Civilinė byla Nr. e2-1087-601/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00166-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.11.4.5; 3.1.7.11; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.1.9
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 7 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ ieškinį atsakovei Birštono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos patvirtintų viešojo pirkimo sąlygų, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ieškovės procesinių dokumentų esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kautra“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą prašydama: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Birštono savivaldybės administracijos 2021 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. (6.17.)-SR-0358 „Dėl atsakymo į pretenziją“, kuriuo buvo atmesta ieškovės UAB „Kautra“ pretenzija dėl Birštono savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos 2021 m. kovo 5 d. protokolu Nr. (23.1)-VŽ-011 patvirtintų atviro konkurso būdu atliekamo tarptautinės vertės pirkimo „Keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutu Birštonas–Garliava–Kauno autobusų stotis paslaugų pirkimas“ Nr. 533293 (toliau – Pirkimas) dokumentų 55 punkto, 2 lentelės „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai“ 4 eilutės ir Techninės specifikacijos 2.5 ir 4.4 papunkčių; 2) pripažinti neteisėtais ir panaikinti Birštono savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos 2021 m. kovo 5 d. protokolu Nr.(23.1)-VŽ-011 patvirtintų Pirkimo dokumentų 55 punktą, 2 lentelės „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai“ 4 eilutę ir Techninės specifikacijos 2.5 ir 4.4 papunkčius; 3) priteisti ieškovei UAB „Kautra“ iš atsakovės Birštono savivaldybės administracijos bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovės vertinimu, Techninės specifikacijos 2.5 papunktyje numatyta sąlyga, kad vežėjams nekompensuojami nuostoliai, patirti vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus, yra ne tik socialiai neteisinga, bet ir prieštarauja asmens ir visuomenės interesų derinimo principui bei yra nesuderinta su teisės aktų nuostatomis, reguliuojančiomis nuostolių kompensavimo tvarką vežėjams. Anot ieškovės, keleivių vežimas reguliaraus vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutais dėl mažo keleivių skaičiaus paprastai būna nuostolingas, todėl savivaldybės su vežėju sudaromoje sutartyje turėtų būti numatyta galimybė kompensuoti realiai atsiradusius nuostolius, kai jie atsiranda. Ieškovės teigimu, perkančioji organizacija yra suinteresuota viešosios paslaugos gavėjams užtikrinti pigiausią bilieto kainą, tačiau visiškai ignoruoja vežėjų (operatorių) interesus ir verčia visas rizikas, kylančias iš sutarties, 10 metų laikotarpiui prisiimti paslaugos teikėjui, nors pastarieji įprastomis rinkos sąlygomis neprisiimtų arba neprisiimtų tokiu mastu ar tokiomis pačiomis sąlygomis negaudami atlygio. Juolab, kad pareiga kompensuoti nuostolius šiuo atveju kyla tiek iš Europos parlamento ir Tarybos 2007 m. spalio 23 d. Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų, kuris panaikino Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (toliau – Reglamentas), tiek iš Kelių transporto kodekso 171 straipsnio 3 dalies bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 3-457 patvirtinto Nuostolių, patirtų vykdant keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijos apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 6 punkto. O, jeigu perkančioji organizacija neketina vežėjams kompensuoti nuostolių ir visas verslo rizikas perkelia vežėjams, tai tokiu atveju, turėtų bent jau numatyti ir leisti taikyti pažangias kainodaros ir marketingo priemones.
3. Ieškovė yra įsitikinusi, kad Pirkimo dokumentų 2 lentelės „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai“ 4 eilutėje bei Pirkimo dokumentų Techninės specifikacijos 4.4 papunktyje numatyti reikalavimai transporto priemonėms, kuriomis bus teikiamos susisiekimo paslaugos, neskatina konkurencijos ir yra nesuderinami nei su Europos Sąjungos siekiais nei su bendra Lietuvos valstybės politika transporto srityje. Ieškovės nuomone, siekiant keisti autotransporto parką į netaršias ir/ar nulinės taršos transporto priemones, dalis transporto priemonių turėtų būti naujesnės nei 10 metų nuo pirmos registracijos ir šį tikslą galima pasiekti pakeitus pasiūlymų vertinimo sistemą, t. y. ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą renkant pagal kainos ir kokybės santykį. Tokiu būdu galima nustatyti kokybės parametrus, kad už atitinkamo amžiaus autobusus skiriamas konkretus balas, pvz. autobusai, kurių amžius nuo 10 iki 8 metų skiriamas 1 balas ir t. t. ir/ar papildoma balų sistema jei būtų naudojami hibridiniai ar elektra varomi autobusai. Tai skatintų ne tik konkurenciją tarp tiekėjų, bet būtų pasiekiami kiti tikslai, t. y. paslaugų kokybiškumas, teigiamas pokytis aplinkai. Tuo tarpu pagal šiuo metu patvirtintas Pirkimo sąlygas nustatyti techninio pajėgumo reikalavimai neskatina ūkio subjektų iniciatyvos naudoti pažangias technologijas, teikti paslaugas mažiausiomis sąnaudomis, kas, be kita ko, įtakoja ir 1 km įkainį.
4. Anot ieškovės, Pirkimo dokumentų 55 punkte numatyta sąlyga ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrinkti tik pagal mažiausią vieno kilometro keleivio kelionės kainą yra neteisėta, nes ne tik nepasieks viešųjų pirkimų tikslo dėl suvaržytos tiekėjų konkurencijos varžytis dėl konkuruojančių kainų, bet ir sukurs nesąžiningą pasiūlymų vertinimo sistemą. Todėl šiuo atveju tinkamiausias būdas nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą būtų dalyvių pasiūlymų vertinimas pagal kainos ir kokybės santykį, t. y. pasiūlymo ekonominį naudingumą apskaičiuoti sudedant tiekėjo pasiūlymo kainos ir kitų kriterijų balus, kurie šiuo atveju galėtų būti skiriami už tiekėjo siūlomų autobusų (kiekvieno autobuso) amžių pasiūlymo pateikimo dieną bei galimybę pasiūlyti hibridinius ir/ar elektra varomus autobusus. Be to, toks pasiūlymų vertinimo būdas leistų užtikrinti ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 55 straipsnio 2 dalies, reikalaujančios, kad bent 30 procentų visų perkančiosios organizacijos per kalendorinius metus atliekamų supaprastintų (išskyrus mažos vertės) ir tarptautinės vertės pirkimų turi būti atliekami, ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenkant ne tik pagal kainos kriterijų, įgyvendinimą.
II. Atsakovės procesinių dokumentų esmė
5. Atsakovė Birštono savivaldybės administracija prašo civilinę bylą nutraukti arba ieškovės UAB „Kautra“ ieškinį atmesti bei priteisti iš UAB „Kautra“ atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė taip pat prašo skirti ieškovei dviejų tūkstančių eurų baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovei.
6. Atsakovė yra įsitikinusi, kad civilinė byla turi būti nutraukta, kadangi yra įsiteisėjęs Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1730-924/2020, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Be to, ieškovė, aptarnaujanti ginčo maršrutą dar nuo 2014 metų, net ir pasibaigus 2014 metų sutarčiai, siekdama kuo ilgiau aptarnauti šį maršrutą pagal papildomus susitarimus, visais įmanomais būdais siekia vilkinti Pirkimo procedūras, tame tarpe ir reikšdama tapatų ieškinį, nors žino, kad visi jos reikalavimai jau buvo atmesti. Todėl toks jos elgesys turėtų būti teismo ex officio įvertintas nagrinėjamos bylos kontekste kaip piktnaudžiavimas procesu. Tačiau, jeigu civilinė byla vis dėlto nebus nutraukta, atsakovės įsitikinimu, ieškinys turi būti pripažintas nepagrįstu, kadangi ginčijamos Pirkimo sąlygos yra teisėtos ir pagrįstos, be to, ieškovė nenurodė kaip Pirkimo sąlygos pažeidžia jos teises ir interesus.
7. Anot atsakovės, ieškovė, teigdama, jog vežėjų galimus nuostolius iš keleivių pervežimo organizavimo įprastinėmis komercinės veiklos sąlygomis turi prisiimti perkančioji organizacija, o ne šią ekonominę veiklą vykdantys verslininkai, nenurodė nė vieno teisės akto, kuriame būtų nurodoma tokia perkančiosios organizacijos prievolė. Pagal Birštono savivaldybės tarybos 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. TS-135 patvirtinto Nuostolių, patirtų vykdant keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijos apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punktą savivaldybė yra prisiėmusi pareigą kompensuoti vežėjų nuostolius tik, kai maršrutai visuomenei yra būtini. Tuo tarpu maršrutas Birštonas–Prienai–Garliava–Kauno autobusų stotis šiuo metu nėra pripažintas būtinu visuomenei, todėl ir vežėjų nuostoliai šiuo atveju negali būti kompensuojami. Juolab, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog ginčo maršrutas apskritai yra nuostolingas ir dėl to ji negali pateikti savo pasiūlymo. Kita vertus, Pirkimo dokumentais atsakovė kaip tik ir siūlo tiekėjams sudaryti sutartis be nuostolių kompensavimo ir šalių susitarimu prisiimti galimų nuostolių atsiradimo riziką, pagal tai koreguojant savo pasiūlymų kainą, t. y. tiekėjai savo pasiūlymus teikia laisva valia, natūraliomis rinkos sąlygomis. Tiekėjai, kuriems nuostolių prisiėmimo rizika yra nepriimtina, yra laisvi pasiūlymų neteikti ir viešajame pirkime nedalyvauti, arba patys nusistatyti kiekvienam tiekėjui reikalingą rizikos valdymo įkainį, pateikdami šią tiekėjo riziką adekvačiai kompensuojančius pasiūlymus.
8. Atsakovė nesutinka ir su ieškovės reikalavimais panaikinti Pirkimo sąlygas dėl nustatytų reikalavimų autobusams, kadangi nustatyti minimalūs techniniai reikalavimai, priešingai nei teigia ieškovė, labiau prisideda prie konkurencijos skatinimo, nei ją mažina. Tuo labiau, kad Pirkimo sąlygos nedraudžia tiekėjams siūlyti aukštesnius techninius parametrus atitinkančius autobusus susisiekimo paslaugoms teikti. Taigi, ieškovė ieškinyje nepagrindė, kodėl Pirkimo dokumentai turi numatyti naujoviškų technologijų naudojimą ir negali numatyti tradicinių technologijų, jei tokia būtinybė nėra įtvirtinta jokiuose teisės aktuose. Ieškovė taip pat nepagrindė, kodėl reikalavimas dėl naujoviškų technologijų naudojimo, neįsigaliojus naujoviškų technologijų taikymą numatantiems teisės aktams, turi būti atsakovės prievolė, o ne teisė. Ieškovė nepagrindė ir to, kas jai pačiai be Pirkimo dokumentų pakeitimo trukdo naudoti pažangesnes transporto priemones, kurių eksploatavimo sąnaudos (savikaina) bus mažesnės ir, įvertinant šias savo galimybes, pateikti konkurencingesnį negu kitų tiekėjų pasiūlymą. Ieškovė nepagrindė, kodėl esamomis Pirkimo dokumentų formuluotėmis nebus užtikrintas mažiausių sąnaudų principas ir kodėl nebus užtikrinta tiekėjų konkurencija. Ieškovei neįrodžius ir net nepagrindus savo ieškinio pagrindo, toks ieškinys negali būti tenkinamas. Juolab, kad, atsakovės manymu, ieškovės ieškinys apskritai turėtų būti nenagrinėjamas, nes ji nenurodė ir nepagrindė kaip reikalavimų dėl hibridinių ar elektrinių ar naujesnių negu 10 m. amžiaus transporto priemonių naudojimo netaikymo yra pažeidžiamos pačios ieškovės teisės.
9. Atsakovė laiko nepagrįstais ieškovės argumentus dėl pasiūlymų vertinimo būdo pakeitimo. Atsakovės įsitikinimu, Pirkimo dokumentuose esant nustatytam minimaliam tiekėjų siūlomų autobusų amžiui, autobusų tipams, klasėms (t. y. perkamų paslaugų standartams esant įtvirtintiems teisės aktais), ieškovės procesiniuose dokumentuose keliami reikalavimai dėl papildomų kokybės kriterijų taikymo iš esmės yra reikalavimas dėl „užsimaskavusių“ pinigų (paslaugos branginimo), kas neatitinka perkančiosios organizacijos tikslų. Taigi, ieškovei nepaaiškinant, kodėl jos siūlomų autobusų kokybė būtų išskirtinė, palyginus su kitais teisės aktų nustatytus standartus atitinkančiais autobusais, ir kodėl atsakovė privalo keisti Pirkimo sąlygas, ieškovės reikalaujamas kainos ir kokybės santykiu grindžiamas pasiūlymų vertinimas turėtų būti pripažintas pernelyg abstrakčiu ir dėl to nepagrįstu.
III. Kitų proceso dalyvių procesinių dokumentų esmė
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
12. Perkančioji organizacija Birštono savivaldybės administracija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2020 m. birželio 6 d. buvo paskelbusi tarptautinės vertės atvirą konkursą „Keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutu Birštonas–Prienai–Garliava–Kauno autobusų stotis paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 491011. Tačiau Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2020 m. spalio 29 d., priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1730-924/202, buvo nuspręsta pirkimo Nr. 491011 procedūras nutraukti, pripažinus neteisėtu ir panaikinus pirkimo Techninės specifikacijos 4.4 papunktį.
13. Patikslinusi pirkimo sąlygas, Birštono savivaldybės administracija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2021 m. kovo 10 d. paskelbė naują atvirą tarptautinį konkursą „Keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutu Birštonas–Prienai–Garliava–Kauno autobusų stotis paslaugų pirkimas“ Nr. 533293.
14. Ieškovė UAB „Kautra“ 2021 m. kovo 19 d. perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją, kuria, be kita ko, prašė panaikinti pirkimo dokumentus, kaip pažeidžiančius bendruosius VPĮ principus (proporcingumo, lygiateisiškumo, konkurencijos) bei teisės aktų nuostatas, kurios reglamentuoja nuostolių, patirtų vykdant viešųjų paslaugų (keleivių vežimo) įsipareigojimus, kompensavimą arba pakeisti Pirkimo sąlygas, t. y.: (i) pakeisti Pirkimo dokumentų Techninės specifikacijos 2.5 papunktį bei atitinkamai Pirkimo sutarties projektą, nustatant, kad vežėjui nuostoliai vykdant viešųjų paslaugų sutartį kompensuojami teisės aktų nustatyta tvarka; (ii) pakeisti Pirkimo dokumentų 2 lentelės „Techniniai ir profesiniai pajėgumai“ 4 eilutę ir Pirkimo dokumentų Techninės specifikacijos 4.4 papunktį dėl reikalavimų transporto priemonėms, t. y., nustatyti, kad dalis (perkančios organizacijos nustatomas skaičius) atitinkamos kategorijos autobusų būtų kur kas naujesni nei 10 metų po pirmos registracijos, hibridiniai arba būtų elektra varomi; (iii) pakeisti Pirkimo dokumentus dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo kriterijaus, numatant, kad dalyvių neatmesti pasiūlymai vertinami pagal kainos ir kokybės santykį.
15. Atsakovė 2021 m. kovo 26 d. raštu Nr. (6.17.)-SR-0358 „Dėl atsakymo į pretenziją“ informavo ieškovę, kad jos pretenzija yra tenkinama iš dalies, tačiau dėl šio sprendimo 14 punkte nurodytų reikalavimų pretenzija buvo atmesta. Perkančioji organizacija, būdama įsitikinusi, kad Pirkimo dokumentų 2 lentelės „Techniniai ir profesiniai pajėgumai“ 4 eilutėje bei Techninės specifikacijos 2.5 ir 4.4 papunkčiuose nustatyti reikalavimai nedaro jokios įtakos UAB „Kautra“ galimybei dalyvauti Pirkime, nusprendė šių reikalavimų nekeisti. Be to, perkančioji organizacija, pasinaudodama jai įstatymo suteikta teise pačiai pasirinkti jai labiausiai tinkantį pasiūlymų vertinimo kriterijų atitinkamame pirkime, atsižvelgdama į konkretaus pirkimo pobūdį, sudėtingumą ir kt., priėmusi sprendimą nekeisti kokybės reikalavimų autobusams, taip pat nusprendė nekeisti ir pasiūlymų vertinimo kriterijų.
16. Ieškovė nagrinėjamoje civilinėje byloje siekia, kad būtų pripažinti neteisėtais ir panaikinti Pirkimo dokumentų 55 punktas, 2 lentelės „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai“ 4 eilutė ir Techninės specifikacijos 2.5 ir 4.4 papunkčiai. Ieškovės nuomone, taip pat būtina pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2021 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. (6.17.)-SR-0358 „Dėl atsakymo į pretenziją“, kuriuo buvo atmesta ieškovės UAB „Kautra“ pretenzija dėl minėtų Pirkimo dokumentų nuostatų. Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimais, laiko juos nepagrįstais. Be to, atsakovės nuomone, civilinė byla apskritai turėtų būti nutraukta dėl pareikšto ieškinio tapatumo civilinėje byloje Nr. e2-1730-924/2020 išnagrinėtam ieškiniui, o ieškovei turėtų būti paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesu. Taigi, ginčas šioje byloje iš esmės yra kilęs dėl perkančiosios organizacijos atsisakymo patikslinti (papildyti) Pirkimo sąlygų reikalavimus trimis aspektais: (i) dėl atsisakymo kompensuoti vežėjų patirtus nuostolius; (ii) dėl atsisakymo Pirkimo sąlygose numatyti, jog dalis atitinkamos kategorijos autobusų būtų naujesni negu 10 metų po pirmos registracijos, hibridiniai arba varomi elektra ir pan.; (iii) dėl atsisakymo ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrinkti ne tik pagal mažiausio įkainio kriterijų, bet ir pagal kokybės kriterijus. Tačiau prieš pasisakydamas dėl minėtų aspektų, teismas sprendime pirmiausia vertins ar nėra pagrindo civilinę bylą nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 3 punkto pagrindu ir, ar nėra pirkimo procedūrų vilkinimo požymių.
V. Teisiniai argumentai ir išvados
Dėl ieškinių tapatumo
17. Atsakovė yra įsitikinusi, kad civilinė byla turi būti nutraukta, kadangi yra įsiteisėjęs Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1730-924/2020, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tačiau teismas su šiais argumentais negali sutikti.
18. Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-1730-924/2020 buvo nagrinėjami du ieškiniai dėl perkančiosios organizacijos Birštono savivaldybės administracijos Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2020 m. birželio 6 d. paskelbto tarptautinės vertės atviro konkurso „Keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutu Birštonas–Prienai–Garliava–Kauno autobusų stotis paslaugų pirkimas“, kuriam suteiktas Nr. 491011, sąlygų teisėtumo. Ieškovė UAB „Kautra“ pareikštu ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Birštono savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą nenagrinėti ieškovės UAB „Kautra“ 2020 m. liepos 31 d. pretenzijos, o taip pat – pripažinti neteisėtomis pirkimo Nr. 491011 sąlygų 54 punkte bei Techninės specifikacijos 2.5, 4.4 ir 6.1 papunkčiuose įtvirtintas sąlygas ir jas panaikinti. Ieškovė UAB „Transrevis“ toje pačioje byloje ieškiniu prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovės 2020 m. birželio 30 d. paaiškinimų atsakymus į 3–10, 13 klausimus, o taip pat – pirkimo Nr. 491011 sąlygų 12 punktą, 54 punktą, Techninės specifikacijos 1 punktą, 2.3 papunktį, 2.5 papunktį, 4.4 papunktį, kiek šių sąlygų neteisėtumas išplaukia iš šių sąlygų paaiškinimų neteisėtumo, ir ex officio spręsti dėl pirkimo Nr. 491011 dokumentų teisėtumo ir nutraukimo.
19. Iš minėtos civilinės bylos matyti, kad ieškovė UAB „Kautra“ kvestionavo pirkimo Nr. 491011 sąlygas, be kita ko, dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, dėl visų galimų nuostolių vežėjams kompensavimo ir dėl reikalavimų autobusams nustatymo tuo aspektu, kad pirkimo sąlygose nustatytas tik maksimalus autobuso amžius, tačiau neatsižvelgiama į jų kokybės, techninių privalumų, aplinkosaugos charakteristikos, efektyvumo ir pan. kriterijus. Tuo tarpu UAB „Transrevis“ siekė, kad pirkimo sąlygose būtų numatytas išlaidų, susijusių su įvažiavimu į Kauno autobusų stoties teritoriją, taip pat nulinės ridos išlaidų kompensavimas, kad būtų padidintas maksimalus autobusų amžius nuo 5 iki 10 metų, kad būtų pateikta papildoma informacija, būtina apskaičiuoti vieno keleivio vieno kilometro vežimo įkainį, kad būtų paaiškinta kokios konkrečios transporto priemonės pagal pirkimo dokumentuose nurodytą skirstymą bus laikomos lygiavertėmis numatytoms Techninės specifikacijos 4.4 papunktyje.
20. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 14 d. sprendimu, priimtu minėtoje civilinėje byloje: (i) nutraukė bylos dalį pagal ieškovės UAB „Kautra“ ieškinį dėl pirkimo sąlygų teisėtumo ir pretenzijos nenagrinėjimo, konstatavęs, kad ieškovė UAB „Kautra“ nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, t. y. neginčijo paskelbtų pirkimo sąlygų, pareikštu ieškiniu neskundė perkančiosios organizacijos veiksmų dėl atsisakymo pakeisti Pirkimo sąlygas, ir šia tvarka pasinaudoti jau nebegalima; (ii) tenkino iš dalies ieškovės UAB „Transrevis“ ieškinį, t. y. pripažino neteisėtu ir panaikino pirkimo Nr. 491011 Techninės specifikacijos 4.4 papunktį, ta apimti, kuria nustatytas reikalavimas, kad autobusai pasiūlymo pateikimo dieną būtų ne senesni kaip 5 metų, o kitoje dalyje UBA „Transrevis“ ieškinį atmetė; (iii) nutraukė pirkimo Nr. 491011 procedūras.
21. CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas vienas civilinės bylos nutraukimo pagrindų: teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinio teismo sprendimo) teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys pasireiškia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų. Materialieji teismo sprendimo padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys negali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata poveikis. Antra, teismo sprendimas gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas kitoje civilinėje byloje, tai yra pozityvusis res judicata poveikis (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs CPK 293 straipsnio 3 punkto aiškinimo bei taikymo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013; kt.) ir išskyręs tokias pagrindines taisykles: pirma, šiuo pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą; antra, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020 17 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sprendžiant dėl ginčo šalių (ne)tapatumo esminę reikšmę turi ir dėl to turi būti vertinamas ne ginčo šalių formalus procesinis statusas, bet materialiojo teisinio santykio, kurio dalyviai buvo asmenys, kurių ginčą sprendė teismas, (ne)tapatumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021, 42 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tuo tarpu reikalavimo tapatumas yra apibrėžiamas pagal šio reikalavimo dalyką ir faktinį pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais, t. y. sprendžiant dėl ieškinių (ne)tapatumo, turi būti vertinama pareikšto ieškinio esmė, turinys bei tikslai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011 ir joje nurodomą kasacinio teismo praktiką). Naujas ieškinys yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020, 20 punktas).
23. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti ieškinių tapatumą. Nors civilinėje byloje Nr. e2-1730-924/2020 teismas nagrinėjo tos pačios perkančiosios organizacijos analogiško viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo ir pagrįstumo klausimus, tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju sutampa ginčo šalys. Kaip minėta šio sprendimo 20 punkte, nagrinėjamu atveju civilinė byla Nr. e2-1730-924/2020 buvo išnagrinėta tik pagal ieškovės UAB „Transrevis“ ieškinį, t. y. pagal UAB „Transrevis“ ieškinio dalyką ir pagrindą. Tuo tarpu bylos dalis pagal ieškovės UAB „Kautra“ ieškinį dėl pirkimo sąlygų teisėtumo ir pretenzijos nenagrinėjimo, buvo nutraukta. Taigi, minėtoje civilinėje byloje teismas sprendimą priėmė tik pagal ieškovės UAB „Transrevis“ ieškinio argumentus bei reikalavimus, kas reiškia, kad nesutampa ginčo šalys, t. y. neegzistuoja vienas iš trijų būtinų kriterijų ieškinių tapatumo faktui konstatuoti.
24. Kita vertus, ginčo dalykas taip pat nesutampa, t. y. nors UAB „Kautra“ šiuo atveju kvestionuoja, be kita ko, Techninės specifikacijos 2.5 ir 4.4 papunkčius, kaip ir ieškovė UAB „Transrevis“ civilinėje byloje Nr. e2-1730-924/2020, taip pat ginčija kainodarą, kitus reikalavimus autobusams, tačiau šiuo atveju ginčo pagrindas skiriasi. Techninės specifikacijos 2.5 papunktis kvestionuojamas tuo aspektu, kad apskritai nėra numatytas nuostolių kompensavimas tiekėjams (ne tik išlaidų, susijusių su įvažiavimu į Kauno autobusų stoties teritoriją, taip pat nulinės ridos išlaidų kompensavimas, kaip kad buvo nagrinėjama civilinėje byloje Nr. e2-1730-924/2020). Tuo tarpu Techninės specifikacijos 4.4 papunktis civilinėje byloje Nr. e2-1730-924/2020 buvo pripažintas neteisėtu ir dėl to pirkimas buvo nutrauktas, t. y. ginčo Pirkime buvo pakeista šios sąlygos formuluotė atsižvelgiant į teismo išaiškinimą. Juolab, kad šiuo atveju kvestionuojama sąlyga dėl reikalavimų autobusams nustatymo tuo aspektu, kad pirkimo sąlygose nustatytas tik maksimalus autobuso amžius (10 metų), tačiau neatsižvelgiama į jų kokybės, techninių privalumų, aplinkosaugos charakteristikos, efektyvumo ir pan. kriterijus, kai civilinėje byloje Nr. e2-1730-924/2020 teismas pripažino, jog nustatytas reikalavimas autobuso amžiui (5 metai) yra neproporcingas. Be to, teismas civilinėje byloje Nr. e2-1730-924/2020 pripažino, kad nustatyta kainodara yra aiški ir nedviprasmiška, neribojanti konkurencijos bei nesudaranti skirtingų sąlygų tiekėjams dalyvauti pirkime, taip pat nenustato per didelės rizikos pirkimo vykdytojui dėl sutarties kainos galimo padidėjimo, užtikrina racionalų lėšų panaudojimą ir pirkimų principų laikymąsi. Tačiau teismas minėtoje byloje nesprendė tikslingumo ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą Pirkime išrinkti ne tik pagal mažiausio įkainio kriterijų, bet ir pagal kokybės kriterijus (ko siekia ieškovė UAB „Kautra“ šioje byloje). Taigi, apibendrinant konstatuotina, kad byloje nėra nustatytas ieškinių tapatumo faktas, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimą nutraukti civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.
Dėl ieškovės siekio vilkinti pirkimo procedūras
25. Atsakovė reikalauja skirti baudą ieškovei CPK 95 straipsnio pagrindu, 50 proc. šios baudos skiriant atsakovei, kadangi ieškovė visais įmanomais būdais siekia vilkinti pirkimo procedūras, tame tarpe ir reiškiant tapatų ieškinį.
26. CPK 95
straipsnyje yra reglamentuotos ne tik piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, bet ir piktnaudžiavimo pripažinimo pagrindai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). 27. Teismas, išnagrinėjęs atsakovės argumentus, nenustatė pagrindų, kad ieškovė piktnaudžiavo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis. Priešingai, ieškovė, naudodamasi jai suteiktomis teisėmis, turi teisę reikšti ieškinį, o vien tik jos nurodomų aplinkybių įvertinimas nesuponuoja išvados dėl ieškovės galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl skirti baudą netenkinamas.
Dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo
28. Viešųjų pirkimų teisiniu reglamentavimu siekiama užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų ir projekto konkursų atlikimą (VPĮ 1 straipsnio 1 dalis). Efektyvaus viešųjų pirkimų vykdymo tikslas neatsiejamas nuo racionalaus lėšų panaudojimo principo (VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pateikia visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras (VPĮ 35 straipsnio 1 dalis). Pirkimo dokumentuose, be kita ko, turi būti nurodyta prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai (VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi VPĮ nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis),
29. Kasacinis teismas, aiškindamas pirkimo objektui keliamų reikalavimų nustatymą reglamentuojančias teisės normas, yra išaiškinęs, kad perkančiosioms organizacijoms pripažįstama teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą, tačiau ši jos diskrecija yra ribojama viešųjų pirkimų principų, kurie negali būti pažeisti, taip pat draudimo dirbtinai riboti konkurenciją bei VPĮ nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017). Taigi perkančiosios organizacijos, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų ir laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, jog šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija. Tik taip veikdamos perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).
30. Ieškovė kvestionuoja Techninės specifikacijos 2.5 papunktyje numatytą sąlygą, kad „vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus vežėjui nuostoliai nekompensuojami“. Ieškovės nuomone, tokia sąlyga, yra ne tik socialiai neteisinga, bet ir prieštarauja asmens ir visuomenės interesų derinimo principui bei yra nesuderinta su teisės aktų nuostatomis, reguliuojančiomis nuostolių kompensavimo tvarką vežėjams. Tačiau teismas su šiais argumentais neturi pagrindo sutikti.
31. Pirmiausia, nei Reglamentas, nei Kelių transporto kodekso 171 straipsnio 3 dalis ar Aprašo 6 punktas neįpareigoja perkančiąją organizaciją kompensuoti vežėjų patirtus nuostolius. Ieškovės nurodytas Reglamento preambulės 5 punktas kalba apie galimą kompetentingų institucijų įsikišimą tik tais atvejais kai atitinkamos vidaus keleivinio transporto paslaugos „negali būti teikiamos kaip komercinės paslaugos“. Reglamento 1 straipsnyje yra nurodoma, jog „Šio reglamento tikslas – nustatyti, kaip kompetentingos institucijos, laikydamosi Bendrijos teisės nuostatų, gali veikti viešojo keleivinio transporto srityje, siekdamos užtikrinti bendrus ekonominius interesus tenkinančių paslaugų teikimą, kad tų paslaugų būtų daugiau, jos būtų saugesnės, kokybiškesnės ir pigesnės nei jas teikiant įprastinėmis rinkos sąlygomis“. Kelių transporto kodekso 171 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „Viešųjų paslaugų sutarčių turinį, trukmę, jų sudarymo sąlygas ir tvarką, vežėjų nuostolių, patirtų vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijai apskaičiuoti taikomas taisykles nustato Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007. Nuostolių, patirtų vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijos apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija pagal Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 priede išdėstytas taisykles“. Aprašo 6 punkte įtvirtinta, kad „Vežėjų patirti nuostoliai kompensuojami iš savivaldybių biudžetų pagal viešųjų paslaugų teikimo sutartis, sudarytas tarp vežėjų ir kompetentingų įstaigų. Pagal šias sutartis vežėjai, pasibaigus ataskaitiniam kalendoriniam mėnesiui, iki kito mėnesio 20 dienos pateikia kompetentingoms įstaigoms patirtų nuostolių, susidariusių dėl keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų reguliaraus susisiekimo maršrutuose teikimo, ataskaitas pagal 1 ir 2 priedus. Kartu su šiomis ataskaitomis vežėjai turi pateikti kompetentingoms įstaigoms įmonės vadovo ir vyriausiojo finansininko parašais patvirtintas pažymas apie šios tvarkos II skyriuje pateiktos formulės sudedamųjų dalių (R, R(n), M, M(0), S, P, A, r) reikšmes, nurodydami, kaip kiekviena iš šių reikšmių buvo nustatyta arba apskaičiuota, ir sąskaitą faktūrą“. Taigi, kaip teisingai pažymėjo atsakovė, tik išnaudojus įprastinių rinkos sąlygų galimybes kompetentingoms institucijoms yra leidžiama kištis į natūralią ūkio subjektų konkurenciją ir kompensuoti viešųjų paslaugų operatoriams patirtas sąnaudas ir (arba) suteikti išimtines teises. Iš esmės, kad jokie teisės aktai neįpareigoja perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose įtvirtinti sąlygą dėl galimų nuostolių kompensavimo, yra konstatavęs ir Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 14 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-1730-924/2020.
32. Be to, Birštono savivaldybės taryba 2019 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. TS-104 patvirtino visuomenei būtinų vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutų sąrašą, į kurį 4 punktu buvo įtrauktas 152-asis maršrutas Birštonas–Prienai–Garliava–Kauno AS. Birštono savivaldybės tarybos 2020 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. TS-86 buvo pripažinti netekusiu galios Birštono savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. TS-104 „Dėl vietinių (priemiestinių) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutų pripažinimo visuomenei būtinais ir nuostolių kompensavimo“ priedo 4 punktas. Taigi, Birštono savivaldybės taryba nėra pripažinusi maršruto: Birštonas–Prienai–Garliava–Kauno autobusų stotis visuomenei būtinu, ir to, kad nuostoliai vežėjui būtų kompensuojami.
33. Kita vertus, sutiktina su atsakove, kad iš Pirkimo dokumentų turinio akivaizdu, jog tiekėjams yra sudaryta laisvė patiems įsivertinti visas galimas rizikas, tame tarpe ir dėl nuostolių atsiradimo, ir pasiūlyti tokią kainą Pirkime, kuri atitiktų visus jų lūkesčių ir kompensuotų visas galimas rizikas. O tiekėjai, kuriems nuostolių prisiėmimo rizika yra nepriimtina, yra laisvi pasiūlymų neteikti ir viešajame pirkime nedalyvauti, arba patys nusistatyti kiekvienam tiekėjui reikalingą rizikos valdymo įkainį, pateikdami šią tiekėjo riziką adekvačiai kompensuojančius pasiūlymus. Teismo vertinimu, ginčijama Pirkimo sąlyga yra aiški, vienoda visiems tiekėjams, pagal ją tiekėjai gali tinkamai suformuluoti ir pateikti perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančius pasiūlymus, o perkančioji organizacija juos vienodai įvertinti. Taigi, teismas nenustatė, kad dėl paskelbtos sąlygos, numatytos Techninės specifikacijos 2.5 papunktyje, tiekėjams sutarties vykdymas būtų tiek rizikingas, kad jie negalėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančio pasiūlymo. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad ginčijama sąlyga yra teisėta ir pagrįsta.
34. Ieškovė taip pat tvirtina, kad Pirkimo dokumentų 2 lentelės „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai“ 4 eilutėje bei Pirkimo dokumentų Techninės specifikacijos 4.4 papunktyje numatyti reikalavimai transporto priemonėms, kuriomis bus teikiamos susisiekimo paslaugos, neskatina konkurencijos ir yra nesuderinami nei su Europos Sąjungos siekiais nei su bendra Lietuvos valstybės politika transporto srityje. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti ir su šiais ieškovės argumentais.
35. Pažymėtina, kad Pirkimo dokumentų 2 lentelės „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai“ 4 eilutėje numatyta, kad „Tiekėjas turi nuosavybės teise arba nuomojasi (ar kitais pagrindais naudoja) pirkimo sutarčiai vykdyti reikiamą kiekį transporto priemonių, t. y. ne mažiau nei 3 vienetus mažos talpos autobusus, kuriuose (kiekviename) sėdimų vietų yra ne mažiau kaip 16, neįskaitant vairuotojo, ne mažiau kaip 22 vietų bendros talpos ir kurie atitinka M2 CU (M2CA*) arba M2 CV (M2 CE*) klases, ne mažiau nei 3 vienetus vidutinės talpos autobusus, kuriuose (kiekviename) sėdimų vietų yra ne mažiau kaip 23, neįskaitant vairuotojo, ne mažiau kaip 30 vietų bendros talpos ir kurie atitinka M3CI (M3CA*) arba M3CM (M3 CE*) klases. Autobusai turi būti techniškai tvarkingi, kurie visu sutarties įgyvendinimo laikotarpiu būtų ne senesni kaip 10 metų ir atitikti ne žemesnį, kaip Euro 5 standartą.*klasės atitiktys pagal 2011 m. liepos 14 d. Europos Komisijos reglamentą (ES) Nr. 678/2011“. Tuo tarpu Techninės specifikacijos 4.4. papunktyje įtvirtinta, kad „Paslaugų teikimo laikotarpiu Vežėjas privalės turėti nuosavybės teise arba nuomotis (ar kitais pagrindais naudoti) pirkimo sutarčiai vykdyti reikiamą kiekį transporto priemonių, t. y. ne mažiau nei 3 vienetus mažos talpos autobusus, kuriuose (kiekviename) sėdimų vietų yra ne mažiau kaip 16, neįskaitant vairuotojo, ne mažiau kaip 22 vietų bendros talpos ir kurie atitinka M2 CU (M2CA*) arba M2 CV (M2 CE*) klases, ne mažiau nei 3 vienetus vidutinės talpos autobusus, kuriuose (kiekviename) sėdimų vietų yra ne mažiau kaip 23, neįskaitant vairuotojo, ne mažiau kaip 30 vietų bendros talpos ir kurie atitinka M3CI (M3CA*) arba M3CM (M3CE*) klases. Autobusai turi būti techniškai tvarkingi, kurie visu sutarties įgyvendinimo laikotarpiu būtų ne senesni kaip 10 metų ir atitikti ne žemesnį, kaip Euro 5 standartą. *klasės atitiktys pagal 2011 m. liepos 14 d. Europos Komisijos reglamentą (ES) Nr. 678/2011“. Taigi, nei nurodytose, nei kitose Pirkimo sąlygose nėra draudžiama teikti paslaugas bet kokiais Techninėje specifikacijoje nurodytą klasę ir talpą atitinkančiais autobusais, nėra apribojimų dėl transporto priemonių kuro rūšies ar naujesnių ar pažangesnių, negu reikalaujama, transporto priemonių naudojimo. Taip pat nėra jokių ribojimų ieškovei naudoti hibridines ar elektrines transporto priemones, jei jos atitiks talpos, klasės ir amžiaus reikalavimus.
36. Priešingai, kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, nepagrįstai riboja jų konkurenciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011; kt.). Teismas šiuo atveju pritaria atsakovės nuomonei, kad prie tiekėjų konkurencijos skatinimo labiau prisideda minimalūs techniniai reikalavimai, negu ieškovės reikalaujamas išsamus naudojamų transporto priemonių aprašymas, kuro rūšies, keliamo triukšmo lygio ir pan. reikalavimų nustatymas, kitų sudėtingų kriterijų taikymas.
37. Be to, Pirkimo dokumentuose nustatyti reikalavimai autobusams neprieštarauja ir galiojantiems teisės aktams. Tai, kad Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės politika yra orientuota į netaršias ir/ar nulinės taršos transporto priemones, nepaneigia šio siekio atsakovės suformuluotos Pirkimo sąlygos. Tiekėjai, kaip minėta turi teisę siūlyti naujesnes ir pažangesnes, negu reikalaujama, transporto priemones, taip prisidėdami prie Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės politikos įgyvendinimo.
38. Ieškovės nuomone, Pirkimo dokumentų 55 punkte numatyta sąlyga ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrinkti tik pagal mažiausią vieno kilometro keleivio kelionės kainą, taip pat yra neteisėta, nes ne tik nepasieks viešųjų pirkimų tikslo dėl suvaržytos tiekėjų konkurencijos varžytis dėl konkuruojančių kainų, bet ir sukurs nesąžiningą pasiūlymų vertinimo sistemą. Tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su šiais argumentais.
39. Pažymėtina, kad Pirkimo sąlygų 55 punkte įtvirtinta, jog „Komisija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal mažiausią vieno kilometro keleivio kelionės kainą“. Taigi, perkančioji organizacija nusprendė, jog naudingiausias ir jos poreikius geriausiai atitinkantis pasiūlymas yra toks, kurio kaina yra mažiausia. Todėl vien ta aplinkybė, jog ieškovė galimai galėtų pasiūlyti paslaugų teikimui naujesnius autobusus, tačiau dėl nustatyto kainos kriterijaus ji negalėtų pasiūlyti konkurencingos kainos, nepaneigia perkančiajai organizacijai suteiktos diskrecijos konkrečiu atveju spręsti, kokie objektyvūs, dirbtinai konkurencijos neribojantys pasiūlymų vertinimo kriterijai konkrečiu atveju leistų perkančiajai organizacijai įsigyti jos poreikius geriausiai atitinkantį pirkimo objektą.
40. Kiti proceso dalyvių nurodyti argumentai įtakos teisingam bylos išsprendimui neturi, todėl teismas plačiau dėl kitų argumentų nepasisako.
Dėl sprendimo atmesti ieškovės pretenziją
41. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose taip pat prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2021 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. (6.17.)-SR-0358 „Dėl atsakymo į pretenziją“, kuriuo buvo atmesta ieškovės UAB „Kautra“ pretenzija dėl Pirkimo dokumentų 55 punkto, 2 lentelės „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai“ 4 eilutės ir Techninės specifikacijos 2.5 ir 4.4 papunkčių. Tačiau toks reikalavimas negali būti vertinamas kaip savarankiškas ieškinio reikalavimas. Tiekėjo pretenzija ir perkančiosios organizacijos sprendimas dėl pareikštos pretenzijos yra ginčo sprendimo proceso dalis (privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme stadija); sprendimas atmesti tiekėjo pretenziją materialinių teisinių padarinių tiekėjui nesukelia, t. y. užtikrina tik jo teisę perkelti ginčą dėl perkančiosios organizacijos sprendimų ir kitų veiksmų teisėtumo į teismą.
42. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką ieškinio reikalavimas dėl tiekėjo pretenzijos atmetimo nėra savarankiškas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką; viešųjų pirkimų ginčuose teismui pripažinus ieškovo pagrindinio reikalavimo pagrįstumą ir tenkinus ieškinį ar jo dalį, perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais tiekėjo pretenzija buvo atmesta, netenka teisinės reikšmės ir teismui nereikia dėl jų atskirai spręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017; 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bylos dalis dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti UAB „Kautra“ pretenziją, nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Dėl bylos baigties, bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemonių
43. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju ieškovė byloje neįrodė, jog ginčijamos Pirkimo sąlygos pažeidžia viešųjų pirkimų skaidrumo, proporcingumo ir kitus principus, neužtikrina sąžiningos konkurencijos ir neleidžia pasiekti Pirkimo tikslą. Todėl ieškovės UAB „Kautra“ ieškinys, pareikštas atsakovei Birštono savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo yra atmetamas visa apimtimi.
44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į bylos baigtį, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93, 98 straipsniai).
45. Atsakovė Birštono savivaldybės administracija prašo priteisti 3 815,53 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš kurių 1 890,00 Eur (be PVM) sudaro išlaidos už atsiliepimo į ieškinį rengimą, 140,00 Eur (be PVM) už atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutarties rengimą, 1 120,00 Eur (be PVM) už tripliko rengimą bei 4,03 Eur (PMV 0 Eur) išlaidų ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentams įsigyti. Atsakovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus: 2021 m. gegužės 4 d. paslaugų, suteiktų klientui, laiko apskaitos lentelę, 2021 m. gegužės 4 d. sąskaitą išlaidų kompensavimui Nr. 1, 2021 m. gegužės 4 d. PVM sąskaitą faktūrą serija MA Nr. 22 ir 2021 m. gegužės 11 d. operacijos išrašą, patvirtinantį aukščiau nurodytų paslaugų apmokėjimą bendrai 3 815,53 Eur sumai.
46. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.
47. Teismas nustatė, kad atsakovės atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra išnagrinėtas Lietuvos apeliaciniame teisme ir 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi atmestas, todėl nėra pagrindo priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidų už šias paslaugas. Tuo tarpu atsakovės prašomos priteisti advokato išlaidos už kitų prašyme nurodytų procesinių veiksmų atlikimą neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu 8.2 ir 8.3 papunkčiuose nurodytus dydžius (už atsiliepimą maksimali priteistina suma – 3 810,50 Eur, už tripliką maksimali priteistina suma – 2 286,30 Eur). Atsižvelgiant į tai, įvertinus byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą bei apimtį (byla nėra sudėtinga, ginčo apimtis nėra didelė), faktines advokato darbo ir laiko sąnaudas bei pateiktų procesinių dokumentų argumentaciją (procesiniuose dokumentuose išsamiai dėstomi nesutikimo su ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais argumentai), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsakovei Birštono savivaldybės administracijai priteisiama 3 811,50 Eur atstovavimo išlaidų iš ieškovės UAB „Kautra“ (CPK 98 straipsnis). Atsakovei taip pat priteistinas 4,03 Eur atlyginimas išlaidoms, patirtoms valstybės įmonėje Registrų centras už ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentų įsigyjimą, kompensuoti.
48. Teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl su dokumentų įteikimu susijusių išlaidų nepatyrė.
49. Teismas 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi ieškovės UAB „Kautra“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimus atsakovei Birštono savivaldybės administracijai sustabdyti viešojo pirkimo „Keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutu Birštonas–Prienai–Garliava–Kauno autobusų stotis paslaugų pirkimas“, kuriam suteiktas Nr. 533293, procedūras ir nesudaryti Pirkimo sutarties iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, o, jeigu Pirkimo sutartis jau sudaryta, – sustabdė jos vykdymą. Atmetus ieškinį, išnyksta pagrindas ieškiniui užtikrinti, todėl, sprendimui įsiteisėjus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 150 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 4238 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
nutraukti bylos dalį dėl ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ reikalavimo panaikinti perkančiosios organizacijos Birštono savivaldybės administracijos 2021 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. (6.17.)-SR-0358 „Dėl atsakymo į pretenziją“, kuriuo buvo atmesta ieškovės pretenzija dėl Pirkimo dokumentų 55 punkto, 2 lentelės „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai“ 4 eilutės ir Techninės specifikacijos 2.5 ir 4.4 papunkčių.
Likusioje dalyje ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ (juridinio asmens kodas 132138957) atsakovei Birštono savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188750166) 3 815,53 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus penkiolika Eur 53 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimus atsakovei Birštono savivaldybės administracijai sustabdyti viešojo pirkimo „Keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutu Birštonas–Prienai–Garliava–Kauno autobusų stotis paslaugų pirkimas“, kuriam suteiktas Nr. 533293, procedūras ir nesudaryti Pirkimo sutarties iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, o, jeigu tokia sutartis jau sudaryta – įpareigojimą atsakovei sustabdyti viešojo pirkimo sutarties vykdymą.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Evaldas Burzdikas