Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-02-08][nuasmenintas nutarimas byloje][A20.-221-1156-2022].docx
Bylos nr.: A20.-221-1156/2022
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus regiono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
" Spectrum legis" 302598834 pareiškėjo atstovas
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos idaus reikalų ministerijos 188608252 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Kiti administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme klausimai
Administracinių nusižengimų bylų procesas ir nutarimų skirti administracines nuobaudas vykdymas
Administracinių nusižengimų teisena
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje
Kiti klausimai dėl užsieniečių teisinio statuso

?

Byla Nr. A20.-221-1156/2022

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00011-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13

                   (S)

 

img1 

 

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. vasario 8 d.

Švenčionys

 

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė,

sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei,

dalyvaujant užsienietei N. N. K. K., jos atstovui advokatui Ryčiui Satkauskui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centro atstovui Modestui Amzai,

vertėjui Amer Sodah,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietės N. N. K. K. atstovo advokato Ryčio Satkausko prašymą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       Prašyme nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė N. N. K. K. 2021 m. liepos 23 d. atvyko į Lietuvos Respublikos teritoriją bėgdama iš savo valstybės, kurioje patyrė diskriminaciją, orumo žeminimą, fizinį smurtą ir grėsmę gyvybei dėl to, kad su ja išsiskyrė vyras, už kurio ištekėti būdama nepilnametė, priversta artimųjų, vėliau dėl įtarimų bendraujant su svetimu žmogumi. Atvykusi pateikė prieglobsčio prašymą bei savo tapatybę patvirtinantį dokumentą – (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio pasą. Informacijos apie jos sulaikymo pagrindą ir priimtus sprendimus pareiškėjai nepateikta, tikėtina, kad pareiškėja laikinai apgyvendinta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tam pritaikytose vietose, apribojant jos judėjimo laisvę pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šiuo metu nėra priimtas galutinis sprendimas dėl užsienietės prieglobsčio prašymo, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 20 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) apskųsti dar 2021 m. gruodžio 1 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 2022 m. sausio 23 d. suėjo 6 mėnesių prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminas, tačiau sprendimas dėl jos įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją, sulaikymo ar alternatyvios priemonės pratęsimo nepriimtas ir pareiškėjai neįteiktas. Tolesnis alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – taikymas yra neproporcingas užsienietės laisvės apribojimas. Prašo nustatyti alternatyvią sulaikymui priemonę – patikėti užsienietę prižiūrėti Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam S. A., įsipareigoja rūpintis ir išlaikyti užsienietę. Prašoma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė būtų proporcinga ir adekvati siekiamiems tikslams pasiekti, nes pareiškėjos tapatybė nustatyta, ji atvyko su (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio pasu, kelionės maršrutas ir tikslas aiškūs, priimti du Migracijos departamento sprendimai, praėjo 6 mėnesiai nuo prieglobsčio prašymo pateikimo, prašymo nagrinėjimas ir skundo nagrinėjimas teisme užsitęsė dėl nuo pareiškėjos nepriklausančių aplinkybių, be to, motyvų aiškinimasis yra tik formalus pagrindas, kurie patys savaime neturėtų būti pretekstu riboti žmogaus teisę nevaržomai judėti tokį ilgą laiką. Pareiškėja pagal galimybes bendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis. Užsienietė neturi interesų, giminių ir pažįstamų Europos Sąjungoje, ji siekia prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, čia integruotis. Ji yra smurto auka, ilgalaikis ir neribotas laike laisvės apribojimas kenkia jos psichinei būklei.

2.       Užsienietė ir jos atstovas prašė tenkinti prašymą. Nurodė, kad teismas ketina skundą dėl Migracijos departamento sprendimų nesuteikti prieglobsčio nagrinėti 2022 m. kovo 3 d. Atstovo žiniomis, Migracijos departamentas iki šiol nėra priėmęs sprendimo įleisti užsienietę į Lietuvos Respubliką. Užsienietė pabrėžė, kad daugiau nei 6 mėnesius jos laisvė judėti yra suvaržyta, dėl kasdienių problemų (policija, šunys ir pan.) Medininkų užsieniečių registracijos centre, jos psichologinė situacija sudėtingėja, nori gyventi saugiai ir laisvai, kaip ir kiti žmonės.

3.       Teismo posėdyje apklaustas (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis S. A. paaiškino, kad turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje nuo 201 m. gruodžio mėn., su N. N. K. K. susipažino gyvendamas (duomenys neskelbtini) priėmimo centre, kadangi jis moka rusų kalbą, padėdavo pareigūnams bendrauti su užsieniečiais. Jie susidraugavo, ji jam patinka. Įsipareigoja ją išlaikyti ir rūpintis. Šiuo metu gyvena iš santaupų viešbutyje (duomenys neskelbtini), turi kvalifikaciją, šiandien ir rytoj eis į darbo pokalbius. Kaip vertėjas lankosi (duomenys neskelbtini) užsieniečių registracijos centre, stengiasi su ja susitikti (kadangi nėra jos artimasis kitaip susitikti negali), bendrauja nuotoliniu būdu.

4.       Medininkų užsieniečių registracijos centro atstovas prašė netenkinti prašymo. Nurodė, kad Migracijos departamentas turi išimtinę teisę įleisti užsienietį Lietuvos Respublikos teritoriją, MIGRIS duomenų bazės duomenys patvirtina, kad užsienietė nėra įleista, todėl negalima jai taikyti prašomos alternatyvios sulaikymui priemonės.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

Prašymas atmestinas.

 

5.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

6.       Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja anksčiau minėtas Įstatymas. Šio Įstatymo nustatyta, kad užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota. 

7.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2021 m. liepos 23 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai sulaikė nelegaliai Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės kirtusią N. N. K. K., gimusią (duomenys neskelbtini) Užsienietė pareigūnams pateikė galiojantį (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki (duomenys neskelbtini). Registracijos lapas patvirtina, kad atvykusi į Lietuvos Respubliką užsienietė pasiprašė prieglobsčio, tačiau MIGRIS duomenų bazėje nurodoma, kad prašymas dėl prieglobsčio suteikimo pateiktas tik 2021 m. rugpjūčio 26 d. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 20 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikti užsienietei prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, uždrausti užsienietei atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi trejus metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Nesutikdama su sprendimu nesuteikti jai prieglobsčio, užsienietė pateikė skundą, kurį išnagrinėjusi Migracijos departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. lapkričio 24 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) N. N. K. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą. 2021 m. gruodžio 1 d. skundas dėl Migracijos departamento sprendimų nėra išnagrinėtas, todėl daroma išvada, kad iki šiol nėra priimtas galutinis sprendimas dėl užsienietės prašymo suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje, N. N. K. K. yra prieglobsčio prašytoja Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme. Vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi (2021 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. XIV-506 redakcija, galiojusi iki 2021 m. gruodžio 31 d.) užsienietė apgyvendinta (duomenys neskelbtini) užsieniečių registracijos centre, ji turi galimybę laisvai judėti stovyklos (sektoriaus) teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, įskaitant ir galimybę susitikti su jos interesus atstovaujančiu advokatu, gali naudotis išmaniaisiais įrenginiais ir tokiu būdu bendrauti su kitais asmenimis, įskaitant ir S. A.. 

8.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, savo praktikoje jau ne kartą pasisakė dėl užsieniečių apgyvendinimo pagal Įstatymo 5 straipsnio 6 dalį teisėtumo ir pagrįstumo, ir pripažino, kad toks asmens laivės suvaržymas neprilygsta sulaikymui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4336-552/2021). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 517 paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Pagal iki 2021 m. gruodžio 31 d. galiojusio Įstatymo 5 straipsnio 6 dalį prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje; esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje; jeigu per 28 dienų nuo prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinti Įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką. Taigi, pagal aptartą teisinį reguliavimą, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, gali būti laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1184-624/2022, 31 punktas).

9.       Vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 10 dalimi nuo 2022 m. sausio 1 d. Įstatymo 5 straipsnio 2-4, 6–9 dalys netaikomos. Taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 straipsnio 3 dalis).

10.       Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose (Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalis). Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1184-624/2022, 34 punktas).

11.       Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas yra išaiškinęs, kad sprendimai dėl užsieniečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną iki 2022 m. sausio 1 d., iš jų – dėl termino, kuriuo jie gali būti apgyvendinti iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 6 dalies tvarka, o nuo 2022 m. sausio 1 d. – Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalies tvarka, turi būti priimami, atsižvelgiant ir į iki 2022 m. sausio 1 d. šiuos santykius reglamentavusias Įstatymo nuostatas, iš jų – kad jie gali būti laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1184-624/2022, 35 punktas). Taigi 6 mėnesių terminas turėtų būti skaičiuojamas ne nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS), bet nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, kuri nagrinėjamu atveju yra 2021 m. liepos 23 d.

12.       Tiek užsienietės atstovas, tiek ir Medininkų užsieniečių registracijos centro atstovas patvirtino, kad iki šiol nėra duomenų, kad Migracijos departamentas būtų priėmęs sprendimą užsienietę įleisti į Lietuvos Respubliką, nors 6 mėnesių terminas pasibaigė 2022 m. sausio 23 d. Kadangi Migracijos departamentas nėra nagrinėjamo administracinio ginčo šalis, šioje byloje nėra nagrinėjamas Migracijos departamento aktų, priimtų Įstatymo 1408 straipsnyje nustatytoje administracinėje procedūroje, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, todėl šioje byloje negali būti sprendžiamas klausimas dėl užsienietės, esančios prieglobsčio prašytoja, įleidimo į Lietuvos Respubliką ir jos apgyvendinimo klausimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1184-624/2022, 37 punktas). Atitinkamai tai reiškia, kad advokatas, atstovaujantis užsienietės interesus, turėtų kreiptis į Migracijos departamentą dėl minėtų klausimų išsprendimo.

13.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad asmenims, dėl kurių nėra priimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, jiems gali būti taikomos tik nesuteikiančios teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje alternatyvios sulaikymui priemonės. Tik išimtiniais atvejais teismo nustatytų aplinkybių visumos pagrindu gali būti sprendžiama dėl švelnesnės priemonės taikymo būtinybės. Tokios priemonės teisėtam ir teisingam taikymui būtinas motyvuotas sprendimas, aiškiai atskleidžiantis svarbias aplinkybes, kurios, atsižvelgiant į proporcingumo principą, lemia mažiau ribojančios priemonės taikymo būtinybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4270-492/2021, 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4322-602/2021, 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4389-415/2021, 2022 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1199-415/2022). Vien tai, kad savo kilmės šalyje užsienietė patyrė fizinį ir psichologinį smurtą, savaime nereiškia, kad jai taikomi asmens laisvės suvaržymai yra neproporcingi, kad egzistuoja išimtinės aplinkybės, suteikiančios pagrindą išimties tvarka taikyti vieną iš švelniausių alternatyvių sulaikymui priemonių, numatytų Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 3 punkte, t. y. patikėti užsienietę prižiūrėti Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, S. A., kuris įsipareigoja rūpintis ir išlaikyti ją. Nors užsienietės atstovo pateiktoje viešosios įstaigos Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro pažymoje nurodoma, kad dėl kilmės šalyje patirtos trauminės ir negydomos patirties užsienietės psichologinė būsena pablogėjo, teismas pažymi, kad šioje pažymoje taip pat pažymima, kad centras įsipareigoja ir toliau teikti konsultacijas bei ateityje organizuoti kompleksinę pagalbą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo užsienietei paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 5 straipsniu, 1408 straipsniu, 14020 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

atmesti užsienietės N. N. K. K. atstovo advokato Ryčio Satkausko prašymą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

 

 

Teisėja        Donata Šimkutė


Paminėta tekste:
  • A-4336-552/2021
  • A-1184-624/2022
  • A-4270-492/2021
  • A-4322-602/2021
  • A-4389-415/2021
  • A-1199-415/2022