Administracinė byla Nr. eA-1086-525/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15829-2016-3
Procesinio sprendimo kategorija 17.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų K. R., V. K., G. K., V. J., K. N., A. N., A. B. ir I. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus skundą atsakovams K. R., V. K., G. K., V. J., K. N., A. N., A. B. ir I. B. dėl deklaracijų apie statybos užbaigimą panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – ir pareiškėjas, Skyrius) 2016 m. gegužės 4 d. kreipėsi į teismą su skundu (ieškiniu), kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti 2015 m. liepos 20 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 2 (patvirtinus deklaraciją suteiktas Nr. UDT-00-150731-01409) (toliau – ir Deklaracija Nr. 2),
2015 m. rugpjūčio 3 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 (patvirtinus deklaraciją suteiktas Nr. UDT-00-150806-01439) (toliau – ir Deklaracija Nr. 1) bei 2015 m. rugpjūčio 3 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 3 (patvirtinus deklaraciją suteiktas Nr. UDT-00-150806-01440) (toliau – ir Deklaracija Nr. 3) (toliau kartu – ir Deklaracijos) galiojimą.
2. Pareiškėjas teigė, jog, patikrinus aplinkybes, susijusias su uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „TNN“ (šiuo metu bankrutavusi ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro) pastatytų statinių, esančių žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statyba, nustatyta, kad Deklaracijos yra neteisėtos, nes nukrypimai nuo statinio projekte nurodytų bendrųjų statinio rodiklių yra esminiai. Su prašymais patvirtinti Deklaracijas pateikto 2015 m. kovo 23 d. statybos leidimo Nr. LNS-01-150323-00294 (toliau – ir Leidimas) duomenys neatitiko to statybą leidžiančio dokumento (Leidimo), kurį išdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija), nors šių dokumentų numeriai sutampa, t. y. leista statyti du vienbučius gyvenamuosius namus, tačiau Skyriui pateiktas statybos leidimas neva leido statyti penkis vienbučius namus. Pareiškėjas toliau patikslintame skunde išdėstė argumentus, kuriais remdamasis tvirtino, jog kilęs ginčas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui.
3. UAB „TNN“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip pateiktą praleidus terminą ieškiniui pareikšti, o netenkinus šio prašymo, atmesti kaip nepagrįstą.
4. UAB „TNN“ teigė, jog, kadangi patikrinimo aktai Nr. DTA-23, Nr. DTA-24 ir
Nr. DTA-25 dėl deklaracijų apie statybos užbaigimą surašyti 2016 m. vasario 29 d., ieškinys turėjo būti pareikštas iki 2016 m. gegužės 1 d. (per 2 mėnesius, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPISVPĮ) 23 str. 1 d. 8 p.), tačiau pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2016 m. gegužės 4 d., t. y. praleidęs šį terminą, ir nepateikė prašymo šį terminą atnaujinti. UAB „TNN“ toliau išdėstė poziciją, jog ginčas teismingas administraciniam teismui.
5. UAB „TNN“ nesutiko su pareiškėjo vertinimu, kad yra esminių nukrypimų nuo statinio projekte nurodytų bendrųjų statinio rodiklių. Leidimas leido statyti du vienbučius gyvenamuosius namus, kurių bendras plotas – 566,75 kv. m, naudingas plotas – 566,75 kv. m, tūris – 2 680 kub. m. Žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatyti statiniai faktiškai neviršija šių rodiklių, nes gyvenamųjų namų bendras plotas – 517,98 kv. m, naudingas plotas – 502,60 kv. m, tūris – 2 040 kub. m. Žemės sklypo užstatymas ir užstatymo intensyvumas taip pat neviršija leistinų parametrų. UAB „TNN“ įsitikinimu, siekdamas teisingai išnagrinėti ginčą, teismas turi įvertinti ir projekto vadovo, kurį pasitelkė bendrovė dokumentacijai parengti, – architekto L. B. – veiksmus. UAB „TNN“ atkreipė dėmesį ir į tai, kad Inspekcija dėl susidariusios situacijos 2016 m. vasario 26 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, todėl yra pagrindas sustabdyti bylos nagrinėjimą iki kol bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas ir išspręstas Leidimo autentiškumo klausimas. UAB „TNN“ pabrėžė, jog asmenys, įsigiję ginčo gyvenamuosius namus, laikytini sąžiningais įgijėjais, todėl jų teisės taip pat turėtų būti ginamos.
6. Atsakovas K. R. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
7. K. R. tvirtino, jog sprendimą pirkti vienbutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), priėmė remdamasis nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla ir duomenimis Nekilnojamojo turto registre, kuriuose aiškiai nurodyta, jog statybos užbaigtos laikantis reikalavimų, namui suteiktas gyvenamasis adresas. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) galėjo tikrinti statybas, kai jos buvo vykdomos laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. rugpjūčio mėn., tačiau į teismą kreipėsi praėjus 10 mėnesių po statybų užbaigimo, ieškiniu iš esmės pripažindama savo pačios netinkamą darbą. Tokie veiksmai grubiai pažeidžia teisėtus lūkesčius ir bendrą teisinės valstybės tvarką, kuomet piliečiai gali pasitikėti valstybės institucijų teikiama informacija ir jos pagrindu priimti atitinkamus sprendimus. K. R. atkreipė dėmesį į tai, kad kaimyniniuose sklypuose vykdomi arba jau įvykdyti analogiški projektai, kai viename sklype statomi 4–5 vienbučiai gyvenamieji namai. Paaiškino, kad namą įsigijo ketindamas į jį persikelti iš buto, tačiau dėl numanomo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir situacijos neapibrėžtumo atsakovas negali priimti sprendimo dėl buto pardavimo, patiria su butu susijusias išlaidas (butas įsigytas pasinaudojant paskola, todėl ir toliau tenka mokėti įmokas).
8. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2017 m. spalio 4 d. nutartyje teismingumo byloje
Nr. T-80/2017 konstatavo, jog byla teisminga administraciniam teismui.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu tenkino pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus skundą, t. y. panaikino
2015 m. liepos 20 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 2 (patvirtinus deklaraciją suteiktas Nr. UDT-00-150731-01409), 2015 m. rugpjūčio 3 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 (patvirtinus deklaraciją suteiktas Nr. UDT-00-150806-01439) bei 2015 m. rugpjūčio 3 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 3 (patvirtinus deklaraciją suteiktas Nr. UDT-00-150806-01440) galiojimą.
10. Teismas nustatė, kad statytojas UAB „TNN“ 2015 m. liepos 20 d. surašė Deklaraciją Nr. 2, kurią 2015 m. liepos 31 d. patvirtino Skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausioji specialistė ir kuria skelbiama, kad pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus užbaigta vienbučio gyvenamojo namo – 4A2/b (gyvenamoji (vieno buto pastatai), neypatingas, nauja statyba) ir vienbučio gyvenamojo namo – 5A2/b (gyvenamoji (vieno buto pastatai), neypatingas, nauja statyba) statyba. Inspekcija, siekdama patikrinti, ar Deklaracijos Nr. 2 sudėties nuostatos atitinka Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 (toliau – ir Reglamentas), nuostatas, 2016 m. vasario 29 d. patikrino Deklaraciją Nr. 2 ir tą pačią dieną surašė Deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimo aktą Nr. DTA-24, kuriame, be kita ko, konstatavo, kad: Deklaracijai Nr. 2 statytojo suteikta data 2015 m. liepos 20 d., Nr. 2; patvirtinimo ir užregistravimo IS „Infostatyba“ data
2015 m. liepos 31 d., Nr. UDT-00-150731-01409; Deklaracijoje Nr. 2 pateikti klaidingi duomenys, neatitinkantys išduoto statybą leidžiančio dokumento, nes išduotas leidimas statyti 2 vienbučius gyvenamuosius namus (Reglamento 13.1.2, 13.3 p.), pridėtas SLD [statybą leidžiantis dokumentas] neatitinka pradinio išduoto, o statytojas pateikė galbūt suklastotą leidimą statyti 5 vieno buto gyvenamuosius pastatus; dėl nustatytų pažeidimų kaltu asmeniu įvardyta UAB „TNN“. Deklaracijų Nr. 1 ir Nr. 3 atžvilgiu nustatytos analogiškos aplinkybės.
11. Skyrius, nagrinėdamas statinių, esančių žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimą ir siekdamas išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su statinių statybos teisėtumu, 2016 m. vasario 4 d. raštu Nr. (23.17)-2D-1693 kreipėsi į Administraciją ir, be kita ko, paprašė: nurodyti, pagal kurį statinio projektą ir kurį statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-01-150323-00294 ji išdavė statytojui UAB „TNN“; pateikti Administracijos išduoto žemės sklype statybą leidžiančio dokumento Nr. LNS-01-150323-00294 bei 2013 m. gegužės 20 d. specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. AR567 patvirtintas kopijas.
12. Administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius 2016 m. vasario 12 d. raštu Nr. A51-11410/16(3.3.16.5-EM4) pareiškėją informavo, kad: statytojas
UAB „TNN“, pasinaudodamas IS „Infostatyba“ sistema, yra pateikęs prašymą gauti statybos leidimą statyti „Du vienbučius gyvenamuosius namus sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., statybos projektą Nr. L054 parengtą 2015 m.“; Projekto sprendiniai buvo nustatyta tvarka peržiūrėti ir suderinti; IS „Infostatyba“ sistemoje 2015 m. kovo 23 d. suformuotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LNS-01-150323-00294, kuris nebuvo pasirašytas nei elektroniniu parašu, nei jo popierinis variantas, taip pat nebuvo uždėtas įgalioto Administracijos darbuotojo spaudas; Statytojas neįvykdė 2013 m. gegužės 20 d. išduotų specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. AR567 13 punkto – paramos Vilniaus miesto socialinės infrastruktūros plėtrai; pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 31 punktą, statybą leidžiantis dokumentas laikomas galiojančiu, jeigu jo duomenys paskelbti IS „Infostatyba“; išduoto popierinio pasirašyto statybą leidžiančio dokumento nėra; taip pat nėra ir kitų žemės sklypui išduotų statybą leidžiančių dokumentų.
13. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo su istorija matyti, kad statiniai, kurių statybų užbaigimas patvirtintas ginčijamomis Deklaracijomis, yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (kadastro duomenų nustatymo data – 2015 m. liepos 16 d.),
jų baigtumas – 100 proc., jie nuosavybės teisėmis priklauso K. R., V. K., G. K., V. J., K. N., A. N., A. B. ir I. B.. UAB „TNN“ 2016 m. liepos 29 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro, nėra duomenų apie teisių perėmėjus.
14. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju TPISVPĮ 14 straipsnio 12 dalyje nustatytas vienerių metų terminas nėra praleistas, nes Deklaracijose nurodytų statinių nuosavybė Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2015 m. liepos 16 d., o į teismą, prašydama panaikinti Deklaracijų galiojimą, Inspekcija kreipėsi 2016 m. gegužės 4 d.
15. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir pažymėjo, kad Deklaracijos apie statybos užbaigimą nagrinėjamu atveju galėjo būti patvirtintos tik tuo atveju, jeigu: 1) nebūtų nustatyti nukrypimai nuo esminių statinių projektų sprendinių, t. y. tokių, kurie nepriskirtini Reglamento 31.1–31.3 papunkčiuose nurodytiems neesminiams faktiniams nukrypimams; 2) nebūtų pažeisti teisės aktų reikalavimai dėl statinių išdėstymo žemės sklype (pagal kadastro duomenų bylą, pagal geodezinius matavimus) ir atstumų nuo statinių iki žemės sklypo ribų (jei projekto rengti neprivaloma). Teismas, išanalizavęs byloje esančius dokumentus bei atkreipęs ypatingą dėmesį į Administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2016 m. vasario 12 d. rašte Nr. A51-11410/16(3.3.16.5-EM4) nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, priėjo prie išvados, kad kartu su Deklaracijomis pateikto statybą leidžiančio dokumento (t. y. Leidimo, kuriuo žemės sklype leidžiama statyti 5 statinius) turinys prieštarauja nustatyta tvarka IS „Infostatyba“ 2015 m. kovo 23 d. suformuotame Leidime, pagal kurį statytojui žemės sklype leidžiama statyti 2 statinius, turiniui. Žemės sklype pastatęs 5 statinius vietoj
2 statinių, statytojas UAB „TNN“ neišvengiamai nukrypo nuo esminių statinių projektų sprendinių, taip pat dėl to neišvengiamai buvo padaryti teisės aktų reikalavimų dėl statinių išdėstymo žemės sklype ir atstumų nuo statinių iki Žemės sklypo ribų pažeidimai, todėl Inspekcijoje Deklaracijos negalėjo būti tvirtinamos (Reglamento 40.1, 40.2 po). Teismas, įvertinęs nustatytus esminius statinių projektų sprendinių nukrypimus ir pažeidimus, pripažino, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis ir faktinis pagrindas naikinti Inspekcijos patvirtintų Deklaracijų galiojimą.
III.
16. Atsakovai K. N. ir A. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus skundą.
17. K. ir A. N. nuomone, teismas netinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius Inspekcijos teisę kreiptis į teismą, ginčijant administracinius aktus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio bei TPISVPĮ
23 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatomis, pareiškėjas turėjo kreiptis į teismą per du mėnesius nuo patikrinimo aktų Nr. DTA-23, Nr. DTA-24 ir Nr. DTA-25 surašymo 2016 m. vasario 29 d., t. y. iki 2016 m. gegužės 1 d., tačiau ieškinį teismui padavė tik 2016 m. gegužės 5 d., reikalavimus administracinėje byloje nurodytiems atsakovams pareiškė 2016 m. spalio 26 d. Kadangi patikslintame skunde reikalavimas buvo pareikštas naujiems atsakovams, laikytina, kad buvo pareikštas naujas reikalavimas, todėl terminas skaičiuotinas iki patikslinto prašymo padavimo datos. Pareiškėjas nėra padavęs prašymo atnaujinti šį praleistą terminą. Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimus.
18. K. ir A. N. yra įsitikinę, kad patikslintas skundas buvo pareikštas netinkamiems atsakovams, nes Deklaracijas sudarė ir pasirašė UAB „TNN“, statytojo teisės nebuvo perleistos byloje atsakovais patrauktiems asmenims. Atsakovai nebuvo nei statytojais, nei kitais statybos dalyviais, jie visiškai nedalyvavo gyvenamųjų namų statybos ir sukūrimo procese, o pirkimo-pardavimo sutartimis nuosavybės teisę įgijo į jau sukurtus ir teisės aktų numatyta tvarka įregistruotus gyvenamuosius namus. Teismas skundžiamame sprendime nepasisakė, kokiu pagrindu atsakovai laikytini statytojo UAB „TNN“ teisių perėmėjais. Priešingai, pats teismas konstatavo, jog nėra UAB „TNN“ teisių perėmėjų. Akcentuota, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais, o ne dėl savavališkos statybos konstatavimo ir jos padarinių šalinimo.
19. K. ir A. N. teismo išvadas, kad UAB „TNN“ nukrypo nuo esminių statinių projektų sprendinių bei kad buvo padaryti teisės aktų reikalavimų dėl statinių išdėstymo žemės sklype ir atstumų nuo statinių iki žemės sklypo ribų pažeidimai, laiko nepagrįstomis, padarytomis vadovaujantis negaliojančiomis Reglamento nuostatomis (Reglamento 40.1 ir 40.2 p. įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d.). Paaiškina, kad Leidimas buvo išduotas pagal L. B. parengtą statybos projektą Nr. L054, kuriame numatyta dviejų vienbučių namų statyba, projektas suderintas su visomis institucijomis. Leidimas leido statyti du vienbučius gyvenamuosius namus, kurių bendras plotas – 566,75 kv. m, naudingas plotas – 566,75 kv. m, tūris – 2 680 kub. m. Žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatyti statiniai faktiškai neviršija šių rodiklių, nes gyvenamųjų namų bendras plotas – 517,98 kv. m, naudingas plotas – 502,60 kv. m, tūris 2 040 kub. m. Žemės sklypo užstatymas ir užstatymo intensyvumas taip pat neviršija leistinų parametrų. Statinių išdėstymas žemės sklype ir atstumai nuo statinių iki žemės sklypo ribų nepasikeitė. K. ir A. N. teigia, kad, gavus Leidimą, buvo pakeisti projekto Nr. L054 sprendiniai, bet tik projekto laida „A“, kurioje nurodyta, kad pastatyti penki vienbučiai gyvenamieji namai.
20. K. ir A. N. akcentuoja, kad jie, pirkdami nekilnojamąjį turtą iš UAB „TNN“, buvo pakankamai apdairūs ir rūpestingi, sandorį patvirtino ir notaras, o ginčo situacija susidarė dėl paties pareiškėjo neatsakingumo tvirtinant Deklaracijas. Teismas, priimdamas sprendimą, turėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovai dėl statytojo pabaigos neteko įstatyme ir sutartyse numatytų statinio garantijų įsigytam turtui, o dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų yra įvelti į teisminį procesą. Palikus galioti tokį teismo sprendimą, būtų pažeista atsakovų, kaip sąžiningų įgijėjų, teisė į nuosavybę. Panaikinus Deklaracijas, gyvenamųjų namų vertė ne tik žymiai sumažėtų, bet atsirastų rizika, jog ateityje reikės juos nugriauti. Pakartotinai pabrėžta, kad ginčo gyvenamieji statiniai neviršija Leidime nurodytų rodiklių, o esama statyba pagal galiojančius bendruosius reikalavimus toje vietoje yra leistina. Atsakovams negali būti perkeliamos visos neigiamos pasekmės dėl Inspekcijos darbo trūkumų ir / ar dėl jos atstovų nesąžiningumo.
21. Atsakovai V. J., V. K. ir G. K., I. B. ir A. B., K. R. taip pat pateikė apeliacinius skundus, kuriuose prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus skundą. Jų apeliacinių skundų argumentai tapatūs K. ir A. N. apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams.
22. Pareiškėjas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus prašo juos atmesti.
23. Pareiškėjas nesutinka su atsakovų pozicija, jog patikslintame skunde buvo pareikštas naujas reikalavimas, kadangi į ginčą apeliantai buvo įtraukti ir pirminiame skunde (ieškinyje), nors ir trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, o byla nebuvo nutraukta, yra aiškus tęstinumas. Reikalavimas panaikinti Deklaracijas buvo pareikštas nepraleidus termino, nepaisant to, kad byloje įvyko atsakovų pasikeitimas. Pareiškėjo nuomone, pasibaigus UAB „TNN“, kuris buvo įvardytas atsakovu pirminiame skunde, ir esant ginčo statinių įgijėjams, yra galimas teisių perėmimas. Be to, Deklaracijų galiojimo panaikinimas glaudžiai susijęs su tolesnėmis procedūromis, pavyzdžiui, panaikinus šias deklaracijas, Inspekcija atliks savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras. Su nekilnojamuoju daiktu susijusios teisės ir pareigos seka paskui daiktą, todėl šiuo atveju iš neteisėtai surašytų Deklaracijų kilusios neigiamos pasekmės perėjo statinių įgijėjams. Dėl šių priežasčių ginčo statinių savininkai pagrįstai į bylą buvo įtraukti atsakovais.
24. Pareiškėjo nuomone, atsakovai nepagrįstai nepritaria teismo išvadai, kad statytojas UAB „TNN“ nukrypo nuo esminių statinių projektų sprendinių, buvo padaryti teisės aktų reikalavimų dėl statinių išdėstymo žemės sklype ir atstumų nuo statinių iki žemės sklypo ribų pažeidimai. Teigia, kad statiniai, kuriuos deklaravo statytojas, vertinant kiekvieną statinį atskirai, yra kitokio ploto nei leido Leidimą išdavusi institucija. Du vieno buto gyvenamieji namai turėjo būti 342,64 kv. m ir 213,59 kv. m ploto, tačiau buvo pastatyti penki gyvenamieji namai, atitinkamai 103,02 kv. m, 109,54 kv. m, 101,53 kv. m, 95,16 kv. m ir 108,73 kv. m ploto. Taip pat skiriasi Deklaracijose nurodytų statinių matmenys nuo nurodytųjų projekte, kuriam Leidimu pritarė Vilniaus miesto savivaldybė. Be to, atsakovai pripažįsta, kad bendras pastatytų statinių plotas skiriasi nuo numatytojo patvirtintame projekte, t. y. projekte numatytas bendras plotas – 566,75 kv. m,
o pastatytų statinių bendras plotas – 517,98 kv. m. Pareiškėjai patys nurodo ir tai, kad projektas
Nr. L054, gavus Leidimą, buvo pakeistas, tačiau, pagal Reglamento 48 punktą, pakeistus esminius projekto sprendinius ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą.
25. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad TPISVPĮ 14 straipsnio 13 dalyje numatytas specialusis terminas kreiptis į teismą dėl deklaracijos panaikinimo – 1 metai, ir būtent šis terminas aktualus nagrinėjamu atveju. Šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytas 2 mėnesių terminas yra procedūrinis terminas kreiptis į teismą dėl pažeidimų pašalinimo. Dėl ginčui aktualių Reglamento nuostatų pareiškėjas pripažįsta, kad teismas nurodė Reglamento redakcijos, įsigaliojusios 2016 m. sausio 5 d., 40.1 bei 40.2 papunkčius, bet akcentuoja, jog analogiškos teisės normos buvo įtvirtintos ir iki 2016 m. sausio 4 d. galiojusios Reglamento redakcijos 40 punkte, todėl šis apsirikimas neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui. Pareiškėjas taip pat nesutinka su atsakovų vertinimu, jog Inspekcija galbūt tinkamai neatliko savo pareigų, ir paaiškina, kad Inspekcija buvo suklaidinta, statytojui pateikus statybą leidžiantį dokumentą, kurio duomenys neatitinka to statybą leidžiančio dokumento, kurį išdavė Administracija. Patvirtintų deklaracijų apie statybos užbaigimą patikrinimo procedūra skirta būtent tam, kad būtų galima dar kartą jas peržiūrėti ir, nustačius klaidas, jas ištaisyti teisės aktų nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2015 m. liepos 20 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 2 (patvirtinus deklaraciją suteiktas Nr. UDT-00-150731-01409) (toliau – ir Deklaracija Nr. 2), 2015 m. rugpjūčio 3 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 (patvirtinus deklaraciją suteiktas Nr. UDT-00-150806-01439) (toliau – ir Deklaracija Nr. 1) bei 2015 m. rugpjūčio 3 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 3 (patvirtinus deklaraciją suteiktas Nr. UDT-00-150806-01440) (toliau – ir Deklaracija Nr. 3) (toliau kartu – ir Deklaracijos) galiojimo panaikinimo.
27. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino ir panaikino Deklaracijas. Apeliantai K. R., V. K., G. K., V. J., K. N., A. N., A. B. ir I. B. su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka.
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
29. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo prašyme išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, todėl nekartodama pirmosios instancijos teismo argumentų pasisakys dėl apeliaciniuose skunduose išdėstytų motyvų.
31. Apeliantai teigia, kad pareiškėjas kreipdamasis į teismą praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio bei Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytus kreipimosi į teismą terminus. Apeliacinės instancijos teismo kolegija su šiuo apeliantų argumentu nesutinka.
32. Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Taigi, Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato, kad bendrieji kreipimosi į teismą terminai taikomi tada, kai tokių terminų nenustato specialieji įstatymai. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas yra specialus įstatymas Administracinių bylų teisenos įstatymo atžvilgiu. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalis nustato, kad jeigu savavališka statyba nustatoma po statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo ar jo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, jeigu nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo praėjo ne daugiau kaip vieni metai. Taigi, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas nustato specialų vienerių metų terminą, per kurį Inspekcija turi teisę kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo deklaracijos patvirtinimo panaikinimo. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas į teismą kreipėsi būtent dėl statybos užbaigimo deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, kai statybos užbaigimo procedūros yra atliktos ir statiniai įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, todėl konstatuotina, jog šiuo atveju taikytinas vienerių metų kreipimosi į teismą terminas, kurio šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas nepažeidė, nes deklaracijos pateiktos 2015 m. liepos 20 d. bei 2015 m. rugpjūčio 3 d., o į teismą pareiškėjas su pareiškimu kreipėsi 2016 m. gegužės 5 d.. Aplinkybė, kad pareiškėjas savo prašymą teismui tikslino nurodydamas kitus atsakovus nei pirminiame prašyme, kreipimosi į teismą terminų skaičiavimo tvarkos nekeičia.
33. Apeliantai taip pat teigia, kad pareiškėjas teisme reikalavimus pareiškė netinkamam atsakovui, nes atsakovai nebuvo nei statytojais, nei kitais statybos dalyviais, jie visiškai nedalyvavo gyvenamųjų namų statybos ir sukūrimo procese.
34. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su šiais apeliantų argumentais sutinka tik iš dalies. Sutiktina, kad apeliantai nebuvo nei statytojais, nei kitais statybos dalyviais, jie visiškai nedalyvavo gyvenamųjų namų statybos ir sukūrimo procese. Tačiau ginčo statinių statytoja UAB „TNN“ 2016m. liepos 29d. yra išregistruota iš juridinių asmenų registro, o duomenų apie šios įmonės teisių perėmėjus nėra (e. byla, t. 2, b. l. 118). Ginčo statinius pirkimo-pardavimo sutarčių, sudarytų 2015m. rugsėjo 23d., 2015m. rugsėjo 15d., 2015m. rugsėjo 2d., 2015m. rugpjūčio 27d., 2015m. rugpjūčio 20d., pagrindu nuosavybėn įgijo apeliantai (e.byla t. 1 b.l. 455-460).
35. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.318 straipsnio 1 dalies bei 6.346 straipsnio 1 dalies pagrindu pardavėjas kartu su daiktais privalo perduoti su jais susijusius dokumentus ir nuosavybės teisę į daiktus patvirtinančius dokumentus, o pirkėjas privalo priimti jam perduotus daiktus, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę reikalauti daiktus pakeisti ar nutraukti sutartį. Duomenų, kad ginčo statinių pirkimo-pardavimo 2015m. rugsėjo 23d., 2015m. rugsėjo 15d., 2015m. rugsėjo 2d., 2015m. rugpjūčio 27d., 2015m. rugpjūčio 20d. sutartys yra nutrauktos, nagrinėjamoje byloje nėįra. Atsižvelgiant į tai bei į pateiktą Civiliniame kodekse įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad apeliantai kartu su įgytu nekilnojamuoju turtu perėmė nuosavybėn ir visus su šiuo turtu susijusius dokumentus, tame tarpe ir statybos užbaigimo deklaracijos. Todėl apeliantai teisėtai ir pagrįstai nagrinėjamoje byloje yra įtraukti atsakovais.
36. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo statinių (5 gyvenamųjų namų) statybai buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, taip pat kad nurodytų statinių statybos užbaigimas buvo galimas pildant deklaraciją apie statybos užbaigimą nuotoliniu būdu, t.y. pasinaudojant informacine sistema „Infostatyba“.
37. Pareiškėjas prašymą panaikinti deklaracijų galiojimą grindžia patikrinimo aktuose Nr. DTA-24, Nr. DTA-23 ir Nr. DTA-25 konstatuotais pažeidimais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodo kad statytojas deklaracijose pateikė klaidingus duomenis, neatitinkančius išduoto statybą leidžiančio dokumento, t. y. statytojas pateikė galimai suklastotą leidimą statyti 5 vieno buto gyvenamuosius pastatus, nors pirminiame statybą leidžiančiame dokumente išduotas leidimas statyti 2 vienbučius gyvenamuosius namus.
38. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnis suteikia teisę pareiškėjui vykdyti statybų valstybinę priežiūrą, tame tarpe statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą, statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą, statybos užbaigimo procedūrų atlikimą. Šio įstatymo 16 straipsnio 7 dalis nustato, kad deklaracijų apie statybos užbaigimą tvirtinimo ir registravimo tvarką nustato aplinkos ministras.
39. Nagrinėjamoje byloje deklaracijos pareiškėjui pateiktos patikrinimui ir patvirtinimui 2015m. liepos 20 ir rugpjūčio 3 dienomis. Šiuo laikotarpiu ginčo santykius reglamentavo LR aplinkos ministro 2010m. rugsėjo 28d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ (reglamento redakcija galiojusi nuo 2015m. balandžio 17d. iki 2016m. sausio 4d.). Reglamento 38.1.2 punktas nustatė, kad gavęs prašymą patvirtinti deklaraciją, padalinio įgaliotas pareigūnas patikrina ar statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Reglamento 39.1 punktas nustatė, kad prieš tvirtindamas deklaraciją padalinio pareigūnas patikrina, ar statinio projekto sprendiniai atitinka faktinius; esant nesutapimams, – nukrypimai nuo statinio sprendinių neviršija šio Reglamento 31 punkte nurodytų. Pagal Reglamento 39 punkto nuostatas, padalinio pareigūnas, nustatęs kad neįvykdyti Reglamento 38 punkto reikalavimai, apie nustatytus trūkumus informuoja deklaracijos pateikėją, o nustačius Reglamento 39.1 punkte numatytus trūkumus, informuoja deklaracijos pateikėją kad deklaracija negali būti patvirtinta (Reglamento 40 punktas).
40. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad statytojas pareiškėjui kartu su deklaracijomis apie ginčo statinių statybos užbaigimą pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015m. kovo 23 d. leidimą statyti naujus statinius Nr. LNS-01-150323-00294, kuriuo leidžiama pagal parengtą projektą statyti penkis vieno buto gyvenamuosius namus žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybėje (e.byla t. I b.l. 28-29).
41. Tačiau byloje pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2016m. vasario 12d. raštas Nr. A51-11410/16(3.3.16.5-EM4) tvirtina, kad 2015m. kovo 23 d. leidimas statyti naujus statinius Nr. LNS-01-150323-00294, kuriuo būtų leidžiama statyti penkis vieno buto gyvenamuosius namus, nebuvo išduotas. Rašte taip pat nurodoma, kad pagal pateiktą statytojo prašymą išduoti statybos leidimą statyti žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) du vienbučius gyvenamuosius namus informacinėje sistemoje „Infostatyba“ 2015m. kovo 23d. buvo suformuotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LNS-01-150323-00294, kuris nebuvo pasirašytas nei elektroniniu parašu, nei jo popierinis variantas, taip pat nebuvo uždėtas įgalioto savivaldybės darbuotojo spaudas (e.byla t. I b.l. 622).
42. Įvertinus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2016m. vasario 12d. rašte pateiktą informaciją konstatuotina, kad statytojas kartu su 2015m. liepos 20 ir rugpjūčio 3 dienomis pateiktomis deklaracijomis apie statybos užbaigimą, pareiškėjui nepateikė jam teisės aktais numatyta tvarka išduoto statybą leidžiančio dokumento, leidžiančio statyti penkis gyvenamuosius namus žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), todėl vadovaujantis Reglamento 39 ir 40 punkto nuostatomis nebuvo teisėto pagrindo tvirtinti šias statytojo pateiktas deklaracijas.
43. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, jog statytojas nukrypo nuo esminių statinių projektų sprendinių bei kad buvo padaryti teisės aktų reikalavimų dėl statinių išdėstymo žemės sklype ir atstumų nuo statinių iki žemės sklypo ribų pažeidimai. Nurodo, kad pastatyti statiniai pagal statinių išdėstymo žemės sklype kriterijus, pagal žemės sklypo užstatymo intensyvumą bei kitus parametrus atitinka L. B. parengtą bei su visomis institucijomis suderintą statybos projektą Nr. L054, kuriame numatyta dviejų vienbučių namų statyba, ir kuriam buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas.
44. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Visų pirma pažymėtina, kad 2015m. liepos 20 ir rugpjūčio 3 dienomis teikiant deklaracijas apie statybos užbaigimą kartu su deklaracijomis nebuvo pateiktas joks kitas statybą leidžiantis dokumentas, išskyrus anksčiau aptartą (dėl penkių namų statybos), kuris nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka išduotas (galimai suklastotas), todėl konstatuotina, jog nebuvo įvykdytas Reglamento 38.1.2 punkto reikalavimas turėti statybą leidžiantį dokumentą. O atmetant apeliantų argumentus dėl ginčo statinių atitikimo L. B. parengtam statybos projektui Nr. L054 bei statybą leidžiančiam dokumentui dėl dviejų gyvenamųjų namų statybos, teismo kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2016m. vasario 12d. rašte pateiktą informaciją statybą leidžiantis dokumentas pagal statytojo prašymą statyti du vienbučius gyvenamuosius namus, buvo tik suformuotas informacinėje sistemoje „Infostatyba“, tačiau jis nebuvo pasirašytas nei elektroniniu parašu, nei jo popierinis variantas, taip pat nebuvo uždėtas įgalioto savivaldybės darbuotojo spaudas, t.y. šio statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra nebuvo baigta, kas suponuoją išvadą, jog šis statybą leidžiantis dokumentas nėra galiojantis.
45. Apeliantai tai pat nurodo, kad pirkdami nekilnojamąjį turtą iš UAB „TNN“, buvo pakankamai apdairūs ir rūpestingi, sandorį patvirtino notaras, kad neatsižvelgta į tai, jog apeliantai dėl statytojo pabaigos neteko įstatyme ir sutartyse numatytų statinio garantijų įsigytam turtui, kad gali būti pažeista apeliantų, kaip sąžiningų įgijėjų, teisė į nuosavybę, sumažėtų gyvenamųjų namų vertė, atsirastų rizika, jog ateityje reikės juos nugriauti. Teisėjų kolegijos vertinimu šie apeliantų argumentai nagrinėjamoje byloje nėra teisiškai reikšmingi, todėl atmestini. Į šiuos apeliantų argumentus galėtų būti atsižvelgiama sprendžiant žalos atlyginimo klausimus, jei tokie procesai būtų pradėti.
46. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, iš esmės teisingai vertino byloje suriktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kiurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovų K. R., V. K., G. K., V. J., K. N., A. N., A. B. ir I. B. apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Arūnas Sutkevičius