Civilinė byla Nr. e2A-619-943/2017

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00055-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.2.4.2.6.; 2.4.2.4.2.; 2.6.18.3. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Slėnis“ bei trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-135-856/2017 pagal minėtų ieškovių ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekoangarai“ dėl sutarties pripažinimo niekine, nuostolių atlyginimo ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.Ginčo esmė

1. Ieškovės kreipėsi į teismą prašydamos pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) 2014 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. LT105411/PPS, sudarytą tarp atsakovės UAB „Ekoangarai“ ir UAB „Swedbank lizingas“, taikyti restituciją, priteisti ieškovei UAB „Swedbank lizingas“ iš atsakovės 6 procentų metines procesines palūkanas, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovės nurodė, jog 2014 m. rugpjūčio 27 d. tarp ieškovės UAB „Slėnis“ (lizingo gavėjos), ieškovės UAB „Swedbank lizingas (lizingo davėjos) ir atsakovės buvo sudaryta trišalė pramoninės palapinės (angaro) pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 105411/PPS bei pasirašytas priėmimo – perdavimo aktas. 2014 m. lapkričio 17 d. ieškovei UAB „Slėnis“ buvo įteiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyriaus savavališkos statybos aktas Nr. SSA-80-141111-00020 ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-80-141113-00022, kuriais konstatuota, jog pastatytam angarui būtinas statybos leidimas bei pareikalauta nugriauti angarą ir sutvarkyti statybvietę.
3. Ieškinys grindžiamas tuo, jog atsakovė, prieš sudarydama pirkimo – pardavimo sutartį, nurodė ieškovei, jog perkamam objektui – pramoninei palapinei (angarui), nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Sutarties turinys patvirtina, kad atsakovei, besiverčiančiai tokių statinių prekyba bei montavimu, turėjo būti žinoma, kad statinys laikytinas ypatingu statiniu, kuriam būtini statybą leidžiantys dokumentai. Būtent atsakovės pateikta klaidinga informacija paskatino ieškovę UAB „Slėnis“ sudaryti ginčo sandorį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.321 straipsnį pardavėjas turi patvirtinti ne tik tai, kad jis turi nuosavybės teisę į daiktą, bet ir tai, jog jo nuosavybės teisės į daiktą neriboja kitų asmenų teisės ar pretenzijos. Šiuo atveju pardavėja patvirtino, jog parduodamas daiktas jai priklauso nuosavybės teise, garantavo, kad parduodamas daiktas atitinka sutartimi bei įstatymu keliamus reikalavimus (CK 6.327 straipsnis), todėl paaiškėjus, jog buvo perleistas statinys, kuriam reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, ir kuris yra pastatytas neteisėtai, pareiga atlyginti nuostolius tenka pardavėjai (CK 6.323 straipsnio 1 dalis). Ginčo sutartis pripažintina niekine ir CK 1.80 straipsnio pagrindu, kadangi atsakovė pardavė neteisėtai pastatytą statinį. CK 6.306 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirkimo – pardavimo sutarties dalyku gali būti tik teisėtai civilinėje apyvartoje esantys daiktai. Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartyje nėra aptartos atsakovės teisės į žemės sklypą, t. y. pažeistos CK 6.394 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatos. Teismui pripažinus ginčo sandorį niekiniu, sutarties dalykas (nuosavybės teisė) grąžintinas atsakovei. Grąžinus daiktą atsakovei, ją būtina įpareigoti per 14 dienų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti pastatytą angarą bei išmontuotą angarą pašalinti nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo. Priešingu atveju, jeigu atsakovė per protingą terminą angaro nedemontuoja ir nepašalina nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo, ieškovė įgyja teisę demontuoti angarą bei pašalinti jį nuo žemės sklypo savo lėšomis bei pareikalauti atsakovės atlyginti visas angaro demontavimo bei saugojimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad niekine pripažintinos sutarties kaina yra 50 813,83 Eur, ši suma priteistina iš atsakovės ieškovei UAB „Swedbank lizingas“.
4. Atsakovė UAB „Ekoangarai“ atsiliepime nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Ieškovės įsigijo kilnojamąjį daiktą – angarą. Ieškovė UAB „Slėnis“ klaidina nurodydama, jog atsakovė formavo jos valią sudaryti angaro pirkimo – pardavimo sandorį, suklaidino ją nenurodydama, jog angaras laikytinas ypatingu statiniu, kuriam būtini statybą leidžiantys dokumentai. Atsakovė negali būti laikoma angaro statytoja pagal ginčo sutartį. Ieškovių pozicija, kad atsakovė, prieš sudarydama atitinkamą sutartį, pateikė klaidinančius duomenis apie tai, kad pastatytam angarui nereikalingas joks statybą leidžiantis dokumentas, yra nepagrįsta, kadangi ieškovė UAB „Slėnis“ aiškiai išreiškė siekį įgyti angarą nuosavybėn. Jei angaro surinkimui buvo būtini leidimai, tai pati ieškovė turėjo pasirūpinti visų reikiamų leidimų gavimu, nes ji pasirinko konkrečią vietą, kur buvo surinktas angaras. Atsakovė niekaip negalėjo suklaidinti ieškovės UAB „Slėnis“, kuri, kaip protingas ir atidus asmuo, privalėjo pasidomėti apskritai bet kokiais galimais leidimais, kurie būtų būtini angaro eksploatavimui. Dėl angaro montavimo nesudėtingumo ieškovė jį gali pasistatyti ir kitoje vietoje. Net jeigu ieškovės, sudarydamos ginčijamą sutartį, suklydo, tai jos suklydo ne dėl atsakovės, o dėl savo kaltės, todėl ne atsakovė ieškovėms, bet ieškovės atsakovei privalo atlyginti nuostolius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Atsižvelgęs į tai, jog ieškovė UAB „Swedbank lizingas“ sudarant ginčo sutartį buvo tik lizingo davėja, teismas aplinkybę dėl esminio suklydimo vertino tik per ieškovės UAB „Slėnis“ suvokimo prizmę. Teismo vertinimu, ieškovė UAB „Slėnis“, nutarusi verslo tikslais įsigyti ginčo turtą – angarą – privalėjo apsvarstyti ir galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Minėta ieškovė ypatingai atidžiai ir rūpestingai turėjo patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, t. y. išsiaiškinti visas sąlygas ir galimybes tokiam turtui naudoti, o to nepadariusi pasielgė nerūpestingai ir neapdairiai. Dėl nurodytos priežasties teismas sprendė nesant teisinio pagrindo galimai klaidingo ieškovės įsivaizdavimo dėl ginčo objekto naudojimo pripažinti esminiu suklydimu ir šiuo pagrindu sutartį pripažinti niekine. Netenkinus reikalavimo ginčo sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio, nėra pagrindo spręsti restitucijos taikymo bei nuostolių atlyginimo klausimų.
7. Angaro techniniuose dokumentuose nurodoma, kad jis priskiriamas kilnojamosioms tentinėms palapinėms, kaip nekilnojamasis turtas neregistruojamas, yra suprojektuotas kaip surenkamas su daugkartinio perkėlimo galimybe, nėra nuolatinis statinys. Taigi, nesant pagrindo ginčo angarą pripažinti nekilnojamuoju daiktu, teismas sprendė, jog ieškinio reikalavimai, pripažinti ginčo sutartį niekine CK 1.80 straipsnio pagrindu, kadangi sandoris sudarytas nesilaikant reikalaujamos formos bei pažeidžiant CK 6.394 straipsnio nuostatas, yra teisiškai nepagrįsti.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8. Ieškovės UAB „Slėnis“ ir UAB „Swedbank lizingas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė pardavė nekilnojamąjį daiktą, kadangi išrinktas angaras neteikia jokios ekonominės naudos, negali būti naudojamas pagal paskirtį, išardžius tokį daiktą sumažėja jo vertė. Iš savavališkos statybos akto akivaizdu, jog angaras yra statinys, priskirtas ypatingų statinių kategorijai. Be to, angaras, kurio statybai reikalingas leidimas, registruojamas kaip nekilnojamasis daiktas.
2. Kadangi ginčo angaras yra neteisėtai pastatytas statinys, jis negalėjo būti ginčo sandorio objektu, toks sandoris yra niekinis. CK 4.103 straipsnis aiškiai nustato, kad sandorio objektu negali būti laikomas neteisėtai pastatytas statinys.
3. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo angaras yra nekilnojamasis daiktas, pirkimo – pardavimo sutartis pripažintina niekine dėl formos nesilaikymo.
4. Atsakovė, prieš sudarydama sutartį, pateikė ieškovei UAB „Slėnis“ klaidinančius duomenis apie tai, kad pastatytam angarui nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, t. y. ieškovė suklydo dėl atsakovės kaltės.
9. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apeliaciniame skunde prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimą motyvuojamojoje dalyje nurodant, jog surenkamų konstrukcijų tentu dengtas angaras yra nekilnojamasis daiktas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Kilnojamieji daiktai – tai tik tokie daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus (ar nepraradus) jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, t. y. neišardžius. Jei norint perkelti daiktą į kitą vietą būtina jį išmontuoti, šis daiktas praranda savo paskirtį ir sumažėja jo vertė, todėl toks daiktas laikytinas nekilnojamuoju.
2. Dėl šiuolaikinių technologijų nėra būtina įrengti įprastus betoninius pamatus – statinių tvirta sąsaja su žeme gali būti įvairi, kaip pavyzdžiui šiuo konkrečiu atveju, laikančiųjų konstrukcijų tvirtinimas metaliniais smaigais prie betoninės dangos. Ginčo angaras atitinka visus statinio požymius, todėl laikytinas nekilnojamuoju daiktu.

10. Atsakovė UAB „Ekoangarai“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovių apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ginčo angaro požymius ir kvalifikavo jį esant kilnojamuoju daiktu, o apeliantės skunde tik pakartojo jau pirmosios instancijos teismo atmestus teiginius, kurie neįrodo, kad angaras yra nekilnojamasis daiktas.
2. Ieškovė UAB „Slėnis“, kaip angaro statytoja, yra atsakinga dėl administracinių procedūrų įvykdymo, todėl jeigu atitinkami leidimai buvo būtini, būtent ieškovė turėjo jais pasirūpinti, o bylinėdamasi bando nesąžiningai šią pareigą perkelti atsakovei.
3. Apeliantės turėjo pakankamai komercinių žinių ir patirties įvertinti įsigyjamą objektą ir tik po administracinių procedūrų pradžios, dėl kurios atsakovė neatsako, pareiškė formalias pretenzijas atsakovei, siekdamos nesąžiningai pasipelnyti iš ginčo situacijos.
4. Apeliančių teiginiai dėl teisių į žemę ir notarinės formos nekilnojamojo daikto pardavimo sutarčiai yra nelogiški ir neteisingi.
11. Atsakovė UAB „Ekoangarai“ atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:
1. Trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad angaras buvo nekilnojamasis daiktas, o skunde pateikė tik teorinius samprotavimus (CPK 178 straipsnis). Teismas vertino visas esmines aplinkybes ir tyrė angaro pobūdį, montavimo laiką, mobilumą, t. y. analizavo kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų atskyrimo požymius.
2. Skunde klaidingai interpretuojami nekilnojamojo daikto požymiai ginčo situacijos atveju. Vien tai, jog angaro sudedamąsias dalis reikia surinkti į konstrukciją, pritvirtinant ją prie žemės laikinomis konstrukcijomis, nesudaro pagrindo pripažinti angaro nekilnojamuoju daiktu.
3. Argumentai, jog objekto priskyrimas nekilnojamiesiems daiktams yra vertinamas pagal leidimo gavimą ar negavimą yra nepagrįsti ir formalūs.
12. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškovių apeliacinį skundą nurodo, jog sutinka su skundo dalimi, kuria ginčijama teismo išvada, kad surenkamų konstrukcijų tentu dengtas angaras yra nekilnojamasis daiktas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Iki rašytinio teismo posėdžio pradžios atsakovė pateikė teismui prašymą pridėti prie bylos įrodymus su atnaujinta informacija apie ieškovės naudojimąsi ginčo objektu ir antstolės G. M. 2017 m. spalio 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0185/17/009. Atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jau buvo pateikusi faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą dėl ieškovės naudojimosi ginčo angaru, kuriame užfiksuota situacija 2015 m. rugsėjo 17 d. Apeliacinės instancijos teismui pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas apie ieškovės naudojimąsi angaru 2017 m. spalio 5 d. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota tik atnaujinta informacija, byloje nėra ginčo apie naudojimąsi angaru, prideda prie bylos pateiktus įrodymus ir vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl ginčo objekto teisinės prigimties

15. Byloje kilo ginčas dėl angaro priskyrimo nekilnojamųjų daiktų kategorijai. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nustatė, jog angaras negali būti pripažįstamas nekilnojamuoju daiktu, kadangi jį į kitą vietą galima perkelti be didelių išlaidų nepakeičiant jo paskirties bei nesumažinant jo vertės. Apeliantės su tokiomis teismo išvadomis nesutinka ir reikalauja, jog ginčo angaras būtų priskirtas nekilnojamųjų daiktų kategorijai.
16. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalį statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Pagal to paties straipsnio 23 dalį laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog statinys yra nekilnojamasis daiktas, kurį apibūdina trys požymiai: 1) daikto sukūrimas vykdant statybos darbus; 2) kuriant daiktą buvo vartojami statybos produktai; 3) daiktas yra tvirtai sujungtas su žeme. Statinio sąvoka turi būti aiškinama kartu su nekilnojamojo daikto sąvoką apibrėžiančiomis CK 1.98 ir 4.2 straipsnių nuostatomis, pagal kurias nekilnojamieji daiktai yra žemė ar kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės. Tokio daikto sąlytis su žeme turi būti patvarus, t. y. neleidžiantis be gana didelių sąnaudų perkelti jį į kitą vietą, bei pasižymėti atsparumu, neleidžiančiu statiniui atsidurti kitoje vietoje veikiant įprastoms gamtos jėgoms (pvz., vėjui). Pakankamą tokio objekto sąsają su žeme, duodančia pagrindą jį pripažinti nekilnojamuoju daiktu, apibrėžia du esminiai požymiai – daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybės daiktą perkelti iš esmės nesumažinus jo vertės nebuvimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012).
18. Dėl nurodytoje kasacinio teismo praktikoje vertintų daikto požymių, leidžiančių jį priskirti kilnojamųjų arba nekilnojamųjų daiktų kategorijai, taikymo teisėjų kolegija pasisako ir ginčo situacijoje. Pagal ginčijamos sutarties priede Komerciniame pasiūlyme pateiktas technines specifikacijas pramoninis angaras – aliumininė konstrukcija su dvigubo jungimo rėmu, viršutinėje dalyje jungiama į profilius įmontuotomis cinkuoto plieno jungtimis, apatinėje – atramos, priderintos prie pagrindo plokščių, kurios užtvirtinamos inkariniais varžtais arba plieniniais įlaidais. Stogo – PVC tentas, sienų danga – PVC tentas. Papildomai prie kitų parametrų nurodoma – plotis 20 m, ilgis 45 m, sienos aukštis 4 m, kraigo aukštis 8,04 m ir galima sniego apkrova kN/m2 – 0,25. Priede Nr. 2 prie 2014 m. rugpjūčio 1 d. sudarytos sutarties šalys be kitų angaro montavimo vietai keliamų reikalavimų aptarė ir žemės kaiščių tvirtinimui keliamus reikalavimus. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. lapkričio 11 d. akte nurodytas sandėlio užstatymo plotas – 900 kv. m. Taip pat šio akto priede pateiktas pastato konstrukcijų išdėstymas bei nurodoma, jog didžiausias atstumas tarp atraminių konstrukcijų – 20 m. Šios angaro techninės charakteristikos plačiau aprašomos ginčo objekto techniniame pase. Tame pačiame pase pateikiama objekto klasifikacija – tentinė palapinė klasifikuojama kaip laikinas kilnojamas objektas. Kaip nekilnojamas turtas neregistruojamas. Taigi šiuo atveju pagal šalių sudarytoje sutartyje ir kituose dokumentuose nurodytus angaro techninius parametrus būtina nustatyti kokiai statinių kategorijai priskirtinas ginčo angaras pagal jo naudojimo paskirtį.
19. Pagal Aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (redakcija galiojusi nuo 2009 m. balandžio 2 d. iki 2014 m. spalio 11 d.) 6 punktą yra dvi pagrindinės statinių rūšys – pastatai ir inžineriniai statiniai. Šis statybos techninis reglamentas nustato statinių klasifikavimo pagal paskirtį pagrindines grupes (pogrupius) ir požymius, kuriais vadovaujantis nustatoma statinių naudojimo paskirtis ir statiniai priskiriami šioms grupėms (pogrupiams). Taigi šiuo atveju taip pat svarbu nustatyti ginčo angaro paskirtį. Ieškovė ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose teigė, jog angarą įsigijo naudoti savo veikloje (pagrindinė ieškovės veikla – medienos apdirbimas). Pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. lapkričio 11 d. akte pateiktą informaciją galima spręsti, jog angaras naudojamas sandėliavimui. Pagal antstolės G. M. 2015 m. rugsėjo 18 d. ir 2017 m. spalio 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus taip pat galima spręsti, jog angaras naudojamas medienos medžiagų sandėliavimui. Atsižvelgiant į tokią angaro naudojimo paskirtį, būtina nustatyti kokiai statinių kategorijai jis galėtų būti priskirtas. Pagal Reglamento 8.9. sandėliavimo paskirties pastatai – pastatai, kurių tiesioginė paskirtis – ką nors laikyti (sandėliuoti): saugyklos, bendro naudojimo sandėliai, specialūs sandėliai, kiti pastatai, naudojami produkcijai laikyti. Pagal to paties Reglamento 13 punktą kitos paskirties statiniai, kurių negalima priskirti prie jokių kitų šiame Reglamente išvardytų statinių grupių (pogrupių) (fortai, bunkeriai, šaudymo tirai, stebėjimo bokštai, sąvartynai, šachtiniai šuliniai, tvoros, rampos, pavėsinės (pagal konstrukciją priskiriamos inžineriniams statiniams), stoginės, lauko baseinai, atraminės sienutės, voljerai, kasybos ir gavybos, atsinaujinančios energijos (vėjo, saulės ir kt.) jėgainių ir kiti statiniai) ar mišrios rūšies statiniai (su inžineriniais statiniais sujungti pastatai). Nurodytų kriterijų visuma teisėjų kolegijai leidžia spręsti, jog ginčo angaras priskirtinas sandėliavimo paskirties pastatų kategorijai. Nustačius statinio naudojimo paskirtį, būtina įvertinti ar tokio pobūdžio statinys laikomas nekilnojamuoju daiktu ir jo statybai būtinas statybos leidimas ar gali būti priskiriamas kilnojamųjų daiktų kategorijai.
20. Pagal CK 4.2 straipsnio 2 dalį nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Be to pagal to paties straipsnio 7 dalį nekilnojamiesiems pagal prigimtį daiktams nustatytos taisyklės gali būti taikomos kilnojamiesiems pagal prigimtį daiktams ir atvirkščiai, jeigu tai nustatyta įstatymo arba šalių susitarimu, kai susitarimas neprieštarauja įstatymams.
21. Ginčo angaras, atsižvelgus į jo techninę specifikaciją, bei įvertinus tai, kad jis buvo sumontuotas ieškovės valdomame žemės sklype panaudojant ilgesnius nei vieno metro kaiščius (smaigus), tokiu būdu pritvirtinant jį prie žemės (betoninės dangos), jo montavimui buvo panaudota speciali sunkiasvorė technika iki 25 tonų (keliamieji kranai, autokrautuvai, platformos ir kitos montavimui reikalingos priemonės) atitinka CK 4.2 straipsnyje įtvirtintus nekilnojamojo daikto požymius. Jo laikančiosios konstrukcijos montuojamos statybvietėje (specialiai parengtoje aikštelėje (ant betoninės dangos)), norint angarą perkelti į kitą vietą, jas būtina išardyti. Tokį objektą išardžius, prarandama jo paskirtis, nes išardyto jo negalima naudoti pagal buvusią paskirtį, jis turi būti iš naujo montuojamas. Taigi išardžius angarą sumažėja jo vertė, reikalingos papildomos sąnaudos tam, kad jis būtų sumontuotas kitoje vietoje ir vėl galėtų būti naudojamas pagal paskirtį. Tačiau, spręsdama ginčą ieškovo apibrėžto ieškinio dalyko ribose, teisėjų kolegija nevertina ar ginčo angaras registruotinas nekilnojamojo turto registre, ar ne, nes tai reikštų bylos nagrinėjimo ribų peržengimą.
22. Tokią apeliacinės instancijos teismo poziciją patvirtina ir byloje esantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. lapkričio 11 d. savavališkos statybos aktas, kuriuo nustatyta, jog savavališkos statybos objektas priskirtinas ypatingų statinių kategorijai. Minėtas aktas ieškovės nebuvo ginčytas tuo aspektu, ar jame pagrįstai konstatuota, jog savavališkos statybos objektas priskirtinas statinių, t. y. nekilnojamųjų daiktų, kategorijai, todėl yra galiojantis ir vykdytinas, o pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį jam suteikiama didesnė įrodomoji galia – jame nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis.

Dėl šalių sudarytos sutarties teisinės kvalifikacijos

23. Ginčo angaro pripažinimas nekilnojamuoju daiktu, teisėjų kolegijos nuomone, nedaro įtakos ginčo sutarties galiojimui. Pagal byloje esančius duomenis ginčijamos sutarties objektas – pardavėjo įsipareigojimas Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal Pirkėjo užsakymą Šalių sutartoje ir suderintoje vietoje, kuri nurodoma Šalių suderintame Sutarties priede Nr. 2, savo jėgomis ir medžiagomis patiekti, sumontuoti ir perduoti Pirkėjo nuosavybėn pramoninę palapinę (toliau tekste vadinamą Angaru), nurodytą Sutarties priede Nr. 1, o Pirkėjas įsipareigoja priimti Angarą ir už jį sumokėti Sutartyje nurodytą Angaro kainą bei tinkamai vykdyti kitus Sutartyje numatytus įsipareigojimus. Pagal šalių susitarimu nustatytą sutarties objektą teisėjų kolegija sprendžia, jog buvo sudaryta mišri sutartis, atitinkanti tiek pirkimo – pardavimo sutarties, tiek rangos sutarties požymius. Teismo nuomone, tik atlikus papildomus veiksmus (angaro montavimo darbus, kurių dėka angaras buvo pritvirtintas prie ieškovės valdomo žemės sklypo) jis tapo nekilnojamuoju daiktu. Tokio teismo vertinimo nekeičia ir tai, jog angaro techniniame pase nurodyta aplinkybė, kad tai kilnojamas objektas. Daikto prigimtis nustatoma ne pagal jį pagaminusio asmens kvalifikavimą, bet įvertinus jo požymius pagal įstatymą (CK 4.2 straipsnis), be to jau minėta, jog įstatymas gali ir pagal prigimtį kilnojamą daiktą priskirti nekilnojamųjų daiktų kategorijai. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal CK 4.47 straipsnio 4 punktą nuosavybės teisė gali būti įgyjama ir pagaminant naują daiktą. Šiuo atveju, teismo nuomone, ieškovei iš atsakovės įsigijus kilnojamą daiktą (angarą) ir atlikus papildomus veiksmus (montavimo darbus, kuriais jis pritvirtintas prie žemės) ji sukūrė naują daiktą – sandėliavimo paskirties statinį. Taigi ginčijama pirkimo – pardavimo sutartimi buvo parduotas kilnojamas daiktas, kuris tik atlikus minėtus montavimo darbus tapo nekilnojamuoju daiktu. Nustačius ginčo angaro (daikto) teisinę prigimtį ir kvalifikavus šalių sudarytos sutarties požymius, teismas toliau vertina kokią įtaką šios teismo nustatytos aplinkybės gali turėti ginčijamos sutarties galiojimui.

Dėl ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia

24. Ieškovė teismo prašo šalių sudarytą sutartį pripažinti negaliojančia, remdamasi CK 1.90 straipsnio pagrindu, kaip sudarytą dėl suklydimo, kadangi atsakovė prieš sutarties sudarymą patvirtino, jog ginčo objektui pastatyti nereikalingi statybos leidimai, ir, CK 4.103 straipsnio pagrindu, kadangi neteisėtai pastatytas statinys negalėjo būti sandorio objektu ir toks sandoris yra niekinis.
25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nustačius, jog tarp šalių sudaryta mišri sutartis, turinti tiek pirkimo – pardavimo sutarčiai, tiek rangos sutarčiai būdingų bruožų, bei pripažinus, jog būtent ieškovės užsakymu/iniciatyva ginčo objektas, t. y. nekilnojamasis daiktas, buvo sumontuotas jos valdomame žemės sklype svarbu įvertinti, jog būtent užsakovui (statytojui) tenka pareiga laiku suteikti žemės sklypą statybai (CK 6.688 straipsnio 1 dalis) ir Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą (Statybų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 6.202 straipsnio 2-3 dalys). Todėl teisėjų kolegija sutinka su atsakovės pozicija, kad ieškovė UAB „Slėnis“, kaip Angaro statytoja, yra atsakinga dėl administracinių procedūrų ir reikalavimų įvykdymo, o ieškovė nelaikytina suklydusi dėl sandorio esmės.
26. Ieškovė medienos apdirbimo verslu užsiima nuo 1995 metų, ginčo angarą įsigijo išimtinai savo veiklai vykdyti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė, nusprendusi verslo tikslais įsigyti ginčo turtą privalėjo apsvarstyti ir galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Būtent ieškovė privalėjo veikti aktyviai ir ypatingai rūpestingai bei prieš sudarydama ginčijamą sandorį įvertinti tiek tokio sandorio sudarymo sąlygas, tiek jo vykdymo galimybes. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog verslininkui taikomi didesni rūpestingumo, atidumo ir apdairumo standartai. Preziumuojamas teisės normų žinojimas, o jų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina teisės aktų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).
27. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Jeigu šalis sudarė sutartį klaidingai suprasdama faktines ar teisines aplinkybes, taikytinos taisyklės, reglamentuojančios dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu. Tačiau jeigu šalis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl šio sandorio perspektyvų, šios taisyklės netaikomos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017 62 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
28. Byloje susiklosčiusi faktinė situacija nesudaro teisinio pagrindo ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu, kaip sudarytą dėl apgaulės, kadangi ieškovė turėjo ir galėjo suvokti tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, sprendimą tiek dėl viso sandorio, tiek atskirų jo sąlygų sudarymo, priėmė savarankiškai, neveikiama kitų, pašalinių veiksnių. Atitinkamai teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės UAB „Slėnis“ teiginiai, jog ji buvo suklaidinta atsakovės klaidingos reklamos, nesudaro teisinio pagrindo šalių sudarytą sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu. Vien faktas, jog tam tikriems atsakovės platinamiems ir montuojamiems angarams dėl jų išmatavimų nereikalingi statybą leidžiantys dokumentai, nepaneigia ieškovės pareigos būti itin atidžiai ir rūpestingai, dėti visas pastangas tam, jog sudaromu sandoriu įsigyjamas objektas atitiktų viešosios teisės keliamus reikalavimus, ieškovė turėtų visus jo sukūrimui (pastatymui) būtinus dokumentus/leidimus. Ginčo atveju atsakovė pagrįstai galėjo tikėtis, kad verslo patirties turinti ieškovė tinkamai apsvarstė tiek savo finansines galimybes, tiek teisines galimybes prisiimti įsipareigojimus pagal ginčo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544-219/2016). Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia spręsti, jog atsakovė turėjo teisėtus lūkesčius, jog ieškovė, kaip verslo subjektas, turėjo visas galimybes sudaryti ir vykdyti ginčo sutartį, tačiau ieškovė išimtinai dėl savo pačios neatidumo ir aplaidumo atsiradusias neigiamas sandorio sudarymo pasekmes ir jo sudarymo riziką bando perkelti atsakovei ir tokiu būdu siekia išvengti neigiamų padarinių prašydama teismo sutartį pripažinti negaliojančia.
29. Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčo sutartimi Pardavėjas įsipareigojo nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal pirkėjo užsakymą šalių sutartoje ir suderintoje vietoje, savo jėgomis ir medžiagomis patiekti, sumontuoti ir perduoti pirkėjo nuosavybėn pramoninę palapinę (Sutarties 1.1 punktas). Šalių sulygtas sutarties objektas vienareikšmiškai leidžia spręsti, kad atsakovė ne savo iniciatyva angarą surinko ir po to jį pardavė, kaip neteisėtai pastatytą statinį, tačiau veiksmus atliko ieškovės užsakymu, jos konkrečiai nurodytoje vietoje. Nors apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog ginčas byloje kilo dėl nekilnojamojo daikto, tačiau nurodyta faktinė aplinkybė, jog atsakovė Angarą sumontavo ieškovės užsakymu (nurodymu), t. y. teismui pripažinus, jog ginčo sutartis turi ir rangos sutarties bruožų, ir būtent ieškovei teko pareiga gauti statybą leidžiančius dokumentus, atmestini ieškinio reikalavimai dėl sandorio pripažinimo niekiniu CK 4.103 straipsnio ir CK 6.394 straipsnio reglamentuotais pagrindais. Teisėjų kolegijai pripažinus, jog atmestinas ieškinio reikalavimas dėl ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia, atitinkamai atmestini ir ieškinio reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo bei restitucijos taikymo.

Dėl procesinės bylos baigties

30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė (ne)kilnojamąjį daiktą identifikuojančius požymius, taip pat nesivadovavo aktualia kasacinio teismo praktika bei teisiniu reglamentavimu, apibrėžiančiu daikto požymius, leidžiančius jį priskirti kilnojamųjų arba nekilnojamųjų daiktų kategorijai. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog ginčo objektas pagal teisinę prigimtį priskirtinas nekilnojamųjų daiktų kategorijai, bei atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra neatskiriama teismo procesinio sprendimo dalis, pagrindžianti nutarties rezoliucinėje dalyje padarytas išvadas ir siekiant nesukurti prielaidų ateityje netinkamai traktuoti pirmosios instancijos teismo sprendimą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinis skundas tenkinamas visiškai ir visi teismo argumentai dėl ginčo objekto priskirtinumo kilnojamųjų daiktų kategorijai iš sprendimo motyvuojamosios dalies šalintini.
31. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl ginčo Angaro priskirtinumo kilnojamųjų daiktų kategorijai, neįvertino visų byloje esančių įrodymų bei netinkamai kvalifikavo šalių sudarytą sutartį, tačiau tinkamai nusprendė dėl bylos išnagrinėjimo rezultato, t. y. ieškinį atmetė. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas buvo kompetentingas ištaisyti nustatytus pažeidimus, o teismo sprendimo panaikinimas draudžiamas vien formaliais pagrindais, apeliančių UAB „Slėnis“ ir UAB „Swedbank lizingas“ apeliacinis skundas atmetamas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinis skundas tenkinamas visiškai iš pirmosios instancijos teismo sprendimo pašalinant motyvus dėl ginčo angaro priskirimo kilnojamųjų daiktų kategorijai, likusias sprendimo dalis paliekant nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

32. Pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis rezultatas dėl bylos esmės yra iš esmės teisingas, kadangi nagrinėjamu atveju ieškinys atmestinas, todėl apeliacinės instancijos teismui ištaisius tam tikrus teisės normų aiškinimo ir taikymo netikslumus, tačiau nekeičiant sprendimo dėl procesinės bylos baigties rezultato, nėra teisinio pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teismo paskirstytų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).
33. Atsakovė apeliacinės instancijos teismo prašė solidariai priteisti iš apeliančių UAB „Slėnis“ ir UAB „Swedbank lizingas“ 2 102,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, partirtų apeliacinės instancijos teisme. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-376/2013). Teisėjų kolegija spręsdama dėl atsakovei priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgia į civilinėje byloje kilusio ginčo pobūdį, jo sudėtingumą, taikytinas teisės normas, keltų klausimų ir įrodinėtinų aplinkybių gausą, šalių pateiktų procesinių dokumentų skaičių, taip pat vadovaujasi Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose nustatytais civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimaliais dydžiais. Taip pat kolegija įvertinusi tai, jog atsakovės atstovas apeliacinės instancijos teismui pateikė du atsiliepimus į skirtingus apeliacinius skundus, bei vadovaudamasi priežasties teorija (angl. the cause theory) pagal kurią bylinėjimosi išlaidų paskirstymą lemia bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas ir ieškinio (atsiliepimo į apeliacinį skundą) padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas, sprendžia, jog atsakovės prašymas tenkintinas visiškai, prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovių priteisiant lygiomis dalimis.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u ta r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pašalinti iš Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimo motyvuojamosios dalies teismo motyvus, susijusius su ginčo objekto priskirtinumu kilnojamųjų daiktų kategorijai.

Lygiomis dalimis priteisti iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Slėnis“ (juridinio asmens kodas 180152569) ir uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ (juridinio asmens kodas 111568069) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekoangarai“ (juridinio asmens kodas 288600210) 2 102,74 Eur (du tūkstančius šimtą du eurus 74 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                                      Danutė Gasiūnienė

                                                                      Romualda Janovičienė

                                                                      Egidija Tamošiūnienė