Administracinė byla Nr. eA-3033-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04152-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 21.3.2 

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. gegužės 19 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. ir atsakovo Lietuvos transporto saugos administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos transporto saugos administracijai dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir kompensacijos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašė:

1.1.                      Panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2020 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 3BE-650 „Dėl tarnybinės nuobaudos A. K. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 3BE-650). 

1.2.                      Panaikinti Administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 23 d. įsakymą Nr. 3BE-662 „Dėl pripažinimo, kad A. K. padarė tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos jam skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 3BE-662).

1.3.                      Panaikinti Administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 3BE-681 „Dėl pripažinimo, kad A. K. padarė tarnybinį nusižengimą, tarnybinės nuobaudos jam skyrimo ir atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 3BE-681). 

1.4.                      Grąžinti pareiškėją į valstybės tarnybą – Administracijos Paslaugų departamento Vilniaus skyriaus vyresniojo specialisto pareigas.

1.5.                      Priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo Administracijos vidutinį jo darbo užmokestį už priverstinį pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo neteisėto atleidimo 2020 m. lapkričio 27 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad Administracijos direktorius Įsakymu Nr. 3BE-650 už tai, kad pareiškėjas atsisakė Administracijos klientui suteikti visas jo prašytas administracines paslaugas (suteikė ne visas prašytas administracines paslaugas) skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą; Įsakymu Nr. 3BE-662 pripažino, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Lietuvos transporto saugos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, elgesio kodekse (toliau – ir Elgesio kodeksas) įtvirtintas pareigas ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnyje nustatytas teisės normas, t. y. padarė tarnybinį nusižengimą, nes nemandagiai, neetiškai, pakeltu ir arogantišku balso tonu bendravo su Paslaugų departamento Vilniaus skyriaus vedėja Z. Š., jai buvo darė psichologinį spaudimą, kad pareiškėjas būtų išleistas šešių savaičių nepertraukiamų atostogų, nesileido į kompromisą išskaidyti atostogas dalimis, prie Administracijos kliento L. D. melagingai neigė gavęs pavedimus atspausdinti vairuotojo liudijimus ir ADR sertifikatus, demonstruodamas neigiamas emocijas ir savo nepasitenkinimą Administracijos darbuotojų ir klientų akyse, padarė neigiamą įtaką Administracijos reputacijai, skyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą; Įsakymu Nr. 3BE-681 pripažino, kad pareiškėjas įžeidė ir tretiesiems asmenims šmeižė Bendrųjų reikalų skyriaus specialistę D. B., tokiais veiksmais pažeidė Elgesio kodekse numatytas pareigas ir VTĮ 3 straipsnio nuostatas, todėl atleido pareiškėją iš Paslaugų departamento Vilniaus skyriaus vyresniojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigų 2020 m. lapkričio 30 d.

3.       Pareiškėjo teigimu, pažeidimai, už kuriuos jis buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn ir atleistas (tiesioginių funkcijų nevykdymas, nemandagus elgesys su kolegomis, šmeižtas), buvo jam visiški nebūdingi, neatitiko ankstesnio jo elgesio ir jo charakteristikos, tačiau skiriant tarnybines nuobaudas į tai nebuvo atsižvelgta. Priešingai, pareiškėjui pritaikytos griežčiausios tarnybinės nuobaudos, nebuvo tinkamai įvertintos jokios atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pareiškėjo manymu, kad jis tapo „nepatogiu“ darbuotoju dėl jo 2020 m. kovą pradėtų kelti klausimų, susijusių su Administracijos teikiamomis administracinėmis paslaugomis.

4.       Pasak pareiškėjo, visi trys jo galbūt padaryti tarnybiniai pažeidimai buvo padaryti tą pačią dieną, susiję iš esmės su tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl turėjo būti sujungti į vieną tyrimą, dėl jų turėjo ir galėjo būti atliekamas vienas tarnybinis tyrimas, o pareiškėjo veiksmai turėjo būti įvertinti kompleksiškai. Inicijuodama atskirus tarnybinius tyrimus ir skirdama atskiras tarnybines nuobaudas Administracija tikslingai siekė tarnybines nuobaudas paskirti taip, kad jos suteiktų pagrindą pareiškėjui taikyti griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš darbo. Atsakovo veiksmai, tiriant pažeidimus ir traukiant pareiškėją tarnybinėn atsakomybėn, buvo neobjektyvūs, nukreipti asmeniškai prieš pareiškėją, o tikrosios pareiškėjo atleidimo iš pareigų priežastys nesusijusios su skundžiamuose Įsakymuose nurodytomis aplinkybėmis. Tiriant pareiškėjo galbūt padarytus tarnybinius nusižengimus, kryptingai buvo apklausiami tie patys asmenys, o pareiškėjo nurodyta liudytoja D. J. buvo apklausta tik po to, kai jis 2020 m. lapkričio 20 d. kreipėsi į Teisės skyriaus vedėją su pakartotiniu prašymu ją apklausti. Be to, šios liudytojos, kaip ir kitų pareiškėjui palankias aplinkybes nurodžiusių asmenų paaiškinimai, tyrimų metu nebuvo tinkamai įvertinti.

5.       Anot pareiškėjo, tarnybinio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad egzistuoja Įsakyme Nr. 3BE-650 nurodyto tarnybinio nusižengimo sudėtis. Išvadoje nėra nustatyta, kada tiksliai (data, tikslus laikas) klientas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Hegelmann Special Transporte“ užsakė administracines paslaugas. Neturint tokių duomenų, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas nesuteikė klientui administracinių paslaugų, kadangi teisės aktuose nustatytas tokių paslaugų suteikimo terminas galbūt dar nebuvo pasibaigęs. Skyriaus vedėjos elektroniniai laiškai su nurodymais suteikti prašomas administracines paslaugas pareiškėjui išsiųsti 2020 m. liepos 16 d. 16.56 val. bei 2020 m. liepos 17 d. 8.34 val., jose suformuluoti pavedimai buvo nekonkretūs, neaiškūs, bendro pobūdžio, nedetalizuota, kada klientas užsakė paslaugas, kada reikia atspausdinti prašomus dokumentus, kada juos reikės atiduoti klientui, taip pat nebuvo nurodyta, kad šį darbą pareiškėjas turi atlikti prioriteto tvarka, vietoje kitų tuo metu vykdomų klientų užsakymų, kurie buvo pateikti anksčiau ir kurių vykdymo terminai jau artėjo į pabaigą. Be to, 2020 m. liepos 16 d. elektroniniame laiške nurodyta apie 3 UAB „Hegelmann Special Transporte“ užsakytus vairuotojų liudijimus ir 2 ADR sertifikatus, o 2020 m. liepos 17 d. elektroniniame laiške – papildomai apie dar vieną vairuotojo liudijimą. Todėl Įsakyme Nr. 3BE-650 padaryta nepagrįsta išvada, kad pareiškėjas atspausdino 4 iš 6 vairuotojų liudijimų, duomenų apie likusių 2 liudijimų užsakymą ir pareiškėjui pateiktą nurodymą nėra surinkta. 

6.       Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad dėl COVID-19 protrūkio UAB „Hegelmann Special Transporte“ nuo 2020 m. liepos 15–17 d. buvo uždarytas Administracijos Kauno padalinys, todėl dalį jo teikiamų paslaugų perėmė Vilniaus skyrius, kuris dirbo padidintu darbo krūviu, taigi pareiškėjo užimtumas buvo didesnis, nei įprastai, ir jis neturėjo galimybių operatyviai reaguoti į siunčiamas užklausas, tikrinti elektroniniu paštu siunčiamos korespondencijos ir pan. Be to, 2020 m. liepos 17 d. ryte sutriko informacijos sistemos „KELTRA“, per kurią spausdinami vairuotojų liudijimai, veikimas. Taigi Administracijos Vilniaus skyriuje susiklostė neeilinė situacija, kai skyrius, turėjęs teikti vairuotojų liudijimų išdavimo paslaugas dviejų didžiausių Lietuvos miestų klientams, negalėjo jų suteikti taip, kaip suteikdavo nesant informacinės sistemos trikdžių. Susidarius aptariamai situacijai, pirmasis vairuotojų liudijimas 2020 m. liepos 17 d. buvo atspausdintas 13.23 val., ši aplinkybė tyrimo metu nebuvo paneigta. Susidariusią neeilinę situaciją ir egzistavusias realias kliūtis, laiku atlikti pareiškėjui pavestas užduotis, patvirtina Vilniaus skyriaus vedėjos Z. Š. 2020 m. liepos 17 d. 8.34 val. pareiškėjui išsiųstas laiškas, kuriame nurodyta: „Kai veiks IS KELTRA, atspausdinkite prašomą liudijimą“, šiame elektroniniame laiške nebuvo aiškiai ir konkrečiai įvardintas šio nurodymo atlikimo terminas. Dėl šių priežasčių, Įsakyme Nr. 3BE-650 nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas atsisakė suteikti paslaugą konkrečiam klientui, taip pat jo kaltės forma – tiesioginė tyčia. Tai, kad dėl susiklosčiusios neeilinės situacijos kliento užsakymo vykdymas buvo organizuotas tokiu būdu, jog likusius 2 vairuotojų liudijimus ir ADR sertifikatus įmonei išdavė pati skyriaus vedėja ir kita Vilniaus skyriaus darbuotoja, negali būti pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas pažeidė savo tarnybines pareigas. 

7.       Pareiškėjo manymu, Elgesio kodekso 6.9 punkte įtvirtintas pavyzdingumo principas yra bendro pobūdžio, skirtas visiems Administracijos tarnautojams ir darbuotojams, šioje kodekso nuostatoje neformuluojamos konkrečios elgesio taisyklės. Įsakyme Nr. 3BE-650 turėjo būti aiškiai nurodyta, kokias ir kur įtvirtintas elgesio taisykles, susijusias su vairuotojų liudijimų ir ADR sertifikatų išdavimo procedūromis, pareiškėjas pažeidė ir kodėl toks pažeidimas lėmė jo patraukimą tarnybinėn atsakomybėn. Tarnybinio tyrimo metu surinkta medžiaga patvirtina, kad klientui UAB „Hegelmann Special Transporte“ visos administracinės paslaugos buvo suteiktos per pakankamai trumpą (atsižvelgiant į susiklosčiusią neeilinę situaciją) terminą. Administracijos išvada dėl suprastėjusio jos įvaizdžio ir žalos įstaigos reputacijai taip pat prieštarauja tyrimo metu surinktiems įrodymams – UAB „Novus LT“ direktoriaus ir UAB „Taranas“ transporto vadybininko paaiškinimuose nurodyta, kad daugelis transporto įmonių tik teigiamai atsiliepia apie Vilniaus skyriaus darbą ir atskirus jame dirbančius darbuotojus, kurie sugeba darbą atlikti greitai ir kokybiškai. Klientų pasipiktinimą sukėlė UAB „Hegelmann Special Transporte“ atstovo aptarnavimas ne bendros eilės tvarka, o ne pareiškėjo veiksmai, galbūt nesuteikiant šiai įmonei paslaugos.

8.       Pareiškėjas nurodė, kad Įsakyme Nr. 3BE-662 nurodytos nuobaudos skyrimo pagrindas – „prie LTSA kliento L. D. melagingai neigė gavęs pavedimus atspausdinti vairuotojų liudijimus ir ADR sertifikatus, demonstruodamas neigiamas emocijas ir savo nepasitenkinimą LTSA darbuotojų ir LTSA klientų akyse, tokiu būdu padaręs neigiamos įtakos LTSA reputacijai“, nėra susijęs su tariamu pareiškėjos ir Z. Š. konfliktu. Todėl faktinės aplinkybės, kurių pagrindu priimtas Įsakymas Nr. 3BE-650, negalėjo būti vertinamos kito tyrimo, už kurį pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – metu. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai dėl to paties pateikto skundo vyko du tarnybiniai tyrimai, vieno iš kurių metu buvo pripažinta, kad pareiškėjo veiksmai tik iš dalies atitiko tarnybinio nusižengimo sudėtį ir jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, o kito tyrimo metu tuo pačiu pagrindu jam buvo paskirta kita tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Tokie atsakovo veiksmai pažeidžia pamatinį teisės principą non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) bei prieštarauja VTĮ 34 straipsnio 3 daliai. Aplinkybės, susijusios su pareiškėjo veiksmais, teikiant paslaugas L. D., net nebuvo nurodytos pareiškėjui 2020 m. liepos 24 d. teiktame pranešime apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės dėl jų pasiaiškinti. Be to, 2020 m. lapkričio 17 d. išvadoje L. D. skunde nurodytos aplinkybės įvertintos kritiškai, kadangi prieštaravo kitiems tyrimo metu surinktiems įrodymams – UAB „Novus LT“ direktoriaus ir UAB „Taranas“ transporto vadybininko paaiškinimams.

9.       Pareiškėjo teigimu, jo ir Z. Š. pokalbio garso įrašas patvirtina, kad tarp jų vyko normalus dalykinis pokalbis, siekiant suderinti kasmetines atostogas, surasti kompromisą. Su vadove pareiškėjas bendravo pagarbiai, nesiekė jos įžeisti, pokalbio metu nevartojo necenzūrinių žodžių, neperėjo į asmeniškumus, tiesiog išreiškė nepasitenkinimą dėl susiklosčiusios situacijos, kadangi jis negali išeiti suplanuotų atostogų, prašė vadovės pagal kompetenciją šią situaciją išspręsti. Tyrimo metu gautas pačios Z. Š. paaiškinimas nepatvirtina Įsakyme Nr. 3BE-662 nurodytų aplinkybių – Z. Š. nenurodė, kad po vykusio pokalbio jautėsi įžeista, emociškai pažeminta ar kad dėl to sutriko jos sveikata, jos paaiškinime nurodytos aplinkybės neviršija įprastų reguliuojant konfliktinę situaciją su pavaldžiais darbuotojais patiriamų neigiamų emocijų ribų. Z. Š. nenurodė, dėl ko po pokalbio jai buvo psichologiškai sunku: ar dėl to, kad ji negalėjo suteikti pareiškėjui prašomų atostogų, ar dėl to, kaip jis su ja bendravo, ar dėl kitokių su ja pačia ir jos kaip vadovės veikla susijusių probleminių aspektų. Įsakymo Nr. 3BE-662 teisinis pagrindas suformuluotas netinkamai ir nesusijęs su pareiškėjo veiksmais, už kuriuos jis patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, šiame įsakyme nurodytas tarnybinės atsakomybės taikymo teisinis pagrindas (Elgesio kodekso 6 punktas ir VTĮ 3 straipsnis) neatitinka pareiškėjo galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo sudėties. Pareiškėjui santykiuose su tiesiogine vadove nėra suteikta teisė pačiam spręsti konfliktines situacijas, ieškoti objektyviausio sprendimo, priimant sprendimus vengti asmeniškumų ir kt., pareigą spręsti konfliktines situacijas turi būtent vadovaujantis darbuotojas. Teisės į saugias ir sveikas darbo sąlygas pažeidimo konstatavimas taip pat yra netinkamas, kadangi šis reikalavimas skirtas ne darbuotojams, o darbdaviams. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog nėra įrodytos neigiamos pasekmės, kurias sukėlė jo galbūt padarytas tarnybinis nusižengimas. Įsakyme Nr. 3BE-662 nurodyta, kad dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo sutriko Z. Š. sveikata, tačiau nėra nurodyta, kokie įrodymai tokią išvadą pagrindžia. Be to, pareiškėjo teigimu, net ir pripažinus, kad jo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo požymių, turėjo būti įvertinta, kad pareiškėjo elgesį išprovokavo teisėto reikalavimo suteikti kasmetines atostogas netenkinimas. Pareiškėjo teigimu, paskyrus jam švelnesnę nuobaudą, tarnybinės atsakomybės taikymo tikslai taip pat būtų pasiekti.

10.       Pareiškėjas pažymėjo, kad nesiekė viešai paskleisti informacijos apie D. B., pokalbio metu neįvardijo konkretaus asmens, išsireiškimai „paštininkė“ ir „intrigų kūrėja“ neįžeidžia asmens garbės ir orumo. Be to, pareiškėjo ir Z. Š. pokalbis pastarosios buvo įrašomas slaptai, pareiškėjui nežinant. Pokalbio metu nėra nurodyta konkreti asmens pavardė ar kiti duomenys. Jeigu pati Z. Š. nepaviešintų slapta įrašyto pokalbio, jokia jo metu pateikta informacija nebūtų paskleista ir šios pokalbio detalės išliktų konfidencialios. Nė vienas Administracijos Vilniaus skyriaus darbuotojas tiesiogiai negirdėjo tarp pareiškėjo ir D. B. vykusio pokalbio detalių. D. B. paaiškinimas kelia abejonių dėl jo tikrumo, vertinant jo pateikimo datą. Paaiškinimas Administracijos Teisės ir rizikų valdymo skyriui buvo pateiktas tik 2020 m. liepos 21 d., pradėjus 4 dienoms (iš kurių 2 darbo dienos) po kilusio incidento. Asmuo, kuris, kaip jis teigia, buvo kito bendradarbio užpultas, apšmeižtas ir įskaudintas, turėtų nedelsiant informuoti apie tokius bendradarbio veiksmus vadovybę, tačiau nurodytu atveju tai padaryta nebuvo. D. B. paaiškinimas taip pat prieštarauja kitos Administracijos Vilniaus skyriaus darbuotojos D. J. paaiškinimui, kuriame nurodyta, kad „nemačiau, kad A. K. būtų bendravęs, įžeidinėjęs ar grasinęs D. B. Taip pat negirdėjau, kad A. K. būtų kaip nors užgauliojęs D. B., nei prieš konfliktą, nei po jo“. Pažeidimas, kuris lėmė griežčiausios tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų taikymą, buvo paremtas iš esmės vieninteliu įrodymu – suinteresuoto asmens D. B. paaiškinimais, kurie prieštaravo tiek pareiškėjo pozicijai, tiek kitiems tyrimo metu surinktiems įrodymams. Įsakymo Nr. 3BE-681 teisinis pagrindas suformuluotas netinkamai ir nesusijęs su pareiškėjo veiksmais, už kuriuos jis buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Jis negalėjo pažeisti D. B. teisės į saugias ir sveikas darbo sąlygas, kadangi, nebūdamas darbdaviu, jis neturėjo pareigos jų užtikrinti. Susiklosčiusią situaciją būtų galima vertinti išimtinai kaip konfliktą tarp dviejų vienas kitam nepavaldžių asmenų, o ne kaip psichologinį smurtą darbe. Administracijos vadovybė, o ne pareiškėjas, nurodytu atveju turėjo pareigą sureguliuoti konfliktinę situaciją, išklausyti visų suinteresuotų asmenų argumentų ir priimti objektyviausią sprendimą. Pareiškėjas pabrėžė, kad skirdama nuobaudą Įsakymu Nr. 3BE-681 Administracija rėmėsi tuo, kad Įsakymu Nr. 2 jam jau buvo pritaikyta kita tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Taigi pareiškėjui buvo taikyta analogiška sankcija kaip ir padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą, kuriuo iš esmės diskredituojamas valstybės tarnautojo vardas. Be to, Įsakymu Nr. 3BE-681 nuobauda buvo paskirta nepasibaigus Įsakymo Nr. 3BE-650 ir Įsakymo Nr. 3BE-662 apskundimo terminams. Įsakyme Nr. 3BE-681 nėra nurodyta apie pasekmes, kurias sukėlė (galėjo sukelti) pareiškėjo padarytas pažeidimas.

11.       Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. 

12.       Administracija nurodė, kad

 pareiškėjas buvo atleistas dėl priežasčių, susijusių išimtinai su jo elgesiu (nepriimtinu bendravimu su kolegomis ir klientais), taip pat tiesioginės vadovės teisėtų konkrečių pavedimų nevykdymo. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo 2015 metų vertinimo išvada, 2015 m. rugsėjo 4  d. Inspekcijos viršininko įsakymas Nr. 3B-120 „Dėl tarnybinės nuobaudos A. K. skyrimo“, pareiškėjo 2016 metų vertinimo išvada, Administracijos Prevencijos rizikų valdymo skyriaus 2018 m. gruodžio 11 d. išvada Nr. 11B-3398, 2019 m. rugsėjo 13 d. išvada Nr. 11B-2350. Nepriimtiną pareiškėjo elgesį taip pat patvirtina kitų Administracijos tarnautojų ar darbuotojų paaiškinimai. Pareiškėjo tarnybos negalima laikyti nepriekaištinga, jis yra ūmaus ir valdingo būdo, savo veiksmais ir elgesiu galintis sukelti įtampą bei stresinę situaciją ir klientams, ir kolegoms, tai daro įtaką nejaukiai darbo atmosferai ir prieštarauja Administracijoje įdiegtai elgesio politikai ir bendrai organizacijos kultūrai.

13.       Pirmasis tyrimas, kuriuo remiantis Įsakymas Nr. 3BE-650, pradėtas ne Administracijos iniciatyva, o klientui pateikus skundą dėl pareiškėjo. Atsižvelgiant į pareiškėjo darbo specifiką (jo funkcijos susijusios išimtinai su paslaugų klientams teikimu), jam (kaip ir kitiems jo skyriaus darbuotojams) negali būti nustatytas lankstus darbo grafikas, kuris neleistų užtikrinti nepertraukiamo Administracijos paslaugų teikimo įstaigos darbo valandomis. Kasmetinės atostogos pareiškėjui jo prašytu visu laikotarpiu nebuvo suteiktos išimtinai dėl jo paties nebendradarbiavimo ir kategoriškumo, tai patvirtina ir J. A. byloje pateikti paaiškinimai. Vėlyvas pareiškėjo atostogas (2020 m. rugsėjo 19 d. – 2020 m. spalio 23 d.) lėmė, be kita ko, ir paties pareiškėjo nedarbingumas nuo 2020 m. liepos 20 d. iki išėjimo į kasmetines atostogas datos.

14.       Administracija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas vieniems klientams savo paties iniciatyva paslaugas suteikdavo itin greitai, ne pagal eilę, tuo galbūt neteisėtai diskriminuodamas kitus vežėjus. Pavyzdžiui, klientai UAB „Banersa“ ir UAB „Finėjas“ prašymus pateikė identišku laiku (11.30 val.), kaip UAB „Taranas“, tačiau jiems, priešingai nei UAB „Taranas“, paslauga nebuvo suteikta tą pačią dieną. Būtent UAB „Taranas“ pareiškėją vertino labai gerai, teikė paaiškinimus, kurių pagrindu atliktų tarnybinių metu atmesta dalis pareiškėjui keltų kaltinimų, todėl šio ūkio subjekto paaiškinimai dėl pareiškėjo, turėtų būti vertinami kritiškai.

15.       Atsakovo teigimu, nustatytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai patvirtina pareiškėjo nepriimtiną elgesį ir bendravimą tiek su kolegomis, tiek ir su klientais, kitų interesų nepaisymą, galbūt netinkamą pareigų vykdymą proteguojant tam tikrus ūko subjektus, nevykdant pareigų ir tiesioginės vadovės pavedimų. Pareiškėjas nepagrįstai šmeižia Administraciją, skunde netinkamai pateikė skundžiamų Įsakymų priėmimo kontekstą. Administracija visais trimis atvejais (dėl kiekvieno iš skundžiamų įsakymų) atliko išsamius tarnybinius tyrimus, tinkamai surinko ir įvertino įrodymus bei parengė išsamias išvadas, kuriomis remdamasi priėmė skundžiamus Įsakymus. Tarnybinių tyrimų metu nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pareiškėjas nepateikė / netinkamai pateikė prašymą apklausti D. J., todėl ši liudytoja buvo apklausta tik gavus pareiškėjo prašymą. Šios liudytojos parodymai įvertinti pareiškėjo naudai (atmetant kaltinimus dėl netinkamo bendravimo su D. B.). Apklausus kitą pareiškėjo nurodytą liudytoją – D. J., ši patvirtino aplinkybes, liudijančias pareiškėjo nenaudai.

16.       Atsakovas pažymėjo, jog VTĮ 34 straipsnio 3 dalies nuostata nereiškia, kad keli atskiri tarnybiniai nusižengimai privalo būti tiriami atliekant vieną tyrimą bei už juos skiriama viena bendra nuobauda. Ginčijamu atveju 3 tarnybiniai tyrimai atlikti dėl atskirų tarnybinių nusižengimų, padarytų skirtingais pareiškėjo veiksmais, esant skirtingiems tyrimų dalykams bei objektams, nukentėjus skirtingiems asmenims, skiriantis faktinėms aplinkybėms, nesant pagrindo juos sujungti. Aplinkybė, kad visi tarnybiniai nusižengimai buvo padaryti tą pačią dieną, nėra pagrindas sujungti šių nusižengimų tyrimus. Be to, net ir nusprendus dėl visų nusižengimų atlikti bendrą tyrimą, galutinis rezultatas nebūtų pasikeitęs (pareiškėjo padėtis niekaip nebuvo pabloginta), t. y. Įsakymais Nr. 3BE-662 ir Nr. 3BE-681 nustatyti tarnybiniai nusižengimai kartu ar kiekvienas atskirai pripažintini šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu, už kurį (-iuos) gali būti skirta nuobauda – atleidimas iš pareigų.

17.       Administracijos teigimu, 2020 m. liepos 17 d. vykusių konfliktų garso įrašai padaryti tiek kliento, tiek Z. Š., siekiant užfiksuoti pareiškėjo teisės pažeidimus ir tokiais atvejais gali būti daromi be asmens sutikimo ir naudojami kaip įrodymai. Z. Š., kiti Administracijos darbuotojai nuolat patirdavo pareiškėjo išpuolius dėl jo netinkamo elgesio, tačiau tyrimai nebūdavo pradedami arba pradėti būdavo nutraukiami dėl įrodymų stokos.

18.       Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas klaidino teismą teigdamas, kad konflikto dieną Vilniaus skyrius dirbo „padidintu, kone, dvigubu darbo krūviu“, kadangi pačius prašymus dėl dokumentų išdavimo nuotoliniu būdu toliau nagrinėjo Kauno skyriaus darbuotojai, o Vilniaus skyriaus darbuotojams teliko atspausdinti dokumentus ir tai paslaugos suteikimo procese užima mažiausią laiko dalį. Todėl apie iš esmės padidėjusį darbo krūvį 2020 m. liepos 17 d. neturėtų būti kalbama. Pareiškėjas taip pat nurodė tikrovės neatitinkančią aplinkybę, jog pirmasis vairuotojų liudijimas 2020 m. liepos 17 d. atspausdintas 13.23 val. bei kad sistemai ir toliau veikiant su trikdžiais neva susidarė didelė paslaugų laukiančių klientų eilė. Pirmasis liudijimas tą dieną atspausdintas 11.04 val., eilės liudijimams spausdinti nebuvo, nes tą dieną atspausdinta tik 14 liudijimų.

19.       Aplinkybė, kad pareiškėjas paslaugas teikė (atspausdino liudijimus) UAB „Taranas“ ne eilės tvarka, sukėlė pasekmes ir kelia pagrįstas abejones dėl pareiškėjo šališkumo. Faktas, kad tik pareiškėjo vadovei pačiai įvykdžius už pareiškėją jo teikiamas paslaugas, jam atsisakius vykdyti tiesioginį vadovės pavedimą ir suteikti dalį paslaugų klientui, negali būti vertinamas kaip pareiškėjo atsakomybę už pareiginių funkcijų nevykdymą šalinanti aplinkybė. Pareiškėjui nevykdant savo pareiginių funkcijų nuo savo darbų turėjo atsitraukti Z. Š., buvo sutrikdytas jos darbas. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjas su Z. Š. bendravo arogantiškai, pakeltu balsu, prie kliento melagingai neigė gavęs pavedimus atspausdinti vairuotojo liudijimus ir ADR sertifikatus, tokiu būdu sumenkindamas Z. Š., padarydamas neigiamą įtaką Administracijos reputacijai. Dėl tokių pareiškėjo sąmoningų veiksmų Z. Š. patyrė didelį stresą darbe, verkė, drebėjo rankos, jautėsi pažeminta ir emociškai išsekinta, dėl įvykusio konflikto sutriko jos sveikata.

20.       Įsakymu Nr. 3BE-681 pareiškėjui taikyta atsakomybė už D. B. šmeižimą, kurį įrodo garso įrašas. Darbovietė yra vieša vieta, todėl informacijos pateikimas Z. Š. laikytinas jos paskleidimu, juo labiau, kad ji buvo jau trečiasis asmuo išgirdęs šią informaciją. Pareiškėjas paaiškinimuose neginčijo, kad kalbėjo būtent apie D. B.

21.       Administracijos teigimu, ji dėjo visas pastangas suvaldyti situaciją, ne kartą teikė rekomendacijas pareiškėjui dėl bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių gerinimo, tačiau pareiškėjas į jas nereagavo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui paskirtos nuobaudos (pastaba, griežtas papeikimas ir atleidimas) atitinka tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principus (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijus, paskirtos tarnybinės nuobaudos yra proporcingos padarytiems nusižengimams, negalėtų būti švelninamos. Administracija taip pat pažymėjo nematanti galimybės grąžinti pareiškėją į buvusias pareigas.

 

II.

 

22.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą tenkino iš dalies – panaikino Įsakymus Nr. 3BE-662 ir Nr. 3BE-681; priteisė pareiškėjui iš Administracijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo (2020 m. gruodžio 1 d.) dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos po 76,72 Eur už kiekvieną darbo dieną, esant penkių darbo dienų savaitei, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, iš šios sumos išskaičiuojant pareiškėjui išmokėtą piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas; priteisė pareiškėjui iš Administracijos 9 645,18 Eur kompensaciją; priteisė pareiškėjui iš Administracijos 2 076,95 Eur bylinėjimosi išlaidų teisme atlyginimą; kitą skundo dalį atmetė.

23.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

23.1.                      Administracija 2020 m. liepos 21 d. gavo UAB „Hegelmann Special Transporte“ transporto vadybininko L. D. skundą, kuriame nurodyta, kad 2020 m. liepos 17 d. pareiškėjas Administracijos patalpose nepagarbiai, pažeisdamas valstybės tarnautojams keliamus elgesio standartus, bendravo su klientu, atsisakė išduoti sutartą kiekį vairuotojų liudijimų bei ADR sertifikatų. Administracija šiuo pagrindu pradėjo pareiškėjo tarnybinį tyrimą, 2020 m. liepos 28 d. pranešimu Nr. 11B-3160 informavo pareiškėją apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą, nurodė teisę pateikti paaiškinimus.

23.2.                      Administracijos Paslaugų departamento Vilniaus skyriaus vedėja Z. Š. 2020 m. liepos 17 d. pranešimu Nr. 9B-5 informavo Administracijos direktorių, kad pareiškėjas bendravo su ja nepagarbiai, pakeltu ir nemandagiu balsu, darė jai psichologinį spaudimą išleisti jį atostogų šešioms (galiausiai keturioms) savaitėms nuo 2020 m. liepos 20 d., savo pavadavimo nesuderinęs su kolegomis, kurie perimtų jo darbus. Administracijos direktoriaus 2020 m. liepos 20 d. pavedimu pradėtas pareiškėjo tarnybinis tyrimas, 2020 m. liepos 24 d. pranešimu Nr. 15B-6429 pareiškėjas informuotas apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą, nurodant teisę pateikti paaiškinimus.

23.3.                      Administracijos Paslaugų departamento Vilniaus skyriaus vedėja Z. Š. 2020 m. liepos 17 d. pranešimu Nr. 9B-5 informavo Administracijos direktorių, kad A. K. 2020 m. liepos 17 d. galbūt nepagarbiai, pakeltu ir nemandagiu balsu, įžeisdamas asmens garbę ir orumą užgauliojo ir grasino Projektų valdymo skyriaus specialistei D. B., skleidė apie ją nepagrįstą įrodymais informaciją (šmeižtą) tretiesiems asmenims. Administracijos direktoriaus 2020 m. liepos 21 d. pavedimu pradėtas pareiškėjo tarnybinis tyrimas dėl tarnybinio nusižengimo, pareiškėjas 2020 m. liepos 24 d. pranešimu Nr. 15B-6431 informuotas apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą, teisę pateikti paaiškinimus.

23.4.                      Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 4 d. pateikė paaiškinimą Nr. 13B-14366 dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo, susijusio su administracinių paslaugų teikimu klientui, nurodė, kad kliento pateikta informacija neatitinka tikrovės, pateikė dviejų pašalinių asmenų, t. y. UAB „Novus LT“ direktoriaus D. A. ir UAB „Taranas“ vadybininko V. U., girdėjusių vykusį pokalbį, situacijos vertinimą.

23.5.                      Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 17 d. pateikė paaiškinimą Nr. 13B-15097, kuriuo neigė nepagarbų ir neetišką bendravimą su Z. Š., teigė, kad norėjo išeiti jam priklausančių atostogų, tačiau vadovė nevizavo prašymo.

23.6.                      Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 17 d. pateikė paaiškinimą Nr. 13B-15099, susijusį su epizodais su Z. Š. ir D. B., nurodė, kad žodį „paštininkė“ pavartojo, nes pamiršo D. B. vardą, šiame žodyje nėra nieko įžeidžiančio; žodį „intrigantė“ pavartojo, nes tai sukėlė intriguojantis D. B. pasakojimas apie automobilio parkavimą.

23.7.                      Administracijos Teisės ir rizikų valdymo skyrius 2020 m. lapkričio 17 d. surašė išvadą Nr. 11B-5067 „Dėl A. K. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada Nr. 11B-5067), kurioje konstatavo, kad: tyrimo metu surinkti tik duomenys, paneigiantys kliento skunde nurodytas aplinkybes dėl nepagarbaus pareiškėjo bendravimo būdo, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas pažeidė VTĮ 3 straipsnyje ar Elgesio kodekse įtvirtintus valstybės tarnautojų veiklos ir etikos principus; tačiau tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas klientui suteikė ne visas prašytas administracines paslaugas (t. y. išdavė / atspausdino 4 iš 6 vairuotojų liudijimų, o ADR sertifikato neišdavė / neatspausdino nė vieno, tai padarė Z. Š.); pareiškėjas neturėjo teisės atsisakyti vykdyti tiesioginės savo vadovės teisėtą nurodymą, tiesiogiai susijusį su jo vykdomomis funkcijomis; pareiškėjas pažeidė Elgesio kodekso 6.9 punkte įtvirtintą pavyzdingumo principą, bei jį detalizuojantį 6.9.3 papunktį, tai gali būti laikoma tarnybiniu nusižengimu ir pasiūlė pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Administracijos direktorius Įsakymu Nr. 3BE-650 skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą.

23.8.                      Administracijos Teisės ir rizikų valdymo skyrius, 2020 m. lapkričio 18 d. surašė išvadą Nr. 1PE-25 „Dėl A. K. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada Nr. 1PE-25), kurioje konstatavo, kad: pareiškėjas nemandagiai, neetiškai, pakeltu ir arogantišku balso tonu bendravo su Z. Š., jai buvo daromas psichologinis spaudimas išleisti pareiškėją šešių savaičių nepertraukiamų atostogų, nepaisant aplinkybių, kad nebus užtikrintas nepertraukiamas skyriaus darbų vykdymas; tyrimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjas su Z. Š. bendravo arogantiškai, pakeltu balsu, prie LTSA kliento L. D. melagingai neigė gavęs pavedimus atspausdinti vairuotojo liudijimus ir ADR sertifikatus, tokiu būdu sumenkindamas Z. Š. ir darydamas neigiamą įtaką Administracijos reputacijai; pareiškėjas neteisėtu elgesiu pažeidė Elgesio kodekso 6.1 punkte nustatytas pareigas, VTĮ 3 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas; ne kartą buvo atliekami tarnybinio nusižengimo tyrimai būtent dėl pareiškėjo nepagarbaus ir neetiško bendravimo, pareiškėjas ne kartą įspėtas laikytis Elgesio kodekso nuostatų; siūlė pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Administracijos direktorius Įsakymu Nr. 3BE-662 skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

23.9.                      Administracijos Teisės ir rizikų valdymo skyrius 2020 m. lapkričio 24 d. surašė išvadą Nr. 1PE-27 „Dėl A. K. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada Nr. 1PE-27), kurioje konstatavo, kad: pareiškėjas įžeidė ir tretiesiems asmenims šmeižė D. B., pavadindamas ją „paštininke“, „intrigante“, „ant visų jojančia“, „per visus lipančia“, „intrigų kūrėja“, dėl ko D. B. jautėsi įskaudinta, pažeminta ir sumenkinta; pareiškėjas neteisėtu elgesiu pažeidė Elgesio kodekso 6 punkte numatytas pareigas; atsižvelgiant į tai, kad egzistuoja visos tarnybinei atsakomybei kilti būtinosios sąlygos, vadovaujantis VTĮ 33 straipsnio 3, 4 ir 5 dalies 1 punktu, 35 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 30 straipsniu, siūlė skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Administracijos direktorius Įsakymu Nr. 3BE-681 pareiškėjui skyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų ir atleido pareiškėją iš Paslaugų departamento Vilniaus skyriaus vyresniojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigų 2020 m. lapkričio 30 d.

24.       Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtinto Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 13 punktu, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog dėl to paties valstybės tarnautojo galbūt padarytos kitos veikos, turinčios tarnybinio nusižengimo požymių, turi pradėtas naujas tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris gali, bet neprivalo būti sujungiamas su jau atliekamu tarnybinio nusižengimo tyrimu. Nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo teisę, bet ne pareigą sujungti visus tris tarnybinio nusižengimo tyrimus. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad net ir nusprendus dėl visų nusižengimų atlikti bendrą tyrimą, galutinis rezultatas nebūtų pasikeitęs, pareiškėjo padėtis niekaip nebuvo pabloginta.

25.       Vadovaudamasis VTĮ 32 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 1–3 dalimis, 34 straipsniu, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Išvadoje Nr. 11B-5067 aiškiai nurodyti pareiškėjo padaryti teisės aktų nuostatų pažeidimai, t. y. išvadoje aiškiai yra nurodyta, kad pareiškėjas, būdamas atsakingas už vairuotojų liudijimų ir ADR sertifikato išdavimą, atsisakydamas klientui suteikti visas jo prašytas administracines paslaugas ir to neatlikdamas netgi po savo tiesioginės vadovės Z. Š. kreipimosi, pažeidė Elgesio kodekso 6.9 ir 6.9.3 punktų nuostatas, tarnybinio patikrinimo metu surinkta informacija dėl galbūt padaryto pažeidimo, buvo išsamiai patikrinta, nustatyta reali esama padėtis, susijusi su klientui suteiktomis ne visomis jo prašytomis administracinėmis paslaugomis. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas klientui suteikė ne visas prašytas administracines paslaugas, t. y. išdavė / atspausdino 4 iš 6 vairuotojų liudijimų, o ADR sertifikato neišdavė / neatspausdino nė vieno, tai padarė pareiškėjo tiesioginė vadovė. Byloje pateiktai elektroniniai laiškai, patvirtina, kad Z. Š. pareiškėjui davė aiškius pavedimus suteikti konkrečias administracines paslaugas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstais laikė pareiškėjo argumentus, kad su minėtais elektroniniais laiškais jis nebuvo susipažinęs. Vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas pareiškėjo ir tiesioginės vadovės Z. Š. pokalbis dėl administracinių paslaugų suteikimo klientui, patvirtina, kad ir po jo pareiškėjas atsisakė atlikti jam pavestas užduotis, t. y. nepateikė / neatspausdino Klientui ADR sertifikatų, pavestą užduotį ignoravo. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas savo pareigas vykdė neatsakingai, nerūpestingai, neatidžiai ir neprofesionaliai, netinkamai atliko pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Išvadoje Nr. 11B-5067 ir Įsakyme Nr. 3BE-650 pareiškėjo veika kvalifikuota tinkamai, kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas konkrečiai ir aiškiai, pareiškėjo veiksmai konkrečiai susieti su teisės aktų normomis, kurių aptariamoje situacijoje pareiškėjas privalėjo laikytis. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjas atsakomybėn buvo patrauktas dėl teiktų veiklos vykdymo pastabų.

26.       Įsakymu Nr. 3BE-650 pareiškėjui paskirtą nuobaudą – pastabą pirmosios instancijos teismas laikė proporcinga, atmetė pareiškėjo argumentus dėl mažareikšmiškumo, pažymėjo, jog pareiškėjo veiksmai nagrinėjamoje situacijoje buvo ne atsitiktiniai, o valiniai (kaltės forma – tiesioginė tyčia), įvykis sukėlė grėsmę Administracijos autoritetui.

27.       Vertindamas Įsakymų Nr. 3BE-662 ir Nr. 3BE-681 pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad jais pareiškėjui skirtos tarnybinės nuobaudos – griežtas papeikimas ir atleidimas iš pareigų – paskirtos už tarnybinius nusižengimus, kadangi jis nesilaikė ir pažeidė Etikos kodekse įtvirtintas pavyzdingo tarnautojų elgesio nuostatas, tarnautojų geranoriškumo principus, VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5, 8, 10 punktuose įtvirtintus pagrindinius valstybės tarnautojų veiklos etikos principus. Išvadose Nr. 1PE-25 ir Nr. 1PE-27, kurios yra sudėtinė (motyvuojamoji) ginčijamų Įsakymų Nr. 3BE-662 ir Nr. 3BE-681 dalis, tik išdėstyta tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros eiga, cituojama tyrimo metu surinkta medžiaga, t. y. bendradarbių ir paties pareiškėjo paaiškinimai, vaizdo ir garso įrašų duomenys, Išvadoje Nr. 11B-5067 nustatytos aplinkybės bei išvardinti teisės aktai, kurių, pareigūnės, atlikusios tarnybinių nusižengimų tyrimą, vertinimu, pareiškėjas nesilaikė ar juos pažeidė. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareigūnė surašė teisiškai ydingus dokumentus, juose neįvardijusi konkrečių pareiškėjo veiksmų ar neveikimo, kurie, jos vertinimu, galėtų būti kvalifikuojami būtent pagal nurodytų teisės normų nuostatas. Nei Įsakymuose Nr. 3BE-662 ir Nr. 3BE-681, nei Išvadose Nr. 1PE-25 ir Nr. 1PE-27 išvardintų normų (reglamentuojančių etikos principus) pažeidimas (jų nesilaikymas) niekaip nesusietas su konkrečiais pareiškėjo veiksmais (neveikimu), neįvardyti pareiškėjo veiksmai, kurie galėtų būti vertinami kaip tarnybinis nusižengimas. Išvadose Nr. 1PE-25 ir Nr. 1PE-27 nėra nustatytas pažeidimo faktas (pažeidėjo veika, kurioje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis) kaip objektyvioji tarnybinio nusižengimo sudėtinė dalis. Neįvardijus pažeidėjo veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip tarnybinis nusižengimas, nėra pagrindo vertinti ir pažeidimo subjektyviąją pusę. Išvadose Nr. 1PE-25 ir Nr. 1PE-27 nėra nustatyta teisiškai reikšmingų aplinkybių, leidžiančių spręsti apie esminių tarnybinio nusižengimo elementų visumos buvimą, Išvados Nr. 1PE-25 ir Nr. 1PE-27 neišsamios ir nemotyvuotos, neatitinka tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadai nustatytų reikalavimų, tarnybinis nusižengimas neįrodytas. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas Įsakymus Nr. 3BE-662 ir Nr. 3BE-681 panaikino kaip neteisėtus iš esmės.

28.       Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju turi būti taikoma DK 218 straipsnio 4 dalis, kurioje įtvirtintas alternatyvus pažeistų darbuotojo teisių gynybos būdas, jei grąžinimas į pirmesnį darbą negalimas dėl darbdavio prašymo ir objektyvių priežasčių. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, kilusio ginčo aplinkybės leidžia teigti, jog atsakovą ir pareiškėją sieja konfliktiniai santykiai, be to Administracijos Prevencijos skyriuje buvo 1 etatu sumažintas darbuotojų skaičius, perduodant tam tikras funkcijas vykdyti robotui. Tokia faktinė situacija rodo, kad grąžinus pareiškėją į pareigas, jam nėra galimybės sudaryti palankias sąlygas dirbti.

29.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjui nuo 2020 m. gruodžio 1 d. (atleidimo diena) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteistina po 76,72 Eur už kiekvieną darbo dieną, esant penkių darbo dienų savaitei, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Iš šios sumos turėtų būti išskaičiuota sumokėta kompensacija už 21,48 darbo dieną nepanaudotų kasmetinių atostogų, taip pat mokesčiai. Pagal DK 218 straipsnio 4 dalį pareiškėjui taip pat priteistina 9 645,18 Eur (1 617,53 Eur vidutinis mėnesio uždarbis × 6 mėnesiai) kompensacija.

30.       Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies (80 proc.), pirmosios instancijos teismas pareiškėjui priteisė 2 076,95 Eur bylinėjimosi išlaidų.

 

III.

 

31.       Pareiškėjas A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui iš Administracijos priteista 9 645,18 Eur kompensacija ir grąžinti pareiškėją į valstybės tarnybą Administracijoje Vilniaus skyriuje, taip pat dalį, kuria paliktas galioti Įsakymas Nr. 3BE-650, ir šį įsakymą panaikinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. 

32.       Pareiškėjas palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame skunde dėl Įsakymo Nr. 3BE-650 išdėstytus argumentus, mano šį įsakymą esant nepagrįstą ir naikintiną, pažymi, jog 2020 m. liepos 16 ir 17 d. elektroniniuose laiškuose jam suformuluoti pavedimai buvo nekonkretūs, neaiškūs, bendro pobūdžio, iš jų turinio pareiškėjui nebuvo galimybės nustatyti, kada klientas užsakė paslaugas, kada reikia atspausdinti prašomus dokumentus, kada juos reikės atiduoti klientui, taip pat nebuvo nurodyta, kad šį darbą pareiškėjas turi atlikti prioriteto tvarka. Pareiškėjo teigimu, jis niekada neatsisakė suteikti paslaugų klientui UAB „Hegelmann Special Transporte“. Dėl susiklosčiusios neeilinės situacijos – pareiškėjo kabinete neveikusios informacinės sistemos „KELTRA“ ir padidėjusio jo darbo krūvio, pareiškėjas nespėjo suteikti paslaugos šiam klientui, už jį tai padarė skyriaus vedėja, nes jos kabinete informacinė sistema veikė. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad 2020 m. liepos 28 d. jam išsisiųstas pranešimas apie galbūt padarytą tarnybinį susižengimą, kuriame buvo nurodyta, kad 2020 m. liepos 17 d. pareiškėjas nepagarbiai bendravo su klientu – UAB „Hegelmann Special Transporte“ transporto vadybininku, nesuteikė pastarajam visų būtinų administracinių paslaugų. Įsakymu Nr. 3BE-650 pripažinta, kad pareiškėjas nepadarė tarnybinio nusižengimo dėl nepagarbaus, pažeidžiančio valstybės tarnautojams keliamus aukštesnius elgesio standartus, bendravimo būdo ir už tai tarnybinė nuobauda jam neskiriama, tačiau aptariamu įsakymu pareiškėjui paskirta nuobauda už tai, kad jis atsisakė Administracijos klientui suteikti visas jo prašytas administracines paslaugas ir suteikė ne visas prašytas administracines paslaugas, be to, kategoriškai atsisakė vykdyti ir nevykdė savo tiesioginės vadovės teisėto nurodymo. Tarnybinės nuobaudos skyrimo teisinis pagrindas Įsakyme Nr. 3BE-650 nurodytas netinkamai. Priimant Įsakymą Nr. 3BE-650 pareiškėjo elgesys buvo vertinamas formaliai, nebuvo ištirtos ir įvertintos visos su pareiškėjo funkcijų vykdymu ar jų nevykdymu susijusios aplinkybės, pareiškėjo elgesio modelį nustatančių normatyvinių aktų nuostatos, taip pat pasekmių nebuvimas, o pats įsakymas nėra tinkamai motyvuotas.

33.       Pareiškėjas taip pat pabrėžia, kad jo darbo funkcijos nėra perduotos vykdyti robotui – tam, kad būtų išduodami liudijimai vairuotojams (kokios ir buvo pareiškėjo darbo funkcijos), darbuotojas privalo supildyti tam tikrus duomenis apie liudijimo prašantį asmenį, darbuotojas taip pat turi liudijimus atspausdinti, tinkamai pasirašyti. Pareiškėjo žiniomis, jo darbo funkcija, t. y. liudijimų vairuotojams išdavimas, yra perduota vykdyti kitam darbuotojui, darbo krūvis Administracijos Vilniaus padalinyje išduodant vairuotojų liudijimus nėra sumažėjęs. Be to, pareiškėjas priklauso socialiai pažeidžiamų gyventojų grupei (iki senatvės pensijos amžiaus jam liko lygiai 2 metai ir 2 mėnesiai), jo galimybės susirasti kitą darbą yra apribotos. Atsakovo teiginiai, kad pareiškėjas yra konfliktiško būdo, neatitinka tikrovės. Pareiškėjo įsitikinimu, panaikinus Įsakymus Nr. 3BE-662 ir Nr. 3BE-681, nėra jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas neturėtų būti grąžinamas į darbą Administracijos Vilniaus skyriuje.

34.       Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimo dalį, kuria panaikinti Įsakymai Nr. 3BE-662 ir Nr. 3BE-681, pareiškėjui iš Administracijos priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, 9 645,18 Eur kompensacija bei 2 076,95 Eur bylinėjimosi išlaidos ir priimti naują sprendimą – šią pareiškėjo skundo dalį atmesti, Įsakymus Nr. 3BE-662 ir Nr. 3BE-681 paliekant nepakeistus.

35.       Administracija palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus, pažymi, jog veiksmai, dėl kurių pareiškėjui Įsakymu Nr. 3BE-662 paskirta tarnybinė nuobauda, bei visos kitos tarnybinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos detaliai nurodyti Išvadoje Nr. 1PE-25. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas nemandagiai, neetiškai, pakeltu ir arogantišku balso tonu bendravo su Z. Š., darė jai psichologinį spaudimą pareiškėją išleisti šešių savaičių nepertraukiamų atostogų, nepaisant aplinkybių, kad nebus užtikrintas nepertraukiamas skyriaus darbų vykdymas, ir nesileidžiant į kompromisą dėl atostogų išskaidymo dalimis. Pareiškėjas su Z. Š. bendravo arogantiškai, pakeltu balsu, prie kliento melagingai neigė gavęs pavedimus. Pareiškėjo neteisėtas elgesys pažeidė Elgesio kodekse numatytas pareigas, VTĮ teisės normas. Tarp pareiškėjo ir Z. Š. įvykusį konfliktą patvirtina surinkti įrodymai (vaizdo įrašas, D. B., ir D. J. parodymai, pačios Z. Š. pozicija). Todėl pirmosios instancijos teismas neteisėtai bei nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo neteisėti veiksmai nebuvo nustatyti ir susieti su pažeistomis teisės normomis.

36.       Pasak Administracijos, Įsakymo Nr. 3BE-681 priėmimo pagrindas – Išvada Nr. 1PE-27, kurioje taip pat įvardinti konkretūs veiksmai, užtraukę pareiškėjo tarnybinę atsakomybę, bei visos kitos tarnybinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas įžeidė ir tretiesiems asmenims šmeižė D. B., pavadindamas ją „paštininke“, „intrigante“, „ant visų jojančia“, „per visus lipančia“, „intrigų kūrėja“. Tyrimo išvadoje užfiksuotais faktais pagrįstas pareiškėjo neteisėtas elgesys pažeidė Elgesio kodekse numatytas pareigas ir VTĮ teisės normas. Pareiškėjas savo veiksmais įžeidė D. B., pažemindamas jos garbę ir orumą, pažeidė Konstitucijos saugomas vertybes. Vien šis pareiškėjo pažeidimas galėjo būti pripažintas šiurkščiu tarnybiniu pažeidimu, skiriant už jį griežčiausią nuobaudą – atleidimą. Todėl pirmosios instancijos teismas neteisėtai bei nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo neteisėti veiksmai nebuvo nustatyti. 

37.       Pasak Administracijos, pripažinus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Įsakymus Nr. 3BE-662 ir Nr. 3BE-681, nelieka pagrindo priteisti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 9 645,18 Eur kompensacijos bei 2 076,95 Eur bylinėjimosi išlaidų.

38.       Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad būtent dėl netinkamo, nepagarbaus ir pasikartojančio pareiškėjo elgesio, diskredituojančio valstybės tarnybą ir valstybės tarnautojo vardą, ūmaus ir valdingo būdo, keliamos įtampos klientams ir kolegoms, sukuriant nejaukią darbo atmosferą, vadovaudamasis DK 218 straipsnio 4 dalimi pirmosios instancijos teismo prašė negrąžinti pareiškėjo į buvusias pareigas. Prašymas negrąžinti pareiškėjo į tarnybą taip pat buvo grindžiamas aplinkybe dėl technologinių, organizacinių pokyčių, skaitmenizavus vieną iš pareiškėjo vykdomų funkcijų (vairuotojų leidimų išdavimą, kurios vykdymas iki tol užėmė beveik visą pareiškėjo darbo laiką (95 proc.), šią funkciją automatizavus, o pareiškėjo pareigybę panaikinus.

39.       Pareiškėjas A. K. atsiliepime į atsakovo Administracijos apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pareiškėjas pažymi, jog teismas turėtų atsisakyti Administracijos kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus – Valstybės tarnautojų registro duomenis, kurie, anot atsakovo, papildomai patvirtina aplinkybę dėl pareiškėjo pareigybės panaikinimo, kadangi atsakovas turėjo galimybę teikti šiuos įrodymus pirmosios instancijos teisme, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo.

40.       Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir tenkinti Administracijos apeliacinį skundą.     

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

41.       Bylos ginčas yra dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo ir atleidimo iš pareigų. Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė pareiškėjas ir atsakovas skųsdami atitinkamas teismo sprendimo dalis.

 

Dėl pareiškėjo A. K. apeliacinio skundo

 

42.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo paliktas galioti Įsakymas Nr. 3BE-650, grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui teiktame skunde dėl šio įsakymo panaikinimo.

43.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo šią skundo dalį visa apimtimi ir atsakė į visus pareiškėjo skundo argumentus. 

44.       Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; kt.).

45.       Apeliaciniame skunde nesant argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėta teismų praktika nagrinėjant bylas apeliacinėje instancijoje (žr. nutarties 44 punktą), pritaria pirmosios instancijos motyvams ir jų nekartodama konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria paliktas galioti 2020 m. lapkričio 17 d. įsakymas Nr. 3BE-650 „Dėl tarnybinės nuobaudos A. K. skyrimo“, yra teisėta bei pagrįsta, todėl ši apeliacinio skundo dalis atmestina.

46.       Pareiškėjas apeliaciniu skundu taip pat prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui iš atsakovo priteista 9 645,18 Eur kompensacija, ir grąžinti pareiškėją į valstybės tarnybą.

47.       Pirmosios instancijos teismas, taikydamas DK 218 straipsnio 4 dalį, konstatavo, kad pareiškėjo atleidimas neteisėtas ir negrąžindamas į tarnybą priteisė pareiškėjui kompensaciją. Pagal DK 218 straipsnio 4 dalį asmuo gali būti negrąžinamas į darbą tuo atveju kai nustatoma bent viena iš DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų alternatyvių sąlygų, t. y. kad 1) darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių; kad 2) grąžinus į darbą, darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti; arba kai 3) darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, teismas negali taikyti pagrindinio darbuotojo pažeistų teisių atkūrimo būdo – grąžinimo į ankstesnes pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3946-968/2019).

48.       Pirmosios instancijos teismas taikė ginčui DK 218 straipsnio 4 dalį tuo pagrindu, kad atsakovą ir pareiškėją sieja konfliktiniai santykiai, be to, Administracijos Prevencijos skyriuje buvo 1 etatu sumažintas darbuotojų skaičius, perduodant tam tikras funkcijas vykdyti robotui, ir darbdavys prašo negražinti pareiškėjo į ankstesnes pareigas.

49.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, kad yra įrodytos dvi savarankiškos sąlygos, ribojančios pareiškėjo grąžinimą į darbą, t. y. darbdavio prašymas negrąžinti pareiškėjo į darbą ir darbuotojui nepalankios sąlygos dirbti po grąžinimo į darbą.

50.       Atsakovo teismui pateiktas prašymas negražinti pareiškėjo į darbą yra pakankamai motyvuotas, atsakovas jį palaikė nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, todėl jis pripažintinas tinkamu.

51.       Bylos įrodymai patvirtina, kad darbovietėje tarp pareiškėjo ir kitų darbuotojų yra kilęs konfliktas. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas dėl kilusio konflikto nenustatė pareiškėjo veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties, konflikto aplinkybių atliktas vertinimas sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog dėl santykių kolektyve pareiškėjui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti.

52.       Dėl organizacinių priežasčių, ribojančių pareiškėjo grąžinimą į darbą, pažymėtina, kad šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė, kadangi nebuvo tirta ir vertinama, ar darbo organizavimo pakeitimai yra realūs, ar jie lemia pareiškėjo atliekamos darbo funkcijos (-ų) nereikalingumą. Todėl ši sąlyga nėra taikytina šiame ginče.

53.       Nustačius dvi negrąžinimo į darbą sąlygas konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė DK 218 straipsnio 4 dalimi nustatytą alternatyvų pažeistų darbuotojo teisių gynybos būdą, todėl ši pareiškėjo skundo dalis atmestina, tačiau teismo sprendimas iš dalies keistinas, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį dėl DK 218 straipsnio 4 ir 6 dalyje nustatytų sąlygų taikymo.  

54.       Pagal DK 218 straipsnio 4 dalį, nustačius negražinimo į darbą sąlygas, sprendimu turi būti pripažinta, kad atleidimas neteisėtas. Todėl šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo atleidimas iš pareigų Administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3BE-681 „Dėl pripažinimo, kad A. K. padarė tarnybinį nusižengimą, tarnybinės nuobaudos jam skyrimo ir atleidimo iš pareigų“ remiantis VTĮ 33 straipsnio 4 dalimi yra neteisėtas.

55.       Remiantis DK 218 straipsnio 6 dalimi, teismo sprendime turi būti nurodomas atleidimo pagrindas, šio ginčo atveju – teismo sprendimas ir teisinis atleidimo pagrindas, numatytas DK 53 straipsnio 7 dalyje. Taip pat turi būti nurodoma nagrinėjančio organo sprendimo įsiteisėjimo diena, kuri yra darbo sutarties nutraukimo diena.

56.       Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jis netenka teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinėje instancijoje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis).

 

Dėl atsakovo Administracijos apeliacinio skundo

 

57.       Atsakovas teikia apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo dalies, kuria teismas panaikino Įsakymus Nr. 3BE-662 ir Nr. 3BE-681, pareiškėjui iš atsakovo priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 9 645,18 Eur kompensaciją bei 2 076,95 Eur bylinėjimosi išlaidas.

58.       Apeliacinis skundas grindžiamas nesutikimo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo atlikto faktinių aplinkybių vertinimo.

59.       Dėl apeliaciniame skunde nurodyto nesutikimo su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu bei jo apimties pažymėtina, kad nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio (ginčui aktualios redakcijos 56 straipsnio atitiktis) taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip kiek įmanoma objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011; 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-318/2012; kt.).

60.       Šio ginčo atveju atsakovas neteikė naujų įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir ar jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas.

61.       Remdamasi minėtos teismų praktikos nuostatomis teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, ištyrė visus įrodymus, nurodė, kuriais įrodymais rėmėsi ir kuriuos atmetė. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, argumentai aiškūs ir pakankami teismo sprendimui priimti, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nėra, todėl nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo.

62.       Nustatęs pagrindą naikinti Įsakymus Nr. 3BE-662 ir Nr. 3BE-681 ir juos panaikinęs, pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo pareiškėjui priteistinas pinigines lėšas bei bylinėjimosi išlaidas. Todėl tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir naikinti skundžiamą teismo sprendimo dalį nėra pagrindo.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos transporto saugos administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą, patikslinant jo rezoliucinę dalį taip:

            „Pareiškėjo A. K. skundą tenkinti iš dalies.

            Panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 23 d. įsakymą Nr. 3BE-662 „Dėl pripažinimo, kad A. K. padarė tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos jam skyrimo“.

           Panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 3BE-681 „Dėl pripažinimo, kad A. K. padarė tarnybinį nusižengimą, tarnybinės nuobaudos jam skyrimo ir atleidimo iš pareigų“ ir pripažinti, kad A. K. neteisėtai atleistas iš pareigų pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 4 dalį.

            Pripažinti, kad A. K. atleistas iš pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 53 straipsnio 7 punktą teismo sprendimu nuo 2021 m. gegužės 19 d.

            Priteisti pareiškėjui A. K. iš atsakovo Lietuvos transporto saugos administracijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo jo faktinio atleidimo 2020 m. gruodžio 1 d. dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos po 76,72 Eur (septyniasdešimt šešis eurus ir septyniasdešimt du centus) už kiekvieną darbo dieną, esant penkių darbo dienų savaitei, bet neilgiau kaip už vienus metus, iš šios sumos išskaičiuojant pareiškėjui išmokėtą piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

            Priteisti pareiškėjui A. K. iš atsakovo Lietuvos transporto saugos administracijos 9 645,18 Eur (devynių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt penkių eurų ir aštuoniolikos centų) kompensaciją.

           Priteisti iš atsakovo Lietuvos transporto saugos administracijos pareiškėjo A. K. naudai 2 076,95 Eur (du tūkstančius septyniasdešimt šešis eurus ir devyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

           Pareiškėjo A. K. skundo dalį dėl Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. 3BE-650 „Dėl tarnybinės nuobaudos A. K. skyrimo“ panaikinimo atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                Stasys Gagys

 

 

                                        Romanas Klišauskas 

 

 

Gintaras Kryževičius