Civilinė byla Nr. e2-752-1162/2025

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06067-2024-7

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1;

                                                        2.6.10.8; 2.6.11.6; 2.6.18.6 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 9 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Silvija Gervienė,

sekretoriaujant Joanai Ažukienei,

dalyvaujant ieškovui R. C., jo įgaliotam atstovui advokatui Osvaldui Raščiukevičiui,

nedalyvaujant ieškovei A. C.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Norvegijos kontaktai“ atstovei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. C. ir A. C. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Norvegijos kontaktai“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovai R. C. ir A. C. (toliau kartu – ir ieškovai) patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Norvegijos kontaktai“ (toliau – ir atsakovė) 3 474,33 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai ir atsakovė bei UAB „Baltic project“ 2016 m. sausio 5 d. sudarė 397/796 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 5 (toliau – Sutartis). Pagal Sutartį ieškovai sumokėjo atsakovei 37 550 Eur sumą, o atsakovė pardavė ieškovams butą. Ieškovai butą įsigijo 84 procentų baigtumo, o pilną statybos baigtumą įregistravo 2017 m. birželio 29 d. Ieškovai butą naudojo pagal paskirtį ir bute gyveno bei gyvena iki šiol. Maždaug 2022 m. pabaigoje ieškovai pastebėjo, kad vidinės buto sienos, esančios patalpose, kadastro byloje esančiame plane pažymėtose indeksais 1-3, 1-4, 1-5, drėksta, lupasi dažai. Ieškovai apie tai žodžiu informavo atsakovę, tačiau atsakovė šios problemos spręsti nesiėmė. Ieškovai kreipėsi į nepriklausomus statybos apdailos ekspertus MB „Laupetra“ dėl buto defektų nustatymo. MB „Laupetra“, atlikusi buto apžiūrą, surašė 2023 m. kovo 9 d. apžiūros–defektų nustatymo aktą, kuriame buvo padaryta išvada, kad „įvertinus matavimų rezultatus bei bendrą situaciją objekte, o taip pat užsakovui informavus apie krentantį slėgi grindinio šildymo sistemoje daroma išvada, kad užsakovui nuosavybės teise priklausančiame name įrengta nesandari grindinio šildymo sistema“. Gavusi minėtą aktą, atsakovė susisiekė su ieškovais, atsakovės darbuotojai kelis kartus buvo atvykę apžiūrėti buto, apžiūros metu nebuvo naudojami jokie prietaisai. Atsakovės darbuotojams atvykus į vietą buvo iškelta prielaida, kad problema susijusi su vandens nubėgimo/latakų sistemomis, todėl ieškovas R. C. pasiūlė šią sistemą patikrinti endoskopine kamera, vėliau sutiko, kad atlygins atsakovės patirtas išlaidas, jeigu paaiškės, kad problema nėra susijusi su statytoju. Vis dėlto, atsakovė daugiau nei pusę metų nesugebėjo išsiaiškinti buto defekto – drėkstančių sienų – priežasties, neatliko visapusiško tyrimo ir nepasiūlė ieškovams sprendimo būdo, o vietoje to iškėlė prielaidą, kad tai galimai susiję su nuotekų sistema, kas šalintų atsakovės, kaip statytojos, atsakomybę. Atsakovė žadėjo patikrinti nuotekų sistemą, kad galėtų patvirtinti ar atmesti šią prielaidą, tačiau to nepadarė. Paskyrus byloje ekspertizę, teismo ekspertas nustatė, kad buto patalpose, kadastro byloje esančiame plane pažymėtose Nr. 1-3, 1-4, 1-5, ant grindų ir sienų, besiribojančių su kaimyniniu butu, kaupiasi drėgmė dėl šių priežasčių: 1) pateiktame „Dvibučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) statybos projekte“ nepateiktas hidroizoliacijos sprendinys grindų ir pamatų/sienų sandūroje; 2) grindų hidroizoliacija/juoda plėvelė užleista ant sienos tinko, pamato ir sienos plėvelė/hidroizoliacija yra atskirta nuo grindų hidroizoliacijos tinko sluoksniu; 3) drėgmė iš grunto per pamatus kapiliariniu būdu kyla aukštyn ir per tinko sluoksnį kyla virš grindų dėl neįrengtos hidroizoliacijos grindų ir sienų/pamatų sandūroje; 4) buto patalpose, kadastro byloje pažymėtose Nr. 1-3, 1-4, 1-5, ant grindų ir sienų, besiribojančių su kaimyniniu butu, kaupiasi drėgmė dėl neįrengtos hidroizoliacijos grindų ir sienų/pamatų sandūroje. Teismo ekspertizės metu nustatyta, kad buto patalpose, pažymėtose Nr. 1-3, 1-4, 1-5 ant grindų ir sienų, besiribojančių su kaimyniniu butu, kaupiasi drėgmė dėl to, kad pamato ir sienos plėvelė/hidroizoliacija yra atskirta nuo grindų hidroizoliacijos tinko luoksniu. Tikslu pašalinti nustatytą trūkumą, reikia tinkamai įrengti/sujungti hidroizoliaciją grindų ir sienų/pamatų sandūroje. Teismo ekspertizės akte nurodyti du variantai ir paskaičiuota darbų kaina, kuri vienu atveju (atstatant durų ir sienų plyteles) skaičiuojant pagal 2025 m. balandžio mėnesio kainas yra 3 093,18 Eur su PVM, kitu atveju (keičiant durų ir sienų plyteles) yra 4 851,18 Eur su PVM. Akivaizdu, kad už hidroizoliacijos įrengimą ir drėgmės neprasiskverbimą buvo atsakinga statytoja (atsakovė). Ieškovai įrodė defektus, defektai atsirado per 10 metų garantinį laikotarpį, todėl atsakovei kyla atsakomybė ir iš atsakovės priteistina 3 093,18 Eur defektų šalinimo išlaidų. Be to, ieškovai, siekdami nustatyti buto defektus ir įrodyti jų faktą, turėjo 381,15 Eur išlaidas už MB „Laupetra“ suteiktas paslaugas, šios išlaidos taip pat priteistinos ieškovams iš atsakovės. Esant nustatytiems darbų defektams, ieškovai atsakove nebepasitiki, ir reiškia reikalavimą atlyginti defektų šalinimo išlaidas. Tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, dėl ko atsakovei šiuo atveju turi būti taikomi aukštesni standartai. Šiuo atveju nustatyti buto trūkumai yra paslėpti, kadangi jie susiję su šildymo sistema. Tokie trūkumai nėra akivaizdūs, o norint šiuos trūkumus pastebėti būtina ardyti buto grindis ir/arba sienas. Šiuo atveju nei MB „Laupetra“, nei atsakovė nesugebėjo nustatyti tikslių trūkumų ir jų atsiradimo priežasčių paprastos apžiūros metu. Tiksli trūkumų priežastis buvo nustatyta tik atlikus byloje ekspertizę ir surašius ekspertizės aktą. Tai patvirtina aplinkybę, jog ieškovai tokių trūkumų pastebėti pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu negalėjo. Be to, tokie trūkumai išryškėjo tik eksploatuojant butą. Nors ieškovai butą pirko su daline apdaila, tačiau hidroizoliaciją įrengė statytojas. Todėl buto trūkumams taikytinas 10 metų garantinis terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Buto kadastro byla buvo suformuota 2015 m. kovo 30 d., o pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. PASS-20-150414-00256 išduota 2015 m. balandžio
14 d. Pretenzijas dėl buto paslėptų trūkumų ieškovai atsakovei ėmė reikšti 2023 metų pradžioje, tai patvirtina pridedamas šalių susirašinėjimas. Todėl laikytina, kad ieškovai pretenzijas dėl buto trūkumų atsakovei pareiškė per CK 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą 10 metų garantinį terminą. Šią išvadą suponuoja ir atsakovės elgesys – atsakovė reagavo į ieškovų pareikštas pretenzijas ir neginčijo, kad jos būtų pareikštos praleidus įstatyme numatytą garantinį terminą. Atsakovės atsakymas į ieškovų pretenzijas buvo pateiktas 2023 m. lapkričio 10 d. Vėliau šalys dar bendravo žodžiu, o pokalbio metu buvo nurodyta, kad atsakovė trūkumus ištaisytų tik tokiu atveju, jeigu ieškovai nurodytų konkrečius trūkumus ir jų atsiradimo priežastis. Todėl darytina išvada, kad ieškovai nepraleido CK 6.667 straipsnio 1 dalyje numatyto vienerių metų senaties termino.

2.       Atsakovės atstovei neatvykus į teismo posėdį, nenurodžius neatvykimo priežasčių ir neprašant atidėti teismo posėdžio, ieškovų įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu prašė nagrinėti bylą iš esmės ir nepriimti byloje sprendimo už akių. Palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus. Ieškovai įsigijo iš atsakovės butą pakankamai seniai, tačiau pradėjo eksploatuoti 2017 metais, eksplotuojant paaiškėjo trūkumai, pradėjo sunktis vanduo per sieną, besiribojančią su kaimynais, patalpose Nr. 1-3, 1-4, 1-5. Atsakovė suprojektavo, pastatė ir pardavė ieškovams butą, t. y. atsakovė vykdė nekilnojamojo turto vystymo veiklą, todėl ji yra atsakinga už trūkumų pašalinimą. Bandyta spręsti ginčą, atsakovė neneigė, kad yra trūkumai, neneigė, kad galioja garantinis terminas, dėl to ginčo iš esmės nėra. Šalims dėl trūkumų šalinimo susitarti nepavyko. Atsakovė nurodė, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų, nenurodė trūkumų priežasties, nors pati atsakovė turėjo nustatyti trūkumus, tuo tikslu skirti ekspertizę. Ieškovams buvo nurodyta, kad jie nepagrindė trūkumų, atsakovė raštu nurodė, kad yra nuotekų sistemos problemos – užsikimšusi sistema. Atlikus byloje teismo ekspertizę nustatyta, kad nėra įrengta hidroizoliacija tarp sienų ir grindų susikirtimo trijose patalpose, įskaitant ir vonios kambarį, sienos nėra apsaugotos nuo drėgmės. Šis trūkumas yra paslėptas, teko ardyti grindis, tinką ir nustatinėti trūkumus eksperto pagalba. Paslėptiems trūkumams taikomas 10 metų garantinis terminas, šio argumento atsakovė neginčija. Atsakovė kėlė klausimą, kokios yra trūkumų priežastys, pritarė ekspertizei. Ekspertas nustatė trūkumų šalinimo kainą, trūkumus galima šalinti keliais būdais. Vienu atveju medžiagos nėra keičiamos, paliekamos senos medžiagos, jas sumontuojant atgal, šis būdas yra pigesnis. Ieškovai pasirinko pigesnį trūkumų šalinimo būdą vadovaudamiesi ekonomiškumo principu. CK 6.678 straipsnio1 dalis numato galimybę vartotojui rinktis bet kurį šioje normoje numatytą pažeistų teisių gynimo būdą, nes yra vartojimo teisiniai santykiai, šios aplinkybės atsakovė taip pat neginčija. Matydami atsakovės pasyvumą visame procese, ieškovai mano, kad atsakovė vilkins laiką ir kils problemų dėl trūkumų šalinimo, be to, yra dingęs pasitikėjimas atsakove, todėl, ieškovų manymu, atsakovė nėra patikimas statytojas, rangovas, kuris keltų pasitikėjimą ištaisyti trūkumus tinkamu būdu. Dėl šių priežasčių ieškovai reiškia reikalavimą atsakovei atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.

3.       Ieškovas R. C. teismo posėdžio metu paaiškino, kad butą iš ieškovės įsigijo 2015 m., butas nebuvo pilnai įrengtas, buvo dalinė apdaila, grindys išbetonuotos ir sienos ištinkuotos. Prieš dedant grindjuostes pastebėjo, kad kyla drėgmė, nuo sienų lupasi dažai, drėgmė kyla į viršų. Pradžioje vonios kambaryje nesimatė drėgmės, nes buvo sudėtos plytelės. Pastebėjęs trūkumus, siuntė nuotraukas atsakovės direktoriui, buvo pasakyta, kad tai yra jo paties problemos. Situacija blogėjo, iš atsakovės nebuvo jokio atsako. Kreipėsi į MB „Laupetra“, buvo nustatyta, kad buto patalpų Nr. 1-3, 1-4, 1-5 drėgmė yra kritinė. Nusiuntė atsakovei MB „Laupetra“ surašytą apžiūros–defektų nustatymo aktą, tada atsakovė pradėjo bendrauti. Atsakovės atstovai buvo kelis kartus atvykę apžiūrėti objekto, bet niekas nevyko. Bute apsigyveno lyg 2016 m., tuo metu butas dar nebuvo pilnai įrengtas, bet buvo galima gyventi. Po apsigyvenimo atliko vidaus darbus – pats sudėjo grindų laminatą, duris. Lauke išklojo trinkeles ir tvorą statė. Lietaus kanalizacija jau buvo įrengta. Su atsakove dėl trūkumų bendravo nuo 2020 m. vasaros, siuntė nuotraukas, atsakovė nurodė pačiam tvarkytis, pasitikrinti šulinius.

4.       Atsakovė atsiliepimo į pradinį ieškinį ir į patikslintą ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje, apie kurį tinkamai pranešta, atsakovės atstovė nedalyvavo, neatvykimo priežasčių teismui nenurodė ir nepagrindė, prašymo dėl posėdžio eigos nepateikė. Ieškovų atstovui prašant nagrinėti bylą iš esmės ir nepriimti byloje sprendimo už akių, byla teismo posėdyje išnagrinėta atsakovės atstovei nedalyvaujant.

Teismas

konstatuoja:

5.       Teismas nustatė, kad tarp ieškovų R. C. ir A. C., atsakovės UAB „Norvegijos kontaktai“ (sutartyje – Pardavėjas 1) ir UAB „Baltic project“ (sutartyje – Pardavėjas 2) 2016 m. sausio 5 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – sutartis), kuria atsakovė UAB „Norvegijos kontaktai“ pardavė, o ieškovai įsigijo nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), buto statybos pradžios metai – 2014, statybos pabaigos metai – 2015, baigtumas sandorio sudarymo metu – 84 procentų; UAB „Baltic project“ pardavė, o ieškovai įsigijo 397/796 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Sutarties 11.1. punkte atsakovė UAB „Norvegijos kontaktai“, būdama nekilnojamojo turto – buto pardavėja, garantavo, kad šios sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų daiktų trukumų, dėl kurių daiktais nebūtų galima naudotis pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai apie tuos trūkumus žinodami, arba nebūtų jų visai pirkę, arba nebūtų už juos tiek mokėję. Pardavėjas atsako už minėtus trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daiktų perdavimo dėl pirkėjų ar trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos (1 t., e. b. l. 38–48). Kadastriniai buto matavimai atlikti 2017 m. gegužės 16 d. (1 t., e. b. l. 29–37), Nekilnojamojo turto registre 100 procentų buto baigtumas įregistruotas 2017 m. birželio 29 d. (1 t., e. b. l. 12–13).

6.       Teismas taip pat nustatė, kad, siekiant nustatyti drėgmės esančios pastato (duomenys neskelbtini), viduje priežastį, ieškovas R. C. ir MB „Laupetra“ sudarė 2023 m. sausio 31 d. paslaugų teikimo sutartį (1 t., e. b. l. 17–21). MB „Laupetra“ 2023 m. kovo 9 d. apžiūros–defektų nustatymo akte nurodyta, kad objekto apžiūros metu fiksuoti šie defektai ir neatitikimai: pastato skirtingus turtinius vienetus skiriančios sienos, esančios užsakovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jos apatinėje dalyje visu perimetru prie grindų atsiradusi aukštos koncentracijos drėgmė, labiausiai stebima ties grindjuosčių dalimi, vizualiai matomose drėgmės paveiktose sienų dalyse stebimas kritiškai aukštas drėgmės kiekis; nustatyta kritiškai aukšta drėgmės koncentracija vonios patalpoje po plytelėmis, aukščiausia drėgmės koncentracija stebima grindinio šildymo sistemos veikimo zonoje; 2023 m. kovo 1 d. atliekant stogo dangos apžiūrą stogo dangos ar jos įrengimo defektai nepastebėti; įvertinus matavimų rezultatus bei bendrą situaciją objekte, o taip pat užsakovui informavus apie krentantį slėgį grindinio šildymo sistemoje daroma išvada, kad užsakovui nuosavybės teise priklausančiame name įrengta nesandari grindinio šildymo sistema (1 t., e. b. l. 50–52). Ieškovo R. C. ir UAB „Norvegijos kontaktai“ atstovės administracijos direktorės M. B. susirašinėjimas elektroniniu paštu dėl defektų buto patalpose, kadastro byloje pažymėtose Nr. 1-3, 1-4, 1-5, nustatymo ir jų šalinimo vyko nuo 2023 m. balandžio 3 d. iki 2023 m. spalio 17 d. (1 t., e. b. l. 22–28). UAB „Norvegijos kontaktai“ 2023 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 17 informavo ieškovą R. C., kad atlikus objekto – gyvenamosios patalpos (buto), esančio (duomenys neskelbtini), apžiūrą bei įvertinus MB „Laupetra“ 2023 m. kovo 9 d. parengtą apžiūros defektų nustatymo aktą, „priežastys, dėl kurių galimai atsiranda drėgmė patalpose, kuri daugiausia aptinkama ties grindjuostėmis, nenustatytos. Be to, jokių objektyvių duomenų / priežasčių, dėl ko gali atsirasti drėgmė patalpose, nėra nurodyta nei MB „Laupetra“ defektų akte, nei pats objekto savininkas R. C. nepateikė. Tikėtina, kad šio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), drenažo vamzdynas yra užsikišęs arba pažeistas mechaniškai/netinkmamai eksploatuojamas, dėl to sklypas nesidrenuoja. Drėgmė gali kilti per grindų konstrukciją ir galimai skverbiasi į patalpas“ (1 t., e. b. 14). 

7.       Byloje atlikus teismo ekspertizę nustatyta, kad: pateiktame „Dvibučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) statybos projekte“ nepateiktas hidroizoliacijos sprendinys grindų ir pamatų/sienų sandūroje; grindų hidroizoliacija/juoda plėvelė užleista ant sienos tinko. Pamato ir sienos plėvelė/hidroizoliacija yra atskirta nuo grindų hidroizoliacijos tinko sluoksniu; drėgmė iš grunto per pamatus kapiliariniu būdu kyla aukštyn ir per tinko sluoksnį kyla virš grindų dėl neįrengtos hidroizoliacijos grindų ir sienų/pamatų sandūroje; buto patalpose, kadastro byloje pažymėtose Nr. 1-3, 1-4 ir 1-5, ant grindų ir sienų, besiribojančių su kaimyniniu butu, kaupiasi drėgmė dėl to, kad pamato ir sienos plėvelė/hidroizoliacija yra atskirta nuo grindų hidroizoliacijos tinko sluoksniu. Kad pašalinti nustatytą trūkumą reikia tinkamai įrengti / sujungti hidroizoliaciją grindų ir sienų / pamatų sandūroje. Nustatyta defektų ištaisymo darbų kaina pagal 2025 m. balandžio mėnesio kainas vienu atveju (atstatant durų ir sienų plyteles) yra 3 093,18 Eur su PVM, kitu atveju (keičiant durų ir sienų plyteles) yra 4 851,18 Eur su PVM (1 t., e. b. l. 126–149, 152–190).

8.       Šioje byloje sprendžiamas atsakovės UAB „Norvegijos kontaktai“ atsakomybės klausimas dėl atsakovės ieškovams R. C. ir A. C. parduoto nebaigto statyti buto, (duomenys neskelbtini), patalpose, kadastro byloje esančiame plane pažymėtose Nr. 1-3, 1-4 ir 1-5, esančių pamato ir sienos plėvelės/hidroizoliacijos defektų. Teismas pažymi, kad bylai teisingai išspręsti pirmiausia nustatytinas kilusio teisinio santykio pobūdis, t. y. ar ieškovų reikalavimas kildintinas iš nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų pažeidimo ar iš rangos teisinių santykių.

9.       Teismas, įvertinęs tarp šalių 2016 m. sausio 5 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties turinį pažymi, kad tarp ieškovų ir atsakovės (Pardavėjo 1) susiklosčiusiems teisiniams santykiams reguliuoti taikytinos nekilnojamojo daikto pirkimą–pardavimą reguliuojančios CK normos. Šalys sutartyje susitarė dėl konkretaus daikto – buto, esančio (duomenys neskelbtini) – perdavimo ieškovų nuosavybėn, už ką ieškovai atsakovei sumokėjo nustatytą daikto kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Atsakovės pareiga atlikti kokius nors statybos darbus, o ieškovams sumokėti už juos sutartyje nebuvo numatyta, taigi šalių sudaryta sutartis neturi CK 6.681 straipsnyje nurodytų pagrindinių statybos rangos sutarties požymių. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas R. C. paaiškino, kad įsigijęs butą, kurio baigtumas pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu buvo 84 proc., pats tęsė buto vidaus užbaigimo darbus – sudėjo grindų laminatą, duris, lauke išklojo trinkeles, statė tvorą. Sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį su ieškovais atsakovė garantavo, kad sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktais nebūtų galima naudotis pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai apie tuos trūkumus žinodami, arba nebūtų jų visai pirkę, arba nebūtų už juos tiek mokėję. Pardavėjas atsako už minėtus trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daiktų perdavimo dėl pirkėjų ar trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos (sutarties 11.1 punktas). Atsakovė pirkimo–pardavimo sutarties su ieškovais sudarymo metu buvo statytoja pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-583 redakcija) 2 straipsnio 41 dalį, tačiau santykiuose su ieškovais veikė kaip pardavėja, parduodanti jai nuosavybės teise priklausantį savo pagamintą daiktą (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Todėl tarp šalių susiklosčiusiam santykiui taikytinos jų sudarytos sutarties ir nekilnojamojo daikto pirkimą–pardavimą reguliuojančios teisės normos.

10.       Ieškovas R. C. posėdžio metu paaiškino, kad atlikinėdamas buto vidaus apdailos darbus pastebėjo įsigyto nekilnojamojo daikto trūkumus – dedant grindjuostes pastebėjo, kad kyla drėgmė, nuo sienų lupasi dažai, drėgmė kyla į viršų. Iš byloje pateikto ieškovo R. C. ir atsakovės atsakingos darbuotojos administracijos direktorės M. B. susirašinėjimo matyti, kad atsakovei 2023 m. balandžio 3 d. buvo žinoma apie daikto trūkumus, atsakovės atsakinga darbuotoja, atsakydama į ieškovo elektroninį laišką, siūlė išspręsti problemą izoliuojant sieną nuo drėgmės šaltinio joje įrengiant hidroizoliacinę/deformacinę siūlę (1 t., e. b. l. 25). Iš vėlesnio ieškovo R. C. ir atsakovės elektroninio susirašinėjimo matyti, kad daikto trūkumų priežastis nebuvo nustatyta, atsakovė nenustatė daikto defektų priežasties ir nepasiūlė defektų šalinimo būdų (1 t., e. b. l. 22–28). 2023 m. spalio 17 d. ieškovas R. C. elektroninių laišku kreipėsi į atsakovę prašydamas parašyti raštu atsakovės poziciją dėl problemos (1 t., e. b. l. 22). Atsakovė 2023 m. lapkričio 11 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 17 informavo, kad priežastys, dėl kurių galimai atsiranda drėgmė, daugiausiai aptinkama ties grindjuostėmis, patalpose nenustatytos, be to, anot atsakovės, jokių objektyvių duomenų/priežasčių, dėl ko gali atsirasti drėgmė patalpose, nėra nurodyta nei MB „Laupetra“ defektų akte, nei objekto savininkas R. C. nepateikė (1 t., e. b. l. 14). Taigi, atsakovė, būdama buto pardavėja ir statytoja, nesiėmė veiksmų daikto defektams nustatyti ir imtis priemonių defektams pašalinti, nors tokią pareigą turėjo. Daikto trūkumų priežastis nustatyta tik atlikus statinio ekspertizę, kuri šalių prašymu paskirta 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi.

11.       Pažymėtina, kad atsakovė tiek ikiteisminiame šalių bendravime dėl trūkumų priežasties nustatymo, tiek nagrinėjant bylą teisme, buvo pasyvi, nepateikė atsiliepimo nei į pradinį, nei į patikslintą ieškinius, nedalyvavo 2025 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje, kuriame byla buvo nagrinėjama iš esmės, ir nenurodė teismui nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių. Ikiteisminėje šalių komunikacijoje atsakovė nesiėmė veiksmų ieškovų pateiktai informacijai ir išvadai, kad ieškovams nuosavybės teise priklausančiame name įrengta nesandari grindinio šildymo sistema, patikrinti ir nustatyti tikrąją daikto defektų priežastį, o apsiribojo raštu ieškovams pateikta informacija, kurioje nurodė, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), drenažo vamzdynas yra užsikišęs arba pažeistas mechaniškai/netinkamai eksploatuojamas, dėl ko sklypas nesidrenuoja; drėgmė gali kilti per grindų konstrukciją ir galimai skverbiasi į patalpas (1 t., e. b. l. 14). Tuo tarpu teismo vertinimu nurodyti byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovams parduotas nebaigtas statyti butas turėjo trūkumų – buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, kadastro byloje pažymėtose Nr. 1-3, 1-4 ir 1-5, ant grindų ir sienų, besiribojančių su kaimyniniu butu, kaupiasi drėgmė dėl nerengtos hidroizoliacijos grindų ir sienų/pamatų sandūroje.

12.       Nustačius, kad ieškovų įsigyta nebaigta statyba buvo nekokybiška dėl buto patalpose, kadastro byloje pažymėtose Nr. 1-3, 1-4, 1-5 nerengtos hidroizoliacijos grindų ir sienų/pamatų sandūroje, teismas toliau vertins, ar ieškovai laiku ir tinkami pareiškė savo reikalavimą atsakovei dėl pastebėtų daikto trūkumų. Teismas jau nustatė, kad šalis iš esmės siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, todėl toliau teismas vertins, ar aplinkybė, jog atsakovė buvo parduoto daikto statytoja, lemia, jog ji garantuoja daikto kokybę CK 6.698 straipsnyje nustatytais terminais. Ginčo statinio statybos metu galiojusioje Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-583 redakcija) 15 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi šio Įstatymo nustatytas tiek statytojo (užsakovo), tiek rangovo pareigas ir teises. Taigi, ši įstatymo nuostata ir jos pagrindu suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, lemia išvadą, jog statytojas, parduodantis savo sukurtą objektą turi garantuoti jo kokybę CK 6.698 straipsnio
1 dalyje nustatytais terminais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012, 2020 m. sausio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020)

13.       CK 6.698 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per: 1) penkerius metus; 2) dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); 3) dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu). Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad ieškovų įsigyta nebaigta statyba buvo nekokybiška dėl buto patalpose, kadastro byloje pažymėtose Nr. 1-3, 1-4 ir 1-5, nerengtos hidroizoliacijos grindų ir sienų/pamatų sandūroje, o atsakovei, kaip statytojui yra taikomi CK 6.698 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, toliau būtina įvertinti, kuris garantinis terminas turi būti taikomas nagrinėjamu atveju ir jo pradžios momentas.

14.       Ieškovai šioje byloje siekė įrodyti, kad taikytinas CK 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas dešimties metų garantinis terminas esant paslėptai statybai, šiuo atveju neįrengtai hidroizoliacijai grindų ir sienų/pamatų sandūroje. Taigi, šioje byloje būtina nustatyti ar ieškovų įsigyto nebaigtos statybos objekto patalpose Nr. 1-3, 1-4, 1-5 nerengta hidroizoliacija grindų ir sienų/pamatų sandūroje, laikytina paslėptu statinio elementu. Ginčo statinio statybos metu galiojusioje Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-583 redakcija) 2 straipsnio 69 dalyje paslėptos statinio konstrukcijos ir paslėpti statybos darbai apibrėžiami kaip konstrukcijos, paslėptos vėliau sumontuotų kitų konstrukcijų, ar statybos darbai, paslėpti vėliau atliktų darbų. Taigi, ar konstrukcija laikytina paslėpta konstrukcija, yra vertinama pagal individualias bylos aplinkybes.

15.       Teismo

16.       Nustačius taikytiną garantinį terminą ieškovų įsigytos nebaigto statyti buto statybos darbams, svarbu nustatyti ir šio termino pradžios momentą. Vertinant šią aplinkybę, teismas visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje nustatyta, jog ieškovai įsigijo objektą – nebaigtą statybą (žr. sprendimo 9 punktą) ir šalis siejo tik pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Esant šioms aplinkybėms teismas laiko, kad šiuo atveju taikytina CK 6.698 straipsnio 2 dalyje nurodyta taisyklė, numatanti, jog garantinis terminas pradedamas skaičiuoti nuo visų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos. Šalys pirkimo–pardavimo sutartį sudarė ir nebaigta statyba kaip objektas ieškovams buvo perduota 2016 m. sausio 5 d. Taigi dešimties metų terminas skaičiuotinas nuo 2016 m. sausio 5 d. ir nagrinėjamu atveju nėra pasibaigęs.

17.       CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Pagal CK 6.237 straipsnio 3 dalį pardavėjas pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. CK 6.399 straipsnyje nustatyta, kad jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos CK 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Lietuvos Aukščiausiais Teismas, aiškindamas šią normą, yra nurodęs, kad ištaisyti daikto trūkumus pardavėjas privalo per protingą terminą, protingas terminas nustatomas atsižvelgiant į konkrečios situacijos reikšmingas aplinkybes. Be to, pirkėjas, pasinaudojęs reikalavimu ištaisyti daikto trūkumus, nepraranda teisės reikalauti nuostolių atlyginimo dėl netinkamos kokybės daikto perdavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Šis išaiškinimas leidžia spręsti, kad pirkėjas gali pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą, po to, kai buvo sudaryta galimybė pardavėjui pašalinti daikto trūkumus.

18.       Ieškovai, teigdami, kad nebepasitiki atsakove, kaip statytoje, neprašo atsakovės ištaisyti darbų trūkumų, o reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės 3 474,33 Eur nuostolius, kuriuos sudaro teismo ekspertizės akte pateiktoje lokalinėje sąmatoje paskaičiuota darbų kaina 3 093,18 Eur su PVM (atstatant durų ir sienų plyteles) skaičiuojant pagal 2025 m. balandžio mėnesio kainas (1 t., e. b. l. 185–186) ir 381,15 Eur išlaidos, kurias ieškovai patyrė už MB „Laupetra“ suteiktas paslaugas siekiant nustatyti buto defektus ir įrodyti jų faktą (1 t., e. b. l. 10–11; 17–21; 50–52). Minėta, kad atsakovė bylos nagrinėjimo teisme proceso metu buvo neaktyvi, nereiškė prieštaravimų nei dėl ieškovų pasirinkto jų pažeistų teisų gynimo būdo, nei dėl prašomos priteisti nuostolių sumos.

19.       Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, ieškovai pasirinko galimą jų, kaip pirkėjų, pažeistų teisių gynimo būdą atsakovei kaip pardavėjai pirkimo–pardavimo sutarties 11.1. punkte garantavus, kad sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų daiktų trukumų <...> ir nurodžius, kad <...> pardavėjas atsako už minėtus trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daiktų perdavimo dėl pirkėjų ar trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos. Todėl ieškovų ieškinio reikalavimas atlyginti 3 093,18 Eur nuostolius dėl bute, adresu (duomenys neskelbtini), esančios hidroizoliacijos grindų ir sienų/pamatų sandūroje neįrengimo, ir 381,15 Eur išlaidų, patirtų už MB „Laupetra“ suteiktas paslaugas siekiant nustatyti buto defektus ir įrodyti jų faktą, tenkintinas šias sumas priteisiant iš atsakovės. Pastarosios išlaidos ieškovams priteistinos CK 6.256 straipsnio 2 dalies pagrindu, atsakovei netinkamai įvykdžius sutartinę pareigą parduoti tinkamos kokybės daiktą ir ieškovams patyrus išlaidas tikslu pateikti įrodymus atsakovei dėl netinkamos parduoto daikto kokybės

20.       Ieškovams iš atsakovės taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (3 474,33 Eur) už laikotarpį nuo šios bylos iškėlimo (2024 m. birželio 11 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

21.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 132 Eur dydžio žyminis mokestis, 2 032,80 Eur išlaidos advokato pagalbai ir 850 Eur išlaidos už teismo ekspertizę (1 t., e. b. l. 15, 59, 108, 2 t., e. b. l. 16–19). Teismas pažymi, kad įvertinus ieškovės atstovo pateiktą išlaidų advokato pagalbai detalizaciją (2 t., e. b. l. 16, 19), ieškovės patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodytų dydžių už atitinkamas teisines paslaugas. Todėl įvertinus, kad bylos nagrinėjimas truko beveik pusantrų metų, ieškovų piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis nenustatytas, kitus CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, teismas sprendžia, jog ieškovų bylinėjimo išlaidos advokato pagalba visiškai atlygintinos. Ieškovai byloje yra sumokėję 132 Eur žyminį mokestį, už patikslintą ieškinį mokėtinas 78 Eur žyminis mokestis, kuris, tenkinus patikslintą ieškinį, priteistinas ieškovams iš atsakovės. Likusi ieškovų sumokėta žyminio mokesčio dalis – 54 Eur – grąžintina žyminį mokestį sumokėjusiam ieškovui R. C. (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22.       Kadangi šalių prašymu byloje buvo paskirta ekspertizė, spręstinas klausimas ir dėl šių ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas atkreipia dėmesį, kad šalys turi teisę pasirinkti kokiais įrodymais grįs savo reikalavimus ir atsikirtimus į juos (CPK 42 straipsnio
1 dalis). Byloje atliktos ekspertizės rezultatas – nustatyta daikto trūkumų priežastis, kurios neginčijo nei viena šalis, ir paskaičiuota trūkumų šalinimo kaina, tenkinus ieškovų patikslintą ieškinį, šios išlaidos jiems taip pat turi būti atlygintinos, todėl priteistinos iš atsakovės. Apibendrinant, tenkinus patikslintą ieškinį, ieškovams iš atsakovės priteistinas 78 Eur žyminis mokestis, 850 Eur ekspertizės išlaidos ir 2 032,80 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso – 2 960,80 Eur.

23.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje nepatirtos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovams R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Norvegijos kontaktai“, juridinio asmens kodas 300140852, 3 474,33 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 33 ct) nuostolių, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo šios bylos iškėlimo (2024 m. birželio 11 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento ir 2 960,80 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimties eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovui R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 24 d. sumokėto žyminio mokesčio dalį – 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                     Silvija Gervienė