Nuorašas                                                                              

Administracinė byla Nr. ATP-1198-533/2012

Teisminio proceso Nr.: 4-48-3-00323-2012-2

                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 42.4.; 79.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. spalio 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Dovidaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. U. atstovės advokatės Jolitos Mikalkevičiūtės apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo, kuriuo V. U. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 513 str. 9 d., jam paskyrus 5000 litų bauda,

n u s t a t ė :

Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu V. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 513 str. 9 d. ir nubaustas 5000 litų bauda už tai, kad jis 2012 m. vasario 3 d. į (duomenys neskelbtini) Trakų r. sav., esantį žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliu Renault Master, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė 200 maišų su statybinėmis atliekomis, t.y., 6 m3 statybinių neapdorotų nepavojingų atliekų, tuo pažeidė aplinkos apsaugos reikalavimus ir padarė žalą aplinkai, pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo taisyklių 7 p., Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 3 str. 3 d. ir Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 16.1, 16.2, ir 16.4 punktus.

Apeliaciniu skundu V. U. atstovė advokatė prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti ATPK 250 str. 1 d. 1 p. ir 7 p. pagrindu.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog yra visiškai neaišku, kokiomis matavimo priemonėmis (be aplinkos apsaugos agentūros galimai atlikto maišų suskaičiavimo bei teismo pažiūrėjimo į keletą maišų fotografijas) buvo atliktas krovinio, atgabento į J. T. žemės sklypą, kiekio nustatymas, konstatuojant, kad atvežta medžiagų daugiau negu 5 kubiniai metrai. Nurodoma, jog teismas neanalizavo, ar 2006 m. gruodžio 29 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-637 patvirtintų Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 16.1 ir 16.3 p., nustatantys užpildo ar konstrukcinės medžiagos panaudojimą, nepagrįstai nesusiaurina Atliekų tvarkymo įstatymo, kurio sąlygas įstatymo leidėjas keitė būtent protingo, taupaus medžiagų sunaudojimo reguliavimo linkme. Pažymima, jog 2004 m. balandžio 29 d. Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-2214 4 str. 1 d. redakcija yra išplėsta, joje numatyta, kad atliekų tvarkytojas turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai papildomai neapdorotos nepavojingos atliekos sunaudojamos kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. Taip pat apylinkės teismas visai neanalizavo Atliekų tvarkymo įstatymo viršenybės Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių atžvilgiu. Skunde pabrėžiama, jog nei teismo nutarime, nei aplinkos apsaugos institucijų dokumentuose, surašytuose V. U. atžvilgiu, joks konkretus aplinkos žalai aspektas nei karto nebuvo analizuotas, jokie įrodymai byloje nebuvo surinkti ir tirti dėl kokios nors rūšies ir kažkokio apibrėžto žalos aplinkai dydžio. Akcentuojama, jog V. U. sklype reikalingą pravažiavimo prie būsimų pastatų kelią, nuovažos į žemės sklypą įrengimą organizavo pagal reikiamai suderintą projektą, kuriame ir buvo numatytas statybinio laužo panaudojimas. Teigiama, jog apylinkės teismas, neaptaręs jokios aplinkos apsaugos pareigūnų klaidos, V. U. veiklą iš ATPK 514 str. 1 d. (nurodytos administraciniame nurodyme) perkvalifikavo į ATPK 513 str. 9 d.

Skunde taip pat nurodoma, jog nagrinėjamu atveju nuobaudos skyrimo terminas yra pasibaigęs 2012 m. rugpjūčio 20 d., nenustatytos jokios aplinkybės, patvirtinančios ATPK 35 str. 3 d. nustatytų aplinkybių buvimą, duomenų apie kokio nors procesinio dokumento priėmimą dėl ATPK 35 str. 1 d. numatytų terminų pratęsimo nėra. Skunde analizuojamos ATPK 257 str. numatytos nuostatos bei teismų praktika susiformavusi taikant Atliekų tvarkymo įstatymo normas. Pabrėžiama, jog V. U. jokiomis atliekomis neatsikratė, nenorėjo ir neprivalėjo atsikratyti. V. U. atgabentos ir pagal išankstinius suderintus planus panaudotos medžiagos vertintinos ne kaip atliekos, o kaip subproduktas, kurių V. U. nesiekė šalinti, jas sunaikinti, jomis atsikratyti, tačiau ketino naudoti jam naudingomis sąlygomis vėlesniame procese iš anksto neperdirbus. V. U. atgabentų ir pagal suderintą projektą panaudotų medžiagų toks panaudojimas buvo ne tik galimas, bet ir neabejojamas. Teigiama, jog V. U. į sklypą atvežtos medžiagos turėjo vertę kaip statybinis laužas, skirtas suprojektuoto kelio įrengimui pagal išankstinius planus, jų panaudojimas V. U. buvo ekonomiškai naudingas, nebuvo nustatyti jokie požymiai, patvirtinantys, kad V. U. sklypą atvežtos medžiagos buvo jam našta. Nurodoma, jog viešoje interneto erdvėje yra gausu skelbimų apie statybinio laužo pardavimą, interneto erdvėje statybinis laužas laikomas medžiaga, turinti rinkoje nusistovėjusią vertę.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. U. skundo netenkinti.

Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, jog į įvykio vietą buvo atvežtos ne statybinės medžiagos, o neapdorotos statybinės atliekos (tai buvo plytos, betono gabalai), susidariusios pastatų rekonstravimo, griovimo metu. Detalizuojamos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 3 str. 3 d., Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 3 p., 16.1 p., 16.2 p.,16.3 p., 16.4 p. nuostatos. Šių nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog neapdorotas statybines atliekas V. U. galėjo naudoti tik statybvietėje, kurioje šios atliekos ir susidarė. Pažymima, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo visas aplinkybes ir priėmė teisingą, teisėtą bei pagrįstą sprendimą. 

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 30211 str. 1 d. apibrėžianti apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribas apygardos teisme numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pateiktą apeliacinį skundą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei padarė jais pagrįstas išvadas, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti. V. U. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2-3), Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos VĮ „Vilniaus regiono keliai“ Trakų kelių tarnybos pareiškimu, kuriame nurodoma, jog 2012 m. vasario 3 d. buvo užteršta valstybinės reikšmės kelio Nr. 4709 (duomenys neskelbtini) kelio juosta (pakelė), kelio 6,05 km kairėje pusėje buvo išversta didelis kiekis statybinio laužo, sudėto į maišus (b. l. 15), pateiktomis nuotraukomis (b. l. 16-19), automobilio nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartimi (b. l. 21-22), Transporto priemonės perdavimo – priėmimo – grąžinimo aktu pagal nuomos sutartį (b. l. 23), 2012 m. kovo 1 d. patikrinimo aktu, kuriame užfiksuotas statybinių atliekų, sudėtų į 200 maišus, atvežimas į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav. (b. l. 37), iš dalies paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais, kad į minėtą žemės sklypą jis atvežė statybinio laužo skaldą, reikalingą kelio/nuovažos įrengimui bei kita bylos medžiaga.

V. U. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 513 str. 9 d. numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už didesnio negu penki kubiniai metrai nepavojingų atliekų kiekio laikiną laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, jeigu dėl to nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka. Nurodant, kad šiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo taisyklių 7 p., numatantį, jog atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei pagal sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (arba) šalinimo arba tvarkyti pats, išskyrus atvejus, kai nepavojingosios atliekos, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 3 str. 3 d., įtvirtinančią nuostatą, jog atliekų tvarkytojai ir atliekų darytojai turi imtis visų galimų ir ekonomiškai pateisinamų priemonių atliekų kiekiui bei neigiamam poveikiui visuomenės sveikatai ir aplinkai mažinti, kurti ir diegti mažaatliekes technologijas, taupyti gamtos išteklius bei Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 16.1, 16.2, ir 16.4 punktus, numatančius, kad neapdorotos nepavojingos statybinės atliekos gali būti sunaudojamos: 16.1. statybvietėje, kurioje šios atliekos susidaro, tuo atveju, kai jų sunaudojimas numatytas statinio projekte kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga – inertinių atliekų (betonas, plytos, čerpės, keramika ir kt.) frakcija, kurios dalelių dydis ne didesnis kaip 150 mm ir mechaninis atsparumas tenkina konstrukcijai (užpildui) nustatytus reikalavimus, laikiniems keliams statybvietėje tiesti, gruntas; 16.2. energijos gavybai – medienos atliekos, kurios neapdorotos medienos konservantais, nepadengtos gruntu ar dažais, kaip nustatyta dokumente „Atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 699 (Žin., 2003, Nr. 31-1290); 16.4. atliekų sluoksnių perdengimui sąvartynuose – pavojingomis medžiagomis neužterštas gruntas arba kitos savo fizine struktūra panašios inertines atliekos (pvz., atsijos, akmens vatos atliekos ir pan.).

Apeliaciniame skunde teigiama, kad žemės sklype maišuose aptikti objektai laikytini ne statybinėmis atliekomis, o statybiniu laužu, skirtu suprojektuoto kelio įrengimui. Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637, 3 punktas neapdorotomis statybinėmis atliekomis pripažįsta atliekų tvarkymo įrenginiais neapdorotas statinio statybos, rekonstravimo, remonto ir (ar) griovimo metu susidariusias statybines atliekas. Tame pačiame minėtų taisyklių punkte pateikiama statybinių atliekų sąvoka numato, kad statybinės atliekos tai atliekos, susidarančios statybos, rekonstravimo, remonto ar griovimo metu. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad atliekos – bet kokios medžiagos ar daiktai, kurių atliekų turėtojas atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti ir kurie priklauso atliekų kategorijoms, nurodytoms Įstatymo 1 priede, bei patenka į Aplinkos ministerijos patvirtintą atliekų sąrašą. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB „Dėl atliekų“ 1 straipsnio 1 dalies a) punkte, Atliekų tvarkymo taisyklių 5.2 punkte. Pažymėtina, kad šių Taisyklių 2 priedo įvado 3 pastraipoje nurodyta, kad jei medžiaga ar daiktas įrašytas į Atliekų sąrašą, tai dar nereiškia, kad jis bet kokiomis sąlygomis yra atliekos. Medžiagos ir daiktai yra atliekos tik tada, kai atitinka atliekų apibrėžimą Taisyklių 5 punkte. Europos Teisingumo Teismas, aiškindamas atliekų sąvoką, yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais prekė, medžiaga ar žaliava, gaunamos kaip gavybos ar gamybos proceso, kuris iš esmės nėra skirtas joms pagaminti, rezultatas, gali būti ne atliekos, o subproduktas, kurių įmonė nesiekia „šalinti“ minėtos nuostatos prasme, tačiau ketina naudoti arba realizuoti jai naudingomis sąlygomis vėlesniame procese iš anksto neperdirbus. Tokiu atveju prekėms, medžiagoms arba žaliavoms, kurios ekonominiu požiūriu turi produkto vertę, nesvarbu, ar jos buvo kaip nors perdirbtos, ir kurioms taikomi šiems produktams skirti teisės aktai, minėtos direktyvos nuostatos, skirtos reglamentuoti atliekų šalinimą arba apdorojimą, netaikomos su sąlyga, kad jų pakartotinis panaudojimas, iš anksto neperdirbus ir tęsiant gamybos procesą, yra ne tik galimas, bet ir neabejotinas (pvz., sprendimai bylose Nr. C-121/03, C-188/07 ir kt.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai bylose Nr. N-575-412/2012, N-261-996/2012). Pažymima, jog, vertinant V. U. veiksmus aukščiau aptartos teismų praktikos kontekste, reikia sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad V. U. į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., atvežė neapdorotas statybines atliekas, kurių tvarkymui taikomos specialiosios Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės. Akivaizdu, kad šių atliekų atitinkamai neperdirbus, pavyzdžiui nesusmulkinus plytų bei betono luitų, nėra jokių galimybių šiuos objektus panaudoti apeliaciniame skunde nurodomu tikslu – kelio nuovažos tiesimui (Panevėžio apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-402-350/2012). Be to, aplinkybės, jog atvežtos atliekos vėliau buvo susmulkintos, neneigė ir teisme paaiškinimus davusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė (b. l. 83). Kaip matyti iš 2012 m. kovo 1 d. patikrinimo akto, maišuose buvo neapdorotos statybinės atliekos, kurių frakcija nuo 0 iki 250 mm, tuo tarpu pagal kelio nuovažos techninį projektą turėjo būti panaudota statybinio laužo skalda, kurios frakcijos 60 mm (b. l. 27). Pagal Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 16 punktą neapdorotos nepavojingos statybinės atliekos gali būti sunaudojamos tik statybvietėje, kurioje šios atliekos susidaro, arba sąvartynuose (kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga laikiniems keliams tiesti; atliekų sluoksnių perdengimui). Visgi iš V. U. rašytinių ir jo atstovės teismo posėdyje duotų paaiškinimų matyti, kad maišuose sukrautos statybinės atliekos buvo laikomos, o vėliau ir smulkinamos ne statybvietėje, kurioje jos susidarė, ir ne atliekų tvarkymo vietoje – sąvartyne. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog vien aplinkybė, kad statybinės atliekos buvo panaudotos kelio nuovažai pagal patvirtintą techninį projektą įrengti (b. l. 26-35), nepanaikina V. U. atsakomybės už netinkamą statybos atliekų tvarkymą ir dėl to padarytą žalą aplinkai. V. U. nurodė, jog statybinio laužo skaldą atvežė iš kito statybinio objekto (b. l. 40), tačiau pažymėtina, kad veikos kvalifikavimui visiškai nėra reikšminga, ar atliekos yra nupirktos, ar įsigytos kitais būdais.

Įvertinus aukščiau aptartus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, jog apylinkės teismas pagrįstai konstatavo Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo taisyklių 7 p., Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 3 str. 3 d. ir Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 16.1, 16.2, ir 16.4 punktų pažeidimus. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra jokio teisinio pagrindo abejoti minėtų Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių atitikimu Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatoms. Pažymima, jog Atliekų tvarkymo įstatymas nustato bendruosius atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimus; sąlygas, kai medžiaga ar daiktas gali būti nelaikomi atliekomis; atliekų tvarkymo valstybinį reglamentavimą; pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus; reikalavimus atliekų turėtojams ir atliekų tvarkytojams; atliekų tvarkymo ekonomines ir finansines priemones; alyvų, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių gamintojų, importuotojų, platintojų teises ir pareigas (įstatymo 1 str. 1 d.). Šio įstatymo nuostatas detalizuoja Atliekų tvarkymo taisyklės, taipogi specialiosios nuostatos, įtvirtintos Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėse. Minėtos taisyklės nustato statybinių atliekų susidarymo ir tvarkymo planavimo, apskaitos ir tvarkymo statybvietėje, statybinių atliekų smulkinimo mobilia įranga statybvietėje, neapdorotų statybinių atliekų sunaudojimo, statybinių atliekų vežimo, naudojimo ir šalinimo, asbesto turinčių statybinių atliekų tvarkymo reikalavimus (Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 1 p.).

Apeliaciniame skunde teigiama, jog visiškai neaišku, kokiomis matavimo priemonėmis  buvo atliktas krovinio, atgabento į J. T. žemės sklypą, kiekio nustatymas, konstatuojant, kad atvežta medžiagų daugiau negu 5 kubiniai metrai. Iš minėto 2012 m. kovo 1 d. patikrinimo akto matyti, kad  viso buvo atvežta 200 maišų statybinių atliekų, po vidutiniškai 30 kg arba 0,003 m3, kas sudaro 6 m3 statybinių atliekų. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo abejoti patikrinimo akte nurodytu atvežtų atliekų kiekiu, juolab, kad jį pagrindžia ir kita bylos medžiaga (pareiškimas, pateiktos nuotraukos).

Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 1 str. 14 p. numatyta, kad aplinkos teršimas – medžiagų, preparatų, organizmų ir mikroorganizmų ar jų junginių išmetimas (išleidimas, paskleidimas) į aplinką kaip žmonių veiklos rezultatas. Šiuo atveju pats procesas – atliekų išmetimas, tame tarpe palikus jas tam neskirtoje vietoje, laikytinas aplinkos teršimu, nepasaint to, kad šiuo atveju šios statybinės atliekos buvo sudėtos į maišus.

Atkreipiamas dėmesys, jog administracinio teisės pažeidimo protokole V. U. buvo inkriminuotas ATPK 513 str. 9 d. numatytas pažeidimas (b. l. 2-3), tuo tarpu byloje nėra duomenų apie šioje byloje 2012 m. kovo 21 d. priimtą administracinį nurodymą V. U. atžvilgiu. Pažymima, jog būtent 2012 m. kovo 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokole yra formuojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nagrinėjamu atveju, skirtingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas V. U. veiksmus kvalifikavo būtent pagal protokole nurodytą administracinį teisės pažeidimą, t.y. pagal ATPK 513 str. 9 d.  

Apeliaciniame skunde taip pat neteisingai teigiama, jog nuobaudos skyrimo terminas yra pasibaigęs 2012 m. rugpjūčio 20 d., o duomenų apie kokio nors procesinio dokumento priėmimą dėl ATPK 35 str. 1 d. numatytų terminų pratęsimo nėra. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartimi šioje byloje nuobaudos paskyrimo terminas, vadovaujantis ATPK 35 str. 3 d. buvo pratęstas iki 2013 m. vasario 3 d. Teismas konstatavo, jog tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, tiek institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, motyvuotais prašymais kelis kartus buvo atidėtas administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas, todėl įstatymo nustatytu terminu visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išnagrinėti šią bylą ir paskirti administracinę nuobaudą nėra galimybės (b. l. 69).

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.). Apeliacinės instancijos teismo manymu, V. U. administracinėn atsakomybėn už pažeidimo, numatyto ATPK 513str. 9 d., padarymą buvo patrauktas teisėtai ir pagrįstai, administracinė nuobauda jam skirta tinkamai, atsižvelgus į jo atsakomybę įtakojančias aplinkybes, todėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o V. U. atstovės advokatės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą ir V. U. atstovės advokatės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                               Viktoras Dovidaitis

Nuorašas tikras: