Civilinė byla Nr. e2-10928-1090/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06220-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.6.; 3.1.7.6.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.;

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Vilniaus

sekretoriaujant Renatai Vasiliauskienei,

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei Mildai Verkulevičienei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Neris“ atstovei Odetai Blaževičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei UAB „Mano būstas Neris“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1.       Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-9692-1102/2024, pareikštu atsakovei UAB „Mano būstas Neris“, kuriuo prašo regreso tvarka priteisti iš atsakovės 403,16 Eur žalos atlyginimą (išmokėtą draudimo išmoką), 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ taip pat kreipėsi į teismą su ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-10928-1090/2024, pareikštu atsakovei UAB „Mano būstas Neris“, kuriuo prašo regreso tvarka priteisti iš atsakovės 384,19 Eur žalos atlyginimą (išmokėtą draudimo išmoką), 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės 2024 m. spalio 28 d. nutartimi civilinės bylos Nr. e2-9692-1102/2024 ir Nr. e2-10928-1090/2024 sujungtos, suteikiant civilinei bylai vieną numerį e2-10928-1090/2024.

4.       Ieškovė nurodo faktines aplinkybes, jog ieškovė 2021 m. balandžio 13 d. ir 2023 m. balandžio 17 d. buvo sudariusi su I. Š. Gyventojų turto draudimo sutartį, kurios pagrindu laikotarpiais nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2022 m. balandžio 14 d. ir nuo 2023 m. balandžio 17 d. iki 2024 m. balandžio 16 d. ieškovė buvo apdraudusi butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

5.       Nurodo, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), dėl netinkamai prižiūrimo (nesandaraus) daugiabučio namo stogo buvo užlietas butas Nr. 17, kurį įvykio metu buvo apdraudusi ieškovė. Ieškovė sureguliavo žalą ir išmokėjo 384,19 Eur draudimo išmoką padarytiems nuostoliams atlyginti. Taip pat nurodo, kad 2023 m. gruodžio 12 d. per nesandarų daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogą, prasiskverbęs vanduo dar kartą apgadino apdraustą draudėjos butą, dėl ko ieškovei atlikus žalos reguliavimą buvo išmokėta 403,16 Eur draudimo išmoka turtui padarytai žalai atlyginti pagal sudarytą remonto sąmatą. Pasak ieškovės, atsakovė yra paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore, t. y. draudžiamųjų įvykių metu buvo atsakinga už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, įskaitant ir išorines konstrukcijas (stogą), priežiūrą. Priėjimą prie daugiabučio namo stogo turi tik daugiabučio namo administratorė, draudikas neturėjo galimybės atlikti fizinės daugiabučio namo stogo apžiūros ir fiksuoti žalos šaltinio, aplietas butas yra viršutiniame daugiabučio namo aukšte. Anot ieškovės, butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto – stogo, nesandarumo, kadangi virš buto nėra jokių kitų inžinerinių tinklų, konstrukcijų, iš kurių galėjo išsilieti vanduo. Taigi, atsakovei netinkamai vykdant daugiabučio namo priežiūrą, įvyko draudžiamieji įvykiai, todėl draudikas turi teisę reikalauti išmokėtų sumų (draudimo išmokų) iš atsakovės (2024 m. kovo 27 d. el. dokumentas Nr. DOK-19856; 2024 m. balandžio 18 d. el. dokumentas Nr. CBP-6217).

6.       Atsakovė pateikė atsiliepimus, kuriuose nesutiko su ieškiniais, motyvuodama tuo, jog iš ieškovės pateiktų įrodymų ir nuotraukų abiejose civilinėse bylose nėra aišku, kada įvyko nurodomi apliejimai. Be to, ieškovė prie ieškinio nepateikė atsakingo asmens apžiūros akto ar kito dokumento, kuris įrodytų, jog ieškovės atstovai faktiškai nuvyko ir apžiūrėjo įvykio vietą, kai realiai įvyko vandens pratekėjimas. Be to, atsakovei kyla abejonių, kad žala galėjo būti patirta ir daugiau, nei prieš trejus metus. Pažymi, kad ieškovė abiejose bylose pareiškė reikalavimus atsakovei dėl įvykių tame pačiame bute ir identiškoje lubų vietoje, yra pateiktos panašios sąmatos, kuriose remontų darbų apimtis sutampa identiškai t. y. 18,96 kv. m., byloje nurodomos žalos vieta yra identiškai toje pačioje vietoje. Mano, jog žalą galėjo sąlygoti buto savininko neveikimas dėl įsisenėjusios drėgmės dėmės, taip pat ieškovės žalos aplinkybių neištyrimas. Teigia, jog atsakovė patikrino vidinę informacinę sistemą, per kurią gauna pranešimus apie įvykius ginčo name, už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. iki 2021 m. rugpjūčio 30 d. ir nustatė, kad nurodytu laiko intervalu iš 17 buto nebuvo gauta jokios informacijos dėl vandens pratekėjimų. Be to, ieškovė nenurodo, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, kuri įstatymų nustatyta tvarka vykdė kasmėnesines apžiūras. 2022 m. sausio 12 d. atsakovei atlikus daugiabučio namo apžiūrą, buvo nustatyta, jog bituminė danga nusidėvėjusi ir efektyviausias būdas pašalinti trūkumą – atlikti modernizaciją, tačiau 2022 m. gegužės 23 d. organizavus balsavimą dėl modernizavimo, butų ir kitų patalpų savininkai sprendimo nepriėmė, todėl patys savininkai pažeidė įstatymų pareigas elgtis rūpestingai su jiems priklausančiu turtu. Visas savo funkcijas atsakovė atliko tinkamai ir negalėjo veikti prieš butų ir kitų patalpų savininkų valią. Taigi, ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl prašo ieškinius atmesti kaip nepagrįstus (2024 m. balandžio 24 d. el. dokumentas Nr. DOK-65076; 2024 m. gegužės 9 d. el. dokumentas Nr. DOK -73217).

7.       Ieškovė pateiktuose dublikuose pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovė yra paskirta daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratore, o išorinės daugiabučio namo konstrukcijos, įskaitant ir stogą, yra daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektas, už kurio priežiūrą yra atsakinga atsakovė. Nurodo, jog buto užliejimo vieta iš tiesų yra ta pati, tačiau pažeidimai yra skirtingi ir jų pobūdis leidžia spręsti, kad pažeidimai po ginčo įvykio (2021 m. rugpjūčio 27 d.) buvo sutvarkyti. Atsakovės lyginamos nuotraukos leidžia spręsti, kad buto luboms 2021 m. rugpjūčio 27 d. užliejimo metu buvo padaryta žala ir luboms padaryti pažeidimai buvo pašalinti, o stogo defektai, dėl kurių buvo daroma žala, laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. iki 2023 m. gruodžio 12 d. nebuvo pašalinti. Lubų pažeidimai abiejų draudžiamųjų įvykių atveju buvo padaryti tai pačiai patalpai, todėl tos pačios patalpos remontui ir buvo sudaryta sąmata. Pažeidus kad ir nedidelį lubų plotą, reikalingas visos lubų plokštumos remontas – tik tokiu būdu turtas gali būti atstatomas į prieš įvykį buvusią būklę. Dėl žalos dydžio ieškovė pažymi, jog į bylą pateikto apdrausto buto nuotraukos, kuriose matyti luboms padaryti pažeidimai, yra tiesioginis įrodymas apie turtui padarytą žalą, tuo tarpu atsakovės atsikirtimai, susiję su žalos dydžiu, yra išimtinai deklaratyvūs. Atsakovė, būdama statinių priežiūros profesionale, nepateikia jokių svarių argumentų dėl žalos dydžio nepagrįstumo, taip pat niekaip nepaneigia ieškovės į bylą pateiktų nuostolių skaičiavimų. Taip pat, ieškovės įsitikinimu, atsakovės pateikta iškarpa iš informacinės sistemos neleidžia spręsti apie tai, kad apie įvykį jį nebuvo informuota, o aplinkybė, jog atsakovei galimai nebuvo pranešta apie 2021 m. rugpjūčio 27 d. įvykį, neleidžia daryti išvados, jog tokio įvykio apskritai nebuvo. Pasak ieškovės, atsakovės nurodomas balsavimas raštu vyko 2022 m. gegužės 3 d. – 2022 m. gegužės 17 d., o vanduo pro nesandarų stogą prasiskverbė ir turtą apgadino 2023 m. gruodžio 12 d., t. y. po maždaug 1 m. 6 mėn. Be to, iš atsakovės pateikto protokolo nėra aišku, kokius konkrečius darbus gyventojams buvo siūloma atlikti ir kaip tai būtų padėję išvengti žalos atsiradimo. Iš minėto protokolo matyti, kad balsavimas neįvyko, o ne, kad gyventojai nepritarė modernizavimui, taigi, minėtas protokolas niekaip nepatvirtina, jog atsakovė tinkamai vykdė jai teisės aktais nustatytas pareigas, o būtent tinkamai prižiūrėjo daugiabučio namo stogą. Ieškovė laikosi pozicijos, kad net ir neįvykus aukščiau paminėtam balsavimui, atsakovei išliko pareiga prižiūrėti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektą - stogą, imtis prevencinių veiksmų, kad trečiųjų asmenų turtui nebūtų padaryta žala, o atsakovei tinkamai neatlikus nurodytų pareigų, nebuvo laiku pastebėti ir likviduoti stogo defektai bei dėl nurodyto padaryta žala. Atsakovė daugiabučiame name turėjo veikti ne formaliai, o imtis realių veiksmų daugiabučio namo tinkamai būklei užtikrinti ir patalpų savininkų turtui išsaugoti. Statinio apžiūros akte pati atsakovė fiksavo, kad daugiabučio namo stogo danga fiziškai nusidėvėjusi, pūslėta, raukšlėta, ir be daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) buvo rekomenduota vykdyti stogo eksploatacinę priežiūrą – valyti, remontuoti. Taigi, nustačius stogo defektus, atsakovė galėjo tikėtis avarijos, tačiau byloje nėra jokios informacijos, kuri leistų spręsti, kokių veiksmų atsakovė ėmėsi. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė turėjo atlikti nuolatines ir sezonines šios konstrukcijos apžiūras, nustatyti konstrukcijos defektus ir tinkamai bei laiku juos šalinti, o atsakovei nevykdžius šių pareigų, butui buvo daroma žala, todėl egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir butui padarytos žalos. Būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo stogu bei jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Atsakingai elgtis yra atsakovės pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės (2024 m. gegužės 21 d. el. dokumentas Nr. DOK-79819; 2024 m. gegužės 23 d. el. dokumentas Nr. DOK-81146).

8.       Atsakovė teismo nustatytais terminais triplikų nepateikė.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

9.       Teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė ieškinį procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti pilnai.

10.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, jog nesutinka su ieškiniu ir prašė ieškinį atmesti.

11.       Liudytoja I. Š., apklausta 2024 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje, parodė, jog apliejimai bute vykdavo labai dažnai. Taip pat nurodė, kad į namo administratorę telefonu kreipdavosi tiek ji, tiek kaimynai, bet pagalbos nesulaukdavo, ir tik šiais metais buvo sutvarkytas stogas. Teigė, jog 2021–2023 m. laikotarpiu namo administratorė nebuvo patekusi į butą apžiūrėti pratekėjimų, buvo tik draudimo atstovai. Pirmą kartą kreipėsi į ieškovę maždaug prieš penkerius metus, po to buvo dar užliejimų, tačiau ne visada kreipdavosi į ieškovę (draudiką), paskutinį kartą kreipėsi pavasarį. Butą remontavo prieš du metus ir šiemet po paskutinio užliejimo tvarkė tik lubas. Ji bute nuolat negyvena, butas stovi iš esmės tuščias. Liudytoja nurodė, jog po 2021 metų įvykio stogas nebuvo tvarkytas, šį apliejimą pastebėjo pavasarį, kai pradeda tirpti sniegas, tada paprastai užlieja. Dėl 2021 m. įvykio nepamena, ar kreipėsi į administratorę, tačiau yra kreipusis anksčiau, kai dar nebuvo apdraudusi buto. Po šio apliejimo sutvarkė lubas iškarto, dar negavusi draudimo išmokos, kasmet į ieškovę nesikreipdavo, nors apliejimai vykdavo nuolat, tiesiog suremontuodavo ir tiek, po 2023 m. apliejimo vėl kreipėsi į draudiką. Kažkoks namo susirinkimas buvo organizuojamas, neatsimena kada ir dėl ko.    

Teismas

k o n s t a t u o j a :

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

12.       Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad atsakovė UAB „Mano Būstas Neris“ ginčo laikotarpiu buvo paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore. 

13.       Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (draudikas) ir I. Š. (draudėja) 2021 m. balandžio 13 d. ir 2023 m. balandžio 17 d. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. 220 0140149) ir Gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. 220 0318433), kurių pagrindu laikotarpiais nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2022 m. balandžio 14 d. ir nuo 2023 m. balandžio 17 d. iki 2024 m. balandžio 16 d. ieškovė buvo apdraudusi draudėjos turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (2024 m. balandžio 24 d. el. dokumentas Nr. DOK-65076, 2 priedas; 2024 m. kovo 27 d. el. dokumentas Nr. DOK-19856, 3 priedas).

14.       Iš byloje pateikto buto, adresu (duomenys neskelbtini), plano, Nekilnojamojo turto registro išrašo ir fotonuotraukų nustatyta, jog 2021 m. rugpjūčio 27 d. daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), dėl nesandaraus daugiabučio namo stogo buvo užlietas butas Nr. 17 (2024 m. balandžio 24 d. el. dokumentas Nr. DOK-65076, 4-6 priedai), esantis paskutiniame namo aukšte. Vadovaujantis byloje pateikta Turto žalos įvertinimo skaičiuote bei 2021 m. rugsėjo 7 d. mokėjimu nustatyta, jog ieškovė paskaičiavo ir draudėjai išmokėjo 384,19 Eur draudimo išmoką, t. y. iš nuostolio sumos 444,19 Eur atėmusi draudimo sutartyje numatytą 60,00 Eur išskaitą (2024 m. balandžio 24 d. el. dokumentas Nr. DOK-65076, 6, 7 priedai). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atlyginusi dėl šio įvykio ieškovės patirtą žalą.

15.       Iš byloje pateikto buto, adresu (duomenys neskelbtini), plano ir fotonuotraukų taip pat nustatyta, jog 2023 m. gruodžio 12 d. per nesandarų daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogą, prasiskverbęs vanduo apgadino apdraustą draudėjos butą, esantį penktame (viršutiniame) namo aukšte (2024 m. kovo 27 d. el. dokumentas Nr. DOK-19856, 4-5 priedai). Vadovaujantis 2024 m. kovo 27 d. Nuostolio apskaičiavimo, remonto sąmatos pažyma bei 2023 m. gruodžio 21 d. mokėjimu nustatyta, jog ieškovė paskaičiavo ir draudėjai išmokėjo 403,16 Eur dydžio draudimo išmoką (2024 m. kovo 27 d. el. dokumentas Nr. DOK-19856, 6, 7 priedai). Ieškovė 2023 m. gruodžio 27 d. su pretenzija kreipėsi į atsakovę regreso tvarka atlyginti 403,16 Eur žalą (2024 m. kovo 27 d. el. dokumentas Nr. DOK-19856, 8 priedas), tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų patenkinusi ieškovės reikalavimą.

16.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovė, teigdama, jog pranešimas apie 2021 m. rugpjūčio 27 d. įvykį buvo gautas telefonu, pateikė į bylą žalų administravimo sistemos ekrano nuotrauką (2024 m. spalio 24 d. el. dokumentas Nr. DOK-160008, 1 priedas), taip pat ekrano nuotrauką, kurioje matyti sąmatos rengimo/įkėlimo data ir ją įkėlusio eksperto duomenys (2024 m. spalio 24 d. el. dokumentas Nr. DOK-160008, 2 priedas).

17.       Ieškovė prašo draudėjai sumokėtas draudimo išmokas pagal du draudžiamuosius įvykius priteisti iš atsakovės, kadangi, ieškovės teigimu, butas užlietas dėl netinkamai prižiūrimo (nesandaraus) namo stogo. Butas yra įrengtas viršutiniame aukšte. Virš buto nėra jokių kitų inžinerinių tinklų, konstrukcijų (išskyrus stogą), iš kurių galėjo išsilieti vanduo. Draudžiamieji įvykiai, kurių metu padarytą žalą prašo priteisti ieškovė, įvyko 2021 m. rugpjūčio 27 d. ir 2023 m. gruodžio 12 d. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ji tinkamai vykdė namo techninę priežiūrą ir tikrino bendrąsias inžinerines sistemas, atliko pavienius stogo remonto darbus. Daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai nepriėmė sprendimo dalyvauti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, kas būtų išsprendęs namo trūkumų problemas, todėl atsakovė neturi atsakyti už turto bendrasavininkų veiksmus ir pareigos tinkamai prižiūrėti savo turtą nevykdymo.

18.       Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp jo ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad asmuo savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl žalos, susijusios su netinkama statinio priežiūra, atlyginimo priteisimo ieškovui tenka pareiga įrodyti tris civilinės atsakomybės taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos ( CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai), ketvirtoji atsakomybės taikymo sąlyga – kaltė yra preziumuojama, todėl pareiga ją nuginčyti tenka atsakovui (CK 6.248, 6.266 straipsniai). Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

19.       Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes teismas gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktas).

20.       CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.

21.       Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau – ir Nuostatai), pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį administratorius, be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas).

22.       Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčijo fakto, kad vanduo į ginčo butą skverbėsi pro pastato stogą, taip pat atsakovės pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė vykdė kasmetines objekto apžiūras, kurių metu atsakovės atstovai nustatydavo stogo trūkumus, atlikdavo pavienius stogo remonto darbus, taigi, galima daryti išvadą, jog atsakovei buvo žinoma apie administruojamo namo stogo būklę, t. y. apie tai, kad stogo būklė nebuvo gera. Atsakovė įrodinėja, jog buvo imtasi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių galimai žalai išvengti.

23.       Stogas yra bendrojo naudojimo objektas (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punktas). Techninę priežiūrą organizuoja bendrojo naudojimo objektų administratorius (techninis prižiūrėtojas). Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai, šie reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – ir Reglamentas). Statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (Reglamento 11 punktas). Reglamento 12 punkto 2 papunktis nustato, kad vienas iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus. Reglamento 13 punktas numato, kad mažinant ardančiuosius klimato (vėjo, lietaus, drėgmės, temperatūrinių pokyčių, saulės radiacijos) poveikius, būtina prižiūrėti, kad būtų tvarkingi išorės atitvarų (sienų, stogų, cokolių ir kita), pamatų ir kitų konstrukcijų drėgmę izoliuojantys įrenginiai (izoliacija, drenažiniai sluoksniai ir kita) (13.1 papunktis); būtų tvarkingi įrenginiai, skirti vandens pašalinimui nuo statinių ir jų konstrukcijų (apskardinimai, latakai, lietvamzdžiai, įlajos, nuogrindos ir kita) (13.2 papunktis); liūčių metu ir tirpstant sniegui ar ledui nesusidarytų vėjo blaškomi vandens srautai, šlakstantys statinių atitvaras ar kitas konstrukcijas (13.4 papunktis); atitvarų elementų sujungimo siūlėse ir kitose vietose neatsirastų pavojingų deformacijų požymių (plyšių, apsauginių sluoksnių arba ekranų pažeidimų, drenažinių latakų ar vamzdelių užakimo ir kita) (13.5 papunktis); laiku būtų pašalinti atitvarinių konstrukcijų apsauginio sluoksnio erozijos židiniai, ypač vyraujančiųjų vėjų kryptimis (13.6 papunktis). Bendrojo naudojimo objektų administratorius (techninis prižiūrėtojas) vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti (Reglamento 85 punktas). Namo būklei įvertinti ne rečiau kaip kartą per du mėnesius atliekami nuolatiniai namo būklės stebėjimai (Reglamento 87.1.1 papunktis). Nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė (Reglamento 38 punktas). Pavasarį, pasibaigus šildymo sezonui (ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d.) ir rudenį, prieš prasidedant pastato šildymo sezonui, po namo parengties naujam šildymo sezonui akto pasirašymo (ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 d.) atliekamos periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros (Reglamento 87.2 papunktis). Atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše, valdytojo parengtame vadovaujantis Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipine (pavyzdine) forma: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (Reglamento 91 punktas). Pagal nuolatinių apžiūrų metu nustatytus bendrojo naudojimo objektų defektus ar trūkumus planuoja ir organizuoja atnaujinimo (remonto) darbus ir jų įgyvendinimą (Reglamento 95 punktas.). Tuo atveju, jei kyla pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas). Nustatytus namo bendrojo naudojimo objektų defektų ir deformacijų, dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, šalinimo, atnaujinimo (remonto) darbus, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus valdytojas numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane (Reglamento 97 punktas). Ilgalaikį planą ir lėšų kaupimą plane numatomiems darbams valdytojas derina su namo savininkais, organizuoja patvirtintų ilgalaikių planų įgyvendinimą (Reglamento 98 punktas). Namo techninės priežiūros ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų įgyvendinimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai (Reglamento 99 punktas).

24.       Pagal į bylą atsakovės pateiktus įrodymus nustatyta, jog 2020 m. rugsėjo 10 d. buvo atlikta pastato kasmetinė apžiūra, kurioje nustatyta, jog namo stogo būklė patenkinama ir rekomenduojama vykdyti eksploatacinę priežiūrą, valyti, remontuoti (2024 m. lapkričio 27 d. el. dokumentas Nr. DOK-178300, 1 priedas). Atsakovė 2022 m. sausio 12 d. atliko daugiabučio namo apžiūrą, kurios metu buvo nustatyta, jog bituminė danga nusidėvėjusi ir efektyviausias būdas pašalinti trūkumą – atlikti modernizaciją (2024 m. balandžio 24 d. el. dokumentas Nr. DOK-65076, 1 priedas). 2023 m. rugsėjo 30 d. Kasmetinės apžiūros akte (2024 m. lapkričio 5 d. el. dokumentas Nr. DOK-164740, 1 priedas) atsakovė konstatavo, jog stogo būklė patenkinama, nusidėvėjusi, pūslėta prilydoma bituminė stogo danga, koroduoja parapetų apskardinimas, galimi nesandarumai, ant stogo gamtinės šiukšlės; rekomenduojama vykdyti stogo eksploatacinę priežiūrą – valyti, remontuoti, atlikti stogo remonto darbus įtraukiant į remonto darbus lietaus nuvedimo sistemos atnaujinimą ir ventiliacinių kaminų remontą.

25.       Iš šių atsakovės pateiktų įrodymų matyti, jog stogo remonto poreikis fiksuotas jau nuo 2020 metų. Nors atsakovė pateikė duomenis, kad periodiškai vykdydama priežiūrą atlikdavo pavienius stogo remonto darbus 2022 m. kovo mėn., 2022 m. liepos mėn., 2023 m. vasario mėn., 2023 m. rugsėjo mėn. (2024 m. lapkričio 27 d. el. dokumentas Nr. DOK-178300, 3 priedas), kas, anot atsakovės, patvirtina, jog atsakovė buvo aktyvi ir nuolat atlikdavo lokalius stogo remonto darbus, kai iškildavo poreikis juos atlikti remiantis teisės aktų reikalavimais, tačiau tokie atsakovės veiksmai neužkirto kelio žalos atsiradimui. Atsakovė teigia, jog apie ginčo draudžiamuosius įvykius nebuvo informuota, tačiau tai nepaneigia nustatytų aplinkybių, kad tokie įvykiai buvo. Teismo vertinimu, ieškovės atlikti veiksmai ir išmokėtos draudimo išmokos sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad draudžiamieji įvykiai buvo, o tai, kad atsakovė nuolat fiksuodavo ir vykdė pavienius stogo remonto darbus patvirtina, jog problema dėl stogo dangos atsakovei buvo žinoma ilgą laiką. Be kita ko, liudytoja I. Š. nurodė, jog pratekėjimai pro namo stogą vyko nuolat, tačiau patvirtino, jog šiuo metu stogas yra sutvarkytas ir pratekėjimų nebefiksuojama. Taigi, atsakovė nepateikė duomenų, kad po periodinių namo apžiūrų ėmėsi pakankamų veiksmų dėl stogo remonto, ko pasekmėjė tikėtinai būtų buvę išvengta ir ginčo buto užliejimų.

26.       Nustatytos aplinkybės leidžia prieiti prie išvados, kad atsakovė savo pareigas vykdė nepakankamai rūpestingai ir atidžiai. Žinodama apie stogo trūkumus, iki draudiminių įvykių nesiėmė jokių efektyvių veiksmų užkirsti kelią galimai žalai. Tuo tarpu akivaizdu, kad atsakovės atlikti lokalūs stogo remonto darbai nebuvo pakankami patirtai žalai išvengti. Atsakovė yra verslininkė, profesionaliai veikianti pastatų bendrojo naudojimo objektų priežiūros srityje, jai taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsakovė privalėjo administruojamą pastatą prižiūrėti dedant maksimalias pastangas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017).

27.       Stogas – viršutinė pastatą dengianti dalis, sauganti pastato vidų nuo atmosferos poveikio, stogai turi būti suprojektuoti ir įrengti taip, kad pastato vidus ir po hidroizoliaciniais sluoksniais esančios stogo konstrukcijos būtų apsaugotos nuo išorinio lietaus ir sniego poveikio (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. Nr. D1-186 patvirtinto Statybos techninis reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ 7.70, 33.2 papunkčiai). Teismo vertinimu, stogo, kuris tinkamai neatliko pastato vidaus apsaugos nuo išorės poveikio ir apie kurio trūkumus atsakovė žinojo, remontas negali būti vertinama kaip nebūtini darbai. Akivaizdu, kad dėl stogo nesandarumo gali būti ir buvo patirti materialiniai nuostoliai. Įvertinus Apžiūros aktuose nurodytus duomenis, nėra pagrindo manyti, kad atsakovė apie esamą situaciją, dėl kurios galėjo būti patirta žala, nežinojo, tačiau, kaip minėta, pakankamų veiksmų dėl to laiku nesiėmė. Savo ruožtu atsakovės argumentai, jog pastatas yra senos statybos ir nusidėvėjęs, o namo butų ir kitų patalpų savininkai nepriėmė sprendimo dėl namo modernizavimo, nereiškia, kad tokiu atveju atsakovė buvo atleista nuo pareigos vykdyti savo pareigas ir rūpintis namo konstrukcijų, tame tarpe ir namo stogo, tinkamu funkcionavimu, t. y. minėtos aplinkybės nepateisina atsakovės neveikimo.

28.       Kaip minėta, ieškovė iš viso reikalauja iš atsakovės priteisti 787,35 Eur sumą (403,16 Eur ir 384,19 Eur), kurią ji sumokėjo kaip draudimo išmokas už du draudiminius įvykius. Ieškovė žalos dydį grindžia apgadinto turto nuotraukomis, remonto sąmatomis, vietiniais mokėjimo nurodymais.

29.       Atsakovės teiginiai, kad antrasis draudiminis įvykis galėjo būti pirmojo draudiminio įvykio pasekmė yra pagrįstas subjektyvaus požiūrio prielaidomis ir nėra patvirtintas jokiais įrodymais. Ta aplinkybė, jog po antrojo draudiminio įvykio toje pačioje lubų vietoje, kuri buvo užlieta ir pirmojo draudiminio įvykio metu, susiformavo pelėsis gali reikšti, jog lubų nuotrauka padaryta praėjus kažkuriam laikui nuo buto užliejimo, tačiau tai savaime nereiškia, jog po pirmojo draudiminio įvykio nebuvo atliktas lubų remontas ir kad pelėsis neginčijamai susiformavo pirmojo lubų užliejimo pasekmėje. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovė nenuginčijo fakto, jog ginčo buto lubos dėl namo stogo nesandarumo buvo užlietos dviejų atskirų draudiminių įvykių metu.

30.       Atsakovė taip pat nurodo, jog paskaičiuotos žalos dydis jai kelia pagrįstų abejonių. Pažymėtina, jog įrodymus dėl žalos dydžio teikiant ieškovei, atsakovė turi teisę ginčyti žalos dydį, pateikdama savo poziciją patvirtinančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju atsakovė apsiribojo deklaratyviais teiginiais, teisės aktų ir teismų praktikos citavimu, nepateikdama jokių konkrečių įrodymų, nors, teismo vertinimu, turėjo galimybę pati apžiūrėti butą ir pateikti savo realius įrodymus apie padarytą žalą, paskaičiavimus. Byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti padaryta žala bei ieškovės pateiktomis remonto sąmatomis, suma, kurią ieškovė išmokėjo draudėjui. Nėra pagrindo manyti, kad paskaičiuota nuostolių suma, įvertinus įvykio mastą, būtų per didelė. Aplinkybė, kad abiejų draudžiamųjų įvykių metu žala padaryta toje pačioje vietoje, nekelia teismui abejonių dėl draudžiamųjų įvykių buvimo ir patirtos žalos. Minėta, jog stogo pratekėjimo problema buvo tęstinio pobūdžio, ypač pavasario mėnesiais, dėl ko lubų pažeidimai abiejų draudžiamųjų įvykių atveju buvo padaryti tai pačiai patalpai, todėl tos pačios patalpos remontui buvo sudarytos sąmatos.

31.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos visos atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, kilusi žala bei priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, šiuo atveju yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis), o atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie šią prezumpciją paneigtų (CPK 178 straipsnis). Byloje nustačius visas sąlygas, būtinas kilti atsakovės civilinei deliktinei atsakomybei, ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, ieškovei iš atsakovės priteisiant iš viso 787,35 Eur (403,16 Eur ir 384,19 Eur) dydžio turtinę žalą.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

32.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

33.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

34.       Nagrinėjamu atveju ieškovė už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir pareikštus ieškinius viso sumokėjo 44,00 Eur žyminio mokesčio. Duomenų apie kitas bylos nagrinėjimo metu patirtas išlaidas ieškovė nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 44,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio). 

35.       Nagrinėjant civilinę bylą, teismas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270  straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės ieškinį tenkinti. 

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, j. a. k. 304080146, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“, a. k. 121483222,  787,35 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 35 ct) draudimo išmokos, 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą (787,35 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2024 m. vasario 27 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 44,00 (keturiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                    Jan Maciejevski