Administracinė byla Nr. eI-838-426/2018

                            Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03758-2017-6

              Procesinio sprendimo kategorijos: 12.17; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pakpa“ skundą atsakovėms Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Pakpa “ (toliau – Bendrovė) teismo prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2017 m. rugsėjo 25 d. raštą Nr. (23.1-08)-RNA-29465 „Dėl UAB „Pakpa“ prašymo“ (toliau – Raštas) ir priteisti iš atsakovės 598,91 Eur žalai atlyginti.

Pareiškėja skunde nurodo, kad ji dėl Inspekcijos neteisėtų veiksmų patyrė žalą. Pasak pareiškėjos, Inspekcija nepagrįstai suformavo nekilnojamojo turto mokesčio (toliau – NTM) pakaitines deklaracijas už 2013–2014 metus, kadangi ji nuo 2010 metų nevaldo jokio nekilnojamojo turto. Pareiškėjos teigimu, pakaitinių deklaracijų suformavimas įvyko dėl Inspekcijos, o ne jos kaltės. Nurodo, kad Inspekcija nepagrįstai rėmėsi jos pateiktoje FR0791A formoje nurodytais duomenimis apie išsinuomotas patalpas, formuojant pakaitines deklaracijas turtui, kurį pareiškėja minėtų deklaracijų formavimo metu jau buvo pardavusi. Mokesčių administratorius mokestinę nepriemoką perdavė išieškoti antstoliams, pareiškėjai buvo priskaičiuotos antstolių vykdymo išlaidos, kurias ji laiko patirta žala. Nurodo, kad antstoliui A. N. sumokėjo 104 Eur vykdymo išlaidų, o antstoliui D. S. dar nesumokėjo 494,91 Eur vykdymo išlaidų, kurios yra apskaičiuotos. Pažymi, kad mokesčių administratorius panaikino sprendimus dėl mokestinės prievolės išieškojimo, tačiau antstolis D. S. ir atsakovė atsisako padengti.

Atsakovė Inspekcija atsiliepime į skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pakaitinės NTM deklaracijos už 2013–2014 metus buvo suformuotos teisėtai ir pagrįstai, o išieškojimo procesas inicijuotas remiantis teisės aktais, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja patyrė žalą dėl Inspekcijos veiksmų. Akcentuoja, kad jei pareiškėja būtų laiku deklaravusi turto pardavimą ar nuomos sutarties nutraukimą, nagrinėjama situacija nebūtų susidariusi.

Atsakovė nurodo, kad pareiškėja visą patalpų nuomos laikotarpį turėjo pareigą teikti metinę NTM deklaraciją. Pareiškėja tokių deklaracijų neteikė ir nevykdė savo mokestinių pareigų. Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 104-1 straipsnio 1 dalies 1 punktu, suformavo NTM pakaitines deklaracijas už 2013–2014 metus. Kadangi ankstesnė NTM deklaracija, kurią buvo pateikusi pareiškėja buvo pateikta už 2009 metų mokestinį laikotarpį, atsakovė ja remdamasi ir suformavo pakaitinę NTM deklaraciją.

Akcentuoja, kad, prieš pradėdama išieškojimo veiksmus, Inspekcija informavo pareiškėją apie prievolę pateikti NTM deklaraciją, tačiau į raginimus pareiškėja nereagavo. Pažymi, kad nepavykus nepriemokos išieškoti iš mokesčių mokėtojo sąskaitų, nepriemokos išieškojimas buvo perduotas antstoliams ir dėl to susidarė antstolių vykdymo išlaidos, kurias padengti yra įpareigotas pareiškėjas.

Atsakovės teigimu, ginčijama situacija susidarė dėl pareiškėjos mokestinių pareigų nevykdymo, o ne dėl Inspekcijos neteisėtų veiksmų. Inspekcija pažymi, kad ji nėra atsakinga už pareiškėjos aplaidumą ir vykdymo procese susidariusių išlaidų atlyginimą.

Papildomame atsiliepime nurodo, kad, nesant neteisėtų Inspekcijos veiksmų, nepagrįstas pareiškėjos reikalavimas atlyginti žalą.

Pareiškėja prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, atsakovė neprieštaravo, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teismas

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos Rašto teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo atlyginti žalą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 28 d. (Inspekcijoje gauta                           2015 m. rugpjūčio 31 d.) pateikė prašymą Inspekcijai, prašydama atlyginti 598,91 Eur žalą, t. y. sumokėtas sumas antstoliams, atsiradusias dėl pareiškėjai apskaičiuotų vykdymo išlaidų.

Inspekcija Rašte nurodė, kad pakaitinė NTM deklaracija už 2013–2014 m. buvo suformuota pagal pareiškėjos 2009 m. mokestinio laikotarpio NTM deklaraciją. Pranešimai apie nesumokėtus mokesčius pareiškėjai buvo paskelbti portale Mano VMI. Nurodė, kad 2015 m. liepos 15 d. sprendimu Inspekcija nusprendė išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, kuris pareiškėjai buvo išsiųstas Bendrovės buveinės adresu. Pažymėjo, kad Bendrovė 2017 m. balandžio 13 d. pateikė Juridinio asmens struktūrinio padalinio duomenų pakeitimo formą FR0791A. Bendrovė 2017 m. gegužės 2 d. pateikė NTM deklaracijas už 2013 ir 2014 m. mokestinį laikotarpį. Taip pat nurodė, kad patikslinus NTM deklaracijas, pareiškėjai mokestinių nepriemokų neliko. Nurodo, kad sprendimų priėmimo metu buvo apskaitoma Bendrovės mokestinė nepriemoka, priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas buvo vykdomas teisėtai.

Pareiškėja nesutinka su Raštu. Ginčo dėl to, kad pareiškėja patikslintas NTM deklaracijas už 2013–2014 m. pateikė 2017 m. gegužės 2 d., byloje nėra. Skundo argumentai, kad ji nekilnojamąjį turtą buvo pardavusi 2010 m., nepaneigia atsakovės atliktų veiksmų dėl mokestinės nepriemokos nustatymo ir išieškojimo teisėtumo.

Pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – NTMĮ) 3 straipsnio 3 dalį, nekilnojamojo turto mokestį už juridiniam asmeniui neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduotą naudotis nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį), nuosavybės teise priklausantį fiziniam asmeniui (asmenims) arba jo (jų) įsigyjamą, tuo laikotarpiu moka šis juridinis asmuo. Pagal NTMĮ  12 straipsnio 1 dalį, mokestį apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka šio įstatymo 3 straipsnyje mokesčio mokėtoju nurodytas asmuo. Taigi, pareiškėja buvo šio mokesčio mokėtoja. Pareiškėja turėjo pareigą visą patalpų nuomos laikotarpį teikti metinę NTM deklaraciją. Pareiškėja šių deklaracijų Inspekcijai nepateikė.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja nevykdė mokestinių pareigų (MAĮ 40 straipsnio 5 punktas), todėl jai kilo neigiamos pasekmės, t. y. suformavus NTM pakaitines deklaracijas už 2013–2014 m., atsirado mokestinė nepriemoka, kurios neįvykdžius, buvo pradėtas vykdyti priverstinis mokestinės prievolės išieškojimas. Pažymėtina, kad Inspekcijos viršininko 2015 m. liepos 15 d. sprendimu buvo nuspręsta išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Prievolių ataskaitoje detalizuota, kad prievolė atsirado dėl 2013–2014 m. NTM deklaracijų nepateikimo. Atsakovė teismui pateikė papildomus duomenis, kurie patvirtina, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie mokestinę prievolę (siųstas sprendimas registruotu paštu), skelbiamas portale Mano VMI bei elektroninio deklaravimo sistemoje.

Teismo vertinimu, pareiškėja apie mokestinės prievolės atsiradimą turėjo žinoti. Konstatuotina, kad pareiškėjos, kaip mokesčių mokėtojos, netinkamas NTM įstatymo prievolių įgyvendinimas lėmė susiklosčiusią situaciją, t. y. mokesčių administratorius perdavė sprendimus  antstoliams vykdyti. Pareiškėja taip pat nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus mokesčių administratorius atliko. Pati pareiškėja pripažino, kad sprendimai dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo buvo panaikinti, kai pareiškėja 2017 m. gegužės 2 d. pateikė NTM deklaracijas už       2013–2014 metus.

Inspekcija, remdamasi MAĮ 104-1 straipsnio 1 dalies 1 punktu, suformavo NTM pakaitines deklaracijas už 2013-2014 metus. Pažymėtina, kad pakaitinės deklaracijos mokestinės prievolės dydis nustatomas pagal ankstesnių mokesčių mokėtojo pateiktų to mokesčio deklaracijų duomenis ir (arba) kitą mokesčių administratoriui šio ir kitų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka šio mokesčių mokėtojo ir trečiųjų asmenų pateiktą informaciją. Kadangi ankstesnė NTM deklaracija, kurią buvo pateikusi pareiškėja, buvo 2010 m. birželio 11 d. NTM deklaracija už 2009 metų mokestinį laikotarpį (1 379,75 Eur (4 764,00 Lt)), tai pakaitinės deklaracijos už 2013–2014 metus buvo suformuotos pagrįstai, remiantis minėta ankstesne NTM deklaracija.

MAĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Šiuo atveju nustatyta ir Rašte detaliai įvertinta, kad pareiškėja tokios prievolės neįvykdė. Taigi, mokesčių administratorius pagal MAĮ 106 straipsnio 1 dalį įgijo teisę mokestinę prievolę išieškoti priverstinai.

Konstatuotina, kad Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, atsakovė išsamiai pareiškėjai nurodė faktines aplinkybes ir nurodė teisinį pagrindą. Pareiškėjos skundo argumentai, kad dėl Inspekcijos neteisėtų veiksmų ji patyrė žalą, laikytini nepagrįstais. Teismas atsakovės neteisėtų veiksmų nenustatė.

Pareiškėja prašo atlyginti patirtą žalą, kuri ji atsirado dėl vykdymo išlaidų.

Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės  atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kuria nustatyti būtinos sąlygos: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Teismas konstatuoja, kad Inspekcijos neteisėtų veiksmų teismas nenustatė. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kitų civilinės atsakomybės sąlygų vertinimas yra netikslingas. Pareiškėjos nurodytos vykdymo išlaidos nebūtų atsiradusios, jei ji tinkamai ir laiku būtų įvykdžiusi mokestinę nepriemoką. Teismo vertinimu, Inspekcijos išvada, kad nėra pagrindo atlyginti žalą, yra pagrįsta.

Atsižvelgus į anksčiau išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad pareiškėjos ir antstolių santykiai dėl vykdymo išlaidų išieškojimo šioje byloje nenagrinėtini, kadangi šie santykiai reglamentuojami Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka ir nepatenka į viešojo administravimo sritį.

Atsižvelgus į anksčiau išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsnio, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pakpa“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                                                                                             Rūta Mliuvienė