Civilinė byla Nr. e2A-101-603/2023
Teisminio proceso Nr. 2-02-3-02671-2012-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.;
2.6.6.2.; 2.6.9.2.; 3.3.1.14
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lideres”, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ONNINEN” dėl sumokėto avanso priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „TECHNOTERMA“, uždaroji akcinė bendrovė „Statinių inžinierinės sistemos“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Bordolina”, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „AUDATA”.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau - BUAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Lideres“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovės UAB „ONNINEN“ 37 104,30 Eur (128 113,72 Lt) dydžio sumokėtą avansą, 1133,13 Eur (3843,41 Lt) delspinigius, 1649,50 Eur (5695,41 Lt) palūkanas 8,06 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
1.1. šalys susitarė dėl vėdinimo, šildymo ir kondicionavimo įrangos įrengimo darbų ieškovei priklausančiose renovuojamose patalpose, esančiose adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – Darbai), atlikimo ir susijusių prekių tiekimo. Susitarimo pagrindu už Darbų atlikimą ieškovė pervedė 37104,30 Eur (128113,72 Lt) avansinius mokėjimus į atsakovei priklausančią banko sąskaitą:
-2010-03-22 ieškovė pervedė atsakovei 2 316,96 Eur (8000 Lt);
-2010-09-29 ieškovė pervedė atsakovei 4 827,31 Eur (16 667,75 Lt);
-2011-11-24 ieškovė pervedė atsakovei 1 309,08 Eur (4520 Lt);
-2011-05-04 ieškovė pervedė atsakovei 4 644,56 Eur (16036,74 Lt);
-2011-05-26 ieškovė pervedė atsakovei 4 644,56 Eur (16036,73 Lt);
-2011-06-29 ieškovė pervedė atsakovei 19 361,82 Eur (66 852,5 Lt).
1.2. atsakovė jokių Darbų, kuriuos buvo įsipareigojusi atlikti, nepadarė ir nėra pradėjusi daryti. Todėl ieškovė 2012 m, vasario 10 d. kreipėsi į atsakovę su prentenzija „Dėl avanso grąžinimo“, nurodydama per 7 dienas nuo pretenzijos išsiuntimo dienos grąžinti ieškovei sumokėtą 37 104,30 Eur (128 113,72 Lt) dydžio avansą. Po pretenzijos išsiuntimo atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, gauto avanso ieškovei negrąžino, todėl, atsakovei nepagrįstai įgijus iš ieškovės 37 104,30 Eur (128 113,72 Lt) sumą, ji turėtų būti priteistina iš atsakovės. Iš atsakovės priteistini ir paskaičiuoti 1 133,13 Eur (3843,41 Lt) delspinigiai bei 1 649,50 Eur (5695,41 Lt) palūkanos.
2. Atsakovė UAB „ONNINEN“ atsiliepime su ieškinio nesutiko, prašė jo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
2.1. ieškovės teiginiai neatitinka tikrovės ir yra klaidinantys teismą. Atsakovė niekada nesudarinėjo su ieškove jokių susitarimų ar sutarčių dėl rangos darbų atlikimo, tarp jų ir dėl vėdinimo, šildymo ir kondicionavimo įrangos įrengimo ieškovei priklausančiose patalpose ar pastatuose. Tarp šalių dėl rangos darbų atlikimo nebuvo sudaryta nei žodinių, nei rašytinių susitarimų;
2.2. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad gavusi pretenziją atsakovė nesiėmė jokių veiksmų. Gavusi pretenziją 2012 m. vasario 24 d. išsiuntė ieškovei atsakymą „Dėl UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2012 m. vasario 10 d. pretenzijos dėl avanso grąžinimo”, kuriame išsamiai išdėstė aplinkybes. Ieškovė 2012 m. kovo 8 d. rašte nurodė, kad jos žiniomis neegzistuoja atsakovės atsakyme nurodyti dokumentai – 2011 m. rugsėjo 21 d. raštiškas susitarimas dėl tarpusavio užskaitos ir 2010 m. kovo 30 d. ieškovės raštas atsakovei su prašymu užskaityti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atliktas įmokas už UAB „Technoterma“ bei pareikalavo atsakovę tuos dokumentus pateikti. Atsakydama į tai, pateikė ieškovės reikalaujamus dokumentus;
2.3. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje kaltinamaisiais pripažinti ieškovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bei buvęs ieškovės vadovas R. B., o atsakovė UAB „ONNINEN“ pripažinta nukentėjusiąja. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad organizuotos grupės nariai, tame tarpe ir tuometinis ieškovės vadovas R. B., įgyvendindami išankstinį nusikalstamą sumanymą apgaule panaikinti ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prievolę - sumokėti UAB „Technoterma“ už prekes, ir žinodami, kad ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra skolinga UAB „Technoterma“, o ši įmonė yra skolinga UAB „ONNINEN“ bei iš anksto žinodami, kad UAB „ONNINEN“ už UAB „Technoterma“ pervestos piniginės lėšos ateityje apgaulės būdu bus reikalaujamos grąžinti civilinio proceso tvarka, siekdama sumažinti ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skolą UAB „Technoterma“, organizavo lėšų pervedimą UAB „ONNINEN“;
2.4. ieškovė 2010 m. kovo 30 d. kreipėsi raštu su prašymu į atsakovę UAB „ONNINEN“, prašydama atsakovės 2010 m. kovo 22 d. gautą 2317 Eur (8 000 Lt) mokėjimą iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kurio paskirtyje buvo nurodoma „Avansas“, užskaityti kaip trečiojo asmens UAB „Technoterma“ skolos sumokėjimą, kas ir buvo atlikta. Taigi atsakovės atsakingi asmenys dėl apgaulės pateikto prašymo pagrindu sumažino trečiojo asmens UAB „Technoterma“ skolą 2317 Eur (8000 Lt), o ieškovė tokiu būdu panaikino savo prievolę trečiajam asmeniui;
2.5. 2010 m. rugsėjo 24 d. trečiasis asmuo BUAB „Bordolina” su atsakove UAB „ONNINEN“ sudarė Terminuotą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 216 – 100924, pagal kurią atsakovė UAB „ONNINEN“ 2010 m. lapkričio 24 d. pardavė prekes ir išrašė 9654,63 Eur (33 335,50 Lt) sumos PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 1023242. Ieškovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ už BUAB „Bordolina“ 2010 m. rugsėjo 29 d. apmokėjo dalį UAB „ONNINEN“ išrašytos sąskaitos, sumokėdama 4 827,31 Eur (16 667,75 Lt), o 2010 m. lapkričio 24 d. sumokėjo likusią 4 827,31 Eur (16 667,75 Lt) sumą, pagal 2010 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 1023242. Trečiasis asmuo BUAB „Bordolina“ 2010 m. lapkričio 24 d. įsigijo iš atsakovės UAB „ONNINEN“ prekių už 1 308,89 Eur (4 519,35 Lt) sumą pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 1023241, vėlgi sumokėjo ieškovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ už trečiąjį asmenį BUAB „Bordolina“;
2.6. tuometinis ieškovės vadovas R. B. 2011 m. gegužės 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1080 iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Nordea Bank Finliand Plc Lietuvos skyriuje pervedė UAB „ONNINEN“ 4 644,56 Eur (16 036,74 Lt) tyčia nurodydamas mokėjimo paskirtį „Avansas pagal sutartį“, o 2011 m. gegužės 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. 05261111 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Citadele“ banke, pervedė UAB „ONNINEN“ 4 644,56 Eur, (16 036,73 Lt), tyčia nurodydamas mokėjimo paskirtį „Atsiskaitymas pagal sutartį“. Ieškovės atstovai, tęsdami bendrą nusikalstamą sumanymą ir siekdami sukurti įvaizdį, kad mokėjimai atliekami pagal projektinę sutartį, kuri apskritai nebuvo pasirašyta, elektroniniu paštu atsakovei UAB „ONNINEN“ pateikė ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2011 m. gegužės 4 d. mokėjimo pavedimo Nr. 1080 kopiją. Atsakovės darbuotojai dėl apgaulės būdami tikri, kad sandoris tikras, o ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atliktais mokėjimo pavedimais yra apmokėtas 13 vnt. rekuperatorių pirkimas, tolimesnės sutarties pasirašymo procedūros nebetęsė ir už įsigytas prekes išrašė ieškovei 9 289,12 Eur (32 073,47 Lt) 2011 m. gegužės 27 d. PVM sąskaitą faktūrą ONN Nr. 1024306 ir pristatė prekes į ieškovės atstovų nurodytą statybos objektą;
2.7. nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui atsakovė turtą turėjo būti įgijusi be teisinio pagrindo. Tačiau visos ieškovės sumokėtos sumos atsakovei yra pagrįstos PVM sąskaitomis – faktūromis arba susitarimais dėl užskaitymų, kurių sumos itin tiksliai atitinka ieškovės atliktus mokėjimus. Pareiga įrodyti, kad atsakovė turtą įgijo be teisinio pagrindo, tenka ieškovei, tačiau pastaroji nepagrindė jog atsakovė be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko negalėjo ir neturėjo gauti, ir dėl to privalo grąžinti pinigus, gautus iš ieškovės atsiskaitant už įsigytas prekes bei sumokant skolas už trečiuosius asmenis;
2.8. ieškovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iki šiol į bylą nėra pateikusi rašytinio susitarimo tarp šalių, iš kurio būtų galima spręsti, kokio dydžio delspinigius ir už kokios prievolės nevykdymą ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės. Nesant rašytinio susitarimo tarp šalių dėl įsipareigojimo mokėti netesybas, ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo nepagrįstas.
3. Tretieji asmenys UAB „TECHNOTERMA“ ir UAB „Statinių inžinerinės sistemos“ pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
3.1. ieškovės teiginys apie tai, kad šalys susitarė dėl vėdinimo, šildymo bei kondicionavimo įrangos įrengimo darbų ieškovei priklausančiose renovuojamose patalpose atlikimo ir susijusių prekių tiekimo, o šio susitarimo pagrindu ieškovė atliko avansinius mokėjimus atsakovei, kuri sutartų darbų neatliko, neatitinka tikrovės;
3.2. dėl vėdinimo, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimo darbų, kurių pagrindu atsakovei ir buvo pervesta 2316,96 Eur (8000,00 Lt) suma, susitarė ne šalys, o su ieškove susijusi BUAB „Bordolina“ ir UAB „Statinių inžinerinės sistemos“ (tuo metu pavadinimas - UAB „Technoterma IS“. Ieškovė 2010 m. kovo 30 d. kreipėsi su prašymu į atsakovę, užskaityti ieškovės 2010 m. kovo 22 d. atliktą 8 000 Lt (2 316,96 Eur) mokėjimą atsakovei už trečiąjį asmenį UAB „TECHNOTERMA“, todėl klaidina teismą, jog minėta suma buvo pervesta be teisinio pagrindo;
3.3. teismas klaidinamas ir dėl to, jog ieškovė pervedė 19 361,82 Eur (66 852,50 Lt) sumą atsakovei be teisinio pagrindo. Ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „TECHNOTERMA“ 2011 m. rugsėjo 21 d. sudarė trišalį rašytinį susitarimą dėl tarpusavio užskaitos, susitardami, jog ieškovės atsakovei 2011 m. birželio 29 d. pervesta 66 852,50 Lt (19 361,82 Eur) suma yra užskaitoma kaip trečiojo asmens UAB „TECHNOTERMA“ mokėjimas už prekes ir kaip mokėjimas pagal 2011 m. birželio 27 d. sutartį Nr. 1107. Trečiasis asmuo minėtos sutarties ir 2011 m. spalio 6 d. susitarimo su BUAB „Bordolina” pagrindu atliko sutartus statybos rangos darbus, o BUAB „Bordolina” šiuos darbus priėmė, pasirašydama 2011 m. spalio 17 d. atliktų darbų aktą Nr. 1140 ir 2011 m. spalio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 002223. Taigi 19 361,82 Eur (66 852,50 Lt) suma ieškovės sutikimu buvo užskaityta kaip trečiojo asmens UAB „TECHNOTERMA“ mokėjimas už prekes atsakovei ir kaip mokėjimas pagal minėtą 2011 m. birželio 27 d. sutartį Nr. 1107, todėl taip pat nėra pagrindo laikyti, jog ši suma taip pat buvo pervesta be teisinio pagrindo ir turi būti laikoma be pagrindo įgytu turtu;
3.4. nėra reta praktika, jog ieškovė už BUAB „Bordolina” perveda tam tikras pinigines sumas ir prašo jas užskaityti BUAB „Bordolina” pasitelktų rangovų ar pasirinktų tiekėjų atžvilgiu, o ieškovė tokius mokėjimus jau yra atlikusi ne kartą. Nėra įtikinama, jog ieškovė, būdama verslo subjektu, be pagrindo nuolat darytų tokius mokėjimus, apie kuriuos kalbama ieškinyje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškovės ieškinio netenkino, priteisė iš ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus UAB „Lideres”, iš administravimui skirtų lėšų atsakovei UAB „ONNINEN“ 3972,39 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 45 Eur žyminio mokesčio, o trečiojo asmens UAB „TECHNOTERMA“ naudai 1373,77 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
5. Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nenustatė, šalys sudarė vėdinimo, šildymo ir kondicionavimo įrangos įrengimo darbų sutartį, pagal kurią ieškovei priklausančiose patalpose, esančiose adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atsakovė įsipareigojo atlikti sutartus darbus. Pažymėjo, kad šią išvadą pagrindžia ir ieškovės raštas bei teisminio proceso metu nustatyta aplinkybė, jog atsakovė pagal savo veiklos pobūdį neatlieka tokių darbų, o užsiima prekių tiekimų/pardavimu. Todėl konstatavo, kad ieškovė neįrodė sutarties dėl darbų atlikimo su atsakove sudarymo fakto.
6. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ikiteisminio tyrimo medžiagą bei liudytojų paaiškinimus bei liudytojų parodymus teismo posėdyje, teismas nustatė, kad ieškovė minėtais pavedimais atsiskaitydavo su atsakove už įsigytas prekes bei sumokėdavo skolas už trečiuosius asmenis (UAB „Bordolina“ ir UAB „TECHNOTERMA“). Pažymėjo, kad visos ieškovės sumokėtos atsakovei sumos yra pagrįstos PVM sąskaitomis – faktūromis arba susitarimais dėl užskaitymų, kurių sumos tiksliai atitinka ieškovės atliktus mokėjimus.
7. Kadangi netenkino ieškinio, sprendė nepriteisti ir išvestinių reikalavimų dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė nepateikė teismui ir rašytinio susitarimo tarp šalių dėl delspinigių taikymo už prievolės nevykdymą, todėl ir šiuo aspektu ieškovės reikalavimas atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.
8. Įvertinęs civilinės bylos sudėtingumą, didelę ieškinio sumą, procesinius veiksmus bei pateiktų byloje procesinių dokumentų apimtį bei kiekį, bylos nagrinėjimo trukmę (tęsėsi daugiau nei dešimt metų, kadangi ieškinys pateiktas 2012 m. balandžio 3 d.), sprendė, jog tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaido yra protingo dydžio, neviršija nustatyta Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio. Todėl atsakovės ir trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovės administravimo išlaidų pilna apimtimi
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
9. Ieškovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti; 2) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
9.1. pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, kad ieškovės atlikti užskaitymai buvo užskaityti už trečiuosius asmenis. Atsakovė nepateikė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie patvirtintų atliktų užskaitymų faktą, todėl skundžiamame sprendime išvados padarytos remiantis tik deklaratyviais atsakovės teiginiais. Ieškovės atlikti mokėjimo pavedimai, kurių paskirtyse nurodyta „Avansas“, „Avansas pagal susitarimą“, „Avansas pagal sutartį“, „Išankstinis mokėjimas“ negali būti be ieškovės sutikimo panaudoti užskaitai, o atsakovė turi pateikti įrodymus, jog tokia užskaita atlikta ieškovės prašymo pagrindu. Atsakovė taip pat nėra pateikusi faktinį užskaitų atlikimą patvirtinančių dokumentų ir skolų suderinimo aktų, todėl atsakovės argumentai dėl atliktų užskaitų nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais;
9.2. pirmos instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nepagrįsto praturtėjimo institutą bei nukrypo nuo aktualios teisminės praktikos. Konstatavęs, kad pinigai į atsakovės banko sąskaitą pervesti be teisinio pagrindo ir tai, kad ieškovė neįrodė sutarties dėl darbų atlikimo su atsakove fakto, teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovė nepagrįstai nepraturtėjo. Atsakovės argumentas, jog neatlieka įrengimo darbų, nepaneigia žodinio susitarimo tiekti įrangą egzistavimo objektuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), dėl ko ir buvo pervestas atsakovei avansas, kadangi atsakovė ne visada su klientais sudarydavo rašytines sutartis, o ieškovė nėra pasirašiusi su UAB „Bordolina“ projekto valdymo sutarčių dėl vėdinimo, šildymo ir kondicionavimo įrangos įrengimo darbų;
9.3. pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymą bei įrodymų vertinimą, dėl ko padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, jog ieškovė mokėjimus atsakovei atliko siekdama įvykdyti prievoles už trečiuosius asmenis ir būtent tos prievolės buvo įskaitytos. Teismo išvados, jog ieškovė mokėjimus atliko už kitus subjektus, o atsakovė juos užskaitė sumažindama kitų subjektų įsiskolinimą, paremta ne įrodymų tyrimu, o hipotetine prielaida. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog atsakovė tinkamai užskaitė atliktus mokėjimus. Tais atvejais, kuomet ieškovė atlikdavo mokėjimą už UAB „TECHNOTERMA“ ar kitus subjektus, apie tai pažymėdavo mokėjimo paskirtyje, tokiu būdu išreikšdama sutikimą dėl užskaitos, tačiau ginčo mokėjimų atveju tokios nuorodos nebuvo, o teismas to neįvertino. Atsakovė neturėjo pagrindo ieškovės atliktus mokėjimus užskaityti atitinkamai sumažinant kitų subjektų prievoles atsakovei, todėl turi pareigą grąžinti ieškovei 2316,96 Eur (8000 Lt) ir 19 361,82 Eur (66 852,5 Lt) sumas;
9.4. nepagrįstai ieškovės atlikti 2010 m. rugsėjo 29 d. 4827,31 Eur (16 667,75 Lt) ir 2011 m. lapkričio 24 d. 1 309,08 Eur (4520 Lt) mokėjimai į atsakovės banko sąskaitą skundžiamu sprendimu siejami su UAB „Bordolina“. Atliekant mokėjimus taip pat ginčo mokėjimų paskirtyse nurodytas tiesiog atliekamas avansinis mokėjimas, nėra jokių ieškovės ir UAB „Bordolina“ prašymų užskaityti šiuos mokėjimus, be to, atsakovė nepateikė ir jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių užskaitų atlikimą;
9.5. ieškovės atlikti 2011 m. gegužės 4 d. 4644,56 Eur (16036,74 Lt) ir 2011 m. gegužės 26 d. 4644,56 Eur (16036,73 Lt) mokėjimai nepagrįstai vertinti kaip mokėjimai už neva pristatytas prekes. Mokėjimai yra atlikti anksčiau nei atsakovės išrašyta 2011 m. gegužės 27 d. sąskaita Nr. 1024306, be to, ieškovė prekių (rekuperatorių) nėra gavusi, o minėta sąskaita nėra pasirašyta ieškovės, nors pagal liudytojų parodymus ikiteisminiame tyrime sąskaitos buvo pasirašinėjamos ir prekių išdavimas fiksuojamas.
10. Atsakovė UAB „ONNINEN“ atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo apeliacinės instancijos teismo priimti papildomus rašytinius įrodymus. Nurodo, kad:
10.1. kaltinamajame akte konstatuotų faktinių aplinkybių, paremtų surinktais rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais, ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bei kitų organizuotos grupės narių nusikalstamas tikslas buvo iš UAB „ONNINEN“ įsigyti prekių apmokant jas išankstiniais mokėjimais juose tyčia nurodant neapibrėžtą mokėjimo paskirtį „Avansas“, vėliau įvairių dokumentų pagrindu sukurti įvaizdį, kad mokėjimai buvo atlikti už trečiuosius asmenis UAB „TECHNOTERMA“ ir UAB „Bordolina“ ir panaikinus ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prievolę atsiskaityti su šiais asmenimis už atliktus rangos darbus ar įsigytas prekes, civilinio proceso tvarka pareikalauti visų sumokėtų sumų grąžinimo iš atsakovės kaip be pagrindo įgytų lėšų;
10.2. ieškovė pirmosios instancijos teisme nekėlė klausimo dėl dokumentų, patvirtinančių faktiškai atliktas užskaitas tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų, skolų suderinimo aktų, o minėtų dokumentų nepateikimu rėmėsi tik baigiamųjų kalbų metu ir apeliaciniame skunde. Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nevertino tokių ieškovės argumentų ir dėl jų nepasisakė savo sprendime. Be to, visa informacija yra pateikta 2017 m. rugpjūčio 17 d. ikiteisminiame tyrime ir ši informacija yra baudžiamojoje byloje Nr. 1-85-1034/2022. Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo UAB „TECHNOTERMA“ neturėjo pareigos pakartotinai atlikti atskiras užskaitas, kuriose susitartų dėl to paties dalyko, kas jau buvo išreikšta 2010 m. kovo 30 d. prašyme bei Trišaliame 2011 m. rugsėjo 21 d. Susitarime, bei apie tai informuoti ieškovę. Kadangi visa informacija yra pateikta ikiteisminiame tyrime, apeliantei ir jos atstovams neabejotinai žinoma tai, kokios atsakovės trečiajam asmeniui UAB „TECHNOTERMA“ išrašytos PVM sąskaitos – faktūros buvo sudengtos su ieškovės atliktais 2 316,96 Eur (8 000,00 Lt) ir 19 361,82 Eur (66 852,50 Lt) mokėjimais už trečiąjį asmenį;
10.3. byloje surinkti rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog tretieji asmenys UAB „Bordolina“ ir UAB „Statinių inžinerinės sistemos“ (buvusi UAB „Technoterma IS“) 2009 m. spalio 26 d. ir 2009 m. lapkričio 5 d. sudare? rangos sutartis de?l s?ildymo, ve?dinimo bei oro kondicionavimo sistemu? i?rengimo darbu? atlikimo objektuose, trečiasis asmuo UAB „Statinių inžinerinės sistemos“ (buvusi UAB „Technoterma IS“) dali? darbu? pavede? atlikti trečiajam asmeniui UAB „TECHNOTERMA”, atlikti darbai buvo perduoti UAB „Bordolina“, o darbų kaina - 843 449,74 Lt (244 279,92 Eur). Ieškovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir trečiasis asmuo BUAB „Bordolina“ atliko dalį mokėjimų trečiajam asmeniui UAB „Statinių inžinerinės sistemos“ (buvusi UAB „Technoterma IS“), tačiau likęs įsiskolinimas sudarė 56 392,16 Eur (194 710,87 Lt). Byloje nėra duomenų, jog ieškovė pilnai atsiskaitė su trečiuoju asmeniu BUAB „Bordolina“, taip pat nėra įrodymų, jog BUAB „Bordolina“ yra pilnai atsiskaičiusi su trečiuoju asmeniu UAB „Statinių inžinerinės sistemos“ (buvusi UAB „Technoterma IS“). Ieškovei 2010 m. kovo 22 d. atlikus mokėjimą atsakovei 2 316,96 Eur (8 000,00 Lt) sumai ir nurodant “Avansas”, o 2010 m. kovo 30 d. pateikus prašymą užskaityti šį mokėjimą už trečiąjį asmenį UAB „TECHNOTERMA“, kuris pasirašytas ieškovės vadovo parašu ir patvirtintas antspaudu, atsakovui nebuvo pagrindo nesivadovauti prašymu ir neatlikti gautos sumos sudengimo su trečiojo asmens UAB „TECHNOTERMA“ skola atsakovei pagal išrašytą 200 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 162259. Be to, pati UAB „TECHNOTERMA“ dėl to, su kokia PVM sąskaita faktūra atlikta užskaita, prieštaravimų nereiškia;
10.4. ieškovė nepagrįstai remiasi argumentu, jog prekės, už kurias buvo ieškovei išrašyta 9289,12 Eur (32073,47 Lt) sumos 2011 m. gegužės 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr.1024306, nėra pristatytos. Ieškovė remiasi deklaratyviais argumentais, jog parašų PVM sąskaitose faktūrose ir važtaraščiuose nebuvimas savaime pagrindžia aplinkybę, jog prekės nepristatytos, taip pat nepateikia įrodymų, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi išimtinai tik tokia praktika, jog visi ieškovės mokėjimai už prekes buvo atliekami tik tada, kai sąskaitose būdavo šalių parašai bei prekių pristatymą patvirtinantys važtaraščiai. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys pagrindžia, jog pusės parašų ant PVM sąskaitų faktūrų ir važtaraščiuose būti negalėjo, kadangi ieškovė įgyvendino iš anksto suplanuotą nusikalstamą sumanymą. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai pagrindžia, jog ieškovė gavo visus 13 rekuperatorių, tačiau vykdydama iš anksto suplanuotą nusikalstamą veiką tyčia nepasirašinėdavo dokumentų, o mokėjimus atlikdavo taip, kad vėliau galėtų įgyvendinti nusikalstamą sumanymą reikalauti grąžinti tariamai be pagrindo įgytas pinigines lėšas;
10.5. ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovė negalėjo sudengti ieškovės atliktų 4827,31 Eur (16667,75 Lt) ir 1309,08 Eur (4519,35 Lt) mokėjimų su atsakovės išrašytomis UAB „Bordolina“ 2010 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1023242 ir 2010 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1023241 dėl to, kad nebuvo gautas nei ieškovės, nei UAB „Bordolina“ prašymas. Liudytojų parodymai bei rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog ieškovė savo naudai per trečiąjį asmenį BUAB „Bordolina“ iš atsakovės įsigijo prekių už 33335,50 Lt ir 4519,35 Lt, kurios buvo pristatytos ieškovės objektuose, ir už šias prekes sumokėjo, pilnai apmokėdama atsakovės trečiajam asmeniui UAB „Bordolina“ išrašytą 2010 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaita faktūrą Nr. 1023242;
10.6. nors ieškovės tuometinis direktorius R. B. neigė pasirašęs 2011 m. rugsėjo 21 d. Susitarimą dėl tarpusavio užskaitos, tačiau ikiteisminiame tyrime atlikta parašo ekspertizė ir gauta ekspertizės išvada patvirtina, jog minėtas susitarimas pasirašytas tuometinio ieškovės direktoriaus R. B.. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė nepagrindė, kad ieškovės direktorius R. B. nepasirašė susitarimo dėl tarpusavio užskaitos, o ieškovės argumentai dėl tokio Susitarimo neteisėtumo atmestini kaip nepagrįsti;
10.7. atsakovė pagrindė ir pateikė informaciją, kurios atsakovės išrašytos trečiajam asmeniui UAB „TECHNOTERMA“ sąskaitos buvo sudengtos 2011 m. rugsėjo 21 d. Susitarimo dėl tarpusavio užskaitos pagrindu ieškovės sumokėta 66 852,50 Lt suma;
10.8. ieškovė į bylą nepateikė nė vieno tiesioginio įrodymo, patvirtinančio aplinkybę, kad ieškovė su atsakove galimai žodžiu tarėsi dėl darbų ir įrangos tiekimo į ieškovės objektus, o žodinio susitarimo egzistavimą įrodinėja deklaratyviu buvusio vadovo R. B., kuris yra kaltinamasis baudžiamojoje byloje, paaiškinimu;
10.9. atsakovės teikiamas išrašas iš Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1-85-1034/2022 10 tomo, lapai 48 – 53 patvirtina aplinkybę, jog atsakovė yra atlikusi užskaitas su trečiuoju asmeniu UAB „TECHNOTERMA” iš ieškovės gautas pinigais. Ieškovė su šiais įrodymais yra susipažinusi, kadangi jie yra baudžiamojoje byloje. Naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, kadangi apeliantė teikia naujus argumentus, jog atsakovė neįrodė faktiškai atliktos užskaitos.
11. Tretieji asmenys UAB „TECHNOTERMA“ ir UAB „Statinių inžinerinės sistemos“ atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
11.1. Ieškovė tariamo buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo nekvestionavo nei procesiniuose dokumentuose, nei civilinę bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka teismo posėdžiuose, o šiuo argumentu pradėjo remtis tik 2022 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdžio baigiamųjų kalbų metu, tokiu būdu pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 253 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą imperatyvą dėl draudimo remtis aplinkybėmis ir įrodymais, kurių teismas netyrė. Todėl ir apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo remiantis naujomis aplinkybėmis, pažeidžiant CPK 306 straipsnio 2 dalį, negali būti apeliacijos dalyku;
11.2. tuo atveju, jeigu teismas vis tik tirtų apeliantės nurodomą buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės normų pažeidimą, vertintina, jog apeliantė nepagrįstai remiasi finansinėmis ataskaitomis. Nėra suprantama, kaip atsakovės finansinė atskaitomybė yra susijusi su nagrinėjama byla, be to, apeliaciniame skunde nurodoma turto ir įsipareigojimų tarpusavio užskaita, kai tuo tarpu civilinės bylos dalyką sudaro ieškovės atliktų mokėjimų atsakovei užskaitymas už trečiuosius asmenis;
11.3. ieškovė nebuvo skolinga atsakovei, todėl atsakovė ir neturėjo pareigos inicijuoti skolų suderinimo aktus. Priešingai, ieškovė laikydama, kad sumokėjo avansus už neatliktus darbus ir/ar nepateiktas prekes, turėjo inicijuoti skolų suderinimo aktus;
11.4. ieškovė nepagrindė, jog tarp jos ir atsakovės buvo sudarytos žodinės sutartys, o jų pagrindu ir buvo atliekami mokėjimai atsakovei. Be to, ieškovės atstovė neatsakė nė į vieną klausimą, susijusį su jos nurodomomis žodinėmis sutartimis, t. y. sutarčių kaina, darbų atlikimo ir/ar medžiagų patiekimo terminai ir pan. Abejonių kelia ir ieškovės veiksmai, kuomet pelno siekiantis juridinis asmuo per penkiolikos mėnesių laikotarpį atlieka mokėjimus už 37 104,30 Eur (128113,72 Lt) sumą, tačiau neragina atsakovės vykdyti savo įsipareigojimų ir nereiškia dėl to jokių pretenzijų, tačiau tęsia įvairaus dydžio mokėjimus;
11.5. ginčo mokėjimai atlikti esant teisiniam pagrindui, kadangi 2 316,96 Eur (8 000 Lt) suma buvo pervesta ieškovės direktoriaus pasirašyto ir bendrovės antspaudu patvirtinto prašymo, o 19 361,82 Eur (66 852,50 Lt) suma buvo pervesta trišalio rašytinio ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens direktorių pasirašyto ir bendrovių antspaudais patvirtinto susitarimo pagrindu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
14. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės pinigines lėšas, nenustačius jų neteisėto įgijimo aplinkybės, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl papildomų rašytinių įrodymų (ne) priėmimo
16. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo teismo priimti papildomus rašytinius įrodymus - išrašą iš Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1-85-1034/2022 10 tomo (lapai 48 – 53). Atsakovės teigimu, teikiamas išrašas patvirtina aplinkybę, jog atsakovė yra atlikusi užskaitas su trečiuoju asmeniu UAB „TECHNOTERMA“ iš ieškovės gautas pinigais. Įrodinėja, kad naujų įrodymų priėmimo būtinybė iškilo pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą ir apeliantei įrodinėjant, kad atsakovė neįrodė atliktos užskaitos.
17. Civiliniame procese įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Taigi CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 51 punktas).
18. Tačiau, kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
19. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateikto naujo įrodymo ryšį su byla, taip pat tai, kad apeliantė įrodinėja atliktų užskaitų pagrįstumą bei siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes, naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis). Vertintina, kad atsakovės prašomi priimti rašytiniai įrodymai apeliantei yra žinomi, kadangi jie yra Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1-85-1034/2022 dalis.
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių
20. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nekyla, jog ieškovė atliko į atsakovės sąskaitą šiuos pavedimus: a) 2010 m. kovo 22 d. pervedė 2 316,96 Eur (8000 Lt), paskirtyje nurodyta „Avansas“; b) 2010 m. rugsėjo 29 d. pervedė 4827,31 Eur (16 667,75 Lt), paskirtyje nurodyta „Avansas pagal susitarimą“; c) 2011 m. lapkričio 24 d. pervedė 1309,08 Eur (4520 Lt), paskirtyje nurodyta „Avansas pagal susitarimą“; d) 2011 m. gegužės 4 d. pervedė 4644,56 Eur (16036,74 Lt), paskirtyje nurodyta „Avansas pagal sutartį“; e) 2011 m. gegužės 26 d. pervedė 4644,56 Eur (16036,73 Lt), paskirtyje nurodyta „Atsiskaitymas pagal sutartį“; f) 2011 m. birželio 29 d. pervedė 19361,82 Eur (66852,50 Lt), paskirtyje nurodyta „Avansas“ (t.1., b. l. 10-15). Iš viso pervesta suma sudaro 37104,30 Eur (128113,72 Lt). Nustatyta, kad ieškovė 2012 m. vasario 13 d. kreipėsi su pretenzija „Dėl avanso grąžinimo“ į atsakovę, reikalaudama per 7 dienas nuo pretenzijos išsiuntimo dienos grąžinti 37104,30 Eur (128113,72 Lt) (t. 1., b. l. 16).
21. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2012 m. vasario 22 d. atsakovė atsakė į ieškovės pretenziją, nurodydama, kad su pretenzijoje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis nesutinka, o dalis ieškovės pervestų sumų ieškovės 2010 m. kovo 30 d. rašto pagrindu užskaitytos kaip įmokos už trečiąjį asmenį UAB „TECHNOTERMA“, 32073 Lt ieškovė sumokėjo atsakovei už įsigytas prekes, o dalimi bankiniais pavedimais gautomis sumomis ieškovės nurodymu buvo atlikti užskaitymai už UAB „Bordolina“ įsigytas prekes iš atsakovės (t. 1., b. l. 41). Ieškovė laikėsi pozicijos, jog atsakovė nepagrįstai yra gavusi iš jos 37104,30 Eur (128113,72 Lt) sumą, todėl turi pareigą ją grąžinti, kai tuo tarpu atsakovė įrodinėjo, jog iš ieškovės gautos sumos yra pagrįstos PVM sąskaitomis faktūromis arba susitarimais dėl užskaitymų, todėl nėra pagrindo laikyti, kad atsakovė įgijo iš ieškovės lėšas be teisinio pagrindo.
22. Įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškovės reikalavimo netenkino, padarydamas išvadą, jog ieškovė nepagrindė, kad 37 104,30 Eur (128 113,72 Lt) dydžio avansą atsakovė įgijo be teisinio pagrindo ir dėl to privalo grąžinti pinigus. Ieškovė su skundžiamu sprendimu nesutinka, įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis ne byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o hipotetinėmis prielaidomis, nepagrįstai konstatuojant, kad ieškovė pervedė pinigines sumas atsakovei esant teisiniam pagrindui.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
23. Nepagrįstas praturtėjimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.242 straipsnyje, kurio normų paskirtis – įgyvendinti bendrąją taisyklę, kad niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Nurodytame straipsnyje nustatytos sąlygos, kurios būtinos konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo ir turi prievolę už praturtėjimą atlyginti kitam asmeniui, kurio sąskaita tai įvyko.
24. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 67 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020, 28 punktas).
25. Apeliantė įrodinėjo (tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teisme), jog šalys žodžiu susitarė dėl vėdinimo, šildymo ir kondicionavimo įrangos įrengimo darbų ieškovei priklausančiose renovuojamose patalpose, esančiose adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atlikimo ir susijusių prekių tiekimo, o šio susitarimo pagrindu ieškovė ir pervedė 37104,30 Eur (128113,72 Lt) avansinius mokėjimus į atsakovei priklausančią banko sąskaitą. Taigi apeliantė įrodinėja, kad atsakovei avansas buvo pervestas remiantis žodiniu susitarimu dėl darbų atlikimo ir įrangos tiekimo minėtuose objektuose. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatavo, kad ieškovė nepagrindė sutarties su atsakove dėl darbų šiuose objektuose sudarymo fakto. Iš tiesų, aptariant minėtą išvadą, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo jai nepritarti, nes ieškovė ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių ieškovės ir atsakovės susitarimą atlikti darbus ieškovei priklausančiose patalpose, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Ginčo pavedimuose nurodytos mokėjimų paskirtys nesudaro pagrindo laikyti egzistavus ieškovės ir atsakovės žodinį susitarimą dėl darbų atlikimo, juolab kad, byloje nustatyta, jog atsakovės veikla susijusi tik su prekių tiekimu/pardavimu. Be to, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį apylinkės teismas, ieškovė ir pati pripažino, jog nėra sudariusi jokių sutarčių su atsakove dėl šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo įrangos montavimo objektuose (t. 1., b. l. 173-174). Taigi, priešingai nei įrodinėja apeliantė, pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta žodinė sutartis dėl darbų atlikimo, pagrįsta byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
26. Atsakant į apeliantės argumentą, jog tarp jos ir atsakovės buvo žodinis susitarimas tiekti įrangą į ieškovės objektus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), vertintina, jog ir ši pozicija nepagrįsta. Laikytina, kad toks argumentas yra tik deklaratyvaus pobūdžio, kadangi grindžiamas tik buvusio vadovo R. B. žodiniu paaiškinimu, kurio nepagrindžia nei ikiteisminiame tyrime apklausti liudytojai, nei kokie nors byloje esantys rašytiniai įrodymai (pvz. susirašinėjimai). Apeliantė tokių įrodymų, remdamasi ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymais, nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui. Apeliantė taip pat nenurodė, su kuriais atsakovės darbuotojais susitarė dėl įrangos tiekimo ieškovės nurodomuose objektuose, kokiomis sąlygomis buvo pasiektas susitarimas, juolab kad, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė pervesdavo atitinkamas skirtingas sumas, o pagal liudytojų parodymus ikiteisminiame tyrime bei rašytinius įrodymus įranga tiekta kituose objektuose. Tai, jog apeliantė nurodo, kad nėra sudariusi su BUAB „Bordolina“ projekto valdymo sutarčių dėl vėdinimo, šildymo ir kondicionavimo įrangos įrengimo darbų bei jos tiekimo, savaime nesudaro pagrindo laikyti įrodyta, jog tarp ieškovės ir atsakovės egzistavo toks žodinis susitarimas ir jo pagrindu atsakovei buvo pervestas avansas, o atsakovė žodinio susitarimo nevykdė.
27. Pagal civiliniame procese vyraujantį rungimosi principą atitinkamų aplinkybių egzistavimą turi įrodyti jas teigianti šalis. Bet kurios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, padarydamas išvadą, jog ieškovė nepagrindė, kad avansą pervedė žodinio susitarimo su atsakove pagrindu už ieškovės objektuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nurodytų įrengimo darbų ir įrangos tiekimą, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Todėl apeliantės argumentai, jog apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, atmestini kaip nepagrįsti.
28. Apeliantė procesinės teisės normų pažeidimą vertinant įrodinėjimo pareigos paskirstymą įrodinėja ir neigdama pirmosios instancijos teismo išvadas, jog atsakovė atliktus ieškovės mokėjimus užskaitė sumažindama kitų subjektų įsiskolinimą atsakovei. Nurodo, kad atsakovė nepateikė tinkamą užskaitymą pagrindžiančių įrodymų. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pritarti ir šiems apeliantės argumentams.
29. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog trečiasis asmuo UAB „Statinių inžinerinės sistemos“ (tuo metu buvusia UAB „Technoterma IS“) su BUAB „Bordolina“ 2009 m. spalio 26 d. ir 2009 m. lapkričio 5 d. sudarė rangos sutartis dėl šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimo darbų atlikimo objektuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) (t. 1., b. l. 115-124). Nustatyta, kad 2009 m. spalio 26 d. sutarties Nr. SB9023 pagrindu trečiajam asmeniui UAB „TECHNOTERMA“ pavesta atlikti šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos darbus UAB „Bordolina“ gamybinėse patalpose (t. 1., b. l. 145). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog trečiasis asmuo UAB „Technoterma IS“ perdavė darbus BUAB „Bordolina“ (t. 1., b. l. 125-130). Byloje ginčo nekyla, jog ieškovė 2009 m. kovo 22 d. pervedė atsakovei 2316,96 Eur (8000 Lt) sumą (t. 1., b. l. 10). Nustatyta, jog ieškovė 2010 m. kovo 30 d. prašymu, skirtu atsakovės vadovui, pervestą 8000 Lt sumą prašė užskaityti už trečiąjį asmenį UAB „TECHNOTERMA“, minėtas prašymas pasirašytas tuometinio vadovo ir patvirtintas ieškovės antspaudu (t. 1., b. l. 52). Kaip matyti ir prašymo turinio, jame aiškiai nurodoma prašoma užskaityti suma, identifikuojamas mokėjimas, nurodomas gavėjas. Taigi laikytina, jog atsakovė neturėjo pagrindo nesivadovauti ieškovės prašymu ir neatlikti sudengimo su trečiojo asmens UAB „TECHNOTERMA“ įsiskolinimu atsakovei. Apeliantės argumentai, jog toks prašymas vertintinas kritiškai dėl jo abstraktumo, t. y. neidentifikuota prievolė, užsakymas ir kt., nepagrindžia užskaitymo neteisėtumo, kadangi, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį atsakovė, apeliantė ne visada nurodydavo, už kokias konkrečiai trečiųjų asmenų prekes ar paslaugas apmoka. Be to, kaip matyti iš trečiojo asmens UAB „TECHNOTERMA“ 2010 m. kovo 15 d. pranešimo, ir pats trečiasis asmuo tiksliai nenurodė, kokia sąskaita (ar sąskaitos) padengiamos likusia skolos dalimi (t. 1., b., l. 64). Tai, jog apeliantės manymu, Taigi teisėjų kolegija laiko, jog apeliantė ir apeliacinės instancijos teisme nepagrindė, jog atsakovė 2316,96 Eur (8000 Lt) sumą gavo be teisinio pagrindo.
30. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentais, jog atsakovė be teisėto pagrindo įgijo 19361,82 Eur (66852,50 Lt) sumą. Byloje pateikta 2009 m. birželio 27 d. sutartis Nr. 1107 ir 2011 m. spalio 6 d. susitarimo prie sutarties Nr. 1107 priedas, sudaryti tarp trečiųjų asmenų UAB „TECHNOTERMA“ ir UAB „Bordolina“ dėl darbų atlikimo objekte (duomenys neskelbtini) (t. 1., b. l. 44-47). Susitarta, jog darbų kaina sudaro 133 705 Lt, iš kurių pervedamas 50 proc. avansas (2.2., 4.1 punktai). Ieškovei 2011 m. birželio 29 d. pervesti 19 361,82 Eur (66852,50 Lt), paskirtyje nurodant „Avansas“, kurie ir sudaro 50 proc. sutartimi sulygtos sumos. Taigi tikėtina, jog minėta suma atsakovei buvo pervesta pagal aukščiau nurodytą sutartį kaip avansas (CPK 185 straipsnis). Minėtą aplinkybę patvirtina ir ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens UAB „TECHNOTERMA“ 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarimas dėl tarpusavio užskaitos, pagal kurį prašoma 2011 m. birželio 29 d. atsakovei pervestą 66852,50 Lt avansą užskaityti kaip trečiojo asmens UAB „TECHNOTERMA“ sumokėjimą už prekes, kurių vertė nurodyta 66852,50 Lt (t. 1., b. l. 51). Minėtas susitarimas yra nenuginčytas, galiojantis, jame aiškiai suderinta susitarimą pasirašiusių šalių valia. Atsakovė pateikė teismui įrodymus – duomenis apie tai, kad trečiajam asmeniui UAB „TECHNOTERMA“ atsakovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriose nurodytos sumos sudengtos su minėtu ieškovės ginčijamu mokėjimu, yra nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga (prijungti duomenys apeliacinės instancijos teisme). Todėl apeliantės argumentai, jog 19361,82 Eur (66852,50 Lt) suma pervesta be pagrindo, taip pat atmestini kaip nepagrįsti.
31. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad ir ieškovės 9289,12 Eur (32073,47 Lt) suma atsakovei pervesta be teisinio pagrindo. Apeliantė nurodo, jog byloje nėra rašytinių įrodymų, kad prekės, už kurias ieškovei išrašyta 2011 m. gegužės 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr.1024306, yra pristatytos. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais ikiteisminiame tyrime, nustatė, kad ieškovė su atsakove avansais atsiskaitydavo ne tik sumokėdama skolas už trečiuosius asmenis, tačiau ir už iš atsakovės įsigytas prekes. Nors apeliantė įrodinėja, kad atsakovė neperdavė jai prekių, tačiau nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu byloje surinktais duomenimis. Byloje pateikta baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovė 2011 m. gegužės 3 d. parengė pasiūlymą specifikaciją dėl 13 vienetų rekuperatorių (t. 3., b. l. 135), o parodymus ikiteisminiame tyrime davęs liudytojai K. B. paaiškino, jog už rekuperatorius buvo sumokėtas 16036,74 Lt avansas, o 2011 m. gegužės 26 d. gauta 16036,73 Lt suma. Taip pat nurodė, kad išrašė 2011 m. gegužės 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr.1024306, kurią nuvežė ieškovui į ofisą ir padavė A. K. (t. 3., b. l. ). Liudytojas R. P. ikiteisminiame tyrime parodė, jog pačioje pirkimo procedūroje nedalyvavo, tačiau, kiek pamena, rekuperatoriai buvo sumontuoti objekte (duomenys neskelbtini) (t. 3., b. l. 147). Taigi apeliantės argumentą, jog prekės nebuvo pristatytos, paneigia liudytojų ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, todėl teismas laiko, jog apeliantė nepagrindė ir aplinkybės, jog atsakovei 9289,12 Eur (32073,47 Lt) suma pervesta be pagrindo (CPK 178,185 straipsniai).
32. Nepagrįstai apeliantė įrodinėja ir tai, jog atlikti 2010 m. rugsėjo 29 d. 4827,31 Eur (16 667,75 Lt) ir 2011 m. lapkričio 24 d. 1309,08 Eur (4520 Lt) mokėjimai į atsakovės banko sąskaitą susieti su BUAB „Bordolina“, kadangi ginčo mokėjimų paskirtyse nurodytas tiesiog atliekamas avansinis mokėjimas. Byloje pateikta trečiojo asmens BUAB „Bordolina“ ir atsakovės 2010 m. rugsėjo 24 d. sudaryta Terminuota pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 216-100924, pagal kurią trečiasis asmuo užsakė iš atsakovės prekes pagal priede patvirtintą užsakymą, prekių pristatymo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) (t. 1., b. l. 71-73) ir susitarė, jog mokamas 16667,75 Lt avansas prieš užsakant prekes, o likusi suma – atsiimant prekes. Iš byloje esančio ieškovės mokėjimo matyti, jog 2010 m. rugsėjo 29 d. į atsakovės sąskaitą pervesta 4827,31 Eur (16667,75 Lt), o likusi suma sumokėta 2010 m. lapkričio 24 d. Taip pat matyti, jog trečiasis asmuo BUAB „Bordolina“ iš atsakovės įsigijo virtuvinį ventiliatorių, išrašyta 2010 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1023241 (t. 1., b. l. 56). Iš tiesų, ieškovės atlikti ginčijami mokėjimai atsakovei sutampa su minėtos sutarties vykdymu bei atsiskaitymo sąlygomis pagal minėtą sutartį, todėl neabejotina, kad ieškovė atliko atsiskaitymą už trečiojo asmens BUAB „Bordolina“ įsigytas prekes. Taip pat matyti, jog ieškovės 2010 m. lapkričio 24 d. pervesta 1309,08 Eur (4520 Lt) atsakovei sutampa su trečiajam asmeniui BUAB „Bordolina“ atsakovės išrašyta 2010 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1023241. Taigi laikytina, jog ir šiuo pavedimu ieškovė atsiskaitė su atsakove už trečiąjį asmenį BUAB „Bordolina“. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliantė ir įrodinėja, jog užskaitos atliktos nepagrįstai, tačiau nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog pati ieškovė būtų įsigijusi prekes iš atsakovės už ginčijamais pavedimais pervestas sumas (CPK 178 straipsnis), tokiu būdu paneigdama, jog pavedimai atlikti ne už BUAB „Bordolina“. Dar daugiau, kaip matyti, iš liudytojos J. R. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, buvo įprasta praktika, jog ieškovė mokėdavo už BUAB „Bordolina“, o kuri įmonė atliks pavedimą, ji nežinodavo; tai pamatydavo tik gavusi pavedimą. Taip pat apklausos metu nurodė, kad dėl įrengimų susirašinėjo su atsakovės atstovu, o iš to, kad kavinė „(duomenys neskelbtini)“ buvo įrengta, sprendžia, jog įrenginiai buvo sumontuoti (t. 3., b. l. 140). Liudytojas R. Z. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus nurodė, kad ruošė pasiūlymą dviem orinio šildymo įrenginiam už 33335,50 Lt sumą, derino su J. R., suderintą sutartį nuvežė į trečiojo asmens BUAB „Bordolina“ ofisą, o už įrenginius sumokėjo ieškovė. Taip pat nurodė, kad su J. R. bendravo ir dėl virtuvinio ventiliatoriaus pardavimo pagal 2010 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1023241, už prekes sumokėjo ieškovė, o prekė pristatyta adresu (duomenys neskelbtini) (t. 3., b. l. 96). Taigi tiek byloje surinkti rašytiniai įrodymai, tiek aptarti juos patvirtinantys liudytojų parodymai paneigia apeliantės argumentus, jog nepagrįstai mokėjimai susieti su BUAB „Bordolina“. Apeliacinės instancijos teismas ir šiuo atveju neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismo išvadoms, jog ir apeliantės atlikti 2010 m. rugsėjo 29 d. 4827,31 Eur (16 667,75 Lt) ir 2011 m. lapkričio 24 d. 1309,08 Eur (4520 Lt) pavedimai laikytini ne kuo kitu, o ieškovės atliktais apmokėjimais už trečiąjį asmenį BUAB „Bordolina“, prekės pristatytos į ieškovės objektus, todėl nėra pagrindo pritarti apeliantei ir atsakovės atliktą užskaitymą laikyti neteisėtu.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija laiko, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir nustatė visas teisingam bylos išnagrinėjimui svarbias faktines aplinkybes, nepažeidė procesinių teisės normų paskirstydamas šalims įrodinėjimo naštą ir pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą nenustatęs nepagrįsto praturtėjimo. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad apeliacinio skundo reikalavimai atmestini ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „TECHNOTERMA“.
36. Atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „TECHNOTERMA“ atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal pateiktus įrodymus atsakovė patyrė 2420 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme (2022 m. lapkričio 22 d. PVM sąskaita faktūra, 2022 m. lapkričio 22 d. mokėjimo dokumentas), trečiasis asmuo UAB „TECHNOTERMA“ pateikė įrodymus apie patirtas 720 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (2022 m. lapkričio 18 d. sąskaita ir pavedimas). Maksimalus prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis įtvirtintas Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu. Pagal minėtų Rekomendacijų 7 ir 8.11 punktus atsiliepimo į apeliacinį skundą maksimalus priteistinas dydis sudaro 2314,65 Eur (1,3 x 1780,50 Eur (2022 m. 2 ketv.)), todėl atsakovės prašomos priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos iki maksimalaus rekomenduojamo dydžio – 2315 Eur. Tuo tarpu trečiojo asmens UAB „TECHNOTERMA“ patirtos bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija maksimalių rekomenduojamų dydžių, todėl priteistinos pilna apimtimi. Bylinėjimosi išlaidos pagal teismų praktiką priteistinos iš bankrutuojančios įmonės administravimui skirtų lėšų (Lietuvos Apeliacinio Teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1002/2014, 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2097/2012, kt.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
netenkinti apeliantės (ieškovės) apeliacinio skundo.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimą.
Priteisti iš ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ juridinio asmens kodas 300145575, administravimui skirtų lėšų 2315 Eur (du tūkstančius tris šimtus penkiolika Eur) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ONNINEN“, juridinio asmens kodas 111520640, naudai ir 720 Eur (septynis šimtus dvidešimt Eur) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „TECHNOTERMA“, juridinio asmens kodas 124574766, naudai.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Loreta Bujokaitė
Eglė Surgailienė
Rūta Veniulytė-Jankūnienė