Civilinė byla Nr. e2A-518-368/2023
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00577-2023-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.1; 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 29 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Š. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) mokyklos Vilniuje ieškinį atsakovams Š. D. ir J. D. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) mokyklos Vilniuje ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų J. D. ir Š. D. 13 536,20 Eur skolą, 4 872,60 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys sudarė Priėmimo į mokyklą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti atsakovų vaikams P. D. ir G. D., atsižvelgiant į jų amžių priešmokyklinio, ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ar papildomo ugdymo paslaugas pagal valdybos patvirtintą ugdymo programą. Ieškovė siuntė atsakovams sąskaitas apmokėti, vėliau sudarė raštu du susitarimus, kuriuose atsakovai įsipareigojo solidariai mokėti skolą dalimis, o už jos nemokėjimą susitarė dėl 0,2 proc. delspinigių sumos. Atsakovai susitarimo nevykdė, todėl Sutartis buvo nutraukta nuo 2021 m. sausio 11 d. Atsakovai pagal 2022 m. kovo 14 d. sudaryto susitarimo 1 punktą, įsipareigojo skolą padengti solidariai.
3. Atsakovė Š. D. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovė buvusio sutuoktinio J. D. sprendimo leisti vaikus į brangiausią Vilniaus mokyklą nepalaikė, nes pati tokių sumų neuždirbo ir sutarties su mokykla nepasirašė. Susitarimus su mokykla pasirašė dėl skolos atlyginimo solidariai, tikėdama sutuoktinio žodžiu, kad jai nereikės skolos grąžinti. Mokykla prieš pasirašant sutartį turėjo įvertinti J. D. mokumą ir neleisti tokioms skoloms susikaupti. Atsakovė nesutinka grąžinti ieškovei skolą, nes atsakovė išlaiko vaikus, o gaunamų pajamų užtenka tik pragyventi.
4. Atsakovas J. D. teismui pateiktame rašte nurodė, kad mokyklos direktorius nepasirašė ir atsakovui neperdavė Sutarties, todėl ieškinys yra nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 5 d. sprendimu teismas ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovei VšĮ (duomenys neskelbtini) mokyklai Vilniuje solidariai iš atsakovų J. D. ir Š. D. 13 536,20 Eur skolą, 4 872,60 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines (procesines) palūkanas už priteistą 18 408,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė ieškovei VšĮ (duomenys neskelbtini) mokyklai Vilniuje iš atsakovo J. D. 1 782,70 Eur bylinėjimosi išlaidas ir iš atsakovės Š. D. 1 782,70 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas pažymėjo, kad Sutartį dėl priėmimo į mokyklą pasirašė atsakovė Š. D. Vaikai buvo ugdomi mokykloje nuo 2018 m. iki 2021 m. sausio 11 d. Byloje kilo ginčas dėl 2020–2021 m. susidariusios skolos už vaikų ugdymą. Teismas įvertinęs, kad atsakovams mokesčiai, numatyti Sutarties 2 punkte, buvo žinomi, vėliau šalys pasirašė susitarimą dėl įsiskolinimo sumokėjimo, sprendė, jog Sutartyje numatyti mokesčiai atsakovus tenkino – vaikų ugdymas buvo tęsiamas, paslaugos teikiamos. Atsakovė pasirašydama 2021 m. ir 2022 m. susitarimus dėl skolos mokėjimo dalimis ir iš dalies mokėjusi pagal susitarimus, patvirtino, kad prievolė ieškovei yra solidari. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad abu atsakovui ieškovei atsakingi solidariai, nes Sutartis buvo sudaryta užtikrinti vaikų auklėjimą ir švietimą (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).
7. Teismas nustatė, kad sąskaitos už vaikų mokslą buvo išrašomos Sutartyje nurodytam asmeniui Š. D. Tarp šalių buvo pasirašyti 2021 m. kovo 29 d. ir 2022 m. kovo 14 d. susitarimai dėl mokėjimo dalimis, tačiau skola nebuvo sumokėta, nors atsakovai pripažino, kad paslaugas mokykla vaikams suteikė. Teismas sprendė, kad atsakovai nevykdė Sutartyje numatytų įsipareigojimų, skola nebuvo sumokėta ir pagal šalių pasirašytą grafiką, todėl yra pagrindas ieškovei iš atsakovų solidariai priteisti 13 536,20 Eur skolą ir 4 872,60 Eur delspinigius ir procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovė Š. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2987-797/2023 ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį apeliantės Š. D. atžvilgiu atmesti. Priteisti iš ieškovės apeliantės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Kadangi už apeliacinio skundo parengimą apeliantės atstovui sumokėjo jos prašymu J. A., prašo 1 210 Eur atstovavimo išlaidų sumą priteisti J. A. naudai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei nepagrįstai ir neteisėtai tenkino ieškovės ieškinį apeliantės atžvilgiu, nes apeliantė nėra 2022 m. kovo 14 d. susitarimo šalis. Šio susitarimo šalimis nurodyti ieškovė ir atsakovas J. D., todėl šio susitarimo 1 punktas, kuriame nurodyta, jog Paslaugos gavėjai solidariai įsipareigoja sumokėti Mokyklai 14 536,20 Eur skolą, negali būti taikomas apeliantės atžvilgiu ir yra taikytinas tik atsakovo J. D. atžvilgiu. Nors šio Susitarimo teksto apačioje yra apeliantės parašas, nereiškia, jog jos atžvilgiu taikytinos Susitarimo šaliai – atsakovui J. D. galiojančios sąlygos. Be to, apeliantė Susitarimą su mokykla pasirašė tikėdama buvusio sutuoktinio žodžiu, kad tai jos nelies, o atsakovui suteiks laiko susitvarkyti su finansais ir sumokėti skolą, nes tuo metu atsakovo verslas turėjo finansinių sunkumų. Atsakovo J. D. ir apeliantės santuoka nutrūko dar 2020 m. rugsėjo 4 d., todėl 2022 m. kovo 14 d. susitarimui negali būti taikomos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatos.
8.2. Teismas nepagrįstai iš apeliantės priteisė delspinigius, o priteisdamas nepagrįstai jų nesumažino iki protingo dydžio. Apeliantė nėra 2022 m. kovo 14 d. Susitarimo šalimi, todėl jos atžvilgiu minėto susitarimo nuostatos netaikytinos.
8.3. Apeliantė pirmosios instancijos teisme nereiškė prašymo sumažinti prašomas priteisti netesybas. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime privalėjo įvertinti, ar prašomos priteisti netesybos nėra neprotingai didelės bei ar nėra pagrindo jas sumažinti, todėl teismas pažeidė CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas bei nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Teismų praktikoje 0,2 procentų netesybos pripažįstamos per didelėmis ir dažniausiai mažinamos iki 0,02 proc. už kiekviena uždelstą dieną.
8.4. Įvertinus tai, kad 1) iki kreipimosi j teismą dalis prievolės buvo įvykdyta; 2) buvo vėluojama įvykdyti prievolę ne piktybiškai, o dėl sunkios atsakovų finansinės padėties; 3) atsakovai ieškovo atžvilgiu yra vartotojai; 4) 2022 m. kovo 14 d. Susitarime numatytos 0,2 procentų palūkanos daugiau nei dešimt kartų viršija standartinį bankų mokamų palūkanų dydį (Priėmimo į mokyklą sutartyje buvo numatyti dvigubai mažesni (0,1 proc.) delspinigiai); 5) ieškovė nepatyrė nuostolių. Todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo sumažinti ieškovės prašomas priteisti palūkanas iki 0,02 procentų už kiekviena uždelsta diena, t. y. iki 487,26 Eur sumos.
9. Ieškovė VšĮ (duomenys neskelbtini) mokyklos Vilniuje atsiliepime į ieškinį prašė atmesti atsakovės (apeliantės) Š. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo sprendimo 2023 m. birželio 5 d. civilinėje byloje Nr. e2-2987-797/2023; palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo sprendimą 2023 m. birželio 5 d. civilinėje byloje Nr. e2-2987-797/2023; priteisti ieškovei VšĮ (duomenys neskelbtini) mokyklai Vilniuje iš atsakovės (apeliantės) Š. D. civilinę bylą nagrinėjant patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovų solidari prievolė mokėti už jų vaikų mokslą kilo iš ieškovės ir atsakovų sudarytos Priėmimo į mokyklą sutarties
Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 29 d. ieškovės ir atsakovų sudaryto susitarimo dėl skolos apmokėjimo, kuriuo atsakovai solidariai įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d. sumokėti 16 236,20 Eur skolą ir 2022 m. kovo 14 d. ieškovės ir atsakovų sudarytą Susitarimą dėl skolos apmokėjimo, kuriuo atsakovai solidariai įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d. sumokėti 14 536,20 Eur skolą.
9.2. Taip pat teismas teisingai sprendė, kad atsakovų solidarioji prievolė ieškovei kyla iš įstatymo (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Sutartis sudaryta atsakovų vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti, todėl atsakovų prievolės iš Sutarties yra solidariosios, nepriklausomai nuo to, kad Sutartį pasirašė tik atsakovas. Sutartis sudaryta ne dėl paskolos ėmimo, ne dėl prekių pirkimo išsimokėtinai, todėl atsakovų solidariosios prievolės prezumpcija, įtvirtinta CK 3.109 straipsnio 3 dalyje nebuvo nepaneigta.
9.3. Aplinkybė, kad atsakovų santuoka 2020 m. rugsėjo 4 d. buvo nutraukta teisinės reikšmės neturi, nes Sutartis sudaryta ir įsigaliojo šalių santuokos metu, ieškovė atsakovų skyrybų procese nedalyvavo, nes nebuvo informuota apie skyrybų procesą, todėl net ir nutraukus santuoką atsakovų solidarioji prievolė ieškovei išliko. Be to, jau po santuokos nutraukimo, 2021 m. kovo 29 d. ir 2022 m. kovo 14 d. susitarimais atsakovai patvirtino savo solidariąją prievolę ieškovei. Atsakovui neginčija susitarimų sudarymo fakto ir jų turinio. Apeliantė minėtus susitarimus iš dalies vykdė.
9.4. Apeliantė 2022 m. kovo 14 d. susitarimą pasirašė, todėl priešingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantė, ji yra 2022 m. kovo 14 d. Susitarimo šalimi.
9.5. Nesutinka su apeliantės skundo argumentais dėl netesybų. Atsakovų pareiga mokėti netesybas išplaukia iš 2021 m. kovo 29 d. ir 2022 m. kovo 14 d. susitarimų (2 punktas).
9.6. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos ex officio mažinti 2021 m. kovo 29 d. ir 2022 m. kovo 14 d. susitarimuose sulygtų netesybų dydį. Apeliantė bylos nagrinėjimo metu neginčijo nei pareigos mokėti delspinigius, nei delspinigių dydžio. Aplinkybė, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė nebuvo atstovaujama advokato, pareigai mokėti delspinigius jokios reikšmės neturi, nes ši pareiga nėra susijusi nei su apeliantės atstovavimu klausimu, nei su jos turtine padėtimi.
9.7. Lietuvos teismų praktikoje yra išaiškinta, kad 0,2 procentų dydžio delspinigiai nėra per dideli ar akivaizdžiai prieštaraujantys CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016, Nr. e2A-367-178/2018; Nr. e2A- 384-302/2018).
9.8. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių apeliantės teiginius dėl jos sunkios finansinės padėties. Bylą nagrinėjęs teismas kelis kartu siūlė apeliantei pateikti jos finansinę padėtį patvirtinančius įrodymus, tačiau apeliantė pati šios galimybės atsisakė, todėl ji neturi pagrindo kvestionuoti teismo išvadas, jeigu ji pati neteikė įrodymų, kuriais rėmėsi.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, atstovaujama direktoriaus S. R., ir atsakovas J. D. pasirašė priėmimo į mokyklą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią šalys susitarė dėl atsakovų vaikų P. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. D., gim. (duomenys neskelbtini), priėmimo į mokyklą 2020–2021 mokslo metams ir ugdymo pagal mokyklos programą. Ieškovė nurodė, kas Sutartis buvo nutraukta 2021 m. sausio 11 d.
12. Ieškovė 2020 m. balandžio 20 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 2 500 Eur depozitui apmokėti (už mokinį G. D.) ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 2 500 Eur depozitui apmokėti (už mokinį P. D.), kuriose nurodytas apmokėjimo terminas iki 2020 m. gegužės 1 d. Mokėtoja nurodyta Š. D.
13. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 14 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 15 660 Eur sumai (už mokinį P. D.) ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 15 660 Eur sumai (už mokinį G. D.), kurias nurodyta apmokėti nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. iki 2021 m. balandžio 30 d., mokant kas mėnesį iki nustatyto termino po 1 957,50 Eur. Mokėtoja nurodyta Š. D.
14. Ieškovė ir atsakovai 2021 m. kovo 29 d. sudarė susitarimą dėl skolos apmokėjimo (toliau –2021 m. kovo 29 d. susitarimas), pagal kurio 1 punktą, atsakovai solidariai įsipareigojo ieškovei sumokėti 16 236,20 Eur skolą pagal nurodytus Susitarime terminus, t. y. nuo 2021 m. balandžio 5 d. iki 2021 m. lapkričio 5 d. kas mėnesį sumokant po 100 Eur ir iki 2021 m. gruodžio 31 d. sumokant 15 436,20 Eur. Šio susitarimo 2 punkte šalys sutarė, kad praleidus nustatytus mokėjimo terminus yra mokami 0,2 proc. dydžio delspinigiai nuo visos neapmokėtos skolos už kiekvieną uždelstą dieną. 2021 m. kovo 29 d. susitarimą abu atsakovai pasirašė elektroniniais parašais.
15. Ieškovė ir atsakovai 2022 m. kovo 14 d. sudarė susitarimą dėl skolos apmokėjimo (toliau – 2022 m. kovo 14 d. susitarimas), pagal kurio 1 punktą, atsakovai solidariai įsipareigojo ieškovei sumokėti 14 536,20 Eur skolą pagal nurodytus Susitarime terminus, t. y. nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d. kas mėnesį sumokant po 1000 Eur ir iki 2022 m. gruodžio 31 d. sumokant 6 536,20 Eur. Šio susitarimo 2 punkte šalys sutarė, kad praleidus nustatytus mokėjimo terminus yra mokami 0,2 proc. dydžio delspinigiai nuo visos neapmokėtos skolos už kiekvieną uždelstą dieną. 2022 m. kovo 14 d. susitarimą pasirašė abu atsakovai.
16. Iš sąskaitos išrašų nustatyta, kad atsakovė Š. D. už vaikų G. D. ir P. D. ugdymą ieškovei 2020 m. spalio 12 d. pagal (duomenys neskelbtini) sąskaitą sumokėjo 1 000 Eur, 2020 m. spalio 12 d. pagal (duomenys neskelbtini) sąskaitą sumokėjo 1 000 Eur, 2021 m. kovo 30 d. sumokėjo 100 Eur, 2021 m. balandžio 30 d. sumokėjo 100 Eur, 2021 m. birželio 1 d. sumokėjo 100 Eur, 2021 m. liepos 1 d. sumokėjo 100 Eur, 2021 m. spalio 7 d. sumokėjo 100 Eur, 2021 m. rugpjūčio 30 d. sumokėjo 200 Eur, 2022 m. vasario 7 d. sumokėjo 1 000 Eur, 2022 m. balandžio 8 d. sumokėjo 1 000 Eur.
17. Iš Lietuvos Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovai civilinėje byloje Nr. e2YT-8923-1051/2020 2020 m. liepos 23 d. pateikė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu teismas nutraukė J. D. ir Š. D. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Sprendimas įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 4 d.
Dėl 2022 m. kovo 14 d. susitarimo galiojimo apeliantei
18. Apeliantė skunde teigia, kad ji nėra 2022 m. kovo 14 d. susitarimo šalimi, nors šio susitarimo šalimis nurodyti ieškovė ir atsakovas J. D., todėl šio susitarimo 1 punktas, kuriame nurodyta, jog Paslaugos gavėjai solidariai įsipareigoja sumokėti Mokyklai 14 536,20 Eur skolą, negali būti taikomas apeliantės atžvilgiu ir yra taikytinas tik atsakovo J. D. atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliantės argumentais.
19. Iš 2022 m. kovo 14 d. susitarimo nustatyta, kad minėtą susitarimą kaip paslaugos gavėjai pasirašė tiek J. D., tiek apeliantė Š. D. Nors susitarimo įžanginėje dalyje tik J. D. yra įvardijamas kaip „paslaugos gavėjai“, tačiau apeliantė pasirašydama susitarimą, kaip paslaugos gavėja, patvirtino, kad ji yra šio susitarimo viena iš šalių kartu su J. D., kaip paslaugos gavėjai.
20. Pažymėtina, kad sutarties laisvės principas civiliniuose teisiniuose santykiuose užtikrina, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1, 4, 5 dalys), teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
21. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka, kad ji yra 2022 m. kovo 14 d. susitarimo šalis kaip paslaugų gavėja kartu su J. D. Pažymėtina, kad apeliantė neginčija šio susitarimo sudarymo, tik deklaratyviai nurodė, kad 2022 m. kovo 14 d. susitarimą pasirašė tikėdama buvusio sutuoktinio žodžiu, kad susitarimo jai nereikės vykdyti, o atsakovas turės papildomai laiko susitvarkyti finansus ir sumokėti skolą. Tai gi, iš apeliantės apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantei pasirašant susitarimą buvo suprantama, kad pagal susitarimo sąlygas ji kartu su sutuoktiniu turi atlyginti ieškovei skolą, kuri susidarė už ieškovės vykdant Sutartį suteiktas ugdymo paslaugas apeliantės ir atsakovo vaikams, tačiau apeliantė tikėjosi išvengti skolos mokėjimo, atsakovui sumokėjus visą skolą.
22. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis).
23. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra išsami ir išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; 2020 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020 55 punktą ir kt.).
24. Byloje nėra jokių įrodymų, kad būtų šalių sutarimu pakeistos 2022 m. kovo 14 d. susitarimo sąlygos, kuriose būtų sutarta, jog apeliantės atžvilgiu 2022 m. kovo 14 d. susitarimo sąlygos nebegalioja ir ji neturi pareigos vykdyti minėto susitarimo sąlygų, t. y. solidariai su J. D. susitarimo 1 punkte nurodytomis sąlygomis atlyginti ieškovei skolą. Apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neteikė priešieškinio, kuriuo būtų ginčijusi 2022 m. kovo 14 d. susitarimą. Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. kovo 14 d. susitarimas yra galiojantis ir jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl susitarimo sąlygos yra privalomos jos šalims, tame tarpe ir apeliantei.
Dėl solidariosios atsakomybės
25. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad jos ir atsakovo J. D. santuoka nutrūko dar 2020 m. rugsėjo 4 d., todėl 2022 m. kovo 14 d. susitarimui negali būti taikomos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatos.
26. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
27. Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės skirstomos į dalines ir solidariąsias. Priklausomai nuo to, ar bendra prievolė yra solidarioji ar dalinė, skiriasi jos vykdymas ir sutuoktinių atsakomybės apimtis. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek vienas jų, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, pvz., pagal iš vieno sutuoktinio sudaryto sandorio, būtino išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą, kylančias prievoles sutuoktiniai atsako solidariai, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Jeigu prievolė yra dalinė, tai kiekvienas sutuoktinis privalo vykdyti tik savo dalį (CK 6.5 straipsnis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2013).
28. Atsižvelgiant į pateiktą sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles reglamentavimą ir jo išaiškinimus kasacinio teismo praktikoje, darytina išvada, kad, nenustačius prievolės pobūdžio, negali būti sprendžiamas sutuoktinių atsakomybės už prievolių nevykdymą (ar netinkamą vykdymą) klausimas. Prievolės pobūdžiui konstatuoti būtina nustatyti prievolės, dėl kurios vyksta ginčas, atsiradimo pagrindą, t. y. teisinius santykius, iš kurių kyla prievolė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditoriaus prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis, nustatant prievolės subjektus, jos dydį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2005; 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006; kt.).
29. CK 3.109 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga.
30. Nagrinėjimu atveju 2022 m. kovo 14 d. susitarimas buvo sudarytas dėl skolos, kuri susidarė atsakovams nevykdant mokėjimų Sutartyje nustatytomis sąlygomis. Susitarime nėra nurodytos jo pasirašymo datos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 2020 m. balandžio 20 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 2 500 Eur depozitui apmokėti (už mokinį G. D.) ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 2 500 Eur depozitui apmokėti (už mokinį P. D.), kuriose nurodytas apmokėjimo terminas iki 2020 m. gegužės 1 d., sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sutartis turėjo būti sudaryta iki 2020 m. gegužės 1 d., t. y. iki apeliantei ir jos sutuoktiniui 2020 m. liepos 23 d. kreipiantis į teismas prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir iki įsiteisėjant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimui (įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 4 d.), kuriuo buvo nutraukta J. D. ir Š. D. santuoka.
31. Atsižvelgiant į tai, kad Susitarimą dėl atsakovų vaikų ugdymo (švietimo užtikrinimo) su ieškove pasirašė atsakovas, būdamas su apeliante santuokoje, todėl pagal prievoles kilusias iš šios Sutarties apeliantė ir atsakovas atsako solidariai (CK 3.109 straipsnio 2 dalyje). Tai, kad ieškovė sąskaitas už atsakovų vaikų ugdymą išrašė jau teismui priėmus sprendimą dėl atsakovų santuokos nutraukimo, t. y. 2020 m. rugpjūčio 14 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 15 660 Eur sumai (už mokinį P. D.) ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 15 660 Eur sumai (už mokinį G. D.) ir jas atsakovai turėjo apmokėti jau esant nutrauktai jų santuokai, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. iki 2021 m. balandžio 30 d., mokant kas mėnesį nustatytas įmokas, nepašalina atsakovų solidarios atsakomybės, nes prievolė kilo iš sandorio susijusio su vaikų švietimu, sudaryto santuokos metu.
32. Taip pat, kaip jau minėta, 2022 m. kovo 14 d. susitarimo 1 punktu, sutarties šalys, tame tarpe ir apeliantė, sutarė, kad apeliantė ir atsakovas solidariai sumokės mokyklai 14 536,20 Eur skolą, kuri susidarė pagal Sutartį, iki 2022 m. gruodžio 31 d. sutartyje nustatytomis sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Sutartis ir 2022 m. kovo 14 d. susitarimas būtų negaliojantys. Aplinkybę, kad Sutarties 2 punkte nurodytas mokestis už mokslo metus ir kituose Sutarties nuostatuose nustatyta mokesčio mokėjimo tvarka bei kitos sąlygos ir 2022 m. kovo 14 d. susitarimo sąlygos atsakovams buvo aiškios bei suprantamos patvirtina tai, kad apeliantė dalį mokėjimų yra sumokėjusi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantė ir atsakovas yra solidariai atsakingi už prievolės kilusios iš Sutarties ir iš vėliau sudaryto 2022 m. kovo 14 d. susitarimo dėl skolos apmokėjimo įvykdymą.
33. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2018 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
34. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).
35. Byloje nustačius, kad atsakovai yra solidariai atsakingi ieškovei pagal prievolę kilusią iš Sutarties ir vėliau sudaryto 2022 m. kovo 14 d. susitarimo, ieškovei prašant priteisti skolą solidariai iš abiejų atsakovų, įvertinus tai, kad likusi neįvykdytos prievolės suma yra 13 536,20 Eur ir šios sumos atsakovai neginčija, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skolą ieškovei priteisė solidariai iš abiejų atsakovų.
Dėl delspinigių
36. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad šalys 2022 m. kovo 14 d. susitarimo 2 punkte sutarė dėl 0,2 procentų dydžio delspinigių, priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 4 872,60 Eur delspinigius. Apeliantė skunde teigia, kad ji nėra 2022 m. kovo 14 d. susitarimo šalis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jos priteisė delspinigius, o priteisdamas nepagrįstai jų nesumažino iki protingo dydžio.
37. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).
38. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
39. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020, 51 punktas ir jame nurodyta teismų praktika; 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
40. Paprastai šalys dėl netesybų ir jų dydžio susitaria sutartyje. Šiai sutarties sąlygai, kaip ir visai sutarčiai, taikomas sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali nustatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Tai, be kita ko, reiškia ir tai, kad sutartį pažeidusi šalis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018, 79 punktas).
41. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje pripažino, kad apeliantė yra tiek Sutarties, tiek 2022 m. kovo 14 d. susitarimo šalis, byloje nėra duomenų, kad susitarimas visas ar jo dalis būtų nuginčytą, todėl apeliantei yra privalomos šio susitarimo sąlygos, tame tarpe ir 2 punkto sąlyga, kurioje numatyta, kad praleidus nustatytus mokėjimo terminus yra mokami 0,2 procentų dydžio delspinigiai nuo visos neapmokėtos skolos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliantės apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė iš apeliantės priteisti delspinigius už 2022 m. kovo 14 d. susitarimo netinkamą vykdymą.
42. Apeliaciniame skunde apeliantė nesutikdama su teismo skundžiamame sprendime priteistų netesybų dydžiu, nurodė, kad iki kreipimosi į teismą dalis prievolės buvo įvykdyta; buvo vėluojama įvykdyti prievolę ne piktybiškai, o dėl sunkios atsakovų finansinės padėties; atsakovai ieškovės atžvilgiu yra vartotojai; 2022 m. kovo 14 d. susitarime numatytos 0,2 proc. palūkanos daugiau nei dešimt kartų viršija standartinį bankų mokamų palūkanų dydį; Sutartyje buvo numatyti dvigubai mažesni (0,1 proc.) nei 2022 m. kovo 14 d. susitarime delspinigiai); ieškovė nepatyrė nuostolių. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas privalėjo sumažinti ieškovės prašomas priteisti palūkanas iki 0,02 proc. už kiekviena uždelsta diena, t. y. iki 487,26 Eur sumos.
43. Kasacinis teismas, aiškindamas CK nuostatas dėl netesybų, yra nurodęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
44. Netesybų mažinimo klausimu kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 35 punktas).
45. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesukonkretintos, todėl nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 26 punktas).
46. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 46 punktas).
47. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018, 79 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
48. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Todėl pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka ne netesybas taikančiai šaliai, o netesybas mažinti prašančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 67 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 28 punktas; 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022, 46 punktas). Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas užtikrina šalių susitarimo dėl iš anksto nustatytų būsimų nuostolių neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius prievolę veiksmingumą ir paskirtį. Priešingu atveju susitarimas dėl būsimų nuostolių netesybų forma siekiant palengvinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą prarastų bet kokią prasmę ir neatitiktų šio instituto paskirties (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2022, 56 punktas).
49. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nei apeliantė, nei atsakovas neginčijo ieškovės prašomų netesybų dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas tenkinęs ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo pilna apimtimi, ieškovės reikalavimą priteisti delspinigius taip pat tenkino pilna apimtimi.
50. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti netesybas nustatytas 2022 m. kovo 14 d. susitarimo 2 punkte. Nors pasirašydami susitarimą atsakovai patvirtino, kad susitarimo sąlygos, įskaitant sutartinių netesybų dydį, yra priimtinos, tačiau, sutiktina su apeliante, kad yra pagrindas spręsti dėl netesybų mažinimo (CK 6.258 straipsnio 3 dalis).
51. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad neprotingai didelės netesybos gali būti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jeigu jos reikštų lupikavimo įteisinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2011). Nustatant netesybas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles netesybas. Susitarimų dėl netesybų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešojo intereso gynimu, nes nekontroliuojamas netesybų dydis gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarauja viešajai tvarkai.
52. Sprendžiant dėl 2022 m. kovo 14 d. susitarime sulygtų netesybų dydžio atsižvelgtina, kad susitarimas buvo sudarytas siekiant išspręsti klausimą dėl susidariusios skolos pagal Sutartį sumokėjimą. Atsižvelgtina į tai, kad skola dėl kurios grąžinimo buvo susitarta, yra kilusi iš Sutarties, kurią atsakovai sudarė kaip fiziniai asmenys savo vaikų interesais, su ieškove, kuri laikytina verslininke. Pažymėtina, kad skolą sudaro 13 536,20 Eur, o ieškovės priskaičiuota delspinigių suma – 4 872,60 Eur (13 536,20 Eur x 0,2 proc. x 180 d.), teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro vieną trečdalį skolos sumos ir yra labai didelė, atsižvelgiant į skolos sumą, labiau primenanti baudinę sankciją, todėl svarstytinas šios sumos proporcingumas atsakovų padarytam pažeidimui (CK 6.258 straipsnio 3 dalies).
53. Pažymėtina, kad nėra pagrindo sumažinti delspinigius iki apeliantės prašomos 0,02 proc. dydžio sumos. Taikant 0,02 proc. delspinigių dydį netesybų suma sudarytų 487,30 Eur (13 536,20 Eur x 0,02 proc. x 180 d.) sumą. Nagrinėjamu atveju vertinant tai, kad likusi nepadengta skola sudaro 13 536,20 Eur sumą, o apeliantės nurodoma priteisti delspinigių suma sudaro 3,59 procentus susidariusios skolos sumos, spręstina, kad apeliantės nurodomas 0,02 procentų delspinigių dydis yra akivaizdžiai per mažas. Teisėjų kolegijos vertinimu, netesybų mažinimas iki 487,30 Eur sumos (0,02 proc. dydžio delspinigiai) neatliktų prievolės įvykdymo užtikrinimo funkcijos, sąžiningumo, teisingumo bei proporcingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Taip pat, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl taikytinų delspinigių dydžio, nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatų, kurioje numatytas 0,5 procentų delspinigių dydis, kadangi 2022 m. kovo 14 d. susitarimo ir vartojimo kreditų sutarčių pobūdis yra skirtingas, be to įprastai kredito sutartyse yra numatyti papildomi mokesčiai, kurių dydis gali priklausyti nuo sutarties tinkamo vykdymo, kai tuo tarpu susitarime be delspinigių nėra numatyta jokių kitų papildomų mokesčių mokėjimo, priklausančių nuo susitarimo tinkamo vykdymo.
54. Ieškovei nepateikus įrodymų apie realiai patirtus nuostolius dėl atsakovų vėlavimo įvykdyti prievolę, įvertinus tai, kad Sutartyje buvo numatyti 0,1 procentų dydžio delspinigiai, t. y. mažesnis nei 2022 m. kovo 14 d. susitarime, atsižvelgus į kompensuojamąjį netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklėmis, yra pagrindas ieškovės reikalaujamų delspinigių normą mažintini iki 0,1 procentų dydžio. Pažymėtina, kad netesybų priteisimas ieškinyje prašoma apimtimi, atliktų ne kompensacinę ir prevencinę civilinės atsakomybės funkciją, bet neproporcingai nubaustų 2022 m. kovo 14 d. susitarimą pažeidusius atsakovus.
55. Sumažinus prašomų priteisti delspinigių normą, nustatytina, kad ieškovei iš atsakovų priteistinų delspinigių suma sudaro 2 436,52 Eur (13 536,20 Eur x 0,1 proc. x 180 d.). Toks netesybų dydis, teisėjų kolegijos vertinimu, yra protingas, taip pat užtikrins šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų įgyvendinimą (CK 1.5 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
56. Atsižvelgusi į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į pateiktus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės teisingai taikė teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, spręsdamas dėl atsakovų solidarios atsakomybės ir skolos priteisimo, todėl šioje dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Tačiau spręsdamas dėl delspinigių dydžio, pirmosios instancijos teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nesivadovavo bylai aktualiomis CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl netesybų mažinimo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Tai sudaro pagrindą apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, pakeistina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 5 procentų palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą sumažinant iki 15 972,72 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
57. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teisme pakeitus teismo sprendimą arba priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
58. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 3 659,98 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 3 151,40 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas rengiant prašymą dėl teismo įsakymo, ieškinį , 88,88 Eur išlaidos biuro paslaugoms, 5,70 Eur informacijos rinkimo išlaidos ir 414 Eur sumokėtas žyminis mokestis. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad prie būtinųjų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų nėra priskiriamos 88,88 Eur išlaidos biuro paslaugoms, todėl šia dalimi mažino patirtų išlaidų sumą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog 5,70 Eur informacijos rinkimo išlaidų, taip pat nėra priskirtinos prie būtinų ir pagrįstų išlaidų, nes mokestis už advokato paslaugas rengiant ieškinį ir kitus procesinius dokumentus, apima ir informacijos rinkimo išlaidas. Šių išlaidų pirmosios instancijos teismas neįtraukė į bendrą priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, dėl šios sprendimo dalies nėra pateikta apeliacinio skundo, todėl šis suklydimas nelaikytinas turinčiu reikšmės sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pagrįstas išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu sudaro 3 151,40 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas ir 414 Eur sumokėtas žyminis mokestis, kurių bendra suma 3 565,40 Eur, todėl perskirstant pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, spręstina dėl šių išlaidų pritesimo.
59. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme būtų patyrę bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovams klausimas nespręstinas (CPK 98 straipsnis).
60. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl delspinigių sumos priteisimo (sumažinus delspinigių sumą), buvo patenkinta 86,76 proc. ieškovės pirmosios instancijos teisme reikštų reikalavimų (15 972,72 Eur : 18 408,80 Eur) x 100). Atitinkamai bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo klausimas spręstinas atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dydį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
61. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašomos priteisti pagrįstos išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro kartu su advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, (2015 m. kovo 19 d. įsakymo redakcija), (toliau – Rekomendacijos) nurodytų dydžių, įvertinus ieškovės ieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų dydį, ieškovei iš atsakovų priteistina po 1 546,67 Eur (3 565,40 Eur x 86,76 proc.) : 2) = 1 546,67 Eur), t. y. iš viso 3 093,34 Eur. bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
62. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
63. Atsakovė Š. D. pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 210 Eur išlaidos už advokato paslaugas, rengiant apeliacinį skundą ir 214 Eur sumokėta dalis žyminio mokesčio.
64. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, į tai, kad pagal Rekomendacijų 8.9 papunktį maksimalus išlaidų dydis už apeliacinio skundo parengimą (2023 m. liepos 4 d.), siekė 4898,75 Eur (2,5 × 1959,50 Eur), atsakovės Š. D. prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už advokato paslaugas yra ženkliai mažesnė nei Rekomendacijose nustatytas dydis. Įvertinus procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkintas 13,24 proc. (100 proc. – (15 972,72 Eur : 18 408,80 Eur) x 100) = 13,24), atsakovei iš ieškovės priteistina 188,54 (1 424 Eur x 13,24 proc.) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
65. Atsakovė apeliaciniame skunde prašė atstovavimo išlaidų sumą priteisti J. A., pinigus pervedant į nurodytą jo asmeninę sąskaitą, kadangi jis sumokėjo už atsakovę išlaidas už apeliacinio skundo parengimą.
66. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galimybės, kai tokias išlaidas apmoka ne šalis, o kitas, byloje nedalyvaujantis, asmuo, yra išaiškinta, kad byloje dalyvaujančių asmenų atstovų su procesu susijusios išlaidos, taip pat bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų (CK 6.50 straipsnis) išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama. Nustačius, kad mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti atlyginti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2022, 28 punktas).
67. Iš byloje esančio 2023 m. birželio 30 d. mokėjimo nurodymo nustatytą, kad išankstinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 1 210 Eur sumai už advokato paslaugas rengiant apeliacinį skundą už atsakovę sumokėjo J. A. Atsižvelgiant į minėtą kasacinio teismo išaiškinimą, į CPK 93 straipsnio, 98 straipsnių nuostatas, jog bylinėjimosi išlaidos priteisiamos byloje dalyvaujantiems asmenims, atsižvelgiant į bylos išsprendimo rezultatą, atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už ją už advokato paslaugas rengiant apeliacinį skundą sumokėjusiam asmeniui, netenkintinas, kadangi apmokėjęs bylinėjimosi išlaidas J. A. nėra byloje dalyvaujantis asmuo.
68. Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 306,80 Eur už advokato teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į atsakovės Š. D. apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, į tai, kad pagal Rekomendacijų 8.9 papunktį maksimalus išlaidų dydis už atsiliepimo apeliacinio skundo parengimą (2023 m. liepos 31 d.), siekė 2 547,35 Eur (1,3 × 1959,50 Eur), todėl ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už advokato paslaugas yra ženkliai mažesnė nei Rekomendacijose nustatytas dydis. Įvertinus procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas 86,76 proc. (15 972,72 Eur : 18 408,80 Eur) x 100) = 86,76 proc.), ieškovei iš atsakovės priteistinas 1 133,78 Eur (1 306,80 Eur x 86,76 proc.) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
69. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartimi atsakovei buvo atidėtas žyminio mokesčio nesumokėto už apeliacinį skundą dalies, kuri sudaro 200 Eur (414 Eur – 214 Eur) sumokėjimas, todėl patenkinus atsakovės apeliacinį skundą 13,24 proc., o atmetus 86,76 proc., valstybei iš atsakovės priteistinas 173,52 Eur (200 x (100 proc. – 13,24 proc.) = 173,52 Eur) žyminis mokestis už apeliacinį skundą, o iš ieškovės valstybei priteistinas 26,48 Eur (200 x 13,24 proc.) atsakovei tenkančio mokėti už apeliacinį skundą žyminio mokesčio dalis (CPK 96 straipsnio 1, 2 dalys).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 5 d. sprendimą pakeisti dalyje ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) mokyklai Vilniuje, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai iš atsakovų J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Š. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13 536,20 Eur (trylikos tūkstančių penkių šimtų trisdešimt šešių eurų 20 centų) skolą, 2 436,52 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų trisdešimt šešių eurų 52 centų) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 15 972,72 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) mokyklai Vilniuje, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 546,67 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų keturiasdešimt šešių eurų 67 centų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti ieškovei viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) mokyklai Vilniuje, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Š. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 546,67 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų keturiasdešimt šešių eurų 67 centų) bylinėjimosi išlaidas.“
Priteisti ieškovei viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) mokyklai Vilniuje, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Š. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 133,78 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto trisdešimt trijų eurų 79 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Priteisti atsakovei Š. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) mokyklos Vilniuje, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 188,54 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų 54 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Priteisti iš ieškovės viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) mokyklos Vilniuje, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 26,48 Eur (dvidešimt šešių eurų 48 ct) žyminį mokestį.
Priteisti iš atsakovės Š. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 173,52 Eur (vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų 52 ct) žyminį mokestį.
Išaiškinti šalims, kad žyminis mokestis, priteistas valstybės naudai, turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.
Teisėjai Egidijus Mockevičius
Lina Muchtarovienė
Birutė Simonaitienė