Civilinė byla Nr. e2A-49-950/2025

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00933-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7242-1031/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ivasa“ ieškinį atsakovui R. N. dėl 375 Eur sumos priteisimo.

Teismas 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ivasa“ 2024 m. balandžio 26 d. pareikštu ieškiniu (reg. Nr. DOK-9521) prašė iš atsakovo R. N. priteisti 375 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė UAB „Ivasa“ (toliau – ir ieškovė) ieškinyje nurodė, kad 2023 m. balandžio 13 d. su atsakovu R. N. (toliau – ir atsakovas arba apeliantas) sudarė Transporto priemonės nuomos sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią laikotarpiui nuo 2023 m. balandžio 13 d. iki 2023 m. balandžio 25 d. išnuomojo atsakovui transporto priemonę Renault Traffic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Transporto priemonė). Atsakovas išsinuomota Transporto priemone 2023 m. balandžio 17 d. Prancūzijoje padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta bauda. Atsakinga Prancūzijos institucija atsiuntė ieškovei pranešimą dėl baudos sumokėjimo, kuriame buvo nurodyti baudos dydžiai (90 Eur / 135 Eur / 375 Eur), kurie skyrėsi priklausomai nuo jos sumokėjimo termino. Ieškovė nedelsiant (2023 m. gegužės 21 d.) apie tai informavo atsakovą, nusiųsdama jam baudos mokėjimo pranešimą telefonu, per išmaniąją programėlę „Viber“. Nors atsakovas žadėjo paskirtą baudą sumokėti, tačiau to nepadarė, dėl ko ieškovė jam pranešimą dėl baudos sumokėjimo pakartotinai išsiuntė 2023 m. gruodžio 20 d. bei 2023 m. gruodžio 28 d. Kadangi atsakovas vis vien baudos nesumokėjo, ieškovė 2024 m. sausio 9 d. bankiniu mokėjimo pavedimu pati sumokėjo paskirtą maksimalaus dydžio (375 Eur) baudą. Pagal sudarytos Sutarties 4.2.7 punktą atsakovas turi pareigą atlyginti išsinuomota Transporto priemone padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, ieškovė teismo tvarka prašė priteisti iš atsakovo 375 Eur sumą, taip pat procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Atsakovas R. N. 2024 m. gegužės 21 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį (reg. Nr. DOK-31006) nurodė, kad su ieškove sudarytos Sutarties pagrindu iš tiesų išsinuomojo Transporto priemonę bei su ja keliavo po Prancūziją. Vėliau ieškovė jį informavo apie Prancūzijoje už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą paskirtą 90 Eur dydžio baudą. Jis sutiko baudą sumokėti, tačiau kadangi bauda buvo paskirta Transporto priemonės savininkui (ieškovei), baudos ją išrašiusiai institucijai jis sumokėti asmeniškai negalėjo, todėl ieškovė sutiko pati sumokėti paskirtą baudą ir paprašė 90 Eur sumą atvežti grynais pinigais. Kadangi per ieškovės nurodytą terminą to padaryti jis neturėjo galimybės, todėl paprašė, kad ieškovė atsiųstų savo banko sąskaitos numerį. Su tuo ieškovė nesutiko, banko sąskaitos numerio jam neatsiuntė. Po kurio laiko, ieškovė vėl pareikalavo, kad jis sumokėtų baudą, tik šį kartą jau 375 Eur dydžio, nes buvo praleistas terminas mažesnio dydžio baudai sumokėti. Laiko, kad ieškovė prisiėmė atsakomybę sumokėti paskirtą baudą pati, baudą išrašiusiai institucijai nenurodė jo, kaip teisės pažeidimą padariusio asmens, praleido sumažintos baudos apmokėjimo terminą, todėl gali iš jo reikalauti tik 90 Eur sumos, kurią jis geranoriškais sutinka sumokėti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovo 375 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (375 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. kovo 26 d) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 312 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas nustatė, kad atsakovui išsinuomojus Transporto priemonę ir padarius kelių eismo taisyklių pažeidimą Prancūzijoje, jam buvo žinoma apie paskirtą baudą. Iš šalių paaiškinimų teismas sprendė, jog atsakovas leido ieškovės atstovui suprasti, kad paskirta bauda bus sumokėta ir kad atsakovas turėjo galimybę baudą sumokėti vienu iš atsakingos Prancūzijos institucijos pranešime nurodytų būdų.

6.       Teismas nepagrįstais laikė atsakovo argumentus, kad neva jis paskirtą baudą norėjo sumokėti tiesiogiai ieškovei, tačiau to nepadarė, nes neturėjo reikiamų mokėjimui atlikti duomenų. Teismas pažymėjo, kad ginčo šalių sudarytoje Sutartyje buvo nurodyti visi tokiam mokėjimui atlikti būtini ieškovės rekvizitai.

7.       Teismas konstatavo, kad pats atsakovas savo neveikimu nulėmė, jog paskirtoji bauda, kuri galėjo būti sumažinta – 90 Eur, jos neapmokėjus, transformavosi į padidintą baudą – 375 Eur. Teismas laikė, kad nors atsakingos Prancūzijos įstaigos atsiųstame pranešime apie padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą atsakovas nebuvo nurodytas, tačiau nepaisant to, paskirtą baudą turėjo sumokėti būtent jis. Atsakovui to nepadarius, baudą sumokėjusi ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą sumą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnio pagrindu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Atsakovas R. N. 2024 m. rugsėjo 2 d. pateiktu apeliaciniu skundu (reg. Nr. DOK-50279) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti tik dalyje dėl 90 Eur sumos priteisimo, o likusioje dalyje ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

9.       Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

9.1.       Atsakovas laiko, kad dėl nežinomų priežasčių ieškovė baudą išrašiusiai atsakingai Prancūzijos institucijai nenurodė jo, kaip asmens atsakingo už išsinuomota Transporto priemone padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą, asmeniškai prisiėmė pareigą sumokėti paskirtą baudą, praleido terminą mažiausio dydžio baudai sumokėti, dėl ko nesąžiningai ir neteisėtai reikalauja grąžinti didžiausio dydžio baudos sumą.

9.2.       Ieškovė pati laiku nesumokėjo mažiausio dydžio baudos, nors bendru sutarimu jau buvo rastas sprendimas, kad ieškovės sumokėtą baudą atsakovas perves į jos banko sąskaitą, tačiau ieškovė nenorėjo / nesiteikė priimti atsakovo pavedimo, būtent dėl to, baudos dydis išaugo net keturis kartus. Kadangi ieškovė baudą sumokėjo tik tada, kai jos dydis buvo maksimalus, t. y. padidėjęs keturis kartus, laikytina, kad ji savo veiksmais prisidėjo prie didesnių nuostolių atsiradimo ir dalį atsakomybės turi prisiimti pati, ką iš esmės numato ir CK normos, reglamentuojančios mišrios kaltės institutą, tačiau vietoje to ieškovė neteisėtai ir nesąžiningai reikalauja visos sumokėtos sumos priteisimo.

10.       Ieškovė UAB „Ivasa“ 2024 m. rugsėjo 19 d. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (reg. Nr. DOK-54145), kuriuo prašo Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11.       Ieškovė nurodė tokius esminius nesutikimo su atsakovo apeliaciniu skundu argumentus:

11.1.       Susitarimo su atsakovu, jog baudą už jį sumokės ieškovė, o atsakovas jai šiuos pinigus grąžins (perves) į banko sąskaitą nebuvo, atsakovas nepateikė į bylą jokių tai liudijančių įrodymų. Tuo tarpu ieškovės byloje pateiktas šalių susirašinėjimas įrodo, jog ieškovė vis ragino atsakovą sumokėti baudą, tačiau pastarasis tokius prašymus ignoravo.

11.2.       Atsakovo argumentus, jog jis sutiko baudą sumokėti, tačiau to negalėjo padaryti, nes ieškovė jam nepateikė savo banko sąskaitos numerio, kad jis tai padarytų, taip pat laiko visiškai nepagrįstais. Jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas prašė ieškovės banko sąskaitos numerio, o ieškovė jam jo nedavė, byloje nėra. Be to, prašyti ieškovės banko sąskaitos numerio atsakovui net ir nereikėjo, nes jis buvo nurodytas šalių sudarytoje Sutartyje.

11.3.       Atsakovas, apeliaciniame skunde teigdamas, kad dalis nuostolių (kurie atsirado išimtinai dėl jo veiksmų) turi tekti ir ieškovei, siekia, jog dėl jo padaryto teisės pažeidimo atsiradusios neigiamos teisinės pasekmės kiltų ne tik jam, bet ir jokių neteisėtų veiksmų neatlikusiai ieškovei. Tokie atsakovo argumentai prasilenkia su elementaria logika, yra visiškai nepagrįsti bei prieštarauja bet kokiems fundamentaliems teisės principams.

Teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

12.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribų.

Dėl apeliacijos objekto

13.       Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kurio ieškovei buvo priteista 375 Eur suma (kaip skola), atsiradusi dėl atsakovo iš ieškovės išsinuomota Transporto priemone padaryto teisės pažeidimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės  

14.       Byloje surinkti duomenys liudija, kad nagrinėjamu atveju susidarė tokia faktinė situacija, t. y.: ieškovė išnuomojo atsakovui Transporto priemonę; išsinuomota Transporto priemone atsakovas Prancūzijoje padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą; atsakinga Prancūzijos institucija baudą už Transporto priemone padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą paskyrė Transporto priemonės savininkei, t. y. ieškovei; paskirtos baudos dydis (90 Eur / 135 Eur / 375 Eur) tiesiogiai priklausė nuo jos sumokėjimo momento (iki 46 dienų / nuo 47 iki 76 dienų / po 76 dienų), kuris skaičiuotinas nuo 2023 m. balandžio 25 d.; ieškovė nepranešė atsakingai Prancūzijos institucijai, kad Transporto priemonę vairavo atsakovas; vietoje to ieškovė perdavė atsakovui visą gautą informaciją, susijusią su jo Prancūzijoje padarytu kelių eismo taisyklių pažeidimu; atsakovui atsakingos Prancūzijos institucijos pranešime nurodytu būdu nesumokėjus ieškovei paskirtos baudos, ją sumokėjo pati ieškovė; kadangi bauda buvo mokama praėjus 259 dienoms po jos paskyrimo (t .y. 2024 m. sausio 9 d.), mokėtinos baudos dydis buvo maksimalus (t. y. 375 Eur).

15.       Sumokėjusi paskirtą baudą, ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė 375 Eur sumą priteisti iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, tai motyvuodamas tuo, kad atsakovas, gavęs iš ieškovės informaciją apie paskirtą baudą (dėl ko ginčo byloje nebuvo), nesiėmė jokių realių veiksmų jai apmokėti, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti bet kokių neigiamų finansinių pasekmių. Teismas pažymėjo ir tai, kad pats atsakovas savo elgesiu (neveikimu) nulėmė, kad minimalaus dydžio bauda (90 Eur) transformavosi į padidintą (375 Eur).  

16.       Pažymėtina, kad atsakovas pateiktu apeliaciniu skundu iš esmės sutinka su tuo, kad būtent jis turėjo pareigą sumokėti baudą, atsakingos Prancūzijos institucijos paskirtą ieškovei dėl jo veiksmais išsinuomota Transporto priemone padaryto teisės pažeidimo, t. y. neginčija nei vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės jo atžvilgiu taikymo sąlygų, numatytų CK 6.246–6.249 straipsniuose. Tačiau atsakovas laiko, kad baudai esant išrašytai ieškovei, ją faktiškai galėjo sumokėti tik ji pati, tačiau tai padaryti ieškovė nepagrįstai delsė, ko pasėkoje galiausiai sumokėjo maksimalaus dydžio baudą (375 Eur). Atsižvelgiant į tai, atsakovas laiko, jog baudos dydis nuo minimalios (90 Eur) iki maksimalios (375 Eur) išaugo išimtinai dėl ieškovės veiksmų (nepagrįsto delsimo apmokėti baudą), todėl jo civilinės atsakomybės apimtis turi būti sumažinta iki 90 Eur ir tai turi būti padaryta taikant mišrios kaltės institutą.  

17.       Iš to, kas nurodyta šios nutarties 16 punkte, darytina išvada, kad atsakovas pateiktu apeliaciniu skundu iš esmės kelia tik jo veiksmais ieškovei padarytos žalos sumažinimo klausimą, atsižvelgiant į pačios ieškovės kaltę dėl tokios žalos atsiradimo (nagrinėjamu atveju – jos padidėjimo), t. y. siekia, kad byloje būtų pritaikytas mišrios kaltės institutas (CK 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.248 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, toliau šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl mišrios kaltės instituto taikymo galimybės byloje susidariusioje situacijoje.

18.       Mišrios kaltės instituto tikslas taikant civilinę atsakomybę yra tas, kad asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, turi prisiimti nerūpestingo elgesio savo paties teisių atžvilgiu pasekmes. Nukentėjusiojo (kreditoriaus) kaltė gali pasireikšti tiek tyčiniais, tiek nerūpestingais veiksmais, o nuo kreditoriaus kaltės laipsnio tiesiogiai priklauso nuostolių sumažinimo dydis konkrečioje byloje. 

19.       Bendrosios mišrios kaltės civilinėje atsakomybėje normos (CK 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.248 straipsnio 4 dalis) nustato, kad pakanka paprasto kreditoriaus neatsargumo, kad jo patirti nuostoliai galėtų būti sumažinti proporcingai jo paties kaltei. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žalą padaręs asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei nukentėjęs asmuo atliko veiksmus, dėl kurių jis pats kaltas ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, t. y. įtvirtinta galimybė mažinti nuostolių atlyginimą esant visoms kreditoriaus kaltės formoms. Be to, mišrios kaltės institutas gali būti taikomas tiek esant sutartiniai civilinei atsakomybei (CK 6.259 straipsnio 1 dalis, 6.206 straipsnis), tiek ir esant deliktinei civilinei atsakomybei (CK 6.282 straipsnio 1 dalis).

20.       Aptartas teisinis reglamentavimas reiškia tai, kad kreditoriui pažeidus sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, skolininko prievolė atlyginti nuostolius (žalą) turi būti sumažinama tokiu dydžiu, už kurį atsakingas pats kreditorius, nes skolininkas neprivalo prisiimti atsakomybės už nuo jo valios nepriklausančius kreditoriaus veiksmus

21.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateikto apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad atsakovas byloje neįrodė aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju ieškovė elgėsi nesąžiningai, nerūpestingai ar aplaidžiai.

22.       Bylos duomenys liudija, kad atsakinga Prancūzijos institucija baudą ieškovei (už atsakovo padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą) išrašė 2023 m. balandžio 25 d. Byloje nėra objektyvių duomenų, kada pati ieškovė gavo atsakingos Prancūzijos institucijos dokumentus, susijusius su paskirta bauda, tačiau bylos duomenys neginčijamai liudija, kad ieškovė apie tai atsakovą asmeniškai informavo 2023 m. gegužės 21 d., t. y. dar nepasibaigus 46 d. terminui, skirtam minimalaus dydžio baudai (90 Eur) sumokėti, nes nurodytas terminas baigėsi tik 2023 m. birželio 10 d. Iš atsakingos Prancūzijos institucijos atsiųstų dokumentų turinio (atkreiptinas dėmesys, kad minėti dokumentai buvo parengti lietuvių kalba) atsakovas negalėjo nesuprasti, kad baudos dydis tiesiogiai priklauso nuo jos sumokėjo momento. Iš to seka, kad atsakovas turėjo realią galimybę per likusias 20 dienų pats pašalinti savo neteisėtų veiksmų pasekmes ir tai galėjo padaryti pačiais mažiausiais kaštais, t. y. sumokėdamas minimalaus dydžio baudą. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakingos Prancūzijos institucijos pateiktoje baudos mokėjimo instrukcijoje buvo nurodyti keturi alternatyvūs baudos apmokėjimo būdai: (1) mokėjimas banko kortele interneto svetainėje www.amendes.gouv.fr; (2) mokėjimas išmaniuoju telefonu (skenuojant QR kodą); (3) mokėjimas kasoje (įgaliotose tabako parduotuvėse ar viešųjų finansų centrų kasose); (4) mokėjimas banko pavedimu. Akivaizdu, kad bet kuriam asmeniui, baudos mokėjimo metu esančiam ne Prancūzijoje, buvo prieinami net trys iš minėtų keturių mokėjimo būdu (t. y. mokėjimas banko kortele, mokėjimas išmaniuoju telefonu bei mokėjimas banko pavedimu). Pažymėtina, kad būtent vienu iš jų (t. y. mokėjimu banko pavedimu) nesunkiai 2024 m. sausio 9 d. pasinaudojo pati ieškovė.

23.       Iš to seka, kad ieškovė elgėsi sąžiningai ir rūpestingai – tinkamai ir laiku informavo atsakovą apie jo veiksmais išsinuomota Transporto priemone sukeltas neigiamas pasekmes (t. y. paskirtą baudą), tai padarė tuo metu, kai buvo galimybė sumokėti minimalaus dydžio baudą (t. y. 90 Eur) ir tam padaryti buvo pakankamai daug laiko (t. y. 20 dienų).       

24.       Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad atsakovo veiksmai leido ieškovei suprasti, jog paskirtą baudą sumokės būtent jis pats. Pažymėtina, jog ieškovei 2023 m. gegužės 21 d. išsiuntus iš atsakingos Prancūzijos institucijos gautus dokumentus, atsakovas nenurodė, kad paskirtos baudos jis nesumokės, neprašė tai padaryti ieškovės, taip pat nenurodė ieškovei, kad ji tiesiog perduotų atsakingai Prancūzijos institucijai duomenis apie jį, kaip apie tikrąjį Transporto priemonės vairuotoją. Byloje nėra ir jokių faktinių duomenų, kurie leistų daryti bent prielaidą tarp šalių buvus atsakovo nurodomam žodiniam susitarimui, t. y. kad baudą sumokės pati ieškovė, o jis pastarajai grąžins sumokėtus pinigus. Atsakovas, būdamas jau 2023 m. gegužės 21 d. informuotas apie tai, kad dėl jo išsinuomota Transporto priemone padaryto teisės pažeidimo ieškovei yra paskirta bauda, galėjo pasirinkti ir kitą (alternatyvų) veikimo būdą, t. y. paskirtos baudos dydžio pinigų sumą pervesti tiesiogiai ieškovei, kadangi sudarytoje Sutartyje buvo nurodyti ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos duomenys, reikalingi tokiam pervedimui atlikti, tačiau atsakovas to taip pat nepadarė, tai nulėmusių priežasčių logiškai paaiškinti teismo posėdžio metu nesugebėjo.  

25.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esminės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi ir atsakovo apeliaciniame skunde minima aplinkybė, kad ieškovė užuot sumokėjusi baudą, turėjo atsakingai Prancūzijos institucijai nurodyti jo, kaip asmens atsakingo už išsinuomota Transporto priemone padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą, duomenis. Ieškovės veiksmai, kuomet ji pati sumokėjo baudą, paskirtą jai už kelių eismo taisyklių pažeidimą, kurį faktiškai padarė atsakovas, reiškia tik tai, kad dėl tokių ieškovės veiksmų atsakovas išvengė teisinės atsakomybės taikymo asmeniškai jo atžvilgiu, tačiau ši aplinkybė niekaip nepašalino / nemažina atsakovo pareigos atlyginti ieškovei būtent dėl jo neteisėtų veiksmų (išsinuomota Transporto priemone padaryto teisės pažeidimo) patirtus turtinius praradimus.    

26.       Apibendrindamas šios nutarties 21–25 punktuose išdėstytus motyvus ir teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tam, jog byloje būtų taikytas mišrios kaltės institutas ir juo remiantis sumažintas ieškovei iš atsakovo priteistos sumos dydis nuo 375 Eur iki 90 Eur, kaip kad to apeliaciniu skundu prašo atsakovas (CK 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.248 straipsnio 4 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

27.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylai išnagrinėti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčo šalių susiklosčiusius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl tenkindamas ieškovės ieškinį priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti atsakovo pateiktame apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; kt.). Todėl atsakius į esminius apeliacinio skundo argumentus, dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi ir nedaro jokios įtakos skundžiamo pirmosios instancijos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

29.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

30.       Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nėra atlyginamos.

31.       Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą buvo pateikti duomenys, liudijantys tai, jog ieškovė apeliacinio proceso metu patyrė 350 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokatės Agnės Gaurelienės teisinei pagalbai apmokėti. Atmetus apeliacinį skundą, nurodytos bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ivasa“ (juridinio asmens kodas 304495046) iš atsakovo R. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme – 350 (tris šimtus penkiasdešimt eurų) Eur.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                     Tomas Ridikas