Civilinė byla Nr. e2-449-727/2024

    Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01257-2023-1 

                   Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.5.1.;1.3.5.5.; 3.2.6.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 13 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,

sekretoriaujant Monikai Šulcaitei,

vertėjaujant vertėjoms Julijai Portnovai, Svetlanai Minakovai,

dalyvaujant ieškovui L. F. A. E. ir jo atstovui advokatui Giedriui Baziuliui,

atsakovės UAB ,,Linteria“

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. F. A. E. ieškinį atsakovei UAB ,,Linteria“ dėl darbo užmokesčio išieškojimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijoje (toliau – DGK, komisija) buvo iškelta darbo byla Nr. APS-109-21318/2022 pagal užsienio šalies (Egipto Arabų Respublikos) piliečio L. F. A. E. (toliau – ir ieškovas, darbuotojas)  prašymą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Linteria“ (toliau – ir atsakovė, darbdavys, įmonė), kuriuo jis prašė išieškoti 2 926 Eur dydžio jam priklausantį darbo užmokestį už nelegalaus darbo laikotarpį.

Komisija, išnagrinėjusi darbo ginčą, 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimu darbuotojo prašymą atmetė.

L. F. A. E., nesutikdamas su komisijos sprendimu, pareiškė teisme ieškinį, kuriuo prašo priteisti jo naudai iš atsakovės neišmokėtą iš darbo santykių kylančią 9 220 Eur (neto) sumą; priteisti 1 319,01 Eur ieškovo patirtas komandiruotės sąnaudas; priteisti netesybas, kurių dydis – ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Ieškinio pareiškime nurodė, kad 2022 m. vasario 7 d. sudarė darbo sutartį Nr. LIN 0014 (toliau – Darbo sutartis Nr. 1) pagal kurią pradėjo dirbti pas atsakovę plytelių klojėju-plytininku. 2022 m. liepos 4 d. sudarė darbo sutartį Nr. LIN 0015 (toliau – Darbo sutartis Nr. 2) pagal kurią ieškovas pradėjo dirbti pas atsakovę plytelių klojėju-plytininku. Atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui pareiginę algą - 790 Eur į mėnesį, atlyginimą išmokant du kartus per mėnesį, buvo numatyta suminė darbo laiko apskaita. Tačiau faktiškai šalys buvo sutarusios dėl 60 Eur mokėjimo už kiekvieną darbo dieną. Darbo sutartimi taip pat buvo nustatytas darbo sutarties terminas – iki 2023 m. vasario 7 d., darbo laiko norma – 40 val. per savaitę. Darbo sutarties 6.1 - 6.2 p. darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui 100 proc. dienpinigių, priklausančių pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 punktą. Darbo sutarties 7 p. buvo sutarta, kad ji įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo dienos, kai bus išduotas leidimas laikinai gyventi, arba vizos išdavimo dienos, jeigu darbuotojas dirbs su viza. Darbdavys įsipareigojo drausti darbuotoją valstybiniu socialiniu draudimu. Ieškovas atvyko į Lietuvą 2022 m. gegužės 6 d. Nuo 2022 m. gegužės 8 d. įvairiuose objektuose atliko apdailos darbus pagal atsakovės direktoriaus N. Š. nurodymus. Ieškovui buvo suteikti visi darbui reikalingi įrankiai ir priemonės, išskyrus darbo drabužius, kuriuos ieškovas turėjo nusipirkti, o išlaidas įsipareigojo atlyginti atsakovas. Ieškovas 2022 m. lapkričio 4 d. susirgo, atvykęs į gydymo įstaigą, sužinojo, kad nėra draustas valstybiniu socialiniu draudimu, kad dirba pas atsakovę nelegaliai. Atsakovė už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės mėn. iki 2022 m. lapkričio mėn. jam turėjo išmokėti 11 520 Eur pagal žodinį susitarimą imant domėn jo dirbtas viso 192 dienas (24 dienos už gegužę, 30 dienų už birželį, 31 dieną už liepą, 31 dieną už rugpjūtį, 30 dienų už rugsėjį, 31 dieną už spalį, 15 dienų už lapkritį). Ieškovas taip pat teigė, kad dirbo komandiruotėse, todėl atsakovė privalo jam sumokėti papildomas sąnaudas už transportą, keliones, nakvynę, kitas išlaidas –  viso 1 319,01 Eur. Atsakovė išmokėjo ieškovui per visą darbo laiką tik 2 300 Eur, todėl liko jam skolinga 10 539,01 Eur (9 220 Eur (neto) darbo užmokesčio ir 1 319,01 Eur papildomų komandiruotės sąnaudų), o kadangi darbo sutarties nutraukimo momentu nesumokėjo ieškovui visų priklausančių sumų, privalo mokėti netesybas.

Ieškovas palaikė savo reikalavimus pilna apimtimi, teisminio nagrinėjimo metu teismui paaiškino, jog atsakovės vadovo pavedimu dirbo įvairiuose objektuose – viso gal 20 objektų, paskutinis objektas buvo (duomenys neskelbtini), čia dirbo su kitais asmenimis, o iki jo – dirbo vienas, kur dirbti ir ką daryti sakė N. Š.. Buvo sutarta, kad už 20-25 kv. m. plytelių sudėjimą – dienos darbą – mokės 60 Eur į dieną. Teigė darbo sutartį pasirašęs, nors ne viską suprato, lietuviškai neskaito, prašymą komisijai lietuvių kl. surašė draugas. Ieškovas aiškino, jog dirbo įvarius darbus – ir plyteles klijavo, ir gipso kartoną montavo N. Š. žadėjo apgyvendinimą, padėti sutvarkyti leidimą gyventi Lietuvoje, taip žodžiu tarėsi. Dirbo jam nuo 2022 m. gegužės mėn. iki lapkričio vidurio. Sutartų sumų jis jam nemokėjo, mokėjo visada mažiau, vis žadėjo sumokėti kiek priklauso, bet pažado netesėjo. Jis nebūtų dirbęs už 790 Eur, kaip nurodyta darbo sutartyje. Už nuomą taip pat nemokėjo, rūbų nepirko, ieškovas už viską mokėjo pats. Ieškovas teigė, kad dirbo be išeiginių, į pastebėjimą, kad negauna sutarto atlyginimo, N. jį sumušė persirengimo kambaryje. Taip pat paaiškino, kad atvykęs į Lietuvą gyveno Klaipėdoje, o dirbti teko už Klaipėdos, todėl turi teisę į komandiruotpinigius. Teigė į Lietuvą atvyko gegužės 8 d., taip pat paaiškino, kad darbdavys liepė dirbti savaitgaliais.

Atsakovės atstovas N. Š. parengiamojo posėdžio ir teisminio nagrinėjimo metu aiškino, kad dvi darbo sutartys su ieškovu yra dėl to, kad ieškovas nesugebėjo laiku suruošti visų su pragyvenimu Lietuvoje susijusių dokumentų. Jis faktiškai į Lietuvą atvyko tik gegužės mėn., bet dokumentų tvarkymas užtruko. Tam, kad žmogus galėtų pragyventi Lietuvoje, jis geranoriškai parūpino ieškovui įvairių remonto darbų pas savo pažįstamus. Pastarieji mokėjo ieškovui už darbą patys arba perduodavo pinigus per jį. Ieškovas dirbo savarankiškai, ne kaip UAB ,,Linteria“ darbuotojas. Dirbti UAB ,,Linteria“ ieškovas pradėjo tik rugpjūtį ar rugsėjį. Jokio susitarimo mokėti nuomą, apmokėti papildomas išlaidas ar pirkti drabužius nebuvo, tai ieškovo prasimanymas, juolab lauko sąlygomis jis nedirbo, tik (duomenys neskelbtini) kažkiek. Darbo įrankiais ir priemonėmis ieškovas buvo aprūpintas, į darbą ir iš jo ieškovas buvo vežamas darbdavio transportu, kartais važiuodavo pats, bet ne dėl to, kad atsakovė nevežtų, taip nuspręsdavo pats su kitais darbuotojais. Atsakovės atstovo teigimu, nebuvo jokio susitarimo mokėti ieškovui po 60 Eur į dieną. Ieškovas nebuvo pateikęs jokių savo kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų, todėl darbo sutartyje buvo nurodyta darbo užmokesčio suma kaip už nekvalifikuotą darbą. Ieškovo kvalifikacija ir tokiems darbams, atstovo teigimu, buvo prasta. Ieškovas nebuvo verčiamas dirbti vakarais ar savaitgaliais, jei ir dirbo, tai savo noru, jis, kaip atstovas, to nežinojo, arba taisė savo darbo broką. Jo darbo laikas buvo nuo 9 val. iki 17:30 val. Tuoj po darbo sutarties pasirašymo VSDFV apie ieškovo įdarbinimą neinformavo, nes neturėjo sutvarkytų visų reikiamų dokumentų dėl leidimo gyventi Lietuvoje. Kadangi UAB ,,Linteria“ ne visada turėjo pakankamai apyvartinių lėšų, atlyginimą vadovas mokėjo iš savo asmeninių lėšų. Ieškovo nėra mušęs, priešingai, tai jis yra sumušęs jį, ieškovas yra labai karšto būdo. Įmonės vadovas patvirtino, kad įmonė buvo bausta administracine tvarka dėl to, kad ieškovas spalio – lapkričio mėnesius dirbo nelegaliai, patvirtino, kad ieškovo prašymu buvo atliekamas ir ikiteisminis tyrimas.

Liudytoju byloje ieškovo prašymu apklaustas M. S. teismui paaiškino, kad pažįsta ieškovą ir UAB ,,Linteria“ vadovą. Kai ieškojosi darbo Klaipėdoje, rado skelbimą, kalbėjosi su N. Š., domėjosi, kokie darbai, įsidarbino, dirbo (duomenys neskelbtini), bet žadėtos darbo sutarties taip ir nepadarė. Dirbo šiame objekte kartu su ieškovu tuos pačius darbus. Įsidarbinimo momentu žadėjo mokėti po 60 Eur į dieną, bet nemokėjo, 300 Eur sumokėjo ir viskas, liko skolingas 700 Eur. Su ieškovu dirbo apie mėnesį.        

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje sprendžiamas individualus darbo ginčas dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies už nelegalaus darbo laikotarpį ir nesumokėtų komandiruočių sąnaudų išieškojimo, sudarytos darbo sutarties sąlygų dėl apmokėjimo vertinimo. Ieškovas byloje įrodinėja žodinio susitarimo su darbdaviu faktus, kuriais iš esmės grindžia savo reikalavimų pagrindą.

Susipažinęs su nagrinėjamos civilinės (darbo) bylos medžiaga, išklausęs šalių paaiškinimų, teismas nerado pagrindo ir teisinių prielaidų sutikti su ieškovo reikalavimais ir juos tenkinti.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 str. 1 d., nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą bei kiti nurodyti kiti atvejai, kada darbuotojo darbas yra nelegalus. To paties straipsnio 8 d. numatyta, kad nelegaliai dirbę asmenys turi teisę reikalauti jiems priklausančio nesumokėto darbo užmokesčio darbo ginčams dėl teisės nagrinėti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nustatyta tvarka. UĮ 56 str. 9 d. numatyta, kad nagrinėjant darbo ginčą dėl teisės laikoma, kad nelegalaus darbo santykiai tęsiasi 3 mėnesius iki nelegalaus darbo fakto nustatymo dienos, o darbuotojui mokama nelegalaus darbo fakto nustatymo dieną galiojanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA). Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai UĮ 55 str. nurodyta institucija (Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, policija) ar darbuotojas įrodo didesnio darbo užmokesčio mokėjimą arba darbdavys, pripažindamas nelegalų darbą, įrodo trumpesnį nelegalaus darbo laikotarpį. 

Byloje nustatyta, kad 2022 m. vasario 7 d. ginčo šalys sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. LIN 0014 (toliau – Darbo sutartis Nr. 1), kuria ieškovas įsidarbino pas atsakovę plytelių klojėju-plytininku. Atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui pareiginę algą - 790 Eur į mėnesį, atlyginimą išmokant du kartus per mėnesį (avansas už einamąjį mėnesį 17 dieną atsiskaitymas už praėjusį mėnesį kito mėnesio 9 dieną). Buvo nustatytas darbo sutarties galiojimo terminas – iki 2023 m. vasario 7 d., t. y. iki vizos D galiojimo pabaigos, darbo laiko norma – vidutiniškai 40 val. per savaitę, taikoma suminė darbo laiko apskaita, numatytas 3 mėn. išbandymo terminas. Darbo sutarties 6.1 - 6.2 p. darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui 100 proc. dienpinigių, priklausančių pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 punktą. Darbo sutarties 7 p. buvo sutarta, kad ji įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo dienos, kai bus išduotas leidimas laikinai gyventi, arba vizos išdavimo dienos, jeigu darbuotojas dirbs su viza.

Šalys vienodai aiškino aplinkybes, kad ieškovui laiku nesutvarkius dokumentus, sutartis neįsigaliojo. Todėl 2022 m. liepos 4 d. buvo sudaryta kita terminuota darbo sutartis Nr. LIN 0015 (toliau – Darbo sutartis Nr. 2), pagal kurią ieškovas įsidarbino pas atsakovę apdailininku. Pagal šią darbo sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui tokio paties dydžio pareiginę algą - 790 Eur į mėnesį, atlyginimą išmokant du kartus per mėnesį (avansas už einamąjį mėnesį 17 dieną atsiskaitymas už praėjusį mėnesį kito mėnesio 9 dieną), buvo nustatytas šios darbo sutarties galiojimo terminas – iki 2024 m. birželio 29 d., ta pati darbo laiko norma – vidutiniškai 40 val. per savaitę su suminės darbo laiko apskaitos taikymu, numatytas 3 mėn. išbandymo terminas. Darbo sutarties 6.1 - 6.2 p. darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui 100 proc. dienpinigių, priklausančių pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 punktą. Darbo sutarties 7 p. buvo sutarta, kad ji įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo dienos, kai bus išduotas leidimas laikinai gyventi, arba vizos išdavimo dienos, jeigu darbuotojas dirbs su viza. Darbdavys įsipareigojo drausti darbuotoją valstybiniu socialiniu draudimu.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad šios darbdaviui tenkančios įstatyminės pareigos jis nevykdė, t. y. darbo santykių buvimo fakto VSDFV neįregistravo. Tai patvirtina ir į bylą pateikta VSDFV 2023 m. sausio 18 d. pažyma. 

Atsakovės pateiktas 2022 m. lapkričio 27 d. įsakymas rodo, kad darbo sutartis su ieškovu yra nutraukta nuo 2022 m. lapkričio 28 d.

Byloje esantys duomenys (teismo pareikalavimu pateiktos VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus patikrinimo medžiagos dėl ieškovo nelegalaus darbo (dok-174921) duomenys) patvirtina, kad viza D ieškovui išduota Klaipėdoje 2022 m. rugpjūčio 19 d., galiojimas iki 2022 m. lapkričio 17 d., t. y. trims mėnesiams. Ieškovui 2022 m. spalio 13 d. Klaipėdoje išduotas leidimas gyventi, jo galiojimas iki 2024 m. birželio 15 d. Šalys vienodai aiškino aplinkybes, kad ieškovas į Lietuvą atvyko 2022 m. gegužės mėn. pirmą savaitę. VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus atlikto patikrinimo dėl ieškovo nelegalaus darbo metu 2023 m. gegužės 3 d. surašytu nutarimu konstatuotas ieškovo nelegalaus darbo laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 8 d. iki 2022 m. lapkričio 15 d. faktas, UAB ,,Linteria“ skirta 1 800 Eur bauda, įmonė šio nutarimo neskundė.

Byloje esanti medžiaga rodo ir nekilo ginčo dėl to, kad ieškovui iš UAB ,,Linteria“ vadovo N. Š. asmeninės sąskaitos laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 13 d. iki 2022 m. spalio 9 d. buvo pervesta 4 460 Eur suma, paskirtyje nurodant ,,atlygis už paslaugas,, ,,už paslaugas,, ,,už atliktą darbą‘‘. Ieškovas neginčijo šių pinigų gavimo fakto (nei šios bylos teisminio nagrinėjimo metu, nei VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus atlikto patikrinimo metu, nei nagrinėjant jo individualų ginčą DGK). Byloje nėra jokių duomenų, kad piniginius pavedimus už darbą ieškovui darytų atsakovė, šalys vienodai aiškino aplinkybes, kad tokių pavedimų ar mokėjimų grynais įmonė ieškovui nedarė.  

 Į bylą yra pateikta 2022 m. rugpjūčio 8 d. buto nuomos sutartis, sudaryta Klaipėdoje ieškovo su kitu fiziniu asmeniu dėl buto Klaipėdoje nuomos, byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovas nurodytu nelegalaus darbo laikotarpiu gyveno šiame mieste. Išrašas iš ieškovo banko sąskaitos rodo, kad jis pagal šią nuomos sutartį laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki lapkričio 16 d. yra sumokėjęs nuomotojo nurodytam asmeniui 729 Eur. Taip pat yra padaręs mokėjimą brokeriui (150 Eur), yra sumokėjęs Migracijos departamentui 120 Eur bei sumokėjęs 80,01 Eur Klaipėdos PC Ermitažas (mokėjimo paskirtis neindividualizuota).

UAB,,Linteria“ vadovas N. Š. 2022 m. vasario 9 d. įsipareigojimu pasirašytinai patvirtino, kad ieškovui reikalui esant bus užtikrinta saviizoliacijos vieta Klaipėdos mieste.

Taigi bylos duomenys rodo ir nekilo ginčo dėl to, kad ieškovas, atvykęs į Lietuvą, gyveno Klaipėdoje. Ieškovas pripažino ir byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti priešingai, jog jis gyveno ir dirbo Klaipėdos mieste arba netoli jo. Ieškovas neneigė atsakovės teiginių, jog buvo vežiojamas į darbą įmonės vadovo. Byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių ieškovo patirtas kelionės į darbą / iš jo išlaidas.

Dėl ieškovo reikalavimo sumokėti jam tenkančią darbo užmokesčio nepriemoką.

Minėta, kompetentingų institucijų priimtais, neužginčytais ir nenuginčytais, aktais yra įrodytas darbuotojo nelegalaus darbo faktas laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 8 d. iki 2022 m. lapkričio 15 d. Ši konstatuota aplinkybė sukuria byloje prejudiciją ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 str. normatyvą papildomai gali būti neįrodinėjama. Todėl pagal UĮ 56 str. 8 d. ieškovas, kaip nelegaliai dirbęs asmuo, turi teisę reikalauti jam priklausančio nesumokėto darbo užmokesčio. 

Darbo užmokestis buvo aptartas šalių pasirašytoje 2022 m. liepos 4 d. darbo sutartyje – 790 Eur. Ieškovas byloje įrodinėja kitokį jam tenkančio mokėti darbo užmokesčio dydį – 60 Eur darbo užmokestį už kiekvieną darbo dieną. Taip pat įrodinėja, kad per minėtą nelegalaus darbo laikotarpį dirbo kiekvieną dieną be išeiginių (taip pat ir savaitgaliais), viso 192 dienas, todėl jam turėjo būti sumokėta 11 520 Eur (netto), minusavus 2 300 Eur gautus per banką iš įmonės vadovo, įsiskolinimo suma, jo teigimu, yra 9 220 Eur.

Bylą išnagrinėjęs teismas nerado teisinių prielaidų pritarti ieškovui.

Pirma, ieškovas neįrodė žodinio susitarimo gauti 60 Eur į dieną fakto. Liudytoju apklaustas asmuo patvirtino tokią ieškovo nurodomą aplinkybę, tačiau remtis vien liudytojo ir ieškovo paaiškinimu, kurie suformuoti faktiškai tik bylos nagrinėjimo metu, šiuo konkrečiu atveju teismas negali. Ieškovas apie tai nebuvo užsiminęs VDI pareigūnams, 2022 m. lapkričio 23 d. jo prašymu pradėjusiems tyrimą dėl nelegalaus darbo. Apie tai ieškovas neužsiminė ir DGK 2022 m. lapkričio 15 d. teiktame prašyme. Inicijuodamas ikiteisminį ginčą DGK, jis nurodė ženkliai mažesnę galimo įsiskolinimo sumą (tik 2 200 Eur) nei reikšdamas ieškinį teismui po komisijos priimto ieškovui nepalankaus sprendimo. Ieškovas tapo atstovaujamas profesinės sąjungos, kuri, tikėtina, padėjo jam formuoti ginčo nagrinėjimą įrodinėjant šį momentą dėl buvusio žodinio susitarimo. Vienok pačiam ieškovui jis negalėjo būti nežinomas imant ankstesnių savęs gynimo veiksmų, negalėjo būti nežinomas nelegalaus darbo atsakovės įmonėje metu: ieškovas nekėlė įmonei, atitinkamoms institucijoms jokių priekaištų ir pretenzijų dėl nepilnai ir netinkamai, nevykdant galimo tokio žodinio susitarimo sąlygų, mokamo darbo užmokesčio, nors negalėjo apie tai nežinoti. Be to, jis neįrodinėjo byloje ieškinio pareiškime nurodyto dirbtų valandų skaičiaus, o aplinkybė, jog jis susietas su maksimaliomis kalendorinėmis dienomis vertintinas kritiškai ir laikytinas neprotingu ir nelogišku.

Antra, ieškovo pripažinta ir gauta iš vadovo suma yra ne 2 300 Eur, o 4 460 Eur, tą besąlygiškai įrodo bylos dokumentai.

Dėl šio laikytina, kad apmokėjimui už darbą taikytinas darbo sutarties nuostatomis sulygtas darbo užmokestis, o būtent, 790 Eur į mėnesį.

Tokiu būdu ieškovui už konstatuotą nelegalaus darbo laikotarpį priklausytų 4 740 Eur (790 x 6 mėn.), o įskolinimo likutis minusavus ieškovo gautus 4 460 Eur, sudarytų 280 Eur, kurie, kaip darbo užmokesčio nepriemoka, priteistini ieškovui iš atsakovės.

Dėl reikalavimo priteisti komandiruočių sąnaudas.

Bylą išnagrinėjęs teismas nerado teisinių prielaidų pritarti ir pagal šią ieškovo ieškinio poziciją.

Sutinkamai su DK 107 str. nuostatomis, darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Teismas iš bylos duomenų nenustatė, kad ieškovas buvo komandiruojamas. Ieškovas gyveno ir faktiškai dirbo Klaipėdoje, pripažino tiek teismui, tiek tyrimą dėl nelegalaus darbo atlikusiems VDI pareigūnams, kad buvo vežiojamas iš darbo ir į darbą atsakovės vadovo transportu. Byloje nėra jokių duomenų išvadai, kad šalys buvo sutarusios darbdavio sąskaita apgyvendinti darbuotoją, kad buvo reikalinga ir buvo sutarimas pirkti ir buvo perkama darbo drabužius ar kitą darbo inventorių. Ieškovas niekaip nepagrindė ir neįrodė tokio žodinio susitarimo buvimo. Ši ieškovo ieškinio reikalavimo pozicija kitoje prašomų priteisti komandiruočių sąnaudų dalyje yra neidentifikuota, nepagrįsta ir neįrodyta, todėl atmestina (CPK 178 – 185 str. str.).  

Dėl netesybų išieškojimo.

Šiuo teismo sprendimu konstatuota ieškovui tenkanti darbo užmokesčio įsiskolinimo suma 280 Eur paskaičiuota ir išieškoma ieškovui UĮ 56 str. 8 d. pagrindu. 

Minėta, UĮ 56 str. 8 d. numato, kad nelegaliai dirbę asmenys turi teisę reikalauti jiems priklausančio nesumokėto darbo užmokesčio darbo ginčams dėl teisės nagrinėti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nustatyta tvarka.

 DK 147 str. numato, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 str. 2 d.), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Akivaizdu, kad darbuotojo kaltės dėl uždelsimo atsiskaityti nėra. Atsižvelgiant į ieškovo faktinio nelegalaus darbo laiko trukmę, šalių pasirašytoje darbo sutartyje numatyto darbo užmokesčio dydį, išnagrinėto ginčo specifinį pobūdį, teismas remiasi įstatymo deleguota teise mažinti tenkančių netesybų dydį ir mano, kad vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio (790 Eur) netesybų suma šiuo konkrečiu atveju yra optimali ir pakankama.

Dėl kitų šalių teismui pateiktų reikalavimų ir atsikirtimų teiginių teismas plačiau nepasisako, nes laiko, kad nagrinėjamam ginčui jie nėra teisiškai svarbūs ir reikšmingi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Remiantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. 

Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad turėjo savęs atstovavimo išlaidų. Tokių nepatyrė ir atsakovė.

Tenkinus ieškinį iš dalies iš atsakovės sutinkamai su CPK 80 str. nuostata išieškotinas 25 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas, kaip darbuotojas, yra atleistas, sutinkamai su CPK 92 str. nuostata išieškotina 13,28 Eur pašto išlaidų, viso 38,28 Eur.

Sutinkamai su DK 231 str. 7 d., DGK sprendimas pripažįstamas netekusiu galios.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Išieškoti ieškovo L. F. A. E., gim. data (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB ,,Linteria“, j. a. k. 304919281, 280 Eur nesumokėto darbo užmokesčio už nelegalaus darbo laikotarpį ir 790 Eur netesybų.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Išieškoti iš atsakovės UAB ,,Linteria“, j. a. k. 304919281, 38,28 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-109-21318/2022.

Teismo sprendimui įsiteisėjus jo kopiją žiniai išsiųsti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos darbo ginčų komisijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                        Natalija Daškovienė