Civilinė byla Nr. 2S-437-555/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10854-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.4.; 3.5.1.; 3.5.26.;

                               (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-17455-429/2017 pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė J. Ž., Valstybė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas pateikė skundą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prašydamas panaikinti antstolės J. Ž. 2017 m. gegužės 12 d. Patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad antstolės priimtas patvarkymas yra neteisėtas, kadangi šiuo metu vykdomojoje byloje yra areštuota ir pareiškėjo individuali įmonė kaip turtas ir individualios įmonės lėšos banke ir kasoje. Pažymėjo, kad individualios įmonės visų turimų lėšų areštas iš esmės paralyžiuos įmonės veiklą, įmonėje dirba virš 130 darbuotojų, toks areštas apsunkina veikiančios gamybinės įmonės ūkinė-komercinę veiklą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad antstolė nepasisakė dėl galimybės skolą išieškoti iš įmonės turimo kilnojamojo turto ir kodėl toks išieškojimas pažeistų išieškotojo interesus.
2. Antstolė J. Ž. 2017 m. gegužės 22 d. patvarkymu dėl dalinio/visiško atsisakymo tenkinti gautus skundus ir skundų persiuntimo Kauno apylinkės teismui skolininko 2017 m. gegužės 16 d. gautą skundą tenkino iš dalies (pareiškėjas prašė panaikinti 2017 m. gegužės 4 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini)), nukreipė išieškojimą ne į A. K. firmos siuvimo mašinas (kaip prašė pareiškėjas), bet į A. K. firmos lėšas; 2017 m. gegužės 17 d.  gautą skundą (pareiškėjas prašė panaikinti 2017 m. gegužės 12 d. antstolės patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini)) netenkino. Antstolė patvarkyme nurodė, kad CPK 665 straipsnyje yra imperatyviai nurodyta išieškojimo iš skolininko juridinio asmens eilė, todėl išieškojimas pirmiausia yra nukreipiamas į įmonės lėšas (pinigus), o ne į priemones, skirtas tiesioginiai gamybai. Nors lėšų areštas itin apsunkins įmonės veiklą, tačiau pareiškėjas skolos VMI nemoka nuo 2013 m., skola yra pakankamai didelė, tokias savo veiksmais, nemokėdamas mokesčių valstybei, pareiškėjas pažeidžia ir viešąjį interesą per keletą metų nepavykus išieškoti skolos VMI naudai, taip pat neatlikus jokių įmokų pačiam skolininkui (neatliekant net ir pagal 2017 m. balandžio 26 d. žadėtą grafiką), yra adekvati skolininko atžvilgiu taikyta išieškojimo priemonė.  
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nesutiko su pareiškėjo skundu. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad buvo areštuotos skolininko vardu atidarytos banko sąskaitos, tačiau jose piniginių lėšų nėra, iš darbo užmokesčio išskaitos nėra vykdomos, skolininkui priklausantis turtas – butas, yra įkeistas hipoteka, kito registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto skolininkas ir jo sutuoktinė neturi. Skolininkas A. K. nuo 1993 m. lapkričio 23 d. yra A. K. firmos savininkas ir vadovas. Skolininkui A. K. neturint kito turto ir antstolei negalint įvykdyti vykdomojo dokumento, tačiau skolininkui, kaip fiziniam asmeniu, turint individualią įmonę, kuri turi turto (lėšų), VMI prie FM nuomone, yra galimas tokių lėšų nukreipimas tenkinti savininko kreditorių reikalavimus.
4. Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi tenkino pareiškėjo skundą, antstolės J. Ž. 2017 m. gegužės 12 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino.
5. 2017 m. lapkričio 9 d. antstolė J. Ž. pateikė Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą atmesti. Antstolė nurodė, kad šiuo atveju negalima teigti, jos areštuoto turto vertė viršija išieškotiną skolos ir vykdymo išlaidų sumą, jeigu turto vertė dar nėra nustatyta, kas pripažįstama ir teismų praktikoje. Pažymėjo, kad viešame registre nėra duomenų, kuriuose atsispindėtų įmonės vidutinė rinkos vertė. Atliekant verslo vertinimą reikalinga daugybė duomenų, kurie nėra viešai prieinami, t. y. reikalinga vidinė įmonės informacija už paskutinius metus, įmonės sudarytas sutartis, įmonės turtinius įsipareigojimus ir kt. Dėl to reikalingas didelis skolininko bendradarbiavimas teikiant visą reikalingą informaciją vykdymo procese. Antstolė pažymėjo, kad CPK 665 straipsnyje yra imperatyviai nurodyta išieškojimo iš juridinio asmens turto eilė, todėl išieškojimas pirmiausia turi būti nukreipiamas į įmonės lėšas (pinigus), kurie yra antros eilės turtas, o ne priemones, skirtas tiesioginiai gamybai (t. y. ketvirtos eilės turtas). Antstolė taip pat pažymėjo, kad išieškojimas iš A. K. firmos turimų piniginių lėšų būtų žymiai paprastesnis ir greitesnis, ekonomiškesnis negu iš siūlomų pareiškėjo siuvimo mašinų, kurios yra specifinis turtas, nėra likvidus, o jo pardavimo procedūra būtų ilga ir sudėtinga.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi atskirąjį skundą tenkino ir panaikino Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-17455-429/2017 ir pareiškėjo A. K. prašymą panaikinti antstolės J. Ž. 2017 m. gegužės 12 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė.
7. Teismas nurodė, kad sutinka su atskirajame skunde nurodytais motyvais ir pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų laikė nepagrįstu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai 

8. Atskiruoju skundu pareiškėja A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Skundžiama nutartis yra neteisėta jau vien dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės pats išnagrinėti atskirojo skundo ir pakeisti savo sprendimą.
2. Tas pats teismas kaip pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas absoliučiai priešingai vertino tuos pačius faktus. Iš esmės patenkindamas atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas pripažino absoliučiai klydęs dėl pirmosios nutarties teisinių argumentų.
3. Pirmosios instancijos teismas, pats pasinaikindamas savo priimtą nutartį be jokių teisinių motyvų, visų pirma pažeidė CPK įtvirtintą principą – pareiškėjo teisę į teismingą teismą. Nutartis negali būti teisėta, nes yra visiškai teisiškai nemotyvuota.
9. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

              Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Byloje nustatyta, kad Antstolės J. Ž. kontoroje yra vykdomas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2013 m. birželio 10 d. Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 64 469,42 Eur išieškojimo iš skolininko A. K.. Antstolė, vykdydama priverstinį skolos išieškojimą ir nustačiusi, kad skolininkas yra individualios įmonės savininkas, kito turto, iš kurio būtų galima išieškoti neturi, 2017 m. gegužės 12 d. patvarkymu dėl išieškojimo nukreipimo Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė nukreipti išieškojimą į A. K. firmos lėšas, esančias jos banko sąskaitose ir kasoje. Antstolė 2017 m. gegužės 22 d. Patvarkymu dėl dalinio/visiško atsisakymo tenkinti gautus skundus ir skundų persiuntimo Kauno apylinkės teismui skolininko 2017 m. gegužės 16 d. gautą skundą tenkino iš dalies, nukreipė išieškojimą ne į A. K. firmos siuvimo mašinas, bet į A. K. firmos lėšas; 2017 m. gegužės 17 d. gauto skundo netenkino.
11. Antstolė perdavė skundą kartu su vykdomąja byla Kauno apylinkės teismui, kuris 2017 m. spalio 24 d. nutartimi pareiškėjo A. K. skundą tenkino ir antstolės J. Ž. 2017 m. gegužės 12 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino. Nurodytą nutartį antstolei J. Ž. apskundus, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sutikdamas su atskiruoju skundu pasinaikino 2017 m. spalio 24 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės, pareiškėjo skundą atmetė. Su nurodyta teismo nutartimi nesutinka pareiškėjas (apeliantas), nurodydamas, kad teismas neturėjo teisės pats pasinaikinti nutarties, kuri ypatingosios teisenos byloje laikytina galutiniu procesiniu sprendimu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais.
12. Iš skundžiamos teismo nutarties motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas pasinaudojo jam CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte suteikta teise, sutinkant su atskiruoju skundu, pačiam panaikinti skundžiamą nutartį. Panaikinęs skundžiamą nutartį, teismas pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą išsprendė iš naujo.
13. CPK 334 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas per tris dienas nuo jo gavimo sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų CPK 293 straipsnyje numatytais atvejais (t. y. ne dėl nutarčių nutraukti bylą), rašytinio proceso tvarka pats panaikina skundžiamą nutartį, išsiųsdamas priimtos šiuo klausimu nutarties nuorašą byloje dalyvaujantiems asmenims; nesutikdamas su atskiruoju skundu arba kai skundas paduotas dėl CPK 293 straipsnyje nurodytų nutarčių, nustatyta tvarka nusiunčia bylą su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui.
14. Pažymėtina, kad teisė pirmosios instancijos teismui pačiam pasinaikinti savo nutartį yra siejama su proceso koncentracijos, operatyvumo, o kartu ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu. Tačiau įstatymų leidėjo valia tokios teisės normos įtvirtinimui yra ta, kad pirmosios instancijos teismas tokiu būdu gali pasinaikinti tik tarpines nutartis, t. y. tas, kuriomis neišsprendžiamas ginčas iš esmės. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad bylos dėl antstolių veiksmų yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka ir yra užbaigiamos priimant ne teismo sprendimą, bet nutartį. Taigi, teismo nutartis tokioje byloje pagal savo teisinę prigimtį atitinka teismo sprendimą, kuriuo pasisakoma dėl šalių reiškiamų materialinių teisinių reikalavimų, nepaisant to, kad šis klausimas išsprendžiamas nutarties procesine forma. Paskelbus byloje sprendimą (t. y. galutinį procesinį sprendimą, tame tarpe ir nutartį), teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti (CPK 276 straipsnio 1 dalis), išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Tokia nuostata yra, be kita ko, skirta užtikrinti teismo sprendimo, kaip baigiamojo akto, stabilumą ir autoritetą. Dėl to teismo procesinį sprendimą, kuriuo užbaigiama byla, panaikinti ar pakeisti gali tik aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal proceso įstatymų nustatyta tvarka paduotą apeliacinį (atskirąjį) arba kasacinį skundą.
15. Pozicija, kad baigiamieji procesiniai teismų sprendimai negali būti pasinaikinami paties teismo, yra išreikšta ir formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nutarčių, kuriomis tvirtinami kreditorių finansiniai reikalavimai įmonių bankroto bylose, ir šios pozicijos, vertinant procesinio teismo sprendimo pobūdį (tarpinis ar baigiamasis aktas), turi būti laikomasi ir ginčo byloje (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis naikintina ir antstolės J. Ž. atskirojo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti ir antstolės J. Ž. atskirojo skundo (teisme registruotas 2017 m. lapkričio 9 d., reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                                              Egidijus Tamašauskas