Civilinė byla Nr. e2YT-7098-1154/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02791-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2;
3.2.7.1; 3.4.5.11
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. vasario 28 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Navickytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. R. ir K. R. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Virginija Meškauskienė, išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „SERVICO“, išieškotojas A. G., ieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išieškotoja kredito unija Centro taupomoji kasa, antstolė Asta Stanišauskienė.
Teismas
n u s t a t ė:
1. pareiškėjai D. R. ir K. R. kreipėsi į teismą su 2022 m. sausio 27 d. skundu dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, kuriuo prašo: 1) panaikinti 2021 m. gruodžio 13 d. patvarkymą Nr. S-21-15-25142 dėl turto vertės ir realizavimo; 2) panaikinti 2022 m. sausio 11 d. patvarkymą Nr. S-22-15-803, kuriuo paskelbtos pirmosios skolininkų turto varžytynės Nr. 221180; 3) priimti patvarkymą dėl turto varžytynių atšaukimo ir 4) priimti atskirus patvarkymus dėl konkretaus K. R. ir D. R. turto pardavimo iš varžytynių ir turto objektus pardavinėti atskirai. Pareiškėjai nurodė, kad 2021 m. sausio 6 d. jie pateikė antstolei Virginijai Meškauskienei prašymą panaikinti 2021 m. gruodžio 13 d. patvarkymą Nr. S-21-15-25142 dėl turto vertės ir realizavimo ir paskelbti varžytynes dėl konkretaus skolininkų turto, nepažeidžiant jų interesų, t. y. dėl: 1) buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio eksperto nustatyta rinkos vertė – 165 000 Eur; 2) 1/92 dalies automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios nustatyta rinkos vertė – 12 000 Eur, ir 3) 1/92 dalies automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios nustatyta rinkos vertė – 12 000 Eur. Antstolė 2022 m. sausio 11 d. patvarkymu Nr. S-22-15-801 pareiškėjų prašymo netenkino. Pareiškėjų teigimu, antstolė 2021 m. gruodžio 13 d. patvarkymu Nr. S-21-15-25142 nepagrįstai paskelbė viso skolininkų turto varžytynes, t. y. apjungtų tarpusavyje ir funkciškai naudojamų: buto su bendro naudojimo patalpa, plane pažymėta (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir buto su bendro naudojimo patalpa, plane pažymėta (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), 534/27950 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 2/92 dalių automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė yra 289 000 Eur, o pradinė turto pardavimo kaina – 231 200 Eur. Pareiškėjų teigimu, jų skola hipotekos kreditoriui be vykdymo išlaidų sudaro 144 244,09 Eur, t. y. gerokai mažesnė nei parduodamo varžytynėse turto pradinė kaina. Iš varžytynių parduodami butai yra tik laikinai apjungti, tai yra atskiri turtiniai vienetai, todėl nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo į varžytynes įtraukti ir butą su atitinkama žemės sklypo dalimi, esantį (duomenys neskelbtini), kurio atskirai nustatyta vertė yra 100 000 Eur. Teismo eksperto vertinimas, kad tarpusavyje apjungti butai, turintys du atskirus nekilnojamojo turto kadastro unikalius numerius, ir dvi atskiros automobilių stovėjimo aikštelės, taip pat turinčios savo unikalius numerius, sudaro vieną turtinį objektą, nėra pagrįstas ir teisiškai korektiškas, todėl antstolė neturėjo teisinio pagrindo vadovautis ekspertizės aktu ir jo pagrindu skelbti pirmąsias viso turto varžytynes. Be to, pareiškėjų teigimu, jų turto apjungimas ir vertinimas kaip vieno turtinio vieneto sumažino jo vertę, o ekspertui nustačius bendrą turtinio vieneto kainą ir antstolei paskelbus viso pareiškėjų turto varžytynes, buvo pažeistos jų teisės, nes nebuvo realizuota galimybė parduoti kiekvieną jų atskirai, kai net vieno buto pardavimo gali pakakti išieškomai sumai padengti. Pareiškėjas K. R. akcentavo, kad tai yra vienintelis turimas jo gyvenamasis būstas.
2. Antstolė Virginija Meškauskienė 2022 m. vasario 24 d. patvarkymu dėl skundo Nr. S-22-15-2993 atsisakė patenkinti skolininkų skundą, nepanaikino 2021 m. gruodžio 13 d. patvarkymo dėl turto vertės ir realizavimo S-22-15-25142, nepanaikino 2022 m. sausio 11 d. pranešimo dėl varžytynių skelbimo Nr. S-22-15-803, neatšaukė vykstančių varžytynių Nr. 221180, nesustabdė vykdomosios bylos ir skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė teismui. Patvarkyme antstolė nurodė, kad antstolio kontoroje yra vykdomas vykdomasis dokumentas – notaro vykdomasis įrašas dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 7254 dėl 131 327,42 Eur skolos, 2350,21 Eur palūkanų (skola), 7616,99 delspinigių (skola), 330,38 Eur vykdomojo įrašo atlikimo išlaidų ir 5102,39 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkų D. R. ir K. R. išieškotojos kredito unijos Centro taupomoji kasa naudai. Vykdomojoje byloje 2021 m. gruodžio 13 d. buvo priimtas antstolės patvarkymas Nr. S-21-15-25142 dėl turto vertės ir realizavimo, kuriuo buvo nuspręsta realizuoti skolininkams priklausantį turtą pagal teismo eksperto nustatytą areštuoto turto vertę. Skolininkai pateikė antstolei prašymą panaikinti patvarkymą Nr. S-21-15-25142, motyvuodami tuo, kad butai yra tik laikinai apjungti, o iš tikrųjų tai yra atskiri turtiniai vienetai, todėl įtraukti į varžytynes atskirai įvertintą antrą butą su žemės sklypo dalimi nebuvo jokio pagrindo. Antstolė 2022 m. vasario 24 d. patvarkyme dėl skundo Nr. S-22-15-2993 taip pat nurodė, kad pareiškėjų butai apjungti tarpusavyje ir funkciškai naudojami kaip turtinis vienetas. Vykdymo procese paskirtam nekilnojamojo turto teismo ekspertui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 598 straipsnyje nustatyta tvarka nebuvo pareikštas nušalinimas, skolininkai neteikė prieštaravimų dėl nustatytos kainos, todėl jų teiginys, kad turto apjungimas ir vertinimas kaip vieno turtinio vieneto sumažino jo vertę, nesudaro pagrindo abejoti eksperto nustatyta turto rinkos verte. Antstolė nesutiko su skolininkų argumentais, kad butai yra tik laikinai apjungti, nes iš butų vidaus patalpų plano matyti, kad 40,92 kv. m ploto butas naudojamas kaip svetainė su virtuvės zona, jame nėra įrengto sanitarinio mazgo, kuris yra tik 64,53 kv. m ploto bute, taigi butai yra apjungti ir funkciškai naudojami kaip vienas, tik pakeitimai nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Antstolė taip pat nurodė, kad skolininkai turėjo pakankamai laiko ir galimybių atskirti ginčo turtą, tačiau jie nenurodė, kokių aktyvių veiksmų ėmėsi, siekdami įgyvendinti butų atskyrimą.
3. Suinteresuotas asmuo likviduojama kredito unija Centro taupomoji kasa, atstovaujama nemokumo administratoriaus Justino Stasiškio, atsiliepimu prašė pareiškėjų skundą atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjai klaidingai nurodo bendrą skolos sumą, skundo parengimo dienai išieškotina suma sudaro 170 539,99 Eur, todėl skelbti tik dalies turto pardavimą nėra pagrindo, nes paskelbus varžytynes pradinė kaina būtų tik 151 200 Eur. Suinteresuoto asmens teigimu, teismo ekspertas ekspertizės akte pažymėjo, kad 40,92 kv. m bendro ploto butas ir 64,53 kv. m bendro ploto butas apjungti tarpusavyje ir funkciškai naudojami kaip vientisas turtinis vienetas. Be to, pareiškėjai laiku nesirūpino savo neįvykdytais skoliniais įsipareigojimais, todėl turėjo numatyti ir galimai atsirasiančias pasekmes. Išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto vykdomas nuo 2021 m. birželio mėn. Pareiškėjai trukdė ekspertui atlikti vertinimą, vertinimas buvo įmanomas tik po 3 mėnesių gavus teismo leidimą patekti į patalpas. Suinteresuotas asmuo taip pat pažymėjo, kad parduodant tik vieną iš pareiškėjams priklausančių butų turėtų būti atliekamas visiškai kitokio pobūdžio turto vertinimas, vertinant butus kaip atskirus turtinius vienetus su ypatingais požymiais (bendras patekimas į patalpas, sanitarinių mazgų nebuvimas ir kt.). Butų pardavimas kaip atskirų vienetų lemtų mažesnį parduodamo turto patrauklumą ir paklausą. Be to, Vilniaus apygardos prokuratūra yra areštavusi pareiškėjams priklausantį ir kredito unijai įkeistą turtą, o jį parduoti leido su sąlyga, jog visos lėšos, kurios liks atsiskaičius su kredito unija, privalo būti pervestos į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) depozitinę sąskaitą, t. y. pareiškėjai patys negali disponuoti nei turtu, nei už jį gautinomis lėšomis.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2022 m. vasario 7 d. atsiliepimu prašė pareiškėjų skundą atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad antstolės atlikti veiksmai vykdomojoje byloje organizuojant turto iš varžytynių pardavimą atitiko išieškotojų ir skolininkų interesų pusiausvyros principą. Pažymėjo, kad 40,92 kv. m bendro ploto butas ir 64,53 kv. m bendro ploto butas apjungti tarpusavyje ir funkciškai naudojami kaip vientisas turtinis vienetas. Nėra įrodymų, kad iki varžytynių paskelbimo pareiškėjai aktyviais veiksmais būtų ketinę atlikti ar atlikę butų atskyrimo veiksmus savo iniciatyva, kas leistų šiuos butus laikyti atskirais pirkėjams patraukliais įsigyti nekilnojamojo turto objektais. Nurodė, kad argumentas, jog parduodamas / parduotas nekilnojamasis turtas yra vienintelis pareiškėjui ar pareiškėjams priklausantis gyvenamasis turtas, nėra reikšmingas.
5. 2022 m. vasario 28 d. teisme gauti pareiškėjų rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jie nurodo papildomą argumentą, t. y. tai, kad antstolė Virginija Meškauskienė ignoravo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sutartinės maksimaliosios hipotekos sutarties specialiųjų sąlygų 9 punkte nurodytą hipotekos objekto pardavimo varžytynėse eilę, pagal kurią pirma eile parduodamas butas, esantis (duomenys neskelbtini), su atitinkama dalimi žemės sklypo ir 1/92 dalimi automobilių stovėjimo aikštelės, o antra eile parduodamas butas, esantis (duomenys neskelbtini), su atitinkama dalimi žemės sklypo ir 1/92 dalimi automobilių stovėjimo aikštelės. Taigi antstolė pažeidė Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatytas pareigas, todėl jos veiksmai pripažintini neteisėtais.
Skundas atmestinas.
6. Antstolės Virginijos Meškauskienės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0015/19/00474 pagal vykdomąjį dokumentą – notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 7254 dėl 131 327,42 Eur skolos, 2350,21 Eur palūkanų, 7616,99 delspinigių, 330,38 Eur vykdomojo įrašo atlikimo išlaidų ir 5102,39 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkų D. R. ir K. R. išieškotojos kredito unijos Centro taupomoji kasa naudai. Prievolės įvykdymo užtikrinimui pagal sutartinę hipoteką, identifikavimo kodas 20120160074995, įkeistas turtas – butas su bendrojo naudojimo patalpa, plane pažymėta (duomenys neskelbtini), t. y. 2,37 kv. m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); butas su bendrojo naudojimo patalpa, plane pažymėta (duomenys neskelbtini), t. y. 2,37 kv. m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 534/27950 dalys 0,4472 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2/92 dalys automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Įkeistas turtas buvo antstolės areštuotas. Iš byloje esančio Vilniaus apygardos prokuroro 2021 m. balandžio 12 d. nutarimo, priimto ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00002-20, matyti, kad šio ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 28 d. nutarimu buvo laikinai apribotos K. R. nuosavybės teisės į tą patį turtą, tačiau atsižvelgiant į kredito unijos Centro taupomoji kasa atstovo nemokumo administratoriaus prašymą, prokuroro nutarimu leista kreditorinių reikalavimų užtikrinimo (skolos išieškojimo) procese parduoti turtą, įpareigojant vykdymo proceso metu dalyvaujančius asmenis, pardavus nekilnojamąjį objektą, gautą pinigų sumą panaudoti hipotekos kreditoriui skolos įvykdymui ir CPK tvarka patirtoms vykdymo išlaidoms padengti, o visą kitą gautiną pinigų sumą, likusią po atsiskaitymo su hipotekos kreditoriumi pervesti į FNTT depozitinę sąskaitą.
7. Nekilnojamojo turto teismo ekspertas Vitalijus Stacevičius, atlikęs antstolės2021 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymu Nr. 3-21-15-15088 paskirtą turto vertinimo ekspertizę, nustatė, kad bendra areštuoto turto vertė yra 289 000 Eur, iš jo išskiriant: 1) buto su bendrojo naudojimo patalpa, plane pažymėta (duomenys neskelbtini), t. y. 2,37 kv. m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su žemės sklypo dalimi rinkos vertė – 100 000 Eur; 2) buto su bendrojo naudojimo patalpa, plane pažymėta (duomenys neskelbtini), t. y. 2,37 kv. m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su žemės sklypo dalimi rinkos vertė – 165 000 Eur; 3) 1/92 dalies automobilių stovėjimo aikštelės (faktiškai vienos automobilių stovėjimo vietos Nr. 23), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 12 000 Eur ir 4) 1/92 dalies automobilių stovėjimo aikštelės (faktiškai vienos automobilių stovėjimo vietos Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 12 000 Eur.
8. Vykdomojoje byloje 2021 m. gruodžio 13 d. buvo priimtas antstolės patvarkymas Nr. S-21-15-25142 dėl turto vertės ir realizavimo, kuriuo buvo nuspręsta realizuoti skolininkams priklausantį turtą pagal teismo eksperto nustatytą areštuoto turto vertę. Antstolė patvarkymu informavo, kad 2022 m. sausio 11 d. bus skelbiamos pirmosios varžytynės. Pareiškėjai 2022 m. sausio 6 d. pateikė prašymą antstolei, kuriuo prašė panaikinti šį patvarkymą ir paskelbti varžytynes dėl konkretaus turto, t. y. neįtraukiant į bendrą sąrašą buto su bendrojo naudojimo patalpa, plane pažymėta (duomenys neskelbtini), t. y. 2,37 kv. m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su žemės sklypo dalimi. Antstolė 2022 m. sausio 11 d. patvarkymu Nr. S-22-15-801 prašymo netenkino, motyvuodama tuo, kad turtas iš varžytynių turi būti parduodamas kaip vientisas nedalomas objektas, nes funkciškai butų negalima atskirti. 2022 m. sausio 27 d. elektroniniu paštu antstolės Virginijos Meškauskienės kontoroje gautas skolininkų skundas dėl antstolės veiksmų (2022 m. vasario 1 d. gautas originalas). Skolininkai skunde nurodė, kad skolos suma yra gerokai mažesnė nei parduodamo varžytynėse turto pradinė kaina. Jie teigė, kad butai yra tik laikinai apjungti, turto vertinimas kaip turtinio vieneto sumažino jo vertę, be to, tai yra vienintelis turimas skolininko K. R. gyvenamasis būstas. Antstolė Virginija Meškauskienė 2022 m. vasario 24 d. patvarkymu dėl skundo Nr. S-22-15-2993 atsisakė patenkinti skundą, nepanaikino 2021 m. gruodžio 13 d. patvarkymo dėl turto vertės ir realizavimo S-22-15-25142, nepanaikino 2022 m. sausio 11 d. pranešimo dėl varžytynių skelbimo Nr. S-22-15-803, neatšaukė vykstančių varžytynių Nr. 221180, nesustabdė vykdomosios bylos ir skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė teismui.
9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Taip pat ne kartą konstatuota, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 511 straipsnis).
10. Antstoliui suteikti įgaliojimai vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai skundą grindžia tuo, kad skolos suma yra gerokai mažesnė nei varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina, nes išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto suma be vykdymo išlaidų sudaro 144 244,09 Eur, o pradinė parduodamo turto kaina yra 231 200 Eur. Pareiškėjų teigimu, butai tarpusavyje apjungti tik laikinai, tai yra atskirti turtiniai vienetai ir gali funkcionuoti kaip atskiros patalpos, todėl hipotekos kreditoriaus reikalavimams patenkinti pakanka parduoti butą su žemės sklypo dalimi, esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 165 000 Eur, ir 2/92 dalis automobilių stovėjimo aikštelės, kurių bendra vertė – 24 000 Eur. Antstolė neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo įtraukti į varžytynes atskirai įvertintą butą su žemės sklypo dalimi, esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė yra 100 000 Eur. Pareiškėjai pažymi, kad tai yra vienintelis skolininko K. R. gyvenamasis būstas.
12. Apibendrinant, pagrindiniai pareiškėjų nesutikimo su antstolės veiksmais argumentai yra susiję su turto įkainojimu ir jo pardavimo iš varžytynių tvarka, t. y. ar turtas (du butai ir dvi automobilių stovėjimo vietos – aikštelės dalys) turėjo būti parduodamas kaip vientisas nedalomas objektas, ar kaip atskiri turto vienetai.
13. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl antstolių veiksmų ne kartą yra pažymėjęs, kad turto įkainojimo paskirtis – nustatyti jo vertę, kurios pagrindu nusprendžiama, kokia varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimaliausia, tačiau nustatyta turto vertė nebūtinai yra lygi pardavimo kainai. Turtas parduodamas už aukščiausią pirkėjų pasiūlytą kainą (CPK 431 straipsnio 1 dalis). Pardavimo kaina gali sutapti, būti mažesnė ar didesnė už turto rinkos kainą. Turto įkainojimas reikšmingas, nes pagal jį nustatoma kainos riba, kurios mažinti, realizuojant turtą varžytynėse, negalima. Taigi įkainojimas atlieka tam tikrą skolininko teisių apsaugą, užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant.
15. Iš nagrinėjamos bylos duomenų nustatyta, kad antstolės Virginijos Meškauskienės 2021 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymu Nr. S-21-15-15088 buvo paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė, ją pavesta atlikti teismo ekspertui Vitalijui Stacevičiui. Patvarkyme taip pat nurodyta, kad vykdymo proceso šalys turi teisę ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šio patvarkymo įteikimo jiems dienos CPK 598 straipsnio nustatyta tvarka pareikšti teismo ekspertui nušalinimą. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad pareiškėjai šio patvarkymo neskundė, nušalinimo ekspertui nereiškė. Teismo ekspertas, atlikęs ekspertizę, surašė 2021 m. gruodžio 10 d. rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. VS-2021/12-1, kuriame pateikė ekspertizės objektų aprašymą, išdėstė ir pagrindė taikytus vertinimo metodus, vertinimo kriterijus, atsižvelgė į realias įvykusių sandorių kainas, išnagrinėjo ir įvertino ginčo turto rinkos vertei nustatyti svarbias aplinkybės. Ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad 40,92 kv. m. bendro ploto butas su bendro naudojimo patalpa, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir 64,53 kv. m. bendro ploto butas su bendro naudojimo patalpa, esantis adresu (duomenys neskelbtini), apjungti tarpusavyje ir funkciškai naudojami kaip vientisas turtinis vienetas – 110,18 kv. m bendro ploto keturių kambarių butas su dviem balkonais. Pastaroji eksperto išvada yra pagrįsta ekspertizės akte pateiktais buto planais ir nuotraukomis, iš kurių matyti, kad į butus yra įrengtas vienas įėjimas, 40,92 kv. m butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra naudojamas kaip svetainė su virtuvės zona, jame nėra įrengtas sanitarinis mazgas; sanitarinis mazgas yra įrengtas tik 64,53 kv. m bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris, be to, padalytas į tris atskirus kambarius. Taigi ekspertas įvertino abu butus kaip funkciškai apjungtą vieną turto vienetą 289 000 Eur rinkos verte, taip pat nurodė atskirų turto dalių (dviejų butų ir dviejų automobilių stovėjimo vietų) vertes. Teismas neturi pagrindo abejoti eksperto išvadų pagrįstumu, juolab, kad jos yra pagrįstos konkrečiais ekspertizės akte nurodytais duomenimis. Vien tai, kad atlikti butų pakeitimai, apjungiant juos į vientisą gyvenamąjį būstą, nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, nesuteikia pagrindo daryti kitokios išvados. Pažymėtina, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai būtų ginčiję ekspertizės akte išdėstytą eksperto išvadą dėl butų vertinimo kaip vientiso objekto ir bendrą šio objekto vertę (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjų teiginiu, kad butai apjungti tik laikinai.
16. Teismas sprendžia, kad vien tik aplinkybė, jog ginčo butų pertvarkymas apjungiant juos į vieną nebuvo įformintas teisės aktų nustatyta tvarka ir šie butai nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskirti turto objektai, nepaneigia faktinės šio turto būklės vertinimo kaip vieno vieneto ir nesudaro pagrindo į tai neatsižvelgti nustatant turto rinkos vertę bei sprendžiant dėl jo pardavimo iš varžytynių tvarkos. Esant tokiai faktinei situacijai, kai du apjungti butai yra faktiškai praradę savarankiškų turto objektų statusą ir funkciškai naudojami kaip vienas, antstolis neturėjo pagrindo išskaidyti juos į du savarankiškus objektus ir juos pardavinėti atskirai. Pareiškėjai argumentą, kad antstolė turėjo butus iš varžytynių pardavinėti kaip atskirus objektus, grindžia savo teisių pažeidimu, tačiau teismas pažymi, kad visų pirma patiems pareiškėjams tenka pareiga pasirūpinti savo teisių apsauga ir bendradarbiaujant su antstoliu vykdymo procese siekti savo, kaip skolininkų, ir išieškotojo teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros. Tačiau vykdomojoje byloje nėra duomenų, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėjai būtų ėmęsi konkrečių veiksmų atidalyti butus į du savarankiškus turto vienetus arba kreipęsi į antstolę, prašydami suteikti jiems terminą tokiems veiksmams atlikti, taip pat kad būtų pasiūlę savo pirkėją ar ėmęsi kitų aktyvių veiksmų įgyvendindami jiems vykdymo procese suteiktas teises. Priešingai, iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad pareiškėjai nebendradarbiavo su antstole, nereagavo į jos siunčiamus procesinius dokumentus, vėliau nesudarė galimybių teismo ekspertui apžiūrėti vertinamą turtą ir leido tai padaryti tik po to, kai antstolė kreipėsi į teismą, prašydama išduoti leidimą patekti į skolininko būstą ir teismas antstolės prašymą patenkino.
17. Teismas taip pat pažymi, kad skolininkų teiginys, jog dviejų butų vertinimas kaip vieno turtinio vieneto sumažino šio turto vertę, negali sudaryti pagrindo abejoti nekilnojamojo turto teismo eksperto nustatyta areštuoto turto rinkos verte. Visų pirma, minėta, pareiškėjai motyvuotų argumentų antstolei dėl turto vertinimo ekspertizės išvados nepateikė (CPK 682 straipsnio 2 dalis), antra, ir paduotame skunde dėl antstolės veiksmų jie nenurodo konkrečių argumentų, kuriais pagrįstų tokį teiginį, o remiasi tik bendro pobūdžio pasvarstymais apie tai, kokie nekilnojamojo turto objektai galėtų būti patrauklesni pirkėjams ir turėti didesnę paklausą. O pareiškėjų tvirtinimas, kad butai yra apjungti tik laikinai ir kad tai yra atskiri turtiniai vienetai, minėta, pagrįstas ne faktinėmis aplinkybėmis, o tik butų įregistravimu nekilnojamojo turto registre kaip atskirų objektų, tačiau registro duomenys nėra lemiamas veiksnys nustatant tikrąją turto rinkos vertę.
18. Konstatavęs, kad antstolė neturėjo pagrindo pardavinėti du faktiškai apjungtus ir funkciškai kartu naudojamus butus kaip atskirus turtinius vienetus, teismas nepasisako dėl skolininkų argumento, kad iš varžytynių parduodamo turto vertė gerokai viršijo hipotekos kreditoriui išieškomos skolos dydį, nes šie argumentai tampa teisiškai nesvarbūs. Teismas atmeta kaip nepagrįstą ir skolininkų rašytiniuose paaiškinimuose pateiktą argumentą, kad antstolė pažeidė hipotekos sutarties 9 punkto sąlygą, nustatančią turto pardavimo iš varžytynių eiliškumą. Visų pirma, tokiu argumentu nebuvo remiamasi skunde dėl antstolės veiksmų. Antra, hipotekos sutarties 9 punkto sąlygos laikymasis būtų aktualus, jeigu iš varžytynių būtų parduodamas tik vienas butas, tačiau nustačius, kad antstolė neturėjo pareigos butus pardavinėti atskirai, o priešingai – ji galėjo juos parduoti tik kaip vieną vienetą, nes jie funkciškai buvo susiję kaip vienas butas, ir ši eksperto išvada byloje nebuvo paneigta, skolininkų nurodytos hipotekos sutarties sąlygos pažeidimo konstatuoti nėra teisinio pagrindo.
19. Teismas pažymi, kad pareiškėjų argumentai, jog parduodamas nekilnojamasis turtas yra vienintelis pareiškėjui K. R. priklausantis gyvenamasis būstas, esant pirmiau nustatytoms aplinkybėms, nėra reikšmingi. Draudimas nukreipti išieškojimą į gyvenamąjį būstą taikomas tik konkrečiais įstatyme nustatytais atvejais (CPK 663 straipsnio 4 dalis), į kuriuos išieškojimas iš įkeisto gyvenamojo būsto pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą nepatenka. Minėta, kad pareiškėjai turėjo galimybę imtis aktyvių veiksmų savo teisėms tinkamai įgyvendinti, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, be to, nagrinėjamoje byloje nesiremia tuo, kad jiems tokios galimybės būtų buvusios suvaržytos.
20. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir remdamasis išdėstytais argumentais, teismas pripažįsta, kad antstolės Virginijos Meškauskienės atlikti veiksmai yra pagrįsti ir teisėti, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti antstolės 2021 m. gruodžio 13 d. patvarkymą Nr. S-21-15-25142 dėl turto vertės ir realizavimo, 2022 m. sausio 11 d. patvarkymą Nr. S-22-15-803, kuriuo paskelbtos pirmosios skolininkų turto varžytynės Nr. 221180, priimti patvarkymą dėl turto varžytynių atšaukimo ir priimti atskirus patvarkymus dėl konkretaus K. R. ir D. R. turto pardavimo iš varžytynių ir juos pardavinėti atskirai.
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510 straipsniu, 512–513 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjų K. R. ir D. R. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Lina Navickytė