Civilinė byla Nr. 2YT-10170-371/2018
Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00846-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 9 d.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Janina Brazauskienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka pareiškėjams J. K., G. J., J. T., T. S., S. S., M. S. ir suinteresuotam asmeniui VĮ „Turto bankui“ nedalyvaujant, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. K., G. J., J. T., T. S., S. S., M. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ „Turto bankui“ dėl juridinę reikšmę – palikimo priėmimo turinčio fakto nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjai J. K., G. J., J. T., T. S., S. S. ir M. S. pateikė teisme pareiškimą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) miręs L. S. po tėvo B. S. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktinio valdymo būdu, taip pat nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai J. K., G. J., J. T., T. S., S. S. ir M. S. po brolio L. S. (duomenys neskelbtini) mirties palikimą priėmė faktiniu valdymu.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ per teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjų pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra atstovui nedalyvaujant.
Pareiškimas tenkintinas iš dalies. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjų J. K., G. J., J. T., T. S., S. S., M. S. bei pareiškėjų brolio L. S., mirusio (duomenys neskelbtini), motina L. S. mirė (duomenys neskelbtini), tėvas B. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 30-31). L. S. ir B. S. iki mirties nuolat gyveno gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Po motinos L. S., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties likusį palikimą priėmė pareiškėjų brolis L. S.. Pareiškėjams S. S., J. T., G. J., J. K., T. S. po tėvo B. S., mirusio (duomenys neskelbtini), ir brolio L. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirčių 2018 m. liepos 11 d. ir 2018 m. liepos 18 d. Šalčininkų rajono pirmo notaro biuro notarė Č. B. nutarimais atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes pareiškėjai praleido palikimo priėmimo terminą, jiems buvo išaiškinta, kad gali kreiptis į teismą siekiant nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus kas priėmė palikimą po B. S. ir L. S. mirčių arba dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, nurodė, kad pas mirusiuosius yra dar vienas vaikas (brolis) M. S. (b. l. 5-8).
Pagal VĮ „Registrų centro“ duomenis L. S. priėmė palikimą po motinos L. S. mirties pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu L. S. ir B. S. (po ½ dalį) asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais ir kitais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 32-35).
Pareiškėjai prašo nustatyti juridinį faktą, kad jų brolis L. S., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė tėvo B. S. palikimą, tame tarpe ir dalį gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais, esančio (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad jų tėvas iki savo mirties gyveno šiame gyvenamajame name. Po tėvo mirties L. S. ir toliau liko gyventi šiame gyvenamajame name, t. y. priėmė mirusio tėvo likusį palikimą faktišku valdymu. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Valdymu pripažintinas faktinis daikto turėjimas savo žinioje, kai įpėdinis faktiškai paveldimą turtą naudoja ir disponuoja, prižiūri, moka mokesčius. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu palikimą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjų brolis L. S., kaip pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, po tėvo B. S. mirties gyveno gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir rūpinosi šiuo namu, mokėjo komunalinius mokesčius, t. y. per tris mėnesius faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, rūpintis juo, prižiūrėti kaip savą, t. y. priėmė palikimą faktišku valdymu, tačiau pareiškėjų brolis L. S. (duomenys neskelbtini) mirė nespėjęs sutvarkyti palikimo priėmimo dokumentų. Duomenų apie tai, kad kiti mirusiojo įpėdiniai – vaikai J. K., G. J., J. T., T. S., S. S. ir M. S. pretenduotų į mirusio tėvo palikimą nėra.
Tokiu būdu yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) M. S., gim. (duomenys neskelbtini) brolis L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), gyvenęs (duomenys neskelbtini), po savo tėvo B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), gyvenusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pareiškėjai taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie, pareiškėjai J. K., G. J., J. T., T. S., S. S. ir M. S. po brolio L. S. (duomenys neskelbtini) mirties palikimą priėmė faktiniu valdymu.
Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad brolis L. S. iki mirties nuolat gyveno gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), vedęs nebuvo, vaikų nesusilaukė. Po brolio L. S. mirties (duomenys neskelbtini) jie nuolat prižiūri bei tvarko likusį turtą, tame tarpe namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), t. y. per tris mėnesius faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, rūpintis juo, prižiūrėti kaip savą, t. y. priėmė palikimą faktišku valdymu. Pareiškėjai yra ketvirtos eilės įpėdiniai pagal įstatymą (LR CK 5.11 str. 1d. 4 p.). Duomenų apie kitus mirusiojo įpėdinius byloje nėra.
2018 m. lapkričio 9 d. pareiškėjas S. S. pateikė teismui medicininį mirties liudijimą, iš kurio matyti, kad T. S. (duomenys neskelbtini) mirė. S. S. nurodė, kad T. S. vedęs nebuvo, vaikų neturi, nekilnojamojo turto taip pat neturi. Tokiu būdu yra pagrindas pareiškimą dalyje dėl juridinę reikšmę – palikimo priėmimo turinčio fakto, kad T. S. po brolio L. S. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktišku valdymu palikti nenagrinėtu, neužkertant galimybės ateityje T. S. įpėdiniams kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo (LR CPK 296 str. 1 d. 12 p.).
Tokiu būdu yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) M. S., gim. (duomenys neskelbtini) po brolio L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), gyvenusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Teismas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 str.,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškimą patenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) M. S., gim. (duomenys neskelbtini) brolis L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), gyvenęs (duomenys neskelbtini), po savo tėvo B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), gyvenusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) M. S., gim. (duomenys neskelbtini) po brolio L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), gyvenusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą.
Palikti nenagrinėtu pareiškimą dalyje dėl juridinę reikšmę – palikimo priėmimo turinčio fakto nustatymo, kad T. S. po brolio L. S. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktišku valdymu.
Juridinių faktų nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.
Teisėja Janina Brazauskienė