Administracinė byla Nr. A-2496-822/2017

                                                                 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02828-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos  ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ukmergės rajono savivaldybės skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos  ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Lidl“, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Teritorijų planavimo mokslo institutas, A. A., E. A., dėl potvarkio panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas Ukmergės rajono savivaldybė (toliau – ir pareiškėjas, Savivaldybė) kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu ir panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) viršininko pavaduotojos 2013 m. birželio 20 d. potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl detaliojo plano tvirtinimo, kai savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtino“.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu potvarkiu Inspekcija, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 825 patvirtintu Detaliojo plano tvirtinimo, kai savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina, tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas) ir Inspekcijos viršininko 2011 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 1V-123, nutarė: 1) patvirtinti 1,55 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr.  (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), detalųjį planą; planavimo organizatorius A. A. ir E. A.; 2) nustatyti pagal detaliojo plano sprendinius kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypams, kurių plotai (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdį – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos.

Remdamasi Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies, 26 straipsnio 3 dalies 16 straipsnio 2 dalies, 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P525-106/2011, pareiškėjas nurodė, kad detalusis planas tvirtinamas tik po to, kai įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pakeičiami numatomų detaliojo plano sprendinių neatitinkantys specialiojo plano sprendiniai. Pareiškėjo teigimu, detaliuoju planu buvo numatyta statyti žemės sklype (duomenys neskelbtini), UAB „Lidl“ parduotuvę, kuri į konkrečias Specialiojo plano brėžinyje „Siūlomos vietos prekybos įmonių plėtrai“ siūlomas prekybos įmonių statybos vietas nepateko.

Teigė, kad Inspekcija netikrino, ar detalusis planas neprieštarauja Specialiojo plano sprendiniams. Inspekcija išvadą, jog tvirtinant detalųjį planą nereikia keisti Specialiojo plano sprendinių, faktiškai grindė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Teritorijų planavimo mokslo instituto (toliau – ir VGTU TPM institutas, Institutas), kaip Specialiojo plano rengėjo, 2012 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 1088/2012 pateikta preliminaria nuomone. Pažymėjo, kad šis Instituto raštas adresuotas Savivaldybei, tačiau ji nesikreipė su paklausimu į Specialiojo plano rengėją. Atkreipė dėmesį, kad Savivaldybė prašė VGTU TPM institutą pateikti išvadą dėl Specialiojo plano koregavimo tikslingumo dar 2012 m. liepos 24 d. ir buvo nurodyta, kad norint statyti (duomenys neskelbtini) teritorijoje didįjį universalų prekybos centrą (daugiau nei 1 000 kv. m bendrojo ploto) Specialiojo plano korektūra yra reikalinga. Kadangi šiuo atveju Specialusis planas turi aukštesnę hierarchinę galią, negu detalusis planas ir šio plano sprendiniai, darė išvadą, kad detalusis planas galėjo būti tvirtinamas tik po to, kai būtų pakeisti numatomo detaliojo plano sprendinių neatitinkantys Specialiojo plano sprendiniai.

Sprendimo priėmimo metu Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 7-211 patvirtintas Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Ukmergės mieste specialusis planas (toliau – ir Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Ukmergės mieste specialusis planas, Specialusis planas) galiojo. Paaiškino, kad Specialusis planas galiojo nuo 2008 m. lapkričio 13 d. Pareiškėja negali teismui pateikti įrodymų, kurie nurodytų Specialiojo plano paskelbimo užfiksuoto laiko, nes nuo 2010 metais vyko visos informacinės sistemos pakeitimas, todėl tokie įrodymai nėra išlikę. Nurodė, jog informacinių technologijų specialistai patikino, kad Specialusis planas buvo paskelbtas visos apimties.

Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Akcentavo, kad 2013 m. gegužės 27 d. raštu Nr. (6.13)-2D-8246 Savivaldybė informuota apie Inspekcijoje gautą ir nagrinėjamą UAB „Lidl“ 2013 m. gegužės 22 d. prašymą patvirtinti detalųjį planą. Savivaldybė 2013 m. gegužės 30 d. raštu Nr. (6.19)-18-1679 pateikė informaciją, iš kurios Inspekcija sprendė, kad sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo nepriimtas, taip pat planavimo organizatoriui nėra pateiktas motyvuotas atsakymas dėl atsisakymo tvirtinti detalųjį planą.

Nurodė, kad Inspekcija detaliojo plano derinimo procedūros metu nagrinėjo Savivaldybės Teritorijų planavimo ir statybos skyriaus 2013 m. vasario 26 d. raštu Nr. AR5-28 pateiktą skundą dėl Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013 m. sausio 31 d. raštu Nr. (23.2)-2D-1683 Savivaldybei pateikto nurodymo baigti ginčo detaliojo plano derinimo procedūrą Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka teisėtumo. Skundo nagrinėjimo rezultatus ir motyvus Inspekcija išdėstė 2013 m. balandžio 2 d. rašte Nr. (6.5)-2D-5110, kuriame taip pat pažymėjo, kad detaliojo plano sprendinių atitiktis Specialiojo plano sprendiniams Inspekcijoje įvertinta išnagrinėjus visos apimties Specialųjį planą.

Pažymėjo, kad pagal veiklos pobūdį UAB „Lidl“ planuota parduotuvė priskirtina prie specializuotos didžiosios prekybos įmonės grupės. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Specialiojo plano sprendinius nepakankamo aptarnavimo lygio teritorijoje „L“, esančioje planuojamos teritorijos zonoje „C“, yra numatyta specializuotų prekybos įmonių, kurių bendras plotas iki 10 000 kv. m, plėtros galimybė ir tai, kad Specialiajame plane nurodytas esamos specializuotos didžiosios prekybos įmonės („Bauhof“) bendras plotas – apie 8 000 kv. m, darė išvadą, kad numatomos specializuotos didžiosios prekybos įmonės, kurios bendras plotas iki 2 000 kv. m, plėtra Specialiojo plano sprendiniams neprieštarauja.

Pažymėjo, kad Savivaldybės Teritorijų planavimo ir statybos skyrius 2013 m. balandžio 5 d. raštu Nr. AR5-41 Inspekciją informavo apie ginčo detaliojo plano suderinimą, todėl manė, kad Savivaldybė, įvykdydama Inspekcijos 2013 m. balandžio 2 d. rašte Nr. (6.5)-2D-5110 išdėstytą nurodymą, pritarė Inspekcijos pozicijai dėl ginčo detaliojo plano sprendinių atitikties Specialiojo plano sprendiniams.

Paaiškino, kad Sprendimo priėmimo metu Specialusis planas negaliojo, o patvirtintas detalusis planas neprieštarauja Ukmergės miesto bendrojo plano sprendiniams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Lidl“ (toliau – ir Bendrovė) atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko. 2016 m. sausio 15 d. UAB „Lidl“ informavo teismą, kad teismo posėdžiuose nedalyvaus, nes Bendrovė nutraukė ginčo sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir neturi jokių interesų į ginčo sklypą. Nurodė, kad neturi jokių prašymų ir pretenzijų.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Ukmergės rajono savivaldybės skundą tenkino. Panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2013 m. birželio 20 d. potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl detaliojo plano tvirtinimo, kai savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtino“.

Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pareiškėjas pateikė įrodymus apie oficialių informacinių pranešimų vietinėje spaudoje apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą paskelbimą, Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. 7-211 teksto be priedų paskelbimą savivaldybės interneto tinklalapyje, tačiau įrodymai apie viso teritorijų planavimo dokumento – Didžiųjų  prekybos įmonių išdėstymo Ukmergėje specialiojo plano tekstinės ir grafinės dalių paskelbimą Ukmergės rajono savivaldybės interneto tinklalapyje nebuvo pateikti.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, t. y. oficialių informacinių pranešimų vietinėje spaudoje apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą paskelbimą, Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. 7-211 teksto be priedų paskelbimą savivaldybės interneto tinklalapyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro išrašą apie patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą, projekto „Elektroninės demokratijos plėtra Ukmergės rajone, Savivaldybės ir piliečių ryšių stiprinimas“, Informacinių sistemų sukūrimo ir įdiegimo paslaugų pirkimo sutartį, pareiškėjo atstovo paaiškinimus, jog pakeitus informacinę sistemą, įrodymai, kurie patvirtintų visos apimties Specialiojo plano paskelbimą interneto tinklalapyje, neišliko, darė išvadą, jog Specialusis planas skundžiamo Potvarkio priėmimo metu buvo galiojantis. Teismo vertinimu, pareiškėjas rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų visos apimties Specialiojo plano paskelbimą, pateikti negali dėl objektyvių priežasčių. Atsakovo argumentas, jog Specialusis planas Potvarkio priėmimo metu negaliojo, o detalusis planas neprieštarauja Ukmergės miesto bendrojo plano sprendiniams, vertintini kritiškai. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas, priimdama skundžiamą Potvarkį, priešingai nei teigė teismo posėdžio metu, vertino detaliojo plano atitiktį Specialiajam planui ir jo sprendiniams, bet visiškai nevertino jo atitikties Ukmergės miesto bendrajam planui. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, jog Specialusis planas buvo paskelbtas TPĮ 18 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir priimant Sprendimą galiojo.   

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 5 d. nutartyje konstatavo, kad Specialiojo plano nuostatos sudaro pagrindą teigti, jog Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Ukmergėje specialiajame plane nurodytos konkrečios galimos ir rekomenduojamos universaliųjų centrų vietos (plėtros zonos), taip pat konkrečios ir rekomenduojamos specializuotųjų prekybos centrų vietos (plėtros zonos), tačiau rekomendacinis šių sprendinių pobūdis gali būti aiškinamas tik ta prasme, kad prekybos centrai tik šiose konkrečiai parinktose vietose (plėtros zonose) gali, tačiau neprivalo, būti statomi (planuojami). Tokio aiškinimo kontekste akivaizdu, kad atsakovo priimtas Potvarkis turi būti panaikintas.

Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodė papildomai išsiaiškinti, kokios rūšies (specializuotas, universalus ir kt.) objektas (prekybos centras „Lidl“) planuojamas statyti, kadangi tai reikšminga, aiškinantis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių atitiktį Specialiojo plano sprendiniams. Kadangi UAB „Lidl“ 2016 m. sausio 15 d. informavo teismą, jog ginčo sklypo pirkimo-pardavimo sutartis yra nutraukta, o Bendrovė daugiau jokių interesų į ginčo sklypą neturi, ginčo sklype Bendrovė neketina statyti prekybos objekto, nebėra svarbu, kokį prekybos objektą (specializuotas, universalus ir kt.) ketino statyti Bendrovė. Esant šioms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad pareiškėjos Ukmergės rajono savivaldybės skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

III.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Ukmergės rajono savivaldybės skundą atmesti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjo teismui pateikti įrodymai bei paaiškinimai neįrodo, kad Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Ukmergės mieste specialusis planas buvo paskelbtas ginčijamo Inspekcijos sprendimo priėmimo metu. Teismas neįvertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodytos aplinkybės, kad specialusis planas nebuvo paskelbtas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, neišsiaiškino, dėl kokių priežasčių specialusis planas, jei jis buvo paskelbtas viešai, bylos nagrinėjimo metu nebebuvo skelbiamas. Nustačius aplinkybę, kad teisės aktas nėra skelbiamas, taip pat nenustačius fakto, kad teisės aktas buvo skelbiamas, teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, kad specialusis planas buvo paskelbtas tinkamai. Pareiškėjui pateikus tik rašytinius įrodymus, jog 2010 m. liepos 9 d. buvo sudaryta informacinių sistemų sukūrimo ir įdiegimo paslaugų pirkimo sutartis, teismas turėjo vertinti, ar pagal šią sutartį visa anksčiau paskelbta informacija turėjo būti perkeliama į naujai sukurtas informacines sistemas. Pareiškėjas nepateikė ir jokių įrodymų, jog galimai anksčiau paskelbtas specialusis planas buvo skelbiamas ir naujai sukurtose informacinėse sistemose, t. y. buvo perkeltas iš vienos informacinės sistemos į kitą. Be to, teismas, konstatuodamas, jog Inspekcijos atsiliepime tvirtai teigiama, kad detalusis planas neprieštarauja specialiajam planui ir jo sprendiniams, ir iš to darydamas išvadą, jog specialusis planas galiojo, neatsižvelgė į Inspekcijos 2015 m. balandžio 13 d. raštu Nr. (2.34)-2D-5085 teismui pateiktus paaiškinimus, kuriuose Inspekcija nurodė, kad Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Ukmergėje specialiojo plano patvirtinta kopija nuo 2008 m. spalio 21 d., kai planas buvo patikrintas Vilniaus apskrities viršininko administracijoje (toliau – ir Vilniaus AVA), buvo saugoma jos archyve, o nuo 2010 m. sausio 1 d. Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje esančiame archyve (Vilniaus AVA iki 2009 m. gruodžio 31 d. vykdė teritorijų planavimo priežiūros funkcijas. Panaikinus Vilniaus AVA ir Inspekcijai perėmus Vilniaus AVA iki tol vykdytas teritorijų planavimo valstybinės priežiūros funkcijas, patikrinto specialiojo plano bylos kopija, kaip ir kitų Vilniaus AVA patikrintų teritorijų planavimo dokumentų kopijos, nuo 2010 m. sausio 1 d. saugomos Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje esančiame archyve). Inspekcija taip pat 2015 m. balandžio 13 d. raštu Nr. (2.34)-2D-5085 paaiškino, kad Inspekcija ginčijamo sprendimo priėmimo metu ir vėliau nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka įpareigota kaupti duomenis ir informaciją apie patvirtinto teritorijų planavimo dokumento tinkamą paskelbimą, Inspekcija neturėjo pagrindo abejoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro išraše pateiktos informacijos tikrumu. Minėtu raštu Inspekcija nurodė ir tai, kad neturi rašytinių duomenų apie tai, ar specialusis planas buvo paskelbtas Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. Taigi Inspekcija, neturėdama pagrindo abejoti informacijos apie specialiojo plano paskelbimą tikrumu, pagrįstai tikrino detaliojo plano atitikimą specialiajam planui pagal Inspekcijos turimą specialiojo plano patvirtintą kopiją. Pažymėtina, kad aplinkybės, susijusios su Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Ukmergėje specialiojo plano negaliojimu, Inspekcijai nebuvo žinomos iki bylos nagrinėjimo, taigi Inspekcija atsiliepime pagrįstai nurodė, kad ginčo detalusis planas neprieštaravo specialiajam planui bei jo sprendiniams. Inspekcijos nuomone, susiklosčiusioje situacijoje būtent pareiškėjui kyla pareiga įrodyti, kad Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Ukmergėje specialusis planas buvo tinkamai paskelbtas. Pareiškėjui neįrodžius šios aplinkybės, laikytina, kad specialusis planas ginčijamo Inspekcijos sprendimo priėmimo metu negaliojo, taigi ir jo sprendiniai nebuvo privalomi.

Atsakovas mano, kad detalusis planas neprieštarauja nei specialiajam planui, nei bendrojo plano sprendiniams.

Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Lidl Lietuva“ nutraukė pirkimo-pardavimo sutartį dėl objekto adresu(duomenys neskelbtini), pirkimo, tai suteikia galimybę kitiems asmenims įgyvendinti detaliojo plano sprendinius. Bet kuris asmuo, kad ir kokia veikla jis įprastai užsiimtų, žemės sklype turi teisę statyti tik tokius statinius, kokius numato teritorijų planavimo dokumentai. Taigi vertinat tiek detaliojo plano turinį, tiek specialiojo plano reikalavimus, pažymėtina, kad žemės sklype galėtų būti numatoma bet kokios pagal teritorijų planavimo dokumentus galimos komercinės paskirties objekto statyba, o žemės sklypo savininko ar jo planų nustatymas savaime neturi įtakos detaliojo plano sprendinių teisėtumui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Lidl“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad neturi jokių interesų į ginčo žemės sklypą, todėl papildomų prašymų ir pretenzijų dėl bylos nagrinėjimo neturi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojos 2013 m. birželio 20 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl detaliojo plano tvirtinimo, kai savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtino“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamojoje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjo Ukmergės rajono savivaldybės skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 5 d. nutartimi minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje nurodė, kad nagrinėjamojoje byloje, visų pirma, turi būti pašalinta abejonė dėl Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Ukmergėje specialiojo plano galiojimo ginčijamo Inspekcijos potvarkio priėmimo metu. Taigi teismas turi įvertinti, ar Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Ukmergėje specialusis planas ginčo metu buvo galiojantis.

Vilniaus apygardos administracinis teismas iš naujo nagrinėdamas administracinę bylą 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu konstatavo, kad specialusis planas ginčijamo 2013 m. birželio 20 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo metu galiojo. Nurodytą išvadą pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs byloje surinktus įrodymus, t. y. duomenis apie oficialių informacinių pranešimų vietinėje spaudoje apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą paskelbimą (III t., b. l. 109–114), Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. 7-211 teksto be priedų paskelbimą savivaldybės interneto tinklalapyje (III t., b. l. 115), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro išrašą apie patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą (III t., b. l. 170–171), projekto „Elektroninės demokratijos plėtra Ukmergės rajone. Savivaldybės ir piliečių ryšių stiprinimas“ Informacinių sistemų sukūrimo ir įdiegimo paslaugų pirkimo sutartį (III t., b. l. 187–196b), pareiškėjo atstovo paaiškinimus, jog pakeitus informacinę sistemą, įrodymai, kurie patvirtintų visos apimties specialiojo plano paskelbimą interneto tinklalapyje, neišliko.

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju, pirmiausia pažymi, kad Teritorijų planavimo įstatymo  18 straipsnio 8 dalis (2007 m. kovo 22 d. įstatymo Nr. X-1061 ir 2010 m. gegužės 20 d. įstatymo Nr. XI-826 redakcija) numato, kad savivaldybės patvirtintas specialusis planas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą ir viso teritorijų planavimo dokumento paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.

Nagrinėjamoje byloje yra pateikti duomenys apie oficialių informacinių pranešimų vietinėje spaudoje apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą paskelbimą (III t., b. l. 109–114), Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. 7-211 teksto be priedų paskelbimą savivaldybės interneto tinklalapyje (III t., b. l. 115). Tačiau teisėjų kolegija akcentuoja tai, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 8 dalies nuostatas patvirtintas specialusis planas laikomas galiojančiu 1) kitą dieną po jo paskelbimo vietinėje spaudoje 2) arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą ir viso teritorijų planavimo dokumento paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Taigi specialiojo plano įsigaliojimo laikas yra sietinas ne tik su oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą paskelbimu, bet ir su viso teritorijų planavimo dokumento paskelbimu atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas ginčijamą 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą, pripažino, jog pareiškėjas rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų visos apimties specialiojo plano paskelbimą savivaldybės interneto tinklalapyje, nepateikė. Pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, pareiškėjas rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų visos apimties specialiojo plano paskelbimą, pateikti negali dėl objektyvių priežasčių.

Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teismui pateikti įrodymai bei paaiškinimai neįrodo, kad Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Ukmergės mieste specialusis planas buvo paskelbtas ginčijamo Inspekcijos sprendimo priėmimo metu. Pareiškėjui pateikus tik rašytinius įrodymus, jog 2010 m. liepos 9 d. buvo sudaryta informacinių sistemų sukūrimo ir įdiegimo paslaugų pirkimo sutartis, teismas turėjo vertinti, ar pagal šią sutartį visa anksčiau paskelbta informacija turėjo būti perkeliama į naujai sukurtas informacines sistemas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Ukmergėje specialusis planas buvo skelbiamas priimant byloje ginčijamą 2013 m. birželio 20 d. potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini), ar buvo skelbiamas anksčiau. Jei buvo skelbiamas anksčiau, ar buvo skelbiamas ir naujai sukurtose informacinėse sistemose, t. y. buvo perkeltas iš vienos informacinės sistemos į kitą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie viso teritorijų planavimo dokumento paskelbimą Ukmergės rajono savivaldybės interneto tinklalapyje, konstatuotina, jog konkrečiu atveju nebuvo pagrindo daryti kategorišką išvadą, kad ginčo metu Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Ukmergėje specialusis planas buvo galiojantis. Juo labiau, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 19 d. patvirtintose Planavimo sąlygose detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 99 (II t., b. l. 50), taip pat Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2012 m. liepos 31 d. patvirtintose Planavimo sąlygose detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. VR-4.2-874 (II t., b. l. 59) Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Ukmergėje specialusis planas neminimas. Tik Vilniaus visuomenės sveikatos centro Ukmergės skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 30 d. patvirtintose Planavimo sąlygose detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 24(22-3-7)-22.3.7-08 (II t., b. l. 58) nurodyta, kad planuojamam žemės sklypui (teritorijai) taikomas Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Ukmergėje specialusis planas.

Remiantis turimais bylos duomenimis, nustatyta, kad apie patvirtintą specialųjį planą buvo oficialiai paskelbta vietinėje spaudoje, tačiau po šio etapo visos apimties planas turėjo būti skelbimas savivaldybės interneto tinklalapyje, kaip tai numatyta Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje. Tačiau konkrečiu atveju nėra duomenų apie tai, ar buvo iki galo įgyvendinta Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje numatyta procedūra. Todėl byloje nesant duomenų apie tai, kad Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Ukmergėje specialiojo plano tekstinė ir grafinė dalys buvo paskelbtos Ukmergės rajono savivaldybės interneto tinklalapyje, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog Inspekcijos 2013 m. birželio 20 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo metu specialusis planas galiojo, šios išvados tinkamai nemotyvavo. Taigi abejonė dėl Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Ukmergėje specialiojo plano galiojimo ginčijamo Inspekcijos potvarkio priėmimo metu teismo pašalinta nebuvo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal teritorijų planavimo įstatymo reikalavimus (Teritorijų planavimo įstatymo 50 straipsnis) rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai turi neprieštarauti galiojantiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams. Todėl tuo atveju, jei Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Ukmergėje specialusis planas detaliojo plano rengimo ir jo tvirtinimo metu nebuvo įsigaliojęs, turėjo būti sprendžiama, ar žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja Ukmergės miesto teritorijos bendrojo plano sprendiniams.

Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas neatliko savarankiško vertinimo, netyrė, ar žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja Ukmergės miesto teritorijos bendrojo plano sprendiniams. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2016 m. spalio 27 d. sprendimą, neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl ginčo esmė liko neatskleista.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog UAB „Lidl“ ginčo sklypo pirkimo-pardavimo sutartis yra nutraukta nagrinėjamoje byloje nėra svarbi, kadangi žemės sklypo savininko ar jo planų nustatymas pats savaime neturi įtakos detaliojo plano sprendinių teisėtumui.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas neobjektyviai, neišsamiai, nevisapusiškai išnagrinėjus bylai reikšmingų faktinių aplinkybių visumą. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Skirgailė Žalimienė