Civilinė byla Nr. e2S-187-577/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33151-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.2.10.8; 3.4.2.10.10
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Today‘s tendencies“ prašymą dėl fizinio asmens S. R. bankroto bylos nutraukimo.
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi pareiškėjui S. R. iškelta fizinio asmens bankroto byla, bankroto administratore paskirta MB „Precedentas“. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 31 d. 2021 m. vasario 25 d. patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo tikslinamas, o 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi patvirtintas patikslintas bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas (toliau ir – Planas).
2. Kreditorė UAB „Today‘s tendencies“ pateikė teismui prašymą nutraukti fizinio asmens S. R. bankroto bylą. Prašyme nurodė, jog 2022 m. kovo 24 d. S. R. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitoje (toliau ir – Ataskaita) administratorius nurodė, jog Planas nėra vykdomas. Bankrutuojantis asmuo per ataskaitinį laikotarpį neįvykdė daugiau nei pusės Plane numatytų įsipareigojimų, nors gavo daugiau pajamų nei buvo numatyta gauti Plane, išleido gerokai didesnes sumas, negu nutartimi leido teismas, nepateikė būtinas išlaidas gydymui pagrindžiančių duomenų, dėl kurių Planas nebuvo tinkamai vykdomas; atsiskaitęs su pasirinktu kreditoriumi po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, atlikęs mokėjimą subjektui (AB „Telia Lietuva“), kurio reikalavimas nėra patvirtintas bankroto byloje, pažeidė ne tik įstatyme nustatytą finansinių prievolių po bankroto bylos iškėlimo draudimą, bet ir kitų jo kreditorių materialinius interesus, veikė nesąžiningai.
3. Bankroto administratorė MB „Precedentas“ atsiliepime nurodė, jog yra pagrindas tęsti fizinio asmens bankroto procesą. Paaiškino, kad jis buvo nurodęs ne tai, kad Planas nėra vykdomas, bet tai, kad Planas vykdomas su trūkumais, todėl administratorius įpareigojo S. R. dėti daugiau pastangų atkuriant savo mokumą ir vykdant Plane numatytus mokėjimus. Bankrutuojantis asmuo atlieka periodines įmokas, buvo parduota jam nuosavybės teise priklausiusi nekilnojamojo turto dalis. Administratoriaus teigimu, kreditorius neteisingai skaičiuoja S. R. gautas pajamas, nes sąskaitų išraše matomi mokėjimai, kurie negali būti vertinami kaip S. R. pajamos. Šeimoje jis gali vykdyti pinigines operacijas su savo sutuoktine arba įnešti grynuosius pinigus į sąskaitą, tačiau tokios pajamos negali būti laikomos bankrutuojančio asmens papildomai gautomis pajamomis ar darbo užmokesčiu ir jos neturėtų būti skirtos kreditorių reikalavimų tenkinimui. Bankrutuojančio asmens pajamų vertinimas iki Plano patvirtinimo neturi jokios reikšmės, nes Plane nėra numatyta, kad dalis lėšų, gautų iki Plano, turi būti skiriama kreditoriams. Bankroto administratorė sutiko, kad asmuo negalėjo sumokėti AB „Telia Lietuva“ skolos, tačiau pažymėjo, jog tačiau tai jis padarė dėl nežinojimo, bijodamas, kad jam bus nutrauktos ryšio paslaugos. Bankrutuojantis asmuo buvo priverstas sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) įsiskolinimą, kad galėtų atnaujinti vairuotojo pažymėjimą. Tai jis padarė su administratoriaus žinia. Bankrutuojantis asmuo gautas lėšas leido sveikatos priežiūrai, baudų ir skolų apmokėjimui. Bankroto administratorės nuomone, tikslinga skirti bankrutuojančiam asmeniui daugiau laiko, siekiant atkurti jo mokumą bei atlikti pradelstus mokėjimus.
4. Pareiškėjas S. R. prašė netenkinti kreditorės reikalavimo nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Paaiškino, kad vėluojančių mokėjimų priežastis lėmė nenumatytos išlaidos gydymui, būtini atsiskaitymai su VMI ir AB „Telia Lietuva“; dėl sparčiai augančių kainų padidėjo pragyvenimo išlaidos. Pareiškėjas nurodė, jog nevengia atsiskaityti pagal Planą ir neatsisako padengti nepilnai atliktų mokėjimų.
5. Kreditorius „PlusPlus Capital“ AS atsiliepime sutiko su UAB „Today‘s tendencies“ prašymu.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi kreditoriaus prašymą nutraukti S. R. bankroto bylą atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartimi minėtą nutartį panaikino ir kreditoriaus prašymą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
7. Kreditorius pateikė teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad bendra S. R. neteisėtai išleista suma nuo bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo iki 2022 m. kovo 18 d. yra 11 153,40 Eur. Į bylą nėra pateikta duomenų, kad į depozitinę sąskaitą būtų įmokėta kokia nors dalis iš neteisėtai išleistos sumos. Kreditoriaus teigimu, neįmokėjus į depozitinę sąskaitą, šios bankroto bylos nenutraukimas reikštų neteisėtų veikų nebaudžiamumą, civilinės atsakomybės netaikymą ir nukentėjusių subjektų teisių ir materialinių interesų neapgynimą esant šiurkščiam ir esminiam jų pažeidimui.
8. Bankrutuojantis S. R. pateikė rašytinį paaiškinimą, jog jis neatsisako padengti nepilnai atliktų įmokų ir apie tai informavo administratorių, prašo netenkinti kreditoriaus prašymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 21 d. nutartimi tenkino kreditoriaus UAB „Today?s tendencies“ prašymą, nutraukė pareiškėjo S. R. bankroto bylą.
10. Teismas nurodė, kad laikotarpiu nuo bankroto bylos iškėlimo iki Plano patvirtinimo S. R. asmeninių poreikių tenkinimui turėjo teisę išnaudoti ne didesnę nei 5 625 Eur sumą, tačiau šiuo laikotarpiu išnaudojo 12 784,03 Eur sumą. Teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad S. R. pažeidė Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymu (toliau ir – FABĮ) jam nustatytą draudimą disponuoti turimu turtu, išskyrus FABĮ nustatytas išimtis (FABĮ 6 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 5 dalies 3 punktas, 18 straipsnio 2 dalis).
11. Pasisakydamas dėl administratoriaus argumentų, kad lėšos, gautos nuo bankroto bylos iškėlimo iki Plano patvirtinimo, nepatenka į lėšas, kurios skirstytinos Plane nustatyta tvarka, teismas nurodė, jog aplinkybė, kad neliko lėšų, kurios galėjo (turėjo) būti įtrauktos į Planą kaip skirstytinos kreditoriams, nešalina įstatymu fiziniam asmeniui nustatyto draudimo pažeidimo fakto. Įvertinęs, kad teismas nustatė 800 Eur sumą, kuria administratorius gali naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti Planą įsiteisėjimo dienos, teismas sutiko, kad kreditorių interesai nukentėjo, nes jie be jokio pagrindo negavo tikėtosios 3 700 Eur sumos ((1 350 Eur - 750 Eur) x 7,5 mėn. - 800 Eur) ar net didesnės sumos, įvertinus faktiškai pareiškėjo per šį laikotarpį gautas pajamas, 6 201,89 Eur (12 626,89 Eur - 5 625 Eur - 800 Eur). Teismo vertinimu, kreditorius pagrįstai nevertino mokėjimų už odontologo paslaugas. Pažymėjo, kad per šį laikotarpį odontologo paslaugoms išleista suma neviršija 68,93 Eur į mėnesį (517 Eur/7,5 mėn.), tuo tarpu spręsdamas dėl lėšų būtiniesiems poreikiams tenkinti dydžio ir nustatydamas 750 Eur sumą jiems tenkinti, teismas vertino ir lėšų poreikį jo sveikatai, kuris nebuvo mažesnis nei 68,93 Eur į mėnesį.
12. Teismas nustatė, kad per laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. iki 2022 m. kovo 18 d. (7 mėnesių Plano vykdymo laikotarpiu) būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingą sumą, įvertinus pervestą sumą į depozitinę sąskaitą, S. R. viršijo 3 796,25 Eur (11 794,38 Eur – 6 650 Eur – 1 348,13 Eur). Pažymėjo, kad šiuo Plano vykdymo laikotarpiu savo poreikiams tenkinti S. R. iš esmės išleido visą jo gautą darbo užmokestį.
13. Teismas pažymėjo, kad net ir prireikus S. R. odontologo paslaugoms panaudoti papildomą 535 Eur sumą (1 060 Eur – 525 Eur), likusių pinigų, atskaičius būtiniesiems poreikiams skirtą sumą (3 796,25 Eur – 525 Eur), S. R. pakako įmokoms pagal Planą įvykdyti. Teismas padarė išvadą, jog S. R. tokių įmokų pagal Planą neatlikdamas, bankroto procese elgėsi nesąžiningai.
14. Teismas sutiko, kad skaičiavimai, atsižvelgiant banko sąskaitos išrašus, nėra preciziškai tikslūs, tačiau, teismo nuomone, tai esminės reikšmės, vertinant Plano nevykdymo mastą, apimtį neturi. Atkreipė dėmesį, kad S. R. ir/ar administratorius nepateikė skaičiavimų, kurie liudytų Plano nevykdymą nepalyginamai mažesniu mastu. Teismas nesutiko su administratoriaus pozicija dėl Plano vykdymo vertinimo tik tuo laikotarpiu, kai administratorius gavo duomenis apie teismo nutarties dėl Plano patvirtinimo įsiteisėjimo faktą.
15. Teismas konstatavo, kad S. R. pažeidė FABĮ įtvirtintus reikalavimus, keliamus bankrutuojančiam asmeniui, kas yra pagrindas bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
16. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, liudijančių bankrutuojančio S. R. realų siekį pašalinti kreditorių interesų pažeidimą. Teismo nuomone tai, jog prašymas svarstomas nuo 2022 m. balandžio 11 d., leidžia teigti, kad S. R. nurodomi pažadai sumas grąžinti ateityje yra deklaratyvūs.
17. Įvertinęs FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintą draudimą, teismas konstatavo, kad po bankroto bylos iškėlimo S. R., imdamasis veiksmų dengti VMI kreditorinį reikalavimą, patvirtintą 2021 m. vasario 25 d. nutartimi bankroto byloje, pažeidė FABĮ nuostatas, kas taip pat yra pagrindas bankroto bylą jo atžvilgiu nutraukti. Vertindamas argumentus, kad S. R. skolą VMI sumokėjo, siekdamas atnaujinti vairuotojo pažymėjimą, kuris jam yra būtinas, be kita ko, atliekant darbines funkcijas, teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės nėra pagrįstos pakankamais įrodymais, be to, klausimas dėl baudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus sumokėjimo VMI iškilo iki S. R. mokumo atkūrimo plano projekto svarstymo kreditorių susirinkime.
18. Teismas konstatavo, kad atlikdamas 810 Eur mokėjimą AB „Telia Lietuva“ po Plano patvirtinimo (2021 m. gruodžio 6 d.) S. R. pažeidė įstatyme įtvirtintą pareigą Plano vykdymo laikotarpiu savo poreikiams tenkinti naudoti tik sumą, nustatytą būtiniesiems poreikiams tenkinti. Teismo vertinimu, S. R. pozicija, jog jis per klaidą šio kreditoriaus neįtraukė į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, o vėliau ją apmokėjo, sužinojęs, jog ketinama nutraukti mobiliojo ryšio paslaugų teikimą, ne pateisina jo elgesį, o liudija neatsakingą požiūrį į bankroto procesą, savo interesus iškeliant aukščiau įstatyme įtvirtintos bankroto proceso vykdymo tvarkos, kurios tikslas užtikrinti bankrutuojančio ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą.
19. Įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių, teismas sprendė, jog kreditorius įrodė esant pagrindą nutraukti S. R. bankroto bylą, todėl tokį prašymą tenkino. Pažymėjo, kad aplinkybės, jog administratorius pardavė S. R. priklausiusį turtą ir/ar S. R. galimai yra atsiskaitęs su administratoriumi už jo darbą, nepaneigia fakto, kad iš esmės viso bankroto proceso metu S. R. sąmoningai, savo poreikius iškeldamas aukščiau kreditorių interesų, nesilaikė reikalavimo naudoti savo poreikiams tik tiek lėšų, kiek teismas leido būtiniesiems poreikiams tenkinti. Toks elgesys, teismo vertinimu, neatitinka sąžiningumo kriterijaus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
20. Pareiškėjas S. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Pareiškėjas neneigia, kad jis išlaidų turėjo daugiau, nei jam buvo galima panaudoti lėšų, tačiau tokios aplinkybės susidarė dėl objektyvių priežasčių, iškilus poreikiui skirti lėšas sveikatos priežiūrai, padengti įsiskolinimą VMI dėl vairuotojo pažymėjimo atnaujinimo. Pasak apelianto, turi būti įvertinama, kad Lietuvoje fiksuojama rekordinė infliacija, ženkliai pakilę energetikos kaštai, 30 procentų pakilusios maisto kainos. Apelianto veiksmuose nenustatytas nesąžiningumas, tyčia ar piktavališkumas. S. R. su fizinio asmens bankroto procesu susidūrė pirmą kartą. Be to, nesąžiningumas neturi būti vertinamas plečiamai, t. y. neperžengiant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto ribų.
20.2. Teismo išvada, kad kreditorius pagrįstai nevertino odontologijos paslaugos skirtų lėšų, nepagrįsta. Pasak apelianto, teismas laiko, kad ataskaitiniu laikotarpiu pareiškėjui nebuvo reikalingos jokios kitos išlaidos jo sveikatos priežiūrai (vitaminai, vaistai, papildai ir kt.).
20.3. Pareiškėjas neneigia, kad pilnai nesumokėjo įmokų pagal Planą, tačiau jis gautų pajamų nepanaudojo pramogoms ar nebūtinų poreikių tenkinimui. Teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas elgėsi nesąžiningai. Teismas neatsižvelgė į bankroto bylos nutraukimo pasekmes pareiškėjui, nepagrįstai nutraukė bankroto bylą, kurioje pareiškėjas sąžiningai ir pagal tuo metu egzistuojančias galimybes vykdė Plane nustatytus įsipareigojimus kreditoriams – buvo parduotas pareiškėjo žemės sklypas, atliekami mokėjimai kreditoriams.
20.4. Šiuo atveju galima konstatuoti kreditoriaus nesąžiningus veiksmus, nes jis visomis priemonėmis siekė nutraukti pareiškėjo bankroto procesą, siekia iškelti savo interesus aukščiau už bankrutuojančio asmens interesus, o taip pat nepaisyti bankroto proceso tikslų.
20.5. Pareiškėjo bankroto bylos nutraukimas prieštarauja ne tik pareiškėjo, bet ir kreditorių teisėms bei teisėtiems interesams, neatitinka proceso operatyvumo, ekonomiškumo, racionalumo principų, pažeistų bankrutuojančio fizinio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Išieškant skolas ne fizinio asmens bankroto byloje, būtų patirtos papildomos laiko sąnaudos, ženkliai padidintos pareiškėjo skolos. Pareiškėjas neturi kitų galimybių padengti skolų, nebeturi turto nei kitų pajamų šaltinių.
20.6. Teismas pripažįsta, jog tiksli be pagrindo panaudotų lėšų suma nėra žinoma, todėl pareiškėjas nežino, kokia realiai suma turi būti grąžinama. Kreditoriaus, teismo ir bankroto administratoriaus skaičiavimai skiriasi. 2022 m. spalio 31 d. apeliantui artimas asmuo pažadėjo iki 2022 m. lapkričio 4 d. suteikti 3 600 Eur paramą, kuri bus skirta padengti visus mokėjimus pagal Planą iki šios dienos.
20.7. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, susijusiomis su skolos VMI sumokėjimu. Bankrutuojantis asmuo dar iki Plano patvirtinimo kreipėsi į bankroto administratorių, kad nėra galimybės atsinaujinti vairuotojo pažymėjimą, kadangi jis turi nesumokėtų baudų už padarytus KET pažeidimus. Bankroto administratorius kreipėsi tiek į VĮ Regitra, tiek į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su prašymais panaikinti įrašus, tačiau prašymai buvo atmesti. Neturėdamas vairuotojo pažymėjimo pareiškėjas galėjo prarasti darbą, o tai pablogintų galimybes atsiskaityti su kreditoriais ir atkurti mokumą. FABĮ numato, kad fiziniam asmeniui draudžiama atlikti veiksmus ar sudaryti sandorius, kurie pablogintų jo turtinę būklę ar pakenktų kreditorių interesams, todėl pareiškėjas privalėjo dėti visas pastangas vairuotojo pažymėjimo atnaujinimui. Ši situacija kreditoriams buvo žinoma, jie prieštaravimų dėl siekio atnaujini vairuotojo pažymėjimą neišreiškė. Pasisakydamas dėl teismo argumentų, jog byloje nėra pakankamai duomenų, liudijančių poreikį atnaujinti vairuotojo pažymėjimą, apeliantas nurodo, jog teismas turėjo teisę pasiūlyti pareiškėjui pateikti papildomus įrodymus, tačiau rėmėsi prielaidomis, kurios neatitinka faktinės situacijos.
20.8. Teismo išvada, kad pareiškėjas, padengdamas skolą AB „Telia Lietuva“, pažeidė pareigą plano vykdymo laikotarpiu savo poreikių tenkinimui naudoti tik tą sumą, kuri yra skirta būtinų poreikių tenkinimui, nepagrįsta. Teismas pripažįsta, kad nepakanka duomenų nustatyti aplinkybėms, kokiu pagrindu buvo atliktas mokėjimas AB „Telia Lietuva“. Teismas, turėdamas įstatyme numatytą teisę pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus, šia teise nepasinaudojo, dėl ko byla nebuvo ištirta tinkamai bei visapusiškai, priimtas neteisingas bei nepagrįstas sprendimas.
20.9. Nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas tyčia ir piktybiškai vengia vykdyti Planą, veikia nesąžiningai ar itin nerūpestingai, nededa pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjui tikslinga suteikti daugiau laiko Plano vykdymo trūkumams ištaisyti. Teismas formaliai ir netinkamai vertino fizinių asmenų bankroto instituto paskirtį ir tikslus, taikydamas FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktus, netyrė ir nevertino su tariamais pažeidimais susijusių aplinkybių. Teismas turėjo paisyti skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, privalėjo vertinti pareiškėjo elgesį, jo pastangas vykdyti plane nustatytus įsipareigojimus ir priežastis, dėl kurių planas nėra pilnai vykdomas, bankroto proceso stadiją, bankroto trukmę nuo proceso pradžios bei kitas reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar bankroto bylos nutraukimas yra proporcinga priemonė, tačiau to nedarė. Teismas dalyje skundžiamo sprendimo rėmėsi prielaidomis.
21. Kreditorė UAB „Today's tendencies“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atmesti S. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nutarties. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Skundu nekvestionuojama, kad apeliantas pažeidė teismo nutartis, kuriomis bankrutuojančiam asmeniui nustatyti disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimai.
21.2. Pasisakydama dėl skundo argumentų, kad nesąžiningumas fizinio asmens bankroto byloje neturi būti vertinamas plečiamai, neperžengiant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto ribų, kreditorė nurodė, jog šiose nuostatose pasisakoma dėl aplinkybių iki bankroto bylos (ne) iškėlimo. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Nagrinėjamu atveju konstatuotas ne vienetinis apelianto nesąžiningumo atvejis, pasireiškęs nevienarūšėmis veikomis.
21.3. Apeliantas iki nutarties priėmimo nesumokėjo jokios be pagrindo panaudotos lėšų sumos, todėl jo pareiškimai apie ketinimą grąžinti be pagrindo panaudotas lėšas vertintini kaip deklaratyvi gynybinė pozicija.
21.4. Aplinkybę, kad apeliantas veikė nesąžiningai patvirtina tai, jog jis neįvykdė Plane numatytų mokėjimų nepaisant to, kad per ataskaitinį periodą gavo net daugiau pajamų nei gavo darbo užmokesčio, t. y. nei buvo numatyta Plane. Apeliantas nepateikė duomenų, kad jis lėšas panaudojo tokiems poreikiams, kurie fizinio asmens bankroto procese galėjo būti bent vertinami kaip pateisinantys teismo apribojimų nevykdymą.
21.5. Pasak kreditorės, apelianto teiginiai apie lėšų susigrąžinimą iš VMI yra niekiniai, vertinant jo nesąžiningumą kaip pagrindą nutraukti bankroto bylą.
21.6. Apelianto pareiškimai, kad teismas nebuvo pakankamai aktyvus procese neatitinka tikrovės. 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi buvo siūlyta byloje dalyvaujantiems asmenims teikti papildomus paaiškinimus, įrodymus dėl aplinkybių, kurias Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartyje nurodė esant būtina nustatyti.
21.7. Atsiskaitymas su AB „Telia Lietuva“ yra atsiskaitymo su nuslėptu kreditoriumi atvejo įrodymas, t. y. pateiktas ne mokėjimo sumos ar kitu aspektu, o būtent kaip atsiskaitymas su nuslėptu kreditoriumi. Dėl šios priežasties skolos pagrindas nėra esminė aplinkybė vertinant tokios veikos neteisėtumą ir pagrindą nutraukti nesąžiningo asmens bankroto bylą.
21.8. Ataskaitoje už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 8 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. pateikti duomenys apie tebesitęsiantį ir didėjantį plano nevykdymą paneigia apelianto pareiškimus apie pastangas ar ketinimus įvykdyti anksčiau neįvykdytus įsipareigojimus.
22. Bankroto administratorius MB „Precedentas“ atsiliepime prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra. Nurodė, jog bankroto administratorius Ataskaitoje (2022 m. lapkričio 9 d. redakcija) buvo nurodęs, kad apeliantas pagal planą turėjo į depozitinę sąskaitą pervesti 6 603,55 Eur, tačiau buvo pervesta tik 2 933,13 Eur, t. y. Ataskaitos teikimo dieną buvo skolingas 3 670,42 Eur. Pažymi, kad šiuo metu skola yra sumažėjusi, kadangi apeliantas 2022 m. lapkričio 20 d. į depozitinę sąskaitą pervedė 850 Eur, todėl skolos likutis yra 2 820,42 Eur. Teigia, jog apeliantas taip pat nurodė, kad jam nenutraukus bankroto bylos ateityje planuoja padengti visą įsiskolinimą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
24. Pareiškėjas (apeliantas) su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – vairuotojo pažymėjimo kopiją.
25. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
27. Nagrinėjamu atveju, nors apeliantas nesuformulavo prašymo priimti naują įrodymą, nenurodė argumentų, patvirtinančių CPK 314 straipsnyje nustatytų sąlygų egzistavimą, tačiau atsižvelgdamas į tai, jog atskirasis skundas grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su šiuo įrodymu, į tai, kad šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi dalyvaujantys byloje asmenys turėjo galimybę su juo susipažinti, apeliacinės instancijos teismas priima naujai teikiamą įrodymą.
Dėl atskirojo skundo esmės
28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas kreditorės prašymas nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
29. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019, 18 punktas).
30. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankrutuojančio fizinio asmens parengtas mokumo atkūrimo planas turi būti privalomai vykdomas, o nesant galimybių įvykdyti jame nustatytas sąlygas, turi būti keičiamas įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019, 22 punktas).
31. Kasacinis teismas savo praktikoje nurodė, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Dėl to, paaiškėjus, kad asmuo, kuriam jau iškelta bankroto byla, neatitinka reikalavimų, įstatyme keliamų siekiančiam bankrutuoti asmeniui, arba bankrutuojančiam asmeniui nevykdant įstatyme jam nustatytų pareigų ar mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų, bankroto byla gali būti nutraukta – FABĮ 10 straipsnis nustato sąlygas, kurių nors vieną konstatavęs teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019, 20 punktas, 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-313/2021).
32. FABĮ 10 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra nors viena iš šių sąlygų: 1) nustatytais terminais planas nepateikiamas teismui tvirtinti; 2) teismas nepatvirtina plano; 3) paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos; 4) paaiškėja, kad fizinis asmuo, tapo nemokus per paskutinius 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo ar negalėjo atkurti mokumo iškėlus bankroto bylą dėl šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų veiksmų ar 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodytų žalingų įpročių; 5) paaiškėja, kad fizinis asmuo buvo teistas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222 ir 223 straipsniuose, ir teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 6) fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti; 7) iškeliama neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla; 8) fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų; 9) fizinis asmuo miršta; 10) kitais šio įstatymo nustatytais atvejais. Teismas gali priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu plane numatytos priemonės neįgyvendinamos ir dėl to kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 10 straipsnio 2 dalis).
33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog egzistuoja FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas pagrindas nutraukti fizinio asmens S. R. bankroto bylą, kadangi jis pažeidė FABĮ nustatytą draudimą disponuoti turimu turtu, išskyrus FABĮ nustatytas išimtis (FABĮ 6 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 5 dalies 3 punktas, 18 straipsnio 2 dalis); pažeidė pareigą Plano vykdymo laikotarpiu savo poreikiams tenkinti naudoti tik sumą, nustatytą būtiniesiems poreikiams tenkinti; po bankroto bylos iškėlimo imdamasis veiksmų dengti VMI kreditorinį reikalavimą, patvirtintą teismo nutartimi bankroto byloje, pažeidė FABĮ (6 straipsnio 5 dalies 1 punkto) nuostatas, kt.
34. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, priimta neįsigilinus į bylos esmę bei faktines aplinkybes, neatitinka teisingumo principo ir prieštarauja įstatymo nuostatoms. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamos nutarties turiniu, neturi pagrindo sutikti su paminėtais apelianto argumentais. Pirmosios instancijos teismo nutartis išsamiai motyvuota, išvados paremtos byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimu, detaliai pasisakyta dėl byloje dalyvaujančių byloje argumentų.
35. Pažymėtina, jog pareiškėjas neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad jis panaudojo daugiau lėšų, nei teismo jam nustatyta teismo nutartimis, tačiau teigia, jog tokios aplinkybės susidarė dėl objektyvių priežasčių. Mano, kad nesąžiningumas fizinio asmens bankroto byloje neturi būti vertinamas plečiamai, t. y. neperžengiant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto ribų.
36. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo nurodytas nesąžiningumo vertinimas pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą būtų reikšmingas bankroto bylos nutraukimo pagal FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą atveju (kai paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus per paskutinius 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo ar negalėjo atkurti mokumo iškėlus bankroto bylą dėl šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų veiksmų (paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais) ar 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodytų žalingų įpročių). Kaip minėta, šiuo atveju fizinio asmens bankroto byla nutraukta FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu (kai fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų). Bylos nutraukimo klausimas buvo sprendžiamas nagrinėjant kreditoriaus pareiškimą, kuriam teisė kreiptis su tokiu prašymu nustatyta FABĮ 10 straipsnio 2 dalyje. Kasacinis teismas dėl FABĮ 10 straipsnio 2 dalyje numatyto bankroto bylos nutraukimo pagrindo yra išaiškinęs, kad svarstydamas tokį kreditoriaus prašymą teismas turi paisyti skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, nustatyti ir įvertinti plane nurodytų priemonių neįgyvendinimo priežastis, bankrutuojančio asmens elgesį, jo pastangas vykdyti plane nustatytus įsipareigojimus, priemonių neįvykdymo apimtį, bankroto proceso stadiją, bankroto trukmę nuo proceso pradžios bei kitas reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar bankroto bylos nutraukimas yra proporcinga priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-248/2018, 28 punktas, 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-313/2021).
37. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nesąžiningumą aptarė vertindamas netinkamo Plano vykdymo, įmokų neatlikimo priežastis po bankroto bylos iškėlimo, t. y. ne FABĮ normų, įgalinančių teismą nutraukti bankroto bylą, nustačius bankrutuojančio ar ketinančio bankrutuoti asmens nesąžiningus veiksmus, kontekste.
38. Apeliantas, teigia, kad panaudojo daugiau lėšų, nei jam buvo leista teismo nutartimis, nes iškilo poreikis skirti lėšas sveikatos priežiūrai, padengti įsiskolinimą VMI dėl vairuotojo pažymėjimo atnaujinimo; pažymėjo, jog Lietuvoje fiksuojama rekordinė infliacija, ženkliai pakilę energetikos kaštai, pakilusios maisto kainos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie argumentai nesusieti su skundžiamos nutarties motyvais, detaliai išdėstytais skaičiavimais, patvirtinančiais, būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatytos sumos viršijimo mastą. Apeliantas nepaneigė skundžiamoje nutartyje padarytos išvados, kad net ir prireikus S. R. šiuo laikotarpiu (7 mėnesių Plano vykdymo laikotarpiu) odontologo paslaugoms panaudoti papildomą sumą, jam pakako įmokoms pagal planą įvykdyti. Atskirojo skundo teiginiai, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas turėjo ir kitų išlaidų sveikatos priežiūrai, vitaminams, vaistams, papildams ir kt., nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis apie tokias išlaidas bei poreikį.
39. Pažymėtina, jog tiek 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje, kuria nutarta S. R. iškelti bankroto bylą, tiek Plane, kurį pasirašė pareiškėjas, ir kuris patvirtintas 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi, aiškiai nurodytos sumos, reikalingos kiekvieną mėnesį S. R. būtiniesiems poreikiams tenkinti. Tvirtinant Planą įvertinta ir tai, jog pareiškėjui reikalingas brangus odontologinis gydymas. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad bankroto administratorius 2021 m. rugsėjo 8 d. el. laišku informavo pareiškėją apie pareigą pervesti sumą nuo pajamų, kurios viršija jo būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatytą sumą, kad šio lėšos atiteks kreditoriams ir bankroto administravimo išlaidoms dengti; informacija, kad gavus papildomų pajamų, jos turėtų atitekti kreditorių reikalavimų dengimui; kad padidėjus būtiniesiems poreikiams reikalingų lėšų dydžiui, pareiškėjas turi kreiptis į administratorių, kuris parengs plano tikslinimą ir pateiks svarstyti kreditoriams. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, visiškai nesuprantami ir neturintys įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui apelianto pastebėjimai dėl to, kad S. R. su fizinio asmens bankroto procesu susidūrė pirmą kartą, padidėjo kainos, nuvertėjo pinigai ir kt. Duomenų, kad dėl poreikio padidinti būtiniesiems poreikiams reikalingų lėšų dydį ir tikslinti Planą pareiškėjas kreipėsi į administratorių, apeliantas nenurodė.
40. Šiuo atveju svarbu tai, jog pareiškėjo pažeidimas nebuvo vienkartinis. Pareiškėjas naudojo daugiau lėšų nei leista ne tik patvirtinus Planą, tačiau ir iki jo patvirtinimo (po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo). Nors šios aplinkybės nesusijusios su Plane numatytais gautinų sumų mokėjimais, tačiau taip pat rodo pareiškėjo požiūrį į nustatytų pareigų vykdymą. Plane prognozuotos gauti pajamos buvo numatytos ne tik iš pareiškėjo turto pardavimo, tačiau ir iš darbo užmokesčio, todėl aplinkybės, kad buvo parduotas pareiškėjo žemės sklypas, atliekami daliniai mokėjimai kreditoriams, neeliminuoja FABĮ pažeidimų ir tuo pačiu pagrindo bankroto bylos nutraukimui. Atkreiptinas dėmesys, jog prognozuotos pajamos už parduotą turtą sudaro tik 2 998 Eur, todėl plano įgyvendinimui didelę įtaką turi pareiškėjo pareigų vykdymas, t. y. nustatytos pajamų dalies pervedimas bankroto administratoriui viso bankroto proceso metu. Tai, kad apeliantas po skundžiamos nutarties priėmimo įnešė dalį lėšų nepaneigia teismo išvados, kad S. R. atsiliepime nurodomi pažadai be pagrindo panaudotas sumas grąžinti ateityje yra deklaratyvūs.
41. Pagal FABĮ 8 straipsnio 12 dalį – už teismo patvirtinto plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius pagal savo kompetenciją. Šio įstatymo 16 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad fizinis asmuo bankroto proceso metu privalo tinkamai įgyvendinti plane numatytas priemones ir (ar) vykdyti jame numatytą veiklą.
42. Kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 1 punktas įtvirtina draudimą fiziniam asmeniui vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas šio fizinio asmens iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių mokėjimą, išieškoti skolas iš šio fizinio asmens teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčių permokos (skirtumo) nuostatas. Pagal FABĮ 18 straipsnio 3 dalį nuo teismo nutarties patvirtini planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius disponuoja fizinio asmens turtu, kuris įrašytas į planą ir depozitinės sąskaitos lėšomis pagal plane numatytą tvarką. Nė vienas fizinio asmens kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti fiziniam asmeniui priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo.
43. Apeliantas iš esmės pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktus argumentus bei priežastis, susijusias su kreditorės VMI reikalavimo padengimu, tačiau nepaneigia paminėtų įstatymo nuostatų pažeidimo, nepasisakė dėl teismo argumentų, kad pareiškėjas neatskleidė, kokios priežastys lėmė, jog klausimas dėl poreikio sumokėti baudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus sumokėjimo nebuvo keliamas kreditorių susirinkime, sprendžiant Plano patvirtinimo klausimą. Teiginiai, jog kreditoriams situacija buvo žinoma, kad jie prieštaravimų dėl siekio atnaujinti vairuotojo pažymėjimą neišreiškė, neįrodo, kad jie sutiko su Plano vykdymo pakeitimu. Tai, jog pareiškėjas su atskiruoju skundu pateikė vairuotojo pažymėjimo, iš kurio matyti, jog jis išduotas 2021 m. rugsėjo 16 d., kopiją, nepasisakydamas dėl kitų teismo motyvų šiuo klausimu, nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį laikyti neteisėta ar nepagrįsta.
44. Apelianto teiginiai, kad teismo išvada, susijusi su skolos padengimu AB „Telia Lietuva“, yra nepagrįsta, taip pat deklaratyvaus pobūdžio ir nepaneigia FABĮ nuostatų pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodė, jog byloje nėra jokių duomenų, kokiu pagrindu S. R. atliko mokėjimą 810 Eur sumai AB „Telia Lietuva“ (ar tai buvo skola, atsiradusi iki bankroto bylos jam iškėlimo, ar tai buvo skola, atsiradusi po bankroto bylos iškėlimo, ar tai paslaugų/ prekių pirkimas, ar kita), pasisakė tiek dėl pareigos Plano vykdymo laikotarpiu pareiškėjo poreikiams tenkinti naudoti tik sumą, nustatytą būtiniesiems poreikiams tenkinti, pažeidimo, tiek dėl pareiškėjo pozicijos, jog jis per klaidą šio kreditoriaus neįtraukė dar į teismui teikiamą pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo. Teismas šios skolos apmokėjimą laikė FABĮ pažeidimu abiem nurodytais atvejais; išvadas, be kita ko grindė konkrečiomis įstatymo nuostatomis (FABĮ 18 straipsnio 3 dalimi). Taigi, atskirojo skundo argumentai, kad teismas nepasiūlė pateikti papildomus įrodymus, visų pirma, neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, be to, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi pasiūlė dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus paaiškinimus, įrodymus dėl aplinkybių, kurias Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartyje nurodė esant būtina įvertinti, nustatyti. Be to, būtent dalyvaujantis byloje asmuo turi pagrįsti savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.
45. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo teiginiais, kad teismas formaliai ir netinkamai vertino fizinių asmenų bankroto instituto paskirtį ir tikslus, taikydamas FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktą, netyrė ir nevertino su tariamais pažeidimais susijusių aplinkybių.
46. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti remiantis pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Jadvyga Mardosevič