Civilinė byla Nr. 2A-1331-340/11

Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.1; 44.5.2.17; 44.8; 121.15; 121.18; 121.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija,

susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,

kolegijos teisėjų V. Volskienės, M. Greičiaus,

sekretoriaujant L. Versekienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui A. Burinskui,

atsakovo (apelianto) atstovui advokatui M. Paukštei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „IRSANA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovui UAB „IRSANA“, trečiajam asmeniui atsakovo pusėje M. K., dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

ieškovas kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 445684 RUB už nepataisomai sugadintą vilkiką, 140735 RUB už sugadintą priekabą, 70000 RUB už sunaikintą krovinį, 7500 RUB už nepriklausomas išvadas, 12 000 Lt už automobilio pakrovimą, transportavimą, saugojimą aikštelėje, vizas, važinėjimą, telefoninius pokalbius, 1091,50 Lt už dokumentų vertimus; iš viso ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 80 000 Lt žalos atlyginimą, 3000 Lt už advokato paslaugas, 2 400 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad atsakovui priklausantis automobilis Volvo FH-12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas atsakovo vairuotojo M. K., 2007-10-11 apie 21 val. kelyje Maskva – Minskas 318 km., išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su ieškovui L. K. priklausančiu automobiliu Volvo F-12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba Kegel SN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Avarijos metu buvo nepataisomai sunaikintas ieškovo automobilis ir krovinys. Smolensko srities, Jarcevo miesto teismas dėl įvykdytos avarijos kaltu pripažino atsakovo vairuotoją M. K., todėl už ieškovui padarytą žalą yra atsakingas atsakovas. Ieškovas už sugadintą automobilį iš draudimo bendrovės gavo 120 000 RUB, tačiau ši suma nepadengė visų nuostolių.

Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovo pateikti Rusijos Federacijoje ir Baltarusijos Respublikoje surašyti dokumentai nėra patvirtinti nustatyta dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille); ieškovas neįrodo civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Jarcevo teismo nutarimu nustatytos aplinkybės negali būti laikomos prejudiciniais faktais, nes bylos nagrinėjime nedalyvavo nei ieškovas, nei tretysis asmuo. Ieškovas žalos dydį nustatė vienašališkai, nepateikė duomenų apie sugadinimų užfiksavimą valstybės institucijų dokumentuose, nepateikė įrodymų, liudijančių priežastinį ryšį, duomenų apie realiai patirtas automobilio utilizavimo išlaidas, puspriekabės remonto išlaidas, ekspertizės ir kitas išlaidas. Ieškovas nėra krovinio savininkas, neįrodo savo reikalavimo teisės į žalą dėl krovinio sugadinimo.

Trečiasis asmuo atsakovo pusėje M. K. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nesutinka su Jarcevo rajono teismo nutarimu, nes jis važiavo savo eismo juosta ir nekliudė priešingos krypties kelio juostos dalies. Priekyje važiavęs automobilis šiek tiek mėtėsi į šonus, bet pro priešais važiuojančius automobilius pravažiuodavo savo kelio juostoje. Prieš pat susidūrimą matė, kad vairuotojas buvo pasilenkę į šoną, lyg bandydamas kažką pasiekti nuo kabinos grindų, nes nesimatė jo galvos. Bet tai buvo tik prieš pat susidūrimą. Gal vairuotojas, pasilenkdamas nevalingai pasuko vairą ir dėl to automobiliai susidūrė. Viskas įvyko labai greitai, todėl M. K. negalėjęs staiga sustabdyti ar pasukti automobilio, kad išvengti susidūrimo, nes būtų nuvažiavęs nuo kelio ir apvirtęs.

Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2009-11-12 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo UAB „IRSANA“ ieškovo L. K. naudai 52 093,07 Lt žalos atlyginimą, 1 562,79 Lt žyminio mokesčio ir 3 000 Lt už advokato pagalbą; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo UAB „IRSANA“ valstybės naudai 40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms padengti. Teismas nustatė, kad ieškovui L. K. nuosavybės teise priklausantis automobilis Volvo F-12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba Kegel SN 24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2007-10-11 apie 21 val. kelyje Maskva – Minskas susidūrė su atsakovui UAB „IRSANA“ nuosavybės teise priklausančiu automobiliu Volvo FH-12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Rusijos Federacijos Smolensko srities Jarcevo rajono teismo taikos teisėjo 2007-10-30 nutarimu eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas atsakovo automobilį vairavęs M. K., kuris išvažiavo į kelio pusę skirtą priešpriešiniam judėjimui ir kaktomuša susidūrė su ieškovo automobiliu; už pažeidimą M. K. buvo 5 mėnesiam atimta teisė vairuoti transporto priemonę. Teismas sutiko, kad minėtas teismo nutarimas neturi prejudicinės galios, tačiau minėtas dokumentas yra rašytinis įrodymas, kuris patvirtina, kad eismo įvykis įvyko dėl atsakovo transporto priemonę vairavusio M. K. kaltės. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šią aplinkybę. Trečiojo asmens priešingi aiškinimai, kad jis neišvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kad nebuvo pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, baudžiamas buvo tik už pareigūnų neklausymą ir automobilio diržo neprisisegimą, nėra paremti jokiais įrodymais, prieštarauja ieškovo pateiktiems rašytiniams įrodymams, todėl atmesti. Nesant Jarcevo teismo taikos teisėjo nutarime nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, teismas konstatavo, kad eismo įvykis įvyko dėl M. K. kaltės. Byloje nėra ginčo, kad M. K. eismo įvykio metu buvo atsakovo samdomas darbuotojas, vykdęs savo darbines vairuotojo pareigas, todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovo patirtą žalą. Teismas atmetė atsakovo atstovo 2009-09-14 teismo posėdyje išsakytą argumentą, kad bylai išspręsti turi būti taikoma Rusijos Federacijos, t. y šalies, kurioje įvyko eismo įvykis teisė. Ieškovas pateikė RAB „Nepriklausomų ekspertizių biuras“ išvadą, pagal kurią automobilio Volvo F-12 rinkos vertė iki jo nepataisomo sugadinimo, atsižvelgiant į natūralųjį nusidėvėjimą ir komplektavimą, buvo 565684 RUB. Automobilio vertė po sugadinimo sudaro 31500 RUB, todėl ieškovo nuostoliai dėl automobilio sugadinimo yra 534184 RUB. Pagal RAB „Nepriklausomų ekspertizių biuro“ išvadą ieškovo nuostoliai dėl puspriekabės Kegel SN 24 sugadinimo sudaro 45302,75 RUB; ieškovas patyrė 53089,32 RUB nuostolius dėl krovinio sugadinimo. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovas neturi teisės į pastarųjų nuostolių atlyginimą. Tarptautinis transporto krovinių važtaraštis patvirtina, kad ieškovui priklausančiu automobiliu buvo vežamos RAB „Vest-Torg“ priklausančios plytos; minėtos įmonės raštas patvirtina, kad ji kreipėsi dėl patirtų nuostolių atlyginimo į ieškovą L. K., o pastarasis įsipareigojo atlyginti nuostolius už krovinio sugadinimą. Nors ieškovas L. K. krovinio savininkui RAB „Vest-Torg“ dar nėra atlyginęs patirtų nuostolių, tačiau akivaizdu, kad ateityje privalės vykdyti savo įsipareigojimus, todėl turi teisę iš atsakovo reikalauti nuostolių atlyginimo už krovinio sugadinimą. Ieškovas turėjo 800 RUB išlaidų už autokrano paslaugas, 5150 RUB išlaidų, susijusius su žalos įvertinimu. Atsakovas pateikė įrodymus, kad dalį ieškovo patirtų nuostolių atlygino atsakovo automobilio Volvo FH -12, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė „Ariadna“, kuri ieškovui sumokėjo maksimalią draudimo sutartyje numatytą 120000 RUB išmoką. Atsakovo nuostoliai Rusijos rubliais sudaro 518526,07; atsižvelgiant į žalos padarymo dieną 2009-10-11 Lietuvos banko nustatytą Rusijos rublio ir lito santykį: 100 RUB – 9,7898 Lt, 518526,07 RUB nuostolių atitinka 50762,66 Lt. Iš atsakovo ieškovui priteistos atvykimo į 2009-09-14 teismo posėdį išlaidos: 207 Lt už vizą (60 EUR X 3,45 Lt), 31,91 Lt už traukinio bilietus (37670 BYR X 0,0008470 Lt), 1091,50 Lt už dokumentų vertimus. Kitoje ieškinio dalyje ieškovo reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo laikyti nepagrįstais ir neįrodytais, todėl netenkinti. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad pateikti į bylą Rusijos Federacijoje ir Baltarusijos Respublikoje surašyti dokumentai turi būti legalizuoti ir patvirtinti specialia pažyma (Apostille).

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009-11-12 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo, o jei teismas nenustatys absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ar nuspręs, kad procesinių ir materialinių teisės normų pažeidimus gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, prašo panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009-11-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, teismas neatskleidė bylos esmės, nepilnai įsigilino į surinktus byloje įrodymus, pažeidė jų vertinimo taisykles, išėjo už ieškinio ribų, nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, tuo pažeidė ir neteisingai pritaikė procesinės teisės normas, dėl ko neteisingai išspręsta byla, be to yra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nurodo, jog už sugadintą automobilį, priekabą, teismas paskaičiavo priteisiamas sumas remdamasis tik ieškovo pateiktomis ekspertizėmis, nepasisakydamas dėl apelianto pateiktų įrodymų, neišreikalavęs automobilio bei priekabos įsigijimo dokumentų, kas leistų tiksliau nustatyti žalos dydį; ieškovas nepagrįstai praturtėjo apelianto sąskaita jei automobilį ir priekabą buvo įsigijęs mažesne kaina nei buvo nustatyta ekspertizės aktais. Nurodo, jog už sugadintą krovinį taip pat paskaičiuota tik remiantis ieškovo pateikta ekspertizės išvada, nors iš paties ieškovo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad sugadinta tik mažoji dalis krovinio, todėl ekspertizės išvados vertintinos kritiškai, taip pat ir dėl to, kad ekspertizė atlikta praėjus 6 mėnesiams nuo įvykio. Be to, krovinį vežė ne ieškovas, o T. V. P. įmonė, todėl turėjo būti įtraukta trečiuoju asmeniu; užsakovas neturi reikalavimo teisės į ieškovą, todėl jam priteista suma yra nepagrįstas pastarojo praturtėjimas. Nurodo, jog teismas nepagrįstai atsižvelgė į ieškovo pateiktą pretenzijos raštą, kuris išverstas ieškovo advokato, neturinčio teisės vertėjauti, todėl šis dokumentas neturėjo būti vertinamas kaip įrodymas. Šioje dalyje dėl sugadinto krovinio teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų V. P. T. IĮ, o tai absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Apeliantas nesutinka su išlaidų už autokrano paslaugas bei išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu, priteisimu, kadangi šios išlaidos nepatvirtintos tinkamai išverstais įrodymais, o sumos, susijusios su žalos įvertinimu, ieškovas patikslintame ieškinyje net neprašė priteisti, todėl laiko, kad teismas išėjo už ieškinio ribų. Taip pat neteisingai vertinti įrodymai dėl draudiminių išmokų; iš pradžių ieškovas neigė draudimo išmokos gavimo faktą ir pripažino tik tikslindamas ieškinį; teismas teisingai sumažino reikalaujamą sumą išmokėtos draudimo išmokos suma, tačiau neatsižvelgė, kad ieškovas buvo apdraudęs tiek automobilį, tiek priekabą, todėl turėjo būti gautos dvi draudimo išmokos. Apeliantas neatmeta galimybės, kad gauta ir išmoka už sugadintą krovinį. Nurodo, jog teismas nenagrinėjo atsiliepime į ieškinį išdėstytų argumentų; nebuvo išnagrinėtos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos; teismas nepasisakę dėl argumento, kad Jarcevo teismo nutarimu nustatyti faktai negali būti laikomi prejudiciniais. Apelianto vertinimu, teismas neturėjo teisės priteisti visų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo, bylinėjimosi išlaidos nebuvo paskirstytos proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas mano, kad skundas nepagrįstas ir netenkintinas; teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas. Teismui buvo pateiktos nepriklausomų ekspertų išvados, kurių atsakovas nepaneigė, neprašė papildomo žalos įvertinimo. Atsakovui buvo žinoma apie avariją, tačiau jis geranoriškai nebendradarbiavo. Teismui pateikti nenuginčijami įrodymai, kad dėl padarytos žalos kaltas atsakovas. Trečiajam asmeniui buvo pranešta apie bylos nagrinėjimą Jarcevo teisme, bet jis į teismo posėdį nenuvyko, šio teismo sprendimo neskundė.

Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.); apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, tačiau, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje iš dalies netinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 176, 185 str.), o būtent šie teisės taikymo (aiškinimo) aspektai sudaro apeliacijos dalyką; tai sudaro pagrindą iš dalies pakeisti teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. p.).

Apeliantas, motyvuodamas savo reikalavimą panaikinti teismo sprendimą dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodo, kad teismas visai nenagrinėjo atsakovo pateiktų argumentų, neatsižvelgė į atsakovo argumentus ir nepasisakė dėl jų; neišnagrinėjo sprendime civilinės atsakomybės kilimo sąlygų (CK 6.246 – 6.248 str.), sprendimas buvo priimtas tik ieškinyje įrodinėjama žala ir jos dydžiu. Apelianto išvardinti argumentai neatitinka tikrovės, nes, pagal bylos medžiagą, teismas nagrinėjo ir atsakovo argumentus dėl žalos dydžio, pavyzdžiui, priėmė atsakovo pateiktus įrodymus apie draudimo išmokos sumokėjimą ieškovui ir sumažino priteistą žalos atlyginimą 120 000 RUB (draudimo išmokos dydžiu). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir nepažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principo; teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog teismas, apelianto požiūriu, netinkamai įvertino dalį byloje surinktų įrodymų, neįrodo, jog nagrinėjamos bylos esmė nebuvo atskleista bei nesudaro pagrindo pripažinti absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų buvimą (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo vairuotojo kaltės dėl autoįvykio, kurio pagrindu ieškovas kildina savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Byloje pateiktas autoįvykio vietos – Smolensko srities Jarcevo rajono 2007-10-30 teisėjo nutarimas skirti atsakovo vairuotojui M. K. administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kurio pasekoje įvyko avarija (b.l. 17, 55). Teismas motyvuotai atmetė atsakovo atgrumentus dėl su autoįvykių susijusių rašytinių įrodymų netinkamos formos ir pažymėjo, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos ir Rusijos federacijos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ 13 str. susitariančios šalies teismo tinkamai patvirtinti dokumentai kitos susitariančios šalies teritorijoje priimami be jokio kito patvirtinimo. Tokiu būdu Jarcevo rajono teismo teisėjo administracinis nutarimas yra tinkamas rašytinis įrodymas nagrinėjamoje byloje dėl žalos atlyginimo; tai, kad kartu su nutarimu nebuvo pateikta įvykio schema, paaiškinimai ir pan., šio nutarimo teisėtumo nepaneigia. Nutarimo duomenimis, atsakovo vairuotojas M. K. buvo nubaustas administracine bauda už tai, kad jis 2007-10-11 21 val. 10 min. kelio Maskva-Minskas 318-ajame kilometre, vairuodamas „Volvo“ FH markės automobilį su puspriekabe valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dvipusio judėjimo kelyje, turinčiame keturias eismo juostas, išvažiavo į priešinio judėjimo juostą bei kaktomuša susidūrė su automobiliu, vairuojamu T. V. P. Trečiasis asmuo M. K. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad autoįvykio metu važiavo savo kelio dalimi, prieš jo automobilį iššoko automobilis; kaip įvyko avariją, jis nepamena, atgavo sąmonę ligoninėje (b.l. 200 ), t. y. jo paaiškinimai iš esmės neprieštarauja administraciniu nutarimu nustatytiems faktams ir paneigia atsakovo atstovo paaiškinimus, jog atsakovo vairuotojas buvo nubaustas ne už avarijos suskėlimą, bet už tai, kad važiavo neprisisegęs. Apelianto abejonės dėl teismo nutarimo galiojimo atmetamos; nutarimo duomenimis M. K. apie administracinės bylos nagrinėjimą buvo pranešta, apelianto samprotavimai, kad ieškovas privalo įrodyti, jog M. K. buvo įteiktas šaukimas, atmetami, kaip nepagristi; priešingai, atsakovas, nesutikdamas su savo vairuotojo kalte, turėjo teisę ginčyti administracinį nutarimą. Apelianto samprotavimai, jog administracinis nutarimas yra negaliojantis, nes į administracinės bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas apeliantas – UAB „Irsana“ teisiškai nepagrįstas, todėl atmetamas. Argumentas, jog nutarime išdėstyti faktai, o ne priežastinis ryšys tarp vairuotojo veiksmų ir žalos atsiradimo, atmetamas. Administraciniame nutarime nustatytas faktas –apelianto vairuotojas išvažiavo į priešinę eismo juostą, dėl ko kaktomuša susidūrė su kitu automobiliu; bylą nagrinėjantis teismas padarė išvadą, kad tarp vairuotojo veiksmų ir pasekmių –žalos atsiradimo, yra priežastinis ryšys. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, jog byloje yra visos sąlygos atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei kilti (CK 6.264 str. 1 d.) – atsakovo darbuotojo neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei tuos veiksmus padariusio asmens kaltė; apelianto samprotavimai teismo išvadų nepaneigia.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais dėl atskirų rašytinių įrodymų netinkamo vertinimo.

Apelianto argumentai dėl netinkamo priteistos sumos už automobilį paskaičiavimo atmetami. Rungimosi principas reiškia, kad kiekviena iš šalių privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis pagrindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškovas savo reikalavimą dėl žalos, padarytos automobilio ir priekabos sugadinimu autoįvykio metu įrodinėjo, pateikęs RAB „Nepriklausomų ekspertizių biuras“ išvadą, pagal kurią automobilio Volvo F-12 rinkos vertė iki jo nepataisomo sugadinimo, atsižvelgiant į natūralųjį nusidėvėjimą ir komplektavimą, buvo 565684 RUB. Automobilio vertė po sugadinimo sudaro 31500 RUB, todėl ieškovo nuostoliai dėl automobilio sugadinimo yra 534184 RUB. Pagal RAB „Nepriklausomų ekspertizių biuras“ išvadą ieškovo nuostoliai dėl puspriekabės Kegel SN 24 sugadinimo sudaro 45302,75 RUB. Atsakovas prašė vadovautis APEX GROUP recenzija Nr. 192256; recenzentai, susipažinę su RAB „Nepriklausomų ekspertizių biuras“ vertinimu, padarė išvadą, jog tinkamų transporto priemonės likučių vertė buvo sumažinta; transporto priemonės rinkos vertė 510444,96 RUB (b.l. 117-123). Teismas atsakovo pateikta recenzija nesivadovavo. Teisėjų kolegija pažymi, kad recenzentai tyrė dokumentą – transporto priemonės vertinimo ataskaitą, t. y. padarė savo išvadas be sugadintos transporto priemonės apžiūros, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė ieškovo pateiktus įrodymus patikimais ir jais pasirėmė bei atmetė atsakovo pateiktą recenziją; teismas, nepasisakęs teismo sprendime dėl atsakovo pateikto įrodymo atmetimo motyvų, buvo neteisus, tačiau šis pažeidimas nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas teigė, jog ieškovo pateikti įrodymai jam kelia abejonių ir reikalavo pateikti papildomus įrodymus – automobilio ir priekabos įsigijimo dokumentus. Teisėjų kolegija pažymi, kad savo abejonių ir samprotavimų, jog būtų tikslinga tokius įrodymus išreikalauti atsakovas niekaip nepagrindė, teismas pagrįstai netenkino tokio atsakovo prašymo. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo samprotavimą, jog pagal sprendimą galima situacija, kai ieškovas nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita, jei jis buvo įsigijęs automobilį mažesne kaina nei buvo nustatyta ekspertizės aktu, dėl analogiškų motyvų – tokie apelianto argumentai pagrindžiami prielaidomis, neparemti įrodymais, nelogiški.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais dėl nepagrįsto nuostolių dėl krovinio sugadinimo priteisimo. Sugadinto krovinio kaina – 53089,32 RUB (vertinimo aktas, b.l. 39-51, 83-93). Pagal bylos medžiagą krovinys nepriklausė automobilio ir priekabos savininkui ieškovui L. K.; teismas priteisė nuostolius dėl krovinio sugadinimo remdamasis ieškovo deklaracija apie tai, kad L. K. įsipareigojo atlyginti krovinio savininkui – bendrovei „Vest Torg“ žalą po to, kai gaus atlygį iš autoįvykio kaltininko (b.l. 192- 193). Teismas padarė išvadą, kad krovinio savininkas kreipėsi dėl žalos atlyginimo į automobilio savininką L. K. , o pastarasis įsipareigojo atlyginti nuostolius. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia teismo išvada. Deklaracijoje nurodyta, kad dalį nuostolių L. K. jau atlygino, likusią žalos dalį (62 000 Lt) įsipareigoja atlyginti ateityje. Tačiau pažymėtina, kad bylos duomenimis viso sugadinto krovinio vertė – 53 089 Lt; ieškovas nepateikė duomenų, kiek jis jau sumokėjo krovinio savininkui, nenurodė, ar krovinys buvo apdraustas, ar buvo išmokėta draudimo išmoka už sugadintą krovinį ir kokio dydžio ir pan. Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad turi galiojančią prievolę krovinio savininkui dėl nuostolių dėl krovinio sugadinimo atlyginimo ir atmeta šį ieškovo reikalavimą. Atmetus reikalavimą dėl krovinio vertės priteisimo, apelianto samprotavimus dėl vairuotojo – V. P. T. individualios įmonės įtraukimo į bylos nagrinėjimą pertekliniais ir dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais dėl 800 RUB išlaidų už autokrano paslaugas priteisimo, byloje nėra įrodymų, kad autokrato paslaugos yra susijusios su byloje nagrinėjamu autoįvykiu. Apelianto argumentai dėl nepagrįsto 5150 RUB išlaidų susijusių su žalos vertinimu, priteisimo atmetami. Teismas, iš dalis tenkindamas ieškinį, pasirėmė RAB „Nepriklausomų ekspertizių biuro“ vertinimo aktais, t. y. išlaidos, susijusios su automobilio ir priekabos vertinimu, buvo būtinos ir pagrįstos bei turi būti priteistos; pagal bylos medžiagą jos sudaro 5 000 Lt (b.l. 23, 24, 63, 64). Apelianto argumentas, kad teismas, priteisdamas šias išlaidas, išėjo už ieškinio ribų, atmetamas, nes reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų, prie kurių priskiriamos ir sumos, sumokėtos ekspertams (CPK 88 str.), nėra ieškinio reikalavimas; bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas sprendžia ex officio. Kitos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos – susijusios su vizos išdavimu ieškovui, kelione traukiniu ir dokumentų vertimu, teisėjų kolegijos vertinimu priteistos be pagrindo, nes įrodymai pateikti netinkama forma – be vertimo; ieškovo pateiktas dokumentas (Žalos paskaičiavimas pagal pateiktus dokumentus ir jų vertimas b.l. 203-204, 205, 206, 207) yra pateiktų kvitų ir bilietų bei kitų dokumentų santrauka lietuvių kalba, bet negali būti vertinamas kaip rašytinių įrodymų vertimas.

Apelianto argumentai, jog ieškovo priekaba taip pat buvo apdrausta, todėl neatmestina galimybė, jog ieškovas galėjo gauti draudimo išmoką ne tik už automobilį, bet ir už priekabą, pagrįsti prielaidomis ir atmetami.

              Dėl išdėstytų argumentų priteistas žalos atlyginimas sumažinamas iki 464486,75 RUB (534184 RUB+45302,75+5000 RUB-120000 RUB), kas pagal žalos padarymo dieną 2009-10-11 Lietuvos banko nustatytą Rusijos rublio ir lito santykį (100 RUB – 9,7898 Lt) atitinka 45 472,29 Lt. Teisėjų kolegija, sumažinusi priteistą žalos atlyginimo sumą, sumažina priteisto iš atsakovo žyminio mokesčio dydį proporcingai patenkintai reikalavimo daliai iki 1 364,16 Lt (CPK 93 str. 4 d.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nedideles ieškovo atstovo darbo laiko sąnaudas, paruošiant ieškinį ir patikslintą ieškinį (b.l. 13, 194), sumažina teismo priteistą atstovavimo išlaidų sumą iki 1 500 Lt (CPK 98 str. 3 d.).

Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovo naudai priteistina dalis atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme – 1 000 Lt bei dalis žyminio mokesčio, proporcingai patenkintai apeliacinio skundo reikalavimo daliai – 198,62 Lt (3 proc. nuo (52093,07 Lt - 45 472,29 Lt) (CPK 93 str. 3 d., 98 str. 3 d.). Iš ieškovo valstybei taip pat priteisiamos dokumentų siuntimo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (b.l. 237) (CPK 79, 88 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

n u t a r ė :

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimą iš dalies pakeisti; sumažinti priteisto žalos atlyginimo dydį bei bylinėjimosi išlaidas; teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: priteisti iš atsakovo UAB „IRSANA“ ieškovo L. K. naudai 45 472,29 Lt žalos atlyginimo, 1 364,16 Lt žyminio mokesčio, 1 500 Lt už advokato pagalbą, iš viso 48 336,45 Lt (keturiasdešimt aštuonis tūkstančius tris šimtus trisdešimt šešis litus, 45 centus); kitą ieškinio dalį atmesti. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo L. K. atsakovo UAB „IRSANA“ naudai 1 000 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme bei 198,62 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą, iš viso 1 198,62 Lt (vieną tūkstantį šimtas devyniasdešimt aštuonis litus, 62 centus).

Priteisti iš ieškovo L. K. 13,05 Lt (trylika litų, 5 centus) dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė                                                                                                  T. Žukauskienė

Teisėjai                                                                                                                V. Volskienė

                                                                                                                              M. Greičius