Nr.1A - 4 - 383/2007
Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.; 1.2.3.5.
Pranešėjas V. VitunskasTeisėjas A. Šimkaitis

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. balandžio 16 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Gyčio Večersko, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, nukentėjusiosios atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, nuteistajam T. G. , teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Kęstučio Betingio ir nukentėjusiosios Ž. S. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę paskirta atlikti atvirojoje kolonijoje gyvenvietėje (bausmę atlikęs).
Iš T. G. priteista 5787, 10 lt. civilinis ieškinys nukentėjusiajai Ž. S. ir 8044, 50 lt. civilinis ieškinys Kauno teritorinei ligonių kasai, ir
n u s t a t ė :
T. G. nuteistas už tai, kad jis 2003-08-03 apie 17 val. Dabintos g. Kaune, prie namo Nr. 21, apsvaigęs nuo alkoholio, smogė vieną smūgį kumštimi Ž. S. į veidą. Nuo T. G. smūgio Ž. S. krito, atsitrenkdamas galva į gatvės grindinį, susimušdamas galvą, dėl ko gavosi muštinė žaizda dešinio momens srityje, dešinio momenkaulio ir vidurinės daubos kaulų lūžimas, kraujo išsiliejimas virš kietojo ir po kietuoju galvos smegenų dangalu, nuo ko Ž. S. 2003-10-13 Kauno medicinos universiteto klinikose mirė. Šiais savo veiksmais T. G. dėl neatsargumo atėmė Ž. S. gyvybę.
Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros vyriausias prokuroras prašo nuosprendį pakeisti, T. G. pripažinti kaltu pagal LR BK 129 str. 2d. 8p. ir paskirti jam bausmę 12 m. laisvės atėmimą, ją atliekant pataisos namuose. Nurodo, kad teismo nuosprendis neteisingas, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Bylos medžiaga nustatyta, kad T. G. įvykio dieną buvo chuliganiškai nusiteikęs, neblaivus triukšmavo ir priekabiavo. Prokuroro nuomone , T. G. tyčia sudavė Ž. S. smūgius, suprato savo nusikalstamų veiksmų pavojingumą, numatė bendrai galimas sunkias pasekmes, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizavo ir norėjo jų atsiradimo, t. y. Ž. S. mirties, todėl turi atsakyti už visas atsiradusias pasekmes. Bylos medžiaga nustatyta, kad T. G. Ž. S. sudavė ne tik vieną smūgį į nosį, nuo kurio Ž. S. nukrito, bet gulinčiam Ž. S. du kartus sudavė į galvą, tačiau ekspertai šių sužalojimų nenustatė. Byloje reikia apklausti Ž. S. operavusį bei gydžiusius gydytojus, kurie paaiškintų dėl kitų buvusių sužalojimų. Taip pat reikia apklausti bokso specialistą. Prokuroras skunde nurodo, kad T. G. darydamas šiuos nusikalstamus veiksmus veikė neapibrėžta tyčia. Darydamas pavojingus smurto veiksmus, smogdamas Ž. S. į pavojingus gyvybei centrus - galvą ne mažiau 3 smūgių, numatė jų pasekmes ir šios pasekmės jį tenkino. T. G. veiksmai padaryti viešojoje vietoje- gatvėje, šiukščiai pažeidžiantys viešąją tvarką dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, jo elgesys buvo atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį įjuos, panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį - Ž. S. pastabą jam. Tokie T. G. smurto veiksmai yra tyčiniai ir padaryti iš chuliganiškų paskatų.
Nukentėjusioji Ž.S apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti, T. G. pripažinti kaltu pagal LR BK 129 str. 2d. 8p. ir paskirti jam įstatymo numatytą bausmę. Nurodo, kad prielaidų tarpusavio konfliktui tarp Ž. S. ir nuteistojo T. G. nebuvo. Įsitikinusi, kad tai, kas įvyko buvo iš anksto suplanuotas jos brolio užpuolimas ir nužudymas dėl chuliganiškų paskatų. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad T. G. lankė bokso treniruotes ir buvo fiziškai stiprus. įvykio metu T. G. buvo girtas ir agresyviai nusiteikęs. Jo veiksmai buvo tyčiniai. Smogdamas Ž. S. smūgį į nosį, o po to dar du kartus į galvos sritį ta, kad "neatsikeltų", jis suprato savo veikos pavojingumą ir norėjo sunkių pasekmių, kurias ir pasiekė. Be to, apylinkės teismas rėmėsi prieštaringomis teismo medicinos specialistų išvadomis, apeliantės nuomone, reikalinga pakartotinė ekspertizė mirties priežasčiai nustatyti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė savo ir nukentėjusios apeliacinius skundus patenkinti, nukentėjusios atstovė advokatė K. Česnauskienė prašė savo ir prokuroro apeliacinius skundus patenkinti, nuteistasis T. G. ir jo gynėjas advokatas D.Svirinavičius prašė apeliacinius skundus atmesti.
Vyriausiojo prokuroro Kęstučio Betingio ir nukentėjusiosios Ž. S. apeliaciniai skundai atmestini, kaip nepagrįsti.
BPK 305str. 1d. 2p. nurodo, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais. Įrodymai byloje įvertinami remiantis BPK 20str. 5d. nustatytomis taisyklėmis. Jame nurodoma, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visos bylos aplinkybių išnagrinėjimu vadovaudamiesi įstatymu.
Kolegija daro išvadą, kad Kauno miesto apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo esmines bylos aplinkybes, patikrino ir išanalizavo byloje surinktus įrodymus. Įrodymų visumos pagrindu teismas padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl T. G. nusikalstamos veikos padarymo, o būtent, kad jis 2003-08-03 apie 17 val. Dabintos g. Kaune, prie namo Nr. 21, apsvaigęs nuo alkoholio, smogė vieną smūgį kumštimi Ž. S. į veidą. Nuo T. G. smūgio Ž. S. krito, atsitrenkdamas galva į gatvės grindinį, susimušdamas galvą, dėl ko gavosi muštinė žaizda dešinio momens srityje, dešinio momenkaulio ir vidurinės daubos kaulų lūžimas, kraujo išsiliejimas virš kietojo ir po kietuoju galvos smegenų dangalu, nuo ko Ž. S. 2003-10-13 Kauno medicinos universiteto klinikose mirė. Šiais savo veiksmais T. G. dėl neatsargumo atėmė Ž. S. gyvybę, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d. Apylinkės teismas, T. G. atžvilgiu, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas padarė tinkamas išvadas, jog nuteistasis T. G. , konfliktuodamas su Ž. S. ir suduodamas jam smūgį kumštimi, tikslo nužudyti pastarąjį neturėjo. Nuteistasis T. G. suduodamas smūgį kumštimi Ž. S. nenumatė, jog jo padaryti veiksmai galėjo atimti gyvybę kitam žmogui ir tokių pasekmių, kaip Ž. S. mirtis – nuteistasis T. G. nenorėjo ir nesitikėjo, tačiau turėjo ir galėjo tokias pasekmes numatyti. Būtent šią aplinkybę, jog nuteistasis T. G. tikslo nužudyti Ž. S. neturėjo, nes smūgio sudavimas buvo tarpusavio konflikto padarinys, patvirtino V. K. , M. M. , A. A. , A. D. , duodami parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Kaip pats nuteistasis T. G. ir liudytoja V. K. tvirtino, jog gulinčiam nukentėjusiajam T. G. sudavė du kartus į veidą, tačiau kaip buvo nustatyta, jog šie sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo. Šie sužalojimai nebuvo užfiksuoti nei viename iš medicininių dokumentų.
Nors apylinkės teismas ir vadovavosi nepilnomis ir viena kitai prieštaraujančiomis teismo medicinos išvadomis, ir jų pagrindu T. G. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 132 str. 1 d., tačiau apeliacinės instancijos teismui paskyrus naują komisijinę teismo medicinos ekspertizę ir 2006 m. liepos 5 d. gavus ekspertų išvadą Nr. EKM 14 (95)/07(01), netikslumai ir abejonės išnyko, dėl apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumo, o būtent, ekspertų išvada buvo galutinai nustatyta, jog sunkus sveikatos sutrikdymas, sukėlęs mirtį, nukentėjusiajam buvo padarytas vienu trauminiu poveikiu – atsitrenkiant dešiniu viršugalviu – pakaušiu (dešinio momens užpakaline dalimi). Ekspertizės metu buvo patvirtinta, jog Ž. S. mirties priežastis yra smegeninės dalies trauma, kuri pasireiškė kaukolės skliauto ir pamato lūžiais, kraujo išsiliejimu virš ir po galvos smegenų dangalais bei galvos smegenų sumušimu, ir tai sąlygojo griuviminė traumą, - kritimo metu atsitrenkus galva į grindinį. Ekspertai įvertinę kaukolės kaulų lūžius, kraujo išsiliejimą virš ir po galvos smegenų dangalais bei galvos smegenų sumušimo išsidėstymą Ž. S. galvoje, patvirtino, jog smūgis į nosį galvos smegenų traumos nesukėlė. Taipogi, ekspertų komisija patvirtino, jog nosies sumušimas, pasireiškęs patinimu, kraujavimo žymėmis galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu, kuris yra paaiškinamas smūgio sudavimu (t. 4, b.l. 67-80). Tokiu būdu, iš teismo medicinos ekspertų komisijos išvados seka, jog Ž. S. mirė ne nuo smūgio į galvos sritį, o nuo atsitrenkimo į kietą pagrindą gaunant sunkų galvos sužalojimą. Taip pat ekspertų išvada nustatyta, kad suduoti du smūgiai jau nukritusiam Ž. S. į galvos sritį nebuvo mirties priežastimi. Tokiu būdu, kolegija daro išvadą, jog tarp Ž. S. mirties ir T. G. neteisėtų veiksmų nėra nustatytas priežastinis ryšys, kuris yra būtinas objektyviosios pusės požymis, norint pripažinti asmenį įvykdžius tyčinį nužudymą (LR BK 129str.), jog tarp kaltininko padarytų nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiojo mirties, turi būti priežastinis ryšys, nukentėjusiojo mirtis turi būti dėsningas, ne atsitiktinis kaltininko veikos padarinys, t.y. dėl jo neapdairumo, neatidumo ir nepagrįsto pasitikėjimo, pažeidus bendrąsias atsargumo buityje, gamyboje taisykles, ir kai jo padaryta veika neturi požymių nė vienos specialiosios normos, kuri šį padarinį – neatsargų gyvybės atėmimą kitam žmogui (žmonių žūtis, nukentėjusiojo mirtis) laiko nusikaltimą kvalifikuojančiu požymiu. Tačiau tik priežastinis ryšys yra tarp T. G. veiksmų ir griuviminės traumos. Todėl, įvertinus visa tai, kas aukščiau išdėstyta, kolegija konstatuoja, jog T. G. atėmė gyvybę Ž. S. dėl neatsargumo, esant nusikalstamam pasitikėjimui , kada T. G. suprato, kad elgiasi rizikingai dėl kito žmogaus gyvybės, tačiau tikisi gyvybės atėmimo išvengti. (2004 m. birželio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato nutarimas Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 26 punktas). Kolegija vadovaujasi pilnai ekspertų komisijos išvada, kurią atliko penki ekspertai, ir ekspertų išvada nekelia jokių abejonių. Kolegija konstatuoja, kad ekspertai davė kategorišką išvadą, kad mirties priežastimi buvo griuviminė trauma. Ekspertų komisija nenustatė, kad T. G. bet kuris tiesiogiai suduotas smūgis Ž. S. būtų traumavę smegenis ir taip sukėlę mirtį. Esant tokiai ekspertų išvadai kolegija daro išvadą, kad T. G. nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai.
Apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nuteistojo T. G. atžvilgiu, pakankamai išsamiai ir detaliai ištyrė visas bylos aplinkybes, jas tinkamai motyvavo ir nors rėmėsi nepilnomis teismo medicinos ekspertų išvadomis, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje paskyrus naują komisijinę teismo medicinos ekspertizę ir gavus ekspertų išvadą, abejonių nebeliko, ankstesnės išvados nebuvo paneigtos, jos buvo tik papildytos ir sukonkretizuotos, ir nauja atlikta ekspertizė užpildė visas, ankstesnėse ekspertizėse buvusias spragas ir netikslumus.
Kolegija konstatuoja, jog nagrinėdama apeliacinių skundų motyvus, ištyrė visus prašymus, apklausė Ž. S. gydančius gydytojus, gydytoją tomografą, teismo medicinos ekspertą, paskyrė naują komisijinę teismo medicinos ekspertizę ir išnagrinėjęs apeliacinių skundų motyvus su visa baudžiamosios bylos surinkta medžiaga, nenustatė, jog T. G. tyčia iš chuliganiškų paskatų nužudė Ž. S. .
Todėl, surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma įrodyta, kad T. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d., o ne Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p.
Todėl, kolegija daro išvadą, jog apeliacinių skundų motyvai ir naujas kaltinimas dėl aukščiau išdėstyto yra nepagrįsti, todėl yra atmestini.
Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir nukentėjusiosios Ž. S. apeliacinius skundus atmesti.
Kolegijos pirmininkas V. Vitunskas
Teisėjai G. Večerskas
D. Šiugždinytė