Administracinė byla Nr. eA-1141-463/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02851-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos 2.2.10; 24.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. liepos 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas) dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. G. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. 30-23776/21 (toliau – ir Įsakymas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. 2021 m. birželio 25 d. pareiškėjas R. G. kreipėsi į Administraciją, pranešdamas apie 2021 m. rugsėjo 10 d. organizuojamą susirinkimą. Administracijos direktorius 2021 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 30-1773/21 (toliau – ir 2021 m. liepos 2 d. Įsakymas) suderino pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 10 d. organizuojamas eitynes ir mitingą: nuo 10 val. eitynių dalyviams rinktis Katedros aikštėje, 10.30 val. eiti nuo Katedros aikštės Gedimino prospektu į Nepriklausomybės aikštės dalį priešais Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, kur 11.30–17 val. vyks mitingas (toliau – ir Mitingas). Skundžiamu Įsakymu 2021 m. liepos 2 d. Įsakymas pripažintas netekusiu galios.
2.2. Nors Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė) dar 2021 m. rugpjūčio 11 d. viešai paskelbė, kad visi suderinti susirinkimai atšaukiami, įskaitant ir Mitingą, tačiau Įsakymas nėra priimtas remiantis objektyviomis priežastimis. 2021 m. liepos 2 d. Įsakymu Mitingas buvo suderintas, tačiau, priimant skundžiamą Įsakymą, atsirado neva tai naujos aplinkybės: vietos trūkumas, poreikis gatvėmis važinėti specialiajam transportui, poreikis užtikrinti nevaržomą bibliotekos veikimą.
2.3. Ribojimai susirinkimų laisvei pritaikyti nesant jokio įstatyme nustatyto pagrindo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnis įtvirtina teisę į taikius susirinkimus, taip pat numato galimybę riboti šią teisę tik įstatymu ir tik tuo atveju, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves. Asmens teisė į taikius susirinkimus taip pat įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija), susirinkimų laisvė taip pat numatyta 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 21 straipsnyje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 12 straipsnyje. Ši laisvė gali būti ribojama tik įstatymo pagrindu. Įsakyme nėra nurodytas įstatyme nustatytas pagrindas ribojimui, nurodyti pagrindai – Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Savivaldos įstatymas) 18 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalis nenumato susirikimų teisės ribojimo. Be Susirinkimų įstatyme nustatytų ribojimų dėl susirinkimo vietos (4 str. 2 ir 3 d.) ir apribojimų jau vykstantiems susirinkimams (5 str., 9 str.) nėra aišku, kokie kiti įstatymai nustato teisės į susirinkimą apribojimą, o ypač jų suderinimo su savivaldybe etape.
2.4. Įsakymas yra nemotyvuotas, nes jame nenurodytas teisinis pagrindas. Taip pat nenurodytas faktinis pagrindas, kuo grindžiamas skaičiavimas dėl susirinkimui prašomo skirti teritorijos ploto, kodėl negalima skirti daugiau teritorijos, kodėl savivaldybė sprendžia, kad planuojamą mitingo dieną Gynėjų gatvė bus užstatyta automobiliais, kokie objektyvūs duomenys pagrindžia grėsmes ir rizikas planuojamo susirinkimo metu, kodėl specialiajam transportui reikia važiuoti per Gedimino pr. ir Gynėjų g. ir jis negali prie Seimo rūmų ar į Mitingo vietą atvažiuoti kitaip.
2.5. Įsakymo motyvas, kad Martyno Mažvydo biblioteka (toliau – ir Biblioteka) dėl Mitingo negalės normaliai dirbti, yra nepagrįstas. Teisės aktai nenumato galimybės riboti susirinkimų laisvę dėl to, kad sutriktų biudžetinių įtaigų darbas. Susirinkimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta tik policijos pareigūnų teisė nutraukti susirinkimą, jeigu dalyviai trikdo ar kelia realią grėsmę valstybės įstaigų, organizacijų ar savivaldybių įstaigų normaliai veiklai. Be to, didesni susirinkimai yra neatsiejamai susiję su tam tikrais nepatogumais, kurie šiuo atveju nebūtų neproporcingai dideli. 2021 m. rugpjūčio 31 d. susitikimo metu pareiškėjas, išgirdęs apie poreikį užtikrinti normalią Bibliotekos veiklą, siūlė suformuoti laikinas užtvaras patekti į Biblioteką, tačiau buvo nedelsiant nutrauktas.
2.6. Įsakyme nurodytas motyvas dėl nepakankamos vietos yra nepagrįstas, nes, pareiškėjo žiniomis, teritorija, kurioje planuojam vykdyti susirinkimą, yra 4 000 kv. m, todėl joje gali tilpti
8 000 žmonių – maksimalus prognozuojamas asmenų skaičius, nors pareiškėjas nemano, kad vienu metu galėtų susirinkti toks žmonių skaičius; skundžiamame Įsakyme nurodyta, jog Nepriklausomybės aikštės dalis prieš Biblioteką yra 2 000 kv. m, nors 2021 m. birželio 3 d. rašte „Dėl mitingų organizavimo“ Savivaldybė nurodė, jog šios aikštės dalis yra 2 300 kv. m; Įsakyme nurodoma, kad Gynėjų gatvėje yra įrengtos automobilių stovėjimo vietos, kurios nebus atlaisvintos, kas riboja susirinkimo plotą, bet nepateikiami argumentai, kodėl šios vietos negalės būti atlaisvintos; nors Įsakyme nurodoma, kad būtina palikti pravažiavimą specialiosioms tarnyboms Gynėjų gatve ir Gedimino prospektu, bet, įvertinus situaciją žemėlapyje ir aplinkybę, jog susirinkimas vyks nemažiau kaip 75 m nuo Seimo, matyti, kad tiek prie Seimo, tiek į mitingo vietą galima privažiuoti per Tumėno gatvę ir Gedimino prospektu, o, esant objektyviam poreikiui, specialusis transportas į reikiamą vietą gali važiuoti ir per Nepriklausomybės aikštę; negalima sureikšminti viešoje erdvėje pateiktos Policijos generalinio komisaro nuomonės dėl masinių mitingų negalimumo prie Seimo, nes juose nėra nurodoma, kad šnekama policijos atstovo vardu.
2.7. Taip pat nepagrįstas Įsakymo motyvas dėl grėsmės saugumui, nes Mitingo grėsmė saugumui grindžiama 2021 m. rugpjūčio 10 d. incidento faktu ir viešais Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) pareiškimais. Lietuvos šeimų sąjūdis, kuris organizuoja Mitingą, 2021 m. rugpjūčio 11 d. viešu pareiškimu pranešė, kad nebuvo šio mitingo organizatorius ir atsiribojo nuo riaušėse dalyvavusių asmenų. Įsakymas yra grindžiamas bendrinio pobūdžio teiginiais ir „riboto naudojimo“ informacija, o tai negali būti pagrindas riboti susirinkimų laisvę. Didelio masto susirinkimai vyksta, kai visuomenės dalyje pasipiktinimas yra pasiekęs pakankamai didelį lygį, tokie protestai neatsiejami nuo neigiamų emocijų ir streso. Normalu, kad tarp absoliučios daugumos taikių protestuotojų gali pasitaikyti agresyviai nusiteikusių asmenų ar provokatorių, kurie gali pažeisti viešąją tvarką, bandyti naudoti smurtą, kelti riaušes ir pan. Visada yra tam tikra rizika, kad nepavyks užtikrinti taikaus protesto. Teisėsaugos institucijos turi užtikrinti, kad protestas vyktų taikiai ir apsaugotų taikius dalyvius ir kitus asmenis.
2.8. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, jog susirinkimų laisvė apima teisę rengti taikius susirinkimus, kurie gali erzinti ar įžeisti asmenis, nepritariančius jų skleidžiamoms idėjoms ar reikalavimams, o susirinkimo dalyviai turi turėti galimybę surengti susirinkimą be baimės, kad patirs oponentų fizinį smurtą. Garantuodama demokratinį pliuralizmą, valstybė turi pozityvias pareigas užtikrinti veiksmingą naudojimąsi taikių susirinkimų teise taip pat ir asmenims, turintiems nepopuliarias pažiūras ar priklausantiems mažumoms, esminė veiksmingo naudojimosi susirinkimų laisve sąlyga yra teisėtumo prezumpcija, kuri paneigiama atsisakant oficialiai sankcionuoti susirinkimą ir taip atgrasinant mažumoms priklausančius asmenis nuo dalyvavimo susirinkime (EŽTT 2007 m. gegužės 3 d. sprendimas Bączkowski ir kt. prieš Lenkiją).
2.9. Susirinkimų įstatymo 14 straipsnio 2–3 dalyse numatyta, kad policijos pareigūnai privalo sudaryti organizacines ir kitokias įstatymų numatytas galimybes teisėtiems susirinkimams organizuoti, susirinkimų organizatorių ir dalyvių, taip pat kitų asmenų teisėms ir laisvėms, valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai apsaugoti. Institucijos gali surinkti ir panaudoti reikiamą informaciją bei taikyti kitas priemones grėsmėms pašalinti.
3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime nurodė:
4.1. Administracinė byla nutrauktina, nes galutinis teismo sprendimas bus priimtas po organizuojamo Mitingo datos. Be to, Įsakymo panaikinimas nebeaktualus ir tuo aspektu, kad buvo tęsiamos derinimo procedūros pagal naują pareiškėjo prašymą ir pareiškėjo pageidaujamas mitingas jau buvo suderintas.
4.2. Nors pareiškėjas teigia, kad Administracija sąmoningai, siekdama nepalikti laiko Įsakymo apskundimui, jį priėmė tik 2021 m. rugpjūčio 31 d. (likus 10 d. iki planuojamo susirinkimo), tačiau atsakovas po 2021 m. rugpjūčio 10 d. įvykusių riaušių prie Seimo jau kitą dieną kreipėsi į VSD, prašydamas pateikti informaciją apie mitingo organizatorius ir kitas aplinkybes.
4.3. Įsakymu nuspręsta ne dėl susirinkimų teisės ribojimo, bet dėl konkretaus administracinio akto panaikinimo. Procedūros rezultatas buvo toks, kad pareiškėjo organizuojamas mitingas buvo suderintas kitu administraciniu aktu, o dėl pasikeitusių aplinkybių nebetinkamas administracinis aktas buvo pripažintas negaliojančiu.
4.4. Susirinkimų laisvė negali pažeisti kitų Konstitucijoje įtvirtintų vertybių. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną, institucija ar pareigūnas, priimdamas sprendimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos, turi išsiaiškinti, ar susirinkimas nepakenks valstybės arba visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ar dorovei, nepažeis viešosios tvarkos, kitų asmenų teisių ir laisvių. Tiek susirinkimo organizatorius, tiek susirinkimą derinančios ir kitos institucijos ir pareigūnai turi reaguoti į pasikeitusias aplinkybes ir imtis priemonių, kad susirinkimas nepakenktų valstybės ar visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ar dorovei, nepažeistų viešosios tvarkos, kitų asmenų teisių ir laisvių.
4.5. Įsakyme išsamiai aptartos paaiškėjusios aplinkybės, lėmusios jo priėmimą (Bibliotekos raštas dėl patekimo į Biblioteką, Lietuvos Respublikos generalinio komisaro nuomonė, VSD riboto naudojimo informacija apie tikėtinas grėsmes valstybės ir visuomenės saugumui bei viešajai tvarkai ir kt.).
4.6. Savivaldybė, spręsdama dėl 2021 m. liepos 2 d. Įsakymo panaikinimo, vadovavosi Savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi bei Susirinkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, kurios, atsakovo nuomone, suteikia Administracijos direktoriui teisę pripažinti negaliojančiu savo paties priimtą įsakymą derinimo procese, kai paaiškėja, jog toks įsakymas dėl pasikeitusių aplinkybių neatitinka reikalavimų užtikrinti, kad susirinkimas nepakenktų valstybės ar visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ar dorovei, nepažeistų viešosios tvarkos, kitų asmenų teisių ar laisvių. Kitoks šių teisės aktų aiškinimas leistų teigti, kad yra susidariusi legislatyvinė omisija, nes įstatymai nenustato teisinio mechanizmo, kaip susirinkimų organizatoriui ir derinančioms bei kitoms institucijoms reaguoti į jau po derinimo pasikeitusias faktines ir teisines aplinkybes.
4.7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.78 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negaliojantis, atitinkamai 2021 m. liepos 2 d. Įsakymas laikytinas negaliojančiu.
4.8. Nors pareiškėjas teigė, kad teritorija, kurioje planuojama vykdyti susirinkimą, yra 4 000 kv. m dydžio, tačiau neįvertinta, kad joje auga medžiai, stovi skulptūra, įrengti suoliukai, apšvietimo stulpai ir kita miesto infrastruktūra, kuri mažina plotą. Gynėjų gatvėje yra įrengtos automobilių stovėjimo vietos, kurios nebus atlaisvintos. Pareiškėjas iš dalies ir pats pripažįsta, kad plotas nėra pakankamas, nes nurodo, kad galėtų tilpti 8 000 žmonių, o 2021 m. birželio 25 d. pranešime apie planuojamą susirinkimą nurodė maksimalų 15 000 žmonių skaičių. Žiniasklaidai pareiškėjas yra nurodęs, kad planuoja surinkti į mitingą 50 000 žmonių.
4.9. Vien formalus Lietuvos šeimų sąjūdžio atsiribojimas nuo riaušėse dalyvavusių asmenų negali reikšti ir nereiškia, kad šio sąjūdžio nariai ir kiti susiję asmenys nedalyvavo 2021 m. rugpjūčio 10 d. vykusiose riaušėse. Mitinge, virtusiame riaušėmis, dalyvavo ir daug Šeimų sąjūdžio narių, apie tai pranešė ir žiniasklaida. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo deklaruojamas atsiribojimas nuo riaušėse dalyvavusių asmenų laikytinas formaliu. Pareiškėjas nurodo, kad institucijos turi užtikrinti saugumą ir suvaldyti grėsmes žmonių sveikatai ir dorovei, tačiau pamiršta, kad turi pareigas ir renginio organizatoriai. Po to, kai buvo priimtas Įsakymas, su pareiškėju buvo suderinta kita organizuojamo mitingo vieta, kuri yra saugesnė ir priimtinesnė policijai. Jokios pareiškėjo teisės į tinkamą susirinkimo organizavimą tokiu būdu nebuvo pažeistos – pareiškėjas norimą susirinkimą faktiškai organizavo.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Vilniaus AVPK atsiliepime nurodė, kad, siekiant išlaikyti Susirinkimų įstatyme nustatytą atstumą iki Seimo ir užtikrinti netrikdomą Bibliotekos ir kitų šalia esančių institucijų, įmonių veiklą, mitingo dalyviai fiziškai netilptų numatytoje renginio vietoje ir įstatyme nustatyto atstumo nebūtų paisoma. Dėl didelio mitingo dalyvių skaičiaus eitynių metu būtų trikdoma įmonių ir įstaigų, esančių Gedimo pr., veikla, būtų trikdomas eismas Gedimino pr. ir aplinkinėse gatvėse. Atsiradus tam tikroms aplinkybėms (sprogstamieji užtaisai, provokacijos, melagingi pranešimai ir kt.) ir kilus panikai, dėl didelio renginio dalyvių skaičiaus atsirastų pavojus susidaryti žmonių spūstims, dėl to galėtų būti sužaloti ar net žūti mitingo dalyviai. Tokio didelio masto eitynės nuo Katedros aikštės Gedimino prospektu nėra tinkama renginio forma, o vieta prie Seimo nėra tinkama ir saugi vieta tokio masto mitingui rengti.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
8. VSD atsiliepime palaikė Administracijos atsiliepime išdėstytus argumentus ir nurodė:
8.1. Įsakymas buvo parengtas atsižvelgiant į aktualias teisės aktų nuostatas bei išsamiai įvertinus susiklosčiusia faktine situaciją, aiškiai išdėstant tokio sprendimo priėmimo motyvus.
8.2. Susirinkimų teisė nėra absoliuti, privalu tiek organizuojant susirinkimą jo organizatoriams, tiek jį suderinant atsakingoms institucijoms išsiaiškinti, ar konkrečiu metu, konkrečioje vietoje, konkrečiu laiku vyksiantis susirinkimas nepakenks valstybės ar visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ar dorovei, nepažeis viešosios tvarkos, kitų asmenų teisiu ir laisvių. Po 2021 m. rugpjūčio 10 d. mitingo prie Lietuvos Respublikos Seimo, pasibaigusio riaušėmis, iškilo būtinybė persvarstyti 2021 m. liepos 2 d. Įsakymą. Visa ši faktinė informacija rodė, kad ketinamas surengti mitingas prie įstatymų leidžiamosios valdžios pastato per mažoje teritorijoje pagal planuojamą dalyvių skaičiui gali kelti grėsmę.
8.3. VSD, atsakydamas į atsakovo 2021 m. rugpjūčio 10 d. užklausimą, pateikė situacijos vertinimą. VSD rašte dalis išdėstytos informacijos yra įslaptinta Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, tačiau įslaptinta informacija nebuvo vienintelė informacija, lėmusi skundžiamo Įsakymo priėmimą, tačiau reikšminga, detalizuojanti ir sukonkretinanti viešus duomenis. Įslaptintos informacijos naudojimas tiek administracinėje procedūroje, tiek administraciniame teisminiame nagrinėjame nėra draudžiamas, jeigu ji nėra vienintelė.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjo R. G. skundą tenkino – panaikino Įsakymą ir priteisė 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Administracijos direktorių, siekdamas suorganizuoti susirinkimą 2021 m. rugsėjo 10 d. 10–17 val. prie Lietuvos Respublikos Seimo, Gedimino pr. 53, nuo Bibliotekos pusės, nurodė, kad susirinkimo forma: demonstracija, eitynės nuo Katedros su protesto mitingu prie Seimo, dalyvių skaičius: ne mažiau kaip 7 000 ir ne daugiau kaip 15 000. Administracijos direktoriaus 2021 m. liepos 2 d. Įsakymu pareiškėjo organizuojamos eitynės ir mitingas buvo suderinti. 2021 m. rugpjūčio 11 d. raštu Savivaldybė, reaguodama į 2021 m. rugpjūčio 10 d. įvykius prie Seimo rūmų, kreipėsi į VSD su prašymu įvertinti mitingų organizatorius ir galimas grėsmes valstybės ar visuomenės saugumui, kurios gali kilti ateityje šių organizatorių organizuojamuose susirinkimuose. 2021 m. rugpjūčio 24 d. pranešimu apie organizuojamą susirinkimą pareiškėjas kreipėsi į Administracijos direktorių, siekdamas organizuoti susirinkimą 2021 m. rugsėjo 10 d. 17–22 val. prie Lietuvos Respublikos Seimo, Gedimino pr. 53, Vilniuje, nurodydamas, kad susirinkimo forma – protesto mitingas, o dalyvių skaičius – 7 000–15 000. 2021 m. rugpjūčio 26 d. VSD pateikė Savivaldybei raštą Nr. 19-771 RN „Dėl susirinkimų organizavimo ir galimų grėsmių“. Skundžiamu Įsakymu pripažintas netekusiu galios 2021 m. liepos 2 d. Įsakymas, kuriuo buvo suderintas pareiškėjo organizuotas mitingas pagal 2021 m. birželio 25 d. pranešimą.
11. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Konstitucijos 36 straipsnyje bei Konvencijos 11 straipsnyje įtvirtintą teisę į taikius susirinkimus bei Konstitucinio Teismo bei EŽTT praktiką, nurodė, jog šiuo atveju faktiškai susidarė situacija, kuomet susirinkimo laisvė buvo apribota, nes Savivaldybė, taikydama Susirinkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatytą procedūrą (pranešimo apie susirinkimą derinimą), Įsakymu panaikino 2021 m. liepos 2 d. Įsakymą, kuriuo pareiškėjui buvo suderintas Mitingas.
12. Vertindamas, ar susirinkimo laisvės ribojimas atitinka proporcingumo principą ir yra pakankami faktiškai pagrįstas, teismas pažymėjo, jog Įsakyme nėra nuodyta, kokias reikšmingas neigiamas pasekmes sukeltų Mitingas Bibliotekos darbui, remtasi vien tik nusiskundimais dėl ankstesnio mitingo dalyvių elgesio. Pasitarimo metu pareiškėjas sutiko, kad gali būti taikomos priemonės žmonių patekimui į Biblioteką, pripažino, kad ankstesnio mitingo atveju buvo padaryta klaida, nes nepasirūpinta tualetais. Taigi iš Įsakymo turinio galima tik nuspėti, jog turimi omenyje hipotetiniai Bibliotekos darbo sunkumai, tačiau iš Įsakymo motyvų niekaip negalima daryti išvados, kad Bibliotekos darbo sunkumai negalėtų būti išspręsti arba būtų tokie reikšmingi, kad dėl jų galėtų būti apribota susirinkimų laisvė. Susirinkimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma, teismo vertinimu, neleidžia nutraukti dar neprasidėjusio susirinkimo.
13. Vertindamas skundo argumentus dėl pakankamo ploto Mitingui, teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovas niekaip nepagrindė Įsakyme nurodytų skaičiavimų, t. y. nei kodėl skaičiuojamas 2 000 kv. m plotas, nei kaip (pagal kokius kriterijus) apskaičiavo, kad plotas yra nepakankamas planuojamam dalyvių skaičiui, t. y. nepaneigė derinimo metu pareiškėjo išsakytų argumentų. Taip pat Administracija niekaip nepagrindė, kodėl specialiajam transportui reikalingas pravažiavimas būtent Gynėjų gatve ir kodėl būtinai suplanuoto mitingo metu negali būti apribotas naudojimasis automobilių stovėjimo aikštelėmis. 2021 m. liepos 2 d. Įsakyme buvo numatyta, kad Gynėjų gatvės dalis nuo A. Tumėno gatvės bus uždaryta (eismas ribojamas), taip pat ir automobilių stovėjimo vietų eismas apribotas (4.3 punktas). Taigi atsakovo pozicija dėl specialiojo transporto privažiavimo kardinaliai pasikeitė nenurodant motyvų. Atsakovas nebandė ieškoti alternatyvių sprendimų ir neįvertino, kad specialiajam transportui galėtų užtekti tų vietų (pavyzdžiui, ten, kur susirinkimai pagal įstatymą ribojami paliekant 75 metrus nuo Seimo rūmų).
14. Įsakyme remiamasi Lietuvos policijos generalinio komisaro žiniasklaidoje paviešinta nuomone, kad masiniai renginiai Nepriklausomybės aikštėje negali vykti. Tokia nuomonė, teismo vertinimu, yra subjektyvus įsivaizdavimas ir nėra oficiali Lietuvos policijos pozicija, ji nėra pagrįsta konkrečiais duomenimis. Derinimo posėdžio metu Vilniaus AVPK atstovas neišsakė kategoriškos nuostatos, kad masiniai renginiai Nepriklausomybės aikštėje apskritai negali vykti. Įsakyme motyvai, kodėl renginiai Nepriklausomybės aikštėje negali vykti, nėra išdėstyti, o nuoroda į išsakytą nuomonę negali būti laikoma objektyviu pagrindu riboti susirinkimų laisvę. Įsakyme pateikta nuoroda į VSD Savivaldybei pateiktą riboto naudojimo informaciją apie tai, kad (duomenys neskelbtini), tačiau Įsakyme nėra remiamasi aplinkybėmis, kad „Šeimų sąjūdžio“ (kurio vadovas yra (duomenys neskelbtini) aktyvistai, kurie dalyvavo riaušėse, organizuoja arba rengiasi dalyvauti ir Mitinge. Be to, Administracija neatskiria asmenų, kurie siekia pasinaudoti susirinkimų laisve ir dalyvauti taikiame mitinge (nors ir protesto tikslais), nuo asmenų, kurie dalyvavo riaušėse ar planuoja riaušes. Iš VSD į bylą pateikto 2021 m. rugpjūčio 26 d. rašto Savivaldybei išrašo (neįslaptintos dalies) matyti, (duomenys neskelbtini). Taigi VSD atskiria Mitingo organizatorius nuo riaušių dalyvių / organizatorių. VSD iš esmės remiasi bendro pobūdžio informacija apie padėtį Lietuvoje ir Vakarų valstybėse, t. y. grėsmė matoma dėl bendros tendencijos priešiškoms valstybei jėgoms pasinaudoti protestais. Akivaizdu, kad bendra situacija Lietuvoje Įsakymo priėmimo metu nebuvo tokia grėsminga viešojo saugumo požiūriu, kad būtų reikėję įvesti nepaprastąją ar karo padėtį, esant kurioms, yra numatyti platesnio pobūdžio susirinkimų teisės suvaržymai. Administracija ir atsakingos institucijos neįvardijo aplinkybių, kodėl būtent ginčo Mitingo laikas ir vieta būtų sukėlęs tokią grėsmę, kad būtų pagrindas apriboti susirinkimo laisvę. Aplinkybė, jog Administracija 2021 m. rugpjūčio 11 d. viešai paskelbė, kad atšaukia visus suderintus leidimus gyventojų susirinkimams, rodo, kad ji tam tikru momentu laikėsi neindividualizuoto požiūrio į susirinkimų keliamas grėsmes, todėl ši aplinkybė papildomai sutvirtina išvadą, kad Administracija tinkamai nevertino būtent Mitingo vietos ir laiko keliamos grėsmės visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos požiūriu.
15. Teismas atkreipė dėmesį, jog nei Administracija, nei Vilniaus AVPK, nei VSD nepateikė objektyvių, tam tikrais faktais, skaičiavimais, specialistų tyrimais ir panašiomis priemonėmis gautų, realią grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai pagrindžiančių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad būtų neįmanoma užtikrinti visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, o iš esmės vadovavosi abstrakčiais argumentais, prielaidomis, samprotavimais, t. y. subjektyvaus pobūdžio vertinimais. Teismo vertinimu, pateiktos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad policijos pareigūnai negalėjo užtikrinti visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos.
16. Suderinimo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad numatė priemones, kurios valdytų galimų provokacijų ir pažeidimų riziką: numatė savanorius, kurie sektoriuose prižiūrėtų tvarką, saugotųsi nuo provokacijų ir bendradarbiautų su policija, siūlė pasitelkti saugos tarnybą, kad padėtų prižiūrėti tvarką, aptarė, kaip išskirti provokatorius ir išvengti anksčiau (2021 m. rugpjūčio 10 d. mitinge) padarytų klaidų. Taigi pareiškėjas konstruktyviai siekė suderinti Mitingo eigą ir užtikrinti, kad nekiltų grėsmė valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, jam tenkančių organizatoriaus pareigų nevengė.
17. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog Įsakymas buvo grindžiamas ne objektyviais faktais, skaičiavimais, specialistų tyrimais ir panašiomis priemonėmis gautais duomenimis, o iš esmės abstrakčiais argumentais, prielaidomis, samprotavimais, t. y. subjektyvaus pobūdžio vertinimais. Tokiu būdu buvo apribota Konstitucijoje (36 str.) įtvirtinta susirinkimų laisvė, taip pat pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtinti įstatymo viršenybės, išsamumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, objektyvumo ir proporcingumo principai.
18. Teismas netenkino atsakovo prašymo nutraukti bylą, nes nebuvo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnyje nustatytų bylos nutraukimo pagrindų. Įsakymas sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes – panaikinus Įsakymą, kuriuo buvo suderinta susirinkimo vieta, buvo apribota susirinkimų laisvė. Aplinkybė, kad pagal kitą pareiškėjo prašymą buvo suderintas renginys, gali rodyti atsakovo gerą valią, tačiau šios bylos aplinkybių vertinimo nekeičia, nes nėra teisiškai reikšminga Įsakymo teisėtumo požiūriu. Tai, kad buvo suderintas kitas susirinkimas, nepaneigia to, kad buvo nepagrįstai apribota susirinkimų laisvė ir pažeisti pareiškėjo ir kitų asmenų, ketinusių dalyvauti susirinkime, interesai.
III.
19. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – administracinę bylą nutraukti arba pareiškėjo skundą atmesti.
20. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
20.1. Aplinkybės, kuriomis grindžiamas Įsakymas, yra objektyvios. Šiuo atveju turėjo būti vertinama, ar objektyvių aplinkybių pakanka, kad galėtų būtu sprendžiama dėl susirinkimo vietos pakeitimo. Susirinkimų laisvė nebuvo ribojama, buvo sutarta (suderinta), kad mitingas bus organizuojamas kitoje vietoje. Priimant Įsakymą, buvo atsižvelgta į pareiškėjo 2021 m. birželio 25 d. pranešime nurodomą Mitinge dalyvausiančių asmenų skaičių, atstumą iki Seimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pastatų, Bibliotekos 2021 m. rugpjūčio 10 d. raštą, Nepriklausomybės aikštės faktinį plotą, Gynėjų gatvėje esančias automobilių stovėjimo vietas, Lietuvos policijos generalinio komisaro nuomonę bei VSD pateiktą informaciją. Esant kompetentingų institucijų pozicijos išreiškimui, kitoms objektyvioms aplinkybėms, Administracija negalėjo nereaguoti ir palikti galiojančio ydingo įsakymo, kuriuo, prieštaraujant institucijų pozicijai, vis tiek būtų organizuojamas mitingas prie Seimo. Ginčijamą Įsakymą Administracijos direktorius priėmė vadovaudamasis gauta oficialia institucijų pozicija ir surinktais objektyviais duomenimis, todėl Įsakymas gali būti vertinamas teisėtu tiek fakto, tiek teisės požiūriu. Taigi teismas netinkamai įvertino ginčijamo Įsakymo turinį, byloje esančius įrodymus ir neteisingai laikė, jog Įsakymas yra grindžiamas subjektyvaus pobūdžio vertinimais, o ne objektyviais duomenimis.
20.2. Priešingai nei nurodė teismas, byloje yra kilęs klausimas dėl teisinio reguliavimo srityje, kuri susijusi su savivaldybės galimybe peržiūrėti savo sprendimus dėl susirinkimų derinimo. Atsižvelgusi į tai, Administracija prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu bus laikoma, kad Įsakyme nurodytas teisinis pagrindas yra nepakankamas. Nors, atsakovo vertinimu, Įsakyme nurodytas teisinis pagrindas yra pakankamas.
20.3. Teismas netinkamai aiškino Susirinkimų įstatymo 9 straipsnio nuostatas. Susirinkimų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies formuluotė patvirtina, kad gali būti nutraukiamas susirinkimas, kuris dar nėra prasidėjęs – kai yra kėsinamasi padaryti nurodytas veikas. Priešingu atveju, t. y. žinant, kad susirinkimo metu bus padarytos teisei priešingos veikos ir vis tiek leidus organizuoti susirinkimą, tokiu būdu jau būtų leista padaryti pačias teisei priešingas veikas, sukelti žalą susirinkimo dalyviams ar kitiems asmenims, objektams, kadangi veikos galėtų būti nutraukiamos tik jau pradėtos, o ne tokios, kurias tik kėsinamasi padaryti. Be to, iš anksto žinant, kad susirinkimas turės būti nutrauktas Susirinkimo įstatymo 9 straipsnyje nurodytu pagrindu ir vis tiek leidus organizuoti patį susirinkimą, galėtų būti švaistomi ne tik organizatorių ištekliai, bet ir saugumą užtikrinančių subjektų ištekliai.
20.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčijamo Įsakymo panaikinimas nesukels jokių teisinių pasekmių pareiškėjui, jo teisių ir pareigų apimties nepakeis ir tai pagrindas šią bylą nutraukti. Be to, šios bylos nagrinėjimas nebeaktualus ir tuo aspektu, kad buvo tęsiamos derinimo procedūros pagal naują pareiškėjo prašymą ir jo pageidaujamas mitingas jau buvo suderintas.
21. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, panaikinti Įsakymą ir administracinę bylą nutraukti arba pareiškėjo skundą atmesti.
22. VSD vertinimu, teismas pernelyg išplėtė Konstitucijoje (36 str.) įvirtintos susirinkimų laisvės ribas, nepagrįstai atmesdamas Administracijos argumentus. Kaip teisingai nurodo atsakovas, Susirinkimų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto konstrukcija neužkerta kelio atsakingoms institucijoms iš anksto žinant reikšmingą informaciją, kol susirikimas nėra prasidėjęs, vykdyti prevencinius veiksmus ir neleisti susidaryti aplinkybėms teisei priešingoms veikoms įvykti ar galimai žalai kilti, t. y. koreguoti susirinkimo vykimo sąlygas. Šiuo atveju pareiškėjui ir jo atstovaujamai visuomenės grupei buvo sudarytos sąlygos įgyvendinti teisę į susirinkimą (teisė nebuvo draudžiama ar ribota) kitoje vietoje. Kadangi pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeitė – jis galėjo įgyvendinti ir įgyvendino savo teisę į susirinkimą, jo teisės (interesai) objektyviai nebuvo pažeisti, todėl administracinė byla nutrauktina.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 30-23776/21, kuriuo netekusiu galios pripažintas Administracijos direktoriaus 2021 m. liepos 2 d. įsakymas Nr. 30-1773/21, kuriuo buvo suderinti pareiškėjo R. G. 2021 m. rugsėjo 10 d. organizuojamos eitynės ir mitingas: nuo 10 val. eitynių dalyviams rinktis Katedros aikštėje, 10.30 val. eiti nuo Katedros aikštės Gedimino prospektu į Nepriklausomybės aikštės dalį priešais Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, kur 11.30–17 val. vyks mitingas, teisėtumo ir pagrįstumo.
24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Įsakymą, konstatavęs, kad Įsakymas buvo grindžiamas ne objektyviais duomenimis, o iš esmės abstrakčiais argumentais, prielaidomis, samprotavimais, t. y. subjektyvaus pobūdžio vertinimais. Tokiu būdu buvo apribota Konstitucijoje (36 str.) įtvirtinta susirinkimų laisvė, taip pat pažeisti VAĮ įtvirtinti įstatymo viršenybės, išsamumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, objektyvumo ir proporcingumo principai.
25. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad aplinkybės Įsakymo pakeitimui buvo objektyvios ir jos buvo pakankamos, o teismas netinkamai įvertino ginčijamo Įsakymo turinį, byloje esančius įrodymus ir neteisingai laikė, jog Įsakymas yra grindžiamas subjektyvaus pobūdžio vertinimais, o ne objektyviais duomenimis.
26. Konstitucijos 36 straipsnyje nurodyta, kad negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. sausio 7 d. nutarime yra suformavęs konstitucinius reikalavimus, aktualius organizuojant susirinkimą, ir pažymėjęs, kad įstatyme nustatyti susirinkimų vietos, laiko ir formos reikalavimai negali paneigti Konstitucijos 36 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad taikių susirinkimų laisvė negali būti ribojama, išskyrus, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves.
27. Asmens teisė į taikius susirinkimus įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnyje. EŽTT nurodo, kad kišimasis į taikių susirinkimų ir asociacijos laisvę bus laikoma Konvencijos 11 straipsnio pažeidimu, nebent tai yra „nustatyta įstatymo“, siekiama vieno ar kito teisėto tikslo pagal šio straipsnio 2 dalį ir yra būtinas demokratinėje visuomenėje, kad būtų pasiekti aptariami tikslai (2013 m. balandžio 11 d. sprendimas byloje Vyerentsov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 20372/11, 51 punktas). Kiekvienos įtampos ir karšto oponuojančių grupių nuomonių apsikeitimo demonstracijos metu tikimybės laikymas pagrindu ją uždrausti atimtų iš visuomenės galimybę išklausyti skirtingas nuomones bet kuriuo klausimu, pažeidžiančiu daugumos nuomonės jautrumą (EŽTT 2001 m. spalio 2 d. sprendimas byloje Nr. 29221/95 ir 29225/95 Stankov ir Jungtinė Makedonijos Organizacija Ilinden prieš Bulgariją, 107 punktas; 2010 m. spalio 21 d. sprendimas byloje Nr. 4916/07, 25924/08 ir 14599/09 Alekseyev prieš Rusiją, 77 punktas).
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš ginčijamo Įsakymo, pagrindinės aplinkybės, lėmusios Įsakymo priėmimą, kitaip tariant – ankstesnio atsakovo administracinio sprendimo, kuriuo buvo suderinti pareiškėjo organizuojami eitynės ir mitingas, pripažinimą netekusiu galios, buvo šios: naujai gautas Bibliotekos raštas dėl sutrikdyto jos darbo per 2021 m. rugpjūčio 10 d. mitingą; Lietuvos policijos generalinio komisaro nuomonė viešojoje erdvėje ir policijos atstovų nuomonė 2021 m. rugpjūčio 31 d. susitikime dėl to, kad masiniai renginiai prie Seimo negalimi; naujai gauta VSD informacija apie galimas grėsmes valstybės ir visuomenės saugumui bei viešajai tvarkai; įvertinimas, kad Nepriklausomybės aikštėje nėra pakankamai vietos, negali tilpti planuojamas dalyvių skaičius.
29. Pažymėtina, kad vienos iš atsakovo nurodomų aplinkybių, sudariusių pagrindą priimti Įsakymą, nėra naujai paaiškėjusios, o yra susijusios su aplinkybių, sudariusių pagrindą priimti Administracijos direktoriaus 2021 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. 30-1773/21, kuriuo buvo suderinti pareiškėjo R. G. 2021 m. rugsėjo 10 d. organizuojamos eitynės ir mitingas, pakartotiniu įvertinimu. Pavyzdžiui, aplinkybė, kad Nepriklausomybės aikštėje vis tik nėra pakankamai vietos, joje negali tilpti planuojamas dalyvių skaičius (dėl planuojamo susirinkimo vietos ir jos ploto) nėra naujai paaiškėjusi, ji turėjo ir galėjo būti įvertinta dar priimant Administracijos direktoriaus 2021 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. 30-1773/21, kuriuo buvo suderinti pareiškėjo R. G. 2021 m. rugsėjo 10 d. organizuojamos eitynės ir mitingas. Tačiau pirmą kartą svarstydamas pareiškėjo prašymą atsakovas tokių susirinkimo kliūčių neįžvelgė.
30. EŽTT savo praktikoje nurodo, kad įprastas naudojimasis teise į taikius viešus susirinkimus, asmenų susibūrimas viešoje vietoje neišvengiamai tam tikru mastu sutrikdo įprastą žmonių gyvenimą. Teismo vertinimu, vien tik tai, kad planuojami susirinkimai sukels rimtų problemų laisvam žmonių judėjimui ir transportui, negali būti laikoma pakankama priežastimi uždrausti susirinkimų rengimą jų numatytose vietose. Išankstinio pranešimo ir leidimo procedūros tikslas yra būtent kompetentingos institucijos įgalinimas imtis priemonių surengti planuojamus susirinkimus. Kompetentinga institucija gali pašalinti arba sumažinti neigiamą susirinkimų poveikį laisvam žmonių ir transporto judėjimui taikydama tokias priemones, kaip pavyzdžiui, visuomenės informavimas apie būsimus susirinkimus, apylankų įrengimas, policijos pasitelkimas miniai kontroliuoti ir susirinkimo eigai palengvinti. Be to, siekdamos laikytis proporcingumo reikalavimo ir pasiekti teisingą konkuruojančių interesų pusiausvyrą, valdžios institucijos, prieš atsisakydamos leisti susirinkti, paprastai turėtų apsvarstyti priemones, kuriomis mažiau kišamasi į susirinkimų laisvę. Tokios priemonės, kaip siūlymas organizatoriams pakeisti susirinkimo vietą, datą ir (arba) laiką, sutrumpinti jo trukmę arba apriboti dalyvių skaičių, tam tikromis aplinkybėmis galėtų būti laikomos proporcingesnėmis priemonėmis nei visiškas draudimas (EŽTT 2022 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Mustafa Hajili ir kiti prieš Azerbaidžaną, pareiškimo Nr. 69483/13 ir kt., 62–63 punktai).
31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, inter alia į tai, kad atsakovas nesiėmė svarstyti priemonių, kurios mažiau ribotų pareiškėjo teisę į susirinkimų laisvę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo motyvus dėl nepakankamo ploto mitingui ir kitų su tuo susijusių aplinkybių (apsunkinto eismo ir pan.) laikė neobjektyviais.
32. Tokios aplinkybės, kaip netrikdomas Bibliotekos veikimo užtikrinimas ir reikiamo atstumo iki Seimo pastato užtikrinimas, kitaip tariant, Susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies reikalavimo įgyvendinimas, kad susirinkimai ar pavienio asmens akcija prie Lietuvos Respublikos Seimo pastato gali būti organizuojami ne arčiau kaip 75 metrai, yra aplinkybės, kurių įgyvendinimas turėjo būti įvertintas susirinkimo (mitingo ir eitynių) derinimo proceso metu. Byloje nėra duomenų, paneigiančių, kad netrikdomas Bibliotekos veikimas negalėjo būti užtikrinimas taikant organizacines priemones, pavyzdžiui, tokias, kaip nurodė pareiškėjas – laikinų užtvarų dėl patekimo į Biblioteką suformavimas, ar kad aplinkybės dėl mitingo organizavimo ne arčiau kaip 75 metrai iki Seimo pastato nebuvo galima užtikrinti taikant tokias organizacines priemones, kaip atitvarai ar pan. Argumentai, susiję su policijos atstovų nuomone, kad masiniai renginiai prie Seimo negalimi ar kad sudėtinga užtikrinti reikiamo atstumo iki Seimo pastato išlaikymą, taip pat, kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, nepagrįsti objektyviais duomenimis. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad iš Įsakymo motyvų negalima daryti išvados, jog Bibliotekos darbo sunkumai negalėtų būti išspręsti arba būtų tokie reikšmingi, kad dėl jų galėtų būti apribota susirinkimų laisvė, o nuoroda į išsakytą nuomonę dėl to, kad masiniai renginiai Nepriklausomybės aikštėje negali vykti, negali būti laikoma objektyviu pagrindu riboti susirinkimų laisvę.
33. Naujai gauta VSD informacija apie galimas grėsmes valstybės ir visuomenės saugumui bei viešajai tvarkai, kaip teisingai vertino ir pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nesudarė pagrindo taikyti absoliutų susirinkimų laisvės apribojimą pareiškėjo atveju.
34. EŽTT nurodo, kad taikūs dalyviai negali būti laikomi atsakingais už kitų padarytus smerktinus veiksmus (2007 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje Galstyan prieš Armėniją, pareiškimo Nr. 26986/03, 115 punktas). Tai galioja net ir tada, kai susirinkimas sukelia žalą ar kitokį sutrikimą (2014 m. gegužės 15 d. sprendimas byloje Taranenko prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 19554/05, 88 punktas). Valstybė, manydama arba žinodama apie susirinkimo laisvės įgyvendinimo metu galimą smurto proveržį, į pagalbą turėtų pasitelkti baudžiamojo persekiojimo priemones, o ne drausti patį renginį (2001 m. spalio 2 d. sprendimas byloje Stankov ir Jungtinė Makedonijos Organizacija Ilinden prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 29221/95 ir 29225/95, 94 punktas). Atkreiptinas dėmesys, jog asmens teisė naudotis susirinkimų laisve nesibaigia vien dėl atsitiktinio smurto ar kitokių neteisėtų kitų asmenų veiksmų, jei asmens ketinimai ir elgesys išlieka taikūs. Priešingu atveju būtų paneigta pati teisė į susirinkimų laisvę, o jos įgyvendinimas taptų neįmanomas (1991 m. balandžio 26 d. sprendimas byloje Ezelin prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 11800/85; 2004 m. gegužės 4 d. sprendimas byloje Ziliberberg prieš Moldovą, pareiškimo Nr. 61821/00).
35. Susirinkimų įstatymo 14 straipsnyje numatyta, kad policijos pareigūnai privalo sudaryti organizacines ir kitokias įstatymų numatytas galimybes teisėtiems susirinkimams organizuoti, susirinkimų organizatorių ir dalyvių, taip pat kitų asmenų teisėms ir laisvėms, valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai apsaugoti (2 d.). To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu policijos pareigūnai turi ar gauna kriminalinės žvalgybos informacijos apie grėsmes asmenų teisėms ir laisvėms, valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai, jie privalo imtis papildomų priemonių šioms grėsmėms pašalinti.
36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nurodo, jog iš Susirinkimų įstatymo (ypač 14 straipsnio 3 dalies) nuostatų matyti, kad, įstatymų leidėjo nuomone, netgi faktinės grėsmės valstybės ar visuomenės saugumui savaime nėra prielaida uždrausti eitynes, šiuo atveju reikalaujama, kad dėl tokių grėsmių valdymo ir jų pašalinimo būtų imtasi papildomų saugumo priemonių (2013 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2475/2013).
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, ginčijamu Įsakymu savo ankstesnį administracinį sprendimą (Administracijos direktoriaus 2021 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. 30-1773/21) pripažindamas netekusiu galios, vadovavosi Savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 15 d.), kurioje numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti, ir Susirinkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 1 d.), pagal kurią pranešimą apie organizuojamą susirinkimą derina savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo, susirinkimo organizatoriai ir policijos atstovas. Derinant pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, gali dalyvauti kitų įstaigų atstovai, specialistai.
38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad Savivaldos įstatymo 18 straipsnis yra bendra norma, apibrėžianti atitinkamų subjektų kompetenciją, kuri taikytina, jeigu nėra nustatytų specialių taisyklių. Ši norma negali būti aiškinama plečiamai ir negali būti taikoma nesilaikant kitų teisės aktų reikalavimų (2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-869-492/2020; 2014 m. spalio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A624-1563/2014; 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014).
39. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl viešojo administravimo subjekto teisės atšaukti priimtą teisės aktą ir remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, yra nurodęs, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje, vertindamas kompetentingos institucijos teisę peržiūrėti sprendimus, akcentuoja tai, kad tokiais atvejais turi būti laikomasi Sąjungos teisės bendriesiems principams būdingų reikalavimų, visų pirma kylančių iš teisinio saugumo principo ir iš jo išplaukiančio teisėtų lūkesčių apsaugos principo (2015 m. gruodžio 10 d. sprendimas byloje Valsts ieņēmumu dienests prieš „Veloserviss“ SIA Nr. C-427/14). Kompetentingos institucijos teisė peržiūrėti sprendimą, susijusį su trečiųjų asmenų teisių apimtimi, yra siejama su aplinkybe, kad institucija turi naujos informacijos ir taip pat su akivaizdumo sąlyga, kad institucija, priimdama šiuo metu siekiamą panaikinti sprendimą, šios naujos informacijos nežinojo ar neturėjo žinoti (2017 m. kovo 16 d. sprendimas byloje Valsts ieņēmumu dienests prieš „Veloserviss“ SIA Nr. C-47/16) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1710-822/2021; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3230-968/2021; 2022 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-451-821/2022).
40. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Susirinkimų įstatymo 9 straipsnio nuostatas, kurio 1 dalis patvirtina, kad gali būti nutraukiamas susirinkimas, kuris dar nėra prasidėjęs – kai yra kėsinamasi padaryti nurodytas veikas.
41. Surinkimų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad policijos pareigūnai susirinkimą ar pavienio asmens akciją gali nutraukti, kai dalyviai: yra ginkluoti (<...>) arba turi lengvai užsidegančių, stipriai veikiančių arba radioaktyviųjų medžiagų, alkoholinių gėrimų; yra apsirengę karine uniforma arba apsiginklavę apsaugine ginkluote (šalmais, neperšaunamomis liemenėmis ir kt.), slepia veidus kaukėmis ar yra kitaip užsimaskavę, kad negalėtų būti atpažinti, jeigu tai rodo jų pasiruošimą daryti teisės pažeidimus (1 p.); pasinaudodami susirinkimo galimybėmis pažeidžia viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, kėsinasi padaryti ar padaro nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai ar kitas tyčines nusikalstamas veikas žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, teisės normose įtvirtintiems dorovės principams, nuosavybei, asmens garbei ir orumui, visuomenės saugumui, valdymo ir viešajai tvarkai (2 p.); vairuodami transporto priemones ar kitais veiksmais trikdo ar kelia realią grėsmę eismo tvarkai ir saugumui, valstybės įstaigų, organizacijų ar savivaldybių įstaigų normaliai veiklai, gali sudaryti avarines situacijas įmonėse ar įstaigose, kurių veikla susijusi su degiais, sprogstamaisiais ar kitais pavojingais daiktais, kurių apyvarta ribojama įstatymais (3 p.); yra nuogi ar kitaip savo išvaizda ar turimais ir demonstruojamais daiktais pažeidžia teisės normose įtvirtintus dorovės principus (4 p.); tyčia šiurkščiai pažeidžia šio įstatymo nustatytą susirinkimų organizavimo tvarką (suderintą susirinkimo formą, vietą ar laiką) (5 p.).
42. Teisėjų kolegija pažymi, kad Susirinkimų įstatymo 9 straipsnyje reglamentuojama policijos pareigūnų teisė nutraukti susirinkimą ar pavienio asmens akciją, o ne viešojo administravimo subjekto, turinčio įgaliojimus suderinti pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, kompetencija. Kitaip tariant, šis straipsnis nereglamentuoja Administracijos direktoriaus administracinio sprendimo, kuriuo buvo suderintas susirinkimas, pripažinimo netekusiu galios atvejų. Šio straipsnio taikymas policijos pareigūnų kompetencijos srityje nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl jo taikymo ir aiškinimo klausimų nėra pagrindo analizuoti plačiau. Tačiau pažymėtina, kad iš šio straipsnio nėra pagrindo kildinti atsakovo teisę pripažinti netekusiu galios administracinį sprendimą, kuriuo buvo suderintas susirinkimo organizavimas. Tokie įgaliojimai nekyla ir iš Susirinkimų įstatymo 7 straipsnio, kuriame reglamentuojami pranešimo apie organizuojamą susirinkimą nagrinėjimo, derinimo tvarka ir terminai bei apskundimo tvarka.
43. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad administracinio sprendimo pripažinimas netekusiu galios yra reglamentuojamas VAĮ 16 straipsnyje (nuo 2020 m. lapkričio 1 d. galiojanti redakcija, TAR, 2020, Nr. 2020-12819). Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą: neteisėtą administracinį sprendimą (1 p.); teisėtą administracinį sprendimą, jeigu administracinio sprendimo pripažinimas netekusiu galios yra leidžiamas pagal kitus įstatymus arba jeigu administracinis sprendimas yra sąlyginis ir per nustatytą laikotarpį asmuo nustatytų sąlygų neįvykdo (2 p.). To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neteisėtas administracinis sprendimas netenka galios nuo viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pripažinti šį administracinį sprendimą netekusiu galios įsigaliojimo momento, išskyrus atvejus, kai šis sprendimas viešojo administravimo subjekto motyvuotu sprendimu netekusiu galios pripažįstamas nuo neteisėto administracinio sprendimo priėmimo momento (ab initio). Nuo priėmimo momento visais atvejais netekusiais galios pripažįstami administraciniai sprendimai, priimti dėl asmens daromo neteisėto poveikio ar apgaulės panaudojimo.
44. Pažymėtina, kad VAĮ 10 straipsnio, reglamentuojančio administracinių sprendimų priėmimą, 5 dalyje, nustatančioje reikalavimus tokio akto turiniui, nurodyta, kad jame, be kita ko, turi būti nurodyta: atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos (4 p.); administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.); administracinio sprendimo motyvai (6 p.). Šie reikalavimai siejami su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010; 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2021 m. spalio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1710-822/2021). Tačiau atsakovas byloje nagrinėjamu atveju VAĮ 16 straipsniu Įsakyme nesivadovavo ir savo teisės pripažinti administracinį sprendimą negaliojančiu iš šio straipsnio nekildino. Taigi VAĮ 16 straipsnis nesudaro Įsakymo teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos atveju nenustatė aplinkybių, kurios pagrįstų VAĮ 16 straipsnio nuostatų taikymą.
45. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas nepagrindė, jog nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves ir apriboti pareiškėjo teisę į susirinkimų laisvę. Atsižvelgiant į tai, kad vienos iš atsakovo nurodomų aplinkybių, sudariusių pagrindą priimti Įsakymą ir atšaukti suplanuotą susirinkimą, nebuvo naujai paaiškėjusios, o buvo susijusios su aplinkybių, sudariusių pagrindą priimti ankstesnį įsakymą, kuriuo buvo suderinti pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 10 d. organizuojamos eitynės ir mitingas, pakartotiniu įvertinimu, į tai, kad atsakovas nesiėmė svarstyti priemonių, kurios mažiau ribotų pareiškėjo teisę į susirinkimų laisvę, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovo nurodytos priežastys nelaikytinos pagrįstomis ir pakankamomis priežastimis, sudariusiomis pagrindą priimti ginčijamą Įsakymą ir Administracijos direktoriaus administracinį sprendimą, kuriuo buvo suderintas susirinkimo organizavimas, pripažinti netekusiu galios. Pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo ir įvertino bylos aplinkybes. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad pažeista pareiškėjo teisė turi būti ginama.
46. Nors atsakovas teigia, kad byla nutrauktina, nes Įsakymo panaikinimas nebėra teisiškai reikšmingas, kadangi planuoto mitingo data jau praėjo, be to, buvo tęsiamos derinimo procedūros pagal naują pareiškėjo prašymą, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ginčijamas administracinio akto teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas pagal jo priėmimo metu buvusią padėtį, į satisfakcinę kreipimosi į teismą išpildymo funkciją, vertina, kad byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo nagrinėjimas iš esmės yra reikšmingas siekiant užtikrinti gero viešojo administravimo standartus ir pareiškėjo teisę į veiksmingą teisinę gynybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-456-552/2017 ir kt.). Be to, pareiškėjui kreipiantis į teismą dėl Įsakymo panaikinimo, teisinis reguliavimas nesudarė sąlygų operatyviam skundų dėl organizuojamo susirinkimo suderinimo klausimų teisminiam nagrinėjimui. Įstatymų leidėjas operatyvų skundų dėl organizuojamų susirinkimų teisminio nagrinėjimo mechanizmą įtvirtino tik nuo 2023 m. balandžio 1 d. galiojančiame Surinkimų įstatyme, kuriame nurodyta, kad mero arba jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmai (neveikimas) ar pranešimo apie organizuojamą susirinkimą suderinimas per 2 darbo dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pranešimui apie organizuojamą susirinkimą suderinti pabaigos gali būti skundžiami pirmosios instancijos administraciniam teismui. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo gavimo teisme. Pirmosios instancijos administracinio teismo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 2 darbo dienas nuo šio sprendimo paskelbimo dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustato terminą atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti. Apeliacinis skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo gavimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (7 str. 7 d.).
Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą
47. Atsakovas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl galimybės peržiūrėti savo sprendimus dėl susirinkimų derinimo (jeigu Įsakymas bus vertinamas kaip neteisėtas). Teisėjų kolegija pažymi, kad kreipimąsi į Konstitucinį Teismą reglamentuoja ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, jog, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Vadinasi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu pats suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Ši teismo teisė nėra siejama su atitinkamais proceso dalyvių prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-548-858/2015; 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3833-520/2016).
48. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje dėl kreipimųsi į Konstitucinį Teismą vadovaujamasi nuostata, kad toks pateiktas prašymas teismui yra tik vada svarstyti kreipimosi į Konstitucinį Teismą galimybę; pateikto prašymo argumentai nesaisto teismo ir jis savarankiškai vertina prašymo pagrįstumą. Siekiant pasinaudoti teisine galimybe patikrinti atitinkamo teisės akto (jo dalies) atitikimą Konstitucijai, turi kilti teisinė abejonė dėl akto ar jo dalies prieštaravimo Konstitucijai paminėtais pagrindais ir tai turi būti teisiškai motyvuota. Tačiau, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą kiekvienas teismas sprendžia ad hoc (esant konkrečiai situacijai). Tai jo (galinčio besikreipti teismo į Konstitucinį Teismą) diskrecijos teisė, o kartu ir pareiga. Kreipimasis realizuotinas, kai yra pakankamai teisiškai pagrįsta abejonė, jog sprendžiant disputą taikytinas teisės aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662–2474/2011; 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556–2184/2013; 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2110-502/2021 ir kt.).
49. Atsakovas nurodo, kad byloje kilęs klausimas dėl jo teisės peržiūrėti savo sprendimą dėl susirinkimų derinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios teisės įgyvendinimas yra neabejotinai susijęs su pagrįstomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą pripažinti administracinį sprendimą negaliojančiu, todėl byloje nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kelti konstitucinės justicijos bylą atsakovo įgaliojimų peržiūrėti savo sprendimą dėl susirinkimų derinimo klausimu. Tai, ar atsakovas nurodė pakankamai pagrįstas priežastis, sudarančias pagrindą peržiūrėti savo sprendimą dėl susirinkimo derinimo, yra faktų vertinimo ir teisės taikymo klausimas, kuris priklauso bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai. Be to, administracinio sprendimo pripažinimas netekusiu galios yra reglamentuojamas VAĮ 16 straipsnyje. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šios bylos išnagrinėjimui nėra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Dėl pareiškėjo prašymo išslaptinti VSD medžiagą
50. VSD, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartį, vėliau – 2023 m. birželio 21 d. nutartį, pateikė teismui susipažinti įslaptintą dokumentą, kuris taip pat buvo teiktas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nagrinėjant šią administracinę bylą.
51. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 4 d. pateikė teismui prašymą inicijuoti VSD teismui pateiktų rašytinių įrodymų išslaptinimą ir leisti pareiškėjo atstovui susipažinti su minėtais rašytiniais įrodymais. Pareiškėjas 2023 m. birželio 26 d. prašymu prašė sudaryti galimybę pareiškėjo atstovui susipažinti su gautais dokumentais (VSD 2023 m. birželio 26 d. pateiktais duomenimis) atvykus į teismą arba skaitmenizuojant ir įkeliant juos į elektroninę bylą.
52. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. eI3-4775-1066/2021 kreipėsi į VSD dėl teismui teikiamos įslaptintos informacijos išslaptinimo. VSD 2021 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. 18-9040 informavo, kad, atsižvelgiant į tai, jog dar nėra suėję įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, įslaptinimo terminas, ir į tai, kad nėra išnykęs įslaptintos informacijos tikslingumas, buvo priimtas sprendimas įslaptintos informacijos neišslaptinti (b. l. 130–135).
53. Pažymėtina, kad informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, įslaptinimo terminas yra 5 metai (Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 8 str. 1 d. 4 p.). Atsižvelgusi į tai, taip pat į tai, kad byloje esančios VSD pateiktos įslaptintos medžiagos išslaptinimo klausimas jau buvo spręstas, įvertinusi byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad teisingam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui reikia pakartotinai kelti klausimą dėl byloje esančios įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, išslaptinimo. Todėl teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo išslaptinti byloje esančią VSD pateiktą įslaptintą informaciją ir leisti pareiškėjo atstovui susipažinti su šia medžiaga netenkina.
54. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Jolanta Malijauskienė
Veslava Ruskan