Administracinio nusižengimo Nr. AN2-134-594/2019

                                                                          Teisminio proceso Nr.: 4-49-3-00223-2018-8

 (S)

                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.; 21.11.11.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės skyriaus vedėjo D. L. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. sausio 25 d. nutarimo, kuriuo Lietuvos transporto saugos administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistės E. J. 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimas buvo panaikintas, administracinio nusižengimo byla V. K. (toliau – V. K.) atžvilgiu nutraukta.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Lietuvos transporto saugos administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistės E. J. 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimu V. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 440 straipsnio 2 dalį, už tai, kad 2018 m. liepos 12 d., apie 12.17 val., (duomenys neskelbtini), Lietuvos ir Vokietijos UAB „T.“ padalinyje, atlikus šios įmonės kontrolieriaus V. K. atliktos transporto priemonės „Iveco/59-12“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) privalomosios techninės apžiūros patikrinimą, buvo nustatyta, kad jis, atlikdamas pirminę privalomąją transporto priemonės techninę apžiūrą, nepatikrino techninės būklės (konstrukcijos, sistemų, agregatų ir mazgų veikimo ir efektyvumo) atitikimo Techniniams motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimams, ir nenustatė 7 didelių bei 2 nedidelių trūkumų, kurie buvo nustatyti kontrolinio patikrinimo metu bei šių trūkumų nenurodęs CTADB skiltyje „Išvada“, aktyvavo CTADB mygtuką „Išsaugoti“, patvirtino duomenų teisingumą, tuo pažeidė Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 „Dėl Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 21.5 punktą ir Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) pildymo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 2B-76 „Dėl Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3, 15.2 ir 15.3 punktus. Už šio administracinio nusižengimo padarymą V. K. buvo paskirta 165 (vieno šimto šešiasdešimt penkių) eurų bauda.

2.       Nesutikdamas su priimtu nutarimu, V. K. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2019 m. sausio 25 d. nutarimu konstatavęs, jog V. K. veiksmuose nenustatyta tyčia, o Lietuvos transporto saugos administracijos Kauno skyriaus pareigūnų veiksmai atlikti peržengiant jų veiklos teritoriją, Lietuvos transporto saugos administracijos Kauno skyriaus specialistės E. J. 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo bylą V. K. atžvilgiu nutraukė.

3.       Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, paliekant galioti Lietuvos transporto saugos administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistės E. J. 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimą.

3.1.                      Institucijos teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Šios išvados kontekste pažymima, kad Lietuvos transporto saugos administracija yra centrinis valstybinio administravimo subjektas, turintis savo vidinę administracinę struktūrą, kurią sudaro departamentai ir skyriai, o veiklos teritorija apima visą valstybės teritoriją. Lietuvos transporto saugos administracijos Transporto veiklos priežiūros departamento Kauno skyrius nėra teritorinis valstybinio administravimo subjektas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, nes tai nėra savarankiškas, atskirą juridinį statusą turintis Lietuvos transporto saugos administracijos filialas, padalinys Kauno regione. Lietuvos transporto saugos administracijos Transporto veiklos priežiūros departamento Kauno skyrius yra centrinio valstybinio administravimo subjekto struktūrinio padalinio (Transporto veiklos priežiūros departamento), kurio veiklos teritorija yra visa valstybės teritorija, dalis. Todėl apylinkės teismo argumentai, kad Lietuvos transporto saugos administracijos Kauno skyriaus pareigūnų veiksmai, nors ir atlikti įgyvendinant jiems pavestas funkcijas, tačiau peržengiant veiklos teritoriją negali būti laikomi teisėtais, yra visiškai nepagrįsti ir klaidingi. Juo labiau, jog priekaištų dėl pareigūnų elgesio neturėjo nei pats V. K., nei kontrolinį patikrinimą kartu su pareigūnais atlikęs liudytojas G. V..

3.2.                      Apeliaciniu skundu pažymima, kad pagal byloje esančius V. K. (Nr. 0086) atliktos transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros rezultatus, techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje (kortelėje) nurodytas vienintelis nedidelis trūkumas, t. y. reikalavimų 4.1.1 b) priekiniai žibintai (artimosios ir tolimosios šviesos). Būklė ir veikimas. Nedideli projekcijos sistemos (reflektorius, sklaidytuvas ar gaubtas) defektai. V. K. CTADB skiltyje „Išvada“ nurodęs šį vienintelį nedidelį trūkumą, aktyvavo CTADB mygtuką „Išsaugoti“, taip patvirtindamas duomenų teisingumą. Tačiau, tos pačios transporto priemonės „Iveco/59-12“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kontrolinio patikrinimo metu Lietuvos ir Vokietijos UAB „T.“ paskirtas kontrolierius G. V. (Nr. 0097), nustatė 7 didelius trūkumus ir 2 nedidelius trūkumus, kuriuos nurodė CTADB skiltyje „Išvada“ ir aktyvavo CTADB mygtuką „Išsaugoti“, taip patvirtindamas duomenų teisingumą. Komentuojamo kontrolinio patikrinimo metu kontrolieriaus G. V. nustatyti 7 dideli trūkumai buvo akivaizdūs bei vienareikšmiškai objektyviai priskirtini prie didelių trūkumų. Pagal byloje esančius įrodymus ir liudytojų parodymus, 2018 m. liepos 12 d. atlikdamas pirminę privalomąją transporto priemonės „Iveco/59-12“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninę apžiūrą, V. K., Institucijos vertinimu, nepatikrino automobilio techninės būklės (konstrukcijos, sistemų, agregatų ir mazgų veikimo ir efektyvumo) atitikimo ir nenustatė didelių ir nedidelių trūkumų.

3.3.                      Institucijos įsitikinimu, V. K. inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir tai reiškia, kad administracinis nusižengimas pripažįstamas padarytu neįvykdžius teisės aktais nustatytos pareigos, šiuo nagrinėjamu atveju privalomosios techninės apžiūros kontrolieriaus pareigos patikrinti, ar transporto priemonės techninė būklė, konstrukcija, sistemų, agregatų ir mazgų veikimas ir efektyvumas atitinka nustatytus reikalavimus. Šio nusižengimo padarymo teisės aktai nesieja su kokių nors padarinių atsiradimu, todėl pavojingu traktuotinas pats kontrolieriaus V. K. veikimas ar neveikimas neatsargumo ar tyčios forma ir minėtos pareigos neatlikimas, t. y. 7 didelių motorinės transporto priemonės techninės būklės trūkumų privalomosios techninės apžiūros metu nenustatymas bei duomenų apie trūkumus neįrašymas CTADB. Komentuojamas administracinis nusižengimas, Institucijos įsitikinimu, negali būti siejamas išskirtinai su pažeidėjo tiesioginės tyčios įrodymu, nes tai prieštarautų minėtos ANK normos prigimčiai, teisės normų aiškinimui. Akivaizdu, kad būdamas gana atidus ir rūpestingas, t. y. elgdamasis pagal bonus pater familias principą, išlaikęs reikiamus egzaminus ir turėdamas teisės aktų nustatyta tvarka suteiktą teisę atlikti techninę apžiūrą, kontrolierius V. K. turėjo pareigą minėtus 7 didelius trūkumus nustatyti, juos nurodyti skiltyje „Išvada“ ir duomenis įrašyti į CTADB, o to nepadaręs dėl tyčios ar neatsargumo turi prisiimti su tuo susijusias pasekmes.

4.       Administracinėn atsakomybėn traukiamo V. K. atstovas advokatas L. P. pateikė atsiliepimą į Institucijos apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Institucijos apeliacinio skundo netenkinti.

4.1.                      Atsiliepime, sutinkant su skundžiamo apylinkės teismo nutarimo motyvais, be kita ko pažymima, kad V. K. atžvilgiu surašytame administracinio nusižengimo protokole neįvardintas konkretus teisės aktas, kurio pažeidimu jis buvo kaltinamas. Tokiu būdu, Institucija, pasak V. K. atstovo, neužtikrino jo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir nesudarė galimybės tinkamai realizuoti savo teisės į gynybą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5.       Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.  

6.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7.       ANK 440 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už didelių motorinės transporto priemonės ir (ar) jos priekabos techninės būklės trūkumų arba motorinės transporto priemonės ir (ar) jos priekabos techninės būklės trūkumų, dėl kurių draudžiama šią transporto priemonę ir (ar) jos priekabą eksploatuoti, nenustatymą privalomosios ar pakartotinės privalomosios techninės apžiūros metu ir duomenų apie šiuos trūkumus neįrašymą į Centralizuotąją techninės apžiūros duomenų bazę. Analizuojant šios teisės normos turinį, akivaizdu, jog ji sukonstruota kaip blanketinė, todėl sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą šios normos pagrindu, būtina aptarti ir kitų teisės aktų, į kuriuos nukreipia komentuojamo straipsnio dispozicija, turinį. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 3-406 „Dėl Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 21.5 punktu, privalomosios apžiūros metu tikrinama: ar transporto priemonės techninė būklė, konstrukcija, sistemų, agregatų ir mazgų veikimas ir efektyvumas atitinka Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, gamintojo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Tuo tarpu remiantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. 2B-76 „Dėl Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3 punktu, kontrolierius, atliekantis transporto priemonės techninę apžiūrą, duomenis apie transporto priemonę ir jos techninę būklę suveda į Centralizuotą techninės apžiūros duomenų bazę (toliau – CTADB); duomenys apie transporto priemonės matavimus, kurie gaunami iš stabdžių bandymo stendo, keturių komponentų išmetamųjų dujų analizatoriaus, išmetamųjų dujų dūmingumo matavimo prietaiso ir žibintų šviesos kontrolės prietaiso, nuskaitomi ir automatiškai išsaugomi CTADB; kai suvedami visi reikalingi duomenys, suformuojama kortelė (ataskaita) (priedas). Komentuojamo teisės akto 15.2 punktas numato, kad jei techninės apžiūros metu transporto priemonei nustatoma nedidelių trūkumų, pažymima: „Transporto priemonė atitinka Techninius reikalavimus“, tačiau eilutėje „Pastabos“ įrašoma: „Visa atsakomybė už nustatytų nedidelių trūkumų pašalinimą ir transporto priemonės naudojimą nepašalinus trūkumų tenka transporto priemonės valdytojui.“. Eilutėje „(8) Techninė apžiūra galioja iki“ nurodoma data, iki kurios transporto priemonei turi būti atlikta kita techninė apžiūra. Eilutėje „(9) Techninės apžiūros kontrolieriaus parašas ir spaudas“ kontrolierius pasirašo ir uždeda savo spaudą, o eilutėje „Susipažinau“ pasirašo transporto priemonės valdytojas. Jei techninės apžiūros metu transporto priemonei nustatoma didelių trūkumų (15.3 punktas), pažymima: „Transporto priemonė neatitinka Techninių reikalavimų“. Eilutėje „Pakartotinė techninė apžiūra turi būti atlikta iki“ nurodoma data, iki kurios transporto priemonei gali būti atlikta pakartotinė techninė apžiūra, o eilutėje „Pakartotinės techninės apžiūros kaina“ kontrolierius įrašo pakartotinės techninės apžiūros kainą. Eilutėje „(9) Techninės apžiūros kontrolieriaus parašas ir spaudas“ kontrolierius pasirašo ir uždeda savo spaudą, o eilutėje „Susipažinau“ pasirašo transporto priemonės valdytojas.

8.       Nors skundžiamu nutarimu pirmosios instancijos teismas aiškino, kad aptartas ANK 440 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, tačiau su šia išvada aukštesnės instancijos teismas nesutinka. Kaip numatyta ANK 7 straipsnyje, asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jei jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Analogiškai vertintinas ir ANK 440 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymas – jis galimas tiek tyčia (ANK 8 straipsnis), tiek ir dėl neatsargumo (ANK 9 straipsnis), todėl vien tai, kad apylinkės teismo V. K. veiksmuose nenustatė tyčios, jo administracinės atsakomybės, priešingai nei skundžiamu nutarimu tai sprendė apylinkės teismas, pagal komentuojamo straipsnio nuostatas nešalina. Šiame kontekste pažymėtina, jog kaip matyti iš kontrolinio patikrinimo metu nustatytų didelių trūkumų sąrašo bei pridėtų nuotraukų (kurių autentiškumu teismas neabejoja), kai kurie trūkumai yra akivaizdžiai matomi, kas neabejotinai patvirtina, jog V. K. tikrinimą atliko atmestinai ir nerūpestingai.

9.       Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, tuo pačiu sprendžiant ir V. K. kaltės klausimą, matyti, kad atlikęs transporto priemonės Iveco/59-12“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) privalomąją techninę apžiūrą, nenustatęs didelių transporto priemonės trūkumų, tačiau pažymėjęs, jog transporto priemonei būdingi nedideli projekcijos sistemos defektai, V. K. sprendė, jog transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus (b. l. 19). Tačiau, tą pačią dieną atlikus tos pačios transporto priemonės pakartotinę techninę apžiūrą, inicijuotą Lietuvos transporto saugos administracijos (privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros kokybės kontrolinis tikrinimas), tikrinant V. K. atliktos transporto priemonės techninės apžiūros rezultatus, nustatyti net 7 dideli ir 2 nedideli transporto priemonės trūkumai, kuriems esant, kaip to reikalaujama aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu, konstatuota, kad tikrinta transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų (b. l. 20-21). Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 3-406 „Dėl Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 29 punktu, jeigu kontrolinio tikrinimo metu nustatoma, kad kontrolierius privalomosios apžiūros metu nenustatė transporto priemonės trūkumų, nustatė neteisingai ar nustatė neegzistuojančius transporto priemonės trūkumus ar nesilaikė jam keliamų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kontrolieriui taikoma teisės aktų numatyta atsakomybė, o privalomosios apžiūros rezultatai anuliuojami (ši nuostata be kita ko patvirtina aukščiau padarytą išvadą, dėl pažeidimo padarymo neatsargia kaltės forma). Iš aptaro seka, kad kontrolinio tikrinimo metu (analizuojamu atveju jį atliko G. V.) nustačius transporto priemonės trūkumus, kurie nebuvo užfiksuoti tikrinamo asmens (V. K.), techninės apžiūros rezultatai anuliuojami, o asmuo, netinkamai vykdęs savo, kaip techninę transporto priemonės apžiūrą atlikusio asmens pareigas, traukiamas atsakomybėn teisės aktų nustatyta tvarka, kas ir buvo padaryta analizuojamu atveju 2018 m. liepos 12 d. V. K. atžvilgiu surašant administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 440 straipsnio 2 dalį.

10.       Nors, V. K. teigimu, tikrinamos transporto priemonės trūkumų jis nelaikė dideliais, kai kurių jų (padangos deformacija) nepastebėjo nei jis, nei į pagalbą pasitelktas kolega, tačiau šie jo teiginiai, sprendžiant jo kaltės klausimą, esminės reikšmės neturi. Pastebėjęs tikrinamos transporto priemonės trūkumus, tačiau nelaikęs jų dideliais, V. K., atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, juos vis tiek turėjo įtraukti į techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) (kaip tai, be kita ko, buvo padaryta kalbant apie nedidelius projekcijos sistemos defektus), konstatuodamas, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, o to nepadaręs, jis tinkamai nevykdė savo kaip techninę transporto priemonės apžiūrą atlikusio asmens pareigų, todėl turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka. Darant šią išvadą, tuo pačiu atmetant ir V. K. teiginius, vis tik pažymėtina, kad kontrolinio tikrinimo metu nustatytus didelius transporto priemonės trūkumus betarpiškai patvirtina ir nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 22-29), kuriuose užfiksuoti vaizdai, įvertinus juos Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 2B-290 „Dėl Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų“ 16.2 punkto, numatančio, jog didelis trūkumas –  tai trūkumas, dėl kurio gali pablogėti transporto priemonės sauga, kuris gali daryti poveikį aplinkai arba dėl kurio gali kilti pavojus kitiems kelių eismo dalyviams, ir (ar) kitas svarbesnis neatitikties faktas, kontekste, aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog, turėdamas pakankamai specialių žinių, neabejotinai atlikęs ne vieną transporto priemonės techninę apžiūrą ir praeityje, žinodamas reikalavimus, kuriuos turi atitikti techniškai tvarkinga transporto priemonė, neabejotinai žinodamas ir tai, kokios transporto priemonės specifinės vietos turi būti tikrinamos, V. K. analizuojamu atveju netinkamai vykdė savo pareigas, dėl ko, 2018 m. rugsėjo 19 d. Institucijos nutarimu buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 440 straipsnio 2 dalį.

11.       Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir V. K. teiginiai, jog kontrolinio transporto priemonės tikrinimo metu G. V. buvo nurodinėjama, kokius transporto priemonės trūkumus įrašyti į techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą), kadangi šių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentų nepatvirtina jokie objektyvūs nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenys. Liudytoju apklaustas G. V. (atlikęs kontrolinį patikrinimą) tokių aplinkybių nepatvirtino. Atmetant šiuos V. K. argumentus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pakartotinė komentuojamos transporto priemonės techninė apžiūra dar kartą buvo atlikta 2018 m. rugpjūčio 4 d., tačiau ir šios patikros metu buvo konstatuoti 3 dideli ir 1 nedidelis tikrinamos transporto priemonės trūkumai, sprendžiant, jog transporto priemonė yra techniškai netvarkinga (b. l. 44-45). Šių aplinkybių visuma suponuoja pagrįstą išvadą, jog netgi šios techninės apžiūros atlikimo metu vis dar nebuvo pašalinti visi transporto priemonės trūkumai, nustatyti kontrolinio tikrinimo metu, o tai iš esmės patvirtina būtent kontrolinio tikrinimo, bet ne V. K. atliktos techninės apžiūros, rezultatus, todėl netikėti jais analizuojamu atveju, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. 

12.       Vien tai, kad tiek V. K., tiek ir G. V. atliktų techninių apžiūrų kortelėse užfiksuotas tas pats techninės apžiūros laikas, kuris buvo itin akcentuojamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundu apylinkės teismui, jo administracinės atsakomybės jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme taip pat neeliminuoja. Ginčo dėl to, jog kontrolinis patikrinimas buvo atliktas po V. K. transporto priemonės techninės apžiūros, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra. Šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu neneigė ir pats V. K., todėl paminėta aplinkybė nelaikytina pakankamu pagrindu administracinio nusižengimo teisenos nutraukimui vertinamu atveju.

13.       Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, V. K. apylinkės teismui pateikto skundo argumentai, jog tyrimas nagrinėjamu atveju buvo atliktas neišsamiai, neatlikus visų prašomų veiksmų bei nesurinkus reikšmingų duomenų – neišreikalavus UAB „T.“ vaizdo įrašų, liudytojais neapklausus S. S. ir A. B., atmestini. Pažymėtina, kad byloje turi būti nustatinėjamos tik tos aplinkybės, kurios reikšmingos procesinio sprendimo priėmimui. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl asmens kaltės/nekaltumo jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme. Tokiu atveju, kai bylos nagrinėjimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Aptariamu atveju, įvertinus aukščiau išdėstytų duomenų visumą, iš esmės patvirtinančią V. K. kaltę jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme, spręstina, kad buvo atlikti visi esminiai procesiniai veiksmai, kurių rezultate gautų duomenų pakako pagrįstai konstatuoti jo kaltę ANK 440 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padaryme. Manyti, jog neatlikus V. K. prašytų veiksmų, be kita ko, į jo prašymus argumentuotai atsakant raštu, buvo pažeista jo teisė į gynybą, priešingai nei savo skundu tai traktuoja pats V. K., nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, jog tiek S. S., tiek A. B. apklausos, tenkinant V. K. reikalavimus, buvo atliktos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau jokios naujos faktinės bylos aplinkybės, galinčios pakeisti Institucijos procesinį sprendimą dėl jo pripažinimo kaltu pagal ANK 440 straipsnio 2 dalį, apklausų metu nepaaiškėjo.

14.       Su pirmosios instancijos teismo argumentacija dėl Lietuvos transporto saugos administracijos Kauno skyriaus pareigūnų veiksmų, peržengiant jų veiklos teritoriją, aukštesnės instancijos teismas vėlgi nesutinka. Kaip teisingai pažymima Institucijos apeliaciniu skundu, Lietuvos transporto saugos administracija yra centrinis valstybinio administravimo subjektas, turintis savo vidinę administracinę struktūrą, kurią sudaro departamentai ir skyriai. Lietuvos transporto saugos administracijos Transporto veiklos priežiūros departamento Kauno skyrius nėra teritorinis valstybinio administravimo subjektas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, nes tai nėra savarankiškas, atskirą juridinį statusą turintis Lietuvos transporto saugos administracijos filialas, padalinys Kauno regione. Lietuvos transporto saugos administracijos Transporto veiklos priežiūros departamento Kauno skyrius yra centrinio valstybinio administravimo subjekto (Lietuvos transporto saugos administracijos) struktūrinio padalinio (Transporto veiklos priežiūros departamento), kurio veiklos teritorija yra visa valstybės teritorija, dalis. Tokiu būdu, akivaizdu, kad Lietuvos transporto saugos administracijos Transporto veiklos priežiūros departamento skyrių pareigūnų veikla tikrinant, kaip laikomasi privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros tvarkos, nėra ribojama išimtinai viena ar kita administracine Lietuvos Respublikos teritorija, o pareigūnai, vykdydami kontrolės funkcijas UAB „T.“ Ukmergės padalinyje, veikė teisėtai, t. y. pagal jiems suteiktus įgaliojimus.

15.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nutarimas panaikinamas, priimant naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – V. K. atstovo advokato L. P. skundą atmesti, Lietuvos transporto saugos administracijos Kauno skyriaus specialistės E. J. 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.

16.       Nors atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą papildomai pažymima, kad V. K. atžvilgiu surašytame administracinio nusižengimo protokole neįvardintas konkretus teisės aktas, kurio pažeidimu jis buvo kaltinamas, tokiu būdu neužtikrinant V. K. teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir nesudarant jam galimybės tinkamai realizuoti savo teisės į gynybą nuo jam pareikšto kaltinimo, tačiau ir šie advokato argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Analizuojant 2018 m. liepos 12 d. administracinio nusižengimo protokolo turinį matyti, jog dėstant V. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo faktines aplinkybes skiltyje „Pažeidimo esmė“ nurodomi ir teisės aktai, kuriuos savo veiksmais V. K. pažeidė. Šie teisės aktų punktai vėliau buvo nurodyti ir 2018 m. rugsėjo 19 d. Institucijos nutarime.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės skyriaus vedėjo D. L. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 25 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Lietuvos transporto saugos administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistės E. J. 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. K. atstovo advokato L. P. skundo netenkinti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjas Albinas Antanaitis