Bylos Nr. 1S-293-396/2018

Teisminio proceso Nr. 1-06-6-00030-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.2.12

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Jucys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. M. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria trims mėnesiams paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam R. M. priklausančiam turtui, t. y. piniginėms lėšoms.

Teisėjas, susipažinęs su pateikta baudžiamąja byla ir išnagrinėjęs skundą,

n u s t a t ė :

1.       Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. M., be kitų asmenų, kaltinamas padaręs nusikaltimus, nustatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 203 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje.

2.       Siekiant užtikrinti civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą, ikiteisminio tyrimo metu Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro A. A. 2016 m. birželio 7 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam R. M. priklausančiam turtui, t. y. piniginėms lėšoms. Vėlesniais prokuroro ir teismo procesiniais sprendimais laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas.

3.       Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas trims mėnesiams buvo paskirtas kaltinamajam R. M. priklausančioms piniginėms lėšoms, t. y. 25 000 Eur, esančioms AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Apygardos teismas konstatavo, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo terminai neišnykę.

4.       Kaltinamasis R. M. skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalį, kuria paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas jam priklausančiam turtui, t. y. piniginėms lėšoms.

4.1.       Kaltinamasis skunde nurodo, kad piniginės lėšos, kurioms taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, yra jo asmeninės lėšos, sukauptos per visą darbinės veiklos laikotarpį. Pasak kaltinamojo, iš metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos matyti, kad šias lėšas jis turėjo dar 2009 metais, o nutraukus santuoką 2012 metais jo nuosavybėje buvo 24 617 Eur. Šias lėšas saugojo, nes ketino įsigyti automobilį, todėl jos nėra laikytinos daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, ar nusikalstamos veikos rezultatu.

4.2.       Kaltinamasis taip pat nurodo, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas jam priklausančioms piniginėms lėšoms, rastoms pas jį kratos, vykusios 2016 m. gegužės 11 d. metu, buvo paskirtas tik 2016 m. birželio 7 d. Nuteistojo vertinimu, visą laikotarpį nuo kratos atlikimo ir laikinojo nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo aptariamos piniginės lėšos pareigūnų žinioje buvo laikomos neteisėtai.

4.3.       Be to, apygardos teismas nepasisakė ir nevertino byloje esančių dokumentų, iš kurių matyti, kad visos kaltinamajame akte nurodytos įmonės buvo patikrintos mokesčių inspekcijos, buvo sumokėti visi privalomi mokesčiai, padengti įsiskolinimai, taip konstatavus, kad įmonių veikla ir buhalterinė apskaita buvo tinkamos ir teisingos, o tai rodo, jog ikiteisminis tyrimas dėl šių įmonių veiklos neturėjo būti pradėtas.

5.       Civilinio ieškovo UAB „L.“ (duomenys pakeisti) atstovas atsiliepime prašo kaltinamojo R. M. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarties atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsižvelgus į kaltinamajam R. M. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį ir sunkumą, baudžiamojoje byloje pareikštų civilinių ieškinių dydį, laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kratos metu paimtus 25 000 Eur negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė. Priešingai, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams, kurių nebūtų pasiekta panaikinus skundžiamą nutartį.

6.       Kaltinamojo R. M. skundas atmetamas.

7.       Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Taigi ši procesinė prievartos priemonė taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. BPK nenumatyta jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas.

8.       Šioje baudžiamojoje byloje R. M. kaltinamas tuo, kad jis apgaulingai tvarkė įmonių buhalterinę apskaitą, suklastojo dokumentus, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, sukčiavo ir kt. Iš bylos duomenų matyti, kad BUAB „E.“ (duomenys pakeisti) bankroto administratorė M. B. pripažinta civiline ieškove dėl 123 794,36 Eur žalos, Panevėžio apskrities VMI – dėl 27 862 Eur žalos, Kauno apskrities VMI – dėl 19,84 Eur žalos, Šiaulių apskrities VMI – dėl 8 573 Eur ir 9 858 Eur žalos, UAB „L.“ (duomenys pakeisti) – dėl 76 675 Eur ir 47 135,55 Eur žalos.

9.       BPK X dalyje nustatyta tvarka skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas patikrina tik skundžiamos nutarties skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą teisėtumą ir pagrįstumą. Priešingai nei nurodoma skunde, iš bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų (liudytojų, parodymai, apžiūros protokoluose ir specialistų išvadose užfiksuoti duomenys bei kita baudžiamosios bylos medžiaga), suteikiančių pagrindą manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

10.       Šiaulių apygardos teismas, siekdamas užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir civilinius ieškinius, skundžiama nutartimi trims mėnesiams paskyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. M. priklausančiam turtui – 25 000 Eur, paimtų iš jo 2016 m. gegužės 11 d. vykusios kratos metu. Kaltinamasis skunde nurodo, kad kratos metu iš jo paimti pinigai nebuvo jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų rezultatas, o buvo gauti teisėtais būdais, tai patvirtina į bylą pateikti duomenys. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas kaltinti asmenis jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, taip pat nesprendžia, ar byloje bus taikomas BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas. Kaltininko pasipelnymo iš nusikalstamos veikos faktas ir dydis yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, nes jos susijusios su baudžiamojo įstatymo (BK 72 straipsnio) taikymu. Tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir nustačius, kad kaltinamajam priklausančios piniginės lėšos, kurioms šiuo metu taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, yra BK uždraustos, šio asmens padarytos veikos rezultatas, jos gali būti konfiskuotos BK 72 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 151 straipsnyje nurodyta procesinė prievartos priemonė taikoma siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, taigi akivaizdu, jog įstatymu leidžiama taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamų įrodymų, jog kaltinamojo turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, yra gautas nusikalstamu būdu. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į R. M. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, yra pagrindas manyti, kad jam gali būti taikomas turto konfiskavimas. Tai, kad kaltinamasis į bylą pateikė duomenis, jog aptariamas pinigines lėšas turėjo anksčiau, nei buvo padarytos jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, vienareikšmiškai nepatvirtina, kad kratos metu rasti 25 000 Eur yra būtent teisėtais būdais gauti pinigai. Be to, atkreipiamas kaltinamojo dėmesys, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas jo turtui taikomas siekiant užtikrinti ne tik galimą turto konfiskavimą, bet ir civilinius ieškinius.

11.       Apelianto teigimu, nuo aptariamų pinginių lėšų paėmimo kratos metu iki prokuroro nutarimo dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo šioms lėšoms priėmimo kaltinamajam priklausančios piniginės lėšos pareigūnų žinioje buvo laikomos neteisėtai, nesant tam jokio teisinio pagrindo. Aukštesnės instancijos teismas su tokiu skundo argumentu nesutinka. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas kartu su poėmiu ar krata, tačiau dėl konkretaus nutarimo skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą priėmimo laiko sprendžia tokį nutarimą priimantis prokuroras.

12.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad Šiaulių apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo skyrimo kaltinamajam R. M. priklausančiam turtui, nepažeidė šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. Šiuo metu skundžiamoje nutartyje nurodyti nuosavybės teisės apribojimo pagrindai nėra išnykę ar pasikeitę, jų nepaneigia ir skunde nurodyti kaltinamojo argumentai. Esant visoms pirmiau aptartoms aplinkybėms, keisti ar naikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarties nėra pagrindo.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kaltinamojo R. M. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                        Kęstutis Jucys