Civilinė byla Nr. e2-9-585/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02207-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.13; 3.2.9.12
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Dalios Kačinskienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo turto administratoriaus G. Ž. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus Lytagra“ dėl licencinio mokesčio priteisimo paliktas nenagrinėtas, ir 2020 m. spalio 22 d. nutarties, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, civilinėje byloje Nr. e2-457-580/2020, kuria ieškovo ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus Lytagra“ dėl licencinio mokesčio priteisimo paliktas nenagrinėtas, dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-662-259/2020, kuria ieškovo ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rytas“ dėl licencinio mokesčio priteisimo paliktas nenagrinėtas ir dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-178-425/2020, kuria civilinė pagal ieškovo turto administratoriaus G. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio Lytagra“ dėl licencinio mokesčio priteisimo nutraukta,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas turto administratorius G. Ž. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus Lytagra“ 25 160 Eur licencinio mokesčio, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (civilinė byla Nr. e2-457-580/2020).
2. Ieškovas nurodė, kad antstolis A. L. kreditoriaus „Suraleb“ Inc. naudai vykdo išieškojimą iš skolininko OAO „Minskij traktornyj zavod“. Antstolio 2017 m. lapkričio 30 d. patvarkymu G. Ž. buvo paskirtas OAO „Minskij traktornyj zavod“ priklausančių Lietuvos Respublikos Prekių ženklų duomenų bazėje registruotų: (i) prekės ženklo „BELARUS“, registracijos Nr. 42867, ir (ii) prekės ženklo „???????“, registracijos Nr. 42868, turto administratoriumi, o antstolio 2018 m. gegužės 16 d. patvarkymu G. Ž. paskirtas OAO „Minskij traktornyj zavod“ priklausančių Pasaulinėje intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) duomenų bazėje registruotų: (i) prekės ženklo „BELARUS“, kurio registracijos Nr. 450029, (ii) prekės ženklo „MTZ“, registracijos Nr. 900071 ir (iii) tekstinės išraiškos neturinčio grafinio ženklo, registracijos Nr.759158, (toliau – Prekių ženklai) turto administratoriumi. Antstolio 2018 m. birželio 4 d. patvarkymu G. Ž. paskirtas OAO „Minskij traktornyj zavod“ priklausančių: (i) autoriaus turtinės teisės į susistemintą ir metodiškai sutvarkytą traktorių ir/ar kitų mechanizmų detalių ir surinkimo mazgų, ir/ar surinkimo vienetų, ir/ar surinkimo blokų, duomenų bazę (visa ir/ar dalimis) su visais papildymais ir/ar pakeitimais padarytais iki arešto uždėjimo arba vėliau, nepriklausomai nuo duomenų bazės teksto kalbos ir (ii) autoriaus turtinės teisės į techninę dokumentaciją (visą ir/ar dalimis), su visais papildymais ir/ar pakeitimais, padarytais iki arešto uždėjimo arba vėliau, nepriklausomai nuo techninės dokumentacijos teksto kalbos (toliau – Autorių teisių objektai), turto administratoriumi. Prekių ženklams ir Autorių teisių objektui antstolio patvarkymais buvo taikyti prekių ženklų valdymo, naudojimosi ir disponavimo teisių apribojimai. Ieškovas nurodė, kad atsakovė ilgą laiką prekiauja Prekių ženklais pažymėtomis prekėmis, veikloje naudoja Autoriaus teisių objektą. Ieškovas 2018 m. birželio 22 d. paštu atsakovei išsiuntė pasiūlymą dėl licencinės sutarties ir autorių teisių atlygintino naudojimo sutarties sudarymo. Ieškovas siūlė sudaryti atlygintinę neišimtinę licencinę sutartį, pagal kurią atsakovė turėtų teisę naudotis Prekių ženklais bei Autorių teisių objektais. Konkliudentiniais veiksmais atsakovė pasiūlymą akceptavo, susitarti dėl kitokių įkainių už Prekės ženklų bei Autoriaus teisių objektų naudojimą nepageidavo, todėl laikytina, jog licencinė sutartis sudaryta 2018 m. birželio 23 d. ir nuo šios datos sutarties šalims licencinės sutarties sąlygos tapo privalomomis.
3. Ieškovas pateikė teismui pareiškimą, prašydamas spręsti klausimą dėl procesinių teisių perėmimo. Nurodė, kad antstolis A. L. 2020 m. rugsėjo 21 d. patvarkymu panaikino Prekių ženklams ir Autorių teisių objektams pritaikytus areštus. Ieškinys buvo pareikštas ne G. Ž. asmeniniais interesais, todėl spręstinas klausimas dėl procesinio teisių perėmimo. Trečiajam asmeniui OAO „Minskij traktornyj zavod“ atsisakius perimti procesines teises ir civilinėje byloje pasibaigus ieškovui (panaikinus administravimą), į bylą ieškovu neįstojus/neįtraukus procesinių teisių perėmėjo, byla turėtų būti nutraukiama, nes nebėra bylos šalies – ieškovo. Nurodė, kad administratorius G. Ž. neturi procesinių teisių ir negali nei palaikyti ieškinio, nei prašyti nagrinėti bylą, nei atsisakyti ieškinio. G. Ž. nėra ieškovas. Procesinis sprendimas negali sukelti jokių tiesioginių materialių teisinių pasekmių buvusiam turto administratoriui G. Ž. asmeniškai.
4. Trečiasis asmuo OAO „Minskij traktornyj zavod“ prašė jo neįtraukti ieškovu, o ieškovui praradus suinteresuotumą, civilinę bylą nutraukti.
5. Ieškovas taip pat pateikė prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo.
6. Ieškovas turto administratorius G. Ž. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Rytas“ prašydamas priteisti ieškovui iš atsakovės 75 000 Eur licencinio mokesčio, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (civilinė byla Nr. e2-662-259/2020). Ieškovas ieškinyje taip pat nurodė, kad buvo paskirtas OAO „Minskij traktornyj zavod“ priklausančių Prekių ženklų ir Autorių teisių objektų administratoriumi ir prašė priteisti iš atsakovės licencinį mokestį.
7. Ieškovas Kauno apygardos teismui pateikė pareiškimą spręsti klausimą dėl procesinių teisių perėmimo, pakeisti ieškovą jo teisių perėmėju (turto savininku), pasibaigus turto administravimui ir ieškovo kaip turto administratoriaus teisėms.
8. Atsakovė UAB „Rytas“ pateikė pranešimą, kad, susisiekus su OAO „Minskij traktornyi zavod“ atstovu Lietuvoje, gauti duomenys, jog OAO „Minskij traktornyj zavod“ nepageidauja į civilinę bylą įstoti ieškovo teisėmis.
9. Ieškovas turto administratorius G. Ž. kreipėsi į Panevėžio teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Panevėžio Lytagra“ 73 600 Eur licencinio mokesčio, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (civilinė byla Nr. e2-178-425/2020). Ieškovas ieškinyje taip pat nurodė, kad buvo paskirtas OAO „Minskij traktornyj zavod“ priklausančių Prekių ženklų ir Autorių teisių objektų administratoriumi ir prašė priteisti iš atsakovės licencinį mokestį.
10. Ieškovas Panevėžio apygardos teismui pateikė pareiškimą spręsti klausimą dėl procesinių teisių perėmimo, pakeisti ieškovą jo teisių perėmėju (turto savininku), pasibaigus turto administravimui ir ieškovo kaip turto administratoriaus teisėms.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
11. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-457-580/2020 ieškinį paliko nenagrinėtą ir priteisė iš ieškovo turto administratoriaus G. Ž. atsakovo UAB „Vilniaus Lytagra“ naudai 2 299 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
12. Teismas pripažino, kad bylos nagrinėjimas ginčo teisena, kai nėra ieškinį palaikančio asmens, neatitinka civilinio proceso esmės ir sistemiškai vertinant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normas nėra galimas. Ieškovo pozicija, kad jis prarado procesines teises reikšti bet kokį prašymą jo paties ieškiniu pradėtoje civilinėje byloje, yra neteisinga. Net ir pasikeitus faktinėms aplinkybėms, ieškinį pareiškęs asmuo procesine prasme lieka ieškovu su visomis ieškovui priklausančiomis teisėmis ir pareigomis. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pozicija, kai jis pats atsisako nuo ieškovo procesinės padėties, pagal civilinio proceso normas gali būti vertinama dvejopai: arba kaip ieškinio atsisakymas, arba kaip ieškinio atsiėmimas. Ieškovas savo elgesiu ir pozicija pasirinko padėtį, kuri turi būti vertinama, kaip ieškinio atsisakymas ir sukelti ieškinio atsisakymo teisines pasekmes (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
13. Teismas nurodė, kad atsakovės atstovas teismo prašė palikti ieškinį nenagrinėtą, neatvykus ieškovui. Teismas sutiko su tokia pozicija ir CPK 246 straipsnio 1 dalies pagrindu nutarė palikti ieškinį nenagrinėtą. Ieškovui yra tinkamai pranešta apie teismo posėdį, jis į posėdį neatvyko, jokių svarbių priežasčių nenurodė.
14. Teismas nustatė, kad atsakovė prašė priteisti 1 694 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į ieškinį bei tripliko parengimą ir 605 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į 2020 m. rugsėjo 21 d. prašymą parengimą bei pasirengimą teismo posėdžiui. Teismas sprendė, kad atsakovė išlaidas patyrė dėl to, kad ji turėjo rengti procesinius dokumentus dėl prieš ją paduoto ieškinio, todėl pripažino, kad dėl susidariusių išlaidų yra atsakingas ieškovas.
15. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartyje, priimtoje analogiškoje civilinėje byloje Nr. e2A-356-585/2020, bylinėjimosi išlaidos yra priteistos iš ieškovo G. Ž., tokios praktikos yra laikomasi ir priimant šią nutartį.
16. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo.
17. Teismas nurodė, kad palikus ieškinį nenagrinėtą dėl ieškovo neatvykimo į teismo posėdį, nelaikoma, kad ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas ne dėl ieškovo kaltės ir kad už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis negali būti grąžintas. Teismas sprendė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jis pats prarado ieškovo teisinį statusą vien dėl antstolio patvarkymo panaikinimo, nesant teismo procesinio teismo sprendimo, nelaikomos teisiškai svarbiomis ir ieškovo atsakomybės klausimo, su kuriuo siejama teisė susigražinti žyminį mokestį, nekeičia.
18. Teismas pripažino, kad ieškinį palikus nenagrinėtą ne CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu bei nesant galimybės taikyti CPK 87 straipsnio 10 punktą, prašymas dėl žyminio mokesčio grąžinimo atmetamas
19. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-662-259/2020 ieškovo turto administratoriaus G. Ž. ieškinį atsakovei UAB „Rytas“ dėl licencinio mokesčio priteisimo paliko nenagrinėtą, taip pat priteisė atsakovei UAB „Rytas“ iš ieškovo G. Ž. 2334,04 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
20. Teismas nesutiko su apeliantu G. Ž., kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos iš ieškovo gaunamų pajamų administruojant OAO „Minskii traktornyi zavod“ prekės ženklus ir autorių teises. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.239 straipsnio 1 dalyje skiriamas turto paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, ir turto visiškas administravimas, kai administratorius ne tik turi išsaugoti turtą, bet taip pat privalo jį gausinti, tvarkyti taip, kad jis duotų pajamų, bei naudoti tokiam tikslui, kuris yra palankiausias naudos gavėjui. Remiantis CPK 744 straipsnio 3 dalimi, skolininko turto administratorius veikia vadovaudamasis paprastąjį turto administravimą reglamentuojančiomis CK nuostatomis ir turi paprastąjį turto administravimą atliekančio administratoriaus teises, pareigas ir atsakomybę.
21. Turto administratoriaus G. Ž. veiksmai kreipiantis į teismą dėl licencinio mokesčio priteisimo buvo atlikti siekiant gausinti OAO „Minskij traktornyj zavod“ kaip skolininkės turtą, iš kurio turėjo būti vykdomas išieškojimas, tačiau tokius ieškovo veiksmus teismas kvalifikavo kaip turto visišką administravimą, kurio, teismo vertinimu, atlikti ieškovas neturėjo įgaliojimų. OAO „Minskij traktornyj zavod“ iki turto administravimo pradžios nesiėmus jokių veiksmų dėl licencinio mokesčio priteisimo, šių veiksmų neturėjo teisės imtis ir ieškovas, kurio kaip turto administratoriaus, vykdančio paprastąjį administravimą, pareiga yra tik priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, o ne imtis priemonių, kad tos pajamos būtų didinamos.
22. Teismas taip pat sprendė byloje nesant byloje pagrindo grąžinti ieškovo G. Ž. sumokėtą žyminį mokestį, kadangi byla buvo pradėta nagrinėti iš esmės, ieškinys paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu neįvykus procesinių teisių perėmimui, o ieškovas G. Ž. nesiėmė aktyvių veiksmų užbaigti pradėtą civilinį procesą.
23. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-178-425/2020 nutraukė civilinę bylą pagal ieškovo turto administratoriaus G. Ž. ieškinį atsakovei UAB „Panevėžio Lytagra“ dėl licencinio mokesčio priteisimo ir priteisė iš turto administratoriaus G. Ž. atsakovės UAB „Panevėžio Lytagra“ naudai 2 601,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
24. Teismas pažymėjo, kad, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartimi netenkinus ieškovo prašymo dėl procesinių teisių perėmimo ir trečiojo asmens OAO „Minskij traktornyj zavod“ neskyrus ieškovo turto administratorius G. Ž. procesinių teisių perėmėju, civilinėje byloje nebeliko ieškovo, turinčio materialinį teisinį suinteresuotumą byloje. Kadangi joks proceso dalyvis nesiekė įstoti į procesą ir būti ieškovu, teismas sprendė, kad ši byla toliau nebegali būti nagrinėjama teisme civilinio proceso tvarka, todėl ją nutraukė CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
25. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-356-585/2020 23 punkte nurodytus motyvus, taip pat, įvertinęs tai, kad G. Ž. yra profesionalus teisininkas, advokatas, todėl jo veiklai taikytini didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, nurodė, kad ieškovas pareiškė ieškinį savo vardu, prašė lėšas priteisti jam, todėl būtent ieškovas yra antroji šalis CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
26. Ieškovas G. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-457-580/2020 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui spręsti klausimą dėl ieškovo pakeitimo arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nutarties dalį, kuria iš G. Ž. priteista 2 299 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
26.1. Ieškinyje nurodžius, kad ieškovas yra turto administratorius, o ne administruojamo turto savininkas, nėra pagrindo bylinėjimosi išlaidas priteisti asmeniškai iš turto administratoriaus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.244 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administratorius nėra asmeniškai atsakingas tretiesiems asmenims pagal prievoles, kurios atsirado administruojant turtą, išskyrus atvejus, kai jis veikė savo vardu.
26.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas ieškinį pateikė savo vardu, o ne administruojamo turto savininko vardu. Vien tai, jog nagrinėjamoje byloje ieškinį pareiškė administratorius, o ne OAO „Minskij traktornyj zavod“, atstovaujamas administratoriaus, nereiškia, kad administratorius veikia savo vardu.
26.3. Pati turto administravimo teisinių santykių specifika lemia, kad turto administratorius turto administravimo veiksmus atlieka pats. Nors jie atliekami administruojamo turto savininko vardu, turto administratorius yra savarankiškas teisinių santykių subjektas sudaryti sandorius, reikšti ieškinius administruojamo turto savininko vardu. Aplinkybė, kad administratorius veikė tik kaip turto administratorius, buvo akcentuota, todėl teismas turėjo spręsti, kad administratorius veikė ne savo asmeniniais, o administruojamo turto savininko interesais.
26.4. Atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš asmeninio administratoriaus turto, o ne iš lėšų, gautų jam administruojant OAO „Minskij traktornyj zavod“ turtą, buvo netinkamai aiškinamas turto administratoriaus administruojamo turto ir jo asmeninio turto santykis. Skundžiama nutartimi administratoriui be jokio teisinio pagrindo perkelta rizika dengti turto administravimo atveju susidariusias išlaidas iš savo asmeninio turto, nors teismas nepateikė argumentų, kad administratorius veikė ne administruojamo turto savininko interesais.
26.5. Teismas pažeidė CPK 48 straipsnio 1 dalį, kadangi vietoje vieno teisinių santykių subjekto pakeitimo kitu ieškovo pozicijoje, paliko ieškinį nenagrinėtą. Dėl trečiojo asmens OAO „Minskij traktornyj zavod“ skolos buvo areštuoti jam priklausantys Prekių ženklai ir paskirtas turto administravimas, todėl šis asmuo gali tikėtis ir procesinio teisių perėmimo bei su tuo susijusių procesinių pasekmių, pasibaigus turto administravimui.
27. Trečiasis asmuo OAO „Minskij traktornyj zavod“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, atskirajame skunde keliamą klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
27.1. Trečiasis asmuo OAO „Minskij traktornyj zavod“ niekada neįrodinėjo, kad yra perėmusi ar perims kokias nors ieškovo teises šioje civilinėje byloje ir nesiruošia to daryti. Todėl teismas pagrįstai nesprendė procesinių teisių perėmimo klausimo bei pagrįstai nusprendė ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtu.
27.2. Trečiasis asmuo OAO „Minskij traktornyj zavod“ nepageidauja įstoti į šią civilinę bylą ieškovu, todėl teismas pagrįstai nesprendė dėl OOO „Minskij traktornyj zavod“ įtraukimo į bylą ieškovu.
27.3. CPK nenumato, kad, pasibaigus antstolio nustatytam turto administravimui, turto savininkas privalo įstoti į bylą ieškovo statusu vietoje turto administratoriaus, kuris nebepageidauja tęsti bylos kaip ieškovas.
28. Atsakovė „Vilniaus Lytagra“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
28.1. Ieškovas, įvertinęs galimo teismo sprendimo riziką, pats pasirinko veiklos formą ir nagrinėjamu atveju bylos šalimi nurodė save. Be to, jau atsakovei pateiktoje ofertoje, kaip licencinio mokesčio gavėją, ieškovas buvo nurodęs save, bet ne OAO „Minskij traktornyj zavod“.
28.2. Patenkinus ieškovo atskirąjį skundą, praktikoje susidarytų situacija, kad turto administratorius netrukdomas galėtų reikšti nepagrįstus ieškinius, kadangi kitos pusės patirtos bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos, o priteistos išlaidos negalėtų būti išieškomos, jeigu iš administruojamo turto nebūtų gauta pajamų.
28.3. Panaikinus ieškovo kaip turto administratoriaus įgaliojimus vykdomojoje byloje ieškovas prarado teisinį suinteresuotumą civilinės bylos baigtimi. Tačiau ši aplinkybė savaime negali reikšti, kad ieškovas tapo nebesaistomas pasekmių, susijusių su civilinės bylos iniciavimu.
28.4. Ieškovui praradus teisinį suinteresuotumą civilinės bylos baigtimi, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo spręsti dėl ieškovo procesinių teisių perėmimo.
29. Ieškovas G. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-457-580/2020 ir klausimą išspręsti iš esmės – grąžinti ieškovui sumokėtą žyminį mokestį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
29.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjama byla baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės dėl ieškovo (administratoriaus) kaltės, t. y. dėl to, kad jis neatvyko į teismo posėdį dėl bylos nagrinėjimo. Administratorius neturėjo įgaliojimų atvykti į bylos nagrinėjimą kaip OAO „Minskij traktornyj zavod“ turto (prekių ženklų ir autorių teisių) administratorius CK 4.251 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.
29.2. Teismas turėjo pakeisti ieškovą, t. y. į nagrinėjamą bylą ieškovu vietoje administratoriaus įtraukti trečiąjį asmenį OAO „Minskij traktornyj zavod“, kadangi trečiasis asmuo perėmė administratoriaus teises ir pareigas.
29.3. Spręsdamas klausimą dėl žyminio mokesčio grąžinimo, teismas turėjo vertinti ne administratoriaus, o OAO „Minskij traktornyj zavod“ procesinį elgesį, prieš tai tinkamai išsprendęs procesinių teisių perėmimo įforminimo klausimą.
30. Trečiasis asmuo OOO „Minskij traktornyj zavod“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo klausimą dėl žyminio mokesčio grąžinimo spręsti teismo nuožiūra.
31. Atsakovė „Vilniaus Lytagra“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
31.1. Ieškovas, įvertinęs galimo teismo sprendimo riziką, pats pasirinko veiklos formą ir nagrinėjamu atveju bylos šalimi nurodė save. Be to, jau atsakovei pateiktoje ofertoje, kaip licencinio mokesčio gavėją, ieškovas buvo nurodęs save, bet ne OAO „Minskij traktornyj zavod“.
31.2. Panaikinus ieškovo kaip turto administratoriaus įgaliojimus vykdomojoje byloje, ieškovas prarado teisinį suinteresuotumą civilinės bylos baigtimi. Tačiau ši aplinkybė savaime negali reikšti, jog ieškovas tapo nebesaistomas pasekmių, susijusių su civilinės bylos iniciavimu.
31.3. Ieškovui praradus teisinį suinteresuotumą civilinės bylos baigtimi, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo spręsti dėl ieškovo procesinių teisių perėmimo.
32. Ieškovas G. Ž. atskiruoju skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-662-259/2020 dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir sumokėto žyminio mokesčio negrąžinimo ir klausimą spręsti iš esmės – priteisti atsakovei UAB „Rytas“ bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo turto administratoriaus G. Ž. lėšų, gautų administruojant OAO „Minskij traktornyj zavod“ priklausančius prekės ženklus ir autorių teises, taip pat grąžinti ieškovui 1 359 Eur žyminį mokestį, sumokėtą iš administravimo metu gautų lėšų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
32.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad šiuo atveju ieškovas G. Ž., veikiantis paprastojo turto administravimo apimtyje, turėjo pareigą tik priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, o ne imtis priemonių, kad tos pajamos būtų didinamos. Remiantis tiek CK 4.239 straipsnio 1 dalimi, tiek CK 4.240 straipsnio 1 dalimi ieškovas nagrinėjamu atveju turėjo teisę pareikšti ieškinį atsakovei.
32.2. Teismas neįvertino, kad turto administratorius administravo OAO „Minskij traktornyj zavod“ priklausančius Prekių ženklus ir Autorių teisių objektus, dėl ko bylos esmė skundžiama nutartimi spręstu klausimu liko neatskleista. Ieškovo teigimu, prekių ženklų ir autorių teisių objekto tikslinė paskirtis yra gauti ekonominę naudą vienokiu arba kitokiu būdu, t. y. arba draudžiant kitiems subjektams prekiauti prekėmis, pažymėtomis registruotu prekės ženklu, arba leidžiant registruotu prekės ženklu pažymėtų prekių prekybą kitiems asmenims, tačiau gaunant už tai atlygį licencijos pagrindu. Remiantis tokia administruoto turto tiksline paskirtimi – gauti ekonominės naudos – nagrinėjamoje byloje ir pareikštas ieškinys licencinės sutarties pagrindu. Šiuo atveju ieškovas buvo laisvas rinktis kaip konkrečiai administruoti OAO „Minskij traktornyj zavod“ Prekių ženklus ir Autorių teisių objektus, todėl pasirinko ne draudimo formą, o naudojamų prekės ženklų ir autoriaus turtinių teisių objektų apmokestinimą licencinės sutarties pagrindu. CK 4.239 straipsnio 1 dalies prasme tokie turto administratoriaus veiksmai turėjo būti kvalifikuoti kaip administruojamo turto naudojimas pagal tikslinę paskirtį.
32.3. Turto administratoriaus veikimą kvalifikuodamas kaip visišką turto administravimą, o ne kaip paprastąjį turto administravimą, teismas nepagrįstai nevertino administruojamo turto pobūdžio (to, kad administruojami prekių ženklai ir autorių teisės), taip pat turto administratoriaus teisių, kurių jis gali imtis veikiant paprastojo turto administravimo ribose, o būtent – teisės atlikti visus veiksmus, būtinus turto naudojimui pagal tikslinę paskirtį, teisės atlikti kitus su administruojamu turtu susijusius veiksmus ir teisės reikšti bet kokius ieškinius, susijusius su administruojamu turtu.
32.4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškinio pareiškimas nebuvo būtinas vykdant OAO „Minskij traktornyj zavod“ priklausančio turto – prekės ženklų ir autorių teisių – administravimą. Turto administratoriaus paskyrimas turėtų būti vertinamas kaip savitikslis, kadangi jokios kitos naudos turto administravimas neduotų ir iš esmės užtektų tik turto saugotojo, kuris šiuo atveju taip pat buvo paskirtas. Kadangi ieškinio pareiškimas buvo būtinas administruojant OAO „Minskij traktornyj zavod“ prekės ženklus ir autorių teisių objektus, bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo atsakovės naudai turi būti priteistos iš turto administratoriaus gautų pajamų administruojant OAO „Minskij traktornyj zavod“ prekės ženklus ir autorių teisių objektus.
32.5. Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-356-585/2020 pateiktais išaiškinimais, kadangi bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Dėl to, skundžiamoje nutartyje remtis minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kuri neperžiūrėta kasacine tvarka, nebuvo pagrindo, juolab kad minėtoje nutartyje padaryta teismo išvada nėra išsamiai motyvuota. Be to, minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis neturi ir prejudicinės galios šioje byloje.
32.6. Teismas, pripažinęs, kad turto administratorius G. Ž. nebėra ieškovu, padarė nepagrįsta išvadą, kad administratorius turėjo imtis tam tikrų veiksmų civilinio proceso užbaigimui, kurie būtini tik subjektui, turinčiam ieškovo statusą. Todėl ieškovui grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis.
33. Atsakovė UAB „Rytas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
33.1. Ieškovas, būdamas paprastojo turto administravimo subjektu, veikia analogiškai kaip atstovas, jis pats nėra materialinio teisinio santykio, kuriuo grindžia ieškinį, dalyviu, todėl jis neturi ne tik materialinių, bet ir procesinių ieškovo teisių šioje byloje. Kadangi antstoliui panaikinus turto administravimą ir ieškovo kaip turto administratoriaus įgaliojimams pasibaigus, procesinių teisių perėmimas negalėjo įvykti ir neįvyko, laikytina, kad ieškovas turto administratorius pareiškė ieškinį kaip netinkamas ieškovas, ir todėl jis asmeniškai yra atsakingas už šį pradėtą teismo procesą. Nors teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė ir nesprendė dėl licencinės sutarties galiojimo ir dėl ieškovo tinkamumo pareikšti tokį materialinį teisinį reikalavimą, tačiau šie argumentai yra svarbūs ir reikšmingi, sprendžiant dėl atskirojo skundo argumentų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimu.
33.2. Nutartyje teismas visiškai pagrįstai ir teisingai atsižvelgė į tai, kad ieškovas panašius ieškinius buvo pareiškęs skirtingiems atsakovams ne vienoje byloje, ir jau 2020 m. gegužės mėn. buvo priimtos kelios Lietuvos apeliacinio teismo nutartys (civilinėje byloje Nr. e2A-352-585/2020, civilinėje byloje Nr. e2A-356-585/2020), kuriose teismai pasisakė dėl ieškovo tinkamumo ir jo teisės reikšti ieškinius tretiesiems asmenims dėl turto priteisimo. Be to, teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, kad vykdomojoje byloje Nr. 0159/17/01637 pasiekus taikų susitarimą tarp išieškotojos bendrovės „Suraleb, Inc.“ ir skolininkės OAO „Minskij traktornyj zavod“, kuris buvo patvirtintas Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi, ginčas byloje iš esmės neteko prasmės, tačiau ieškovas nesiėmė aktyvių veiksmų, kad būtų užbaigtas šioje byloje prasidėjęs civilinis procesas. Todėl teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo ieškovo pareigą atlyginti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
33.3. Teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai rėmėsi CK 4.244 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad administratorius nėra asmeniškai atsakingas tretiesiems asmenims pagal prievoles, kurios atsirado administruojant turtą, išskyrus atvejus, kai jis veikė savo vardu. Kadangi ieškovas ieškinį pareiškė savo vardu ir materialinį ieškinio reikalavimą suformulavo būtent kaip reikalavimą priteisti pinigų sumą ir procesines palūkanas jo naudai, laikytina, kad jis veikė savo vardu. Ieškovo argumentai, kad inicijuodamas tokį civilinį procesą jis nesiekė jokių pasekmių sau, yra visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys jo pareikšto ieškinio turiniui.
33.4. Teismas pagrįstai nusprendė negrąžinti ieškovui sumokėto žyminio mokesčio, atsižvelgdamas į bylos procesinę baigtį ir ieškovo procesinį elgesį bei galimybes užbaigti bylą kitais būdais. Nors ieškovo kaip turto administratoriaus įgaliojimų pasibaigimas įvyko ne dėl jo kaltės, tačiau jam turi tekti procesinė atsakomybė už jo inicijuotą civilinę bylą, ir sprendžiant šį klausimą turi būti atsižvelgiama proceso pradžioje buvusias aplinkybes bei teisinę situaciją.
34. Ieškovas G. Ž. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-178-425/2020 dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, ir šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės – priteisti atsakovei UAB „Panevėžio Lytagra“, 2601,50 Eur bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo turto administratoriaus G. Ž. lėšų, gautų administruojant OAO „Minskij traktornyj zavod“ priklausančius prekės ženklus ir autorių teises. Nurodo šiuos argumentus:
34.1. Skundžiama nutartimi bylinėjimosi išlaidos iš administratoriaus asmeninių lėšų atsakovės naudai nepagrįstai priteistos remiantis išimtinai pažodiniu ieškinio turinio aiškinimu ir visišku turto administravimą reguliuojančių CK 4 knygos teisės normų netaikymu. Tai, kad ieškinyje ieškovu nurodytas būtent administratorius, o ne OAO „Minskij traktornyj zavod“ ir tai, kad atskirajame skunde dėstomi argumentai, jog administratoriaus prašymas priteisti licencinį mokestį būtent jam, o ne OAO „Minskij traktornyj zavod“, nereiškia, kad administratorius veikia asmeniniais interesais. CK 4.244 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administratorius nėra asmeniškai atsakingas tretiesiems asmenims pagal prievoles, kurios atsirado administruojant turtą, išskyrus atvejus, kai jis veikė savo vardu.
34.2. CK 4.237 straipsnio 2 dalis turto administratoriui numato tik vieną pareigą – nurodyti, kad jis veikia kaip administratorius. Taigi turto administratorius, nors ir sudaro sandorius savo vardu, tačiau veikia administruojamo turto savininko vardu, jeigu nurodo, kad veikia tik kaip administratorius. CK 4.242 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administratorius turi teisę pareikšti su turto administravimu susijusius ieškinius, taip pat įstoti į kitų asmenų pradėtą bylą, susijusią su administruojamu turtu. Šioje teisės normoje tiesiogiai numatyta, kad turto administratorius turi procesinę teisę reikšti savarankiškus reikalavimus atskiroje civilinėje byloje dėl turto administravimo metu kylančių ginčų.
34.3. Turto administratoriaus veikimo (ieškinio pateikimo) administruojamo turto savininko ir savo vardu atribojimas turėtų būti sprendžiamas pagal tai, ar turto administratorius nurodo, kad veikia tik kaip turto administratorius. Šio atribojimo metu neturėtų būti suabsoliutinamas turto administravimo veiksmų įforminimas. Esminis dėmesys turėtų būti skiriamas tam, ar turto administratorius nurodė, kad veikia būtent kaip turto administratorius. Be to, ieškinio tenkinimo atveju yra akivaizdu, kad nauda būtų sukurta ne turto administratoriui, bet turto savininkui (aktualiu atveju – priteistus pinigines lėšas, jos būtų nukreiptos OAO „Minskij traktornyj zavod“ skolos dengimui išieškotojo naudai, bet ne administratoriaus interesų tenkinimui).
34.4. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad būtent administratoriaus asmeninis turtas yra pakankamas tam, jog atsakovės patirtos ir skundžiama nutartimi priteistos bylinėjimosi išlaidos būtų atlygintos. Teismo argumentai, kad byloje nepateikti įrodymai, jog administravimo procese yra sukaupta pakankamai lėšų ir būtų reali galimybė sumokėti teismo priteistas išlaidas, nes, priešingu atveju, dėl nepagrįstai pareikštų ieškinių atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos bylose liktų neatlygintos, prieštarauja CK 4.244 straipsnio 1 daliai.
34.5. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš administratoriaus lėšų, gautų administratoriui administruojant OAO „Minskij traktornyj zavod“ prekės ženklus ir autorių teises.
35. Atsakovė UAB „Panevėžio Lytagra“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovo G. Ž. atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus:
35.1. CK 4.239 straipsnio 1 dalimi turto administravimo atveju viena iš turto administratoriaus pareigų yra atlikti visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti. Pagal CK 4.242 straipsnio 2 dalį administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Turto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais yra nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, jam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl šios priežasties, kiekvienu konkrečiu atveju reikšdamas ieškinius turto administratorius turi įsivertinti visas galimas rizikas, reikšti pagrįstus reikalavimus bei atsižvelgti į tai, kad ieškinys teismo gali būti atmestas, dėl ko turės būti atlyginamos kitos šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos.
35.2. Ieškovas ne tik pareiškė ieškinį savo vardu, tačiau ir atsakovei pateiktoje ofertoje, kaip licencinio mokesčio gavėją, ieškovas buvo nurodęs save, bet ne OAO „Minskij traktornyj zavod“.
35.3. Tuo atveju, jeigu ieškovo reikalavimas būtų patenkintas ir Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties dalis, kuria iš ieškovo atsakovės naudai priteista 2 601,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, būtų panaikinta, tuomet praktikoje susidarytų situacija, kad turto administratorius netrukdomas galėtų reikšti nepagrįstus ieškinius, kadangi kitos pusės patirtos bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos, o priteistos išlaidos negalėtų būti išieškomos, jeigu iš administruojamo turto nebūtų gauta pajamų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
37. Lietuvos apeliacinio teismas 2021 m. sausio 14 d. nutartimi civilinės bylos pagal ieškovo G. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nutarties nagrinėjimą iš esmės atnaujino ir perdavė ieškovo G. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nutarties nagrinėti trijų teisėjų kolegijai. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartimi prie nagrinėjamos bylos buvo prijungta Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-10-585/2021 pagal ieškovo G. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2021 m. sausio 18 d. nutartimi prie nagrinėjamos bylos prijungta Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-30-881/2021 pagal ieškovo G. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutarties ir bylai nagrinėti sudaryta trijų teisėjų kolegija. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2021 m. sausio 21 d. nutartimi prie nagrinėjamos civilinės bylos prijungta Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-43-407/2021 pagal ieškovo G. Ž. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties.
Bylose nustatytos aplinkybės
38. Nustatyta, kad antstolis A. L. vykdomojoje byloje Nr. 0159/17/01637 kreditoriaus „Suraleb“ Inc. naudai vykdė išieškojimą iš skolininko OAO „Minskij traktornyj zavod“. Antstolio patvarkymais buvo taikyti valdymo, naudojimo ir disponavimo teisių apribojimai OAO „Minskij traktornyj zavod“ registruotiems Prekių ženklams ir Autorių teisių objektams. Antstolio A. L. 2017 m. lapkričio 30 d. patvarkymu G. Ž. buvo paskirtas Prekės ženklų turto administratoriumi. Antstolio A. L. 2018 m. birželio 4 d. patvarkymu G. Ž. paskirtas Autorių teisių objektų administratoriumi. Nagrinėjant bylą teisme, antstolis A. L. vykdomojoje byloje Nr. 0159/17/01637 pagal išieškotojo „Suraleb“ Inc. vykdomąjį dokumentą skolininkui OAO „Minskij traktornyj zavod“ 2020 m. rugsėjo 21 d. patvarkymu panaikino areštus Prekių ženklams ir Autorių teisių objektams, dėl kurių buvo paduoti ieškiniai nagrinėjamose bylose.
39. Po minėtų areštų panaikinimo, apeliantas pateikė bylas nagrinėjantiems teismams prašymus dėl procesinių teisių perėmimo.
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nutarties
40. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 12 d. nutartimi ieškovo prašymo netenkino ir trečiojo asmens OAO „Minskij traktornyj zavod“ CPK 48 straipsnio pagrindu nepakeitė ieškovu, nurodęs, kad trečiasis asmuo nepareiškė valios stoti ieškovu į bylą, bei skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2020 m. spalio 19 d 14.00 val.
41. Apeliantas į byloje paskirtą teismo posėdį neatvyko, bet pateikė teismui pranešimą, kuriame nurodė, kad civilinėje byloje pasibaigus ieškovui (panaikinus administravimą), į bylą ieškovu neįstojus/neįtraukus procesinių teisių perėmėjui/perėmėjo, byla turėtų būti nutraukiama, nes nebėra bylos šalies – ieškovo. Apeliantas taip pat nurodė, kad administratorius G. Ž. šioje civilinėje byloje nebeturi jokių procesinių teisių ir jis negali nei palaikyti ieškinio, nei prašyti nagrinėti bylą, nei atsisakyti ieškinio, nei atidėti posėdžio ar kt. Pažymėjo, kad jei teismas spręstų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš buvusio ieškovo, tai tokios išlaidos galėtų būti priteisiamos tik iš pajamų, gautų administruojant Prekės ženklus ir Autorių teisių objektus.
42. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantas savo elgesiu ir pozicija pasirinko padėtį, kuri turi būti vertinama, kaip ieškinio atsisakymas ir sukelia ieškinio atsisakymo teisines pasekmes (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą, kadangi apeliantas neatvyko į teismo posėdį, apie kurį jam buvo tinkamai pranešta, jokių svarbių neatvykimo priežasčių nenurodė.
43. Visų pirma, pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje konstatavęs, jog apelianto (ieškovo) ieškinio atsisakymas sukelia ieškinio atsisakymo teisines pasekmes – bylos nutraukimą (CPK 293 straipsnio 4 punktas), pirmosios instancijos teismas padarė prieštaringas išvadas – pripažino, kad yra pagrindas ir bylą nutraukti, ir ieškinį palikti nenagrinėtą ieškovui neatvykus į teismo posėdį (CPK 246 straipsnio 1 dalis), nors CPK normos nenumato galimybės ieškinį palikti nenagrinėtą, kai nustatomas pagrindas bylą nutraukti, o šie savarankiški bylos užbaigimo pagrindai negali būti taikomi kartu. Aplinkybės, kurios buvo pagrindu palikti ieškinį nenagrinėtą, gali būti pašalinamos ir bylos nagrinėjimo teisme procesas gali būti pradėtas iš naujo (CPK 297 straipsnio 2 dalis). Byla CPK 293 straipsnio pagrindu nutraukiama, kai nustatomos aplinkybės, dėl kurių bylos procesas tampa neįmanomas ir, bylą nutraukus, nebegali būti pradėtas iš naujo (CPK 294 straipsnio 2 dalis), todėl, nustačius tokias aplinkybes, ieškinys negali būti paliktas nenagrinėtas.
44. Ieškovo pareiškimas apie ieškinio atsisakymą, priimtas teismo, yra vienas iš civilinės bylos nutraukimo pagrindų (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Atsižvelgiant į CPK 294 straipsnio 2 dalyje nustatytas bylos nutraukimo pasekmes, įstatymas nustato griežtas sąlygas ieškinio atsisakymo priėmimui. Ieškinio atsisakymas turi būti aiškus ir nedviprasmiškai suprantamas. Teismas, priimdamas ieškinio atsisakymą, privalo įsitikinti, kad ieškinio atsisakantis ieškovas supranta ieškinio atsisakymo teisines pasekmes – naujo tapataus bylos proceso teisme negalimumą. Ieškovo valios atsisakyti ieškinio išorinė išraiška yra formalizuota įstatyme ir jos turi būti laikomasi. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka. Jeigu rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nėra nurodyta, kad ieškovui yra žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės, teismas išsiunčia jam pranešimą, kuriame nurodomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės. Jeigu per septynias dienas nuo šio teismo pranešimo išsiuntimo dienos ieškovas nepatvirtina, kad jis atsisako ieškinio, laikoma, kad ieškovas ieškinio neatsisako. Be to, teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, jeigu tokie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Jeigu įstatyme numatytai procesinei atsisakymo nuo ieškinio tvarkai keliamų reikalavimų nesilaikoma, teismas negali priimti atsisakymo nuo ieškinio ir nutraukti bylos.
45. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas žodžiu arba raštu buvo pareiškęs apie ieškinio atsisakymą. Priešingai, apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis atsisakė ieškinio. Nesant ieškovo aiškiai išreikšto pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas savo elgesiu atliko procesinį veiksmą, kuris turi būti vertinamas kaip ieškinio atsisakymas.
46. Kaip jau buvo minėta, apeliantas 2020 m. rugsėjo 21 d., t. y. iki paskiriant bylą nagrinėti 2020 m. spalio 19 d. teismo posėdyje, pateikė teismui pranešimą, kad panaikinus turto arešto aktą, kuriuo nustatytas administravimas, jis neteko administratoriaus pareigų, todėl civilinėje byloje nebeturi jokių procesinių teisių ir negali nei palaikyti ieškinio, nei prašyti nagrinėti bylą, nei atsisakyti ieškinio, nei atidėti posėdžio. Apeliantas pranešime pirmosios instancijos teismui ir atskirajame skunde teigė, kad tokiomis aplinkybėmis buvo pagrindas spręsti dėl procesinių teisių perėmimo CPK 48 straipsnio pagrindu.
47. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 5 d. nutartimi atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl šalies pakeitimo procesinių teisių perėmimo būdu (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Ši teismo nutartis negalėjo būti apeliacijos objektu, bet motyvai dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo galėjo būti įtraukti į apelianto atskirąjį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą juos, apelianto nurodytus skundžiant teismo baigiamąjį bylos aktą, išnagrinėti.
48. CPK 48 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.
49. Procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., reikalavimo perleidimas), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos civiliniame procese, jeigu materialiųjų teisių perėmimo metu toks procesas vyksta. Procesinių teisių perėmimas reiškia ir procesinių pareigų perėmimą. Procesinis teisių perėmimas yra proceso teisės, o ne materialiosios teisės institutas, todėl procesinės teisės perimamos vadovaujantis civilinio proceso, o ne materialiosios teisės normomis. Procesinių teisių negalima perimti, kai neleidžiama perimti atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių, pvz. kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu (ieškovu, atsakovu ar trečiuoju asmeniu, o vykdymo procese – išieškotoju ar skolininku).
50. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Procesinio teisių perėmimo klausimas turėtų būti išsprendžiamas toje proceso stadijoje, kurioje įvyko juridiniai faktai, nulėmę šalies pasitraukimą iš ginčijamo teisinio santykio. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo; teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad procesinių teisių perėmėjas visiškai perima savo pirmtako procesinę teisinę padėtį, t. y. jo įgytas procesines teises ir pareigas. Pagal CPK 48 straipsnio 3 dalį įsitraukdamas į procesą procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese; tai reiškia, kad teismui būtina pateikti įrodymus (pvz., paveldėjimo teisės liudijimą, sandorį, kurio pagrindu pasikeitė daiktinių teisių turėtojas ir pan.), jog jis yra atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013; kt.).
51. Proceso teisės normos nustato teismo pareigą savo iniciatyva imtis veiksmų tinkamai išspręsti reikalavimo teisę perleidusios šalies ir jos teisių perėmėjo procesinės padėties klausimus (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Teismas, gavęs įrodymus apie įvykusį materialiųjų teisių perėmimą, privalo svarstyti procesinių teisių perėmimo klausimą nepriklausomai nuo byloje dalyvaujančių asmenų valios, nes perimant materialiąsias civilines subjektines teises perimamos atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Sprendžiant procesinių teisių perėmimą, negali būti svarstomi suinteresuotų asmenų – priešingų proceso šalių argumentai, susiję su jų tarpusavio prievolėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-362/2014). Taigi, teismui sprendžiant dėl procesinių teisių perėmimo CPK 48 straipsnio pagrindu, materialiąsias teises perėmusio (įgijusio) ir į materialųjį teisinį santykį įstojusio asmens sutikimas perimti procesines teises nereikalingas.
52. Pagal CK 4.250 straipsnio 4 punktą turto administravimas baigiasi jį panaikinus. Pagal CK 4.251 straipsnio 1 dalies 5 punktą turto administratoriaus įgaliojimai baigiasi panaikinus turto administravimą. Todėl panaikinus turto arešto aktą ir tuo aktu nustatytą turto administravimą, pasibaigė ir turto administravimas, ir ieškovo kaip turto administratoriaus įgaliojimai. Ieškovas, pareiškęs ieškinį kaip turto administratorius, panaikinus turto administravimą, neteko turto administratoriaus statuso ir atitinkamų, susijusių su veikla administruojant turtą, teisių.
53. Trečiasis asmuo iki civilinės bylos iškėlimo buvo ir per visą jos nagrinėjimą liko turto, kuriam buvo nustatytas administravimas, savininkas. Apeliantas nebuvo įgijęs trečiojo asmens nuosavybės teisėmis valdomo ginčo turto ar turtinių teisių savininko titulo, jis įgyvendino administratoriaus materialiąsias teises ir ieškinį pareiškė kaip turto administratorius, turto savininkas pasibaigus administravimui neįgijo turto administratoriaus turėtų materialiųjų teisių, todėl materialiųjų teisių perėmimas tarp ieškovo ir trečiojo asmens neįvyko, dėl to nebuvo galimas ir procesinių teisių perėmimas CPK 48 straipsnio pagrindu. Todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nutaręs, kad procesinis teisių perėmimas byloje negalimas, nurodė netinkamus tokio sprendimo motyvus.
54. Tačiau, nors pirmosios instancijos teismo išvada, kad procesinis teisių perėmimas negalimas, nes trečiasis asmuo nesutinka į bylą stoti ieškovu, yra padaryta remiantis klaidingu motyvu, netinkamai aiškinant CPK 48 straipsnio nuostatas, vis dėlto, pati teismo šiuo klausimu padaryta išvada yra iš esmės teisinga.
55. Todėl apelianto atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį turėjo jį pakeisti nauju ieškovu OAO „Minskij traktornyj zavod“, informuoti naująjį ieškovą apie civilinės bylos nagrinėjimą ir tik tada, pastarajam neatvykus į teismo posėdį pačiam ar per atstovą, taikyti CPK 246 straipsnio 1 dalį, yra klaidingas ir teisėjų kolegijos atmetamas.
56. CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Dėl CPK 5 straipsnyje įtvirtintos teisės kreiptis į teismą sampratos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad į teismą gali kreiptis dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą. Pirminė sąlyga asmeniui kreiptis į teismą yra teisinio suinteresuotumo turėjimas. Asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. Asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį. Asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus; 2) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu. Tokie asmenys, kreipdamiesi į teismą, įgyvendina ne jų teisę į teisminę gynybą (nes jie gina ne jų pačių pažeistą teisę), o specialius valstybės suteiktus įgaliojimus viešojo intereso apsaugos srityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014; 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018).
57. Kaip matyti, įstatymas ir teismų praktika nepripažįsta procesinės teisės kreiptis į teismą su ieškiniu, nesusijusiu su besikreipiančių asmenų subjektinių teisių gynimu, išskyrus aiškiai įstatymu nustatytus atvejus. Asmuo, besikreipiantis į teismą su ieškiniu ne dėl savo subjektinės materialiosios teisės gynimo, pats neturintis materialiojo teisinio suinteresuotumo ginčo teisiniame santykyje, tačiau turintis įstatymu jam suteiktą teisę pareikšti teisme ieškinį, vadinamas ex officio ieškovu, arba ieškovu formaliąja (procesine) prasme.
58. CPK normos tiesiogiai nenustato turto administratoriaus teisės pareikšti ieškinį savo vardu vykdant turto administravimo funkcijas ir nereglamentuoja, kokiomis procesinėmis teisėmis naudojasi turto administratorius, kai neturėdamas materialiojo suinteresuotumo, reiškia ieškinį, kuriuo gina ne savo, bet turto savininko (arba bendresniu atveju – turto administravimo naudos gavėjo) interesus. Tačiau CK 4.242 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administratorius turi teisę pareikšti su turto administravimu susijusius ieškinius, taip pat įstoti į kitų asmenų pradėtą bylą, susijusią su administruojamu turtu. Lingvistinė normos analizė leidžia teisėų kolegijai daryti išvadą, kad įstatymas numato turto administratoriaus teisę savo vardu reikšti ieškinius ginant turto administravimo naudos gavėjų materialiąsias teises ir jų teisėtus interesus. Tokie ieškiniai gali būti pareikšti asmenų, kurių interesus gina turto administratorius, naudai. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl turto administratoriaus procesinių teisių šiuo atveju pagal įstatymo analogiją taikytinos CPK 49 straipsnio 1 dalies nuostatos (CPK 3 straipsnio 7 dalis), reglamentuojančios panašius santykius, numatančios prokuroro teisę pareikšti ieškinį ar pareiškimą, įstoti į prasidėjusį procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, viešajam interesui ginti Civiliniame kodekse, Civilinio proceso kodekse, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme ir kituose įstatymuose numatytais atvejais, ir CPK 49 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios valstybės ar savivaldybės institucijos teisę pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. CK 4.242 straipsnio 2 dalies numatytu atveju turto administratorius gina turto administravimo naudos gavėjo (gavėjų) teises ir teisėtus interesus.
59. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad gindamas viešąjį interesą, prokuroras reiškia ieškinį ir jį gina tokiomis pat procesinėmis teisėmis kaip ir ieškovas. Šis prokuroro procesinis statusas suteikia jam tokias procesines teises ir pareigas kaip ir ieškovui, kurio materialiojo intereso apsaugai pareikštas ieškinys. Taigi, prokuroras neturi materialiojo intereso ir tuo skiriasi nuo ieškovo, kurio materialiojo intereso apsaugai vyksta teismo procesas. Tas faktas, kad prokuroras neturi materialiojo suinteresuotumo, nesuteikia jam daugiau teisių nei kitiems ieškovams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2013).
60. Apeliantas bylos nagrinėjimo proceso eigoje neteko administratoriaus teisių, todėl neteko ir procesinių ex officio (pagal įstatymą turinčio įgalinimus veikti) ieškovo teisių, nes prarado atitinkamą procesinį teisinį veiksnumą, kurio turinį sudarė galėjimas teisme pareikšti ieškinį (CPK 38 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, apelianto kaip turto administratorius teisinis statusas pasibaigė ir jis pasitraukė iš bylos.
61. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas ir aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nebeliko ieškovo, o administruojamo turto savininkas trečiasis asmuo OAO „Minskij traktornyj zavod“, turintis materialųjį teisinį suinteresuotumą byloje, nepareiškė ieškinio. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad civilinis procesas ginčo teisenos tvarka grindžiamas dvišališkumu, kuriam būdinga tai, kad kiekviename procese egzistuoja dvi šalys – ieškovas ir atsakovas. Būtent dviejų šalių egzistavimas procese sudaro tinkamas sąlygas jam vykti, įgyvendinti rungimosi principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008). Procese likus tik vienai šaliai, civilinė byla negali būti toliau nagrinėjama, todėl, į procesą neįstojus naujai šaliai, byla turi būti nutraukiama kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
62. Nustačius, kad nagrinėjamoje byloje negalimas procesinių teisių perėmimas, taip pat nesant OAO „Minskij traktornyj zavod“ valios įstoti į procesą ieškovu pareiškiant savarankišką ieškinį savo vardu, yra pagrindas bylą nutraukti.
63. Spręstina, kad, netekus turto administratoriaus įgaliojimų ir įstatymo numatytu pagrindu iki bylos paskyrimo nagrinėti į 2020 m. spalio 19 d. teismo posėdį pasitraukus iš bylos ieškovui, negalėjo būti taikomas ir reikalavimas atvykti į pirmosios instancijos teismo posėdį, o neatvykus – negalėjo būti taikomos CPK 246 straipsnio 1 dalies pasekmės ir ieškinys paliktas nenagrinėtas, kadangi buvo įstatyme nustatytas pagrindas bylą nutraukti. Kaip jau pasisakyta šioje nutartyje, ieškinys negali būti paliktas nenagrinėtas esant įstatyme nustatytam pagrindui civilinę bylą nutraukti.
64. Apeliantas turto administratoriumi paskirtas antstolio patvarkymu CPK 744 straipsnio 1 dalies pagrindu. Administravimo rūšis nustatoma administravimą nustatančiame akte. Jeigu administravimą nustatančiame akte administravimo rūšis nenustatyta, laikoma, kad tai paprastasis administravimas (CK 4.239 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 744 straipsnio 3 dalį, skolininko turto administratorius veikia vadovaudamasis paprastąjį turto administravimą reglamentuojančiomis CK nuostatomis ir turi paprastąjį turto administravimą atliekančio administratoriaus teises, pareigas ir atsakomybę. Todėl turtui antstolio patvarkymu buvo nustatytas paprastasis turto administravimas ir apeliantas veikė pagal paprastąjį turto administravimą reglamentuojančias teisės normas. Turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu (CK 4.240 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad turto administratoriaus teisė valdyti, naudoti ar disponuoti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu turtu įgyvendinama ne savo, o naudos gavėjo – turto savininko ar trečiojo asmens, kurio naudai nustatytas administravimas, naudai (CK 4.240 straipsnio 1 dalis, 4.242 straipsnio 2 dalis). Administratorius turi teisę tik į atlyginimą už nurodytų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo teisių įgyvendinimą (CK 4.238 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-686/2015).
65. Tačiau, pagal turto administravimą reglamentuojančias teisės normas turėdamas pareigą veikti tik naudos gavėjų interesais ir jų naudai, apeliantas ieškiniu prašė priteisti licencinį mokestį savo naudai, nors pagal CK 4.238 straipsnio 1 dalį administratorius turi teisę tik į atlyginimą, nustatytą administravimą nustatančiame akte, bet ne į administruojamo turto pajamas. Administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams (CK 4.423 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.423 straipsnio 2 dalį, administratorius neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto ar informacijos, susijusios su turto administravimu, savo interesams, išskyrus atvejus, kai tai leidžia daryti naudos gavėjas ar administravimą nustatęs aktas.
66. Be to, apeliantas reikalavo pripažinti su atsakovu sudarytą savo parengtą licencinę sutartį ir priteisti licencinį mokestį už OAO „Minskij traktornyj zavod“ vardu registruotų prekių ženklų ir autorių teisių objektų naudojimą. Licencinės sutarties sudarymas yra disponavimas prekių ženklais ir autorių teisių objektais, todėl apeliantas, pareiškęs ieškinį ir jame reikalaudamas pripažinti bei apginti teises, kylančias iš disponavimo administruojamu turtu, veikė ne kaip paprastojo turto administravimo subjektas, bet kaip administratorius, vykdantis visišką turto administravimą (CK 4.241 straipsnis). Taigi, darytina išvada, kad pareikšdamas ieškinį, kuriame prašė pripažinti, kad turto savininko vardu su atsakovu sudarė licencinę sutartį ir priteisti licencinį mokestį jo naudai, apeliantas veikė ultra vires (viršydamas suteiktus įgaliojimus), t. y. vadovaudamasis visišką turto administravimą reglamentuojančiomis CK nuostatomis.
67. CPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė išlaidas patyrė dėl to, kad ji turėjo rengti procesinius dokumentus dėl prieš ją paduoto ieškinio, pripažino, jog dėl susidariusių išlaidų yra atsakingas apeliantas. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliantas nesutinka ir nurodo, kad jis nėra administruojamo turto savininkas, todėl bylinėjimosi išlaidos neturi būti priteisiamos iš turto administratoriaus.
68. Atsakovė išlaidas advokato pagalbai patyrė rengdama procesinius dokumentus, būtinus apeliantui teisme pradėjus prieš ją bylą. Kaip minėta, apeliantas pareikšdamas ieškinį prašė pripažinti, kad sudarė licencinę sutartį ir priteisti licencinį mokestį, be to, prašė šį mokestį priteisti savo naudai, taip veikė viršydamas jam įstatymu ir turto administravimą nustatančiu antstolio patvarkymu jam suteiktas teises. Todėl būtent apeliantas, nurodytu būdu inicijavęs bylą, yra prisiėmęs priešingos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo riziką. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrįstai priteisė iš apelianto, taikydamas bendrą taisyklę, kad jas atlygina už jų susidarymą atsakinga šalis, negavusi savo reikalavimų patenkinimo, atsakovę bendrąja prasme laikant šalimi, kurios naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 94 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1 dalis).
69. Spręsdamas dėl apeliantės prašymo bylinėjimosi išlaidas priteisti tik iš valdant administruojamą turtą sukauptų lėšų, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į šios nutarties 68 punkte konstatuotą aplinkybę, kad apeliantas veikė viršydamas savo įgaliojimus. CK 4.244 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administratorius asmeniškai atsakingas tretiesiems asmenims, jeigu jis viršijo savo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai naudos gavėjas sandorį vėliau patvirtino ar trečiasis asmuo žinojo, kad administratorius veikdamas viršijo savo įgaliojimus. Atsakovas (trečiasis asmuo CK 4.244 straipsnio 2 dalies prasme) nepripažino ieškinio, nesudarė reikalaujamos sutarties su apeliantu. Byloje nėra duomenų apie turto savininko kreditorių pareikštą patvirtinimą dėl ginčo licencinės sutarties sudarymo, o turto savininkas atsisakė palaikyti (pareikšti) ieškinį. Nagrinėjamos bylos ribose teismas neturi pagrindo spręsti iš apelianto atsakovui priteisiamų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp apelianto ir trečiojo asmens arba byloje nedalyvaujančių trečiojo asmens kreditorių klausimo, toks ginčas, jeigu kiltų, nagrinėtinas atskiroje byloje. Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisus, kaip reikalauja apeliantė, iš valdant administruojamą turtą sukauptų lėšų, rizika neatgauti patirtų bylinėjimosi išlaidų tektų atsakovei, tuo tarpu apeliantei, pradėjusiai bylą teisme savo vardu, jokia forma ir jokia apimtimi negavusiai savo reikalavimų patenkinimo, viršijusiai savo turėtus įgaliojimus ir dėl to pagal įstatymą turinčiai pareigą atsakyti prieš trečiuosius asmenis neatsirastų pareiga atlyginti tokias išlaidas, o tai nederėtų nei su CK 4.244 straipsnio 2 dalimi, nei su jau minėta bendra taisykle, kad bylinėjimosi išlaidas, priešingai šaliai procese elgiantis sąžiningai, jai sumoka nesėkmingą bylos rezultatą patyręs asmuo.
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties
70. Apeliantas pateikė teismui prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo, kuriame nurodė, kad teismas paliko ieškinį nenagrinėtą ne dėl apelianto kaltės, todėl apeliantui grąžintinas už ieškinį sumokėtas 988 Eur žyminis mokestis.
71. Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2020 m. spalio 22 d. nutartimi, nustatęs, kad ieškinys paliktas nenagrinėtas ne CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu bei nesant galimybės taikyti CPK 87 straipsnio 10 punktą, prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo atmetė.
72. CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad kai byla nutraukiama, jei ji nenagrinėtina teisme, ieškovui grąžinamas už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis.
73. Pripažinus, kad teismas nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą ir yra pagrindas civilinę bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, apeliantui prašant, jam turi būti grąžintas už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis, nes taip imperatyviai nurodo įstatymas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutarties
74. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-662-259/2020 susiklostė analogiška situacija, kaip ir Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-457-580/2020, kai ginčo turto administratorius, pareiškęs ieškinį, neteko savo kaip administratoriaus teisių, bylos nagrinėjimo metu antstoliui panaikinus šiam turtui pritaikytus areštus. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pažymėjo, kad ieškovas turto administratorius G. Ž. nebegali turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, nes pakito faktinės aplinkybės, kurių pagrindu buvo pareikštas ieškinys, t. y. jis nebėra antstolio A. L. patvarkymais areštuoto turto administratorius. Teisinio materialiojo suinteresuotumo ieškinio reikalavimais šiuo metu neišreiškė ir OAO „Minskij traktornyj zavod“ įgaliotas atstovas Lietuvoje. Todėl teismas sprendė, kad ieškinys paliktinas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, CPK 48 straipsnio 3 dalis).
75. Apeliantas atskiruoju skundu Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutarties dalies, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, neskundžia, tačiau nesutinka su nutarties dalimi, kuria iš apelianto atsakovės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos, taip pat atmestas apelianto prašymas priteisti iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir grąžinti už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį.
76. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad byloje susidariusias bylinėjimosi išlaidas nulėmė ieškovo veiksmai, todėl ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Teismas pažymėjo, kad ieškovui šioje byloje jau pasirengimo nagrinėti bylą teismo posėdyje metu buvo žinoma aplinkybė, kad pareikšti ieškiniai yra galimai nepagrįsti. Be to, vykdomojoje byloje Nr. 0159/17/01637 pasiekus taikų susitarimą tarp išieškotojo bendrovės „Suraleb, Inc.“ ir skolininko OAO „Minskij traktornyj zavod“, kuris buvo patvirtintas Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi, ginčas byloje iš esmės neteko prasmės, tačiau ieškovas nesiėmė aktyvių veiksmų, kad būtų užbaigtas šioje byloje prasidėjęs civilinis procesas.
77. Pasisakydamas dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, ieškovui inicijavus teismo procesą, kuris nebuvo būtinas vykdant OAO „Minskij traktornyj zavod“ priklausančio turto – Prekės ženklų ir Autorių teisių objektų – administravimą, priteistinos iš ieškovo (CK 4.244 straipsnio 1 dalis).
78. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ir nekartodama nutarties 68 - 69 punktuose jau nurodytų motyvų, pažymi, kad atsakovė išlaidas advokato pagalbai patyrė rengdama procesinius dokumentus, būtinus apeliantui teisme pradėjus prieš ją bylą. Kadangi būtent apeliantas yra ieškovas, inicijavęs bylą, kurią jis pradėjo viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, dėl to nėra pagrindo iš atsakovės priteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų ir jis laikytinas atsakingu atsakovei kaip priešingai šaliai už patirtas bylinėjimosi išlaidas, jas priteisiant iš apelianto, o ne iš valdant administruojamą turtą sukauptų lėšų.
79. Spręsdamas apelianto prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinį paliekant nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu neįvykus procesinių teisių perėmimui ir įvertinus tai, kad byla buvo pradėta nagrinėti iš esmės, o ieškovas nesiėmė aktyvių veiksmų užbaigti pradėtą civilinį procesą, ieškovui nėra pagrindo grąžinti jo sumokėtą žyminį mokestį.
80. Nesant skundo, apeliacinės instancijos teismas netiria, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą. CPK 87 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami kitais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl ieškovo kaltės. Nustačius, kad apeliantas, pareiškęs ieškinį, neteko administratoriaus teisių, teisėjų kolegijos vertinimu, bylos procesas turėjo būti pabaigtas nepriklausomai nuo tolimesnių apelianto veiksmų procese, todėl turi būti laikoma, kad procesas buvo pabaigtas ne dėl ieškovo kaltės, o dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, dėl to yra pagrindas apeliantui grąžinti jo sumokėtą žyminį mokestį.
Dėl Panevėžio apygardos teismas 2020 m. spalio 29 d. nutarties
81. Iš bylos duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-178-425/2020 susiklostė analogiška situacija, kaip ir Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-457-580/2020, kai ginčo turto administratorius, pareiškęs ieškinį, neteko savo kaip administratoriaus teisių, bylos nagrinėjimo metu antstoliui panaikinus šiam turtui pritaikytus areštus. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. spalio 12 d. nutartyje nurodė, kad procese likus tik vienai šaliai, civilinė byla negali būti toliau nagrinėjama, ji arba nutraukiama arba taikomos kitos procesinės taisyklės – CPK 48 straipsnyje reglamentuotas procesinių teisių perėmimas. Kadangi nagrinėjamoje civilinėje byloje neįvyko procesinių teisių ir pareigų perėmimas bei joks proceso dalyvis nesiekė įstoti į procesą ir būti ieškovu, darytina išvada, kad ši byla toliau nebegali būti nagrinėjama teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, dėl ko yra pagrindas bylą nutraukti.
82. Apeliantas atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties dalies, kuria civilinė byla nutraukta, neskundžia, tačiau nesutinka su nutarties dalimi, kuria iš apelianto atsakovės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl to, jog turėjo rengti procesinius dokumentus dėl prieš ją paduoto ieškinio. Teismas pažymėjo, kad ieškovu ieškinyje nurodytas turto administratorius G. Ž., nurodytas jo asmens kodas, o ieškinio rezoliucinėje dalyje išdėstytas prašymas licencinį mokestį priteisti ieškovui. Teismas pripažino, kad šioje byloje bylos šalimi buvo turto administratorius G. Ž..
83. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, nekartodama nutarties 68 - 69 punktuose nurodytų motyvų, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė išlaidas advokato pagalbai patyrė rengdama procesinius dokumentus, būtinus apeliantui teisme pradėjus prieš ją bylą. Apeliantas pateikė ieškinį ne OAO „Minskij traktornyj zavod“, o savo vardu, pateiktu ieškiniu prašė pripažinti sudarytą licencinę sutartį ir sau priteisti licencinį mokestį, todėl būtent apeliantas yra ieškovas, inicijavęs bylą, ir dėl to jis laikytinas viršijusiu savo kaip turto administratoriaus įgalinimus, todėl atsakingu priešingai šaliai už patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl nurodomų motyvų bylinėjimosi išlaidos skundžiama pirmosios instancijos nutartimi pagrįstai teismo priteistos iš apelianto, o ne iš valdant administruojamą turtą sukauptų lėšų ir skundžiamos nutarties apelianto nurodomais motyvais nėra pagrindo naikinti.
Dėl bylos procesinės baigties
84. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovas atsisakė ieškinio, taip pat nepagrįstai ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą, todėl skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nutarties dalis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – civilinė byla nutrauktina, kita skundžiamos nutarties dalis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, paliekama nepakeista, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – apeliantui grąžintinas už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai, 338 straipsnis).
85. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutarties dalis, kuria netenkintas apelianto prašymas dėl žyminio mokesčio grąžinimo, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – apeliantui grąžintinas už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis, kita skundžiamos nutarties dalis, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).
86. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo skundžiama apimtimi naikinti teisėtą ir pagrįstą Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
87. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
88. Atsakovė UAB „Vilniaus Lytagra“ pateikė teismui prašymą atlyginti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patirtas bylinėjimosi išlaidas – 363 Eur. Iš dalies tenkinus ieškovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. ir 2020 m. spalio 22 d. nutarčių (patenkinus 50 proc. reikalavimų), atsakovei iš ieškovo priteistina 181,50 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
89. Atsakovė UAB „Panevėžio Lytagra“ taip pat pateikė teismui prašymą atlyginti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patirtas bylinėjimosi išlaidas – 363 Eur. Atmetus atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties, atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi priteistinos iš apelianto.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktais, 338 straipsniu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Nutraukti civilinę bylą pagal ieškovo turto administratoriaus G. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus Lytagra“ dėl licencinio mokesčio priteisimo.
Priteisti iš ieškovo turto administratoriaus G. Ž. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Lytagra“ naudai 2 299 Eur (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt devynis eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti“.
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – grąžinti ieškovui turto administratoriui G. Ž. už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį – 988 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus).
Priteisti iš ieškovo turto administratoriaus G. Ž. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Lytagra“ naudai 181,50 Eur (šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą, 50 ct) išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl žyminio mokesčio grąžinimo, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – grąžinti ieškovui turto administratoriui G. Ž. už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį – 1 359 Eur (tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt devynis eurus).
Kitą Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš turto administratoriaus G. Ž. atsakovės UAB „Panevėžio Lytagra“, naudai 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Artūras Driukas
Dalia Kačinskienė
Vytautas Zelianka