Civilinė byla Nr. e2A-218-553/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00930-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.18; 3.3.1.19.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Ceres Agrar“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Ceres Agrar“ ieškinį atsakovui U. H. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir LUAB) „Ceres Agrar“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo U. H. 156 718,66 Eur ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2033-1187/2023 iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Ceres Agrar“ (toliau – ir bendrovė) bankroto bylą. Nutartis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo įsiteisėjo 2023 m. birželio 30 d. Nurodyta nutartimi bendrovės valdymo organai įpareigoti perduoti bendrovės nemokumo administratorei bendrovės valdomą ir naudojamą turtą pagal bendrovės bankroto nutarties įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus bendrovės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą bendrovės informaciją, susijusią su jos veikla. Galutinė šio teismo nurodymo įgyvendinimo termino diena buvo 2023 m. liepos 15 d.

3.       Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija nustatyta, kad bendrovės vadovu nuo 2020 m. vasario 10 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas U. H. (toliau – ir atsakovas).

4.       2023 m. liepos 3 d. bendrovės nemokumo administratorius žinomais el. pašto adresais išsiuntė atsakovui pranešimą (lietuvių ir anglų kalbomis) apie bendrovei iškeltą bankroto bylą ir pateikė bendrovės nemokumo nutartį bei bendrovės nemokumo administratoriaus įsakymą (lietuvių ir anglų kalbomis) dėl bendrovės turto ir dokumentų perdavimo. Tą pačią dieną nemokumo administratorius gavo atsakymą „laišką gavome“ iš el. pašto adresu: (duomenys neskelbtini), kuris buvo pasirašytas bendrovės buhalterės A. B.. Prie atsakymo bendrovės nemokumo administratoriui papildomais adresatais buvo įtraukti atsakovas ((duomenys neskelbtini)), prokuristas E. A. M. ((duomenys neskelbtini)) bei kiti asmenys.

5.       Bendrovės nemokumo administratorius 2023 m. liepos 12 d. el. laišku kreipėsi į atsakovą ir prokuristą E. A. M. dėl informacijos, reikalingos atidaryti bendrovės kreditorių depozitinę sąskaitą. Sekančią dieną atsakovas el. laišku bendrovės nemokumo administratoriui pateikė savo mokesčių mokėtojo kodą Vokietijoje. Nesulaukęs atsakymo iš atsakovo dėl dokumentų ir turto perdavimo, 2023 m. liepos 13 d. nemokumo administratorius nuvyko pas buvusią bendrovės buhalterę ir perėmė iš jos visus jos turėtus bendrovės buhalterinius dokumentus.

6.       2023 m. liepos 17 d. bendrovės nemokumo administratorius pakartotinai kreipėsi į atsakovą, pateikė bendrovės ilgalaikio turto ir atsargų sąrašus, kuriuose atsispindi, koks turtas turi būti perduotas nemokumo administratoriui. Atsakovas pateikė atsakymą (vertimas iš anglų kalbos): „yra 1 vnt., kuris NEBUS perduotas, nes yra sutartis dėl nuosavybės perleidimo kaip užstato. Prisegtus dokumentus rasite. O apie mašinų vagystes, apie kurias pranešta policijai, žinote. Visi kiti daiktai stovi nuomojamoje salėje Kaišiadorių mieste ir gali būti perduoti pagal mano deklaraciją“. Atsakovas kartu pateikė abiejų šalių vardu pasirašytos to paties atsakovo sutarties dėl nuosavybės perleidimo kaip užstato kopiją (sudarytą anglų – vokiečių kalbomis). Iš pateiktos sutarties matyti, kad joje kalbama apie transporto priemonės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisės perleidimą užstato būdu. Tačiau, nemokumo administratoriui patikrinus viešus šaltinius, buvo nustatyta, kad aptariamos transporto priemonės (duomenys neskelbtini) savininkė šiai dienai pagal valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ duomenis vis dar yra bendrovė, nors atsakovas, kaip buvęs bendrovės vadovas, atsisako ją perduoti bendrovės nemokumo administratoriui (grąžinti bendrovei).

7.       Bendrovės nemokumo administratorius 2023 m. liepos 19 d. el. laišku informavo atsakovą apie jo pareigą bendrovės dokumentus ir turtą perduoti bendrovės nemokumo administratoriui asmeniškai, turto ir dokumentų perdavimą įforminant atitinkamu aktu, taip pat informavo atsakovą, kad 2023 m. liepos 20 d. bendrovės nemokumo administratorius kartu su antstoliu vyks į bendrovės veiklos vietą ((duomenys neskelbtini)) užfiksuoti faktines aplinkybes apie rastą bendrovės turtą minėtu adresu ir pakvietė atsakovą dalyvauti faktinių aplinkybių konstatavime. Atsakovas atsakymo nepateikė, faktinių aplinkybių konstatavime nedalyvavo.

8.       Faktinių aplinkybių konstatavimo metu buvo nustatyta, kad dalies į bendrovės balansą pagal bendrovės bankroto nutarties įsiteisėjimo dienos duomenis įtraukto bendrovės ilgalaikio turto ir atsargų bendrovės veiklos vietoje nėra. Informacijos, kur galėtų būti bendrovės turtas, atsakovas nepateikė arba sąmoningai atsisako konkretų turtą perduoti, toliau sudarydamas sandorius tarp su atsakovu susijusių juridinių asmenų (pvz., automobiliai (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nepaisant to, kad po bankroto bylos bendrovei iškėlimo tokių sandorių atlikimas yra draudžiamas. Iš į bylą pateikto 2023 m. lapkričio 25 d. bendrovei neperduoto turto sąrašo (pažyma Nr. 1) nustatyta, kad atsakovo bendrovės nemokumo administratoriui neperduoto turto balansinė vertė siekia 156 718,66 Eur (104 434,81 Eur vertės ilgalaikis turtas ir 52 283,85 Eur atsargos).

9.       Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė į bendrovės balansą įrašyto ilgalaikio ir trumpalaikio turto neperdavimu bendrovės nemokumo administratoriui, t. y. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 57 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimu. Atsakovo atsakomybė bendrovei dėl žalos atlyginimo kyla dėl to, kad atsakovas neperdavė bendrovės nemokumo administratoriui bendrovei priklausančio turto už 156 718,66 Eur. Pateikti į bylą duomenys patvirtina, kad atsakovas apie pareigą perduoti bendrovės nemokumo administratoriui bendrovės turtą ir dokumentus buvo informuotas tinkamai, šią pareigą atsakovas žinojo, iš pradžių su bendrovės nemokumo administratoriumi bendravo, tačiau savo pareigos neįvykdė.

10.       Žalos dydį bendrovė apskaičiavo pagal į bendrovės balansą įtraukto ir atsakovo bendrovei neperduoto ilgalaikio ir trumpalaikio turto balanse nurodytą turto likutinę vertę (156 718,66 Eur). Akivaizdu, kad šio dydžio žala bendrovei padaryta tik dėl to, kad atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, nesiėmė priemonių aptariamam turtui išsaugoti, o, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo – šio turto bendrovės nemokumo administratoriui neperdavė, t. y. žalos padarymas bendrovei yra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsakovo neteisėtais veiksmais. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, jog nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 6 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 138 551,91 Eur bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusią ieškinio dalį atmetė.

12.       Teismas nurodė, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Terminas baigėsi 2024 m. gruodžio 23 d. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 285 straipsnio 1 dalimi, teismas nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje yra teisinis pagrindas priimti sprendimą už akių.

13.       Teismas, vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, atliko formalų ieškovės pateiktų įrodymų įvertinimą bei nustatė, kad atsakovas, kaip buvęs LUAB „Ceres Agrar“ vadovas, neįvykdė JANĮ  57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos perduoti nemokumo administratoriui bendrovei priklausantį turtą, kurio balansinė vertė 156 718,66 Eur.

14.       Teismas nurodė, kad ieškovė kartu su ieškiniu pateikė teismui 2023 m. lapkričio 25 d. LUAB „Ceres Agrar“ neperduoto turto sąrašą už 156 718,66 Eur. Kartu su neperduoto turto sąrašu ieškovė pateikė dokumentus, kuriais ji grindžia neperduoto turto sąraše nurodytas turto likutines vertes. Teismas, atsižvelgęs į pateiktus įrodymus, konstatavo, kad atsakovo neatlikti veiksmai (bendrovės turto neperdavimas) yra akivaizdžiai nuostolingi, ekonomiškai nenaudingi, priešingi bendrovės veiklos tikslams, todėl tokia veika (neveikimas) negali būti laikoma atitinkančia sąžiningos ir protingos veiklos standartus. Teismo vertinimu, atsakovas, neatlikęs įstatyminės pareigos (neperdavęs turto teismo paskirtam nemokumo administratoriui) ir pažeidęs pareigą veikti sąžiningai ir protingai bendrovės atžvilgiu, turi atlyginti bendrovei padarytą žalą.

15.       Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad atsakovas nemokumo administratoriui pateikė sutartį, kurioje nurodoma, jog, siekiant užtikrinti maždaug 414 000 Eur reikalavimų įvykdymą, bendrovė „Ulf Hammerich Project Development & Management“ 2023 m. kovo 29 d. konfiskavo ieškovei UAB „Ceres Agrar“ priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal ieškovės neperduoto turto sąrašą yra 2 250,04 Eur, ir perėmė jį kaip užstatą. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, nurodė, kad atsakovas nemokumo administratoriui nepateikė įrodymų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes, t. y. jog UAB „Ceres Agrar“ 2023 m. kovo 29 d. užstato pagrindu perleido bendrovei „Ulf Hammerich Project Development & Management“ nurodytą automobilį. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo pateiktas sandoris sudarytas 2024 m. balandžio 12 d., t. y. po ieškovės bankroto bylos iškėlimo praėjus beveik metams. Atsakovui nepateikus ir byloje nesant dokumentų, leidžiančių įvertinti, kokiu pagrindu minėtas automobilis buvo perleistas „Ulf Hammerich Project Development & Management“, teismas nusprendė, kad šis automobilis pagrįstai įtrauktas į administratoriui neperduoto turto sąrašą ir įvertintas, kaip atsakovo padaryta žala bendrovei.

16.       Teismas taip pat nustatė, kad į neperduoto turto sąrašą yra įtrauktas ir automobilis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 18 166,75 Eur. Atsakovas nemokumo administratoriui siųstuose el. laiškuose, nurodė, kad ir šis turtas nebus perduotas, kadangi yra sutartis dėl nuosavybės perleidimo kaip užstato bei pateikė 2022 m. liepos 20 d. sutartį (iki bankroto bylos iškėlimo), sudarytą tarp UAB „Ceres Agrar“ ir „H&H Agrarservice GmbH & Co KG“ dėl nuosavybės perleidimo kaip užstato (sudarytą anglų – vokiečių kalbomis). Teismas, patikrinęs Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – ir LITEKO) prieinamus aktualius Kelių transporto registro duomenis, nustatė, kad ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Įvertinęs tai, kad buvo sudarytas perleidimo sandoris, kuris yra įregistruotas registre, teismas nusprendė, jog nėra pagrindo priteisti ieškovės prašomą 18 166,75 Eur žalos atlyginimą.

17.       Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė teismui atsikirtimų, nenurodė aplinkybių, jog neturi turto, neginčijo ieškovės apskaičiuotos neperduoto turto vertės. Atsakovas, neperdavęs turto, padarė bankrutuojančiai įmonei žalą, kadangi įmonės turtas negali būti panaudotas atsiskaitant su įmonės kreditoriais. Atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad egzistuoja pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti 138 551,91 Eur (156 718,66 – 18 166,75) turtinę žalą.

18.       Vadovaudamasis CK 6.37 ir 6.210 straipsnių nuostatomis, teismas taip pat priteisė iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III.                      Apeliacinio skundo argumentai

19.       Apeliantė (ieškovė) LUAB „Ceres Agrar“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys netenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti papildomai ieškovei 18 166,75 Eur žalos atlyginimą, taip pat priimti naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1.       Teismas neteisingai vertino ieškovės pateiktus faktus ir įrodymus bei informaciją iš valstybinių registrų duomenų bazių. Teismas klaidingai nurodė, kad transporto priemonė yra perleista, sandoris įregistruotas ir Kelių transporto registro duomenyse nėra įregistruotų transporto priemonių, priklausančių ieškovei.

19.2.       Transporto priemonė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dieną priklausė ieškovei, kaip ir priklauso iki šiol. Tai patvirtina 2025 m. sausio 22 d. išrašas iš transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos duomenų, 2023 m. liepos 21 d. VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo pateikta informacija, 2024 m. balandžio 23 d. išrašas iš Transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos, kurioje nurodyta, kad transporto priemonės savininkas yra bendrovė bei 2022 m. liepos 23 d. VĮ „Regitra“ pranešimas dėl deklaracijos priėmimo ir patvirtinimo, jog pats atsakovas pateikė transporto priemonės įgijimo deklaraciją, kuria bendrovė įgijo transporto priemonę ir jai yra suteiktas savininko deklaravimo kodas.

19.3.       Transporto priemonė buvo įtraukta į bendrovės balansą, kuris buvo sudarytas bendrovės nutarties iškelti bankroto bylą duomenimis ir pasirašyta paties atsakovo. Taip pat transporto priemonė buvo įtraukta į bendrovės ilgalaikio turto sąrašą, kuris buvo pateiktas nemokumo administratoriui, ir turėjo būti perduota.

19.4.       Transporto priemonei pagal 2023 m. kovo 30 d. Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir VSDFV) sprendimą dėl UAB „Ceres Agrar“ turto priverstinio įkeitimo nustatytas priverstinis įkeitimas. Priverstinis įkeitimas įregistruotas Sutarčių ir teisių suvaržymų registre. Be to, transporto priemonė yra išregistruota iš dalyvavimo eisme, nes neatitinka transporto priemonėms keliamų reikalavimų – neturi galiojančios techninės apžiūros ir draudimo, todėl ir nėra ji registruota Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenyse.

19.5.       Priešingai nei nurodo atsakovas, nei „Ulf Hammerich Project Development & Management“, nei „H&H Agrarservice GmbH & Co KG“ arba M+H NordTrust & Trade international GmbH nėra ieškovės kreditorės. Visų šių nurodytų bendrovių vardu veikia atsakovas.

19.6.       2022 m. liepos 20 d. sutartis dėl nuosavybės perleidimo kaip užstato tarp bendrovės ir „H&H Agrarservice GmbH & Co KG“ yra pasirašyta to paties asmens – atsakovo ir yra negaliojanti, nes yra sudaryta tą pačią dieną, kai bendrovė įsigijo transporto priemonę ir įregistravo kaip bendrovės nuosavybę. Be to, sutartis dėl nuosavybės perleidimo kaip užstato nebuvo niekada pateikta ir įregistruota VĮ „Regitra“. Atsakovas, gavęs iš VSDFV pranešimą apie registruotą priverstinį įkeitimą transporto priemonei, neskundė šio sprendimo ir neteikė jokių paaiškinimų, kad transporto priemonė nėra bendrovės nuosavybė.

19.7.       Kadangi buvo priimtas sprendimas už akių, ieškovė neturėjo galimybės pateikti aktualius duomenis. Dėl to yra būtina priimti kartu su apeliaciniu skundu teikiamus naujus įrodymus – 2025 m. sausio 22 d. VĮ „Regitra“ pateiktą raštą dėl duomenų teikimo, kuriame nurodyta, kad UAB „Ceres Agrar“ vardu nuosavybės teise deklaruotos 2 (dvi) transporto priemonės kartu su 2025 m. sausio 22 d. išrašu iš transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos bei 2023 m. kovo 30 d. VSDFV sprendimą dėl UAB „Ceres Agrar“ turto priverstinio įkeitimo ir VĮ „Registrų centras“ pranešimą apie priverstinio įkeitimo įregistravimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

22.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 15 d. nutartimi iškėlė UAB „Ceres Agrar“ bankroto bylą. Nemokumo administratore paskirta MB „Molas Resort“ (civilinės bylos Nr. eB2-336-1187/2025). Nutartis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo įsiteisėjo 2023 m. birželio 30 d.

23.       Šia nutartimi bendrovės valdymo organai įpareigoti per 15 kalendorinių dienų nuo bendrovės bankroto nutarties įsiteisėjimo dienos (2023 m. birželio 30 d.) perduoti bendrovės nemokumo administratoriui bendrovės valdomą ir naudojamą turtą pagal bendrovės bankroto nutarties įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus bendrovės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą bendrovės informaciją, susijusią su jos veikla. Terminas baigėsi 2023 m. liepos 15 d.

24.       Remiantis VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenimis nustatyta, kad bendrovės vadovu nuo 2020 m. vasario 10 d. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo buvo atsakovas U. H..

25.       2023 m. liepos 3 d. bendrovės nemokumo administratorius elektroninio pašto adresais uabceresagrar@gmail.com, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atsakovui (papildomai ir prokuristui E. A. M.) išsiuntė pranešimą (lietuvių ir anglų kalbomis) apie bendrovei iškeltą bankroto bylą bei pateikė bendrovės nemokumo nutartį ir bendrovės nemokumo administratoriaus įsakymą dėl bendrovės turto ir dokumentų perdavimo. Tą pačią dieną bendrovės nemokumo administratorius gavo atsakymą „laišką gavome“ iš el. pašto adresu: uabceresagrar@gmail.com, kuris buvo pasirašytas bendrovės buhalterės A. B..

26.       Bendrovės nemokumo administratorius 2023 m. liepos 12 d. el. laišku vėl kreipėsi į atsakovą ir prokuristą E. A. M. dėl informacijos, reikalingos atidaryti bendrovės kreditorių depozitinę sąskaitą. Sekančią dieną atsakovas el. laišku bendrovės nemokumo administratoriui pateikė savo mokesčių mokėtojo kodą Vokietijoje.

27.       2023 m. liepos 17 d. bendrovės nemokumo administratorius pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl pareigos perduoti bendrovės nemokumo administratoriui visus bendrovės dokumentus ir turtą. Tą pačia dieną atsakovas pateikė atsakymą, kad turtas nebus perduotas, nes yra perduotas kaip užstatas kitam juridiniam asmeniui.

28.       Ieškovė, įvertinusi turimus bendrovės dokumentus, pateikė teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodė, kad atsakovo veiksmai bendrovės atžvilgiu yra neteisėti bei pažeidžia kreditorių interesus.

29.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, pripažino, kad egzistuoja pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti turtinės žalos atlyginimą, nes atsakovas neperdavė turto, o tai lėmė žalos bankrutuojančiai įmonei padarymą, kadangi įmonės turtas negali būti panaudotas atsiskaitant su įmonės kreditoriais. Teismas, remdamasis LITEKO prieinamais Kelių transporto registro duomenimis, nustatęs, kad bendrovės vardu nėra registruotos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 18 166,75 Eur, nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo ieškovei 138 551,91 Eur (156 718,66 – 18 166,75  Eur) turtinės žalos atlyginimą.

30.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jai nepriteistas 18 166,75 Eur žalos atlyginimas, nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi LITEKO prieinamais Kelių transporto registro duomenimis, nes jie neatspindi tikrosios situacijos. Pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog transporto priemonė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN: (duomenys neskelbtini)) yra registruota kaip bendrovės nuosavybė.

31.       Apeliacijos objektas – apskųsto teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas reikalavimas dėl 18 166,75 žalos atlyginimo priteisimo iš buvusio bendrovės vadovo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

32.       Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė, žala (nuostoliai) (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), o paneigti šią prezumpciją ir įrodyti, jog nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Tokia įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė bylose, kuriose siekiama žalos atlyginimo iš bendrovės vadovo, yra suformuota kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 41 punktas; 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022, 33 punktas).

33.       CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar juridinio asmens steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais.

34.       Bendrovės vadovui civilinė atsakomybė gali kilti ir už kitų, specialiose teisės normose vadovui nustatytų pareigų nevykdymą arba pažeidimą. Vadovas, be kita ko, yra atsakingas už bendrovės finansinės atskaitomybės parengimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 2, 3, 4 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (apeliantės vadovavimo ir įrodinėjamos žalos kilimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – FAĮ) 13, 14 straipsniai), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą nemokumo administratoriui, kai bendrovei yra iškeliama bankroto byla (JANĮ 57 straipsnio 1 dalis). Kitaip tariant, bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu kartu apima ir pareigą tinkamai vesti šio turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, (iš)saugoti bendrovės turtą ir duomenis apie bendrovės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį, o bendrovei iškėlus bankroto bylą – dokumentus ir turtą perduoti nemokumo administratoriui.

35.       Nagrinėjamu atveju ieškovė LUAB „Ceres Agrar“ įrodinėjo, kad atsakovas neperdavė nemokumo administratoriui bendrovei priklausančio turto už 156 718,66 Eur, nors apie tokią pareigą buvo tinkamai informuotas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs atsakovo neteisėtus veiksmus ir jų bendrumą, įrodyta pripažino tik dalį ieškinyje nurodytos žalos, kurios atlyginimą priteisė iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti iš atsakovo tik dalį žalos atlyginimo, nes iš LITEKO sistemoje prieinamų Kelių transporto registro duomenų nustatė, kad ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Įvertinęs tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovės prašomas priteisti 18 166,75 Eur žalos atlyginimas dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN: (duomenys neskelbtini)), neperdavimo, negali būti priteistas.

36.       Apeliacinį skundą nagrinėjamoje byloje yra pateikusi tik ieškovė ir tik dėl teismo sprendimo už akių dalies, kuria teismas iš atsakovo nepriteisė 18 166,75 Eur žalos atlyginimo. Atsakovas nekvestionavo pirmosios instancijos teismo sprendime už akių padarytų išvadų dėl jo civilinės atsakomybės bendrovės atžvilgiu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja, neperžengdamas ieškovės apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnis).

37.       Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 29–33 punktai; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 22–24 punktai; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022, 66 punktas).

38.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklausė dvi transporto priemonės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN: (duomenys neskelbtini)), kurios vertė 2 250,04 Eur, ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN: (duomenys neskelbtini)), kurios vertė 18 166,75 Eur. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes, priteisė iš atsakovo žalos atlyginimą tik už transporto priemonę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ši transporto priemonė buvo perduota kaip užstatas įmonei „Ulf Hammerich Project Development & Management“, konstatuodamas, jog atsakovas tokių įrodymų nemokumo administratorei nepateikė. Tačiau pirmosios instancijos teismas, patikrinęs LITEKO sistemoje prieinamus Kelių transporto registro duomenis ir nustatęs, kad ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra, nusprendė netenkinti ieškovės reikalavimo dėl 18 166,75 Eur žalos atlyginimo iš atsakovo priteisimo už transporto priemonę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN: (duomenys neskelbtini)).

39.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus, taip pat ir kitus byloje esančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes, ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN: (duomenys neskelbtini)) nuosavybės, pripažįsta pagrįstais.

40.       Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą už nemokumo administratorei neperduotą turtą, kartu su ieškiniu pateikė 2023 m. liepos 21 d. VĮ „Regitra“ informaciją iš Kelių transporto priemonių registro ir transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos apie ieškovės vardu įregistruotas ir deklaruotas nuosavybės teise transporto priemones. Šiame rašte nurodyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso transporto priemonė (duomenys neskelbtini) (VIN: (duomenys neskelbtini)). Iš prie ieškinio pridėto 2024 m. balandžio 23 d. išrašo iš Transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos matyti, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini) (VIN: (duomenys neskelbtini)) savininkė yra ieškovė LUAB „Ceres Agrar“. Transporto priemonės nuosavybės teisę taip pat įrodo ir ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktas 2025 m. sausio 22 d. VĮ „Regitra“ raštas dėl duomenų teikimo kartu su išrašu iš transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos, kuriame taip pat nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) (VIN: (duomenys neskelbtini)) savininkė iki šiol yra ieškovė.

41.       Ieškovės nuosavybės teisę taip pat patvirtina ir 2022 m. liepos 23 d. VĮ „Regitra“ pranešimas dėl deklaracijos priėmimo ir patvirtinimo, kuriame nurodyta, kad pats atsakovas pateikė transporto priemonės įgijimo deklaraciją, kuria LUAB „Ceres Agrar“ įgijo transporto priemonę ir jai yra suteiktas savininko deklaravimo kodas. Be to, transporto priemonė (duomenys neskelbtini) (VIN: (duomenys neskelbtini)) buvo įtraukta į bendrovės balansą, kuris buvo sudarytas ieškovės nutarties iškelti bankroto bylą duomenis ir pasirašytas atsakovo. Ši transporto priemonė taip pat buvo įtraukta ir į bendrovės ilgalaikio turto sąrašą, kuris buvo pateiktas nemokumo administratorei ir kuris turėjo būti perduotas, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutartį, kuria ieškovei buvo iškelta bankroto byla. Nagrinėjamu atveju atsakovas tokios prievolės neįvykdė ir to neginčija.

42.       Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad šiai transporto priemonei pagal 2023 m. kovo 30 d. SODROS sprendimą dėl UAB „Ceres Agrar“ turto priverstinio įkeitimo buvo nustatytas priverstinis įkeitimas, kuris įregistruotas Sutarčių ir teisių suvaržymų registre. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateikti papildomi įrodymai buvo priimti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutartimi, o atsakovui buvo nustatytas terminas pateikti savo nuomonę dėl ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų, tačiau atsakovas pozicijos per teismo nustatytą terminą nepateikė.

43.       Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija nusprendžia, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, jog nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo dieną ieškovei priklausė dvi transporto priemonės, kurias atsakovas turėjo perduoti bendrovės nemokumo administratorei arba pateikti dokumentus, patvirtinančius teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Nei vienos iš šių pareigų atsakovas neįvykdė. Tuo atveju, kai bendrovės valdymo organai pažeidė jiems teisės aktų ir bendrovės dokumentuose nustatytas (kartu – ir fiduciarines) pareigas, tai bendrovės valdymo organai turi atlyginti bendrovei padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

Dėl bylos procesinės baigties

44.       Apibendrindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimo iš bendrovės vadovo priteisimą ir pagrįstai nusprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja atsakovo civilinės atsakomybės pagrindai, tačiau netinkamai nustatė bendrovei priklausiusio turto sudėtį, todėl nepagrįstai netenkino reikalavimo priteisti 18 166,75 Eur žalos atlyginimą už transporto priemonę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN: (duomenys neskelbtini)). Tai sudaro pagrindą patenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, papildomai priteisiant ieškovei iš atsakovo 18 166,75 Eur žalos atlyginimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimą už akių ir išdėstyti jo rezoliucinę dalį taip:

„Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Ceres Agrar“ (juridinio asmens kodas 303059327) iš atsakovo U. H. (gim. (duomenys neskelbtini)) 156 718,66  Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis tūkstančius septynis šimtus aštuoniolika eurų ir 66 euro centų) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugpjūčio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.“

Kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                Vilija Mikuckienė

_

                Aldona Tilindienė

        Tomas Venckus