Civilinė byla Nr. 2YT-8258-1134/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03458-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18; 3.1.18.2.10; 3.1.18.3

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. vasario 9 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. P. ir I. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys antstolis Robertas Vasiliauskas, išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „EDS INVEST2”.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. vasario 5 d. gautas pareiškėjų J. P. ir I. P. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame pareiškėjai prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, pardavimą viešosiose varžytynėse Nr. 203076 iki pateikto pareiškėjų skundo dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų išnagrinėjimo.

2.       Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas tuo, kad pareiškėjams J. P. ir I. P. tapo žinoma, kad antstolis Robertas Vasiliauskas 2021 m. sausio 12 d. paskelbė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirmąsias varžytines Nr. 203076 (toliau – ir Varžytinės). Minėtasis butas pareiškėjams priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Apie Varžytinių paskelbimą pareiškėjai sužinojo ne iš antstolio, o po to, kai jiems paskambino nepažįstamas asmuo, prašęs aprodyti butą, kuris, jo teigimu, yra parduodamas varžytinėse. Pareiškėjai, prisijungę prie elektroninių varžytinių internetinės svetainės surado informaciją, kad jiems priklausantis butas nuo 2021 m. sausio 12 d. iki 2021 m. vasario 11 d. iš tiesų yra parduodamas viešose varžytinėse. Antstolis pareiškėjų neinformavo apie paskelbtas varžytines, todėl, pareiškėjų teigimu, grubiai pažeidė jų teises. 2020 m. rugsėjo 10 d. patvarkymu dėl informacijos apie nustatytą areštuoto turto rinkos vertę Nr. S-20-179-29270 pareiškėjai buvo informuoti, kad antstolis, vadovaudamasis ekspertizės aktu, įkainojo pareiškėjams nuosavybės teise priklausantį butą 77 100 EUR suma, t. y. eksperto nustatyta turto verte. Pareiškėjai dar 2020 m. rugsėjo 28 d. buvo pateikę prieštaravimus dėl minėtojo buto vertės nustatymo. Tačiau pareiškėjai nėra gavę iš antstolio jokio patvarkymo dėl pateiktų prieštaravimų tenkinimo arba atmetimo ir klausimo sprendimo perdavimo teismui, naujo buto įkainojimo, todėl įkainojant butą nebuvo laikytasi imperatyvių teisės normų reikalavimų ir nebuvo sudarytos sąlygos pareiškėjams pareikšti nuomonę dėl nustatytos buto vertės, paskirto eksperto ir varžytynėse parduodamo turto kainos. Būtent dėl šių aplinkybių antstolis laikomas pažeidusiu imperatyvius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reikalavimus, todėl antstolio veiksmai paskelbiant Varžytines laikytini neteisėtais ir turi būti naikinami.  

3.       Pareiškėjai taip pat nurodo, kad jiems nuosavybės teise priklausantis butas yra įkainotas ženkliai per maža verte. Pareiškėjai yra įsitikinę, kad buto rinkos vertė yra didesnė nei antstolio nustatytoji buto rinkos vertė. Tokia pozicija yra grindžiama informacija iš viešai paskelbtų skelbimų, iš kurių matyti, kad šalia pareiškėjams priklausančio buto kiti butai yra parduodami už ženkliai didesnę kainą. Pareiškėjų skaičiavimais, jiems priklausančio buto apytikslė kaina yra 152 413,84 EUR. Kadangi butas pirmosiose varžytinėse yra parduodamas už 71 280 EUR, darytina išvada, kad jis buvo įkainotas daugiau kaip 40 proc. mažesnė verte nei reali buto rinkos vertė. Taigi nesustabdžius vykstančių varžytinių ir pardavus butą jose iki pareiškėjų pateikto skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo, butas bus realizuotas už ženkliai mažesnę kainą nei tikroji jo rinkos vertė. Taip bus pažeistos pareiškėjų teisės, jie turės kreiptis į teismą ir reikalauti pripažinti buto pardavimą iš varžytynių aktą negaliojančiu, o tai sukels papildomų išlaidų, laiko sąnaudų. Antstolis pažeidė imperatyvias teisės normas ir neinformavo pareiškėjų apie buto vertei nustatyti paskirtą ekspertą, apie eksperto nustatytą buto rinkos vertę, nesudarė sąlygų susipažinti su buto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu, taip pat užkirto kelią pareikšti nušalinimus ekspertui, pareikšti prieštaravimus dėl buto įkainojimo. Teigia, kad teismui netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjams priklausantis turtas gali būti parduotas paskelbtose viešose Varžytinėse. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai neprašo stabdyti visų vykdymo veiksmų, o prašo stabdyti tik veiksmus, susijusius su konkretaus turto perdavimu. Pareiškėjams priklauso daug kito nekilnojamojo turto (žemės sklypų), kuriuos antstolis taip pat yra areštavęs. Tačiau neteisėtai realizavus pareiškėjams nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai neturėtų kur gyventi, nes minėtasis butas yra vienintelis pareiškėjų turimas gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas.

Pareiškėjų J. P. ir I. P. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintinas.

4.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Būtinumas užtikrinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamo tikslo įgyvendinimą nustatyti šių priemonių taikymo pagrindą bei vadovautis ekonomiškumo, teisingumo, proporcingumo, asmenų lygybės principais suponuoja teismui pareigą, sprendžiant dėl konkrečios laikinųjų apsaugos priemonių rūšies taikymo ir jos taikymo masto, preliminariai (lot. prima facie) įvertinti ieškiniu (skundu) pareikštus reikalavimus, pateiktus įrodymus ir patį teismo sprendimą, kuris būtų priimtas ieškinio (skundo) tenkinimo atveju, vykdytinumo prasme (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1575/2010; 2011 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1122/2011). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-276/2012).

5.       Taigi, teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, negali civilinės bylos nagrinėti iš esmės, tačiau vis tik turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, nes tokių priemonių taikymas, esant pagrįstų abejonių dėl asmeniui palankaus teismo sprendimo priėmimo, nėra galimas. Kita vertus, šioje proceso stadijoje atliktas preliminarus ieškinio (ar kito procesinio dokumento) pagrįstumo vertinimas neužkerta kelio teismui bylos nagrinėjimo iš esmės metu bylos aplinkybes ir tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius įvertinti kitaip nei tai padaryta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje.

6.       Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas ypatingos teisenos tvarka suinteresuotų asmenų skundus dėl antstolio veiksmų, gali įvertinti ir konstatuoti tik antstolio atliktų ar atsisakytų atlikti procesinių veiksmų teisėtumą (neteisėtumą), todėl teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmiausia turi įvertinti, ar pareiškėjas tikėtinai pagrindė skunde nurodytas aplinkybes dėl antstolio veiksmų neteisėtumo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad skolininkams J. P. ir I. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis ginčo turtas galimai realizuojamas per maža kaina. Pareiškėjų teigimu, antstolis pažeidė imperatyvias teisės normas ir neinformavo pareiškėjų apie buto vertei nustatyti paskirtą ekspertą, apie eksperto nustatytą buto rinkos vertę, nesudarė sąlygų susipažinti su buto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu, taip pat užkirto kelią pareikšti nušalinimus ekspertui, pareikšti prieštaravimus dėl buto įkainojimo.

7.       Plėtojant prima facie (iš pirmo žvilgsnio arba preliminaraus vertinimo) doktriną, teismų praktikoje išaiškinta ir tai, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu jis reiškiamas remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su šiuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai, arba ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu, išanalizavus ieškovo argumentus ir atsakovo atsikirtimus, nelieka rimtų abejonių sėkminga ieškovui proceso baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-313-464/2019). Savo ruožtu, jeigu preliminariai įvertinus ieškovo argumentus ir (ar) atsakovo atsikirtimus, jau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje yra pakankamai akivaizdi (labiau tikėtina) šio reikalavimo netenkinimo tikimybė, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas atsisako tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018; 2015 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015), nes laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kuriam jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, o vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas automatiškai nesuteikia ieškovui pranašumo prieš kitą šalį ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tuo labiau CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą išieškojimo vykdymo procese sustabdymą, dėl kurio Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi dar griežtesnės pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai, nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019; 2018 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-230-516/2018). Kitaip tariant, išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad netaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas.

8.       Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas galimai pažeistų teisių ir interesų gynimo būdas. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, jog vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso tik nuo paties pareiškėjo valios. Dėl to kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į ieškovo įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1239-302/2015; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1636-196/2015; 2018 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1190-196/2018).

9.       Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentus, teismas pažymi, jog vien faktinių aplinkybių išdėstymo ir skundo reikalavimų suformulavimo nepakanka įvertinimui, jog pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų yra preliminariai pagrįstas tiek, kad sukurtų sąlygas sustabdyti skolininkams J. P. ir I. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimą viešosiose varžytinėse iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo.

10.       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra lokalus įrodinėjimo dalykas, t. y. klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įrodinėjamas ir sprendžiamas atskirai nuo pačios bylos įrodinėjimo dalyko. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą ir konkrečios priemonės taikymo būtinumą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja nenurodė aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kurie akivaizdžiai (vertinant skundą preliminariai) pagrįstų antstolio veiksmų neteisėtumą.

11.       Teismo vertinimu, pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų grindžiamas abstraktaus pobūdžio pareiškėjų teiginiais, kurių pagrindu teismas negali daryti išvados apie preliminarų skundo pagrįstumą. Pažymėtina, kad procesinę pareigą įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą konkrečiu atveju turi tuo suinteresuotas asmuo (šiuo atveju pareiškėjai), tačiau vien pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kad yra vykdomos skolininkams priklausančio turto varžytynės, savaime nereiškia, kad varžytynėms pasibaigus turtas bus perleistas kitam savininkui. Pareiškėjai nepateikė duomenų, jog varžytynių dalyviai yra pasiūlę kainą, jog varžytynės būtų įvykusios, jog būtų įvykdytos kitos teisės aktuose nustatytos sąlygos, kurioms esant turtas perleidžiamas iš varžytynių. Byloje nepateikta įrodymų, pagrindžiančių, kad šiuo atveju egzistuoja reali tikimybė, jog skolininkams priklausantis ginčo turtas iki pareiškėjų skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo bus realizuotas priverstine tvarka (CPK 178 straipsnis), nes net ir esant varžytynių laimėtojui, savaime nereiškia, kad pasibaigus varžytynėms nuosavybės teisė į turtą iš karto pereis jų laimėtojui – varžytynių aktas pasirašomas tik sumokėjus pinigus už nupirktą turtą teisės aktų nustatyta tvarka (CPK 715, 716, 717 straipsniai). Vien tik deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjų teiginiai, kad varžytynės galbūt įvyks, kad turtas antstolio vykdomojoje byloje jau, tikėtina, bus parduotas ir perleistas varžytynių laimėtojams, kad vėliau galbūt varžytynių laimėtojai turtą įkeis, perleis ir pan., nepateikiant atitinkamų aplinkybių egzistavimą patvirtinančių įrodymų, nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be pakankamo pagrindo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, gali būti neproporcingai pažeisti išieškotojo turtiniai interesai, tokiu būdu pažeidžiant interesų pusiausvyros ir proporcingumo principus. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kodėl šiuo konkrečiu atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius varžytynių iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo, palankaus pareiškėjams teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas.

12.       Be to, kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad turto vidutinė rinkos vertė nustatoma ne tik įkainojant turtą ir nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, bet ir varžytynių dalyviai, varžydamiesi dėl parduodamo turto pirkimo. Todėl teigti, kad antstolio nustatyta turto kaina, yra kaina, už kurią turtas besąlygiškai bus parduotas, nėra pagrindo. Turtas varžytynėse paprastai yra parduodamas už realią turto rinkos kainą, kuri gali nesiekti paskaičiuotos turto rinkos vertės, bet gali ir ją viršyti. Tikrąją turto rinkos vertę nustato rinka, todėl po varžytynių gali paaiškėti, jog turtas parduotas ir už didesnę, nei pareiškėjų nurodomą kainą, bet kuriuo atveju turtas bus perleistas už realią rinkos kainą. Pardavus turtą už nerealią rinkos kainą, įstatymai numato teisę asmenims ginti savo teises kitais būdais, pvz.: reikalaujant žalos atlyginimo ir pan. Vilniaus apygardos teismo formuojamoje teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad vien pradinės iš varžytynių parduodamo turto kainos nustatymas ar siekis užkirsti kelią kilti teisminiams ginčams ateityje, savaime nelemia grėsmės pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1782-854/2020).

13.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą grindžia netinkamai nustatyta varžytynėse parduodamo turto kaina. Kaip matyti iš pareiškėjų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įrodinėdami potencialią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui dėl varžytynėse parduodamo turto už, anot pareiškėjų, ženkliai mažesnę kainą ir iš to kylančias pasekmes, pareiškėjai prašyme nurodo, jog antstolis pažeidė imperatyvias teisės normas ir neinformavo pareiškėjų apie buto vertei nustatyti paskirtą ekspertą, apie eksperto nustatytą buto rinkos vertę, nesudarė sąlygų susipažinti su buto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu, taip pat užkirto kelią pareikšti nušalinimus ekspertui, pareikšti prieštaravimus dėl buto įkainojimo. Toliau prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškėjai jau dėsto, kad jie dar 2020 m. rugsėjo 28 d. buvo pateikę antstoliui prieštaravimus dėl ekspertizės akto ir buto vertės nustatymo, tačiau iki šiol  negavo iš antstolio jokio patvarkymo dėl pateiktų prieštaravimų tenkinimo arba atmetimo. Minėtuose 2020 m rugsėjo 28 d. prieštaravimuose, kurie buvo pateikti teismui kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pareiškėjai nurodo, jog jiems buvo pateiktas Nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės aktas. Susipažinę su Ekspertizės aktu pareiškėjai nurodė, kad jie nesutinka su Ekspertizė nustatyta turto rinkos verte, todėl prašo antstolio skirti pakartotinę buto ekspertizę. Taigi pačių pareiškėjų pateikti į bylą 2020 m. rugsėjo 28 d. prieštaravimai dėl ekspertizės akto ir buto vertės nustatymo sudaro pagrįstą pagrindą abejoti pareiškėjų teiginių, jog antstolis neinformavo pareiškėjų apie buto vertei nustatyti paskirtą ekspertą, apie eksperto nustatytą buto rinkos vertę, nesudarė sąlygų susipažinti su buto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu, taip pat užkirto kelią pareikšti nušalinimus ekspertui, pareikšti prieštaravimus dėl buto įkainojimo, pagrįstumu ir teisėtumu. Be to, vertindamas pareiškėjų prašyme nurodytą faktinę aplinkybę, jog jie dar 2020 m. rugsėjo 28 d. buvo pateikę antstoliui prieštaravimus dėl ekspertizės akto ir buto vertės nustatymo ir iki šiol  negavo iš antstolio jokio patvarkymo dėl pateiktų prieštaravimų tenkinimo arba atmetimo, teismas pastebi, jog pareiškėjai tokio antstolio neveikimo, kuris pasak pareiškėjų tęsiasi nuo 2020 m. rugsėjo 28 d., neskundė. Bent jau priešingų įrodymų į bylą nėra pateikta. Taigi, byloje nėra duomenų, kad patys pareiškėjai atliko aktyvius veiksmus sklandžiam vykdymo procesui užtikrinti. 

14.       Kita vertus, teismo vertinimu, pareiškėjų nurodomos aplinkybės ir pateikiami argumentai (dėl antstolio nustatytos turto vertės, dėl turto vertės, nustatytos ekspertizės akte, kt.) didžiąja dalimi yra nukreipti į antstolio veiksmų neteisėtumo įrodinėjimą, o tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų, todėl nurodyti pareiškėjų argumentai nevertintini. Aplinkybes, ar antstolio veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, analizuos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų.

15.       Įvertinus prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas aplinkybes bei ginčo dalyką, teismas daro išvadą, kad pareiškėjai nepateikė pakankamų argumentų bei įrodymų, pagrindžiančių, kodėl šiuo atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius ginčo turto pardavimo, palankaus pareiškėjams teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas. Taigi, preliminariai įvertinęs skunde dėl antstolio veiksmų/prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pareiškėjai tikėtinai nepagrindė reikalavimo dėl antstolio veiksmų neteisėtumo; taip pat teismas nenustatė realios grėsmės būsimo procesinio sprendimo vykdymui. Pažymėtina ir tai, kad įstatymas nenumato imperatyviai stabdyti vykdymo veiksmų, skundžiant antstolio veiksmus. 

16.       Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. nėra pagrindo sustabdyti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, pardavimą viešosiose varžytynėse Nr. 203076, todėl pareiškėjų prašymas netenkintinas.

17.       Pagal formuojamą aukštesnės instancijos teismo praktiką, atsižvelgiant į tai, kad skundai dėl antstolio veiksmų (šiuo atveju – pagrindinis procesas) nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu, žyminiu mokesčiu taip pat neapmokestinami ir su skundu dėl antstolio veiksmų susiję „subprocesai“, t. y. prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar atskirieji skundai dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo. Taigi, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3 dalimi, pareiškėjai J. P. grąžintinas už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėtas 50 EUR žyminis mokestis, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi šia teismo nutartimi.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsniu, 290–292 straipsniais, 510 straipsnio 3 dalimi, teismas

n u t a r i a:

pareiškėjų J. P. ir I. P. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

Grąžinti pareiškėjai J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 50 EUR (penkiasdešimt eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. vasario 4 d. kvitu per Lietuvos paštą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                   Marina Vladimircevienė