Civilinė byla Nr. e2A-440-567/2025

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00118-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.16.3; 3.1.7.6; 3.3.1.13

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelranga“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Šauktinis“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Gelranga“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Geležinkelio tiesimo centras“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – T. Š., I. R. (I. R.), uždaroji akcinė bendrovė „Gomesta“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Šauktinis“ pateikė ieškinį, kurį patikslino, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Gelranga“ ir UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ 96 320 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) žalos atlyginimo už kito tokio paties ekskavatoriaus įsigijimą, 912,32 Eur kitų išlaidų atlyginimo, 12 875,12 Eur be PVM negautų pajamų, skaičiuojamų nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki ieškinio padavimo (už 17 mėn.), priteisimo, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso ratinis ekskavatorius „Caterpillar M315D Smart Boom“, (duomenys neskelbtini) (toliau – ekskavatorius). 2022 m. sausio 1 d. tarp ieškovės MB „Šauktinis“, kaip nuomotojos, ir atsakovės UAB „Gelranga“, kaip nuomininkės, buvo sudaryta mechanizmo nuomos sutartis Nr. 01/22 (toliau – ir nuomos sutartis), kurios pagrindu nuomotoja MB „Šauktinis“ laikinai išnuomojo nuomininkei UAB „Gelranga“ ekskavatorių. Nuomos sutarties 4.4 punkte numatyta, kad nuomotoja turi teisę subnuomoti išnuomotą mechanizmą pagal šią sutartį tretiesiems fiziniams asmenims ar juridiniams asmenims be raštiško nuomotojos sutikimo.

3.       Tarp atsakovės UAB „Gelranga“, kaip nuomotojos (subnuomotojos), ir atsakovės UAB „Geležinkelio tiesimo centras“, kaip nuomininkės (subnuomininkės), 2022 m. birželio 27 d. buvo sudaryta technikos nuomos sutartis Nr. S(GTC)-0473/22 (toliau – ir subnuomos sutartis), kurios pagrindu atsakovė UAB „Gelranga“ išnuomojo atsakovei UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ ekskavatorių. 

4.       Užsakyme numatytiems darbams atlikti atsakovei UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ buvo nustatyta traukinių eismo pertrauka, kuri turėjo prasidėti 2022 m. lapkričio 17 d. nuo 23 val. 50 min. ir baigtis 2022 m. lapkričio 18 d. 5 val. 20 min.

5.       Ieškovės teigimu, atsakovės UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ darbų vadovas I. R., kuris buvo atsakingas už darbų vykdymą objekte, suteiktai traukinių eismo pertraukai dar neprasidėjus, nurodė ekskavatoriaus vairuotojui T. Š. pervažiuoti su ekskavatoriumi per tarpstočio geležinkelio kelius į darbų objekto pradžios vietą. Ekskavatoriui nespėjus pervažiuoti tarpstočio geležinkelio kelių, pasirodė prekinis traukinys (toliau – ir lokomotyvas), jis nespėjo sustoti ir susidūrė su ekskavatoriumi. Susidūrimo metu ekskavatorius buvo labai apgadintas ir dėl padarytų sugadinimų toliau nėra eksploatuojamas. Šiais veiksmais ieškovei buvo sukelta prašoma atlyginti žala.

6.       Ieškovė pažymėjo, kad iš akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos geležinkeliai“ surinktos atlikto vidinio tyrimo medžiagos matyti, jog atsakovės UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ darbų vadovas trečiasis asmuo I. R., žinodamas, kad traukinių eismo pertrauka dar neprasidėjusi, taip pat žinodamas, jog prekinis traukinys važiuoja ir bus (duomenys neskelbtini) stotyje po 10 minučių, veikdamas itin neapdairiai, neatsargiai ir nerūpestingai, davė nurodymus ekskavatoriaus vairuotojui trečiajam asmeniui T. Š. pervažiuoti per tarpstočių geležinkelio kelius į darbų pradžios vietą, dėl to įvyko susidūrimas ir ekskavatorius buvo apgadintas. Ieškovės manymu, nustatant, kuris asmuo yra kaltas dėl įvykusio geležinkelio eismo įvykio ir dėl to įvykusio ekskavatoriaus apgadinimo (darbų vadovas I. R. ar ekskavatoriaus vairuotojas T. Š.), teisinę reikšmę turi ir pavaldumo santykiai. Pagal statybos techninį reglamentą STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, statybos darbams vadovauja, juos organizuoja, priima sprendimus ir privalomuosius nurodymus duoda statinio statybos vadovas, statinio statybos bendrųjų darbų vadovas (tuo atveju, kai jis nėra statinio statybos vadovas). Šiuo konkrečiu atveju ekskavatoriaus vairuotojas T. Š. veikė ne savo iniciatyva, o būtent pagal atsakovės UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ darbų vadovo I. R. nurodymus, todėl trečiojo asmens T. Š. kaltės dėl traukinių eismo įvykio ir ekskavatoriaus sugadinimo nėra.

7.       Ieškinyje nurodyta, kad Lietuvos transporto saugos administracija atsakovės UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ darbų vadovą I. R. 2023 m. kovo 3 d. nutarimu pripažino kaltu ir konstatavo, jog dėl to, kad jis netinkamai atliko savo pareigas, įvyko ekskavatoriaus ir prekinio traukinio susidūrimas. Ieškovės teigimu, ekskavatoriui padaryta žala kilo atsakovės UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ darbų vadovui I. R. organizuojant darbus prie geležinkelio. Tai laikytina pavojinga veikla, todėl konkrečiu atveju UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ turi atsakyti ieškovei pagal deliktinės atsakomybės taisykles.

8.       Be to, pagal nuomos sutarties 4.1 punktą, atsakovė UAB „Gelranga“ buvo įsipareigojusi, sugadinus ekskavatorių, visiškai sutvarkyti jo būklę, kad jis būtų techniškai tvarkingas arba atlyginti nuomotojui visus dėl to patirtus nuostolius. Pagal nuomos sutartį atsakovė UAB „Gelranga“ taip pat turi atsakyti ieškovei už ekskavatoriui padarytą žalą pagal sutartinės atsakomybės taisykles. Kadangi atsakovės UAB „Gelranga“ atsakomybė ieškovei MB „Šauktinis“ kyla nuomos sutarties, o atsakovės UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ atsakomybė – delikto pagrindu, abi atsakovės turi atsakyti ieškovei už ekskavatoriaus sugadinimą solidariai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Gelranga“ 110 043,52 Eur žalai atlyginti, 6 proc. metines palūkanas už priteistą 110 043,52 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. balandžio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7 489,32 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; kitą ieškinio dalį atmetė.

10.       Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sutiko su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad dėl įvykusio įvykio yra darbų vadovo I. R. kaltė. Teismo vertinimu, I. R., organizuodamas paruošiamuosius darbus ir duodamas objekte dirbantiems asmenims nurodymus, privalėjo užtikrinti visų objekte dirbančių asmenų saugumą, taip pat ir ekskavatoriaus tinkamą ir saugų eksploatavimą, tačiau to nepadarė. Jeigu nebūtų buvę darbų vadovo – trečiojo asmens I. R. nurodymo ekskavatoriaus operatoriui T. Š. važiuoti per geležinkelio bėgius, ekskavatoriaus ir lokomotyvo susidūrimo būtų buvę išvengta. Teismas priėjo išvadą, kad darbų vadovo I. R. veiksmai yra tiesiogiai susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, jo kaltės forma – didelis nerūpestingumas.

11.       Teismas konstatavo, kad T. Š., turėdamas būtiną darbuotojo, kurio darbas netiesiogiai susijęs su geležinkelių transporto eismu, kvalifikaciją, žinodamas, jog ekskavatorius pristatytas ne į tą geležinkelio bėgių pusę, nesielgė kaip pakankamai atidus, rūpestingas ir apdairus asmuo, netinkamai įvertino savo galimybes kirsti geležinkelio bėgius. Tokie T. Š. veiksmai turėjo įtakos tolesniam įvykių procesui bei darbų vadovo I. R. veiksmams. Teismas pažymėjo, kad geležinkelių transporto eismo įvykio tyrimo akte taip pat nurodyta, jog geležinkelių transporto eismo įvykio priežastis – neteisėtas ekskavatoriaus užvažiavimas ant geležinkelio bėgių, kertant geležinkelį tam nenustatytoje vietoje. Tyrimo komisijos nuomone, geležinkelio eismo įvykis įvyko ir dėl ekskavatoriaus vairuotojo T. Š. veiksmų, kuris atvyko į kitą nei iš anksto nurodytą vietą, ir suderinęs su darbų vadovu I. R. kirto tarpstočio geležinkelio kelius juose nenutraukus geležinkelių transporto eismo. Teismas nusprendė, kad yra teisinis pagrindas konstatuoti ne tik atsakovės UAB „Geležinkelio tiesimo centras“, bet ir atsakovės UAB „Gelranga“ mišrią kaltę dėl įvykusio įvykio.

12.       Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą non cumul (asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti) principą ir kasacinio teismo išaiškinimus dėl šio principo taikymo, teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas atsakovei UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ taikyti deliktinę atsakomybę yra nepagrįstas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovei žala turi būti atlyginama pagal sutartinės atsakomybės normas.

13.       Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad už ieškovei padarytą žalą solidariai yra atsakingos abi atsakovės, nes: (i) atsakovės UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ ir ieškovės nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai; (ii) atsakovė UAB „Gelranga“ tinkamai neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, tuo pažeisdama nuomos sutarties 4.1 punktą, ir turi CK 6.489 straipsnio 3 dalyje numatytą pareigą atsakyti už kitų asmenų, kuriems ji suteikė teisę ar galimybę naudotis išsinuomotu daiktu, veiksmus, todėl, teismo vertinimu, pagal sutartinės atsakomybės normas ji ir yra atsakinga už ieškovei padarytą žalą.

14.       Spręsdamas dėl žalos atlyginimo dydžio, teismas nustatė, kad ieškovė pateikė 2023 m. rugsėjo 29 d. kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 2230729, pagal kurią neapgadinto ekskavatoriaus vertė vertinimo dieną buvo 116 402 Eur su PVM. Sugadinto ekskavatoriaus likutinė vertė apskaičiuota pagal metalo laužo kainą, kuri sudaro 5 880 Eur. Teismas sumažino prašomą priteisti bendrą turtinės žalos atlyginimą ir nustatė, kad kito panašaus ekskavatoriaus įsigijimo išlaidos sudaro 96 320 Eur be PVM (116 402 Eur su PVM neapgadinto ekskavatoriaus rinkos vertė - 20 202 Eur PVM - 5 880 Eur likutinė ekskavatoriaus vertė = 96 320 Eur be PVM). Teismas pažymėjo, kad dalyvaujantys byloje asmenys neginčijo prašomos priteisti 96 320 Eur be PVM žalos atlyginimo už kito panašaus ekskavatoriaus įsigijimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovė įrodė prašomos priteisti žalos atlyginimo už kito tokio paties ekskavatoriaus įsigijimą dydį.

15.       Teismas pripažino pagrįstu ieškovės reikalavimą priteisti 12 811,20 Eur negautas pajamas ir 912,32 Eur išlaidas, patirtas dėl ekskavatoriaus būklės (defektų) nustatymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

16.       Atsakovė UAB „Gelranga“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį atsakovei UAB „Gelranga“; priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad dėl įvykio yra kalti abu tretieji asmenys T. Š. ir I. R.

16.2.                      Atsakovė UAB „Gelranga“ ir operatorius T. Š. neatliko veiksmų, kuriuos priežastiniu ryšiu būtų galima susieti su ieškovės patirta žala, todėl teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą dėl atsakovės UAB „Gelranga“ atsakomybės dėl kilusios žalos.

16.3.                      Ieškovė reikalavo, kad abi atsakovės už ekskavatoriaus sugadinimą atsakytų solidariai. Atsakovės UAB „Gelranga“ atsakomybė kyla sutartinės atsakomybės pagrindu, o atsakovės UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ atsakomybė kyla delikto pagrindu. Ieškovė, prašydama taikyti deliktinę atsakomybę, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-582-916/2015 pateiktais išaiškinimais. Nepaisant ieškovės pareikštų reikalavimų, teismas nusprendė vadovautis sutartinės atsakomybės normomis ir žalą priteisti tik iš atsakovės UAB „Gelranga“. Be to, teismas pasisakė, kad minėtoje kasacinio teismo nutartyje teisės aiškinimai yra pateikti byloje, kurioje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nėra panašus į nagrinėjamos bylos, todėl šiuo išaiškinimu teismas nesivadovavo. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis minėta kasacinio teismo praktika dėl galimybės reikšti reikalavimą dėl sutartinės atsakomybės taikymo savo kontrahentui ar reikalauti deliktinės atsakomybės taikymo subjektui, su kuriuo ieškovės nesieja sutartiniai teisiniai santykiai, nepriklausomai nuo to, kad bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios. 

17.       Atsakovė UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais atsikirtimais:

17.1.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys atsakovei UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ yra atmestas, yra įsiteisėjusi ir nepatenka į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. 

17.2.                      UAB „Gelranga“ turi pareigą atlyginti žalą ieškovei pagal nuomos sutartį ir šiai atsakomybei kilti iš esmės nėra teisiškai reikšminga nustatyti, dėl kurių konkrečiai asmenų (T. Š. ar I. R.) įvyko įvykis, kurio metu ekskavatorius susidūrė su lokomotyvu. 

17.3.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagrindine ir vienintele įvykio priežastimi buvo T. Š. neteisėti veiksmai. Jei teismas nuspręstų, kad įvykį lėmė tiek T. Š., tiek I. R. neteisėti veiksmai, jis turėtų vertinti ir nustatyti, kokia dalimi proporcingai savo kaltei kiekviena atsakovė privalo atlyginti žalą. Tokiu atveju, nustatant dalines prievoles atlyginti žalą, turėtų būti atsižvelgiama ir į trečiajam asmeniui UAB „Gomesta“ tenkančią dalį, kadangi T. Š. įvykio metu buvo UAB „Gomesta“ darbuotojas.

18.       Ieškovė MB „Šauktinis“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 12 d. sprendimą, kiek jis susijęs su konstatuota atsakovės UAB „Gelranga“ atsakomybe, palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės ieškovės patirtas 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Nors pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimo dėl solidarios atsakomybės taikymo netenkino ir žalos atlyginimą ieškovei priteisė tik iš atsakovės UAB „Gelranga“, ieškovės pozicija išlieka nuosekli – žala atsirado dėl konkrečių trečiojo asmens I. R. veiksmų, kurie yra esminė, tiesioginė kilusių padarinių priežastis. Dėl šios priežasties ieškovė laiko pagrįstais apeliacinio skundo motyvus, kuriais grindžiami trečiojo asmens I. R. neteisėti veiksmai ir kaltė bei UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ atsakomybė už nepataisomą ekskavatoriaus sugadinimą. Tačiau ieškovė prašo atmesti atsakovės UAB „Gelranga“ apeliacinio skundo dalį, kuria atsakovė UAB „Gelranga“ ginčija savo atsakomybę už žalą, kilusią nepataisomai sugadinus ekskavatorių.

18.2.                      Atsakovė UAB „Gelranga“ negrąžino ieškovei, kaip nuomotojai, ekskavatoriaus tokios būklės, kokios jis buvo gautas pagal nuomos sutartį. Ekskavatorius buvo nepataisomai sugadintas, ieškovė dėl to patyrė žalą ir atsakovė UAB „Gelranga“ yra atsakinga už šią žalą, o pagrindo atleisti atsakovę nuo atsakomybės ar mažinti šią žalą bylos nagrinėjimo metu nenustatyta.

18.3.                      Ieškovė sutinka su atsakovės apeliaciniu skundu dėl trečiojo asmens T. Š. kaltės nebuvimo. Teismo sprendimo dalis, kuria konstatuota trečiojo asmens T. Š. kaltė ir neteisėti veiksmai, turi būti pakeista, konstatuojant, jog trečiojo asmens T. Š. kaltės ir neteisėtų veiksmų dėl ekskavatoriaus susidūrimo su traukinio lokomotyvu nėra.

18.4.                      UAB „Gelranga“ atsakomybė ieškovei MB „Šauktinis“ kyla nuomos sutarties, o atsakovės UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ atsakomybė – delikto pagrindu, todėl abi atsakovės turėjo solidariai atsakyti ieškovei už ekskavatoriaus nepataisomą sugadinimą. Taigi, ši apeliacinio skundo dalis turi būti patenkinta, priteisiant ieškovei žalos atlyginimą, kitas išlaidas, negautas pajamas ir procesines palūkanas solidariai iš abiejų atsakovių – tiek iš UAB „Gelranga“, tiek iš UAB „Geležinkelio tiesimo centras“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

19.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat sąlygų peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama pagal atsakovės apeliaciniame skunde apibrėžtas ribas.

20.       Atsakovė UAB „Gelranga“ (nuomininkė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį atsakovei UAB „Gelranga“. Apeliantė skundžia teismo sprendimą dėl nepagrįsto sutartinės atsakomybės taikymo nuomininkei ir nepagrįsto deliktinės atsakomybės netaikymo subnuomininkei ir neginčija ieškovei priteistos žalos atlyginimo dydžio. Apeliantės teigimu, ieškovė pagrįstai prašė taikyti deliktinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovės UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ žalos atlyginimą.

21.       Ieškovė MB „Šauktinis“ ir atsakovė UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, tačiau, ieškovės teigimu, žala ieškovei turėjo būti priteista solidariai iš abiejų atsakovių. Atsakovė UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ atsiliepime į apeliantės apeliacinį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog dėl įvykio yra jos darbuotojo I. R. kaltė bei UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ ir UAB „Gelranga“ mišri kaltė, kadangi pagrindine ir vienintele įvykio priežastimi buvo T. Š. neteisėti veiksmai.

22.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra ieškovo teisinis suinteresuotumas, nes CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą.

23.       Kasacinis teismas išaiškino, kad asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti. Jei asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu gindamas jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas, nes teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę. Asmuo paprastai neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019, 43 punktas). Galimybė teisme reikalauti įgyvendinti kito asmens teisę yra išimtis iš bendrosios taisyklės, pagal kurią į teismą kreipiamasi tik dėl savo subjektinių teisių ir interesų gynimo, todėl aiškintina siaurai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2023, 33 punktas). CPK 13 straipsnyje yra nustatytas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-611/2023, 17 punktas).

24.       Civilinis procesas, nors ir susideda iš tam tikrų stadijų (pavyzdžiui, civilinės bylos iškėlimo, pasirengimo nagrinėti bylą, bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose), yra vientisas procesas. Viso šio proceso metu yra siekiama bendrų tikslų, be kita ko, apginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (CPK 2 straipsnis). Todėl ir pirmiau aptartos nuostatos, kad subjektinių teisių gynyba civilinio proceso priemonėmis yra garantuojama tik suinteresuotam asmeniui, kurio teisės ar įstatymų saugomi interesai buvo pažeisti, ir kad paprastai tik šiems asmenims yra suteikta diskrecija nuspręsti, ar ginti pažeistas teisės ir kokiomis priemonėmis tą daryti, yra aktualios viso teismo proceso metu. Asmuo, kuriam įstatymuose nustatyta tvarka nėra suteikta teisė teismine tvarka ginti kito asmens galimai pažeistas teises, negali ne tik pareikšti ieškinio kito asmens interesais, bet ir negali tokių reikalavimų formuluoti reikšdamas byloje apeliacinį ar kasacinį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-378/2024, 30 punktas).

25.       Pagal kasacinio teismo praktiką tik suinteresuotas asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, turi teisę nuspręsti, ar ginti šias teises ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, taip pat ši taisyklė išlieka aktuali viso teismo proceso metu ir taikoma nepaisant proceso stadijos, taip pat ir apeliacinės instancijos teisme. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė savarankiško apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies atmesti ieškinį atsakovei UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ ar prisidėjimo prie apeliantės UAB „Gelranga“ apeliacinio skundo (CPK 309 straipsnis). Taigi, ieškovė nesiekia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų pakeistas ar panaikintas ir jos ieškinys būtų patenkintas visiškai, t. y. solidariai priteisiant žalos atlyginimą iš abiejų atsakovių. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nesutiko, kad UAB „Gelranga“ nėra atsakinga už ieškovei padarytą žalą. Taigi, apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad žala turėjo būti priteista iš atsakovės UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ nepagrindžia apeliantės UAB „Gelranga“ teisinio suinteresuotumo reikšti reikalavimus apeliacinio skundo nepadavusios ieškovės MB „Šauktinis“ interesais.

26.       Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti atsakovės UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ atžvilgiu priimto teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo ir atsižvelgia į tai, jog nei ieškovė, nei atsakovė UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ nepareiškė savarankiškų apeliacinių skundų ar prisidėjimų prie apeliacinio skundo. Kaip minėta, apeliacinis procesas vyksta pagal apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, kurios nustatytos CPK 320 straipsnio 1 dalyje. Tai, kad apeliacinį skundą padavė tik apeliantė UAB „Gelranga“, kurios atžvilgiu ieškinio reikalavimai buvo patenkinti, egzistuoja teisinis pagrindas apeliacine tvarka patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai dėl apeliacinį skundą padavusios atsakovės, teisėtumą ir pagrįstumą.

27.       Ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta pozicija dėl atsakovės UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ deliktinės atsakomybės taikymo išeina už apeliacinio skundo ribų, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės atsiliepimo dalis į apeliacinį skundą dėl deliktinės atsakomybės taikymo nėra prisidėjimas prie apeliacinio skundo ir byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama pagal atsakovės UAB „Gelranga“ apeliaciniame skunde nurodytus nesutikimo su skundžiamu sprendimu priteisti žalos atlyginimą iš šios atsakovės argumentus. 

28.       Kaip minėta, atsakovė UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ nepateikė savarankiško apeliacinio skundo, neprašė pašalinti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų dėl jos darbuotojo I. R. kaltės, UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ ir UAB „Gelranga“ mišrios kaltės dėl įvykusio įvykio, todėl byla apeliacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjama pagal atsakovės UAB „Gelranga“ apeliaciniame skunde nurodytus nesutikimo su skundžiamu sprendimu priteisti žalos atlyginimą iš šios atsakovės argumentus, įvertinant atsakovės UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus atsikirtimus, kurie yra susiję su sutartinės civilinės atsakomybės taikymu apeliantei.

29.       Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš apeliantės priteistas 110 043,52 Eur žalos atlyginimas ir procesinės palūkanos, nes apeliaciniame skunde nenurodyti argumentai dėl priteisto žalos atlyginimo dydžio ir procesinių palūkanų. Teisėjų kolegija nenustatė teisinio pagrindo savo iniciatyva revizuoti neskundžiamą sprendimo dalį ir peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

30.       Ieškovė MB „Šauktinis“ ir atsakovė UAB „Gelranga“ 2022 m. sausio 1 d. sudarė mechanizmo nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei ekskavatorių:

30.1.                      nuomos sutarties 4.1 punktu nuomininkė įsipareigojo pilnai atsakyti už išnuomoto mechanizmo apsaugą per visą sutarties galiojimo laikotarpį. Sugadinus ekskavatorių, pilnai atstatyti jo būklę, kad būtų techniškai tvarkingas. Praradus ekskavatorių arba jį sugadinus nepataisomai, atlyginti nuomotojai visus dėl to patirtus nuostolius;

30.2.                      nuomos sutarties 4.4 punktu susitarta, kad nuomininkė turi teisę subnuomoti išnuomotą ekskavatorių tretiesiems fiziniams asmenims ar juridiniams asmenims be raštiško nuomotojos sutikimo;

30.3.                      nuomos sutarties 4.6 punktu nuomininkė įsipareigojo užtikrinti ir sudaryti atliekamiems darbams saugias darbo sąlygas, atitinkančias saugaus darbo reikalavimus darbams su ekskavatoriumi.

31.       Atsakovė UAB „Gelranga“, kaip nuomotoja (subnuomotoja), ir atsakovė UAB „Geležinkelio tiesimo centras“, kaip nuomininkė (subnuomininkė), 2022 m. birželio 27 d. sudarė technikos nuomos sutartį, pagal kurią UAB „Gelranga“ išnuomojo (subnuomojo) UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ ieškovei nuosavybės teise priklausantį ekskavatorių.

32.       Subnuomos sutarties pagrindu UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ 2022 m. lapkričio 8 d. ir 2022 m. lapkričio 9 d. elektroniniais laiškais pateikė UAB „Gelranga“ ekskavatoriaus nuomos paslaugos užsakymą 2022 m. lapkričio 17 d. atlikti geležinkelio kelio išplovų iškasimo (pašalinimo) darbus objekte (duomenys neskelbtini).

33.       Ekskavatorius darbams atlikti buvo subnuomotas kartu su UAB „Gomesta“ dirbančiu ekskavatoriaus operatoriumi T. Š. pagal UAB „Gelranga“ ir UAB „Gomesta“ 2022 m. spalio 24 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį.

34.       Užsakyme numatytiems darbams atlikti atsakovei UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ buvo nustatyta traukinių eismo pertrauka, kuri turėjo prasidėti 2022 m. lapkričio 17 d. nuo 23 val. 50 min. ir baigtis 2022 m. lapkričio 18 d. 5 val. 20 min. Pranešime apie traukinių eismo pertraukos suteikimą nurodoma, kad kontaktinio tinklo atjungimo vieta yra kelio (duomenys neskelbtini) I nelyginis kelias, nelyginių traukinių eismas vykdomas tarpstočio II lyginiu keliu telefono ryšių traukinių eismas. Atsakingas darbų vadovas – I. R., dirbantis UAB „Geležinkelio tiesimo centras“.

35.       2022 m. lapkričio 17 d. apie 22 val. 48 min. kelio (duomenys neskelbtini) prekinis traukinys susidūrė su ieškovei nuosavybės teise priklausančiu ekskavatoriumi, kurį vairavo T. Š.

36.       Geležinkelių transporto eismo įvykio tyrimo 2023 m. sausio 4 d. akte nurodyta, kad geležinkelių transporto eismo įvykio priežastis – neteisėtas ekskavatoriaus užvažiavimas ant geležinkelio bėgių, kertant geležinkelį tam nenustatytoje vietoje. Geležinkelio eismo įvykis įvyko dėl ekskavatoriaus vairuotojo T. Š. veiksmų, kuris atvyko į kitą nei iš anksto nurodytą vietą (iš kelio (duomenys neskelbtini) II kelio pusės) ir, suderinęs su darbų vadovu I. R., kirto tarpstočio geležinkelio kelius juose nenutraukus geležinkelių transporto eismo. Darbų vadovas I. R., derindamas ekskavatoriaus važiavimą tarpstočio geležinkelių keliais geležinkelių transporto eismo metu tam neskirtoje vietoje, neužtikrino geležinkelių transporto eismo saugos reikalavimų laikymosi, pažeidė 2022 m. gegužės 27 d. išduoto paskyros–leidimo 8 punkto nuostatas.

37.       Lietuvos transporto saugos administracija 2023 m. kovo 3 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo Nr. VKTI-ANR_N-699-2023 paskyrė I. R. administracinę nuobaudą – įspėjimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 375 straipsnio 1 dalį už geležinkelių transporto eismo saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimą. Nutarime nurodyta, kad darbų vadovas, turėdamas pareigą pradėti darbus tik gavus traukinių eismo tvarkdario įsakymą dėl eismo nutraukimo pranešimą, jog mašinistams išduoti įspėjamieji lapeliai bei kai darbo vieta atitverta nustatytais signaliniais ženklais, šią pareigą atliko netinkamai, todėl įvyko ratinio ekskavatoriaus ir prekinio traukinio susidūrimas. Žinodamas apie atvykstantį prekinį traukinį, darbų vadovas suderino su ekskavatoriaus vairuotoju pervažiavimą geležinkelio dvikelį ruožą statmenai iš II lyginio tarpstočio geležinkelio kelio pusės ir davė komandą važiuoti. Vieną kelio pusę ekskavatorius pervažiavo gan lengvai, o bandant pervažiuoti antrąjį kelią, ekskavatorius įstrigo balaste. Ekskavatoriui užstrigus balaste, darbų vadovas nepranešė apie pavojų eismą valdantiems darbuotojams, o delsė, kol pamatė atvykstančio traukinio žiburį ir tik tuomet pradėjo stabdyti traukinį rankiniais signalais.

38.       Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariatas 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 23198555015 nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną T. Š. atžvilgiu. Nutarime nurodyta, kad geležinkelio bėgių remonto darbai eismo įvykyje vyko pagal iš anksto tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsakingų darbuotojų suderintą ir suplanuotą remonto darbų grafiką. Visa tai buvo žinoma iš anksto ir ekskavatoriaus vairuotojui T. Š., kuris vykdė atsakingų ir aukštesnes pareigas už jį užimančių darbuotojų nurodymus. T. Š., gavęs leidimus, kirto geležinkelio bėgius tam neskirtoje vietoje, dėl to įvyko susidūrimas su į jį tais pačiais traukinio bėgiais netikėtai atvažiavusiu traukiniu. Pats T. Š. nežinojo ir negalėjo žinoti apie link jo tais pačiais bėgiais judantį traukinį, kadangi visus kitus šiam veiksmui atlikti būtinus veiksmus derino kiti atsakingi asmenys. Ekskavatoriaus vairuotojo T. Š. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių bei tyčios. Dėl komisijos akte nurodytų kitų atsakingų asmenų veiksmų, nesilaikant darbų saugos ir įvyko minėtas eismo įvykis.

Dėl nuomotojos reikalavimo nuomininkei atlyginti žalą, padarytą sugadinus (sunaikinus) išnuomotą daiktą, teisinio kvalifikavimo ir non cumul principo aiškinimo

39.       Byloje kilo ginčas tarp ekskavatoriaus nuomotojos MB „Šauktinis“, nuomininkės UAB „Gelranga“ ir subnuomininkės UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ dėl nuostolių už sugadintą ekskavatorių, negautų pajamų ir kitų išlaidų priteisimo. Ieškinys buvo grindžiamas nuomininkės sutartinės civilinės atsakomybės pagrindu, o subnuominkės – deliktinės civilinės atsakomybės pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad už ieškovei padarytą žalą sutartinės civilinės atsakomybės pagrindu yra atsakinga nuomininkė UAB „Gelranga“, nes ieškovės ir subnuomininkės UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ sutartiniai santykiai nesiejo, todėl pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą non cumul principą ir kasacinio teismo praktiką dėl sutartinės ir deliktinės civilinės atsakomybės atribojimo subnuomininkei negali būti taikoma deliktinė civilinė atsakomybė. Kaip minėta, apeliantė UAB „Gelranga“ nekvestionuoja žalos padarymo nuomotojai, nepataisomai sugadinus išsinuomotą ir vėliau subnuomotą ekskavatorių, aplinkybės ir priteisto žalos atlyginimo dydžio, tačiau apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovės ieškinio reikalavimai apeliantės atžvilgiu buvo patenkinti, t. y. apeliantės teigimu, ji nėra atsakinga už ieškovei padarytą žalą sutartinės atsakomybės pagrindu.

40.       Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

41.       Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

42.       Kasacinis teismas 2015 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015 išaiškino, kad CK 6.245 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu non cumul principu draudžiama šalių sutartiniams santykiams taikyti deliktinę atsakomybę, tačiau įtvirtinama galimybė įstatymu nustatyti šios taisyklės išimtis. Plėtodamas šią taisyklę ir pabrėždamas jos svarbą, kasacinis teismas pažymėjo, kad Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-313/2019, 39 punktas). Sprendžiant sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo klausimą, visų pirma svarstytina, ar yra pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę, ir tik konstatavus, kad žala nesusijusi su sutartiniais santykiais, gali būti taikoma deliktinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021, 31 punktas; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-1075/2022, 28 punktas).

43.       Sutarties pažeidimas, lemiantis sutartinės atsakomybės atsiradimą, gali pasireikšti įvairiai. Įprastai pažeidimas įvyksta, kai pažeidžiamos sutarties vykdymo pareigos, t. y. tokio pobūdžio pareigos, kurios nustato, kas laikoma tinkamu sutarties įvykdymu. Jų turinys priklauso nuo sutarties esmės ir tikslo, sutarties rūšies ir šalių aptartų konkrečių sutarties sąlygų. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine. Šioje teisės normoje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi, sutarties tinkamo vykdymo pareigos gali būti pažeistos tiek pažeidus konkrečias šalių susitarimo nuostatas, tiek dispozityvias ir imperatyvias įstatymo nuostatas, kuriomis įtvirtinamos tam tikrų sutarčių tinkamo vykdymo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-969/2023, 71 punktas).

44.       Vykdant sutartį neužtenka vien vykdyti ją taip, kad būtų pasiektas pagrindinis sutarties tikslas – tinkamas jos įvykdymas. Ne mažiau svarbu elgtis taip, kad sutarties vykdymo metu nebūtų padaryta žalos kontrahentui. Todėl laikytina, kad iš sutarties kyla ne tik jos tinkamą įvykdymą apibrėžiančios pareigos, taip pat ne tik sutarties tinkamą įvykdymą užtikrinanti šalių tarpusavio bendradarbiavimo pareiga, bet taip pat bendroji rūpestingumo pareiga. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad veiksmų neteisėtumas kaip civilinės atsakomybės (tiek sutartinės, tiek deliktinės) sąlyga gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas. Įprastai bendroji rūpestingumo pareiga visų pirma siejama su generalinio delikto idėja, kuri yra įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Ši pareiga egzistuoja ir sutarčių teisėje bei gali būti civilinės atsakomybės pagrindu. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

45.       Civilinės atsakomybės rūšis – sutartinė atsakomybė – atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą ar pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-219/2015). Tuo atveju, jeigu vykdant sutartį pažeidžiama bendroji rūpestingumo pareiga, taikytinos sutartinės atsakomybės taisyklės. Taip išvengiama sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų konkurencijos, kai bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimas kyla iš sutarties vykdymo, tačiau pats savaime galėtų būti savarankišku deliktu CK 6.263 straipsnio 1 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021, 36 punktas). Taigi, tuo atveju, jeigu bendroji rūpestingumo pareiga pažeidžiama vykdant sutartį, t. y. siekiant jos tikslo (sutarties rezultato), tai šios pareigos pažeidimo prigimtis yra išimtinai sutartinio pobūdžio.

46.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 6.499 straipsnio 1 dalies ir 6.500 straipsnio nuostatas, pripažįstama, kad nuomininko atsakomybė už išsinuomoto daikto būklės pablogėjimą paprastai kyla tais atvejais, kai daikto vertė sumažėja arba daiktas netenka dalies savo funkcionalumo dėl sutarties sąlygų nesilaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2016, 23 punktas). 

47.       CK 6.490 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad subnuomos ar panaudos atveju atsakingas nuomotojui pagal nuomos sutartį yra nuomininkas. Jeigu subnuomininkas iš esmės pažeidžia subnuomos sutartį ir savo veiksmais daro žalos nuomotojui ar kitiems teisėtiems to daikto naudotojams, tai nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti subnuomos sutartį.

48.       CK 6.502 straipsnio 1 dalies dispozicija suponuoja, kad tuo atveju, jei daiktas galimai prarastas dėl kitų asmenų kaltės, tam, jog nuomininkui galėtų būti taikoma atsakomybė už daikto praradimą, būtina, be kita ko, nustatyti teisiškai reikšmingą aplinkybę – kad nuomininkas suteikė kitam asmeniui (asmenims) naudojimosi teisę arba galimybę naudotis išsinuomotu daiktu. Specialusis, CK 6.502 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas, nuomotojo civilinės atsakomybės teisinis reguliavimas aiškintinas sistemiškai, atsižvelgiant į CK 6.246 straipsnio (neteisėti veiksmai) 2 dalies, 6.248 straipsnio (kaltė) 1 dalies nuostatas, ir taikytinas įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes. Esant nustatytai teisiškai reikšmingai faktinei – išsinuomoto daikto naudojimosi teisės (galimybės) suteikimo trečiajam asmeniui, kuriam valdant daiktą šis buvo prarastas, – aplinkybei, tokio pobūdžio aplinkybė suponuoja pagrindą taikyti CK 6.502 straipsnio 1 dalį, ją aiškinant kaip nustatančią, kad nuomininkas atsako už daikto praradimą, jeigu neįrodo, jog taip atsitiko ne dėl kito asmens, kuriam jis nuomotojo leidimu suteikė naudojimosi teisę ar galimybę naudotis išsinuomotu daiktu, kaltės. Tai reiškia, kad tokiu atveju nuomininko atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir jis, nors tiesiogiai žalos ir nepadarė, yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus pagal CK 6.246 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-313/2023, 54 punktas).

49.       Taigi, pagal nuomos teisinius santykius reglamentuojančias normas už kitų asmenų (pavyzdžiui, subnuomininko), kuriems nuomininkas suteikia teisę ar galimybę naudotis išsinuomotu daiktu, veiksmus (pavyzdžiui, išnuomotam turtui padarytą žalą) nuomotojui atsako nuomininkas. Be to, CK 6.246 straipsnio, reglamentuojančio neteisėtus veiksmus, 2 dalyje nurodyta, kad įstatymai gali nustatyti, jog žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė). Nagrinėjamu atveju tokią pareigą numato CK 6.490 straipsnio 6 dalis, 6.499 straipsnio 1, 3 dalys, 6.502 straipsnio 1 dalis dėl nuomininko atsakomybės nuomotojui. Tai reiškia, kad daikto sugadinimo (praradimo) atveju nuomininkas savaime negali išvengti atsakomybės nuomotojui vien tuo pagrindu, jog žala išnuomotam turtui atsirado dėl kitų asmenų, kuriems nuomininkas nuomotojo leidimu suteikė teisę ar galimybę naudotis išsinuomotu daiktu. Taigi, nuomininkas atsakomybės nuomotojui už išsinuomotam turtui padarytą žalą galėtų išvengti tuo atveju, jei įrodytų, kad žala padaryta ne dėl jo ar kitų asmenų, kuriems jis nuomotojo leidimu suteikė naudojimosi teisę ar galimybę naudotis išsinuomotu daiktu, kaltės, t. y. kitų trečiųjų asmenų, kuriems naudotis turtu neleido nei nuomotojas, nei nuomininkas, kaltės.

50.       CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant.

51.       Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas; 2025 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-1075/2025, 27 punktas).

52.       Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinės atsakomybės už sugadintą išsinuomotą turtą teisinį reguliavimą, jo taikymo aiškinimą kasacinio teismo praktikoje, nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio pagrindą ir dalyką, prieina prie išvados, kad ieškovės reikalaujama atlyginti žala kildinama iš ieškovę ir apeliantę siejusių sutartinių nuomos teisinių santykių netinkamo vykdymo, todėl, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, pagrįstai taikė sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, pagrįstai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių.

53.       Ieškovė, siekdama apeliantės civilinės atsakomybės, turėjo įrodyti jos neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (sutartinės prievolės nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą), žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų apeliantės veiksmų (neteisėto neveikimo) ir reikalaujamos žalos atlyginimo (CK 6.246, 6.247, 6.249, 6.256 straipsniai). Apeliantės kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl apeliantei, siekiančiai išvengti civilinės atsakomybės, teko pareiga paneigti jos kaltės prezumpciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė įrodė atitinkamas apeliantės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas, o apeliantė nepaneigė jos kaltės prezumpcijos dėl ieškovei padarytos žalos.

54.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės UAB „Gelranga“ argumentais, kad apeliantė nėra atsakinga už ieškovei padarytą žalą. Pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė, jog žala (nepataisomai sugadintas ekskavatorius) nuomotojai atsirado dėl kitų asmenų, kuriems apeliantė nebuvo suteikusi naudojimosi teisės ar galimybės naudotis išsinuomotu daiktu, kaltės. Priešingai, apeliantė siekė įrodyti, kad žala išsinuomotam turtui buvo padaryta išimtinai dėl subnuomininkės UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ (jos darbuotojo), t. y. juridinio asmens, kuriam naudotis ekskavatoriumi subnuomos sutartimi leido pati apeliantė, turėdama tokią teisę pagal su ieškove sudarytą nuomos sutartį, kaltės. Tokia apeliantės gynybinė pozicija yra nepagrįsta, nes, kaip minėta, nuomos sutarties 4.1 punktu apeliantė (nuomininkė) įsipareigojo visiškai atsakyti už išnuomoto ekskavatoriaus apsaugą, jo būklę per visą sutarties galiojimo laikotarpį. Sugadinus ekskavatorių, visiškai atstatyti jo būklę, kad būtų techniškai tvarkingas. Praradus ekskavatorių arba jį sugadinus nepataisomai, atlyginti nuomotojai visus dėl to patirtus nuostolius. Taigi, nuomos sutartyje ieškovė ir apeliantė iš esmės atkartojo ir detalizavo CK 6.502 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuomininko atsakomybės už daikto praradimą nuostatą.

55.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog apeliantės UAB „Gelranga“ neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad apeliantei išnuomotas ekskavatorius buvo sugadintas nepataisomai (t. y. apeliantė neužtikrino, kad jai ieškovės išnuomotas ekskavatorius per visą nuomos sutarties galiojimo terminą būtų nesugadintas). Apeliantės neteisėti veiksmai priežastiniu ryšiu yra susiję su nuomotojai padaryta žala. Nors apeliantė ginčija savo sutartinę civilinę atsakomybę ir byloje nėra ginčo, kad ieškovei priklausantis ekskavatorius buvo sugadintas tuo metu, kai pagal subnuomos sutartį ekskavatorius kartu su apeliantės pagal paslaugų teikimo sutartį pasamdytu ekskavatoriaus operatoriumi T. Š. buvo perduotas naudotis subnuomininkei UAB „Geležinkelio tiesimo centras“. Taigi, iš esmės įvykio metu ieškovei priklausantį ekskavatorių vairavo apeliantės pasamdytas (išsinuomotas) darbuotojas. Kaip minėta, pagal nuomos sutartį apeliantė įsipareigojo saugoti išsinuomotą ekskavatorių, siekiant išvengti jo sugadinimo ar praradimo, todėl vien aplinkybė, jog ekskavatorius buvo sugadintas, vykdant subnuomos sutartį, nepašalina apeliantės atsakomybės ieškovei (CK 6.489 straipsnio 3 dalis, 6.490 straipsnio 6 dalis, 6.499 straipsnio 1 dalis, 6.500 straipsnis, 6.502 straipsnio 1 dalis).

56.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 23198555015, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena ekskavatorių įvykio metu vairavusio T. Š. atžvilgiu. Apeliantės teigimu, minėtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamu atveju, nes įvykio metu ekskavatorių vairavęs apeliantės pasamdytas ekskavatoriaus operatorius nebuvo pripažintas kaltu dėl įvykio, kurio metu nepataisomai buvo sugadintas ieškovei priklausantis ekskavatorius.

57.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek pagal nuomos teisinius santykius reglamentuojančias normas (CK 6.489 straipsnio 3 dalis, 6.490 straipsnio 6 dalis, 6.500 straipsnis), tiek pagal nuomos sutarties 4.1 punktą išsinuomoto daikto sugadinimo atveju nuomininkė negali nuomotojui panaudoti aplinkybės, jog žala daiktui atsirado dėl subnuomininkės kaltės, t. y. pagal minėtą teisinį reglamentavimą ir šalių sudarytą nuomos sutartį nuomininkė privalo atlyginti žalą nuomotojai ir šiai sutartinei civilinei atsakomybei kilti nėra reikšminga nustatyti, dėl kurių konkrečiai asmenų (nuomininkės ir (ar) subnuomininkės (jų darbuotojų) kaltės įvyko įvykis, kurio metu nepataisomai buvo sugadintas nuomotojai priklausantis ekskavatorius.

58.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 23198555015 nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ekskavatorių įvykio metu vairavusio T. Š. atžvilgiu nagrinėjamai bylai turi prejudicinę reikšmę.

59.       CPK 182 straipsnio 2 punktas įtvirtina prejudicialumo taisyklę įsiteisėjusio teismo sprendimo, priimto kitoje civilinėje ir administracinėje byloje, atžvilgiu, tuo tarpu 3 punktas – įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje, bei įsiteisėjusio teismo nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje, atžvilgiu. Įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje, bei įsiteisėjusio teismo nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje, atžvilgiu taikoma CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtinta prejudicinių faktų taisyklė, ir atitinkamai prejudicinių faktų taisyklė, įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-1075/2022, 24 punktas). Kasacinis teismas taip pat laikosi įsiteisėjusiu teismo nutarimu nustatytų faktų administracinio nusižengimo byloje ribotos prejudicinės galios civilinėje byloje principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019, 55 punktas; 2020 m. birželio 3 d. nutartis Nr. e3k-3-159-421/2020, 57 punktas). Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose administracinio nusižengimo bylose nustatytos faktinės aplinkybės paprastai turi ribotą prejudicinę galią.

60.       Pagal CPK 182 straipsnio 2–3 punktų normas administracinių institucijų, įgaliotų tirti administracinius teisės nusižengimus (ne teismų), administracinių nusižengimų protokoluose ir nutarimuose nubausti asmenį už nusižengimo padarymą nurodytos aplinkybės ar nutarimuose nustatyti administracinio nusižengimo padariniai nėra laikomi prejudiciniais faktais, kurių nereikia įrodinėti civilinėse bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-121-790/2019, 28 punktas). Prejudicinių faktų taisyklė tiesiogiai susijusi su asmenų teise į teisminę gynybą ir teise teikti įrodymus civilinėje byloje, rungimosi principo nuostatomis, todėl šios taisyklės taikymo negalima išplėsti. Ji neturi būti taikoma administracinių institucijų nutarimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2006).

61.       Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 23198555015 nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną buvo priimtas ne teismo, todėl nagrinėjamai bylai reikšminga ir ta kasacinio teismo praktika, pagal kurią ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimti sprendimai vertintini, kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-611/2017, 45 punktas).

62.       Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, nagrinėjant civilinę bylą turi būti įvertinami pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles kaip sudėtinė byloje esančių įrodymų dalis, leidžianti teismui konstatuoti aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvimą arba nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).

63.       Taigi, apeliantės akcentuojamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato nutarimas administracinio nusižengimo byloje laikytinas paprastu rašytiniu įrodymu, nustatant nagrinėjamoje civilinėje byloje įrodinėtiną aplinkybę dėl ieškovės ekskavatoriaus sugadinimo priežasčių, jo įrodomoji reikšmė yra ribota bei, jį vertinant atskirai nuo kitų byloje esančių įrodymų, nepakanka, kad būtų nustatytas ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės dėl ekskavatoriaus sugadinimo priežasčių buvimas. Teisėjų kolegija nurodo, kad jeigu kyla abejonių dėl rašytinio įrodymo, kaip išvestinio informacijos šaltinio, patikimumo, jame užfiksuoti duomenys turi būti analizuojami kituose įrodymuose esančių duomenų kontekste, vertinant, ar jie papildo vieni kitus, ar vieni kitiems prieštarauja, taip pat išvestinis įrodymas gali būti tikslinamas kitų įrodinėjimo priemonių duomenimis.

64.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 23198555015 nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ekskavatorių įvykio metu vairavusio T. Š. atžvilgiu turinį, nesutinka su apeliantės argumentais, kad minėtas nutarimas patvirtina, jog apeliantė ir jos pasamdytas ekskavatoriaus operatorius T. Š. neatliko veiksmų, kuriuos priežastiniu ryšiu būtų galima susieti su ieškovei padaryta žala.

65.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtas nutarimas priimtas, remiantis Lietuvos transporto saugos administracijos 2023 m. kovo 3 d. nutarimu skirti baudą UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ darbuotojui I. R. ir paties T. Š. paaiškinimais. Nurodytoje administracinio nusižengimo byloje apeliantės pasamdyto darbuotojo veiksmai buvo vertinami administracinius nusižengimus reglamentuojančio kodekso taikymo aspektu, o ne sutartinę civilinę atsakomybę taikytinų CK normų kontekste, todėl administracinio nusižengimo byloje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios bei nepaneigia sutartinės civilinės atsakomybės taikymo apeliantei sąlygų.

66.       Pažymėtina, kad byloje esantis Geležinkelių transporto eismo įvykio tyrimo 2023 m. sausio 4 d. aktas patvirtina, jog ginčui aktualaus geležinkelio transporto eismo įvykio priežastis buvo neteisėtas ekskavatoriaus užvažiavimas ant geležinkelio bėgių, kertant geležinkelį tam nenustatytoje vietoje. Geležinkelio eismo įvykis įvyko dėl ekskavatoriaus vairuotojo T. Š. veiksmų, kuris atvyko į kitą nei iš anksto nurodytą vietą (iš kelio (duomenys neskelbtini) II kelio pusės) ir, suderinęs su darbų vadovu I. R., kirto tarpstočio geležinkelio kelius juose nenutraukus geležinkelių transporto eismo. Darbų vadovas I. R., derindamas ekskavatoriaus važiavimą tarpstočio geležinkelių keliais geležinkelių transporto eismo metu tam neskirtoje vietoje, neužtikrino geležinkelių transporto eismo saugos reikalavimų laikymosi, pažeidė 2022 m. gegužės 27 d. išduoto paskyros–leidimo 8 punkto nuostatas. 

67.       Taigi, apeliantė išliko atsakinga už pasamdyto ekskavatoriaus operatoriaus veiksmus nuomotojai, nes būtent ji (jos darbų vadovas) suteikė pasamdytam ekskavatoriaus operatoriui teisę, vykdant subnuomos sutartį, naudotis išsinuomotu ekskavatoriumi ir nepaneigė savo kaltės prezumpcijos. Kaip minėta, apeliantės neteisėti veiksmai pasireiškė nuomotojos perduoto ekskavatoriaus būklės neišsaugojimu, taip pažeidžiant CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą ir padarant žalą nuomotojai.

68.       Teisėjų kolegija prieina išvadą, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 23198555015 nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ekskavatorių įvykio metu vairavusio T. Š. atžvilgiu nepaneigia apeliantės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų. Apeliantės atsakomybės už jos pasamdyto ekskavatoriaus operatoriaus veiksmais ieškovei padarytą žalą klausimas administracinio nusižengimo byloje nebuvo sprendžiamas ir aplinkybės dėl jos taikymo sąlygų, dėl kurių šioje byloje sprendžiamas ginčas, nebuvo nustatomos, t. y. šios aplinkybės nebuvo įrodinėjimo dalykas administracinio nusižengimo byloje. Civilinės ir administracinės atsakomybės rūšys bei pagrindai joms taikyti yra skirtingi, todėl administracinės atsakomybės netaikymas apeliantės pasamdytam ekskavatoriaus operatoriui savaime nėra pagrindas nepriteisti ieškovei padarytos žalos atlyginimo iš apeliantės sutartinės civilinės atsakomybės pagrindu. Kaip minėta, apeliantė tinkamai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, t. y. iš esmės neišsaugojo (prarado) iš ieškovės išsinuomoto ekskavatoriaus, tuo pažeisdama nuomos sutarties 4.1 punktą, todėl turi CK 6.489 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą atsakyti už kitų asmenų, kuriems ji suteikė teisę ar galimybę naudotis išsinuomotu daiktu, veiksmus.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

69.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo iš apeliantės UAB „Gelranga“, tinkamai nustatė ir teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikavo ieškinio reikalavimus, aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Pirmosios instancijos teismas sprendime išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, pasisakė dėl šalių paaiškinimų ir pateiktų duomenų, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims ir išvadas padarė, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

70.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

71.       Apeliantės UAB „Gelranga“ apeliacinis skundas atmetamas, todėl ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

72.       Ieškovės MB „Šauktinis“ pateikta 2025 m. rugpjūčio 4 d. išankstinė PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas ir 2025 m. rugpjūčio 5 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovė 2025 m. III ketvirtį apmokėjo advokatei 1 815 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pagal Rekomendacijų 7 punktą taikomas 2025 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 337,70 Eur. Maksimalus dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 3 039,01 Eur (1,3 x 2 337,70 Eur) (Rekomendacijų 8.11 papunktis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl ieškovei iš apeliantės priteisiamas 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Šauktinis“ (juridinio asmens kodas 304590964) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelranga“ (juridinio asmens kodas 305204052) 1 815 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Teisėjai                                                                                  Dalia Kačinskienė

                                                                                                        Neringa Švedienė

                                                                                                   Tomas Venckus