Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-1270-623-2010].doc
Bylos nr.: 2S-1270-623/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

      Civilinė byla Nr. 2S-1270-623/2010

Procesinio sprendimo kategorija 102.5;122.4.;

(S)

                                                                                                   

                                                              

                                                                     

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. lapkričio 22 d.

        Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Marijono Greičiaus,

Danutės Kutrienės, Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą

dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl termino palikimui pagal testamentą priimti pratęsimo, suinteresuoti asmenys E. O., Švenčionių rajono 1 notarų biuro notarė M. M.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė:

 

pareiškėjas R. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu (b.l. 16-17) prašydamas pratęsti R. B. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą palikimui pagal testamentą priimti, nes šis terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties – pareiškėjas nežinojo apie testamento egzistavimą.

              Švenčionių rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 22 d. nutartimi pareiškimą atmetė.

              Pareiškėjas R. B. padavė atskirąjį skundą dėl šios nutarties bei prašymą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti (b.l. 89). Pareiškėjas nurodė, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo nutartį gavo 2010-03-25 paštu. Įstatymu nustatytas terminas  baigėsi 2010-03-29, tačiau atskirojo skundo laiku nepadavė, kadangi byla sudėtinga, nėra suformuotos teismų praktikos, kai vykstant palikimo priėmimo procedūroms pagal įstatymą atsiranda testamentas. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad laikotarpyje nuo teismo nutarties gavimo iki atskirojo skundo parengimo buvo penkios nedarbo dienos.

              Švenčionių rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjo R. B. prašymą dėl termino atnaujinimo atskirajam skundui paduoti (b.l. 91-92). Teismas nurodė, kad termino praleidimo priežastys negali būti pripažinti svarbiomis, nes byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl nutarties apskundimo terminas prasidėjo nuo nutarties paskelbimo dienos – 2010-03-22, o ne nuo jos gavimo. Teismas taip pat pažymėjo ir tai, kad pareiškėjo atstovas įstojo į bylą nuo pat pareiškimo pateikimo teismui 2009-06-19, todėl manė, kad atstovaudamas pareiškėją turėjo per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį pakankamai laiko nagrinėti teismų praktiką.

              Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą (b.l. 95-96) prašydamas panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010-04-16 nutartį ir atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti bei nurodo, kad dėl advokato užimtumo kitose bylose, advokatas negalėjo nustatytu terminu parengti ir paduoti atskirąjį skundą. Be to, byla yra sudėtinga, nėra suformuotos teismų praktikos kaip turėtų būti sprendžiamos tokio pobūdžio bylos.

 

 

Atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės (CPK 337 str. 2 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas R. B. kreipėsi į teismą prašydamas pratęsti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, tačiau Švenčionių rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 22 d. nutartimi pareiškimą atmetė. Dėl šios nutarties pareiškėjas padavė atskirąjį skundą bei prašymą dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo ir šią nutartį pareiškėjas apskundė apeliacinės instancijos teismui. 

XXXVIII skyriaus normos (CPK 576-578 straipsniai) reglamentuoja bylų nagrinėjimą ypatingosios teisenos tvarka. CPK 578 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo išsprendžiamas teismo nutartimi, o 2 dalyje – kad dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, gali būti duodamas atskirasis skundas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ypatingoji teisena – neginčo teisena. Šis ypatumas lemia ir teisinio reguliavimo ypatumus, todėl CPK 578 straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka nekilo ginčas. Tuo paaiškinama ir CPK 578 straipsnio 2 dalies norma, kurioje nenustatyta, kaip turi būti skundžiamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo tenkinamas pareiškėjo pareiškimas atnaujinti įstatymo nustatytą terminą. Ginčyti tokį procesinį teismo sprendimą byloje dalyvaujantys asmenys teisinį suinteresuotumą įgyja tais atvejais, kai proceso operatyvumo ir ekonomiškumo tikslais CPK 443 straipsnio 7 dalies pagrindu byla nagrinėjama ypatingąja teisena, neatsižvelgiant į tai, kad nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka turi būti laikomasi civilinio proceso principų, įskaitant ir asmens teisės į tinkamą procesą principą. Tinkamas byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių įgyvendinimas inter alia užtikrinamas proceso teisės normų nustatytais procesiniais terminais bei teismo posėdžių, kurie priklausomai nuo nagrinėjamos civilinės bylos pobūdžio ir priimtų procesinių sprendimų reglamentuojami skirtingai, forma. Pirmosios instancijos teismo nutarčiai apskųsti nustatytas septynių dienų apskundimo terminas (CPK 335 straipsnis), tuo tarpu teismo sprendimui – trisdešimties ir keturiasdešimties dienų terminai. Skiriasi ir skundų dėl šių teismo procesinių sprendimų nagrinėjimo forma. Apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą dėl teismo nutarties nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu (CPK 336 straipsnis). Tuo tarpu apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, t. y. kviečiant į jį byloje dalyvaujančius asmenis, išskyrus atvejus, kai CPK numato kitaip (CPK 153 straipsnio 1 dalis). CPK 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V skyrius ir kiti įstatymai. Taigi ypatingojoje teisenoje taikomos ir bendrosios ieškinio teisenos normos. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo, kai kyla ginčas dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylą išsprendžia iš esmės priimdamas teismo sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis). Tokį procesinį sprendimą suinteresuotas asmuo gali apskųsti apeliaciniu skundu per CPK 307 straipsnyje nustatytą terminą. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, išskyrus CPK nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis c. b. 3K-3-115/2010).

Šioje byloje kilo ginčas dėl teisės tarp pareiškėjo R. B. ir suinteresuoto asmens E. O. , todėl atsižvelgiant į aukščiau suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, byla pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo pirmosios instancijos teisme turėjo būti išnagrinėta priimant sprendimą, o ne nutartį, taigi terminą atskirojo skundo dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010-04-16 nutarties padavimui tikslinga atnaujinti, o atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija, atnaujindama terminą atskirajam skundui paduoti taip pat atsižvelgia į apeliacijos teisę, kuri yra viena iš pagrindinių šalių procesinių teisių bei įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ratifikuotos Lietuvos Respublikos 1995 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. I-865, Septintojo protokolo 2 straipsnio nuostatose, kuriame nustatoma, kad šalims turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus antrosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesinės teisės normas, todėl žemesnės instancijos teismo nutartis naikintina (CPK 337 str. 2 p.).

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 2 p., kolegija

 

n u t a r ė:

 

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

              Atnaujinti pareiškėjui R. B. terminą atskirajam skundui paduoti, o atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti Švenčionių rajono apylinkės teismui.

             

             

Kolegijos pirmininkas                                                                                          Marijonas Greičius

 

 

Teisėjos                                                                                     Danutė Kutrienė

                                                                     

         

               Neringa Švedienė