Civilinė byla Nr. A2-1080-775/2023

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11800-2019-2

       Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.9; 3.3.4.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

 

 

 

Kauno apygardos teismas

 

Nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. lapkričio 7 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-19611-429/2019, suinteresuotas asmuo J. B..

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) prašė: 1) atnaujinti Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2YT-19611-429/2019 nagrinėjimą dalyse dėl santuokinio turto padalinimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu; 2) po civilinės bylos atnaujinimo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimu (toliau – sprendimas) patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeisti 4.2 ir. 4.3 punktus, juos papildant, kad šių punktų nuostatomis pakeičiamas Kauno apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d. įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-21346-254/2008, panaikinti 4.4 punktą dėl 10 800 Eur išlaikymo įsiskolinimo, panaikinti 1.3 ir 1.3.1 punktus, 3) po atnaujinimo pripažinti niekine 2009 m. kovo 31 d. santuokinio turto dalybų sutartį; butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), padalinti pusiau, jį natūra priteisti J. B., iš J. B. priteisti pareiškėjui 34 899,21 Eur piniginę kompensaciją; 1.2.1 punktą pakeisti, jame numatytą kompensacijos dydį padidinti iki 19 000 Eur; 4) priteisti pareiškėjui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

 

2.       Savo prašymą motyvavo tuo, kad sprendimu buvo nutraukta pareiškėjo ir J. B. (toliau – suinteresuotas asmuo) santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir sutartis). Su teismo sprendimu jis 2019 m. nesusipažino, su juo susipažino 2022 m. Po sprendimo priėmimo pareiškėjui 2022 m. lapkričio 21 d. paaiškėjo aplinkybė, kad jo atžvilgiu buvo priimtas Kauno apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-21346-254/2008 (toliau – ir teismo įsakymas) dėl išlaikymo vaikams L. B., E. B. ir E. B. (toliau – vaikai) priteisimo, apie kurį, nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, jam nebuvo žinoma. Teismo įsakymo pareiškėjas nėra gavęs, nes jis buvo įteiktas jo darbovietei. Pareiškėjo atžvilgiu atsirado du teismo sprendimai dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Be to, pareiškėjas buvo apgautas suinteresuoto asmens dėl santuokinio turto pasidalinimo. Šalys neketino tuo metu skirtis, dalintis turto, nes iki 2019 m. balandžio mėnesio gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Pareiškėjas buvo priverstas perleisti buto dalį be kompensacijos mainais už galimybę gyventi kartu su vaikais, todėl šis sandoris turi būti vertinamas kaip tariamas. Be to, pareiškėjas 2009 m. buto dalį suinteresuotam asmeniui perleido ir siekdamas užtikrinti vaikams gyvenamąją vietą, nes tuo metu slapstėsi nuo policijos, turėjo baudžiamąją bylą. Žinodamas apie teismo įsakymą, pareiškėjas nebūtų sudaręs buto perleidimo sandorio. Pareiškėjui taip pat buvo žadama, kad buto dalis ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), bus skirti vaikų išlaikymui. Todėl formaliai sutartyje buvo nurodomas išlaikymo įsiskolinimas tam, kad jam nereikėtų mokėti kompensacijos. Po santuokos nutraukimo tiek suinteresuotas asmuo, tiek vaikai ir toliau reikalavo iš pareiškėjo pinigų išlaikymui ir tokius jų reikalavimus pareiškėjas tenkino. 2022 m. spalio mėn. vaikai pareiškėjui pareiškė, kad jis turi juos remti ir pilnamečius. Pareiškėjas su tuo nesutiko, nes šalys buvo susitarusios, jog suinteresuotas asmuo iš jai atitekusios bendro turto dalies išlaikys vaikus. Pareiškėjui sužinojus apie suinteresuoto asmens inicijuotą vykdomųjų dokumentų išdavimo procesą, tik tuomet suprato, kad buvo apgautas. Santuokos nutraukimo proceso metu pareiškėjas nebuvo atstovaujamas advokato, sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių rengė suinteresuoto asmens atstovė, atstovaudama išimtinai jos interesus, todėl pareiškėjo nenaudai nebuvo tinkamai nustatyta žemės sklypo vertė ir neteisingai padalintas turtas. Be to, santuokos nutraukimo proceso metu jis buvo kritinės emocinės būklės. Pareiškėjo vertinimu, nurodytos priežastys yra pagrindas konstatuoti, kad sudarant sutartį pareiškėjo valios dėl santuokinio turto padalijimo išraiška turėjo trūkumų. Kadangi santuokos nutraukimo procesas buvo ydingas, pareiškėjas prašė jį atnaujinti ir peržiūrėti. 

 

3.       Suinteresuotas asmuo su patikslintu pareiškėjo prašymu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nors sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nenurodyta, jog keičiamas teismo įsakymas, tačiau tai nieko nekeičia, nes nėra prašoma išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo įsakymą. Suinteresuotas asmuo vadovavosi 2019 m. gruodžio 11 d. priimtu sprendimu. Pareiškėjas sutiko dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio. Susitarimą šalys patvirtino parašais. Išlaikymo dydžio keitimas pagal teismo įsakymą yra tik procedūrinis klausimas. Pareiškėjas apie teismo įsakymą turėjo žinoti, nes jis yra įsiteisėjęs, pareiškėjas turėjo jį gauti, priešingu atveju, teismo įsakymas nebūtų įsiteisėjęs. Sutartyje teismo įsakymas nėra įrašytas per klaidą. Nors pareiškėjas nebuvo atstovaujamas advokato, tačiau bylą nagrinėjantis teismas 2019 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžio metu, kuriame asmeniškai dalyvavo pareiškėjas, išaiškino jam teises ir pareigas, teismas įsitikino, kad pareiškėjas sutinka su visomis sutarties sąlygomis. Pareiškėjas sutiko, prieštaravimų nereiškė, sutartis buvo patvirtinta teismo sprendimu. Pareiškėjas neginčija išlaikymo dydžio. Santuokinio turto dalybų sutartis, kurios pagrindu suinteresuotam asmeniui asmeninės nuosavybės teise atiteko butas, buvo sudaryta 2009 m. kovo 31 d. ir patvirtinta notaro. Pareiškėjas yra veiksnus, savo veiksmus suprantantis asmuo, todėl tiek sudarydamas 2009 m. kovo 31 d. turto padalijimo sutartį, tiek pasirašydamas 2019 m. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių suprato, kad butas atitenka suinteresuotam asmeniui. Priimant teismo sprendimą, pareiškėjas žinojo apie 2009 m. kovo 31 d. turto padalijimo sutartį, žinojo, kad butas suinteresuotam asmeniui priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl šiuo pagrindu procesas negali būti atnaujintas. Pareiškėjas sutartyje dėl santuokas nutraukimo pasekmių patvirtino, kad yra skolingas dėl vaikų išlaikymo, kitu atveju, jis nebūtų pasirašęs, kad yra skolingas 10 800 Eur. Pareiškėjo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir niekuo nepagrįsti. Priešingai nei teigia pareiškėjas, jis nėra apgautas, nes santuokinis turtas abiejų susitarimu atiteko suinteresuotam asmeniui, už kurį pareiškėjui suinteresuotas asmuo įsipareigojo sumokėti 12 500 Eur kompensaciją, todėl nuo sutuoktinių lygių dalių principo nukrypta nebuvo. Šalys dėl dalijamo turto vertės susitarė pačios, turto vertė geriausiai buvo žinoma pareiškėjui, nes jis tvarkė sklypo dokumentus. Pareiškėjas, susipažinęs su santuokos nutraukimo sąlygomis, galėjo dėl jų derėtis, be to, teismas šalis buvo įpareigojęs tikslinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Argumentai dėl pareiškėjo sunkios emocinės būsenos yra deklaratyvaus pobūdžio, nes santuokos nutraukimo metu pareiškėjas buvo geros emocinės būklės ir suvokė savo veiksmus. Be to, nuo 2009 m. kovo 31 d. turto pasidalijimo sutarties sudarymo praėjo beveik 14 metų, todėl visiems pareiškėjo reikalavimams, susijusiems su šiuo sandoriu yra taikytinas 10 metų senaties terminas. Kadangi nėra padaryta esminių klaidų, kurios darytų teismo sprendimą neteisėtą, pagrindo taikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą byloje nėra. 

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

4.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi pareiškėjo patikslinto prašymo netenkino ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-19611-429/2019, priteisė iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui 1 996,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

 

5.       Teismas nustatė, kad civilinė byla Nr. 2YT-19611-429/2019 buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, teismo posėdžiuose pareiškėjas dalyvavo asmeniškai. Sprendimas priimtas ir paskelbtas 2019 m. gruodžio 11 d. Bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenys patvirtina, kad teismo sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas, nors pareiškėjas nurodė, kad teismo sprendimo jis negavo ir jį perskaitė tik 2022 m. rudenį. Pareiškėjas pats pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą asmeniškai dalyvavo teismo posėdžiuose, todėl teismas padarė išvadą, kad jam buvo žinoma, kokio turinio sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo pateikta tvirtinti teismui, taip pat buvo žinoma sprendimo priėmimo ir paskelbimo data bei laikas. Pareiškėjui turėjo būti žinoma ir suprantama, kad teismas 2019 m. gruodžio 11 d. priėmė ir paskelbė sprendimą, į kurį perkėlė sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas.

 

6.       Išnagrinėjęs šalių pateiktus dokumentus, civilinėje byloje esančią medžiagą, vadovaudamasis šalių, jų atstovų paaiškinimais bei liudytojų parodymais, teismas nustatė, kad 2008 m. lapkričio 19 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-21346-254/2008 iš pareiškėjo buvo priteistas išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams. LITEKO duomenys patvirtina, kad teismo įsakymas yra įsiteisėjęs. Nors pareiškėjas nurodė, kad apie jo atžvilgiu priimtą teismo įsakymą jis sužinojo taip pat tik 2022 m. lapkričio 21 d., tačiau teismas nustatė, kad pareiškėjas 2009 m. kovo 23 d. pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 6 punkte buvo nurodyta, kad šalys susitaria pakeisti 2008 m. lapkričio 19 d. teismo civilinėje byloje įsakymu Nr. L2-21346-254/2008 priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Be to, prie bylos prijungta civilinė byla Nr. L2-21346-254/2008 patvirtina, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d. teismo įsakymas Nr. L2-21346-254/2008 įteiktas pareiškėjo darbovietei 2008 m. gruodžio 14 d. ir pagal tuo metu galiojusią Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies redakciją, toks įteikimas laikytinas tinkamu. Teismo įsakymu iš pareiškėjo taip pat buvo priteista 6,18 Eur (21,35 Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios buvo priverstinai iš jo išieškotos. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjo argumentus, kad jam apie teismo įsakymą tapo žinoma tik 2022 m. lapkričio 21 d., pripažino nepagrįstais.

 

7.       Šalys

2009 m. kovo 23 d. sudarytoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, be kita ko sutarė, kad jiems priklausančio buto 2/3 dalys atitenka J. B., 1/3 dalis – R. B., pastarojo dalis skiriama vaikų išlaikymo daliai padengti. LITEKO duomenimis, minėta sutartis teismui tvirtinti pateikta nebuvo. Pareiškėjas 2009 m. kovo 31 d. buto dalį padovanojo J. B.. Šalys 2019 m. liepos 10 d. teismui pateikė prašymą nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutikimu bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. 2019 m. lapkričio 18 d., teismo posėdžio metu šalys buvo įpareigotos patikslinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Įvertinęs pirmos ir patikslintos sutarčių turinį, teismas padarė išvadą, kad šalys buvo įpareigotos tikslinti sutartį dėl to, jog į dalintiną turtą nebuvo įtrauktos visos jų turimos transporto priemonės. Šalys 2019 m. lapkričio 26 d. pateikė patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje aptarė santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybė teise įgytą turtą (1.1. punktas); aptarė jo nuosavybės, vertės bei suinteresuoto asmens mokėtinos kompensacijos klausimus (1.2. punktas); nurodė nedalintiną turtą (1.3. punktas) bei aptarė nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo klausimus (4.2. – 4.4. punktai). 2019 m. gruodžio 10 d. žodiniame teismo posėdyje pareiškėjas dalyvavo. 2019 m. gruodžio 11 d. teismo sprendimas nutraukti pareiškėjų santuoką bendru sutikimu apeliacine tvarka apskųstas nebuvo ir įsiteisėjo 2020 m. sausio 11 d.

 

8.       Teismas padarė išvadą, kad terminas, per kurį pareiškėjas turėjo kreiptis dėl proceso atnaujinimo CPK 368 straipsnio 1 dalies tvarka, turėtų būti skaičiuojamas nuo 2019 m. gruodžio 11 d., todėl pareiškėjas kreiptis dėl proceso atnaujinimo turėjo iki 2020 m. kovo 11 d. Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė 2022 m. gruodžio 12 d., t. y. nepraėjus daugiau nei vienam mėnesiui nuo jo nurodomo sužinojimo termino, bet praėjus 3 metams nuo teismo nurodomo sužinojimo termino. Kadangi sužinojimo terminas yra 2019 m. gruodžio 11 d., teismas pripažino, kad pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnyje nustatytą terminą.

 

9.       Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kadangi, jo vertinimu, jis perleido visą savo santuokoje įgyto turto dalį ir jo atžvilgiu yra priimti du teismo sprendimai dėl vaikų išlaikymo. Teigė, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartį jis pasirašė, nes buvo apgautas suinteresuoto asmens, taip pat dėl kritinės emocinės būsenos, procese nebuvo atstovaujamas teisininko, o santuokos nutraukimo pasekmių sutartį teismas patvirtino, nesiaiškindamas, dėl kokių priežasčių buvo sudaryta tokio pobūdžio sutartis.

 

10.       Teismas nurodė, kad bendro turto (jo kiekio bei vertės) nurodymas ir jo pasidalijimas, nustatant kam ir kuri dalis sutuoktinių turto atitenka, yra išimtinai sutuoktinių diskrecijoje, dėl to santuoką nutraukiant ypatingosios teisenos tvarka, esant sutuoktinių sutarčiai, teismas savarankiškai negali taikyti nei CK 3.117 straipsnyje įtvirtinto sutuoktinių turto lygių dalių principo, nei CK 3.123 straipsnyje numatytų kriterijų, leidžiančių nukrypti nuo šio principo, nebent sutartis prieštarautų viešajai tvarkai ar iš esmės pažeistų nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Nurodytas teisinis reglamentavimas paneigia pareiškėjo argumentus apie neįvertintą aplinkybę, jog teismo sprendimas patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pažeidžia sutuoktinių lygių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principą. Šalys pačios nurodė, kokia yra dalintino turto – žemės sklypo vertė – ir kaip jos pasidalina turtą, nutraukiant santuoką. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas žemės sklype atliko darbus – iškėlė elektros stulpą, įvedė komunikacijas, gavo statybos leidimą, rengė projektą, įrengė pamatus, mokėjo už minėtus darbus, todėl būtent pareiškėjui buvo geriausiai žinoma tikroji žemės sklypo vertė, nutraukiant santuoką. Todėl teismas padarė išvadą, kad ne teismas nustatė sutarties šalių sąlygas, o būtent pačios šalys laisva valia pasirinko būdą, kaip nutraukus santuoką, pasidalinti turtą, kokia yra jo vertė. Be kita ko, šalys susitarė ne tik tai, kad žemės sklypas atitenka J. B., bet ir tai, kad ji už sklypą sumoka pareiškėjui kompensaciją – pusę šio sklypo vertės (sutarties 1.2 punktas). Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys taip pat susitarė pasidalinti ne tik nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, bet ir kilnojamąjį turtą – 3 transporto priemones, iš kurių viena po santuokos nutraukimo atiteko pareiškėjui, už vieną transporto priemonę J. B. įsipareigojo sumokėti pareiškėjui kompensaciją (sutarties 2.1 punktas). Priešingai nei teigia pareiškėjas, negalima daryti išvados, jog J. B. po santuokos nutraukimo atiteko visas santuokoje įgytas turtas, todėl teismas pareiškėjo argumentą, kad jis iš esmės neteko visos savo su J. B. užgyvento turto dalies, laikė nepagrįstu.

 

11.       Teismas kaip nepagrįstą atmetė ir pareiškėjo argumentą, kad procesas byloje turėtų būti atnaujintas todėl, jog šalys dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo susitarė kitaip nei numatyta sutartyje, kad išlaikymo įsiskolinimo nebuvo, jis nustatytas tam, kad J. B. nemokėtų pareiškėjui kompensacijos už žemės sklypą, o šalių tikroji valia buvo ta, kad buto dalis ir žemės sklypas skirtas vaikų išlaikymui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu nepaaiškino, kodėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių jis nenurodė tikrųjų ketinimų. Be to, pareiškėjas po teismo sprendimo priėmimo pervesdavo pinigų vaikams, J. B., nors, pasak pareiškėjo, tokia pareiga pagal teismo sprendimą jam nebuvo kilusi. Pareiškėjo teigimu, šalys iki 2019 m. balandžio mėnesio gyveno kartu, dėl ko, pasak pareiškėjo, išlaikymo įsiskolinimo nebuvo, tačiau teismas šį argumentą laikė nepagrįstu, pažymėdamas, kad nepriklausomai nuo to, ar tėvai su vaikais gyvena kartu ar ne, jie turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tačiau gali susidaryti situacija, kai vienas iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena, netinkamai atlieka savo išlaikymo pareigą. Todėl šalys, nutraukdamos santuoką bendru sutarimu, turi teisę sutartyje nustatyti, kad yra išlaikymo įsiskolinimas, ir šiuo atveju šalių susitarimas tiek dėl išlaikymo dydžio, tiek dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio nepažeidė pareiškėjų ir jų nepilnamečių vaikų interesų.

 

12.       Nors susidarė situacija, kad esant galiojančiam teismo įsakymui dėl išlaikymo priteisimo, teismas sprendimu šį klausimą išsprendė dar kartą, tačiau, kaip minėta, priimant 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą, pareiškėjui apie teismo įsakymą jau buvo žinoma. Todėl teismas pripažino, kad pareiškėjas praleido terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo šioje dalyje.

 

13.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas nėra pripažintas neveiksniu, todėl nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo konstatuoti, jog jis nesuvokė pasirašomų dokumentų turinio. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomi susirgimai jam netrukdė nuspręsti dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto registruotino kilnojamojo turto, prievolės padalijimo, todėl abejotina, ar jo nurodyta sveikatos būklė turėjo įtakos kitoms sutarties sąlygoms. Pareiškėjas turėjo pateikti teismui tokius medicininius duomenis, kuriuose būtų konstatuota, jog pareiškėjas dėl ligos negalėjo suprasti atliekamų veiksmų esmės, o tokių duomenų byloje jis nepateikė.

 

14.       Teismas iš pareiškėjo pateiktos 2023 m. kovo 8 d. pažymos nustatė, kad pareiškėjas yra Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo duomenų registre nuo 2015 m. lapkričio 26 d. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl narkotinių medžiagų iš kanapių vartojimo, priklausomybės sindromo ir nuo 2018 m. liepos 9 d. – dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromo, jam buvo taikytas stacionarus gydymas nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 10 d., gydymas pagal psichosocreabilitacinę Minesotos programą – nuo 2015 m. gruodžio 17 d. iki 2016 m. sausio 18 d., pakartotinai gydymas pagal psichosocreabilitacinę Minesotos programą –  nuo 2018 m. liepos 9 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d., gydymo programą baigė sėkmingai. Liudytoja byloje apklausta pareiškėjos sesuo M. I. taip pat patvirtino, kad pareiškėjas gerdavo alkoholį. Teismas iš nurodytų duomenų padarė išvadą, kad jis gydėsi nuo priklausomybių sindromų, tačiau šie duomenys nėra pakankami patvirtinti, kad pareiškėjas pasirašydamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, buvo tokios būklės, jog nesuprato, ką pasirašantis. Minėti duomenys nepatvirtina ir to, jog pareiškėjo liga yra tokio pobūdžio, dėl kurios jis nesiorientuotų aplinkoje bei negalėtų suprasti pasirašomų dokumentų prasmės ar išreikšti savo tikrosios valios. Priešingai, iš suinteresuoto asmens atstovės paaiškinimų teismas nustatė, kad pareiškėjas ilgą laiką dirba užsienio valstybėse, pats tvarko dokumentus, yra išsilavinęs ir atidus, kas patvirtina, jog pareiškėjas supranta pasirašomų dokumentų prasmę. Vien pareiškėjo pažymos pateikimas apie jo sveikatos būklę nėra pagrindas atnaujinti procesą. Prašyme nutraukti santuoką šalys buvo aptarusios savo sveikatos būklę, nurodydamos, kad jos yra visiškai veiksnios, todėl pareiškėjo nurodytus argumentus dėl jo emocinės būklės problemų atmetė kaip nepagrįstus.

 

15.       Be to, šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra nedidelės apimties, tekstas nėra sudėtingas, sąlygos dėl turto padalijimo yra aiškiai matomos bendrame tekste, laisva valia pasirašyta tiek pareiškėjo, tiek jo sutuoktinės, todėl teigti, jog pareiškėjas nesuprato aiškiai išreikštų sutarties sąlygų dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nėra pagrindo. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai laikytini nesuderinamais su protingo ir apdairaus asmens standartu.

 

16.       Teismas atmetė ir pareiškėjo argumentą, kad procesas byloje turėtų būti atnaujintas todėl, jog pareiškėjas nebuvo atstovaujamas profesionalaus teisininko ir jam nebuvo išaiškintos tokios sutarties pasirašymo teisinės pasekmės, kadangi ši aplinkybė niekaip nesutrukdė pareiškėjui savo teises ginti, skundžiant sprendimą instancine tvarka. Teismo sprendimas, priimtas 2019 m. gruodžio 11 d. ir iki 2020 m. sausio 10 d. įskaitytinai galėjo būti skundžiamas Kauno apygardos teismui. Šia teise pareiškėjas nepasinaudojo, tuo patvirtindamas savo valią nutraukti šalių santuoką sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodytomis sąlygomis. Jei pareiškėjas pageidavo turėti atstovą, teisininką, advokatą, galėjo sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu ar kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Be to, teisių pažeidimu pareiškėjas laiko ne minimą sutarties patvirtinimo nesuvokimą, o tai, kad po teismo sprendimo priėmimo jam išliko pareiga teikti išlaikymą vaikams, kai suinteresuotam asmeniui atiteko nekilnojamasis turtas – žemės sklypas bei kai pareiškėjas 2009 m. kovo 31 d. sutartimi padovanojo savo buto dalį J. B., tačiau įvertinus sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinį, nėra nustatyta teisės taikymo klaida.

 

17.       Nors pareiškėjas teigė, kad teismas nesiaiškino tikrųjų šalių ketinimų ir valios, tačiau šalys, teikdamos teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktiniu sutikimu, aiškiai nurodė, jog šalys perskaitė ir sudarė šią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią jų valią ir tikslus, parašais patvirtino, kad visos šios sutarties nuostatos yra sąžiningos, protingos ir teisingos. Teismas įpareigojo sutartį tikslinti, be to, pareiškėjas teismui paaiškino, kad teisėja, prieš nutraukiant santuoką, jam išaiškino teises, siūlė ginčyti buto dalies dovanojimo sutartį. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teismas santuokos nutraukimo byloje nebuvo pasyvus, gilinosi į sutarties sąlygas, todėl pareiškėjo argumentus dėl teismo pasyvumo teismas atmetė kaip nepagrįstus.

 

18.       Apibendrinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas laisva valia pasirašė teisinę galią turinčią sutartį, būdamas visiškai veiksnus, gebantis suvokti savo veiksmus, suprato jos sąlygas, prisiėmė numatytas teises ir pareigas. Teismui, įvertinus sutartį sutuoktinių interesų apsaugos aspektu, nebuvo pagrindo santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį dėl turto padalijimo pripažinti prieštaraujančia įstatymo reikalavimams, viešajai tvarkai ir gerai moralei bei pažeidžiančia pareiškėjo turtines teises. Kadangi teismas jokios aiškios teisės normos taikymo klaidos nepadarė, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepagrindė sąlygų, būtinų procesui CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu atnaujinti, o jo prašyme nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje, todėl pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino, atsisakydamas atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

 

19.       Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas nustatė, kad teikiant atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, suinteresuotas asmuo pateikė duomenis apie patirtas 726 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 1 270,50 Eur išlaidas už pasirengimą keturiems teismo posėdžiams bei atstovavimą keturiuose teismo posėdžiuose, kurių trukmė atitinkamai buvo 18 min., 1 val. 48 min., 1 val. 43 min., 1 val. 35 min. Įvertinęs, kad suinteresuoto asmens prašomų priteisti išlaidų advokatės pagalbai apmokėti dydis atitinka rekomendacijas, o išlaidos pagrįstos įrodymais, teismas iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui nutarė priteisti 1 996,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. 

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

20.       Pareiškėjas (toliau – apeliantas) prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-19611-429/2019. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

 

20.1.                       Teismas nepagrįstai nenustatė apelianto teisėtų interesų pažeidimo, o kartu ir vaikų interesų pažeidimo, nevertino aplinkybių dėl santuokinio turto pasidalinimo, vaikų išlaikymo, tariamo išlaikymo įsiskolinimo santykyje su realia sutuoktinių valia.

 

20.2.                       Apelianto teigimu, šalys dar 2009 m. kovo 23 d. jų sudarytoje, bet teismui nepateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių modeliavo, kad dalis apeliantui priklausančio santuokinio turto atiteks vaikų išlaikymui. Tuokart santuokos nenutraukė, bet savo ketinimus netinkamai įformino po savaitės pasirašytoje notarinėje 2009 m. kovo 31 d. santuokinio turto dalybų sutartyje, pagal kurią apeliantui priklausanti ½ dalis buto atiteko suinteresuotam asmeniui be jokios kompensacijos. Teismas klaidingai šią sutartį vertina kaip dovanojimo. Šis sandoris neatitiko realių šalių ketinimų, kadangi, pasak apelianto, jis buvo priverstas tokį sandorį sudaryti be jokios kompensacijos, mainais už „galimybę gyventi kartu su vaikais“. Šis sandoris turi būti vertinamas ir kaip tariamas (CK 1.86 straipsnis), nes šalys neketino tuo metu skirtis, dalintis turto, o apelianto turto dalies perleidimas buvo „kaip garantas“, vaikų išlaikymui užtikrinti. Kaip minėta, tariamo „garanto“ neprireikė, kadangi šalys iki pat 2019 m. balandžio mėnesio gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, kaip ir nurodoma jų 2019 m. liepos 9 d. pareiškime, apeliantas visuomet išlaikė vaikus. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo niekada nėra siekęs priverstinai vykdyti 2008 m. lapkričio 19 d. teismo įsakymą. Apelianto vertinimu, šalių veiksmai neatitiko jų realių ketinimų. Apeliantas patikėjo J. B., kad jo santuokinio turto dalis bus skirta vaikų išlaikymui, tačiau faktiškai minėtas turtas perėjo ne vaikų, bet suinteresuoto asmens naudai. Tokiu būdu buvo pažeisti tiek apelianto, tiek vaikų interesai.

 

20.3.                       Teismas nepagrįstai nevertino svarbios aplinkybės, kad suinteresuotas asmuo apelianto prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą procese, sakė netiesą apie jų bendrą gyvenimą nuo 2009 m. iki 2019 m. balandžio. Teigė, kad apeliantas tuo laikotarpiu su šeima praktiškai negyveno, ja nesirūpino ir neišlaikė, nemokėjo mokesčių ar pan. Tokie suinteresuoto asmens paaiškinimai iš esmės negali būti pripažinti teisingais ir pagrįstais. Šalys minėtu laikotarpiu ne tik kartu gyveno, bet ir intensyviai vedė bendrą ūkį, plėtojo ir gausino savo turtą. Iš esmės ginčo nekilo ir dėl tos aplinkybės, kad apeliantas 2009–2016 metais nuolat uždarbiaudavo užsienyje, jo atlyginimas buvo pervedamas suinteresuotam asmeniui, nors teismas atsisakė išreikalauti iš suinteresuoto asmens įrodymus apie iš apelianto gautas sumas. Šios aplinkybės taip pat rodo, kad „garantas“ buvo tariamas, kadangi apeliantas vykdė išlaikymo pareigas vaikams, kas patvirtina išlaikymo įsiskolinimo fiktyvumą ir paneigia santuokinio turto pasidalinimo sutarties ir vaikų išlaikymo įsiskolinimo realumą.

 

20.4.                       Šalių turtiniai klausimai ir vaikų išlaikymo klausimai prašomoje atnaujinti byloje išspręsti ydingai. Apeliantas iš esmės neteko viso santuokoje užgyvento turto (tariama kompensacija už sklypą mainais už tariamą išlaikymo įsiskolinimą nevertintina). Taip pat pažeisti ir šalių vaikų interesai, kadangi, nors apeliantui buvo žadama, kad pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo sąlygas šalys „išsinulins“ ir jis nebus skolingas išlaikymo vaikams, o visas iš jo pareiškėjai atitekęs jo santuokinis turtas bus skirtas vaikų išlaikymui, suinteresuotas asmuo nuslėpė sklypo pardavimą ir vertė vaikus vis prašyti apeliantą pinigų įvairiems poreikiams. Pagal įstatymą tėvai turi pareigą remti ir pilnamečius vaikus, reikalingus išlaikymo, jeigu jie mokosi aukštojoje mokykloje, tačiau esant tokiam vaikų reikalavimui, apeliantas nebegalėtų jo įgyvendinti, kadangi formaliai jau yra viską perdavęs J. B., kuri neformalaus susitarimo nevykdo ir gali nevykdyti ateityje, todėl yra būtinybė šalių santuokos nutraukimo procesą atnaujinti ir tinkamai išspręsti šalių santuokos nutraukimo pasekmes.

 

20.5.                       Teismas sprendimu patvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, akivaizdžiai be pagrindo nukrypo nuo įstatyme įtvirtinto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nesiaiškino ir nenustatė reikšmingų šalių tarpusavio turtinių santykių ir vaikų išlaikymo (įsiskolinimo) klausimų aplinkybių. Teismas, prieš tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nepatikrino, ar tokia sutartimi nėra pažeidžiamos apelianto teisės ir teisėti interesai, taip pažeisdamas CK 3.53 straipsnio 4 dalį, nes pagrindų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo nebuvo. Be to, apeliantas pats buvo tokios būklės, kad, pasirašydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, negalėjo tinkamai įvertinti jos turinio ir suvokti, kad yra pažeidžiamos jos teisės ir teisėti interesai. Jis nebuvo atstovaujamas advokato, konsultavo jį iš esmės suinteresuoto asmens atstovė, be to, prašymą nutraukti santuoką nagrinėjęs teismas jį patikino, kad jo tariamas tikslas „išsinulinti“ tokia sutartimi gali būti pasiektas. Teismo argumentai, kad apeliantas neįrodė savo sunkios emocinės būsenos, nebuvo pripažintas neveiksniu, teismų praktikoje yra kraštutinis valios trūkumas ir nėra būtina įrodyti aplinkybė. Žvelgiant į šalių tarpusavio santykius ir sprendimus, apelianto priklausomybės, nelabai logiški ir paaiškinami jo sprendimai būtent ir patvirtina jo valios defektus, vertintinus kartu su vėlesniu kreipimusi dėl proceso atnaujinimo.

 

21.       Suinteresuotas asmuo atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto suinteresuoto asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

 

21.1.                      Teismas neturėjo jokio pagrindo pripažinti apelianto interesų pažeidimo, kadangi 2009 m. kovo 23 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių teismui pateikta nebuvo, todėl pagrįstai galima teigti, kad nebuvo įgyvendinta šalių valia, todėl šia sutartimi remtis negalima. Apeliantas notarų biure 2009 m. kovo 31 d. pasirašė turto dalybų sutartį dėl buto perleidimo. Šalys aiškiai suvokė savo veiksmus, be to, sutartį patvirtino notaras.

 

21.2.                      Turto dalybų sutarčiai ginčyti jau yra suėjusi 10 metų senatis. Suinteresuotas asmuo 2023 m. balandžio 20 d. posėdžio metu nurodė, kad ji 2009 m. nusprendė skirtis, nes apeliantas metus laiko negyveno su šeima, neišlaikė vaikų, nemokėjo mokesčių už butą, paliko ją vieną su trimis vaikais, tačiau santuokos nutraukimo sutarties pasirašymo metu apeliantas paprašė suinteresuoto asmens duoti jam dar vieną šansą bandyti gyventi kartu. Suinteresuotas asmuo sutiko ir skyrybos neįvyko. Tarpusavyje šalys susitarė, kad dėl apelianto gyvenimo būdo, t. y. nesaikingo alkoholio vartojimo, apeliantas savo buto dalį perrašys suinteresuotam asmeniui, kad J. B. turėtų kur gyventi su trimis vaikais, t. y. ne dėl to, kad apeliantui būtų galimybė pasilikti gyventi su vaikais ir ne dėl išlaikymo. Apeliantas per 10 metų visiškai nepasitaisė, iki 2019 m. nors šalys ir neišsiskyrė, tačiau kartu ir negyveno. Jei apeliantas mėnesį gyvendavo namuose, 2–3 mėnesius jo namuose nebūdavo. Vaikų jis beveik nebeišlaikė, mokesčių už butą jis niekada nemokėjo, net nežinojo, kiek suinteresuotas asmuo moka už tą butą, ir per tuos 10 metų niekada pretenzijų į butą neturėjo.

 

21.3.                      Apeliantas yra veiksnus, savo veiksmus suprantantis asmuo, todėl sudarydamas 2009 m. kovo 31 d. turto padalijimo sutartį dėl buto ½ dalies perleidimo, savo veiksmus suvokė. Be to, apeliantas niekada jokių pretenzijų dėl buto nereiškė. Byloje nėra pateikta visiškai jokių įrodymų, leidžiančių pagrįsti, kad apeliantas nesuvokė savo veiksmų, todėl jo argumentai yra visiškai nepagrįsti. Apelianto argumentus dėl jo neva prastos psichinės būklės, paneigia teismo padarytos išsamios ir argumentuotos išvados, kadangi sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo metu jokių pažymų, liudijančių apelianto prastą psichinę būseną, byloje nepateikta, o tai reiškia, kad apeliantas neįrodė, jog nesuprato savo veiksmų, pasirašydamas 2019 m. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuri, kaip patvirtina faktinės aplinkybės, buvo tikslinta, ir apeliantas ją pasirašė pakartotinai.

 

21.4.                      Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių sutikti su apelianto argumentu, kad jis „buvo priverstas tokį susitarimą sudaryti, be jokios kompensacijos, mainais už „galimybę gyventi kartu su vaikais“. Nesuvokiama, kaip galima priversti suaugusį, brandų ir veiksnų žmogų sudaryti sandorį notarų biure, ypač perleisti turtą, t. y. 1/2 buto. Jei apeliantas manė, kad jo teisės yra pažeistos, galėjo bet kuriuo metu kreiptis į teismą ir ginčyti sandorį, tačiau nuo pat jo sudarymo momento, praėjus daugiau kaip 14 metų, to nedarė, dėl ko akivaizdžiai yra suėjusi senatis tokio sandorio ginčijimui. Be to, santuokos nutraukimo byloje vykusių posėdžių metu, teismas išaiškino apeliantui teisę ginčyti 2009 m. kovo 31 d. turto padalijimo sutartį, todėl apie šią galimybę pareiškėjas dar 2019 m. žinojo.

 

21.5.                      Nors santuoka 2009 m. tarp šalių nebuvo nutraukta, tačiau šalys iki 2019 m. negyveno kaip šeima. Pats apeliantas pasiūlė skirtis, dėl ko šalys ir kreipėsi dėl santuokos nutraukimo, praėjus daugiau kaip 10 metų nuo 2009 m. kovo 31 d. turto pasidalijimo sutarties pasirašymo, ir nutarė santuoką nutraukti. Šalys sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių įrašė sąlygą, kad apeliantas yra skolingas vaikų išlaikymui net 10 800 Eur sumą, kitu atveju, apeliantas nebūtų pasirašęs, kad yra skolingas. Akivaizdu, kad pats apeliantas nevykdė pareigos išlaikyti vaikus, dėl ko ir susidarė vaikų išlaikymo įsiskolinimas. Apelianto teisėti interesai niekada nebuvo pažeisti, o vaikų interesus pažeidinėjo pats apeliantas, kadangi jiems neteikė jokio išlaikymo. Apeliantas dar 2008 m. nevykdė pareigos išlaikyti vaikus, dėl ko suinteresuotas asmuo ir kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuris yra įsiteisėjęs.

 

21.6.                      Santuokos nutraukimo sąlygos 2019 m. liepos 10 d. abiejų šalių pasirašytos buvo teisingos ir atitinkančios faktinę situaciją, priešingu atveju, apeliantas tiesiog tokio pobūdžio sutartyje nebūtų pasirašęs. Juolab šalių santuokos nutraukimo byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka trijuose teismo posėdžiuose, kuriuose apeliantas pats dalyvavo. 2019 m. gruodžio 11 d. buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas nutraukti šalių santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, kuris apeliacine tvarka apskųstas nebuvo. Todėl suinteresuoto asmens vertinimu, prašydamas atnaujinti procesą, apeliantas siekia turtinės naudos sau – norėdamas gauti didesnę piniginę kompensaciją už turtą bei siekdamas išvengti turtinės prievolės – išlaikymo įsiskolinimo vaikams.

 

21.7.                      Nėra pagrindo teigti, kad apeliantas iš esmės neteko viso savo turto, nes jis pats savo valia, savo noru pas notarą 2009 m. kovo 31 d. pasirašė turto dalybų sutartį dėl buto ir aiškiai suvokė savo veiksmus. Nutraukiant santuoką sutarties 1.2. punktu šalys susitarė, jog J. B. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka žemės sklypas, 25 000 Eur vidutinės rinkos vertės, abiejų pareiškėjų susitarimu. J. B. įsipareigoja sumokėti apeliantui 1/2 dalies žemės sklypo vertės piniginę kompensaciją, t. y. 12 500 Eur, už jai po santuokos nutraukimo atitenkantį žemės sklypą. Taigi, šalys susitarė dėl dalintino žemės sklypo vertės,  todėl  iš suinteresuoto asmens apeliantui buvo priteista teisinga ½ dalies žemės sklypo vertę atitinkanti piniginė kompensacija. Šalims pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, butas buvo asmeninė suinteresuoto asmens nuosavybė ir nutraukiant santuoką, nedalintina, o žemės sklypas buvo dalintinas ir šalys susitarė dėl žemės sklypo vertės bei piniginės kompensacijos, todėl jokio nukrypimo nuo lygių dalių principo nebuvo.

 

21.8.                      Bylą nagrinėjęs teismas aiškinosi, ar šalių sutartos sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, ar atitinka šalių valią, nes tokia ir yra teismo pareiga. Šalių santuokos nutraukimo byla buvo nagrinėjama net trejuose teismo posėdžiuose, kuriuose apeliantas galėjo aiškintis visas sąlygas, galėjo prašyti teismo leisti jam susirasti atstovą, tačiau to nedarė, nes aiškiai suvokė pasirašomų sąlygų turinį. Todėl jokių apelianto valios defektų, kaip jis teigia, nebuvo, nes jis sąmoningai, būdamas veiksnus asmuo, pasirašė dokumentus.

 

21.9.                      Apeliantas atskirajame skunde visiškai nepasisakė dėl teismo nustatytų aplinkybių ir neskundžia nutarties dalies, kuria konstatuota, kad pareiškėjas yra praleidęs CPK 368 straipsnyje nustatytą terminą. Taigi, laikytina, kad apeliantas sutinka su teismo padaryta išvada, jog terminas atnaujinti procesą yra praleistas. Apeliantas, prašydamas atnaujinti procesą, remiasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, tačiau jokia teisės normos taikymo klaida padaryta nebuvo, dėl ko apelianto prašymas atmestas pagrįstai.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

 

23.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

 

24.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

 

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

 

25.       Proceso atnaujinimo tvarką reglamentuoja CPK XVIII skyriaus normos. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams ir tuos pagrindus taikant neformaliai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį Nr. 3K-3-303/2007).

 

26.       CPK

 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.

 

27.       CPK

 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, įstatymas neatskleidžia, ši sąvoka yra vertinamoji. Dėl to, ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški ir ar tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Pagrindas atnaujinti procesą gali būti teisės normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai taikant tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2005; 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007).

 

28.       Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą civilinės bylos Nr. 2YT-19611-429/2019 dalyje dėl santuokinio turto padalijimo ir išlaikymo vaikams priteisimo.  Nurodo, kad teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą – netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1–3 dalių, CK 3.119, 3.123, 3.127, 3.200 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių bendro turto padalijimą, nes iš esmės visas sutuoktinių turtas, pažeidžiant pareiškėjo interesus, liko J. B., taip pat priteistas fiktyvus išlaikymo įsiskolinimas. Teismas priėmė naują sprendimą dėl jau teismo įsakymu priteisto išlaikymo, pažeisdamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas, o taip pat pareiškėjo bei suinteresuoto asmens nurodomas aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

 

29.       CPK

 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

 

30.       Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad 2009 m. kovo 31 d. santuokinio turto dalybų sutartis iš tikrųjų neatitiko realių šalių ketinimų, nes pagal šalių susitarimą notarine sutartimi J. B. perleista pareiškėjo buto dalis turėjo būti skirta vaikų išlaikymui, tačiau iš tikrųjų faktišai perėjo ne vaikų, bet pareiškėjos J. B. naudai.

 

31.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjant proceso atnaujinimo klausimą, jis sprendžiamas tik ta apimtimi, kuria buvo išnagrinėta civilinė byla. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė ypatinga teisena užvestą civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu. Šioje byloje buvo prašoma teismo tvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį pareiškėjų nurodytomis sąlygomis. Minėtoje sutartyje nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė J. B. nuosavybė. Su tokia sutarties sąlyga pareiškėjas R. B. sutiko. Tokią savo valią J. B. patvirtino pasirašydamas sutartį net du kartus, nes santuokos nutraukimo pasekmių sutartis buvo tikslinama ir teismui teikiama du kartus. Bylos nagrinėjimas vyko žodinio proceso tvarka, pareiškėjas J. B. pats dalyvavo teismo posėdžiuose, tačiau byloje nėra duomenų, kad šio santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu jis būtų kėlęs klausimą, jog 2009 m. kovo 31 d. turto padalinimo sutartis neatitinka jo tikrosios valios, kad ji turėtų būti vetintina kaip tariama ir jis ketina ją ginčyti. Kol minėta sutartis nėra nuginčyta, laikytina, jog sutartis jos sudarymo metu atitiko šalių valią. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad proceso atnaujinimo stadijoje pareiškėjo R. B. teikiami argumentai dėl 2009 m. kovo 31 d. turto padalinimo sutarties teisėtumo ir jos galiojimo nėra susiję su civilinės bylos Nr. 2YT-19611-429/2019 nagrinėjimo dalyku ir priimtu sprendimu, todėl jie neturi reikšmės sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu. 2009 m. kovo 31 d. turto padalinimo sutarties teisėtumo klausimas galėtų būti keliamas, jei procesas santuokos nutraukimo byloje būtų atnaujintas ir byla būtų pakartotinai nagrinėjama pagal bendrąsias CPK taisykles.

 

32.       Apeliantas nurodo, jog šalys nuo 2009 m. iki 2019 m. balandžio mėnesio gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, todėl šios aplinkybės paneigia santuokinio turto pasidalinimo sutarties ir vaikų išlaikymo įsiskolinimo realumą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantu. 2009 metais šalių santykiai buvo komplikuoti, tai patvirtina 2008 m. lapkričio 19 d priimtas teismo įsakymas dėl išlaikymo vaikams priteisimo, taip pat 2009 m. kovo 31 d. šalių sudaryta turto padalinimo sutartis ir 2009 m. kovo 23 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurią šalys pasirašė, tačiau teismui tvirtinti nepateikė. Aplinkybė, kad šalys po 2009 metų toliau liko gyventi kartu ir vedė bendrą ūkį, nesudaro pagrindo vertinti, kad nuo 2016 metų negalėjo susidaryti išlaikymo įsiskolinimas. Atskirajame skunde (6 punkte) pats apeliantas mini faktus apie bendro ūkio vedimą tik laikotarpiu nuo 2008 metų iki 2016 metų (2008 m. pradėjo statyti gyvenamąjį namą, kurį pardavė apie 2015 metus, 2013 metais įsigijo žemės sklypą, 2009–2016 metais R. B. dirbo užsienyje ir atlyginimą pervesdavo J. B.), tačiau apie laikotarpį nuo 2016 m. iki 2019 m. jokių aplinkybių, kad buvo vedamas bendras ūkis ir pareiškėjas išlaikė vaikus, savo skunde apeliantas nenurodė. Todėl santuokos nutraukimo sutartyje nurodytas 10 800 Eur išlaikymo įsiskolinimas galėjo susidaryti, ką patvirtino pats R. B., du kartus pasirašydamas santuokos nutraukimo sutartį, dalyvaudamas žodiniuose teismo posėdžiuose, tačiau nereikšdamas prieštaravimų dėl nurodyto įsiskolinimo ir tokiu būdu patvirtindamas šį faktą.

 

33.       Pareiškėjas nurodė, kad jo atžvilgiu yra priimti du teismo sprendimai dėl išlaikymo priteisimo. Bylos duomenys patvirtina, kad esant galiojančiam teismo įsakymui dėl išlaikymo priteisimo, teismas sprendimu šį klausimą išsprendė dar kartą, priimdamas 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą. Nors pareiškėjas teigė, kad jam nebuvo žinoma apie teismo įsakymą, tačiau pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes minėtas teismo įsakymas buvo įteiktas ir yra įsiteisėjęs (žr. 6 punktą). Be to, 2009 m. kovo 23 d sutarties 6 punktu, šalys taip pat susitarė pakeisti 2008 m. lapkričio 19 d. teismo įsakymu priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Pažymėtina, kad minėtu teismo įsakymu pareiškėjas buvo įsipareigojęs išlaikymą teikti trims nepilnamečiams vaikams L. B., E. B., E. B. po 200 litų kiekvienam vaikui. Tuo tarpu 2019 m. lapkričio 26 d. patikslintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.1 ir 4.2 punktais pareiškėjas vaikų E. B. ir E. B. teikiamo išlaikymo sumą padidino, įsipareigodamas nepilnamečiams vaikams teikti 200 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Darytina išvada, kad minėtais punktais šalys iš esmės susitarė dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nuspręsdamos padidinti ankstesniu teismo procesiniu sprendimu (teismo įsakymu) priteisto išlaikymo dydį.

 

34.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismų procesiniai sprendimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra priskirtini tiems procesiniams sprendimams, kurie pasižymi res judicata galios neįgijimo ypatumu. Kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, asmens prievolė, nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu, modifikuojama, o šio pakeitimo pagrindas – naujas teismo sprendimas. Todėl aplinkybė, kad minėtas teismo įsakymas nebuvo paminėtas teismo sprendime, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas šiuo atveju padarė esminę klaidą, dėl kurios turėtų būti atnaujintas procesas santuokos nutraukimo byloje.

 

35.       Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad teismo sprendimas ydingas, nes šiuo teismo sprendimu jis neteko viso santuokos metu įgyto turto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, nenustato turto balanso, t. y. šiuo atveju netaikomos CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos. Nurodyti bendrą turtą (jo kiekį ir vertę) turi sutuoktiniai, prašantys teismo patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2011). Taigi sutuoktiniai, prašantys nutraukti jų santuoką bendru sutarimu, turi teismui pateikti duomenis apie turtą ir jo vertę bei sudarytą sutartį, kuria šis turtas padalijamas tarp sutuoktinių. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo aiškiai išspręsti bendro turto padalijimo klausimus, kad teismai galėtų įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą. Sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis ribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės, pavyzdžiui, susitariama, kad sutuoktiniui nepaskiriama santuokinio turto dalis arba paskiriama akivaizdžiai per maža jo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2009).

 

36.       Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje buvo numatyta, kad abi šalys sutarė, jog bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausantis žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), yra 25 000 Eur vertės ir pareiškėja J. B. įsipareigojo už jai tenkančią R. B. turto dalį sumokėti 12 500 Eur piniginę kompensaciją. Taip pat minėtoje sutartyje nustatyta, kad R. B. nuosavybės teise atitenka keleivinis automobilis VW Passat, o VOLKSWAGEN, VW GOLF, 2 500 Eur vidutinės rinkos vertės, registruotas J. B. vardu, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka pareiškėjai J. B., kuri sumoka pareiškėjui R. B. 1 250 Eur, t. y. ½ dalies automobilio vertės piniginę kompensaciją. Įvertinus nurodytus duomenis, darytina išvada, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo abiejų šalių bendru sutikimu, priešingai nei teigia apeliantas, teisės normos taikymo klaidos dėl turto padalijimo, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, nepadarė. Šalys santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje aptarė tiek nedalintiną, tiek dalintiną turtą, nurodė turto vertę ir pareiškėjui išmokėtinų kompensacijų dydžius bei aptarė nepilnamečių vaikų išlaikymo ir susidariusio įsiskolinimo klausimus (4 punktas). Patikslintos sutarties sąlygos buvo nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia ir patvirtintos jų parašais, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai. Kaip pagrįstai skundžiamojoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, bendro turto (jo kiekio bei vertės) nurodymas ir jo pasidalijimas, nustatant kam ir kuri dalis sutuoktinių turto atitenka, yra išimtinai sutuoktinių diskrecijoje, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad teismas nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priimdamas sprendimą pažeidė šalių lygiateisiškumo principą.

 

37.       Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog galbūt šalys šalia santuokos nutraukimo pasekmių sutarties ir buvo sudarę kažkokius neformalius žodinius susitarimus, tačiau tokių susitarimų nevykdymas nesudaro pagrindo spręsti, kad teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą ir patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pažeidžiančią pareiškėjo R. B. teises. Pareiškėjas, pats elgdamasis dviprasmiškai (pasirašydamas sutartį vienomis sąlygomis ir atskirai su J. B. tardamasis dėl kitokių sąlygų), turi prisiimti atsakomybę už visas dėl tokio elgesio kilusias pasekmes. Byloje nėra įrodymų, kad R. B. dėl savo emocinės būsenos ar sveikatos sutrikimų negalėjo suprasti ginčijamų sutarties punktų, viso santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu turėjo galimybę prieštarauti ar atsisakyti sutarties punktų dėl turto padalijimo ir išlaikymo įsiskolinimo, tačiau to nepadarė, priimto sprendimo apeliacine tvarka neskundė, todėl konstatuotina, kad tokiu elgesiu patvirtino savo valią, jog su santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygomis sutinka. Vien aplinkybė, kad apeliantas nebuvo atstovaujamas advokato, nėra savarankiškas pagrindas proceso atnaujinimui, o atstovo pasirinkimas bylose yra proceso dalyvio teisė. Apeliantas teismine gynyba nesirūpino, elgėsi pasyviai, todėl toks apelianto nerūpestingumas negali būti vertinamas kaip sąžiningas elgesys ir nesukuria atskiro pagrindo nei proceso atnaujinimui, nei kitokiam įrodymų vertinimui byloje. Apeliantas byloje pateikė rašytinius įrodymus apie tai, kad 2015–2018 metais jis turėjo problemų dėl narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimo, tačiau tie patys įrodymai patvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. R. B. sėkmingai baigė pakartotinį gydymą pagal Minesotos programą. Duomenų, kad 2019 metais, pasirašydamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, R. B. dėl kritinės emocinės būklės, būtų nesupratęs tam tikrų sutarties punktų, byloje nėra, todėl teismas vertina, jog pateikti įrodymai tik patvirtina pareiškėjo sveikatos sutrikimų buvimo faktą 2015–2018 m. laikotarpiu, bet ne jų įtaką jo veiksmams 2019 metais dalyvaujant civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjime. Vadovaujantis išdėstytu, konstatuotina, kad proceso atnaujinimo instituto pagalba pareiškėjas siekia ne ištaisyti galimas proceso klaidas, o nori bylos pernagrinėjimo iš esmės pagal aplinkybes, atsiradusias po sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-19611-429/2019  priėmimo, ko įstatymas nenumato.

 

38.       Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas praleido 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikimo (CPK 368 str. 1 d.). Pareiškėjas šios nutarties dalies neskundžia, todėl ši aplinkybė taip pat yra savarankiškas pagrindas atmesti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

39.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso atnaujinimo teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį,  todėl ji  paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

40.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis, bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Pripažinus apelianto atskirąjį skundą nepagrįstu, turi būti sprendžiama dėl suinteresuoto asmens, teikusio atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą, patirtų išlaidų atlyginimo. Suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė priteisti iš apelianto 605 Eur bylinėjimosi išlaidas ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus.

 

41.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, atsiliepimo į atskirąjį skundą turinį, galimas advokato laiko ir darbo sąnaudas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, bei tai, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už tokio procesinio dokumento parengimą, sprendžia, kad nurodytos išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos suinteresuotam asmeniui iš apelianto (CPK 93 straipsnis).

 

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš apelianto R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

   

Teisėja                                                      Edita Šliumpienė