Civilinė byla Nr. 2-739-196/2015
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00453-2014-6
Procesinio sprendimo kategorija 126.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. balandžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nektonas“ ir Ko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, civilinėje byloje Nr. B2-899-123/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nektonas“ ir Ko pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Inkomsta“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Žemkasa“, reorganizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos keliai“, KRAH PIPES OU,
Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Nektonas“ ir Ko kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė atsakovui UAB „Inkomsta“ iškelti bankroto bylą, nes atsakovas nevykdo sutartinių įsipareigojimų atsiskaityti su ieškovu, pagal 2013-05-07 sudarytos Subrangos sutartį Nr. 2013/05/07, pagal kurią atsakovui vykdė lietaus nuotėkų siurblinės vidinės technologinės dalies montavimo ir paleidimo derinimo darbus. Pagal pasirašytus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus atsakovui buvo išrašyta PVM sąskaitą faktūrą 580 099,80 Lt sumai, tačiau atsakovas už atliktus darbus neapmokėjo ir ieškinio teismui pateikimo dieną ieškovui skolingas 317 020,80 Lt ir 11 729,77 Lt delspinigių, iš viso 348 388,40 Lt. Teigia, kad iš pagrindinio užsakovo UAB „Centrinis Klaipėdos terminalas“ atsakovas mokėjimą yra gavęs, tačiau su ieškovu neatsiskaitė. Mano, kad atsakovas yra nemokus. Jo nemokumą, ieškovo manymu, įrodo ir tai, kad yra skolingas VSDFV, mano, kad jo turimo turto vertė yra žymiai mažesnė. Administratoriumi prašė paskirti E. M..
Trečiasis asmuo RUAB „Klaipėdos keliai“, kuriam atsakovas yra skolingas už transporto paslaugas, taip pat prašė atsakovui iškelti bankroto bylą. Administratoriumi prašė paskirti UAB „Tamtamas“.
Trečiasis asmuo UAB „Žemkasa“ prašė iškelti atsakovui bankroto bylą, administratoriumi paskirti E. M.. Nurodė, kad su atsakovu 2013 m. sudaryta asfaltbetonio pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau iki šiol atsakovas yra skolingas 85 106,84 Lt, į raginimus nereaguoja.
Trečiasis asmuo KRAH PIPES OU įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje palaikė ieškovo reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad atsakovas jam skolingas 17 088,80 EUR.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 2 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui UAB „Inkomsta“ bankroto bylą. Teismas konstatavo, kad atsakovas yra mokus, atsakovo turimas turtas 2014 m. iš viso sudarė 10 071 973 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai iš viso sudaro 5 872 382 Lt. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 2 231 029 Lt, po vienerių metų – 3 641 353 Lt, įmonės ilgalaikis turtas sudaro 7 291 031 Lt (materialusis turtas – 7 290 854 Lt). 2014 m. grynasis pelnas –30 830 Lt.
Teismas nurodė, kad atsakovo finansinė atskaitomybė už 2013 metus buvo patikrinta nepriklausomo auditoriaus, ir nenustatyta, kad finansinės ataskaitos neteisingai pateiktų atsakovo finansinę būklę, finansinės veiklos rezultatus ir kt., o tai yra susiję ir su turimo turto apskaitos teisingumu, pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovo reikšmingo turto dalis yra mažesnės vertės, nei yra nurodęs pats atsakovas. Teismas nurodė, kad atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 2 231 029,00 Lt, tačiau visi šių mokėjimų terminai ieškovo ieškinio padavimo dienai nėra suėję (mokėjimo terminai buvo suėję tik 1 415 071,3 Lt sumai), o tai, teismo nuomone liudija, kad atsakovas laiku ir tinkamai vykdo savo įsipareigojimus kreditoriams, bylos nagrinėjimo metu atsakovas neturi skolų ir pirmesnės eilės kreditoriams: Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ar darbuotojams.
Teismas pagal pateiktą atsakovo darbų apimčių 2015 m. pagal pasirašytas sutartis suvestinę, pasirašytas rangos darbų sutartis, pažymas apie 2014 m. metais atliktų darbų vertę sprendė, kad atsakovo sudarytos sutartys yra realios ir realiai vykdomos, todėl vertino, kad atsakovas aktyviai vykdo veiklą pagal susitarimus su užsakovais, įmonėje cirkuliuoja pinigų srautai, atsakovas moka mokesčius, atsiskaito su kreditoriais.
Teismo vertinimu, vien galimo įsiskolinimo (ne)buvimo ar galimo skolos neapmokėjimo faktas negali būti savarankišku pagrindu bankroto bylai iškelti. Kitų ĮBĮ nustatytų bankroto bylos iškėlimo pagrindų teismas nenustatė, o ieškovas neįrodė, kad turi neginčytiną reikalavimo teisę į atsakovą, todėl teismas atsakovui iškelti bankroto bylą atsisakė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
Ieškovas (apeliantas) UAB „Nektonas“ ir Ko atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Atskirajame skunde nurodo, kad:
1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir įmonės finansinės padėties, nesurinko pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti realią atsakovo finansinę padėtį ir spręsti dėl jo (ne)mokumo fakto, todėl teismo nutartis, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, turėtų būti panaikinama.
2. Teismas, vertindamas įmonės turtinę padėtį, neįvertino ilgalaikio turto realumo, kuris sudaro didžiąją įmonės turto dalį (ar balanse nurodyta ilgalaikio turto vertė yra reali ir pan.).
3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas teismui pateikė klaidingus finansinius duomenis, kurie rodo žymiai geresnę atsakovo finansinę padėtį nei ji iš tikrųjų yra. Teismas nenustatinėjo aplinkybių iš kokių lėšų atsakovas atsiskaitė su kreditoriais. Atsakovas nepateikė duomenų, kad vykdo aktyvią ūkinę komercinę veiklą, o teismas nebuvo aktyvus siekiant išsiaiškinti tikrąją atsakovo turinę padėtį ir galimybę tęsti ūkinę finansinę veiklą, todėl vien dėl šios priežasties byla buvo išspręsta neteisingai.
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą, o apelianto atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
- Dėl apelianto nekokybiškai atliktų darbų atsakovas neturėjo pagrindo sumokėti apelianto reikalaujamą skolą. Apelianto, po trūkumų ištaisymo, atlikti darbai buvo priimti tik 2014 m. gruodžio 12 d, todėl ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo dienai skolos mokėjimo terminai nebuvo suėję, ir tuo pagrindu apeliantas negalėjo ir negali savo teisių įgyvendinti reikalaudamas atsakovui iškelti bankroto bylą.
- Nėra jokių akivaizdžių įrodymų, kad atsakovas negalėtų vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams ir tokių įsipareigojimų vykdymą būtų pradelsęs ir, kad tai kaip nors darytų įtaką įmonės mokumui. Ieškovas savo atskirąjį skundą iš esmės grindžia įrodomosios galios neturinčiomis prielaidomis, nepagrįstais išvedžiojimais ir neobjektyviais, leistinumo kriterijų neatitinkančiais įrodymais, nepatvirtintais teiginiais apie neva atsakovo įsiskolinimus ieškovui ir tretiesiems asmenims.
- Teismas, vadovaudamasis ĮBĮ nuostatomis, įpareigojęs atsakovą pateikti reikiamus dokumentus, buvo pakankamai aktyvus, todėl apelianto argumentai dėl teismo pasyvumo nepagrįsti.
- Apeliantas, teigdamas, kad balanse nurodyti duomenys apie ilgalaikį turtą kelia abejonių, nepateikė tam pagrįstų įrodymų.
Tretieji asmenys UAB „Žemkasa“, RUAB „Klaipėdos keliai“ ir KRAH PIPES OU atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Taigi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų.
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovui UAB „Inkomsta“ keltina bankroto byla nemokumo pagrindu. Kaip minėta, ĮBĮ kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės - komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę (įmonės balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita bei aiškinamasis raštas ir kiti įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindintys dokumentai). Tuo atveju, jei ištyrus pateiktus ir teismo išsireikalautus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus paaiškėja, jog įmonė turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams įvykdyti ir nėra sąlygų įmonės nemokumui konstatuoti, teismas privalo atsisakyti skolininkui iškelti bankroto bylą.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą, įvertinęs aktualius įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus ir nurodęs, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jo balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 p.), taip pat nenustatė kitų bankroto bylos iškėlimo pagrindų (ĮBĮ 9 str. 7 d.).
Iš atsakovo į bylą pateikto aktualaus įmonės 2014 m. gruodžio 31 d. balanso (3 t., 56 b. l.) matyti, kad atsakovo turtas sudaro 10 071 973,00 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro– 2 231 029,00 Lt. Atsakovo į bylą pateiktas kreditorių sąrašas patvirtina 1 415 071,30 Lt pradelstas skolas. Teismui prieinamais teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad teismuose yra nagrinėjamos bylos, kuriose UAB „Inkomsta“ yra tiek atsakovas, tiek ieškovas. Atsakovo veikla per mokestinį laikotarpį iki 2014 m. gruodžio 31 d. buvo pelninga, įmonės pelną sudarė 30 830,00 Lt (3 t., 67 b. l.).
Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas aplinkybe, kad teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, nenustatė įmonės tikrosios finansinės padėties, nes buvo remtasi vien tik abejotinais ir nepagrįstais atsakovo pateiktų finansinių dokumentų duomenimis. Teismui neišsireikalavus, o atsakovui nepateikus objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, ilgalaikio turto realią rinkos vertę bei nepateikus duomenų apie atsakovo turimus įsiskolinimus kreditoriams – iš kokių lėšų atsakovas atsiskaitė su kreditoriais, anot apelianto, įmonės mokumo klausimas išspręstas netinkamai. Su tokiais apelianto argumentais nesutiktina.
Pagal bendrąją taisyklę, faktinė įmonės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1273/2010, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2599/2013). Kadangi nagrinėjant bankroto kėlimo klausimą byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, paneigiantys atsakovo pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, kreditorių bei debitorių sąrašus, o finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti aktualūs bankroto bylos kėlimo dienai, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinių prielaidų abejoti jų, kaip įrodinėjimo priemonių, patikimumu ar įrodomąja reikšme, pagrįstai šiais duomenimis ir vadovavosi, spręsdamas dėl realios atsakovo finansinės padėties bei jo mokumo. Prielaidų abejoti įmonės finansinių duomenų pagrįstumu neturi ir apeliacinės instancijos teismas. Nors apeliantas kvestionuoja įmonės turto sudėties, t. y. ilgalaikio turto pagrįstumą, tačiau nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei teikiant apeliacinį skundą nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių įmonės ilgalaikio turto sudėties realumą bei balanse nurodytą jo vertę. Atsakovui atsiliepime į skundą nurodžius, kad įmonės ilgalaikį turtą sudaro žemės sklypai ir kilnojamasis turtas (statybinės transporto priemonės), kurios aktualios gamybine veikla užsiimančiai įmonei, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti įmonės 2014 m. gruodžio 31 d. dienai sudarytame balanse nurodyta ilgalaikio turto verte. Be to, kiti byloje pateikti duomenys, kad 2014 m. gruodžio 31 d. dienai įmonė dirbo pelningai (2014 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita) (3 t., 67 b. l.), 2015 m. sausio 1 dienai įmonė buvo sudariusi sutarčių už 2 622 158,67 Lt sumą (byloje pateikta lentelė – numatytos darbų apimtys 2015 m. pagal pasirašytas rangos darbų sutartis) taip pat patvirtina realiai vykdant įmonės ūkinę veiklą (3 t. 68 b. l.). Dar daugiau, apeliantui kvestionuojant teismo nutarties pagrįstumą argumentu, kad teismas neišsiaiškino iš kokių lėšų atsakovas atsiskaitė su kreditoriais, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, viena vertus, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą aktualus yra pradelstų įsipareigojimų ir turto santykis, kita vertus, jokių objektyvių duomenų, paneigiančių 1 231 654,82 Lt kreditorinio įsipareigojimo įvykdymo pagrįstumą, į bylą nėra pateikta.
Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas reiškia, jog pačios šalys turi pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kad įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, taip pat turi būti aktyvus ir gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima spręsti apie įmonės mokumą/nemokumą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas buvo pakankamai aktyvus, spręsdamas įmonei bankroto bylos iškėlimo klausimą, pranešimu įpareigojęs atsakovą pateikti įmonės finansinius dokumentus reikalingus teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti įmonės turtą ir pan., todėl apelianto argumentas, kad teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nutartis priimta neatskleidus nagrinėjimo klausimo esmės, atmestinas kaip nepagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, kad remiantis įmonės aktualiais balanso duomenimis, nemokumo konstatuoti nėra teisinio pagrindo, o 2014 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys dėl įmonės pelno 30 830,00 Lt sumai iš dalies pagrindžia gerą įmonės veiklą, skolų valstybės ir savivaldybės biudžetams įmonė neturi (pateiktos 2015 m. kovo 24 d. VSDFV Klaipėdos skyriaus pažyma ir 2015 m. kovo 27 d. Klaipėdos apskrities VMI pažyma), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, kad pakankamo pagrindo išvadai, jog UAB „Inkomsta“ yra nemoki, nėra. Formuojamoje teismų praktikoje pasisakyta, kad vien formalus pagrindų iškelti bankroto bylą konstatavimas ne visada sudaro pagrindą bankroto bylos iškėlimui. Pavyzdžiui, jei įmonė ir balansuoja žemiau nemokumo ribos, bet vykdo veiklą ir pateikia įrodymus apie pakankamai pagrįstas teigiamas perspektyvas, bankroto byla gali būti nekeltina (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1949/2013, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2615/2013).
Pažymėtina ir tai, kad teisminėje praktikoje yra konstatuota, jog kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais įmonei–skolininkui, t. y. apribojama jo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-940/2012, 2012 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-942/2012). Nagrinėjamu atveju kreditoriumi save laikantis apeliantas nėra kreipęsis į teismą ginčo teisenos tvarka, o kaip skolos išieškojimo būdą pasirinko bankroto bylos inicijavimą atsakovui, nepateikdamas teismui objektyvių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo nemokumą, vengimą atsiskaityti su kreditoriais ar kitas aplinkybes, sudarančių pagrindą bankroto bylai iškelti.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimas nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, ir skolininkas šį reikalavimą ginčija, sprendžiant, ar toks asmuo turi teisę inicijuoti skolininkui bankroto bylą, kreditoriaus reikalavimo egzistavimas turi būti įvertinamas preliminariai, atsižvelgiant į kreditoriaus, skolininko pateikiamus ir kitomis teisės aktuose nustatytomis priemonėmis galimus gauti įrodymus. Tuo atveju, jei teismui pagal bylą inicijuojančio asmens pateiktus įrodymus nekyla didelių abejonių dėl to, kad šis asmuo yra susijęs su atsakovu prievoliniais santykiais, dėl ko gali būti potencialus kreditorius, jo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui turi būti nagrinėjamas iš esmės. Tačiau šio klausimo iš esmės nagrinėjimas pagal asmens, kurio reikalavimo teisė bei jo pateikti įrodymai yra ginčijami atliktų darbų kokybės vertinimo pagrindu, o kai tam tikros bylos aplinkybės dar ir iš tikrųjų leidžia manyti apie pakankamai įtikinamą tokio ginčijimo pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieštarautų ĮBĮ nuostatoms ir viešajam interesui (tinkamo įstatymų laikymosi prasme), leistų nesąžiningiems asmenims šantažuoti rinkos dalyvius įspėjimais apie bankroto bylos inicijavimą, įtraukimu į teisminius procesus.
Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str.) Prašymą atlyginti 545,20 EUR (1 882,47 Lt) bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinėje instancijoje pateikė atsakovas UAB „Inkomsta“ (2015 m. vasario 17 d. sąskaita faktūrą už teisines paslaugas JUT Nr.00430 ir 2015 m. kovo 4 d. pinigų priėmimo kvitas LAT Nr.761466). Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytą užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimalų dydį (redakcija galiojusi atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo metu), kuris sudaro 434,43 EUR (1 500,00 Lt), nusprendžia atsakovo prašymą tenkinti iš dalies ir iš apelianto atsakovui priteisti 434,43 EUR advokato teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti (CPK 98 str.).
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovo prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, bylą iš esmės išsprendė teisingai, nes byloje nenustatytos sąlygos bankroto bylai iškelti, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Nektonas“ ir Ko (įmonės kodas 135234423) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Inkomsta“ (įmonės kodas 141774897) 434,43 EUR (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų, 43 centų) bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinėje instancijoje.
Teisėjas Konstantinas Gurinas