu už likusius 25 proc. ieškovės prašomos žalos yra atsakingos ne atsakovės (projektuotoja ir rangovė), bet techninė prižiūrėtoja, dalyvaujanti byloje kaip trečiasis asmuo ieškovės pusėje. Taigi, įvertinus tai, kad ieškovė pasirinko reikalauti solidariosios atsakovių civilinės atsakomybės ir siekė, jog iš bet kurios atsakovės galėtų gauti visą ieškiniu prašomą priteisti žalos atlyginimo sumą, tačiau teismui tokį reikalavimą atmetus ir nustačius konkrečias atsakovių civilinės atsakomybės dalis (60 ir 15 proc.), yra pagrindas daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atsakovių atžvilgiu atmestų ieškinio reikalavimų proporcijas: projektuotojos atžvilgiu atmesta 40 proc., o rangovės atžvilgiu – 85 proc. ieškinio reikalavimų.

67.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu patyrė iš viso 13 019 Eur, projektuotoja – 2 681 Eur, rangovė – 13 474,56 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apskųstu sprendimu ieškinį projektuotos atžvilgiu patenkinęs 60 proc., iš projektuotojos ieškovei priteisė 60 proc. ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 7 811,40 Eur (13 019 Eur x 60 proc.), o projektuotojai iš ieškovės – 40 proc. projektuotojos bylos nagrinėjimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 072,40 Eur (2 681 x 40 proc.). Atlikęs įskaitymą, pirmosios instancijos teismas, ieškovei iš projektuotojos priteisė 6 739 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį rangovės atžvilgiu patenkinęs 15 proc., ieškovei pirmosios instancijos teismas iš rangovės ieškovei priteisė 15 proc. ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 952,85 Eur (13 019 Eur x 15 proc.), o rangovei iš ieškovės – 85 proc. projektuotojos bylos nagrinėjimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 11 453,37 Eur (13 474,56 Eur x 85). Atlikęs įskaitymą, pirmosios instancijos teismas rangovei iš ieškovės priteisė 9 500,52 Eur bylinėjimosi išlaidų.

68.       Jau nurodyta, kad ieškovė ieškiniu prašė žalos atlyginimą priteisti iš abiejų atsakovių solidariai, tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo nesant pagrindo atsakovių solidariajai atsakomybei kilti. Kiekviena iš atsakovių – tiek projektuotoja, tiek rangovė – teismo proceso metu veikė savarankiškai, tiek viena, tiek kita turėjo gintis nuo ieškinio visa apimti, dėl visos ieškovės reikalaujamos atlyginti žalos, kiekviena savarankiškai turėjo įrodinėti savo atsakomybę šalinančias ar mažinančias aplinkybes. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas pagrįstai paskirstė proporcingai pagal kiekvienos iš atsakovių atžvilgiu patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų sumas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Rangovės atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą teisingai pažymėta, kad priešingas aiškinimas reikštų bylinėjimosi paskirstymo principo „pralaimėjęs moka“ pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija dėl atsakovių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taip pat nesuderinama su bendraisiais teisingumo ir protingumo principais, CPK 17 straipsnyje įtvirtintu šalių procesinio lygiateisiškumo principu, apimančiu ir teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atsižvelgiant į kiekvieno iš atsakovų atžvilgiu patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją.

69.       Remdamasis nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai nenukrypo nuo civilinio proceso teisės normų nustatytų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir ieškovės ieškinį, pareikštą dviem atsakovėms, patenkinęs iš dalies, bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai kiekvienos iš atsakovių atžvilgiu patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų  

70.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai aiškino ir taikė tiek materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojama statybos rangovo atsakomybė, tiek civilinio proceso normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, taip pat bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio pakeisti ar panaikinti dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų nėra pagrindo. Dėl to tiek ieškovės, tiek rangovės apeliaciniai skundai atmetami, o apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

71.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo klausimą, vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatomis. 

72.       Ieškovė pateikė į bylą duomenis, kad dėl apeliacinio proceso patyrė 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidas: 250 Eur už apeliacinio skundo ir 850 Eur už atsiliepimo į rangovės apeliacinį skundą parengimą. Šias išlaidas pagrindžia ieškovės į bylą pateikti duomenys: 2023 m. gruodžio 4 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), atliktų veiksmų ataskaita, 2023 m. gruodžio 4 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), suteiktų paslaugų ataskaita bei 2023 m. gruodžio 5 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinimas, kad nurodytos sąskaitos apmokėtos.

73.       Rangovė nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 4 477 Eur bylinėjimosi išlaidas bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą MA Nr. (duomenys neskelbtini) (363 Eur suma), suteiktų paslaugų ataskaitą; 2023 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą MA Nr. (duomenys neskelbtini) (217,80 Eur suma), suteiktų paslaugų ataskaitą; 2023 m. liepos 24 d. PVM sąskaitą faktūrą MA Nr. (duomenys neskelbtini) (145 Eur suma), suteiktų paslaugų ataskaitą, 2023 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą MA Nr. (duomenys neskelbtini) (1 161,60 Eur), suteiktų paslaugų ataskaitą; 2023 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą MA Nr. (duomenys neskelbtini) (1863,40 Eur suma), suteiktų paslaugų ataskaitą, 2023 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą MA Nr. (duomenys neskelbtini) (726 Eur suma), suteiktų paslaugų ataskaitą, taip pat sąskaitos išrašus, patvirtinančius pateiktų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą.

74.       Iš rangovės pateiktų įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas matyti, kad dalis rangovės prašomų atlyginti išlaidų yra patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme: pagal 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą MA Nr. (duomenys neskelbtini) (363,00 Eur) už derybas dėl taikos sutarties, pagal 2023 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą MA Nr. (duomenys neskelbtini) (217,80 Eur suma) už prašymo parengimą bei komunikaciją dėl taikos sutarties, pagal 2023 m. liepos 24 d. PVM sąskaitą faktūrą MA Nr. (duomenys neskelbtini) (145 Eur suma) už komunikaciją dėl taikos sutarties, pagal 2023 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą MA Nr. (duomenys neskelbtini) (1 161,60 Eur) už pasirengimą teismo posėdžiui bei dalyvavimą jame. Prašymas atlyginti įvardytas išlaidas ir jas pagrindžiantys dokumentai turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis), todėl dėl šių išlaidų atlyginimo klausimo apeliacinės instancijos teismas nesprendžia.

75.       Apeliacinės instancijos teisme rangovė patyrė 2 589,40 Eur bylinėjimosi išlaidų: 1 863,40 Eur už apeliacinio skundo (2023 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaita faktūra MA Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 726 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą (2023 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra MA Nr. (duomenys neskelbtini)) parengimą. Rangovė pateikė ir mokėjimo nurodymą, patvirtinantį 1 947 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą.

76.       Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su jos apeliacinio skundo parengimu, neatlyginamos. 

77.       Jau nurodyta, kad rangovė už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą patyrė 726 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos neviršija pagal Rekomendacijų 7, 8.11 punktus apskaičiuoto maksimalaus atlygio už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą, todėl priteisiamos rangovei iš ieškovės.

78.       Rangovės apeliacinį skundą atmetus, jai apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su jos apeliaciniu skundu, taip pat neatlyginamos.

79.       Taip pat nurodyta, kad ieškovė už atsiliepimo į rangovės apeliacinį skundą parengimą patyrė 850 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos neviršija pagal Rekomendacijų 7, 8.11 punktus apskaičiuoto maksimalaus atlygio už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą, todėl priteisiamos ieškovei iš rangovės.

80.       Įskaičius ieškovei ir rangovei priteistas bylinėjimosi išlaidų sumas, ieškovei iš rangovės priteisiama 124 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

81.       Projektuotoja atsiliepime į rangovės apeliacinį skundą pareiškė prašymą priteisti iš rangovės bylinėjimosi išlaidas. 2023 m. gruodžio 7 d. į bylą pateikė prašymą ir pridėjo įrodymus: 2023 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2023 m. gruodžio 6 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad patyrė 1 379,40 Eur išlaidų už atsiliepimo į rangovės apeliacinį skundą parengimą. 

82.       Projektuotojos bylinėjimosi išlaidos susidarė rengiant atsiliepimą į rangovės apeliacinį skundą, kuriuo rangovė siekė paneigti savo atsakomybę, remdamasi tuo, kad ieškovės reikalaujamą atlyginti žalą sukėlė būtent projektuotojos netinkamai įvykdyti sutartiniai įsipareigojimai. Dėl to vertintina, kad šių dviejų atsakovių interesai byloje yra priešingi. Projektuotojos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija pagal Rekomendacijų 7, 8.11 punktus apskaičiuoto maksimalaus atlygio už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą. Atsižvelgus į tai, kad rangovės apeliacinis skundas yra atmestas, iš rangovės projektuotojos naudai priteisiamos jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimą į rangovės apeliacinį skundą, – 1 379,40 Eur.

83.       Pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį; turtiniuose ginčuose už apeliacinius skundus CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.

84.       Nagrinėjamoje byloje rangovė už apeliacinį skundą sumokėjo 1 947 Eur dydžio žyminį mokestį. Rangovės apeliaciniu skundu ginčijama suma yra 19 440,92 Eur, todėl už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis – 437 Eur. Taigi rangovė už apeliacinį skundą sumokėjo daugiau, nei numato įstatymas. Atsižvelgiant į tai, rangovei grąžintina 1 510 Eur permokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

        Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

        Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kamrenta“ (juridinio asmens kodas 141002828) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VEIKMĖS STATYBA“ (juridinio asmens kodas 300510465) 124 Eur (vieną šimtą dvidešimt keturis eurus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

        Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LG projektai“ (juridinio asmens kodas 251462740) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VEIKMĖS STATYBA“ (juridinio asmens kodas 300510465) 1 379,40 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt devynis eurus ir 40 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

        Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VEIKMĖS STATYBA“ (juridinio asmens kodas 300510465) 1 510 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dešimt eurų) permokėto žyminio mokesčio, kuris buvo sumokėtas 2023 m. lapkričio 27 d. mokėjimu Nr. 419. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.

 

Teisėjos                                                                                         Jadvyga Mardosevič

 

 

                                                                                                         Vilija Mikuckienė

 

 

                                                                                                 Laima Ribokaitė