Civilinė byla Nr. e2S-146-555/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01056-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.1; 3.3.2.3; 3.3.2.6.3; 3.6.3.6

                                                (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo B. M. C. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-497-534/2025 pagal ieškovės S. Č. ieškinį atsakovui B. M. C. T. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, ir atsakovo B. M. C. T. priešieškinį ieškovei S. Č. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė S. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo B. M. C. T. nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 700 Eur kas mėnesį mokamas periodines išmokas, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pagal ieškinyje nurodytą tvarką, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovas B. M. C. T. kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydamas nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui 310 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pagal priešieškinyje nurodytą tvarką, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3.       Atsakovas taip pat prašė ieškinį palikti nenagrinėtu, kadangi jis yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismams. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 23 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl teismingumo nustatymo atmetė, nurodęs, kad civilinė byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams.

4.       Atsakovas pateikė atskirąjį skundą (reg. Nr. DOK-162225), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį ir ieškovės ieškinį atsakovui palikti nenagrinėtu kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 30 d. nutartimi atsakovo atskirąjį skundą (reg. Nr. DOK-162225) atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

6.       Teismas nurodė, kad atsakovo cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-969/2023 yra priimta byloje pagal ieškovės UAB „Dognus“ ieškinį atsakovams BUAB Baltijos šalių industrinio perdirbimo centrui, Latvijos Respublikoje registruotam bankui „AS BluOr Bank“ ir Latvijos Respublikoje registruotai bendrovei „SIA AOC Invest“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Teismas atsakovo argumentus, kad, vadovaujantis nurodyta teismo praktika, teismo nutartis gali būti skundžiama, atmetė, nes, teismo vertiniu, negalima kasacinio teismo praktiką taikyti selektyviai, neatsižvelgiant į teisinio reguliavimo kontekstą, t. y. Europos Sąjungos reglamentus ir nacionalinės teisės normas.

7.       Teismas taip pat nurodė, kad šalių ginčas yra kilęs iš šeimos santykių, kur ieškovė ir jos vaikas, gyvenantys Lietuvos Respublikoje, yra Lietuvos Respublikos piliečiai, o atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis 2019 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentu (ES) 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo) 10 ir 11 straipsniais, byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) VII dalies „Tarptautinis procesas“ LIX skyriaus „Teismingumas ir normų taikymas“ 785 straipsnis „Tėvų ir vaikų teisinių santykių bylų teismingumas“ 1 dalyje nurodyta: „Lietuvos Respublikos teismai išimtinai nagrinėja tėvų ir vaikų teisinių santykių, įvaikinimo teisinių santykių bylas, jeigu nors viena iš šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir tos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje“.

8.       Teismas sprendė, kad atsakovo cituojama teisminė praktika civilinėje byloje yra ginčo teisenoje, kur ieškovė UAB „Dognus“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiais atsakovų BUAB Baltijos šalių industrinio perdirbimo centro, „AS BlueOrange Bank“ ir „SIA AOC Invest“ 2021 m. gegužės 10 d. – 2021 m. birželio 21 d. sudarytus sandorius, pagal kuriuos atsakovė BUAB Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras pervedė atsakovui „AS BlueOrange Bank“ iš viso 6 093 891,50 Eur, atsakovei „SIA AOC Invest“ – iš viso 328 383,26 Eur; taikyti restituciją ir 6 420 274,76 Eur grąžinti atsakovei BUAB Baltijos šalių industrinio perdirbimo centrui. CPK VII dalies „Tarptautinis procesas“ LIX skyriaus „Teismingumas ir normų taikymas“ normos reglamentuoja skirtingai ginčo teisinių santykių teismingumą bei vaiko ir tėvų teisinių santykių bylų teismingumą. Teismo nagrinėjama civilinė byla yra susijusi su mažamečio vaiko Lietuvos Respublikos piliečio teisių apsauga jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Lietuvos Respublikoje.

9.       Teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą, nes teismo nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. CPK 785 straipsnio norma imperatyviai nustato jurisdikciją ginčo klausimu civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

10.       Atskiruoju skundu atsakovas B. M. C. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti atsakovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nutarties arba įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti atsakovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nutarties. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Lietuvos apeliacinis teismas eilėje bylų yra pasisakęs dėl galimybės skųsti apeliacine tvarka teismo nutartis, kuriose atmetamas prašymas pripažinti, jog byla yra neteisminga Lietuvos Respublikos teismams. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažinta, jog nutartis ir / ar teisėjo rezoliucija, kuria netenkinamas prašymas palikti ieškinį nenagrinėtą, sprendžiant klausimus dėl teismų jurisdikcijos nagrinėti tarp šalių kilusius ginčus, gali būti apeliacijos objektu ir skundžiama atskiruoju skundu (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-971-196/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-241/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-553-823/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑93‑302/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-570-567/2023; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-600-464/2023).

10.2.                      Nors siaurąja prasme aiškinant CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atmetus prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą, kelias tolesnei bylos eigai nėra užkertamas, atsakovo teisminė gynyba nėra apribota, jo procesinės teisės gintis nuo pareikšto ieškinio nėra varžomos, tačiau svarbu įvertinti tai, kad sprendžiamas ne nacionalinio teismingumo, o tarptautinės jurisdikcijos klausimas, todėl CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas turėtų būti aiškinimas plačiau. Plečiamąjį CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimą sprendžiant tarptautinės jurisdikcijos klausimus lemia proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principai, kadangi tarptautinės jurisdikcijos klausimo išsprendimas yra itin svarbus ieškinio priėmimo stadijoje. Priešingu atveju, tai gali lemti neefektyvų procesą, kuomet pirmosios instancijos teismui ginčą išsprendus iš esmės, apeliacinės instancijos teismas konstatuotų esminį procesinių teisės normų pažeidimą dėl netinkamai išspręsto jurisdikcijos klausimo. Taigi teismo procesinio sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarptautinės jurisdikcijos klausimas, apskundimo apeliacine tvarka galimybė grindžiama paties teismo proceso neteisėtumu tuo atveju, jei tarptautinės jurisdikcijos klausimas yra išsprendžiamas neteisingai, t. y. tokio pažeidimo esmingumu.

10.3.                      Teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant jurisdikcijos klausimą pagal tarptautinio teismingumo taisykles, teismas nagrinėja klausimą dėl tolesnės bylos eigos Lietuvos Respublikos teismuose galimybės. Jeigu būtų pripažinta, kad byla nepriklauso Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, tai reikštų, kad užkertamas kelias tolesnei bylos eigai Lietuvos Respublikos teismuose, todėl teismo procesinis sprendimas, kuriuo išsprendžiamas tarptautinės jurisdikcijos klausimas, pripažįstant Lietuvos Respublikos teismų jurisdikciją nagrinėti kilusį ginčą, gali būti skundžiamas atskiruoju skundu atskirai nuo teismo sprendimo.

10.4.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-600-464/2023, pasisakė, kad, įvertinęs galinčius atsirasti ieškinio su tarptautiniu elementu nepagrįsto priėmimo padarinius, sutiko, jog tokia teismo nutartis, kuria ieškinys su tarptautiniu elementu pripažįstamas teismingu Lietuvos Respublikos teismams, gali būti apeliacijos objektu ir ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu atskirai nuo teismo sprendimo. Nepagrįstas kompetencijos Lietuvos Respublikos teismams pripažinimas, viena vertus, užkerta kelią reikšti ieškinį kitoje valstybėje, antra vertus, sudaro pagrindą panaikinti priimtą dėl ginčo esmės teismo sprendimą ir ieškinį palikti nenagrinėtą. Nurodytoje byloje taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija priėmė kasacinį skundą, kuriame kasatorius kvestionavo Lietuvos apeliacinio teismo išvadas, kad nutartis, kuria atsisakyta ieškinį palikti nenagrinėtą, negali būti apeliacijos objektu, teisėtumą ir pagrįstumą, kasacinio teismo byloje Nr. e3K-3-288-969/2023.

10.5.                      Be to, nurodyta kasacinio teismo praktika yra taikoma ir sprendžiant jurisdikcijos klausimą šeimos bylose, susijusiose su nepilnamečių vaikų interesais. Pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-658-267/2020, iškeltoje pagal ieškovės ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kitų išvestinių reikalavimų, aiškiai pasisakyta, kad, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas, kuriuo išsprendžiamas tarptautinės jurisdikcijos tarp Lietuvos Respublikos teismų ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismų klausimas, pripažįstant Lietuvos Respublikos teismų jurisdikciją nagrinėti kilusį ginčą, yra apeliacijos dalykas ir gali būti skundžiamas atskiruoju skundu atskirai nuo teismo sprendimo.

11.       Ieškovė S. Č. pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

11.1.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikciją nagrinėti šį ginčą dėl nepilnamečio vaiko, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis gimęs ir nuolat nuo gimimo gyvenantis Lietuvoje, kartu su motina. Tuo tarpu atsakovas atskiruoju skundu nepagrindžia, kaip skundžiama nutartis, kuria išspręstas klausimas dėl teismingumo, yra užkerta kelią teisminiam ginčui.

11.2.                      Nors atsakovas nurodo teismų praktiką, tačiau iš esmės jose yra suformuota praktika dėl teismo priimtų procesinių sprendimų, kai teismas palieka ieškinį nenagrinėtu ir tokiu būdu neabejotinai užkerta kelią teisminiam ginčo išnagrinėjimui. Be to, dauguma atsakovo nurodytų bylų nėra susiję su tėvų ir vaikų teisiniais santykiais. Atsakovas remiasi teismų praktika, kurioje, nors ir patenkinami prašymai skųsti neskundžiamas nutartis ir palikti ieškinius nenagrinėtais, iš esmės skirtingos, jei šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir surinkti įrodymai.

11.3.                      Visos aplinkybės dėl ieškovės gyvenamosios vietos, yra pagrįstos oficialiais institucijų išduotais dokumentais, jos atsakovui yra puikiai žinomos, o vienintelė trumpalaikė kelionė į (duomenys neskelbtini), kurią atsakovas suorganizavo kaip galimybę aplankyti jo tėvus, iš tiesų buvo tik neteisėtas ir fiktyvus bandymas pakeisti jurisdikciją. Atsakovas niekaip nenuginčija savo teiginių ir dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos, o teismo nutartis dėl teismingumo skundžia siekdamas neteisėtų tikslų, t. y. bylos vilkinimo, bandant pradėti analogišką procesą (duomenys neskelbtini). Atsakovo procesinis elgesys nėra teisėtas, o bylos vilkinimas neigiamai įtakoja ir vaiko interesus, pvz. atsakovas iš esmės niekaip neprisideda prie išlaikymo (nei darbu, nei finansiškai).

11.4.                      Atsakovas jau yra pateikęs priešieškinį byloje, t. y. jau pripažino Lietuvos Respublikos jurisdikciją savo konkliudentiniais veiksmais, ir suformulavo reikalavimus, kuriuos prašo Lietuvos Respublikos teismą išnagrinėti, todėl skundų teikimo motyvai dėl neteisingumo, netenka prasmės.

         Apeliacinės instancijos teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo atskirąjį skundą, kaip pateiktą dėl nutarties, kuri negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14.       Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė S. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui B. M. C. T. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo. Atsakovas, pateikdamas atsiliepimą į ieškovės ieškinį, teismo prašė jį palikti nenagrinėtu, kadangi jis yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismams. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 23 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl teismingumo nustatymo atmetė, nurodęs, kad civilinė byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Dėl šios nutarties panaikinimo atsakovas teismui pateikė atskirąjį skundą (reg. Nr. DOK-162225).

15.       Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atsakovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nutarties, nurodydamas, kad ši nutartis nėra apeliacinio skundo apskundimo objektas, kadangi ji neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Atsakovas (apeliantas), nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kurį, grįsdamas teismų praktika, iš esmės argumentuoja tuo, kad teismo nutartis, kuria ieškinys su tarptautiniu elementu pripažįstamas teismingu Lietuvos Respublikos teismams, gali būti apeliacijos objektu ir ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu atskirai nuo teismo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis bei atskirojo skundo argumentus, su jais sutinka dėl žemiau šioje nutartyje išdėstytų motyvų.

16.       Pažymėtina, kad viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė įstatymo nustatyta tvarka apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei nutartis (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Bendroji pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimo apeliacine tvarka taisyklė įtvirtinta CPK 334 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

17.       Nagrinėjamu atveju atsakovas siekia pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo išspręstas ieškovės S. Č. ieškinio pareikšto atsakovui B. M. C. T. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo teismingumo klausimas, pirmosios instancijos teismui pripažinus Lietuvos Respublikos teismų, o kartu ir savo, jurisdikciją, peržiūrėjimo apeliacine tvarka. Atsakovo atskirajame skunde, akcentuojama, kad, priešingai nei skundžiama nutartimi sprendė pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje, be kita ko, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-969/2023 yra pasisakyta dėl galimybės apeliacine tvarka skųsti teismo nutartis, kuriomis yra netenkinamas prašymas palikti ieškinį nenagrinėtą, sprendžiant klausimus dėl teismų jurisdikcijos nagrinėti tarp šalių kilusius ginčus, nurodant, jog tokia nutartis gali būti apeliacijos objektu ir skundžiama atskiruoju skundu. Pažymėtina, kad atsakovas šia kasacinio teismo praktika rėmėsi ir paduodamas teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nutarties, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje įvertinęs tai, kad atsakovo cituojamojoje kasacinio praktikoje ginčas buvo kilęs iš kito teisinio santykio, t. y. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nei yra kilęs nagrinėjamoje byloje, kurioje yra sprendžiamas ginčas, kilęs iš šeimos teisinių santykių, atsakovo nurodyta kasacinio teismo praktika nesivadovavo. Pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad CPK VII dalies „Tarptautinis procesas“ LIX skyriaus „Teismingumas ir normų taikymas“ normos reglamentuoja skirtingai ginčo teisinių santykių teismingumą bei vaiko ir tėvų teisinių santykių bylų teismingumą, o nagrinėjamu atveju civilinė byla yra susijusi su mažamečio vaiko Lietuvos Respublikos piliečio teisių apsauga jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Lietuvos Respublikoje, todėl padarė išvadą, jog teismo nutartis, kuria buvo išspręstas bylos teismingumo klausimas, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai ir dėl to atsakovo prašymą dėl ieškinio palikino nenagrinėtu atmetė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai.

18.       Teismingumo taisyklių laikymasis reiškiant ieškinį yra būtinoji teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo sąlyga (CPK 5 straipsnis). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (liet. savo iniciatyva), be kita ko, patikrinti, ar ieškinys yra pareikštas, laikantis teismingumo taisyklių, o būtent, ar jis turi jurisdikciją nagrinėti pareikštą ieškinį. Toks patikrinimas teismo iniciatyva atliekamas nepriklausomai nuo sprendžiamo teismingumo klausimo pobūdžio, t. y. nepriklausomai nuo to, ar sprendžiamas nacionalinio ar tarptautinio (egzistuojant užsienio elementui) teismingumo klausimas. Teismo pareiga savo iniciatyva spręsti nacionalinio teismingumo klausimą išplaukia iš CPK 115 ir 137 straipsnių nuostatų, o tarptautinio teismingumo klausimą – expressis verbis (liet. tiesiogiai) iš CPK 782 straipsnio. Teismo pripažinimas, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti pareikštą ieškinį, sukelia atitinkamas procesines teisines pasekmes, kurios priklauso nuo proceso stadijos, kurioje identifikuojamas jurisdikcijos neturėjimas: ieškinys nepriimamas, jeigu teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustato, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti tokį ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba paliekamas nenagrinėtas, jeigu jurisdikcijos neturėjimas identifikuojamas po civilinės bylos iškėlimo (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 782 straipsnis).

19.       CPK tiesiogiai nėra numatyta galimybės atskirai apskųsti tokią pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria ieškinys yra priimamas arba kuria yra atsisakoma ieškinį byloje dalyvaujančio asmens prašymu palikti nenagrinėtą, t. y. neaptarta galimybė paduoti atskirąjį skundą dėl nutarčių, kuriomis teismas pripažįsta savo jurisdikciją. Įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs tik asmenų teisę teikti atskiruosius skundus dėl nutarčių, kuriomis ieškinį yra atsisakoma priimti (CPK 137 straipsnio 5 dalis) ir (arba) ieškinys (pareiškimas) paliekamas nenagrinėtas (CPK 298 straipsnis). Taigi, CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga atskirajam skundui paduoti šiuo konkrečiu atveju neegzistuoja ir ginčas dėl to iš esmės nekyla. Byloje kyla ginčas dėl CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos sąlygos buvimo ar nebuvimo, pirmosios instancijos teismui skundžiamoje nutartyje konstatavus, kad tokia, kokia buvo priimta nutartis šioje byloje, neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai, tam pritaria ir ieškovė, tuo tarpu atsakovas yra priešingos nuomonės ir teigia, kad tokia nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai, todėl ji gali būti peržiūrėta apeliacine tvarka. Atsakovas, minėta, pagrįsti tokiai savo pozicijai, be kita ko, nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑288‑969/2023 padarytus išaiškinimus, kuriais pirmosios instancijos teismas nesirėmė.

20.       Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis (liet. argumentavimo galia); rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

21.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018 18 punktą). Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad bendrosios kompetencijos teismų susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) bei žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų susaistymas aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų (precedentų tų kategorijų bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas ankstesnėse bylose, inter alia (liet. be kita ko), anksčiau sprendžiant analogiškas bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008).

22.       Kaip tą pagrįstai akcentuoja ir atsakovas, iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑288‑969/2023 turinio matyti, kad šioje kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje, kaip ir nagrinėjamu atveju, buvo sprendžiamas klausimas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių galimybę atskiruoju skundu apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria išspręstas tarptautinės jurisdikcijos klausimas, pripažįstant bylos teismingumą Lietuvos Respublikos teismams, aiškinimo ir taikymo. Kasacinės instancijos teismas šioje byloje konstatavo, kad tokia teismo nutartis, kuria ieškinys su tarptautiniu elementu pripažįstamas teismingu Lietuvos Respublikos teismams, gali būti apeliacijos objektu ir ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu atskirai nuo teismo sprendimo remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Priešingas aiškinimas, t. y. kad tokia nutartis galėtų būti skundžiama tik su galutiniu teismo sprendimu, byloje jau atlikus visus CPK nustatytus procesinius bylos nagrinėjimo veiksmus, reikštų proceso ekonomiškumo principo (CPK 7 straipsnis) pažeidimą, nes nepagrįstai pradėtas ir užbaigtas teisminis procesas turėtų būti vėl iš naujo pradedamas kitoje valstybėje, o tai lemtų papildomas laiko sąnaudas ir didesnes bylinėjimosi išlaidas, galėtų kilti ieškinio senaties taikymo klausimas ir pan. Taigi, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovo nurodytos ir nagrinėjamos bylų ratio decidendi (liet. argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas) sutampa, t. y., kaip ir nagrinėjamoje byloje, taip ir atsakovo nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas būtent dėl nutarties, kuria buvo išspręstas tarptautinės jurisdikcijos klausimas, pripažįstant bylos teismingumą Lietuvos Respublikos teismams, apskundimo galimybės. Tuo tarpu, vien ta aplinkybė, kad nurodytoje kasacinio teismo byloje ir nagrinėjamoje byloje ginčai yra kilę iš skirtingo teisinio santykio, apeliacinio teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo nesivadovauti nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais ar kitaip traktuoti priimtą teismo nutartį, kuria buvo išspręstas tarptautinės jurisdikcijos klausimas, pripažįstant bylos teismingumą Lietuvos Respublikos teismams, bei jos apeliacine tvarka apskundimo galimybes.

23.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ir Lietuvos apeliacinis teismas, suvienodindamas anksčiau buvusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką dėl galimybės apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria išspręstas tarptautinės jurisdikcijos klausimas, pripažįstant bylos teismingumą Lietuvos Respublikos teismams, 2023 m. liepos 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-600-464/2023, taip pat yra išaiškinęs, kad tokia teismo nutartis, kuria ieškinys su tarptautiniu elementu pripažįstamas teismingu Lietuvos Respublikos teismams, gali būti apeliacijos objektu ir ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu atskirai nuo teismo sprendimo. Lietuvos apeliacinis teismas paminėtoje nutartyje yra nurodęs, kad nepagrįstas kompetencijos Lietuvos Respublikos teismams pripažinimas, viena vertus, užkerta kelią reikšti ieškinį kitoje valstybėje, antra vertus, sudaro pagrindą panaikinti priimtą dėl ginčo esmės teismo sprendimą ir ieškinį palikti nenagrinėtą.

24.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad teismų praktikoje taip pat yra atvejų kai buvo sprendžiamas ginčas dėl tarptautinės jurisdikcijos, kilęs dėl to, jog pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovų prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-421/2017; 2020 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-611/2020), be kita ko, ir ginčuose, kilusiuose iš šeimos teisinių santykių (žr. pvz., Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1875-924/2024), o Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A‑900‑794/2024, kurioje ginčas buvo kilęs iš šeimos teisinių santykių, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, išsprendęs tarptautinės jurisdikcijos klausimą, pripažįstant bylos teismingumą Lietuvos Respublikos teismams, ir nepriėmęs dėl to rašytinės nutarties bei nesudaręs galimybės proceso šalims jos apskųsti, pažeidė civilinio proceso teisės normas (žr., nurodytos nutarties 51-54 punktai).

25.       Remiantis tuo kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias atskirojo skundo priėmimo klausimą ir padarė nepagrįstą išvadą, jog teismo nutartis, kuria išspręstas tarptautinės jurisdikcijos klausimas, pripažįstant bylos teismingumą Lietuvos Respublikos teismams, negali būti apeliacijos objektu. Dėl to, įvertinus tai, kad nustatytų pažeidimų nėra galimybės ištaisyti apeliacinės instancijos teisme – atskirojo skundo priėmimo klausimas priskiriamas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, atsakovo B. M. C. T. atskirasis skundas patenkinamas iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. nutartis yra panaikinama, o atsakovo atskirojo skundo dėl Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nutarties priėmimo klausimas grąžinamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

26.       Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu, 

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti ir atsakovo B. M. C. T. atskirojo skundo dėl Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nutarties priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas        Egidijus Tamašauskas