Civilinė byla Nr. e2A-1265-555/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16639-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.5.2; 2.4.2.12.2; 3.3.1.18.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-384-1070/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tvirtovės alėja“ patikslintą ieškinį atsakovui E. P. dėl pažeistų teisių gynimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Tvirtovės alėja“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą E. P. per 20 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti / išmontuoti neteisėtai ant ieškovės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pastatytą atraminę sieną – tvoros dalį su pamatais, koordinačių plote (duomenys neskelbtini); atsakovui nurodytu terminu nenugriovus / neišmontavus atraminės sienos – tvoros su pamatais, leisti ieškovei nugriauti / išmontuoti sieną – tvorą su pamatais, savo nuožiūra atsakovo lėšomis ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.        Ieškovė nurodė, kad žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei UAB „Tvirtovės alėja“. Šis sklypas ribojasi su atsakovui E. P. priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Atsakovo sklypo pakėlimui pastatyta atraminė sienelė – tvora, yra ieškovei priklausančiame žemės sklype. Ieškovė kelis kartus kreipėsi į atsakovą dėl tvoros su pamatais pašalinimo iš jos žemės sklypo, tačiau atsakovas nurodydavo, kad neketina jos griauti, siūlė ieškovei dėl to kreiptis į teismą.

3.        Atsakovas E. P. su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir skirti ieškovei 2 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą savo teisėmis. Atsakovas nurodė, kad jis pastatė atraminę sienelę 1994-1995 m., turėdamas kaimynų ir rajono architekto žodinius sutikimus bei leidimus. Per 28 metus atsakovas negavo jokių pretenzijų iš kaimynų dėl jo įrengtos tvoros. Ieškovė įrodė, kad dalis atsakovo atraminės sienelės yra jos sklype, vadinasi ji yra ne atsakovo. Dalis atraminės sienelės yra leistinos paklaidos ribose. 1993 m. jam priklausantis žemės sklypas buvo pamatuotas su 55 cm paklaida (t. y. didesne, nei leidžiama 20 cm paklaida). Atsakovas buvo įsitikinęs, kad tvora sklype negali būti vingiuota. Ieškovei priklausantis žemės sklypas buvo matuojamas 2020 m. GPS didelio tikslumo prietaisu, o jam priklausantis žemės sklypas – optiniu senovišku teodolitu 1993 m. Ieškovė, matuodama savo žemės sklypą, nepakvietė gretimų sklypų savininkų, neįteikė jiems prieš 10 d. registruotų laiškų, nesudarė jiems sąlygų pareikšti pastabas. Tik 1/3 dalis atraminės sienelės yra išsikišusi 55 cm. Sienelės plotis yra 20 cm, todėl patenkinus ieškinį gali būti pažeistas sankcijos proporcingumo principas. Atsakovas prašė vadovautis sankcijos proporcingumo principu ir įvertinti tai, kad jis turėjo ir finansinių, ir trijų metų laiko sąnaudų įrengdamas minėtą atraminę sienelę. Ginčo sienelė yra žemesnė negu l m sklypo šiaurės pusėje, neužstoja saulės, jai nereikėjo projekto. Tvora su atramine sienele yra bendras gretimų sklypų savininkų statinys. Ginčo sienelė peržengia sklypų ribą tik nedideliame ruože, kitur ji yra abiejuose sklypuose. Ieškovė praleido ieškinio senatį, reikšdama reikalavimus dėl sienelės nugriovimo. Ieškovė prieš pirkdama sklypą matė, kad nesutampa faktinės ir teisinės ginčo sklypų ribos, tačiau visgi nusprendė įsigyti žemės sklypą. 2021 m. rugsėjo 8 d. atlikti kadastriniai matavimai pažeidžia teisės aktus, todėl tikslinant sklypo ribas, būtina pakartoti matavimus, dalyvaujant gretimų sklypų savininkams. Kitų kaimynų žemės sklypų dalys bei statiniai patenka į ieškovės sklypą, bet jiems nereiškiami reikalavimai. Ieškinio senatis ieškovės reikalavimams prasidėjo 1994 m. vasarą, nes būtent tada atsakovas pastatė atraminę sienelę. Atsakovė įsigijo sklypą 2015 m. lapkričio 24 d., todėl praleido senaties terminą, nustatytą 1964 m. civiliniame kodekse. Atsakovo sklypui būtina atraminė sienelė, nes jo namas pastatytas 1953 m. ant supiltos kalvos. 2022 m. kovo 15 d. ieškovės pasamdytam matininkui atliekant tvoros matavimus, buvo pakeistos jam priklausančio žemės sklypo ribos, įkalant riboženklį sklype, bei pakeičiant tvoros vietą ieškovei priklausančio žemės sklypo situacijos brėžinyje. Ieškovei priklausančio žemės sklypo faktinės ribos neatitinka VĮ Registrų centre įregistruotų 2012 m. žemės sklypo ribų. Matininkas neįvertino visų dokumentų, esančių nuo 1993 m., nepakvietė visų suinteresuotų asmenų.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimu patikslintas ieškinys patenkintas: atsakovas įpareigotas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti / išmontuoti ant ieškovės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą atraminę sieną – tvoros dalį su pamatais, koordinačių plote (duomenys neskelbtini); atsakovui nustatytu terminu nenugriovus / neišmontavus ginčo atraminės sienos – tvoros su pamatais, nurodytame koordinačių plote, leista ieškovei nugriauti / išmontuoti atraminę sieną – tvorą su pamatais, atsakovo lėšomis; iš atsakovo ieškovės naudai priteista 1 775,75 Eur bylinėjimosi išlaidos.

3.       Ieškovei pareiškus ieškinį teisme, atsakovas pripažino ieškovės nurodomą aplinkybę, kad jo pastatytos atraminės sienelės tvoros dalis patenka į ieškovei priklausantį žemės sklypą per visą atraminės sienelės ilgį (vienoje vietoje apie 55 cm, kitoje – apie 20 cm). Dėl to teismas, įvertinęs ir kitus ieškovės į bylą pateiktus įrodymus, konstatavo, kad byloje įrodyta, jog atsakovo pastatytos atraminės sienelės dalis patenka į ieškovės sklypą ir užima apie 5,68 kv. m. ieškovei priklausančio žemės sklypo ploto.

4.       Teismas nustatė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnio taikymo sąlygas: ieškovė yra ginčo žemės sklypo savininkė. Jos nuosavybės teisės į žemės sklypą yra pažeistos atsakovo, kuris pastatė dalį atraminės sienelės, skiriančios jo ir ieškovės sklypą, ant ieškovės žemės sklypo. Dėl to atsakovė neturi galimybės naudotis beveik 6 kv. m. žemės sklypo dalimi. Vadovaujantis atraminės sienelės statymo metu galiojusiu civiliniu kodeksu, buvo būtinas rašytinis dokumentas, patvirtinantis atsakovo teisę statyti statinį ant jam nepriklausančio ginčo žemės sklypo. Atsakovas nepateikė į bylą rašytinių sutikimų. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog turėjo kaimynų bei ginčo žemės sklypo savininkų sutikimus dėl tvoros statymo.

5.       Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad atraminė sienelė priklauso ieškovei, nes šis statinys yra jos sklypo dalyje. Atsakovas pats pripažino, kad jis buvo šios sienelės statytojas. Byloje nėra duomenų, kad jis buvo įgaliotas, įpareigotas ankstesnių ginčo sklypo savininkų įrengti ant jų sklypo atraminę sienelę. Teismas laikė, kad sienelės savininkas yra atsakovas.

6.       Teismas taip pat atmetė atsakovo argumentus dėl netinkamai atliktų kadastrinių matavimų 2022 m. kovo mėn. Tuo metu buvo atliekami ne kadastriniai matavimai, bet ginčo žemės sklypo ribų žymėjimas pagal 2012 m. gruodžio mėn. atliktus kadastrinius matavimus, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre. Atsakovas šių ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenų, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, neginčijo nei gavęs juos iš ieškovės kartu su registruotu laišku 2017 m. balandžio mėn., nei ieškovei pareiškus ieškinį teisme. Atsakovui nenuginčijus 2012 m. gruodžio mėn. ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenų, teismas laikė, kad jų nustatymas atitiko teisės aktų reikalavimus.

7.       Nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas nustatyti gretutinių, šalims priklausančių žemės sklypų ribą. Dėl to neturi teisinės reikšmės ir atsakovo argumentai dėl neteisingai nustatytos matininko ginčo sklypų ribos, nurodytos ieškovės pateiktuose situacijos brėžiniuose ir schemose. Šie dokumentai buvo parengti vadovaujantis galiojančiais Nekilnojamojo turto registre įregistruotais 2012 m. gruodžio mėn. ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenimis.

8.       Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog jo elgesys statant ginčo atraminę sienelę 1994‑1995 m. visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus. Dėl to yra faktinis pagrindas CK 4.98 straipsniui taikyti.

9.       Teismas nustatė, kad ieškovės žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti LKS-94 sistemoje 2012 m. gruodžio mėn., atsakovo – 1993 m. gruodį vietinėje koordinačių sistemoje. Teismas, įvertinęs atsakovo paaiškinimus, labiau tikėtina laikė, kad jis pastatė dalį atraminės sienelės, sąžiningai manydamas, jog stato ją savo žemės sklype. Dėl žemės sklypų matavimo prietaisų netobulumo 1993 m. galėjo atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, nulėmusių tai, kad atsakovo statinio dalis buvo pastatyta ant ieškovės žemės sklypo. Nustačius šias aplinkybes, iš esmės patvirtinama ieškovės nurodoma aplinkybė, kad jos teisės pažeidimas nebuvo akivaizdus. Jis galėjo paaiškėti tik atlikus naujus kadastrinius matavimus 2012 m. gruodžio mėn.

10.       Teismas, įvertinęs tai, kad nuo 2012 m. gruodžio mėn. buvo sudarytos sąlygos (t. y. atlikti nauji ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai) ginčo žemės sklypo savininko nuosavybės teisių pažeidimui suvokti, laikytina, kad ieškovė nepraleido bendro 10 metų senaties termino, reikšdama ieškinio reikalavimus. Aplinkybė, kad ieškovei įgyjant nuosavybės teise sklypą, jo dalyje jau stovėjo atsakovui priklausantis statinys, nėra reikšminga sprendžiant, ar ieškovė turi teisę reikšti negatorinį ieškinį reikalaudama atkurti ne iki jos, bet iki ankstesnių sklypo savininkų subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį.

11.       Atsakovas, prašydamas taikyti jo atsakomybės proporcingumo principą, nereiškė teismui savarankiškų reikalavimų, kurių galimas patenkinimas užtikrintų ieškovės nuosavybės teisių apgynimą kitu, nei ieškovės nurodytu būdu. Dėl atsakovo atliekamo ieškovės teisių pažeidimo, ši neturi galimybės naudotis beveik 6 kv. m. jai priklausančio žemės sklypo dalimi. Atsakovui nepasiūlius adekvačios ieškovės teisių pažeidimui alternatyvos, teismas konstatavo, kad atmetus ieškovės reikalavimus, proporcingumo principas kaip tik bus pažeistas ir nebus pasiekta šalių interesų pusiausvyra, pripažįstant atsakovo teisę ir toliau naudotis atsakovės 5,68 kv. m. žemės sklypo ruožu, nenumačius ieškovei tokio naudojimo kompensavimo. Atsakovo pasiūlymas perduoti ginčo atraminę sienelę ieškovei (nors ir nepareikštas priešieškinio forma) taip pat neužtikrintų jos teisių. Tokiu atveju ieškovė netenka teisės naudotis visu jai priklausančiu sklypu savo nuožiūra. Ieškovė taip būtų įpareigojama naudotis sklypu pagal atsakovo neteisėtai sudarytas sąlygas arba savo sąskaita šalinti atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmes.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu atsakovas E. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Ieškovė net neįrodinėjo, kad jos teisės yra pažeidžiamos, t. y. byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad daugiau kaip 20 metų stovinti atraminė sienelė kažkaip pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus.

1.2.       Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, t. y. tinkamai neidentifikavo tarp šalių kilusio ginčo, netinkamai ir nevisapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė neteisingas bei nepagrįstas išvadas, taip pat netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias savininko teisių apsaugą bei gynimą, kasacinio teismo praktiką aiškinant ir taikant šias teisės normas.

1.3.       Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, ar atsakovas atliko darbus, kurie gali būti kvalifikuoti kaip savavališka statyba, taip pat nieko nepasisakė dėl ieškovės nuosavybės teisės gynimo, reiškiant negatorinį ieškinį nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu. Šiuo atveju ieškovės ieškinys turi mišrų teisinį pagrindą. Ieškinys kvalifikuotis kaip ieškinys dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus bei kaip negatorinis ieškinys.

1.4.       Nei ieškovė įrodinėjo, nei pirmosios instancijos teismas nustatė, ar atraminė sienelė įrengta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Teismas, konstatavęs, kad atraminė sienelė turi būti nugriauta / išmontuota, nepasisakė, ar ginčo atraminės sienelės įrengimas nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Nenustačius, kad 1994-1995 m. įrengta ginčo atraminė sienelė yra pastatyta neteisėtai, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą.

1.5.       Ieškovė reikalavimą grindė CK 4.98 straipsnio pagrindu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad atraminė sienelė buvo pastatyta teisėtai, atsakovo veiksmai, statant ją, kvalifikuotini kaip teisėtas ir teisingas elgesys. Dėl to antroji CK 4.98 straipsnio sąlyga (ieškovės teisių pažeidimas), yra neįrodyta. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad ir kitų asmenų, gyvenančių greta tvoros / atraminės sienelės įsiterpia į jos sklypą, tačiau jos netrukdo, t. y. nepažeidžia jos teisių ir teisėtų interesų.

1.6.       Pirmosios instancijos teismas įpareigojimas nugriauti / išardyti ginčo sienelę pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinus nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos principus. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ginčo sienelės – nesudėtingo statinio, statybos pradžios ir pabaigos. Būtent, sprendžiant dėl statybos teisėtumo, yra būtina nustatyti, kada ginčo statiniai buvo pastatyti. Šiuo atveju nebuvo nustatyti tikslūs ginčo statybos metai, dėl ko nėra aišku, kokie teisės aktai, reglamentuojantys ginčo teisinius santykius, turi būti taikomi, ar nėra suėję senaties terminai ir pan. Atsakovas nurodė, kad atraminę sienelę statė 1994-1995 m., turėdamas visų aplinkinių žemės sklypų savininkų sutikimus, tačiau visos bylos aplinkybės nebuvo tinkamai išsiaiškintos. Atraminės sienelės nugriovimas neatitinka proporcingumo, teisingumo ir kitų pamatinių teisės principų, be to, nepažeidžia niekieno interesų, o atsakovui pritaikytos sankcijos yra neteisėtos, neproporcingos ir neatitinka padaryto teisės pažeidimo.

13.       Ieškovė UAB „Tvirtovės alėja“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Priešingai nei teigia atsakovas, ieškovė įrodė, kad atsakovo atraminė sienelė pastatyta ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir dėl to ieškovė neteko galimybės naudotis dalimi jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Akivaizdu, kad negalėjimas naudotis dalimi jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, vertintinas kaip ieškovės teisių naudoti jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą savo nuožiūra pažeidimas.

2.2.       Vadovaujantis formuojama teismų praktika, tokio pobūdžio bylose nei ieškovei tenka pareiga įrodinėti, nei teismui nekyla pareiga nustatinėti ar atraminė sienelė – tvora įrengta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju atsakovas turėjo įrodyti, jog statinio statyba atitiko teisės aktų reikalavimus, inter alia (liet. be kita ko), kad atsakovas turėjo teisę naudoti nuosavybės teise jam nepriklausančio žemės sklypo dalį statiniui pastatyti ir naudoti. Kadangi ieškovė įrodė ieškinį, o atsakovas jam tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė, todėl teismas pagrįstai tenkino ieškinį.

2.3.       Atraminės sienelės – tvoros pastatymas ne savo žemės sklype bei neturint žemės sklypo savininko, ant kurio žemės stovi tavo pačio pastatyta atraminė sienelė – tvora, sutikimo pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą fundamentalų nuosavybės neliečiamumo principą.

2.4.       Priešingai nei nurodo atsakovas, pirmosios instancijos teismo sprendime nėra pasisakyta, kad ginčo sienelė yra pastatyta teisėtai, o atsakovo veiksmai, pastatant ginčo sienelę, kvalifikuotini teisėtais ir pagrįstais. Tokie atsakovo teiginiai neatitinka tikrovės, o teismas tokių aplinkybių nenustatė. Ieškovė taip pat niekada neteigė, kad kitos tvoros, kurios įsiterpia į jo žemės sklypą nepažeidžia jos interesų. Nėra suprantama ir tai, kaip kiti ieškovės kaimynai yra susiję su tuo, jog atsakovas atraminę sienelę – tvorą, pastatė ieškovės žemės sklype, taip pažeisdamas jos teisės, ir dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovė negali tinkamai naudotis savo turimu turtu.

2.5.       Priešingai atsakovo argumentams, pirmosios instancijos teismo sprendime aplinkybė, jog atraminė sienelė pastatyta 2012 m. nėra nurodyta. Pats atsakovas pripažįsta, jog atraminę sienelę pastatė 1994-1995 m., kas yra konstatuota ir teismo sprendimu. 2012 m. gruodžio mėn. buvo atlikti kadastriniai matavimai, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsakovas į bylą taip pat nepateikė jo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl tokie niekuo nepagrįsti teiginiai turi būti vertinami kritiškai – atsakovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo atsikirtimus, t. y., kad statydamas ginčo sienelę, turėjo kaimyninių žemės sklypų savininkų sutikimus.

2.6.       Priešingai, nei nurodo apeliantas, atraminės sienelės – tvoros, nugriovimas atitiks proporcingumo principą. Dėl proporcingumo principo išlaikymo pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė, todėl apelianto argumentai, jog atraminės sienelės – tvoros, nugriovimas neatitiks proporcingumo principo nepagrįsti bei vertinti kritiškai.

2.7.       Nei vienoje iš atsakovo nurodytoje byloje nėra kalbama apie atraminę sienelę – tvorą, kuri pastatyta ieškovės nuosavybės teise valdome sklype. Kadangi atsakovo nurodytos bylos nėra faktinėmis aplinkybėmis tapačios arba labai panašios, todėl jos neturi precedento galios ir jomis vadovautis nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

 Dėl naujų įrodymų prijungimo

15.       Apeliantas (atsakovas) E. P. apeliacinės instancijos teismui yra pateikęs rašytinius paaiškinimus ir papildomus rašytinius įrodymus: nuotraukas, brėžinius, susirašinėjimą elektroniniu paštu (reg. Nr. DOK-25152, DOK-27630).

16.       Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Kita vertus, CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014).

17.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su prie apeliacinio skundo pridėtų naujų rašytinių įrodymų turiniu, vadovaudamasis aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, pažymi, kad ieškovas nenurodė argumentų, kodėl šie įrodymai negalėjo būti gauti anksčiau ir pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepagrindė, kokias aplinkybes įrodinės naujai tiekiamomis įrodinėjimo priemonėmis, su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai nepriimami ir nevertinami (CPK 314 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

18.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl savininko teisių gynimo būdo. Nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikštas atsakovui reikalavimas išmontuoti ieškovės sklype pastatytą atraminę sieną – tvoros dalį su pamatais, kvalifikuotinas kaip daiktinės teisės reglamentuojamas reikalavimas ginti nuosavybės teisę (CK 4.98 straipsnis).

19.       CK 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; kt.). Aptariamoje teismų praktikoje suformuotos nuostatos, kad tokiais atvejais, kai nuosavybės teisių gynimo būdui parinkti yra reikšmingas nuosavybės teisės objektas (šiuo atveju tai yra nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas) ir suinteresuotas asmuo savo teises gina siekdamas pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jam priklausančiu daiktu, t. y. nurodo šių pažeidimų faktines aplinkybes, dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo sprendžiama CK 4.98 straipsnio pagrindu.

20.       Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė yra žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Byloje nėra ginčo, jog atraminė siena – tvoros dalis, kurios statytojas yra atsakovas (apeliantas) pastatyta ieškovei priklausančiame žemės sklype. Akivaizdu, kad ieškovė dėl atsakovo pastatyto statinio negali naudotis jai priklausančia sklypo dalimi ir dėl to yra pažeidžiamos jos kaip, žemės sklypo savininkės, teisės nustatytos CK 4.40 straipsnyje. Ieškovė neprivalo įrodyti, kad atsakovas, pažeidžiantis jos, kaip sklypo savininkės teises, elgiasi neteisėtai, todėl apeliacinio skundo motyvai, jog ieškovė privalėjo įrodyti visas būtinas sąlygas atsakovo deliktinei atsakomybei kilti, atmestini kaip nepagrįsti.

21.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo taip pat sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad statinys pastatytas daugiau nei prieš 20 m. turėjo pagrindą taikyti ieškinio senatį. Kasacinis teismas ieškinio senaties taikymo klausimu yra nurodęs, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008).

22.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad žemės sklypo savininkui pareiškus negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis) ir nepareiškus reikalavimo nustatyti žemės sklypo ribas, teismas negali spręsti dėl nuosavybės teisių į ginčytiną žemės sklypo plotą ir nustatinėti kaimyninių žemės sklypų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Kita vertus, kas taip pat svarbu nagrinėjamoje byloje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011, konstatuota, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus jų visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios, todėl turi būti nustatinėjamos, tačiau tokiais atvejais turi būti reiškiamas reikalavimas nustatyti žemės sklypo ribas.

23.       Nagrinėjamoje byloje nebuvo reiškiama reikalavimo nustatyti gretutinių, šalims priklausančių žemės sklypų ribą. Byloje nustatyta, kad atraminė siena – tvoros dalis yra pastatyta žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovei. Taigi, pagal byloje pirmosios instancijos teisme nustatytas aplinkybes, nesiginčijama dėl šalims priklausančių žemės sklypų ribų. Nustatytas ginčo statybos faktas teikia pagrindą spręsti dėl ieškovės, kaip savininkės, teisių pažeidimo (CK 4.98 straipsnis, CPK 353 straipsnio 1 dalis), t. y. dėl tvoros pašalinimo.

24.       Minėta, kad atsakovas (apeliantas), nesutikdamas su bylą nagrinėjusio teismo išvada taikyti negatorinį ieškinį reglamentuojančias teisės normas, poreikį taikyti prievolių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas grindžia buvusio žemės sklypo, esančio  (duomenys neskelbtini), savininko rašytiniu sutikimu statinio statytojui (atsakovui) statyti statinį. Gretimo žemės sklypo savininko duotas rašytinis sutikimas išreiškia jo valią dėl statybos, sukuria statymo teisę tokį interesą turinčiam asmeniui. Toks rašytinis sutikimas traktuotinas kaip vienašalis sandoris, įpareigojantis jį sudariusį asmenį, t. y. rašytinį sutikimą davusiam asmeniui atsiranda pareiga netrukdyti įgyvendinti tų teisių, kurias rašytinis sutikimas suteikia jo adresatui, o pastarasis įgyja teisę nekliudomai įgyvendinti rašytiniu sutikimu suteiktą teisę (CK 1.63 straipsnio 3, 4 dalys).

25.       Byloje nėra pateiktas sutikimas, kuris patvirtintų, kad buvęs žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas suteikė teisę ginčo statinio atraminės sienos – tvoros dalies, statytojui (apeliantui) statyti statinį jam priklausančiame žemės sklype, todėl nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad atraminė sienelė pastatyta 1994-1995 m., turint visų aplinkinių žemės sklypų savininkų sutikimus. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog ginčo statinys pastatytas ieškovei priklausančio žemės sklypo dalyje, neneigia ir atsakovas (apeliantas). Taigi pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatuotas ieškovės, kaip daikto savininko, teisių tęstinis pažeidimas; jos gintinos CK 4.98 straipsnio pagrindu. Apeliantas, savo atsikirtimus į ieškinį grįsdamas aptariamuoju sutikimu, be pagrindo siekia įgyti tas teises, kurios jam nebuvo suteiktos.

26.       Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

27.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl atsakovo (apelianto) atliekamo ieškovės teisių pažeidimo, ieškovė neturi galimybės naudotis beveik 6 kv. m. jai priklausančio žemės sklypo dalimi. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal bylos duomenis apribota galimybė naudotis 6 kv. m. žemės sklypo dalimis yra vertinama kaip neteisėtas gretimo sklypo savininko teisės pažeidimas, nesusijęs su valdymo netekimu, todėl sudaro pagrindą atkurti iki ieškovės subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį. Turi būti imtasi priemonių, kad neliktų apribojimų ieškovei naudotis turima nuosavybe. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nusprendęs įpareigoti statinio statytoją nugriauti statinį tinkamai pagrindė, kodėl ir kokiu būdu atsakovo pastatytas statinys pažeidžia ieškovės, kaip žemės sklypo savininkės, teises.

28.       Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad patenkinęs negatorinį ieškinį, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė šioje nutartyje nurodytas materialiosios teisės normas ir nenukrypo nuo jų taikymo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Atsižvelgiant į tai, apelianto E. P. apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

29.       Atsakovo apeliacinio skundo netenkinus, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė į bylą yra pateikusi prašymą priteisti 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susidariusių už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, taip pat pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

30.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos jos naudai iš apelianto E. P..

31.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 5,25 Eur, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai, netenkinus apeliacinio skundo, yra priteisiamos iš apeliantės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tvirtovės alėja“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 968,00 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

Iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 5,25 Eur (penkis eurus 25 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                Gintautas Koriaginas

                                        Albina Rimdeikaitė

                                                Egidijus Tamašauskas