Civilinė byla Nr. e2A-775-912/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00622-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.5; 2.6.6.2; 2.6.16.5; 2.6.18.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 17 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Magnumo investicijos“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Teledema“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Magnumo investicijos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Teledema“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Magnumo investicijos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Teledema“ 88 685,64 Eur skolos ir 4 057,11 Eur delspinigių už patalpų įrengimo darbus, 13 202,51 Eur pagal sutartį nesumokėto užstato ir 603,90 Eur delspinigių už vėlavimą sumokėti užstatą, taip pat 8 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji yra „Magnum“ verslo centro (toliau – ir verslo centras) savininkė ir patalpų nuomotoja. Ieškovė (toliau – ir nuomotoja) ir atsakovė (toliau – ir nuomininkė) 2019 m. lapkričio 28 d. sudarė patalpų nuomos sutartį (toliau – ir sutartis, nuomos sutartis), pagal kurią atsakovei išnuomotos 715,52 kv. m patalpos, esančios dviejuose verslo centro aukštuose. Nuomos sutartis sudaryta neužbaigus verslo centro statybos, todėl pastarojoje nurodytas apytikslis nuomojamas plotas, kuris vėliau turėjo būti patikslintas. Ieškovė parengė ir pateikė atsakovei papildomą susitarimą dėl nuomos sutarties, bet atsakovė jo nepasirašė. Dėl to ieškovė 2020 m. spalio 16 d. pateikė atsakovei raštą, kuriame nurodė tikslų nuomojamų patalpų plotą – 723,42 kv. m, iš kurių: 575,91 kv. m patalpos septintame aukšte; 78,95 kv. m patalpos pirmame B aukšte ir 68,56 kv. m bendro naudojimo patalpos, taip pat nurodė patikslintą nuomos mokestį ir patikslintą užstato dydį – 35 715,42 Eur. 

3.       Ieškovė ir atsakovė 2020 m. rugpjūčio 12 d. pasirašė patalpų priėmimo–perdavimo aktą. Pastarajame nurodyta, kad atsakovė turi pareigą iki 2020 m. rugsėjo 4 d. sumokėti likusią užstato dalį. Atsakovė pirmiau nurodytos pareigos neįvykdė, nes nesumokėjo 13 202,51 Eur užstato dalies. Ieškovė kreipėsi į atsakovę su reikalavimu sumokėti užstato dalį, bet atsakovė atsisakė tai daryti. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 31 d. rašte nurodė, kad įskaito užstato dalį, nes paskaičiavo ieškovei baudą už pavėluotą ginčo patalpų perdavimą. Pagal nuomos sutarties specialiosios dalies 5 punktą atsakovei patalpos turėjo būti perduotos iki 2020 m. liepos 1 d., bet šalys tik 2020 m. rugpjūčio 12 d. pasirašė patalpų priėmimo–perdavimo aktą dėl pačios atsakovės veiksmų. Dėl to atsakovė nepagrįstai paskaičiavo ieškovei 14 102,51 Eur baudą. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 3 d. raštu informavo atsakovę, kad nesutinka su įskaitymu.

4.       Įskaitymas neteisėtas, jo metu nebuvo visų įskaitymo atlikimui būtinų sąlygų. Pirma, įskaitymo atlikimo metu atsakovė neturėjo reikalavimo teisės į ieškovę, nes atsakovė nepagrįstai paskaičiavo baudą. Atsakovė nepagrįstai atsisakė priimti ginčo patalpas. Pagal nuomos sutarties bendrosios dalies 5.1 ir 5.6 papunkčius, atsakovė galėjo nepriimti patalpų tik jeigu būtų nustatyti trūkumai, dėl kurių negalima naudoti patalpų pagal jų paskirtį. Atsakovė sutartyje nustatytą patalpų perdavimo dieną – 2021 m. liepos 1 d. – neužfiksavo jokių esminių patalpų įrengimo trūkumų, dėl kurių patalpų nebuvo galima pradėti naudoti pagal paskirtį. Atsakovė tik raštu pažymėjo, kad patalpose yra keli neesminiai defektai. Atsakovė pareiškė, kad nepriims patalpų tol, kol neatliks nuomos sutartyje nenumatyto patalpų ir pastato dokumentų patikrinimo. Antra, atsakovės reikalavimo teisė į ieškovę dėl baudos sumokėjimo ir ieškovės reikalavimo teisė į atsakovę dėl užstato sumokėjimo nevienarūšės ir nelygiavertės vykdytinumo bei akivaizdumo požiūriu. Prievolių dalykas nesutampa. Be to, skirtingi prievolių vykdymo būdai, nes ieškovės pareiga mokėti baudą yra vienkartinio vykdymo prievolė, t. y. ji pasibaigtų ją įvykdžius. Atsakovės pareiga sumokėti užstatą yra tęstinio vykdymo prievolė, kuri nesibaigia atsakovei sumokėjus užstatą. Sutarties bendrosios dalies 12.3 papunktyje nustatyta, kad nuomininkė privalo nuolat palaikyti viso užstato sumokėjimą. Jeigu užstatas dėl kokių nors priežasčių sumažėtų, atsakovė privalėtų primokėti trūkstamą užstato dalį. Atsakovei neva įskaičius dalį užstato, ji pagal sutarties nuostatas turi pareigą primokėti trūkstamą užstato dalį. Dėl to baudos ir užstato prievolės nevienarūšės ir negalėjo būti įskaitytos. Atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei 13 202,51 Eur užstato ir 603,90 Eur delspinigių.

5.       Šalys nuomos sutarties specialiosios dalies 8 punkto 1 papunktyje ir bendrosios dalies 5.2 papunktyje susitarė, kad ieškovė įrengs atsakovei išnuomotas patalpas pagal sutarties priedus Nr. 4, 5 ir 6. Šalys susitarė dėl atsiskaitymo už patalpų įrengimą tvarkos: įrengimo išlaidos iki 300 Eur / kv. m tenka ieškovei; įrengimo išlaidos, viršijančios 300 Eur / kv. m – atsakovei. Ieškovė parengė standartinę patalpų įrengimo specifikaciją (sutarties priedas Nr. 4), o atsakovė nuomos sutarties bendrosios dalies 5.2 papunktyje įsipareigojo parengti patalpų išplanavimo schemą ir patalpų individualią specifikaciją (sutarties priedai Nr. 5 ir 6). Pagal nuomos sutarties specialiosios dalies 5 punktą atsakovė priedą Nr. 5 turėjo parengti ir suderinti su ieškove iki 2019 m. gruodžio 20 d., o priedą Nr. 6 – iki 2020 m. sausio 20 d., tam, kad ieškovė galėtų nustatytais terminais įrengti ir iki 2020 m. liepos 1 d. perduoti atsakovei išnuomotas patalpas. Faktinei patalpų įrengimo kainai dėl bet kokių priežasčių viršijus 300 Eur / kv. m, atsakovė įsipareigojo kompensuoti ieškovei 300 Eur / kv. m viršijančias įrengimo išlaidas.

6.       Atsakovė nevykdė savo pareigos nuomos sutartyje nustatytais terminais parengti priedus Nr. 5 ir 6. Atsakovė tik 2020 m. sausio 24 d. atsiuntė ieškovei septintame aukšte išsinuomotų patalpų pertvarų planą (dalį priedo Nr. 5), o pirmo aukšto – 2020 m. sausio 27 d. Be to, pirmiau nurodytų dokumentų (brėžinių) nepakako tam, kad būtų galima konstatuoti priedo Nr. 5 parengimą. Pastarasis turėjo apimti taip pat ir inžinerinių sistemų patalpose įrengimo schemą, bet atsakovė nepateikė schemos. Be to, atsakovė 2020 m. vasario 6, 18, 26 ir 28 dienomis keitė patalpų išdėstymo planą ir tik 2020 m. vasario 18 d. pirmą kartą atsiuntė kitą priedo Nr. 5 dalį – elektros planą septinto aukšto patalpoms. Pastarąjį atsakovė tikslino 2020 m. kovo 24 d. ir gegužės 29 d. Atsakovė neparengė vientiso sutarties priedo Nr. 6. Vietoje to, atsakovė dalimis siuntė savo pageidavimus dėl patalpų įrengimo. Ieškovės pasitelktas architektas 2020 m. sausio 30 d. elektroniniu laišku perspėjo atsakovę, kad ji turi pateikti visą interjero projektą, bet ne dalimis. Nepaisant to, atsakovė nurodė, kad negalės vykdyti savo įsipareigojimų, todėl siunčia nurodymus dalimis tam, kad projektas nebūtų vilkinamas. Ieškovės architektas 2020 m. vasario 7 d. pakartotinai paragino atsakovę suformuluoti ir pateikti visą patalpų įrengimo užduotį, bet atsakovė nurodė, kad to nedarys, nes nenori perdaryti savo brėžinių, jeigu kažkas netinkamai bus atlikta. Atsakovė iki 2020 m. liepos mėn. siuntė nurodymus dėl patalpų įrengimo. Be to, atsakovė tik 2020 m. vasarą, t. y. prieš pat patalpų perdavimo terminą, pradėjo kelti klausimus dėl patalpose numatytos šildymo ir šaldymo sistemos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku neparengė sutarties priedų Nr. 5 ir 6 bei nesuderino jų su ieškove, šalys nukrypo nuo griežto sutarties sąlygų ir terminų laikymosi. Nepaisant pirmiau nurodytų aplinkybių, ieškovė nestabdė patalpų įrengimo darbų ir atsakovė apie tai žinojo. Ieškovė įrengė patalpas ir šalys 2020 m. rugpjūčio 12 d. pasirašė patalpų priėmimo–perdavimo aktą.

7.       Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 25 d. pateikė atsakovei patalpų įrengimo sąmatą, kurioje nurodytos patalpų įrengimo išlaidos. Ginčo patalpų įrengimas pagal pateiktą sąmatą kainavo 281 095,53 Eur be PVM, todėl atsakovė turėjo sumokėti ieškovei 88 685,64 Eur už patalpų įrengimą (darbų suma viršijanti 300 Eur / kv. m). Ieškovė 2020 m. lapkričio 3 d. išrašė ir pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą, taikydama atvirkštinį PVM apmokestinimą. Nepaisant to, atsakovė nesumokėjo ieškovei 88 685,64 Eur ir 2020 m. spalio 2 d. bei lapkričio 30 d. raštuose nurodė, kad nemokės 88 685,64 Eur, nes manė, jog nuomotojo skiriami 300 Eur / kv. m. visiškai padengs patalpų įrengimą. Be to, atsakovė 2021 m. kovo 8 d. rašte nurodė, kad ieškovė laiku nepateikė atsakovei patalpų įrengimo sąmatų, tai, neva sukūrė lūkestį, kad patalpų įrengimas neviršija 300 Eur / kv. m. Ieškovė objektyviai negalėjo parengti išankstinės patalpų įrengimo sąmatos. Numatomų atlikti darbų sąmatą galima parengti tik tuomet, kai žinomi visi patalpose numatomi atlikti darbai. Atsakovė turėjo pati įsivertinti ir numatyti, kiek gali kainuoti patalpų įrengimas pagal jos pateiktus pageidavimus. Patalpos pritaikytos individualiems atsakovės poreikiams. Pasibaigus nuomos sutarčiai ir pasikeitus nuomininkui, patalpos turės būti iš naujo pritaikytos naujam nuomininkui. Atsakovei atsisakius sumokėti skolą už atliktus patalpų įrengimo darbus, ieškovė kreipėsi į ekspertą E. L., prašydama nustatyti priežastis, dėl kurių išaugo patalpų įrengimo kaina. Pastarasis akte nurodė, kad kaina išaugo dėl: padidėjusio darbų vienetinio įkainio; padidėjusio darbų kiekio ir papildomų darbų. Atsakovė nepagrįstai atsisakė sumokėti ieškovei skolą. Dėl to ieškovei iš atsakovės turi būti priteista 88 685,64 Eur skolos ir 4 057,11 Eur delspinigių už atliktus patalpų įrengimo darbus.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 28 d. sprendimu tenkino ieškinį iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 13 202,51 Eur pagal sutartį nesumokėto užstato ir 603,90 Eur delspinigių už vėlavimą sumokėti užstatą, taip pat 8 proc. metines procesines palūkanas ir 1 120,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas atmetė kitą ieškinio dalį, priteisė atsakovei iš ieškovės 4 889,11 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat netenkino atsakovės prašymo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

9.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių sudarytos nuomos sutarties turinį, konstatavo, kad šalis sieja mišrūs sutartiniai santykiai, turintys tiek patalpų nuomos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnis), tiek statybos rangos (CK 6.681 straipsnis) sutarčių požymių. Dėl to teismas padarė išvadą, kad kilus ginčui dėl atsiskaitymo už patalpų įrengimo statybos rangos darbus, turi būti taikomos specialiosios statybos rangos sutartis reguliuojančios teisės normos ir taisyklės, o sprendžiant dėl depozito dalies sumokėjimo – negyvenamų patalpų nuomą reglamentuojančios teisės normos.

10.       Teismas pasisakydamas dėl atsakovės pareigos sumokėti 88 685,64 Eur už išnuomotų patalpų įrengimo darbus, nurodė kad pagal nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 5.2 papunktį ieškovė įsipareigojo įrengti patalpas pagal atsakovės parengtą ir su nuomotoja (ieškove) suderintą patalpų išplanavimo ir inžinerinių sistemų patalpose įrengimo schemą (priedas Nr. 5) bei patalpų individualaus įrengimo specifikaciją (priedas Nr. 6). Atsakovė įsipareigojo parengti, pataisyti pagal ieškovės pastabas ir galutinai suderinti patalpų išplanavimo ir inžinerinių sistemų schemą bei specifikaciją iki sutarties specialiojoje dalyje nurodyto termino arba atskiru susitarimu šalių suderinto termino. Teismas akcentavo, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovė nustatytais terminais neparengė ir galutinai nesuderino su nuomotoja priedų Nr. 5 ir 6, neprašė pratęsti terminų priedams parengti ir suderinti, o pageidavimus patalpų įrengimui teikė dalimis. Teismas pažymėjo, kad nepaisant to, jog ieškovė priedų neparengimą nurodė kaip ypatingą priežastį laiku įrengti patalpas ir pasirašyti patalpų priėmimo aktą, ji nereiškė atsakovei dėl to pretenzijų, priimdavo jos pateiktus dokumentus ir pagal juos vykdė įrengimo darbus. Teismas iš 2020 m. sausio 6 d. elektroninių laiškų turinio ir atsakovės paaiškinimų nustatė, kad ieškovė 2020 m. sausio mėn. dar nebuvo pateikusi atsakovei patalpų patikslintų plotų, nors priedo Nr. 5 pateikimo terminas jau buvo pasibaigęs. Atsakovė 2020 m. sausio 24 d. siuntė ieškovei patalpų planą su tiksliomis pertvaromis, o 2020 m. sausio 27 d. – pirmo aukšto pertvarų planą. Teismas padarė išvadą, kad priedai Nr. 5 ir 6 negalėjo būti pateikti nuomos sutarties specialiojoje dalyje nustatytais terminais, t. y. anksčiau, negu ieškovė pateikė atsakovei tikslius išnuomojamų plotų matavimus.

11.       Teismas pažymėjo, kad ginčo patalpų preliminarus plotas buvo 647,71 kv. m (569,24 kv. m septintame aukšte + 78,47 kv. m pirmame aukšte). Nuomos sutarties specialiosios dalies 8 punkte nustatyta, kad standartinė nuomojamų patalpų 1 kv. m ploto įrengimo statybos darbų kaina – 300 Eur plius PVM. Septintojo aukšto biuro patalpų įrengimo darbų nekompensuojama kaina – 170 772 Eur plius PVM (569,24 kv. m x 300 Eur), o pirmojo aukšto – 23 541 Eur plius PVM (78,4  kv. m x 300 Eur), bendra nekompensuojamų darbų suma – 194 313 Eur plius PVM (170 772 Eur + 23 541 Eur). Nuomotojo pateiktą patalpų įrengimo pagal priedus Nr. 4 ir 6 sąmatą nuomininkas suderina ne vėliau kaip per penkias dienas nuo jos gavimo dienos (sutarties specialiosios dalies 8 punktas). Ekspertinio tyrimo akte nurodyta, kad pagal kartu su techniniu ir darbo projektais pateiktomis objektinėmis ir lokalinėmis sąmatomis, atsakovei išnuomojamų patalpų įrengimo suma buvo 192 409,90 Eur be PVM. Dėl to 1 kv. m ploto darbų kaina būtų 297,06 Eur ir neviršytų nekompensuojamos patalpų įrengimo kainos – 300 Eur. Atsakovei 2020 m. rugpjūčio 25 d. pateiktose sąmatose nurodyta, kad ginčo patalpų įrengimo kaina – 281 095,53 Eur (be PVM), perviršis – 88 685,63 Eur, t. y. 1 kv. m ploto darbų kaina – 435,81 Eur. Pastaroji net 46 proc. viršija preliminariąją patalpų įrengimo kainą, buvusią nuomos sutarties sudarymo momentu. Dėl to teismas konstatavo, kad ieškovė negalėjo nepastebėti tokio didelio 1 kv. m darbų kainos skirtumo.

12.       Teismas akcentavo, kad ieškovė neatsakė į atsakovės 2020 m. sausio 3 d. paklausimą, kiek kainuos elektros taškas ofiso ir kitose patalpose, taip pat į 2020 m. gegužės 18 d. paklausimą, kiek iš tų 300 Eur kv. m jau išleista. Byloje nustatyta, kad ieškovė neteikė atsakovei patalpų įrengimo darbų sąmatų, o savo reikalavimą grindė 2020 m. rugpjūčio mėn. objektinėmis sąmatomis, kurios pateiktos atsakovei po visų patalpų įrengimo darbų atlikimo ir nebuvo derintos su atsakove.

13.       Teismas pažymėjo, kad statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme nenustatyta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant. Teismas akcentavo, kad byloje nėra ginčo, kad nuomos sutartyje numatytas preliminarus nuomojamų patalpų plotas (647,71 kv. m), tai leidžia daryti išvadą, jog sąmatoje numatyta bendra nekompensuojamų darbų kaina – 194 313 Eur plius PVM taip pat preliminari. Vis dėlto teismas konstatavo, kad šalys susitarė dėl fiksuotos 1 kv. m darbų kainos – 300 Eur plius PVM. Šalių sudarytoje sutartyje išsamiai nurodyta, kokia yra patalpų standartinio įrengimo specifikacija, susitarus dėl patalpų įrengimo dalinės ir pilnos apdailos. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė būdama verslininke, statanti verslo centrą, neabejotinai buvo apskaičiavusi standartinio patalpų įrengimo su pilna apdaila 1 kv. m darbų kainą.

14.       Teismas akcentavo, kad pagal ekspertinio tyrimo aktą darbų kainos kito (atsirado darbų perviršis) dėl vienetinio darbų įkainio pasikeitimo, darbų kiekio padidėjimo, specifikacijos pasikeitimo, į techninį projektą neįtrauktų darbų ir medžiagų nurodymo (pavyzdžiui: sienų vidinių paviršių dažymas kartotiniu (trečiu) sluoksniu; durų atmušų montavimo; nenurodytų papildomų šildymo – vėsinimo darbų; kt.). Teismas konstatavo, kad byloje nepateikta įrodymų, jog: atsakovė buvo informuota apie būtinus atlikti papildomus darbus, naudoti papildomas medžiagas, įrengimus, kurie nepatenka į nuomos sutarties priede Nr. 4 nurodytą specifikaciją; su atsakove buvo derinamos šių papildomų darbų sąmatos. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, siekdama keisti rangos sutarties darbų kainą, privalėjo įrodyti svarbių, objektyvių, nuo jos nepriklausančių priežasčių, būtinų sąlygų bei išimtinių CK 6.653 straipsnio 6 dalyje ar CK 6.685 straipsnyje įtvirtintų aplinkybių buvimą??????, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos 1 kv. m ploto darbų kainos. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė pirmiau nurodytų aplinkybių.

15.       Teismas nustatė, kad ieškovė faktiškai išnuomojo atsakovei ir perdavė naudotis 723,42 kv. m patalpas, iš jų 68,56 kv. m bendro ploto patalpas (nuomos sutartyje nurodyta 67,81 kv. m), pirmame aukšte – 78,93 kv. m patalpas (nuomos sutartyje nurodyta 78,47 kv. m), septintame aukšte – 575,91 kv. m patalpas (nuomos sutartyje nurodyta 569,24 kv. m), t. y. 7,9 kv. m daugiau, negu numatyta nuomos sutartyje (723,42 – 715,52 = 7,9). Teismas padarė išvadą, kad net jeigu ieškovė ir būtų įrodžiusi, jog ji turėjo atlikti daugiau darbų, negu buvo numatyta nuomos sutartyje, įrengiant atsakovei išnuomotą 7,9 kv. m plotą, skaičiuojant, kad 1 kv. m patalpų įrengimo kaina yra 300 Eur (7,9 kv. m x 300 Eur = 2 370 Eur), visi papildomi darbai nebūtų viršiję 15 proc. darbų vertės (192 409,90 x 15 proc. = 28 861,49 Eur), numatytos pradiniame techniniame projekte ir su atsakove suderintose darbų sąmatose.

16.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovė pagal nuomos sutartį įsipareigojo išnuomoti atsakovei patalpas, įrengtas su pilna apdaila pagal priedą Nr. 4. Patalpų įrengimo darbai turėjo būti atlikti taip ir tokia apimtimi, kad be atsakovės sutikimo neviršytų sutartyje numatytos 1 kv. m patalpų įrengimo kainos – 300 Eur. Ieškovė, remdamasi techninio projekto specifikacijomis ir normatyviniais statybos dokumentais, turėjo paskaičiuoti darbų kiekius. Neįrodžius techninio projekto klaidos ar esminių sprendinių pakeitimo, visi padidėję darbų kiekiai priskirtini ieškovės rizikai. Dėl to teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimas dėl 88 685,65 Eur priteisimo už papildomus darbus atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Atmetus ieškinio reikalavimą dėl skolos už atliktus darbus priteisimo, nėra pagrindo priteisti 4 057,11 Eur netesybų.

17.       Teismas, pasisakydamas dėl 13 202,51 Eur užstato priteisimo, nurodė, kad šalys dėl užstato mokėjimo susitarė sutarties bendrosios dalies 12 punkte ir jo papunkčiuose. Šalys, be kita ko, susitarė, kad: užstatas užtikrina tinkamą nuomininkės įsipareigojimų vykdymą pagal sutartį; didėjant nuomos mokesčiui, atitinkamai turi būti keičiamas sumokėto užstato dydis; nuomininkei vėluojant vykdyti mokėjimus šioje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, užstatas bet kuriuo laiku vienašališku nuomotojos sprendimu gali būti užskaitomas kaip nuomos mokesčio ir kitų sumų mokėjimas (sutarties bendrosios dalies 12.3–12.4, 12.6 papunkčiai). Sutartyje nustatytas 35 343,60 Eur dydžio užstatas. Atsakovė įsipareigojo 17 671,80 Eur užstato sumokėti per dešimt darbo dienų nuo sutarties pasirašymo dienos, o likusią dalį – 17 671,80 Eur – per tris darbo dienas nuo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo. Priėmimo–perdavimo akte nurodyta, kad, pasikeitus nuomojamų patalpų plotui, likusi užstato dalis turi būti sumokėta iki 2020 m. rugsėjo 4 d. Teismas akcentavo, kad atsakovė neginčijo, jog pagal sutartį turėtų būti sumokėtas 35 715,42 Eur užstatas.

18.       Teismas nustatė, kad atsakovė sumokėjo ieškovei 22 512,91 Eur užstato, todėl likusi mokėtina pagal sutartį suma – 13 202,51 Eur. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 31 d. raštu pareikalavo, kad ieškovė iki 2020 m. rugsėjo 4 d. sumokėtų 17 671,80 Eur baudą. Atsakovė pastarajame rašte taip pat nurodė, kad atlieka įskaitymą. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 3 d. raštu pareikalavo, kad atsakovė sumokėtų visą 17 671,80 Eur užstatą. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 4 d. rašte nurodė, kad įskaitymas atliktas, pateikiant ieškovei 2020 m. rugpjūčio 31 d. pranešimą, todėl visiškai įvykdė savo įsipareigojimus dėl užstato sumokėjimo.

19.       Teismas padarė išvadą, kad šalių sutartas užstatas – tai atsakovės prievolių įvykdymo užtikrinimas. Teismas, įvertinęs sutarties sąlygas, konstatavo, kad užstato, kaip sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, paskirtis – užtikrinti nuomotojos (ieškovės) teisių apsaugą, kad sutartinės prievolės bus vykdomos tinkamai ir dėl nuomininkės (atsakovės) neteisėtų veiksmų nuomotoja nepatirs nuostolių. Teismas konstatavo, kad atsakovė privalėjo papildyti sutartyje numatyto užstato sumą iki sutartyje nustatytos sumos.

20.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovės argumentai dėl patalpų perdavimo laiko ir atliktų įskaitymų teisiškai nereikšmingi, nes net atlikus baudos įskaitymą ar dėl kitų priežasčių sumažėjus užstato dydžiui, atsakovė privalo papildyti užstato sumą iki sutarto dydžio. Dėl to teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 13 202,51 Eur užstato ir 603,90 Eur delspinigių.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 

21.       Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jos ieškinys, ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį, taip pat priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

21.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuomos sutartį kvalifikavo kaip turinčią rangos sutarties elementų. Toks teismo sprendimas yra siurprizinis, nes nė viena iš šalių neteigė, kad ginčo sutarčiai taikytinos statybos rangos sutartis reglamentuojančios CK nuostatos. Teismas neprašė šalių pateikti nuomonės dėl nuomos sutarties kvalifikavimo. Dėl to teismas siurpriziniais argumentais, neišsiaiškinęs ir neišklausęs šalių nuomonių, suklydo ir neteisingai kvalifikavo ginčo sutartį. Ginčo sutartis nemišri. Šalis sieja tik nuomos, bet ne rangos santykiai.

21.2.                      Kvalifikuojant ginčo sutartį, svarbu atsižvelgti ir įvertinti sutarties prasmę ir tikslą: sutartimi siekiama išnuomoti atsakovei jos poreikius atitinkančias patalpas. Ieškovė nėra rangovė. Atsakovė sudarė ginčo sutartį ne tam, kad įsigytų rangos darbus, bet tam, kad įgytų teisę laikinai naudotis jai pritaikytomis patalpomis. Nuomos sutarties kvalifikavimas iš dalies rangos sutartimi prieštarauja verslo logikai, nes atsakovei nepriklauso ginčo patalpos, ji nesuinteresuota samdyti ieškovę, kaip rangovę, pastarajai nuosavybės teise priklausančioms patalpoms įrengti. Tam, kad sutartis būtų kvalifikuota kaip rangos sutartis, rangovas turi būti prisiėmęs vieną iš šių įsipareigojimų: pagaminti tam tikrą darbo rezultatą; perduoti jį; atlikti darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Ginčo sutartimi ieškovė neįsipareigojo pagaminti darbo rezultato. Ieškovė tik įsipareigojo perduoti patalpas, kurios atitiktų patalpų įrengimo reikalavimus, išdėstytus nuomos sutarties prieduose Nr. 4–6, bet ne patalpų įrengimą, kaip savarankišką sutarties objektą.

21.3.                      Nuomos sutarties specialiosios dalies 8 punktas, bendrosios dalies 5.2 papunktis ir kitos sutarties sąlygos, kuriose reglamentuotas ginčo patalpų įrengimas, turi būti kvalifikuotos kaip šalių susitarimas dėl to, kokios būklės ir kaip įrengtos patalpos turi būti perduotos nuomininkei. Pagal CK 6.483 straipsnio 1 dalį nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas atitinkančios būklės daiktą. Ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei patalpas, be kita ko, atitinkančias nuomos sutarčių prieduose Nr. 4, 5 ir 6 numatytas sąlygas, t. y. išplanuotas ir įrengtas taip, kaip numatyta prieduose.

21.4.                      Nuomos sutarties kvalifikavimas kaip turinčios rangos sutarties požymių nepagrįstas taip pat ir dėl to, kad kai kurios CK nuostatos, kuriose reglamentuoti statybos rangos santykiai, nepritaikomos nuomos sutarčiai. Net jeigu būtų laikoma, kad nuomos sutartyje yra kokių nors rangos sutarčių požymių, pagal analogiją turėjo būti vadovaujamasi CK 6.645 straipsnio 4 dalimi ir konstatuota, kad ginčo sutartis yra tik nuomos sutartis.

21.5.                      Teismas iškraipė šalių sutartinių santykių turinį konstatuodamas, kad nuomos sutartyje nustatyta rangos darbų kaina ir ji fiksuota – 1 kv. m darbų kaina – 300 Eur plius PVM. Sutartyje neaptarta patalpų įrengimo kaina, bet tik aptarti įrengimo išlaidų paskirstymo principai – aptarta situacija, jeigu patalpų įrengimo išlaidos viršytų 300 Eur / kv. m. 

21.6.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė privalėjo užtikrinti ginčo patalpų įrengimą taip, kad jos atitiktų nuomos sutarties priedo Nr. 4 reikalavimus, ir toks įrengimas atsakovei nieko papildomai nekainuotų. Nuomos sutartyje nenumatyta, kad ieškovė privalo įrengti patalpas neviršydama 300 Eur / kv. m kainos. Pagal sutartį atsakovė prisiėmė riziką dėl patalpų įrengimo išlaidų padidėjimo. Net jeigu patalpų įrengimo išlaidos būtų viršijusios 300 Eur / kv. m tik dėl medžiagų ar darbų kainos padidėjimo, tokia rizika šalių sutarimu tektų taip pat tik atsakovei.

21.7.                      Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad nebuvo susiklosčiusios sąlygos atsakovės pareigai kompensuoti dalį patalpų įrengimo išlaidų atsirasti. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė privalėjo neatlygintinai įrengti ginčo patalpas pagal Priedą Nr. 4, o neįrodžius techninio projekto klaidos ar esminių sprendinių pakeitimo, visi padidėję darbų kiekiai priskirtini ieškovės rizikai. Teismas neteisingai konstatavo, kad patalpų įrengimo išlaidos susidarė nesant esminių patalpų įrengimo sprendinių pakeitimų. Ginčo patalpos įrengtos ne tik pagal priedą Nr. 4. Teismas skundžiamame sprendime padarė prieštaraujančias išvadas: nurodė, kad ieškovė vykdė patalpų įrengimą pagal atsakovės nurodymus, t. y. ne tik pagal priedą Nr. 4; vėliau nurodė, kad ieškovė nepagrindė, jog įrengiant patalpas buvo nukrypimų nuo priedo Nr. 4. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė tinkamai įrengė patalpas ir pagal visus atsakovės pageidavimus, t. y. nukrypstant nuo priedo Nr. 4 tiek, kiek to pageidavo atsakovė. Dėl to teismo išvada, kad ieškovė nepagrindė, jog įrengiant patalpas buvo esminių nukrypimų nuo priedo Nr. 4, yra neteisinga. Net jeigu būtų nustatyta, kad sąmatos suderinimas būtina sąlyga atsakovės pareigai sumokėti už darbus atsirasti, ši sąlyga išpildyta, nes ieškovė laiku pateikė sąmatą ir atsakovė per nustatytą terminą nepareiškė jokių pastabų. Dėl to laikoma, kad atsakovė suderino sąmatą.

21.8.                      Teismas neatskleidė bylos esmės, nes neįvertino, kad ieškovė neparengė sąmatos anksčiau dėl pačios atsakovės kaltės. Atsakovė neparengė nuomos sutarties priedų. Dėl to ieškovei nebuvo žinoma, kokius darbus įtraukti į sąmatą. Sąmatai parengti buvo būtina gauti iš atsakovės nurodymus dėl patalpų įrengimo. Nežinant, kokio patalpų įrengimo, kokių darbų atlikimo, kokias medžiagas atsakovė pageidauja naudoti patalpų įrengimui, neįmanoma apskaičiuoti, kiek kainuos patalpų įrengimas. Atsakovė turėjo pareigą sutartyje nustatytais terminais pateikti ieškovei pirmiau nurodytą informaciją. Nepaisant to, atsakovė savo pageidavimus teikė dalimis. Dėl to ieškovė pateikė atsakovei sąmatą ne prieš pradedant darbus, bet juos pabaigus – 2020 m. rugpjūčio 25 d. Atsakovė, be kita ko, turėjo pateikti ieškovei patalpų išplanavimo schemą (priedą Nr. 5). Nuo patalpų išplanavimo priklausė daugybė patalpų įrengimui svarbių parametrų: pertvarų kiekis; sienų plotas, nes skaidant vientisą patalpą į mažesnes, sienų plotas gerokai išauga; nuo to priklausė reikalingų dažų, glaisto kiekis, dažymo, glaistymo darbų kiekis, durų kiekis, reikalingų grindjuosčių kiekis ir t. t. Be to, atsakovė turėjo pateikti nurodymus apie inžinerinių sistemų: elektros; interneto; šildymo; vėsinimo ir kt. išdėstymą. Nuo to priklausė sistemoms įrengti reikalingų medžiagų, įrangos ir darbų kiekiai. Priede Nr. 6 turėjo būti patalpų įrengimo individuali specifikacija, detalizuota: patalpų įrengimo medžiagiškumas; dažai; jų spalva; kilimai; grindjuostės ir t. t. Dėl to tarp priedų Nr. 5 ir 6 nepateikimo ir sąmatos neparengimo yra tiesioginis ryšys: neturint priedų ir juose nurodytų patalpų įrengimo reikalavimų, ieškovė neturėjo objektyvios galimybės apskaičiuoti, kiek kainuos patalpų įrengimas, t. y. negalėjo parengti išankstinės sąmatos. Atsakovė neginčijo, kad neparengė priedų Nr. 5 ir 6. Ieškovė negalėjo parengti sąmatos dėl atsakovės veiksmų – priedų Nr. 5 ir 6 neparengimo.

21.9.                      Teismas nepagrįstai suteikė esminę reikšmę aplinkybei, kad nuomos sutarties priedai sutartyje nustatytais terminais negalėjo būti parengti neva dėl pačios ieškovės kaltės nepateikiant patalpų plotų. Ieškovės vėlavimas pateikti patalpų plotus galėjo nebent sutrukdyti atsakovei laiku parengti nuomos sutarties priedus, bet ne sutrukdyti juos apskritai parengti. Atsakovė neparengė priedų, kaip vientisų dokumentų. Jeigu atsakovė tik būtų pavėlavusi pateikti priedus, tai nebūtų iš ieškovės atėmę galimybės parengti sąmatos. Atsakovei nepateikus priedų, ieškovė negalėjo parengti išankstinės sąmatos. Be to, teismas sprendime pažymėjo, kad atsakovė 2020 m. sausio 24 d. siuntė ieškovei patalpų planą su tiksliomis pertvaromis, o 2020 m. sausio 27 d. – pirmojo aukšto pertvarų planą. Teismas selektyviai vertino įrodymus, nes atsakovė pastaruosius planus keitė 2020 m. vasario 6, 18, 26 ir 28 dienomis. Be to, patalpų išdėstymo ir pertvarų planas buvo tik dalis informacijos, kuri turėjo sudaryti priedą Nr. 5. Atsakovė tik 2020 m. vasario 18 d. pirmą kartą atsiuntė kitą priedo Nr. 5 dalį – elektros planą, kurį vėliau tikslino dar 2020 m. kovo 24 d. ir gegužės 29 d. Atsakovė taip pat neparengė priedo Nr. 6. Ji iki 2020 m. liepos mėn. nuolat keitė savo nurodymus dėl patalpų įrengimo. Be to, ji 2020 m. birželio–liepos mėn. pradėjo kelti naujus reikalavimus dėl šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos įrengimo. 

21.10.                      Teismas padarė fakto klaidą, nurodydamas, kad ieškovė nereiškė atsakovei pretenzijų dėl priedų Nr. 5 ir 6 neparengimo. Ieškovės pasitelktas architektas 2020 m. sausio 30 d. elektroniniu laišku perspėjo atsakovę, kad ji turi pateikti visą interjero projektą, bet ne dalimis. Nepaisant to, atsakovė elektroniniame laiške nurodė, kad toliau teiks informaciją dalimis. Architektas 2020 m. vasario 7 d. pakartotinai paragino atsakovę suformuluoti ir pateikti visą patalpų įrengimo užduotį, bet atsakovė elektroniniame laiške nurodė, kad to nedarys, nes nenori perdaryti savo brėžinių, jeigu atliks kažką netinkamai.

21.11.                      Ieškovė neturėjo pareigos parengti sąmatos anksčiau, negu ji buvo parengta. Nuomos sutartyje nenustatyta, iki kada ieškovė turi pareigą parengti sąmatą. Sutarties specialiosios dalies 8 punkto 1.3 papunktyje nustatyta, kad sąmata rengiama, be kita ko, pagal sutarties priedą Nr. 6. Atsakovė jo neparengė. Dėl to ieškovė parengė sąmatą tik tuomet, kai buvo įrengtos patalpos.

21.12.                      Atsakovė suderino sąmatą, nes per nuomos sutartyje nustatytą terminą nepateikė ieškovei dėl jos jokių pastabų. Sutartyje nustatyta, kad atsakovė turi suderinti sąmatą per penkias dienas nuo jos gavimo dienos. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 25 d. gavo sąmatą ir iki rugpjūčio 30 d. nepateikė ieškovei jokių prieštaravimų. Vadinasi, sąmata laikoma suderinta.

21.13.                      Teismo nurodytos aplinkybės dėl atsakovės pageidavimų neįgyvendinamumo patvirtina ieškinio pagrįstumą, bet ne jo nepagrįstumą. Teismas sprendime pažymėjo, kad Priedų Nr. 5 ir 6 neparengimą pateisina taip pat ir tai, jog atsakovė teikė neįgyvendinamus pageidavimus patalpų įrengimui. Tokia teismo motyvacija nesuprantama. Atsakovės pageidavimų neįmanomumas reiškia, kad ji atsakinga už tai, jog neparengti sutarties priedai ir anksčiau negalėjo būti pateikta sąmata.

22.       Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo netenkinti skundo, Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti tokie argumentai:

22.1.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalių santykius. Teismo atliktas sutarties kvalifikavimas nesiurprizinis. Teismas padarė tokias pačias išvadas, kuriomis rėmėsi atsakovė: be atsakovės sutikimo ir suderinimo negali atsirasti jos pareiga kompensuoti patalpų įrengimo kainą, viršijančią 300 Eur / kv. m. Atsakovė pirmiau nurodytą aplinkybę nuosekliai įrodinėjo viso bylos nagrinėjimo metu. Ji taip pat įrodinėjo, kad su ja turėjo būti suderinta patalpų įrengimo sąmata tam, kad galėtų atsirasti atsakovės pareiga kompensuoti darbų perviršį.

22.2.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, kad tam tikros rangos santykius reguliuojančios normos objektyviai negali būti pritaikytos. Be to, jos nurodyta CK 6.645 straipsnio 4 dalies norma taikoma pirkimo–pardavimo sutartims, bet ne nuomos ir rangos sutartimis. Dėl to nėra jokio pagrindo taikyti CK 6.645 straipsnio 4 dalį.

22.3.                      Ieškovė pati turi sumokėti 88 685,64 Eur perviršį. Nepaisant to, kad nuomos sutarties specialiojoje dalyje nurodyti septyni priedai, šalys faktiškai pasirašė ir pridėjo prie sutarties tik du priedus: priedą Nr. 1 (patalpų planas) ir 4 (patalpų standartinio įrengimo specifikacija). Pagal pastaruosius turėjo būti įrengiamos ginčo patalpos. Atsakovė aktyviai teikė sprendinius dėl ginčo patalpų įrengimo. Nuomos sutarties priedų Nr. 5 ir 6 parengimas nereiškė, kad juos turi apimti vienas dokumentų rinkinys. Atsakovė teikė sprendinius ne chaotiškai, bet bendradarbiaujant ir derinant juos su ieškove. Šių sprendinių tinkamą pateikimą patvirtina aplinkybė, kad ginčo patalpos įrengtos ir perduotos atsakovei.

22.4.                      Sutartyje neįtvirtintas šalių susitarimas, kad faktinei patalpų įrengimo kainai dėl bet kokių priežasčių viršijus 300 Eur / kv. m, atsakovė įsipareigojo kompensuoti ieškovei 300 Eur / kv. m viršijančias įrengimo išlaidas. Nuomos sutarties sąlygose aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta ieškovės pareiga parengti patalpų įrengimo sąmatą ir suderinti ją su atsakove. Tik atsakovei suderinus sąmatą, ir tik jei joje patalpų įrengimo kaina viršytų 300 Eur / kv. m, atsakovei kiltų pareiga sumokėti tokį darbų perviršį. Pareigos suderinti sąmatą buvimas suponuoja, kad ji turi būti suderinta iki darbų atlikimo. Aiškinant priešingai, sąmatos derinimas netektų prasmės.

22.5.                      Teismas padarė teisingą išvadą, kad šalių sutarta kaina – 1 kv. m – 300 Eur. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad sutartyje nenustatyta kaina, bet tik išlaidų paskirstymo principai. Ginčo sutartyje įtvirtinta ieškovės pareiga įrengti patalpas neviršijant 300 Eur / kv. m sumos. Pirmiau nurodytas aplinkybes, be kita ko, patvirtina sutarties 5.4 papunktis. Nuomos sutarties priede Nr. 4 nustatyta patalpų įrengimo specifikacija, pagal kurią įrengiamos patalpos, jeigu nuomininkas nepateikia savo sprendinių. Priede Nr. 4 išskirti du pastato ir patalpų įrengimo objektai: 1) bendrosios pastato (esančios ir nuomininko patalpose) inžinerinės įrangos ir dalinės patalpų apdailos aprašymas (ši inžinerinė įranga ir dalinė apdaila pastatoma visais atvejais, nes be jos pastatas negalėtų funkcionuoti ir būti pripažintas tinkamu naudoti); 2) nuomininko patalpų pilnos apdailos aprašymas. Sutartyje įtvirtinti 300 Eur / kv. m kompensuojami darbai būtent nuomininko patalpų pilnai apdailai ir pilnam įrengimui. Iš ieškovės pateikto 2021 m. rugsėjo 10 d. ekspertinio tyrimo akto matyti, kad ieškovė, skaičiuodama sąmatą pagal techninį projektą, numatė, kad patalpų 1 kv. m įrengimo kaina bus 298,31 Eur. Ši suma atitinka nuomos sutartyje įtvirtintą 300 Eur/ kv. m sumą. Atsakovės pareiga kompensuoti darbų perviršį atsirastų tik tokiu atveju, jeigu ji pareikštų tokius pageidavimus patalpų įrengimui, kuriais būtų iš esmės nukrypta nuo priede Nr. 4 pateikto pilnos apdailos aprašymo, ir sąmata būtų suderinta su atsakove. Atsakovė turėjo pagrįstą lūkestį, kad ieškovė įrengs patalpas pagal sutarties priede Nr. 4 nurodytą pilnos patalpų apdailos standartą neviršijant 300 Eur / kv. m kainos.

22.6.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad nesusiklostė sąlygos atsakovei kompensuoti darbų perviršį. Ieškovė neįrodinėjo ir neįrodė techninio projekto klaidos ar esminių sprendinių pakeitimo vėlesniu laikotarpiu. Ieškovė byloje neįrodinėjo, kad: įrengtų pertvarų ar elektros taškų kiekiai viršijo priede Nr. 4 nustatytą kvotą; atsakovės pageidavimais iš esmės nukrypta nuo priede Nr. 4 nurodyto pilnos apdailos aprašymo.

22.7.                      Atsakovė neginčija aplinkybės, kad patalpos įrengtos pagal atsakovės pateiktus sprendinius. Vis dėlto nepaisant to, kad ginčo patalpos įrengtos pagal atsakovės reikalavimus, pastarieji neišeina už priede Nr. 4 aprašytų pilnos apdailos darbų ribų. Teismas teisingai akcentavo, kad ieškovė, kaip verslininkė, statanti verslo centrą, neabejotinai buvo paskaičiavusi standartinio patalpų įrengimo pilna apdaila vieno kvadratinio metro įrengimo kainą – 300 Eur be PVM.

22.8.                      Ieškovė nepagrįstai į sąmatą įtraukė verslo centro bendrosios inžinerinės įrangos ir patalpų dalinės apdailos statybos darbus bei medžiagas. Tokiu būdu ji siekia perkelti nuomininkams (atsakovei ir kitoms bendrovėms) verslo centro statybos kaštus. Šalys susitarė dėl pilnos patalpų apdailos, todėl nekompensuojami darbai neapima pastato bendrųjų konstrukcijų, inžinerinių sistemų, dalinės apdailos įrengimo darbų. Nepaisant to, ieškovė į sąmatas įtraukė inžinerinių sistemų įrengimo ir dalinės apdailos darbus.

22.9.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, kad į ginčo patalpų įrengimą investavo 285 143,64 Eur. Pastaroji suma nepatenka į pilnos apdailos darbų apimtį. Sutarties priede Nr. 4 įtvirtinta, kad prie patalpų dalinės apdailos priskiriamos ir išimtinai ieškovės sąskaita pilnai įrengiamos patalpų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos. Nepaisant to, į sąmatą įtraukti vėsinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų įrengimo darbai. Iš sąmatų pozicijų matyti, kad jose nurodyti darbai nepatenka į pilnos apdailos darbų aprašymą.

22.10.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, kad ji neparengė sąmatos anksčiau dėl atsakovės kaltės. Ieškovė sugebėjo įrengti patalpas pagal atsakovės pageidavimus, bet nesugebėjo parengti sąmatos iki darbų atlikimo. Dėl to jos teiginiai nelogiški. Nelogiška teigti, kad ji nežinojo, kokius apdailos darbus daro, tačiau juos vis tiek padarė. Ieškovė priėmė atsakovės faktinę sprendinių teikimo praktiką, todėl prisiėmė su tuo susijusias rizikas. Ieškovė ieškinio 22 punkte patvirtino, kad elgėsi taip, nes norėjo kuo greičiau gauti nuomos mokestį. Ieškovės reikalavimas dėl darbų perviršio išlaidų priteisimo akivaizdžiai nepagrįstas. Ieškovė siekia pasipelnyti tiek atsakovės, tiek kitų nuomininkių sąskaita. Pirmiau nurodytą aplinkybę patvirtina jos iniciatyva kitoms nuomininkėms Vilniaus apygardos teisme iškelta civilinė byla (bylos Nr. e2-1145-562/2022).

22.11.                      Atsakovė neginčija, kad per sutartyje nustatytą terminą neparengė priedų Nr. 5 ir 6. Vis dėlto, ieškovė nereiškė atsakovei dėl to pretenzijų, priimdavo atsakovės teiktus dokumentus ir pagal juos vykdė patalpų įrengimo darbus. Architektas nėra tas subjektas, kuris apskritai turi teisę reikšti pretenzijas ieškovės vardu. Tai reiškia, kad abi šalys vykdė sutartį nukrypdamos nuo susitarimo parengti priedus Nr. 5 ir 6. Atsakovė pateikė ieškovei sprendinių visumą, sudarančią priedų Nr. 5 ir 6 turinį. Ieškovė priėmė sprendinius ir atliko darbus. Ji turėjo visas galimybes prieš darbų atlikimą parengti ir suderinti su atsakove darbų sąmatą. Ieškovė neatsakė į atsakovės 2020 m. sausio 3 d. paklausimą, kiek kainuos elektros taškas ofiso ir kitose patalpose, taip pat į 2020 m. gegužės 18 d. paklausimą, kiek iš tų 300 Eur kv. m jau išleista. Ieškovei iki patalpų 2020 m. rugpjūčio 12 d. priėmimo–perdavimo akto pasirašymo nepareikalavus kompensuoti darbų perviršio, atsakovė buvo įsitikinusi, kad tokio perviršio nėra. Dėl to atsakovė turėjo pagrįstą lūkestį, kad darbų įrengimo kaina neviršija 300 Eur kv. m. Jos argumentai dėl sąmatos derinimo su atsakove nepagrįsti, nes: sąmata turėjo būti suderinta su atsakove iki darbų atlikimo; ieškovė nenurodė, kad siunčia sąmatą derinimui; patalpos jau buvo perduotos atsakovei, todėl derinimas nelogiškas; sutartyje nenustatyta, kad per penkias dienas nepateikus prieštaravimo, ji laikoma suderinta.

22.12.                      Ieškovė klaidingai teigia, kad atsakovė nuolat keitė sprendinius. Atsakovė 2020 m. birželio mėn. pateikė reikalavimus dėl pačios ieškovės kaltės, nes paaiškėjo, jog pastaroji įrengė nuomos sutarties sąlygų neatitinkančią vėsinimo sistemą. Ieškovė pažeidė sutartį, nes įrengė daug pigesnius ir atgyvenusius kasetinius kondicionierius, kurie iš esmės neatitinka atsakovės interesų. „Magnum“ verslo centro patalpų pasirinkimą didžiąja dalimi lėmė modernios vėsinimo sistemos įrengimas. Atsakovė 2020 m. liepos mėn. laišku informavo apie tai ieškovę. Ieškovę pirmiau nurodytą klaidą taisė ir tai nepagrįstai pateikia kaip pavėluotą atsakovės pageidavimų teikimą.

23.       Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškinys, ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį, taip pat priteisti iš ieškovės visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

23.1.                      Ieškovė ginčo sutartyje nustatytu terminu nebuvo atlikusi statybos darbų, todėl laiku, t. y. iki 2020 m. liepos 1 d., neperdavė atsakovei patalpų. Ieškovė tik 2020 m. rugpjūčio 12 d. perdavė atsakovei ginčo patalpas. Teismas sprendime nenurodė argumentų, kad atsakovė neturėjo reikalavimo teisės į baudą ir dėl to užstato dalies įskaitymas į ieškovės mokėtiną baudą nepagrįstas. Atsakovė pagrįstai paskaičiavo baudą.

23.2.                      Nepaisant to, kad užstatas atlieka prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, tai neatima galimybės atsakovei įskaityti užstato dalį. Ieškovės reikalavimas sumokėti užstatą ir atsakovės reikalavimas sumokėti baudą yra vienarūšės (piniginės) prievolės (CK 6.36 straipsnis), todėl užstato pobūdis neturi įtakos galimybei atlikti įskaitymą (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Be to, atsakovė įskaitė netesybas, kurios taip pat laikytinos viena iš prievolių įvykdymo užtikrinimo formų. Atsakovė pagrįstai įskaitė priešpriešinius vienarūšius (piniginius) reikalavimus, kurie atlieka prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją.

23.3.                      Nuomos sutartyje įtvirtintas reglamentavimas nepaneigia atsakovės teisės įskaityti užstato dalį. Nepaisant to, kad ginčo sutartyje įtvirtinta atsakovės pareiga sumokėti užstatą, įstatyminis reglamentavimas suteikia neginčijamą teisę prievolės šaliai pasinaudoti įskaitymu (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo sprendime nepasisakyta, kodėl prioritetas turėtų būti suteikiamas nuomos sutartyje įtvirtinto užstato „išsaugojimui“ ir nepagrindžiama, kodėl iš šio užstato negali būti įskaitomi priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai. CK 6.134 straipsnyje nustatyti įskaitymo draudimo atvejai. Pastarajame neįtvirtintas draudimas įskaityti užstato dalį. Prievolės šalies teisė atlikti įskaitymą įtvirtinta imperatyviosiose CK normose – CK 6.130, 6.131 straipsniuose. Dėl to net jeigu būtų sutarties nuostatų konkurencija su įstatyminiu reguliavimu dėl įskaitymo, negali būti paneigta atsakovės teisė atlikti įskaitymą. Kita vertus, sutartyje nėra nuostatų, kuriose būtų draudžiama įskaityti užstato dalį.

23.4.                      Ginčo sutartyje nustatytas atsakovės įsipareigojimas „palaikyti“ užstato sumą taikomas tik tuo atveju, jeigu nuomotoja panaudoja užstatą ar jo dalį nuomininkės neįvykdytiems įsipareigojimams dengti. Pirmiau nurodytų aplinkybių nėra, todėl įskaičius depozito dalį, atsakovė neprivalo „atstatyti“ užstato dydžio. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad net atlikus galimų baudų įskaitymą ar dėl kitų priežasčių sumažėjus užstato dydžiui, atsakovė pagal sutartį privalo papildyti užstato sumą iki sutarto dydžio, yra nepagrįsta.

24.       Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo netenkinti skundo, Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškinys, palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti tokie argumentai:

24.1.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad įskaitymas negalimas. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad šalių prievolės viena kitai (prievolė mokėti netesybas ir prievolė įmokėti ir laikyti sumokėtą užstatą) vienarūšės. Atsakovė ignoruoja prievolių dalyką, esmę ir nuomos sutarties sąlygas. Prievolės laikomos vienarūšėmis, jeigu prievolių dalykas yra toks pats – sutampa. Nagrinėjamojoje byloje prievolių dalykas ir prievolių vykdymo būdas nebuvo toks pats. Nors abiejų prievolių (užstato ir baudos) objektas yra pinigai, skiriasi prievolių dalykas.

24.2.                      Prievolės sumokėti užstatą atveju, atsakovė tik laikinai turėjo perduoti ieškovei pinigus, kaip prievolių užtikrinimo būdą. Pasibaigus nuomos sutarčiai, užstatas grąžinamas. Taigi, užstatas neatlieka atsiskaitymo funkcijos. Be to, atsakovės prievolė yra tęstinio vykdymo prievolė. Ji nesibaigia atsakovei sumokėjus užstatą. Pagal ginčo sutartį, atsakovė privalo nuolat palaikyti viso užstato sumokėjimą. Pavyzdžiui, sutarties bendrosios dalies 12.3 papunktyje nustatyta, kad: „Nuomininkas įsipareigoja užtikrinti, kad <...> nuomotojui būtų sumokėtas ir visu sutarties galiojimo laikotarpiu jis nebūtų mažesnis nei numatyta specialiosiose sąlygose“. Vadinasi, jeigu užstatas dėl kokių nors priežasčių sumažėtų, atsakovė privalėtų primokėti trūkstamą užstato dalį. Prievolės mokėti baudą atveju, ieškovė turėtų sumokėti atsakovei pinigus visam laikui. Tariama ieškovės pareiga mokėti baudą yra vienkartinio vykdymo prievolė, t. y. ji pasibaigtų ją įvykdžius. Atsakovei įskaičius dalį užstato, jai iš naujo kiltų pareiga primokėti trūkstamą užstato dalį. Dėl to akivaizdu, kad baudos ir užstato prievolės nevienarūšės ir negalėjo būti įskaitytos.

24.3.                      Prievolės negalėjo būti įskaitytos taip pat dėl to, kad jos nelygiavertės vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Be to, imperatyvioms įstatymo nuostatoms neprieštarauja pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuomos sutarties sąlygų visuma lemia, jog prievolė mokėti netesybas (baudą) ir prievolė įmokėti depozitą negalėjo būti įskaitytos. Teismas nenukrypo nuo CK 6.134 straipsnio ir jo nepažeidė. Tik tai, kad konkretus atvejis nepatenka į CK 6.134 straipsnio sąrašą, savaime nereiškia, kad įskaitymas galimas. Tam, kad įskaitymas būtų galimas, jis turi atitikti tiek CK 6.130 straipsnio reikalavimus, tiek sutarties sąlygas. Be to, CK 6.130 straipsnis imperatyviai nenumato, kad šalys savo susitarimu ar susitarimo esme negali iškelti papildomų sąlygų įskaitymui ar net savo susitarimu riboti teisę įskaityti.

24.4.                      Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė neįrodė įskaitymo neteisėtumo. Būtent atsakovė, bet ne ieškovė, turėjo pareigą įrodyti, kad įskaitymas teisėtas ir 2020 m. liepos 1 d. patalpos nebuvo įrengtos. Ieškovė 2020 m. birželio 30 d. informavo atsakovę, kad pasirengusi perduoti patalpas 2020 m. liepos 1 d. Nepaisant to, atsakovė 2020 m. birželio 30 d., net neapžiūrėjusi patalpų, nurodė, kad negalės jų priimti. Atsakovė vienašališkai parengė 2020 m. liepos 2 d. pranešimą apie patalpų nepriėmimą, bet ieškovė jo nepasirašė ir jam nepritarė. Prie pastarojo pridėtas patalpų techninės būklės įvertinimas, atliktas ne 2020 m. liepos 1 d., bet pagal 2020 m. birželio 10 d. buvusią patalpų būklę. Be to, pagal nuomos sutarties bendrosios dalies 5.1 ir 5.6 papunkčius, atsakovė galėjo nepriimti patalpų tik jeigu būtų nustatyti trūkumai, dėl kurių negalima naudoti patalpų pagal jų paskirtį. Atsakovė sutartyje nustatytą patalpų perdavimo dieną – 2021 m. liepos 1 d. – neužfiksavo jokių esminių patalpų įrengimo trūkumų, dėl kurių patalpų nebuvo galima pradėti naudoti pagal paskirtį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 

25.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 

26.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako tik dėl paduotų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų. 

27.       Apeliaciniai skundai paduoti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl skolos ir delspinigių už patalpų įrengimo darbus, taip pat pagal sutartį nesumokėto užstato ir delspinigių už vėlavimą sumokėti užstatą priteisimo. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, kuriose reglamentuojami negyvenamųjų patalpų nuomos ir statybos rangos teisiniai santykiai, taip pat sutarties įvykdymo užtikrinimas ir prievolės pabaiga įskaitymu.

Dėl ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimo

28.       Pirmosios instancijos teismas ginčo šalių teisinius santykius kvalifikavo kaip mišrius teisinius santykius, turinčius negyvenamųjų patalpų nuomos ir statybos rangos teisiniams santykiams būdingų bruožų. Ieškovės

29.       Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad sprendžiant dėl asmens, kuris kreipėsi į teismą, pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė. Konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba gali būti pritaikyta tik tinkamai kvalifikavus šalių teisinius santykius. Akcentuotina, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą.

30.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi, byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 38 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

31.       Taigi, faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas yra teismo pareiga, kurią teismas atlieka ex officio (pagal pareigas), vadovaudamasis teisės normomis ir nesaistomas to, kaip šalys pačios teisiškai vertina savo veiksmus ar kitas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų faktiniu pagrindu. Kitaip tariant, teismas savo nuožiūra parenka įstatymą, kuris turi būti taikomas sprendžiant šalių ginčą (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, pirmosios instancijos teismui atliktus savo pareigą tinkamai kvalifikuoti šalių teisinius santykius, t. y. kvalifikavus juos kaip mišrius, turinčius negyvenamųjų patalpų nuomos ir statybos rangos sutarčių požymių, nepaisant to, kad šalys nesirėmė teisės normomis, kuriose reglamentuojami statybos rangos teisiniai santykiai, nagrinėjamos bylos kontekste toks teismo sprendimas nelaikomas siurpriziniu ir pažeidžiančiu ieškovės teises.

32.       Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovė pareiškė reikalavimus, susijusius su jos ir atsakovės 2019 m. lapkričio 28 d. sudaryta sutartimi. Pagal sutartį ieškovė įsipareigojo išnuomoti atsakovei negyvenamąsias 715,52 kv. m patalpas, esančias „Magnum“ verslo centre, (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo jas priimti, mokėti nuomos mokestį ir kitus sutartyje nustatytus mokesčius (sutarties specialiosios dalies 3–4 punktai, bendrosios dalies 2.1 papunktis). Sutarties pasirašymo metu pastatas dar buvo statomas. Ginčo šalys susitarė, kad pirmiau nurodytas patalpų plotas preliminarus, o tikslus patalpų plotas bus apskaičiuotas ir nurodytas patalpų priėmimo–perdavimo akte (sutarties bendrosios dalies 3.1 papunktis). Ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei patalpas iki 2020 m. liepos 1 d. (sutarties specialiosios dalies 5 punktas). Sutarties specialiosios dalies 8 punkto 1 papunkčiu ir bendrosios dalies 5.2 papunkčiu ieškovė iki patalpų perdavimo termino įsipareigojo įrengti patalpas pagal priedą Nr. 4 ir atsakovės parengtą bei su ieškove suderintą patalpų išplanavimo ir inžinerinių sistemų patalpose įrengimo schemą (Priedas Nr. 5, toliau – ir patalpų išplanavimo ir inžinerinių sistemų schema) bei patalpų individualaus įrengimo specifikaciją (Priedas Nr. 6, toliau – ir patalpų specifikacija). Ieškovė įsipareigojo visus įrengimo darbus pavesti atlikti jos pasirinktam rangovui (sutarties specialiosios dalies 8 punkto 1.1 papunktis).

33.       Negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai neturi specialaus teisinio reglamentavimo, kaip, pavyzdžiui, gyvenamosios patalpos nuomos, todėl kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šiems nuomos teisiniams santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-688-684/2015). CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.483 straipsnio 1 dalyje nustatyta nuomotojo pareiga perduoti sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą, o CK 6.484 straipsnyje reglamentuojamos daikto neperdavimo nuomininkui pasekmės. Taigi, pagal bendrąsias teisės normas nuomotojo iš negyvenamosios patalpos nuomos sutarties kylanti pareiga – suteikti (perduoti) už mokestį patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti. 

34.       Statybos rangos sutarties samprata apibrėžta CK 6.681 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje pateiktas pavyzdinis (nebaigtinis) statybos darbų, kuriems atlikti gali būti sudaromos šios sutartys, sąrašas (įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statyba, rekonstrukcija, montavimo, paleidimo darbai, pastatų ar įrenginių kapitalinio remonto darbai). Taigi, ieškovė teisingai nurodė, kad pagal rangos sutartį yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo bei jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai šaliai. Atribojant rangos ir kitas sutartis, svarbu nustatyti, ar šalys susitarė dėl darbų atlikimo, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų įmanoma savarankiškai perduoti užsakovui.

35.       CK 6.156 straipsnyje įtvirtinta teisė laisvai sudaryti sutartis, savarankiškai spręsti dėl tarpusavio teisių ir pareigų. Šiame straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. CK 6.156 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas mišrios sutarties institutas. Pastarojoje normoje nustatyta, kad šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų. Tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos.

36.       Pirmiau šioje nutartyje minėta, kad ieškovė pagal ginčo sutartį įsipareigojo, be kita ko, įrengti patalpas, atlikti patalpų dalinę ir pilną apdailas, pavyzdžiui, įrengti: grindis ir jų apdailinę dangą; patalpų vidines pertvaras; duris; elektros instaliaciją; apsaugos signalizaciją biuro viduje; apšvietimą; virtuvėlę ir kt. (sutarties priedas Nr. 4), o atsakovė įsipareigojo priimti ieškovės įrengtas patalpas. Šalys sutartyje taip pat aptarė atsiskaitymo už patalpų įrengimą tvarką. Teisėjų kolegija, susipažinusi su 2019 m. lapkričio 28 d. sutarties turiniu, įvertinusi tai, kas pirmiau šioje nutartyje nurodyta, konstatuoja, kad ieškovės prisiimtų įsipareigojimų apimtis, tokių įsipareigojimų vykdymas pagal jų pobūdį, be kita ko, yra akivaizdžiai orientuotas į konkretaus, aiškiai apčiuopiamo rezultato pasiekimą – ginčo patalpų įrengimą, turintį savarankišką vertę, kurį įmanoma savarankiškai perduoti atsakovei. Taigi, priešingai negu teigia ieškovė, ginčo materialusis teisinis santykis pagal savo dalyką atitinka ne tik negyvenamųjų patalpų nuomos, bet taip pat ir statybos rangos teisinius santykius. Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ginčo šalių teisinius santykius kvalifikavo kaip mišrius teisinius santykius, turinčius negyvenamųjų patalpų nuomos ir statybos rangos teisiniams santykiams būdingų bruožų. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nagrinėjamojoje byloje kilus ginčui dėl atsiskaitymo už patalpų įrengimo darbus, turi būti taikomos statybos rangos sutartis reglamentuojančios normos.

37.       Be to, akcentuotina, kad ieškovė 2020 m. lapkričio 3 d. išrašydama atsakovei PVM sąskaitą faktūrą dėl 88 685,64 Eur, pastarojoje nurodė, jog: sąskaita išrašoma už statybos darbus; taikomas atvirkštinis apmokestinimas pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 96 straipsnį. Pagal PVMĮ 96 straipsnio nuostatas PVM mokėtojas, kuriam išrašomas prekių tiekimą arba paslaugų teikimą įforminantis dokumentas, privalo išskaityti ir sumokėti į biudžetą PVM, apskaičiuotą už šio įstatymo 7 straipsnio 4 punkte numatytus statybos darbus, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalyje, t. y. apmokestinamasis asmuo PVM mokėtojas, kurio užsakymu atliekami statybos darbai (PVMĮ 96 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kitaip tariant, pagal PVMĮ nuostatas būtent statybos darbams numatytas taikyti atvirkštinis PVM apmokestinimo mechanizmas, pagal kurį ne šių darbų atlikėjas (rangovas), bet jų užsakovas (apmokestinamasis asmuo PVM mokėtojas) turi pareigą už atliktus statybos darbus sumokėti į biudžetą PVM. Vadinasi, pati ieškovė, išrašydama aptariamą PVM sąskaitą faktūrą, patvirtino, kad pastaroji išrašyta už statybos darbus atsakovei, kaip statybos rangos darbų užsakovei ir PVM mokėtojai.

Dėl ginčo patalpų įrengimo darbų kainos ir atsakovės pareigos sumokėti už darbus

38.       Iš skundžiamo sprendimo turinio nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ginčo sutartyje nurodyta fiksuota rangos darbų kaina – 1 kv. m darbų kaina – 300 Eur plius PVM. Ieškovės teigimu, pirmiau nurodyta teismo išvada neteisinga, nes sutartyje nenustatyta fiksuota patalpų įrengimo kaina, bet tik aptarti įrengimo išlaidų paskirstymo principai. Teisėjų kolegija sutinka su nurodytu apeliacinio skundo argumentu dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

39.       Tarp materialiosios teisės normų, reglamentuojančių statybos rangos teisinius santykius, nėra tokių teisės normų, kurios įtvirtintų specialiąsias atsiskaitymo už atliktus darbus taisykles, todėl klausimas dėl darbų kainos spręstinas taikant bendrąsias nuostatas (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.653 straipsnio 1 dalį darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje. Sutartyje numatytiems darbams atlikti gali būti sudaroma konkreti ar apytikrė sąmata. Jeigu darbai atliekami pagal rangovo sudarytą sąmatą, ji įsigalioja ir tampa rangos sutarties dalimi nuo to momento, kai užsakovas ją patvirtina (CK 6.653 straipsnio 3 dalis). Taigi, CK 6.653 straipsnio 1–3 dalys – dispozityviosios teisės normos, kuriose nustatyta šalių galimybė pasirinkti kainos nustatymo būdus. Vadinasi, darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. Statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybė jos keisti (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai – imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja sutarties šalis apsispręsti renkantis kainos nustatymo būdą. 

40.       Nagrinėjamojoje byloje ginčo patalpų įrengimas aptartas sutarties specialiosios dalies 8 punkte. Pastarojo 1.2 papunktyje nurodyta, kad: „Nuomotoja patalpų įrengimui skiria ne daugiau kaip 300 Eur plius PVM vieno kvadratinio metro patalpų įrengimui <...>“. Sutarties specialiosios dalies 8 punkto 1.3 papunktyje nustatyta, kad: „Nuomotojo pateiktą patalpų įrengimo pagal priedus Nr. 5 ir 6 sąmatą nuomininkas suderina ne vėliau kaip per penkias dienas nuo jos gavimo dienos.“. Pagal sutarties specialiosios dalies 8 punkto 1.4 papunktį, tuo atveju, jeigu patalpų įrengimo kaina viršys 300 Eur plius PVM / kv. m, atsakovė įsipareigojo kompensuoti ieškovei perviršį. Iš aptariamų sutarties nuostatų turinio akivaizdu, kad, priešingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, sutartyje nenurodyta konkreti fiksuota darbų kaina, bet tik nustatytas kainos paskirstymo būdas – ieškovė įsipareigojo padengti patalpų įrengimo išlaidas iki 300 Eur plius PVM / kv. m, o atsakovė – išlaidas, viršijančias 300 Eur plius PVM / kv. m.

41.       Kita vertus, iš sutarties specialiosios dalies 8 punkto ir jo papunkčių turinio akivaizdu, kad ieškovė įsipareigojo parengti ir suderinti su atsakove patalpų įrengimo darbų sąmatas. Vadinasi, šalys susitarė, kad bet kokie darbai atliekami pagal ieškovės sudarytas sąmatas ir darbų apimtis, poreikis bei kaina turi būti suderinti su atsakove. Kitaip tariant, šalys susitarė, kad sąmatos yra rangos sutarties dalis ir pastarosios įsigalioja nuo to momento, kai atsakovė jas patvirtina (CK 6.653 straipsnio 3 dalis).

42.       Nagrinėjamojoje byloje taip pat nustatyta, kad šalys kartu su ginčo sutartimi pasirašė priedą Nr. 4 „Patalpų standartinio įrengimo specifikacija“. Pastaruoju ieškovė įsipareigojo atlikti jame aptartą patalpų dalinę ir pilną apdailas. Pagal techninį projektą sudarytą sąmatą ginčo patalpų įrengimo kaina buvo numatyta 298,31 Eur be PVM / kv. m. Taigi, pastaroji neviršija 300 Eur / kv. m kainos. Dėl to tiek iš ginčo sutarties turinio, tiek byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad atsakovės pareiga sumokėti ieškovei už jos atliktus patalpų įrengimo darbus atsirastų tik tuomet, jeigu ji: pateiktų ieškovei pageidavimus, viršijančius priede Nr. 4 pateiktą pilnos apdailos aprašymą; ieškovė parengtų ir suderintų su atsakove tokių darbų atlikimo sąmatas. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, ginčo sutarties turinį ir joje esančių sąlygų kontekstą, konstatuoja, kad šalys susitarė, jog bet kokiu atveju ieškovė turi pareigą prieš darbų atlikimą suderinti su atsakove darbų sąmatą ir vykdyti darbus tik tuomet, kai jie bus suderinti su atsakove. Dėl to sutiktina su atsakovės argumentais, kad ieškovei iki darbų atlikimo neparengus sąmatų ir nesuderinus jų su atsakove, visa rizika ir išlaidos, susijusios su patalpų įrengimu, tenka tik ieškovei ir atsakovė neturi pareigos mokėti patalpų įrengimo išlaidų dalies, viršijančios 300 Eur plius PVM / kv. m sumą. 

43.       Nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, kad ieškovė neįvykdė sutartyje nustatytos suderinimo pareigos – prieš atlikdama patalpų įrengimo konkrečius darbus, nepateikė atsakovei sąmatų ir nederino jų su atsakove. Ieškovė pateikė atsakovei sąmatas tik 2020 m. rugpjūčio 25 d., t. y. po visų statybos darbų atlikimo ir net po ginčo patalpų perdavimo atsakovei. Taigi, ieškovė iki patalpų 2020 m. rugpjūčio 12 d. priėmimo–perdavimo akto pasirašymo nesuderino su atsakove nė vienos darbų sąmatos, jokia forma neinformavo atsakovės, kad darbai viršys 300 Eur plius PVM / kv. m sumą ir atsakovė turės sumokėti perviršį.

44.       Pagal atsakovei 2020 m. rugpjūčio 25 d. pateiktas sąmatas ginčo patalpų įrengimo kaina – 281 095,53 Eur (be PVM), t. y. 1 kv. m darbų kaina – 435,81 Eur. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė negalėjo nežinoti, jog darbų įrengimo kaina viršys 300 Eur plius PVM / kv. m sumą ir ieškovė negalėjo nepastebėti tokio didelio darbų kainos skirtumo. Iš į bylą pateikto šalių elektroninio susirašinėjimo nustatyta, kad atsakovė 2020 m. sausio 3 d. klausė ieškovės, kiek papildomai kainuos elektros taškai ofiso ir kitose patalpose. Be to, atsakovės atstovas 2020 m. gegužės 18 d. elektroniniu paštu teiravosi, kiek iš 300 Eur kv. m jau išleista. Ieškovė neatsakė į aptariamus paklausimus, neinformavo atsakovės, kad patalpų įrengimo išlaidos viršys 300 Eur plius PVM / kv. m sumą. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 12 d. perduodama atsakovei ginčo patalpas, taip pat net neužsiminė, kad patalpų įrengimo išlaidos viršijo 300 Eur plius PVM / kv. m sumą, todėl atsakovė turės sumokėti perviršį. 2020 m. rugpjūčio 12 d. priėmimo–perdavimo akte nėra apie tai jokios žymos. Dėl visų pirmiau nurodytų aplinkybių sutiktina su atsakove, kad ji pagrįstai tikėjosi, jog patalpų įrengimo išlaidos neviršys 300 Eur plius PVM / kv. m sumos ir jai nereikės mokėti perviršio. Priešingai negu teigia ieškovė, tik aplinkybė, kad ji 2020 m. rugpjūčio 25 d. pateikė atsakovei sąmatas ir pastaroji per penkias dienas nepateikė pastabų, nėra pagrindas teigti, jog sąmatos suderintos. Pirmiau šioje nutartyje minėta, kad ieškovė turėjo pareigą iki darbų atlikimo suderinti su atsakove sąmatas. Nagrinėjamos bylos kontekste sąmatų derinimas po darbų atlikimo yra beprasmis. 

45.       Ieškovė nepagrįstai teigia, kad ji iki darbų atlikimo objektyviai negalėjo parengti sąmatų dėl atsakovės kaltės, nes pastaroji neparengė priedų Nr. 5 ir 6. Pirmiau šioje nutartyje nurodyta, kad pagal sutartį ieškovė iki patalpų perdavimo termino įsipareigojo įrengti ginčo patalpas pagal šalių pasirašytą priedą Nr. 4 ir atsakovės parengtus bei su ieškove suderintus priedus Nr. 5 ir 6 – patalpų išplanavimo ir inžinerinių sistemų patalpose įrengimo schemą (Priedas Nr. 5) bei patalpų individualaus įrengimo specifikaciją (Priedas Nr. 6). Atsakovė įsipareigojo parengti priedą Nr. 5, pataisyti jį pagal ieškovės pastabas ir galutinai suderinti su ja iki 2019 m. gruodžio 20 d., o priedą Nr. 6 – iki 2020 m. sausio 20 d. arba iki šalių atskiru susitarimu suderinto termino (sutarties specialiosios dalies 5 punktas, bendrosios dalies 5.2 papunktis). Pagal sutarties bendrosios dalies 5.4 papunktį, jeigu šalys neparengs priedų Nr. 5 ir 6 ilgiau kaip keturiolika kalendorinių dienų nuo specialiojoje dalyje nurodyto termino, laikoma, kad atsakovė priims patalpas tokios būklės ir taip įrengtas, kaip nurodyta patalpų standartinio įrengimo specifikacijoje – priede Nr. 4. Vis dėlto ieškovė nepasinaudojo aptariamomis sutarties nuostatomis. Byloje nėra ginčo, kad ji įrengė patalpas pagal atsakovės pageidavimus ir jos pateiktus sprendinius bei perdavė atsakovei patalpas. Be to, iš pirmiau šioje nutartyje nurodytų sutarties bendrosios dalies 5.2 ir 5.4 papunkčių nuostatų akivaizdu, kad tik tai, jog atsakovė neparengė priedų Nr. 5 ir 6, nereiškia, kad ieškovė apskritai negalėjo parengti sąmatų, suderinti jų su atsakove ir vykdyti darbų. Priešingai, atsakovei nepateikus ir su ieškove nesuderinus aptariamų priedų, ieškovė pagal sutarties nuostatas galėjo vykdyti darbus taip, kaip nurodyta patalpų standartinio įrengimo specifikacijoje – priede Nr. 4. Vadinasi, prieš darbų atlikimą ji galėjo parengti sąmatas.

46.       Nepaisant to, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovė sutartyje nustatytais terminais neparengė priedų Nr. 5 ir 6, kaip vientiso dokumento, neprašė pratęsti sutartyje nustatytų terminų jiems parengti ir suderinti su ieškove, pastaroji neginčija, kad vėlavo pateikti atsakovei tikslius patalpų plotų matavimus, todėl atsakovė sutartyje nustatytais terminais objektyviai negalėjo pateikti ieškovei aptariamų priedų. Akcentuotina, kad sutartyje neaptarta priedų Nr. 5 ir 6 forma ir jų pateikimo būdas. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė elektroniniu paštu dalimis teikė ieškovei savo pageidavimus ir sprendinius, kurie atitinka aptariamų priedų turinį. Ieškovė galėjo įspėti atsakovę dėl netinkamų dokumentų, aptariamų priedų netinkamos formos ar būdo pateikimo. Ji galėjo sustabdyti darbus ir reikalauti pateikti priedus, kaip vientisą dokumentą. Vis dėlto ieškovė to nepadarė. Vadinai, ji sutiko, kad aptariami priedai būtų pateikti dalimis.

47.       Priešingai negu teigia ieškovė, iš šalių elektroninio susirašinėjimo turinio nustatyta, kad: atsakovė teikė jai nurodymus apie inžinerinių sistemų išdėstymą; dar prieš ginčo sutarties pasirašymą pateikė ieškovei preliminarų patalpų išdėstymo planą. Ieškovė neginčija, kad atsakovė 2020 m. sausio 24 d. pateikė ieškovei patalpų planą su tiksliomis pertvaromis ir nurodė paskambinti jai, jeigu kils kažkokių klausimų. Be to, atsakovė 2020 m. sausio 27 d. pateikė ieškovei pirmojo aukšto pertvarų planą, klausė, ar ieškovė gali dirbti, ar viskas gerai ir nieko netrūksta. Dėl to ieškovė nepagrįstai teigia, kad ji nežinojo, kokius darbus atlikti, koks bus patalpų išplanavimas, patalpų įrengimui svarbūs parametrai: pertvarų kiekis; sienų plotas ir pan. Be to, ieškovės teiginius paneigia pačios ieškovės elgesys – ji nesustabdė darbų, neprašė pateikti papildomų dokumentų, bet vykdė darbus pagal atsakovės pateiktus pageidavimus. Dėl to akivaizdu, kad ji žinojo, kokius darbus atlikti. Nepaisant to, kad ieškovė teigia, jog atsakovė aptariamus planus keitė 2020 m. vasario 6, 18, 26 ir 28 dienomis, ieškovė neteikė atsakovei dėl priedų Nr. 5 ir 6 pateikimo formos jokių pretenzijų. Tik tai, kad ieškovės pasitelktas architektas 2020 m. sausio 30 d. elektroniniame laiške, be kita ko, nurodė pateikti interjero projektą su aprašymu, ir 2020 m. vasario 7 d. elektroniniame laiške, be kita ko, nurodė: „<...> prašau nebarstyti informacijos gabaliukais <...>“, nėra pagrindas daryti priešingos išvados.

48.       Iš į bylą pateikto elektroninio susirašinėjimo nustatyta, kad atsakovė teikė ieškovei savo sprendinius dalimis, bendradarbiavo ir derino juos su ieškove, operatyviai atsakydavo į ieškovės atstovų paklausimus, siūlė susitikti ir aptarti jos pageidavimus, nuolat klausė, ar viskas gerai, ar nieko netrūksta ir galima dirbti toliau. Taigi, priešingai negu teigia ieškovė, ji gavo atsakovės nurodymus dėl patalpų įrengimo. Dėl to ieškovė nepagrįstai teigia, kad ji nežinojo, kokius darbus įtraukti į sąmatą. Priešingai negu teigia ieškovė, ji galėjo apskaičiuoti, kiek kainuos patalpų įrengimas. Jeigu ieškovė būtų negalėjusi to padaryti, tai ji galėjo kreiptis į atsakovę dėl informacijos patikslinimo, papildomų duomenų pateikimo ir pan., bet ieškovė to nedarė. Ieškovė priimdavo atsakovės pirmiau nurodyta forma teiktus pageidavimus ir toliau vykdė patalpų įrengimo darbus. Ieškovės argumentai, kad atsakovė tikslino savo pageidavimus, neturi jokios reikšmės sprendžiant klausimą, ar ieškovė galėjo prieš darbų atlikimą parengti sąmatas, nes pastarąsias ji galėjo parengti prieš atlikdama konkrečius darbus, gavusi atsakovės patikslinimus. Vadinasi, tik tai, kad atsakovė teikė savo pageidavimus dalimis, nėra pagrindas daryti išvados, jog ieškovė prieš atitinkamų darbų atlikimą objektyviai negalėjo parengti sąmatų dėl atsakovės kaltės. Aplinkybė, kad atsakovė nepateikė ieškovei priedų Nr. 5 ir 6, kaip vientisų dokumentų, galėtų apsunkinti sąmatų parengimo procesą, bet tai nėra pagrindas teigti, jog ieškovė apskritai negalėjo parengti sąmatų iki darbų (tam tikrų dalies darbų) atlikimo pradžios ir jų suderinti su atsakove.

49.       Teisėjų kolegija, įvertinusi

Dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo užstatu ir prievolės pabaigos įskaitymu sąlygų (ne)buvimo

50.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ginčo užstato paskirtis yra prievolės pagal patalpų nuomos sutartį užtikrinimas. Teismas konstatavo, kad pagal ginčo sutarties nuostatas atsakovė visais atvejais privalo papildyti (atkurti) sutartyje numatyto užstato sumą iki pradinės sumos, todėl atsakovės argumentai dėl patalpų perdavimo laiko ir įskaitymo teisiškai nereikšmingi. Teismas padarė išvadą, kad net atlikus baudos įskaitymą ar dėl kitų priežasčių sumažėjus užstato dydžiui, atsakovė privalo papildyti užstato sumą iki šalių sutarto dydžio. Atsakovės teigimu, pirmiau nurodytos teismo išvados neteisingos, nes ji pagrįstai įskaitė priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie atlieka prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją. Anot atsakovės, įskaičius užstato dalį, ji neprivalo papildyti užstato sumos iki sutartyje nustatyto dydžio. Teisėjų kolegija nesutinka su nurodytais apeliacinio skundo argumentais dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

51.       Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad prievolių užtikrinimo būdų pagrindinė paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių. Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai reglamentuojami CK 6.70 straipsnio 1 dalyje. Pastarojoje nurodyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Taigi, CK 6.70 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Vadinasi, šalys gali susitarti dėl aptariamoje teisės normoje nenustatyto prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo.

52.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas ir pan., gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek taip pat ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Užstatas yra vienas iš CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nenumatytų, bet įprastų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-707/2013).

53.       Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad pagal ginčo sutarties specialiosios dalies 4 punktą ir bendrosios dalies 12 punktą bei jo papunkčius atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo sutarties pasirašymo dienos sumokėti ieškovei užstatą, užtikrinantį ginčo sutarties įvykdymą (sutarties bendrosios dalies 12.1 papunktis). Sutarties bendrosios dalies 12.3 papunktyje nurodyta, kad užstatas užtikrina tinkamą nuomininkės (atsakovės) įsipareigojimų vykdymą pagal sutartį. Iš pirmiau šioje nutartyje aptartų sutarties nuostatų akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ginčo užstato paskirtis yra atsakovės prievolės pagal patalpų nuomos sutartį užtikrinimas.

54.       Pagal sutarties bendrosios dalies 12.2 papunktį užstato dydis nurodomas specialiojoje dalyje. Sutarties specialiosios dalies 4 punkte nustatyta, kad: užstato dydis – 35 343,60 Eur; atsakovė 17 671,80 Eur užstato turi pareigą sumokėti ieškovei per dešimt darbo dienų nuo sutarties pasirašymo dienos, o likusią 17 671,80 Eur dalį – per tris darbo dienas nuo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė 2019 m. gruodžio 17 d. sumokėjo ieškovei 17 671,80 Eur užstato. Šalių pasirašytame 2020 m. rugpjūčio 12 d. patalpų priėmimo–perdavimo akte nurodyta, kad, pasikeitus nuomojamų patalpų plotui, likusi užstato dalis turi būti sumokėta iki 2020 m. rugsėjo 4 d. Ieškovės parengtame ir šalių nepasirašytame papildomame susitarime prie nuomos sutarties numatyta, kad bendras užstato dydis – 35 715,42 Eur. Atsakovė neginčijo fakto, kad ji pagal nuomos sutartį turi pareigą sumokėti ieškovei iš viso 35 715,42 Eur užstatą, kuris yra trijų mėnesių nuomos mokesčio dydžio (sutarties specialiosios dalies 4 punktas). Byloje nustatyta, kad atsakovė 2019 m. gruodžio 17 d. sumokėjo ieškovei 17 671,80 Eur užstato, 2020 m. rugsėjo 4 d. – 2 000 Eur užstato, 2020 m. rugsėjo 7 d. – 1 569,29 Eur, 2020 m. rugsėjo 10 d. – 900 Eur ir 2020 m. rugsėjo 14 d. – 371,82 Eur užstato. Taigi, atsakovė ieškovei iš viso yra sumokėjusi 22 512,91 Eur užstato (17 671,80 Eur + 2 000 Eur + 1 569,29 Eur + 900 Eur + 371,82 Eur = 22 512,91 Eur). Dėl to nesumokėta užstato suma – 13 202,51 Eur (35 715,42 Eur – 22 512,91 Eur = 13 202,51 Eur). Byloje nėra ginčo, kad atsakovė nesumokėjo ieškovei 13 202,51 Eur užstato.

55.       Pirmiau šioje nutartyje minėta, kad ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei patalpas iki 2020 m. liepos 1 d. (sutarties specialiosios dalies 5 punktas). Vis dėlto ieškovė neperdavė atsakovei patalpų iki pirmiau nurodyto termino. Šalys tik 2020 m. rugpjūčio 12 d. pasirašė patalpų priėmimo–perdavimo aktą, pagal kurį ieškovė perdavė atsakovei patalpas. Dėl to atsakovė, vadovaudamasi ginčo sutarties specialiosios dalies 9 punkto 8 papunkčiu ir bendrosios dalies 5.12 papunkčiu, paskaičiavo 14 102,51 Eur baudą ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. raštu informavo ieškovę, kad įskaito priešpriešinį reikalavimą sumokėti baudą, todėl nemokės likusios užstato dalies. 

56.       CK

57.       Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Dėl to kiekvieną kartą taikant įstatyme įtvirtintas įskaitymo sąlygas, būtina įvertinti jų esmę, paskirtį ir įskaitomų reikalavimų pobūdį, kad nebūtų įskaitomi aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu reikalavimai, pavyzdžiui, tokių: dėl kurių vykdymo šalys aiškiai nėra sutarusios; kurie nėra patikimai pagrįsti, todėl yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012; 2021 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-185-701/2021 20 punktas).

58.       Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovė teigia, jog patalpos laiku neperduotos ne dėl jos, bet dėl pačios atsakovės kaltės, nes ieškovė laiku įrengė patalpas ir 2020 m. birželio 30 d. raštu informavo atsakovę, kad pasirengusi perduoti patalpas 2020 m. liepos 1 d. Atsakovės teigimu, būtent ieškovė kalta dėl to, kad laiku neperdavė atsakovei patalpų, nes iki 2020 m. liepos 1 d. tinkamai neįrengė patalpų ir vėliau taisė savo klaidas. Taigi, yra didelė tikimybė, kad dėl reikalavimo sumokėti baudą pagrįstumo gali kilti teisminis ginčas. Be to, ieškovė teisingai nurodė, kad skiriasi prievolių, t. y. atsakovės prievolės mokėti užstatą ir ieškovės prievolės mokėti baudą, pobūdis. Prievolė mokėti baudą pasibaigtų ją įvykdžius (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), o atsakovės prievolė mokėti užstatą yra tęstinio pobūdžio, ji nesibaigia atsakovei sumokėjus užstatą. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog ginčo sutartyje įtvirtintas jos įsipareigojimas užtikrinti, kad užstatas atitiktų sutartyje nustatytą dydį taikomas tik tuo atveju, jeigu nuomotoja panaudotų užstatą ar jo dalį nuomininkės neįvykdytiems įsipareigojimams dengti. Priešingai, pagal ginčo sutarties nuostatas, atsakovė turi pareigą nuolat ir bet kokiu atveju užtikrinti, kad užstatas atitiktų sutartyje nustatytą dydį. Pirmiau nurodytą aplinkybę patvirtina ginčo sutarties bendrosios dalies 12.3 papunktis, kuriame nurodyta: „Užstatas užtikrina tinkamą nuomininkės įsipareigojimų vykdymą pagal sutartį <...>. Nuomininkas įsipareigoja užtikrinti, kad <...> nuomotojui būtų sumokėtas ir visu sutarties galiojimo laikotarpiu jis nebūtų mažesnis nei numatyta specialiosiose sąlygose“. Vadinasi, jeigu užstatas ne tik dėl to, kad nuomotoja panaudotų jį nuomininkės neįvykdytiems įsipareigojimams dengti, bet taip pat ir dėl bet kokių kitų priežasčių sumažėtų, atsakovė pagal sutartį turėtų pareigą primokėti trūkstamą užstato dalį. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad net atlikus baudos įskaitymą ar dėl kitų priežasčių sumažėjus užstato dydžiui, atsakovė pagal sutartį privalo papildyti užstato sumą iki sutartyje nustatyto dydžio. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje nurodytų priežasčių negalima teigti, kad prievolės lygiavertės.

59.       Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad gali būti įskaitomas tik toks reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs, jis turi būti vykdytinas. Pirmiau šioje nutartyje minėta, kad atsakovė pagal sutarties specialiosios dalies 9 punkto 8 papunktį ir bendrosios dalies 5.12 papunktį paskaičiavo ieškovei baudą. Pastarojoje sutarties nuostatoje nurodyta: „<...> nuomotojas, pažeidęs šiame punkte nustatytus įsipareigojimus ir nustatytu terminu nepranešęs apie vėlavimą perduoti patalpas, nuomininkui pareikalavus įsipareigoja sumokėti nuomos mokesčio dydžio baudą už kiekvieną perduoti patalpas pavėluotą dieną <...>“. Vadinasi, ieškovė turi pareigą mokėti baudą tik tuo atveju, jeigu ieškovė pareikalauja tai padaryti. Be to, ginčo sutartyje nenustatytas terminas, per kurį ieškovė turi pareigą sumokėti baudą.

60.       Pagal CK 6.53 straipsnio 1 dalį, jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti. Aptariamo CK straipsnio 2 dalis papildo 1 dalį. Pastarojoje nustatyta, kad prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Tokiais atvejais prievolės įvykdymo terminas turi būti protingas ir sudaryti sąlygas skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Teisės doktrinoje pažymima, kad CK 6.53 straipsnio 2 dalis taikoma tiek, kai prievolės įvykdymo terminas nenustatytas, tiek, kai apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius tokiais atvejais gali bet kada pareikalauti įvykdyti prievolę, būtų nesąžininga ir neteisinga reikalauti, kad skolininkas ją tuojau pat įvykdytų. Dėl to aptariama norma nustato skolininkui septynių dienų terminą prievolei įvykdyti, pradedamą skaičiuoti nuo tos dienos, kai kreditorius pareikalavo įvykdyti prievolę. Septynių dienų terminas turėtų būti laikomas minimaliu, todėl kreditorius gali nustatyti ilgesnį terminą prievolei įvykdyti (Mikelėnas, V., ir kt. (autorių kolektyvas). Civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė (I). Vilnius: Justitia, 2003, p. 86, 87). 

61.       Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas pirmiau šioje nutartyje nurodyta, be kita ko, ginčo sutarties turinį, konstatuoja, kad ieškovė turėjo pareigą sumokėti baudą per ne trupesnį negu septynių dienų terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kai atsakovė pareikalautų įvykdyti prievolę. Vadinasi, atsakovė galėjo atlikti įskaitymą tik po septynių dienų nuo pareikalavimo sumokėti baudą. Vis dėlto atsakovė neįvykdė pirmiau nurodytos pareigos tam, kad galėtų atlikti įskaitymą. Priešingai negu akcentavo pirmosios instancijos teismas, atsakovė 2020 m. rugpjūčio 31 d. raštu nepareikalavo, kad ieškovė iki 2020 m. rugsėjo 4 d. sumokėtų baudą. Atsakovė aptariamame rašte nurodė: „<...> atsižvelgiant į tai, kad nuomininkė (atsakovė) iki 2020 m. rugsėjo 4 d. turi sumokėti nuomotojai (ieškovei) depozito dalį, lygią 17 671,80 Eur, nuomininkė informuoja, jog atlieka užskaitymą <...>“. Taigi, atsakovė iki įskaitymo atlikimo nepareikalavo sumokėti baudos, nenustatė ieškovei jokio termino prievolei įvykdyti, nesuteikė ieškovei galimybės ją įvykdyti, bet tik 2020 m. rugpjūčio 31 d. raštu informavo ieškovę, kad paskaičiavo 14 102,51 Eur baudą, kurią įskaito į užstatą, todėl nemokės likusios užstato dalies. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas pirmiau šioje nutartyje nurodyta, konstatuoja, kad įskaitymo atlikimo metu prievolės mokėti baudą terminas nebuvo suėjęs, todėl ji neįgijo vykdytinos prievolės teisinio statuso. Atsakovė neturėjo teisinio pagrindo atlikti įskaitymą, nes nebuvo visų CK 6.130 straipsnyje nustatytų sąlygų, būtinų įskaitymui atlikti. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje nurodytų priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinio dalį – priteisė ieškovei iš atsakovės nesumokėto užstato dalį ir delspinigius už vėlavimą sumokėti užstatą.

62.       Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

63.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad: pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo teisinius santykius; nepaisant to, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad sutartyje nurodyta konkreti fiksuota darbų kaina, vis dėlto teisingai išsprendė bylą, nes pagrįstai iš dalies tenkino ieškinį.

64.       Apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nėra pagrindu naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliaciniai skundai atmetami ir apskųstas sprendimas paliekamas nepakeistas. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

65.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

66.       Atmetus apeliacinius skundus ir įvertinus jų turinį, ieškovei ir atsakovei nepriteisiami už apeliacinius skundus jų sumokėti žyminiai mokesčiai, taip pat ieškovei nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti rengiant jos apeliacinį skundą ir atsakovei nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti rengiant atsakovės apeliacinį skundą. Atsakovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, o ieškovei – į atsakovės apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

67.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

68.       Atsakovė pateikė teismui duomenų, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 202,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, o ieškovė pateikė teismui duomenų, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 089 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą.

69.       Lietuvos statistikos departamento duomenimis, ieškovės ir atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dieną, t. y. 2022 m. liepos ir rugpjūčio mėn., galiojęs užpraėjusio ketvirčio (2022 metų pirmąjį ketvirtį) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1 729,90 Eur. Taigi, šalių prašomos priteisti išlaidos advokatų pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimus į apeliacinius skundus neviršija galiojusio maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio – 2 248,87 Eur (1 729,90 Eur x 1,3). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, įvertinus advokatų darbo ir laiko sąnaudas rengiant atsiliepimus į apeliacinius skundus, konstatuotina, kad ieškovės ir atsakovės prašomos priteisti advokatų pagalbos išlaidos yra pagrįsto ir protingo dydžio. Dėl to: atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovės priteistina 2 202,20 Eur bylinėjimosi išlaidų; atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Atlikus priešpriešinių mokėtinų sumų įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistina 1 113,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (2 202,20 Eur – 1 089 Eur = 1 113,20 Eur).

70.       Apeliacinės instancijos teismui palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, jame atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nekeičiamas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Teledema“ (juridinio asmens kodas 135989386) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Magnumo investicijos“ (juridinio asmens kodas 304612752) 1 113,20 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trylika eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. 

Teisėjai                                                                             Danguolė Martinavičienė

                                                                                             Žilvinas Terebeiza

                                                                                     Tomas Venckus