Civilinė byla Nr. 2-903/2012
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00426-2012-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 94.2.; 122.2.; 122.3.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugpjūčio 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Audronės Jarackaitės ir Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MDI Transport“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį atsakovams A. A. „Agro-Trans“ ir SA „PZU“ dėl piniginio reikalavimo įvykdymo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Ginčas kilo dėl bylos teismingumo nustatymo, aiškinant Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau - Konvencija) 31 straipsnio 1 dalį.
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 70 961,90 EUR nuostolių atlyginimą, pervežimo mokestį bei procesines palūkanas.
- Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 29 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti, konstatavęs, kad ieškinys neteismingas Vilniaus apygardos teismui. Teismas pažymėjo, kad ieškovo reikalavimai krovinio vežėjui ir jo draudikui kildinami iš Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR). Vadovaujantis CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalimi – visais ginčytinais klausimais, kilusiais dėl vežimo, patenkančio į šios Konvencijos veikimo sritį, ieškovas, be teismų, esančių Konvencijos šalyse - dalyvėse, gali kreiptis į teismus valstybės, kurios teritorijoje: a) atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, firmos būstinę ar filialą arba agentūrą, kuriems tarpininkaujant buvo sudaryta vežimo sutartis, arba b) yra krovinio priėmimo vežti vieta arba numatyta pristatymo vieta. Į kitus teismus kreiptis negalima. Konvencija, nors ir netiesiogiai, numato į kokį ieškovo pasirinktos valstybės pagal Konvencijos 31 straipsnio 1 dalį nacionalinį teismą kreiptis. Ieškovas pateikė užsakymą, iš kurio galima suprasti, kad pakrovimo vieta yra Lenkijos Respublikos teritorijoje, iškrovimo vieta – Vokietijoje. Ieškovas netinkamai laikėsi Konvencijos nuostatų ir pareiškė ieškinį valstybėje, kurioje nėra nei atsakovų buveinės vietos, nei joje susitarta dėl krovinio priėmimo vežti vietos, nei numatyta pristatymo vieta.
- Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas UAB „MDI Transport“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Konvencijos 31 straipsnyje nustatyta, kad visais ginčytinais klausimais, kilusiais dėl vežimo, patenkančio į šios Konvencijos veikimo sritį, ieškovas, be teismų, esančių Konvencijos šalyse dalyvėse, gali kreiptis į teismus valstybės, kurios teritorijoje: a) atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, firmos būstinę ar filialą arba agentūrą, kuriems tarpininkaujant buvo sudaryta vežimo sutartis, arba b) yra krovinio priėmimo vežti vieta arba numatyta pristatymo vieta. Į kitus teismus kreiptis negalima. Angliškame CMR tekste yra aiškiai nurodyta, kad galima kreiptis į bet kurį Konvencijos šalyse – dalyvėse esantį teismą ar arbitražą, kuris yra nurodytas susitarime tarp šalių. Ieškovo ir atsakovo sudarytame susitarime dėl krovinio pervežimo Nr. 6478 yra nurodyta, kad iškilusios problemos sprendžiamos šalių susitarimu, o jei nesusitariame – teisme. Teismo ir nesutarimų sprendimo vieta yra Vilnius. Įstatymas nereikalauja, kad šalys, susitardamos dėl teismingumo, konkrečiai nurodytų teismo pavadinimą. Vietovės, kurioje veikia teismas, nurodymas, taip pat pripažįstamas tinkamu ir įgyvendinamu susitarimu dėl teismingumo.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Ieškovas pareiškė ieškinį dėl 70 961,90 EUR nuostolių, atsiradusių praradus krovinį, atlyginimo solidariems atsakovams – krovinio vežėjui ir draudimo kompanijai. Kadangi krovinio gavėjas ir siuntėjas yra skirtingose šalyse, šalių tarpusavio santykiams taikytina Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR).
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, remdamasis CMR Konvencijos 31 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktų nuostatomis ir nurodydamas, kad Lietuvos Respublikoje nėra nei atsakovų buvinės vietos, nei krovinio priėmimo vežti vieta arba numatyta pristatymo vieta.
CMR Konvencijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visais ginčytinais klausimais, kilusiais dėl vežimo, patenkančio į šios Konvencijos veikimo sritį, ieškovas, be teismų, esančių Konvencijos šalyse-dalyvėse, gali kreiptis į teismus valstybės, kurios teritorijoje: a) atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, firmos būstinę ar filialą arba agentūrą, kuriems tarpininkaujant buvo sudaryta vežimo sutartis, arba b) yra krovinio priėmimo vežti vieta arba numatyta pristatymo vieta. Į kitus teismus kreiptis negalima.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors lietuviškas Konvencijos vertimas nėra pakankamai tikslus, tačiau iš Konvencijos teksto oficialiomis anglų ir prancūzų kalbomis (angl. <...> the plaintiff may bring an action in any court or tribunal of a contracting country designated by agreement between the parties; pranc. <...> le demandeur peut saisir, en dehors des juridictions des pays contractants désignées d’un commun accord par les parties) aiškiai matyti, jog krovinio vežimo sutarties šalys gali susitarti, kad ginčai dėl sutarties bus sprendžiami sutartimi pasirinktuose valstybės, kuri tuo pačiu yra CMR Konvencijos dalyvė, teismuose. Toks susitarimas dėl ginčo teismingumo galimas ir remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis (CPK 787 str. 2 d.). Tuo tarpu CMR Konvencijos 31 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktai numato papildomą teismingumą, kai pagal CMR Konvencijos 31 straipsnio 1 dalį dėl teismingumo nebuvo susitarta.
Iš ieškovo ir atsakovo pasirašyto Užsakymo Nr. 6478 „Kitų sąlygų“ 7 punkto matyti, jog šalys susitarė, jog „Teismo ir nesutarimų sprendimo vieta yra Vilnius“. Toks susitarimas pakankamai aiškiai nustato teritorinį bylos teismingumą, todėl į šį susitarimą turi būti atsižvelgiama. Atsižvelgiant į ieškinio sumą, byla pagal rūšinį teismingumą nagrinėtina Vilniaus apygardos teisme (CPK 27 str. 1 p.).
Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškinio teismingumą reglamentuojančias CMR Konvencijos nuostatas ir nepagrįstai atsisakė ieškinį priimti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 29 d. nutartis naikinama, o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 29 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Danutė Gasiūnienė
Audronė Jarackaitė
Rimvydas Norkus