Administracinė byla Nr. I-1202-624/2012
(Proceso Nr. 3-61-3-02935-2010-5)
Procesinio sprendimo kategorija 12.3.3; 12.3.4; 15.2.3.1; 15.2.3.2; 74
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Mildos Vainienės, sekretoriaujant Dinai Belovai, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovams Valstybės įmonei Registrų centras, Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės Registrų centro, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo,
n u s t a t ė:
Pareiškėja T. Ž. skunde, kurį patikslino 2010-11-02, teismo prašo: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2010-09-24 sprendimą Nr. 3R-228(2010/01-4R-299); 2) įpareigoti VĮ Registrų centrą išnagrinėti 2010-08-21 skundą ir atsakyti į jame pateiktus šešis reikalavimus; 3) priteisti iš atsakovų solidariai 400 Lt turtinę ir 100 000 Lt neturtinę žalą bei 5 procentų metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovų solidariai visas bylinėjimosi išlaidas pateiktų sąskaitų ir dokumentų pagrindu, kartu priteisiant 5 procentų metines palūkanas nuo teismo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad 2010-09-06 Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai pateikė skundą dėl VĮ Registrų centro veiksmų, t. y. tinkamo atsakymo nepateikimo į jos 2010-08-21 skundą. VAGK teikė prašymą atidėti skundo nagrinėjimą, bet komisija išnagrinėjo jos skundą jai nedalyvaujant posėdyje ir 2010-09-24 sprendimu Nr. 3R-228(2010/01-4R-299) skundą atmetė. VAGK skundą išnagrinėjo neobjektyviai, sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. VĮ Registrų centras 2010-08-21pateikėskundą dėl VĮ Registrų centro direktoriaus pavaduotojo A. B. 2010-08-16 atsakymo Nr. (1.1.31) S-3458, t. y. direktoriaus pavaduotojas tinkamai neatsakė į jos skundo reikalavimus: patikrinti, ar teisingai buvo įvertintas jos vardu nekilnojamas turtas susijęs su antrinės teisinės pagalbos suteikimu; įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą leisti susipažinti su registrų bylomis susijusiomis su jos turtu ir jos asmeniu; įpareigoti išduoti dokumentų kopijas iš registro bylų po susipažinimo su jomis, pagal teisės aktų normas; nustačius pažeidimus , panaikinti neteisėtus turto įvertinimus nuo jų priėmimo datos; įpareigoti pateikti visą susirašinėjimo medžiagą susijusią su jos asmeniu, tenkinant prašymą dėl išdavimo jų kopijas (po susipažinimo); skundo pagrindu priimti motyvuotą sprendimą. Pareiškėjos skundas nebuvo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėtas. Dėl reikalavimo patikrinti, ar teisingai buvo įvertintas jos vardu nekilnojamas turtas susijęs su antrinės teisinės pagalbos suteikimu nurodo, kad teikdama šį reikalavimą nurodė nekilnojamojo turto objektus: butą (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, garažą (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, žemės sklypą (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Klaipėdos m. sav., (duomenys neskelbtini). Komisija visapusiškai neišsiaiškino reikalavimo dalyko, o apsiribojo teisės aktų išvardijimu be konstatavimu, kad turto įvertinimas buvo atliktas teisingai. Nurodo, kad duomenys yra VĮ Registrų centro 2010-08-31 rašte Nr. (1.1.31) S-3616, bet šiame rašte nėra jokių duomenų. Todėl liko neaišku, kokie turto įvertinimo duomenys yra teisingi. Šio reikalavimo aplinkybės neišnagrinėtos, atsakymai negauti. Nesant duomenų, nėra galimybės juos teisingai nustatyti. Dėl reikalavimo įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą leisti susipažinti su registrų bylomis, susijusiomis su jos turtu ir asmeniu nurodo, kad dėl šio reikalavimo VAGK taip pat neišsiaiškino aplinkybių. Sprendime nurodomos subjektyvios aplinkybės, teisės aktų aiškinimas, bet nėra nustatyti faktai apie tai, kad jai buvo pateiktos prašomos bylos, būtų pasirašiusi dėl susipažinimo su bylomis. Dėl įpareigojimo išduoti dokumentų kopijas iš registro bylų po susipažinimo su jomis, nurodo, kad VAGK tinkamai neišnagrinėjo šio klausimo. VAGK nurodė subjektyvias aplinkybes, aiškina teisės aktus, bet reikalavimas neišspręstas. Tai logiška, nepateikus bylos susipažinimui, ji negalėjo nurodyti dokumentų, kurių kopijas norėtų nukopijuoti. Todėl akivaizdžiai manipuliuojama aplinkybėmis, o iš esmės slepiama bet kokia informacija, susijusi su jai priklausančio turto įvertinimo aplinkybėmis. Dėl nustatymo pažeidimų, neteisėto turto įvertinimo panaikinimo nuo jų priėmimo datos. Komisija neišsiaiškino šių aplinkybių. Nenustatyti dokumentai, kuriais vadovaujantis buvo atliktas turto vertinimas, nėra nustatyta ir fiksuota ankščiau nurodyto jai priklausančio turto vertė. Dėl įpareigojimo pateikti visą susirašinėjimo medžiagą susijusią su jos asmeniu, tenkinant prašymą dėl jų išdavimo, jų kopijas (po susipažinimo). Komisija neištyrė ir šio reikalavimo aplinkybių. Susirašinėjimo medžiaga nepateikta, todėl negalėjo nurodyti dokumentų, kurių kopijas norėtų nukopijuoti. Akivaizdžiai manipuliuojama aplinkybėmis ir slepiama informacija, susijusi su jai priklausančio turto įvertinimo aplinkybėmis bei kokia informacija buvo teikiama tretiesiems asmenims. Akivaizdžiai pažeidžiamos jos teisės. Dėl reikalavimo priimti motyvuotą sprendimą nurodo, kad šis reikalavimas buvo ignoruotas, VAGK objektyviai negalėjo priimti motyvuoto sprendimo. VAGK nagrinėjo skundą pažeidus jos teisę dalyvauti skundo nagrinėjime, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo atstovas skundo nagrinėjime taip pat nedalyvavo, įrodymai buvo neišreikalauti, kurių pagrindu galima būtų nustatyti faktines aplinkybes. VAGK sprendė vadovaudamasi subjektyviomis prielaidomis. Sprendime tik dalinai nurodyti teisės aktai, bet skundo reikalavimai neištirti, sprendimas nepagrįstas, nemotyvuotas, todėl naikintinas. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nurodo, kad dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų bei nepagrįstos informacijos paskleidimo, patyrė pažeminimus, nepatogumus, jai nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimai eilėje bylų, todėl patyrė žalą. Tokia padėtis susidariusi dėl VĮ Registrų centro ydingų veiksmų sukėlė stresą, nervinę įtampą, fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, sukėlė dvasinius pergyvenimus. Atsakovė į pastangas ištaisyti padėtį nereagavo, žemino, trukdė išsiaiškinti situaciją taikiu būdu. Atsakovės atsakomybę padidina aplinkybė, kad jos veiksmai yra tyčiniai. Sutriko pareiškėjos sveikatos būklė, o tai neįvertinama vertybė. Šiomis aplinkybėmis atsirado civilinė atsakomybė, nes patyrė realią žalą, VĮ Registrų centro elgesys yra priešingas teisei. Moralinę žalą vertina 100 000 Lt. Dėl atsakovės veiksmų turėjo nepatogumų (b. l. 14-16).
Pateiktame atsiliepime atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 str. 13 d. VGTPT turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba dėl T. Ž. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir jo vertės į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą kreipėsi: 2010-04-08, Nr.(1.22.)-SR-1149; 2010-06-07 Nr.(1.22.)-SR-1963; 2010-06-22 Nr.(1.22.)-SR-2226. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, vykdydamas įstatymu jai pavestas viešojo administravimo funkcijas, informavo Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorių, kad pareiškėjai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos vertė 2009-01-12 buvo 179 000 Lt; garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) - 10 500 Lt; buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos vertė 2009-03-05 buvo 166 000 Lt; garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) - 10 100 Lt. 2010-07-22 raštu Nr.(4.4.2.)S-1058 informavo pareiškėją, kad statinių vidutinė rinkos vertė nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-09-29 nutarimu Nr.1049 „Dėl nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių patvirtinimo“. Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjamos 5 administracinės bylos, kuriose VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas įtrauktas atsakovu administraciniuose ginčuose su pareiškėja. Teikiant atsiliepimus į pareiškėjos T. Ž. skundus šiose bylose, pareiškėjai buvo detaliai ir išsamiai paaiškinta kaip ir kokiu būdu yra nustatinėjamos nekilnojamųjų daiktų vidutinės rinkos vertės, kad šis procesas yra griežtai reglamentuotas teisės aktais ir kad keisti vertinimo rezultatus VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas neturi teisinio pagrindo. VĮ Registrų centro direktoriaus 2006-04-05 įsakymu Nr. v-5 patvirtintos Susipažinimo su VĮ Registrų centro archyve saugomų nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylų dokumentais tvarkos 5 ir 6 p. nustato, kad su bylose saugomais nekilnojamojo turto kadastro dokumentais (planais, kadastro duomenų formomis, nuotraukomis) susipažinti ir daryti išrašus turi teisę visi asmenys, pateikę prašymus, o su bylose saugomais dokumentais, kurių pagrindu buvo įregistruoti nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, tik Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 str. nurodyti asmenys (teisių turėtojams (asmenims nurodytiems tuose dokumentuose); mokesčių administravimo subjektams; teismams bei teisėsaugos institucijoms; asmenims, turintiems teisę paveldėti mirusio asmens daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą), taip pat advokatai, antstoliai, operatyvinį darbą dirbantys asmenys bei kiti asmenys, kurių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose yra nustatyta teisė gauti informaciją iš valstybės įstaigų ir organizacijų. Pažymėjo, kad T. Ž. pateikus prašymą (2010-07-20, Nr.3874) susipažinti su archyvine byla buvo sudarytos visos sąlygos šio prašymo įvykdymui. Pareiškėja susipažino su archyvine byla, tačiau atsisakė pasirašyti prašymų registravimo žurnale. VAGK priimdama sprendimą ištyrė visas ginčui reikšmingas aplinkybės ir faktus, išanalizavo pateiktus dokumentus ir priėmė pagrįstai teisingą sprendimą. Mano, kad VAGK 2010-09-24 sprendimas Nr. 3R-228(2010/01-4R-299) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjos reikalavimas panaikinti sprendimą ir įpareigoti VĮ Registrų centrą išnagrinėti pareiškėjos 2010-08-21 skundą iš naujo turėtų būti atmestas. Dėl žalos atlyginimo nurodo, kad pareiškėja žalos atsiradimą kildina iš atsakovės nesąžiningų veiksmų bei nepagrįstos informacijos paskleidimo, tai yra neva neteisingų VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pateiktų pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų vidutinių rinkos verčių, tyčinių ydingų veiksmų, kurie pareiškėjai suteikė stresą, nervinę įtampą, fizinį skausmą, dėl kurių pareiškėjai buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas apibrėžia nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės bei nekilnojamojo turto masinio vertinimo sąvokas. Įstatyme nustatyta, kad nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, tai tą pačią pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį turinčių nekilnojamojo turto objektų vertė, atspindinti nekilnojamojo turto vidutinę rinkos kainą nagrinėjamojoje teritorijoje (zonoje) ir nustatyta masinio vertinimo būdu panaudojant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindu įstatyme numatytus turto vertinimo metodus. Nekilnojamojo turto masinis vertinimas - procesas, kai per nustatyta laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės bei vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė. Atlikus nekilnojamojo turto masinį vertinimą, parengiama bendra panašių nekilnojamojo turto objektų grupės vertinimo ataskaita, o kiekvieno nekilnojamojo turto vieneto ataskaita nerengiama. Nekilnojamojo turto (žemės ir statinių) vidutinės rinkos vertės nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1049 patvirtintomis nekilnojamojo turto vertinimo taisyklėmis, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-23 įsakymu Nr. 515 patvirtintomis Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklėmis, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244 patvirtinta Turto vertinimo metodika. Visi vertinimo rezultatai, t. y. nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės, verčių zonos ir jų aprašymai yra tvirtinami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus ir Registrų centro direktoriaus įsakymais. Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių nuostatai įtvirtina kiekvieno fizinio ar juridinio asmens teisę neatlygintinai sužinoti jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto mokestinę vertę Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą tvarkančios įmonės interneto tinklapyje (www.registrucentras.lt). Taip pat asmenims suteikta galimybė per viešuosius svarstymus pareikšti pastabas ir pasiūlymus dėl sudarytų nekilnojamojo turto verčių žemėlapių tikslumo ir teisingumo. Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius R. V. 2010-06-28 ir 2010-06-08 (raštai Nr. (1.22).-SR-2226 ir Nr. (1.22.)-SR-1963) kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą dėl pareiškėjai T. Ž. priklausančio nekilnojamojo turto vertės pateikimo. Pateikta VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2010-06-09 pažyma Nr. (4.7.16.)KR-130, kurioje nurodyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos vertė 2009-01-12 dienai buvo 179 000 Lt, garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 10 500 Lt. Pažymoje 2010-07-09 Nr. (4.7.16.)KR-139 nurodyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos vertė 2009-03-05 dienai buvo 166 000 Lt, garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 10 100 Lt. Šie nekilnojamieji daiktai įvertinti masinio vertinimo būdu. Teikiant informaciją Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, esančio Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę, duomenys buvo pateikti panaudojant žemės verčių žemėlapių informaciją, tai yra nurodyta, kad 2009-03-05 dienai žemės sklypo vidutinė žemės sklypo vertė buvo - 474 000 Lt, 2009-01-12 dienai - 429 6541Lt. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti visus elementus, lemiančius pastarosios žalos atlyginimą: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.); priežastinį ryšį tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.). Šie elementai žalos atsiradimo kontekste vienas be kito negali egzistuoti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami ir dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu ar keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A 17-1001/2007). Pareiškėja, kreipdamasi į teismą turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jos nuomone, įgalintų teismą patenkinti visiškai ar iš dalies reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Tuo tarpu pateiktame skunde apsiribojama turtinės ir neturtinės žalos dydžio įvardijimu, abstrakčiais teiginiais dėl žalos atsiradimo ir neteisėtų veiksmų, tačiau pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str. 2 d. 5 ir 6 p. turi būti nurodytas konkretus skundo pagrindas bei aplinkybės , kuriomis pareiškėja grindžia savo reikalavimą ir pateikiami įrodymai, pagrindžiantys reikalavimo pagrindą. Iš skunde pareiškėjos nurodytų faktų ir duomenų, darytina išvada, kad atsakovės valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo kaltė pasireiškia tuo, kad Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai buvo pateiktos pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės, ko pasėkoje buvo nutraukta antrinė teisinė pagalba. Viešojo administravimo įstatymo 42 str. nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Taikant atsakomybę už žalą, padarytą neteisėtais valdžios aktais, galioja prezumpcija, kad valdžios aktas laikomas teisėtu. Valstybės valdžios organai yra pareigūnai, kurie vykdydami savo pareigas ir įgyvendindami valstybės kompetenciją, privalo veikti pagal specialius, numatančius jų veikimo turinį ir formą, teisės aktus. Valdžios aktai, kuriais yra padaryta žala, laikomi teisėtais tada, kai pažeisti specialūs teisės aktai, numatantys valdžios institucijų veikimo turinį ir formą. Neteisėti veiksmai yra padaryti tada, jei valdžios institucijos, jų darbuotojai arba pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymą privalėjo veikti. Pažymėjo, kad T. Ž. buvo detaliai ir išsamiai paaiškinta kaip ir kokiu būdu yra nustatinėjamos nekilnojamųjų daiktų vidutinės rinkos vertės, kad šis procesas yra griežtai reglamentuotas teisės aktais, vykdomas pagal nustatytas taisykles ir kad keisti ir įtakoti vertinimo rezultatus VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas neturi teisinio pagrindo (b. l. 112-113, 120-122).
Pateiktame atsiliepime atsakovai VĮ Registrų centras ir Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Registrų centro, su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad
pareiškėja 2010-07-20 kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybai (toliau – ir Klaipėdos VGTPT) VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas be jos sutikimo ir jai nepranešant pateikė informaciją apie pareiškėjos turimą nekilnojamąjį turtą. Tokia informacija buvo pateikta Klaipėdos VGTPT pagal 2010-06-22 raštą Nr. (1.22.)SR-2226 „Dėl informacijos pateikimo“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 str. 13 d. Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) duomenų teikimo tvarką ir sąlygas nustato Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 str. ir NTR nuostatai (76 - 78 p.). VĮ Registrų centras, suteikdamas informaciją Klaipėdos VGTPT, nepažeidė teisės aktais nustatytų reikalavimų, tvarkos ir sąlygų, taip pat nepažeidė pareiškėjos teisėtų interesų. NTR nuostatų 78 p. suponuoja ir nustato turto savininkės ir pareiškėjos teises susipažinti su archyviniais duomenimis ir tokių duomenų teikimo bei atlygio už duomenų pateikimą tvarką ir sąlygas. Pareiškėjos prašomi susirašinėjimo su Klaipėdos VGTPT dokumentai (kopijos) buvo pateikti pareiškėjai VĮ Registrų centro 2010-08-16 raštu Nr. (1.1.31)s-3458, atsakant į pareiškėjos 2010-07-31 skundą. Pareiškėjai buvo paaiškinta nekilnojamojo turto vidutinių rinkos verčių nustatymo tvarka tiek VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2010-07-22 raštu Nr. (4.4.2.)s-1058, atsakant į pareiškėjos 2010-07-20 prašymą, tiek minėtu VĮ Registrų centro 2010-08-16 raštu Nr. (1.1.31)s-3458, atsakant į pareiškėjos 2010-07-31 skundą VĮ Registrų centrui. Pareiškėja buvo informuota, kad Registrų centras nustato žemės ir statinių vidutines rinkos vertes vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-23 įsakymu Nr. 515 patvirtintomis Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklėmis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-09-29 nutarimu Nr. 1049 „Dėl nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 -02-14 nutarimu Nr. 244 patvirtinta Turto vertinimo metodika, kad gauti vertinimo rezultatai, t. y. nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės, verčių zonos ir jų aprašymai, yra tvirtinami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus ir VĮ Registrų centro direktoriaus įsakymais, kurie skelbiami „Valstybės žiniose“. Vidutinės rinkos vertės skelbiamos Registrų centro internetiniame tinklapyje. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pateiktos išvados dėl pareiškėjos turto vertės konkrečią datą buvo ir yra teisingos. VĮ Registrų centro pateikti išaiškinimai ir atsakymai yra teisingi ir pagrįsti. Pareiškėjos patikslintame skunde teismui keliamas reikalavimas įpareigoti VĮ Registrų centrą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos 2010-08-21 skundą bei atsakyti į pateiktus jame klausimus ir reikalavimus yra nepagrįstas ir atmestinas, nes į šiuos reikalavimus ir klausimus jau buvo atsakyta VĮ Registrų centro 2010-08-16 raštu Nr. (1.1.31)s-3458, pateikiant pareiškėjai visų susirašinėjimo su Klaipėdos VGTPT dokumentų kopijas. Atsakant dar kartą 2010-08-31 raštu Nr. (1.1.31)s-3616, pareiškėjai buvo paaiškinta leidimų susipažinti su VĮ Registrų centro archyve saugomų nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylų dokumentais tvarka ir pateikta prašymo forma, kuri turi būti užpildoma. Pažymėjo, kad pareiškėjai VĮ Registrų centro Klaipėdos filiale buvo sudarytos sąlygos susipažinti su archyve saugomų nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylų dokumentais: jos prašymas užregistruotas (2010-07-20, Nr. 3874), fiksuotas susipažinimo su dokumentais laikas, tačiau pareiškėja nepasinaudojo tokia teise ir atsisakė susipažinti su archyvo dokumentais. Pareiškėjos VĮ Registrų centrui teikti skundai buvo išnagrinėti tinkamai, pateikti atsakymai į keliamus klausimus, pareiškėjos teisės gauti tinkamą, išsamų ir motyvuotą viešojo administravimo subjekto atsakymą į savo skunduose keliamus klausimus bei teisėti interesai nebuvo pažeisti. Taip pat nurodo, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad VĮ Registrų centro atliktas turto vertinimas yra klaidingas ir neteisingas, ir, kad tuo požiūriu jai padaryta materialinė ir neturtinė žala. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymu ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymu, visi nekilnojamojo turto registre ir kadastre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teisės aktų nustatyta tvarka padaryti įrašai nepažeidė pareiškėjos teisių ir negalėjo sukelti fizinio skausmo, dvasinio sukrėtimo ar dvasinių pergyvenimų, kaip skunde teigia pareiškėja. Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų tvarkymo ir informacijos teikimo tvarka VĮ Registrų centre yra ir konkrečiu atveju buvo vykdoma laikantis teisės aktais nustatytų reikalavimų. Toks duomenų tvarkymas ir vykęs susirašinėjimas nepažeidė pareiškėjos teisių gauti ir pačiai teikti informaciją, prašymus ar skundus tiek VĮ Registrų centro Klaipėdos filiale, tiek centrinėje Registrų centro įmonėje. Pareiškėja nebuvo žeminama, jokia tyčia nebuvo vykdoma, nebuvo ir nėra trukdoma situaciją išsiaiškinti taikiu būdu. Visi pareiškėjos VĮ Registrų centrui teikti skundai buvo išnagrinėti tinkamai, nepažeidžiant procesinių terminų ir pareiškėjos teisių gauti išsamų ir motyvuotą viešojo administravimo subjekto atsakymą. Pareiškėjos teisėti interesai nebuvo pažeisti. Pareiškėja materialinius nuostolius, jei jie buvo, patyrė ne dėl VĮ Registrų centro veiklos ar sprendimų. Pareiškėjos nekilnojamojo turto netekimo ar sužalojimo dėl Registrų centro veiklos neįvyko, jokių negautų pajamų (iš turto ar kitokių) pareiškėja savo patikslintame skunde nenurodo. Turėtos išlaidos bylose atsirado pareiškėjos iniciatyva ir valia. Neturtinės žalos, tokios kaip minėta, arba tokios, kaip pareiškėjos asmens pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas (CK 6.250 str.) VĮ Registrų centre pareiškėjos atžvilgiu taip pat nepadaryta (b. l. 108-109, 118-119).
Skundas netenkinamas.
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2010-07-20 pareiškėja T. Ž. pateikė VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui prašymą skubos tvarka pateikti visų dokumentų, kurie buvo pateikti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, patvirtintas kopijas, išduotas pažymas apie nurodyto nekilnojamojo turto rinkos vertes 2008 m., 2009 m. ir 2010 m. bei nekilnojamojo turto įvertinimo metodiką (VAGK byla, b. l. 29). Pareiškėja T. Ž. 2010-07-20 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui taip pat pateikė prašymą leisti susipažinti su jai priklausančio nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylų dokumentais (VAGK byla, b. l. 47). VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, atsakydamas į 2010-07-20 prašymą, 2010-07-22 rašte nurodė, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 str. 13 p., turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi, dėl pareiškėjos T. Ž. turimo nekilnojamojo turto ir jo vertės kreipėsi 2010-04-08, 2010-05-10, 2010-06-07 ir 2010-06-22 (VAGK byla, b. l. 28). Rašte taip pat pažymėta, kad statinių vidutinė rinkos vertė nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-09-29 nutarimu Nr. 1049 „Dėl nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių patvirtinimo“ ir kad pateiktų paklausimų apie pareiškėjos T. Ž. turimą nekilnojamąjį turtą bei teisės aktų kopijų VĮ Registrų centras Klaipėdos filialas teikti neprivalo. Be to, kaip nustatyta VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo atsiliepimu ir pateiktais rašytiniais įrodymais (b. l. 110-111), pareiškėjai T. Ž. buvo pateiktos susipažinti archyvinės bylos.
Dėl šio VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo rašto pareiškėja T. Ž. VĮ Registrų centrui pateikė 2010-07-31 skundą, kuriame nurodė, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2010 m. liepos mėnesį priėmė keletą neteisingų ir nepagrįstų sprendimų nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą jos bylose motyvuojant tuo, kad ji sąmoningai klaidino minėtą tarnybą nurodydama savo ir nepilnamečio vaiko nekilnojamojo turto vertę (b. l. 5-20-21). Skunde nurodoma, kad 2010-07-20 ir 2010-07-21, atvykus dėl minėtų klausimų sprendimo, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo darbuotojai ir direktorius buvo itin nemandagūs, nenorėjo vykdyti savo funkcijų, tyčia neregistravo jos prašymų, atsisakė pateikti reikiamus dokumentus. Skunde nurodoma, kad 2010-07-21 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo registratorė – asistentė suteikė jai galimybę susitikti su kadastro duomenų tvarkymo skyriaus vedėja, tačiau pastaroji atsisakė pateikti nekilnojamojo turto įvertinimo metodiką ir ją išaiškinti, taip pat atsisakė pateikti dokumentus, kurie buvo siųsti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui. Dėl tokių veiksmų nesudaryta galimybė ginčyti neteisingai apskaičiuotą jos nekilnojamojo turto vertę: 1984 m. pastatytas jos vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kainavo 8009 rublių, tačiau VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinė pagalbos tarnybai nurodė, jog minėto buto vidutinė rinkos vertė 2009-03-05 yra 166 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, skunde VĮ Registrų centro buvo prašoma panaikinti VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo neteisėtą ir neteisingą T. Ž. ir jos nepilnamečio vaiko nekilnojamojo turto vertinimą nuo pažymos išdavimo datos bei įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo direktorių išduoti visus prašomus dokumentus. VĮ Registrų centras 2010-08-16 rašte, pasirašytame direktoriaus pavaduotojo turto vertinimui, atsakydamas į 2010-07-31 skundą, nurodė, kad, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 str. 13 p. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas pateikė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinė pagalbos tarnybai ją dominančią informaciją apie T. Ž. valdomą nekilnojamąjį turtą ir jo vertes (b. l. 26). Rašte tai pat nurodyta, kad VĮ Registrų centras žemės ir statinių vidutines rinkos vertes nustato vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-23 įsakymu Nr. Nr. 515 patvirtintomis Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklėmis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-09-29 nutarimu Nr. 1049 „Dėl nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244 patvirtinta Turto vertinimo metodika. Gauti vertinimo rezultatai, t. y. nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės, verčių zonos ir jų aprašymai, yra tvirtinami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus ir Registrų centro direktoriaus įsakymais ir viešai skelbiami Valstybės žiniose. Registrų centro internetiniame tinklapyje, suvedus nekilnojamojo turto unikalųjį numerį, savivaldybę ir vertės įsigaliojimo datą, kiekvienas neatlygintinai gali sužinoti konkretaus nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę. Panaikinti masinio vertinimo rezultatus VĮ Registrų centras neturi teisinio pagrindo. Su šiuo raštu pareiškėjai T. Ž. buvo pateikti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo ir Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos susirašinėjimo dokumentai dėl T. Ž. valdomo nekilnojamojo turto ir jo verčių (VAGK byla, b. l. 7, 27, 30-46).
2010-08-21 T. Ž. VĮ Registrų centrui pateikė skundą dėl 2010-08-16 rašto, kuriame nurodė, kad į jos 2010-07-31 skundą nebuvo tinkamai atsakyta, nepatikrintas turto vertinimo teisingumas ir neįvertinti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo darbuotojų veiksmai (VAGK byla, b. l. 25). Atsižvelgiant į tai, pareiškėja T. Ž. prašė: 1) patikrinti, ar teisingai buvo įvertintas jos nekilnojamasis turtas, susijęs su antrinės teisinės pagalbos suteikimu; 2) įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą leisti susipažinti su registrų bylomis, susijusiomis su pareiškėjos turtu ir jos asmeniu; 3) įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą išduoti dokumentų kopijas iš registrų bylų po susipažinimo su jomis; 4) nustačius pažeidimus, panaikinti neteisėtus turto įvertinimus nuo jų priėmimo; 5) įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą pateikti visą susirašinėjimo medžiagą susijusią su pareiškėjos asmeniu; 6) skundo pagrindu priimti motyvuotą sprendimą. VĮ Registrų centras 2010-08-31 rašte, pasirašytame direktoriaus pavaduotojo turto vertinimui, atsakydamas į 2010-08-21 skundą, nurodė, kad pareiškėjos T. Ž. vardu registruotas nekilnojamasis turtas buvo įvertintas teisingai, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-23 įsakymu Nr. Nr. 515 patvirtintomis Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklėmis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-09-29 nutarimu Nr. 1049 „Dėl nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244 patvirtinta Turto vertinimo metodika (VAGK byla, b. l. 22-24). Gauti vertinimo rezultatai, t. y. nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės, verčių zonos ir jų aprašymai, yra patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus ir Registrų centro direktoriaus įsakymais ir viešai skelbiami Valstybės žiniose. Vadovaujantis VĮ Registrų centro direktoriaus 2006-04-05 įsakymu Nr. V-75 „Dėl susipažinimo su valstybės įmonės Registrų centro archyve saugomų nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylų dokumentais tvarkos patvirtinimo“ asmenys, norintys susipažinti su bylos medžiaga, turi pateikti prašymą, kuriame privalo nurodyti konkretų nekilnojamojo turto objektą, duomenų naudojimo tikslą bei įsipareigoti, kad dokumento duomenys bus naudojami tik prašyme nurodytam tikslui. Nekilnojamojo turto savininkas neprivalo nurodyti duomenų naudojimo tikslo. Prašymas susipažinti su byla gali būti pateikiamas tiesiogiai archyvo darbuotojui, siunčiamas paštu arba telekomunikacijų įrenginiais (faksu, elektroniniu paštu). Vienu prašymu galima užsakyti ne daugiau kaip vieną bylą. Sprendimą dėl leidimo susipažinti su byla ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo prašymo gavimo dienos priima filialo archyvo darbuotojas. Sprendimas forminamas rezoliucija ant asmens prašymo. Priimdamas sprendimą archyvo vedėjas turi atsižvelgti, ar yra galimybė prašomu laiku priimti asmenį norintį susipažinti su byla. Asmuo apie priimtą sprendimą informuojamas telefonu, el. paštu arba faksu. Pareiškėjas, susipažinęs su nekilnojamojo turto archyvinėmis bylomis, turi teisę prašyti padaryti tų dokumentų kopijas, už kurias VĮ Registrų centras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-07-12 nutarimo Nr. 1129 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ 86 p., ima nutarime nurodytą atlygį. Šiuo raštu pareiškėja T. Ž. buvo informuota, kad su VĮ Registrų centras 2010-08-16 raštu jau buvo pateikti visi susirašinėjimo tarp VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo ir Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos dokumentai.
Pareiškėja T. Ž., nesutikdama su VĮ Registrų centras 2010-08-31 atsakymu, jį apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri 2010-09-24 sprendimu Nr. 3R-228(2010/01-4R-299) jos skundą atmetė kaip nepagrįstą (VAGK byla, b. l. 1, 54-58). Pateiktame skunde pareiškėja T. Ž. prašo panaikinti šį Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą ir įpareigoti VĮ Registrų centrą išnagrinėti 2010-08-21 skundą bei atsakyti į jame pateiktus šešis reikalavimus, taip pat priteisti padarytą nurodyto dydžio turtinę ir neturtinę žalą.
Įvertinus byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visumą, nėra pagrindo manyti, kad ginčijamas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas, atitinkamai – nėra pagrindo jį naikinti ir įpareigoti VĮ Registrų centrą iš naujo nagrinėti pareiškėjos T. Ž. 2010-08-21 skundą: įvertinus tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 str. 13 d. įtvirtinta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, pateikdamas duomenis apie pareiškėjos T. Ž. valdomą nekilnojamąjį turtą ir jo vertes Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, nepažeidė teisės aktų reikalavimų; jokie duomenys, kad pareiškėjos T. Ž. valdomo nekilnojamo turto vertės Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateiktuose raštuose ir Nekilnojamo turto registro duomenų banko išrašuose buvo apskaičiuotos neteisingai, nėra pateikti: šio turto vidutinės rinkos vertės apskaičiuotos VĮ Registrų centro atsakymuose pareiškėjai T. Ž. nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėja T. Ž. skunduose, pateiktuose VĮ Registrų centrui, Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai bei teismui, iš esmės nenurodė jokių argumentų, sudarančių pagrindą manyti, kad turto vertinimo tvarka buvo pažeista ar įvertinimo rezultatai neatitinka tikrovės, t. y., kad turto vidutinė rinkos vertė, nustatant ją masinio vertinimo būdu, yra mažesnė; VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, kaip nustatyta pateiktame atsiliepime ir rašytiniais įrodymais (b. l. 110-111), pareiškėjai T. Ž. pateikė susipažinti jai nuosavybės teise priklausančių daiktų kadastro ir registro bylas, neginčija ir nesiekia riboti šios jos teisės ir ateityje, duomenų, kad nebūtų tenkinti pareiškėjos T. Ž. prašymai teisės aktų nustatyta tvarka gauti šiose bylose esančių dokumentų nuorašus, nėra; su VĮ Registrų centro 2010-08-16 raštu pareiškėjai T. Ž. buvo pateikti visi susirašinėjimo tarp VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo ir Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos dokumentų nuorašai.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai 400 Lt turtinę ir 100 000 Lt neturtinę žalą, kurios atsiradimas, kaip matyti iš skundo turinio, siejamas su, kaip teigiama, neteisėtu ir tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimu Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, bei atsakovo VĮ Registrų centro veiksmais nagrinėjant jos skundus. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. CK 6.271 str. 3 d. numato, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Kadangi veiksmų, su kurių atlikimu pareiškėja sieja nurodytos turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą, nėra pagrindo pripažinti neteisėtais, nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, atitinkamai – reikalavimas priteisti turtinę ir neturtinę žalą taip pat atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas netenkinamas, nėra pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos T. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Rūta Miliuvienė
Milda Vainienė