Civilinė byla Nr. e2A-1677-657/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20729-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.18.3.; 2.6.18.6.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos kariuomenės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7290-920/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ivetra ir Ko“ ieškinį atsakovei Lietuvos kariuomenei dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys „ERGO insurance“ SE, akcinė draudimo bendrovė Gjensidige. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Ivetra ir Ko“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos kariuomenės 6 185,40 Eur skolos, 732,08 Eur palūkanų, 40,00 Eur išieškojimo išlaidas, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Nurodė, kad 2018 m. birželio 27 d. sudarytos sutarties pagrindu ieškovė atliko automobilio remonto darbus. Atsakovės draudimo bendrovė ieškovei pervedė 11 135,57 Eur sumą, t. y. sumą, atskaičius dalių nusidėvėjimą, likusią 6 1854 Eur dalį pagal PVM sąskaitą faktūrą turi apmokėti atsakovė. Atsakovė pretenzijomis buvo raginama atsiskaityti už atliktus remonto darbus, tačiau už suteiktas paslaugas nėra sumokėjusi.

3.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 10 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino.

4.       Atsakovė Lietuvos kariuomenė su ieškiniu nesutiko, pareiškė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad pranešus apie draudiminį įvykį ir jį įregistravus, UADB „Ergo Lietuva“ atsakovei nurodė ieškovės servisą, kuriame galima remontuoti automobilį. Su ieškove buvo pasirašyta automobilio remonto sutartis. Atsakovei 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra apmokėjimui pagal sutartį pateikta jau po to, kai ieškovas pateikė 2017 m. liepos 27 d. (atsakovės laikytina 2018 m. liepos 27 d.) preliminarią detalių – darbų sąmatą UADB „Ergo Lietuva“ ir atliko darbus. Atsakovė iki darbų atlikimo jokia forma nebuvo ieškovės įspėta apie būsimą detalių kainą ar jų apmokėjimo pasikeitimą, ieškovė remonto detalių ir darbų kainą derino ne su atsakove, o su UADB „Ergo Lietuva“. Neinformavus atsakovės apie keičiamų detalių savybes ir darbų apimtis, atsakovė nedavė leidimo pažeistas detales keisti naujomis originaliomis detalėmis, todėl ieškovė negali reikalauti pilnai apmokėti 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą tuo pagrindu, kad draudiminė išmoka nepadengia visų remonto kaštų.

5.       Trečiasis asmuo „ERGO insurance“ SE dėl ieškinio pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ nurodė, kad ieškovė autobusą suremontavo naujomis originaliomis detalėmis. ADB „Gjensidige“, išmokėdama Ergo Insurance SE 11 135,57 Eur draudimo išmoką, tinkamai įvykdė draudimo išmokos mokėjimo prievolę.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu 2018 m. gruodžio 10 d. preliminarų sprendimą pakeitė – ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės Lietuvos kariuomenės ieškovei 6 185,40 Eur skolą, 732,08 Eur palūkanas, 40,00 Eur kitų išlaidų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (6 917,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 10 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 1 133,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas konstatavo, kad byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad būtent atsakovė buvo autobuso IVECO IRISBUS AXER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbų užsakovė, nes užsakymo sutartį pasirašė atsakovės atstovas. Tai reiškia, kad įstatymas numato atsakovės pareigą sumokėti ieškovei sutartyje nustatytą kainą, t. y, sumą, kurios neapmokėjo draudimo bendrovė. 

8.       Pagal atsakovės ir trečiojo asmens draudimo bendrovės „ERGO insurance“ SE draudimo sutarties sąlygas autobusą IVECO IRISBUS AXER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė buvo apdraudusi rinkos verte. Tarp šalių nekilo ginčo, kad autobuso detalės buvo keičiamos naujomis originaliomis detalėmis, todėl yra pagrindas pripažinti, jog trečiasis asmuo „ERGO insurance“ SE pagrįstai, laikydamasis draudimo sutarties ir draudimo taisyklių 7.1.1 punkto nuostatų, keičiamoms detalėms taikė nusidėvėjimą. Byloje esantys įrodymai – garso įrašas, patvirtina trečiojo asmens draudimo bendrovės „ERGO insurance“ SE nurodytas aplinkybes, kad atsakovės atstovas telefonu buvo informuotas, jog originalioms dalims bus taikomas nusidėvėjimas, nes atsakovės darbuotojui pasiteiravus sutarties sąlygų, ar būtų taikomas nusidėvėjimas dalims, operatorė nurodė, kad, jei keistinos detalės bus naujos originalios, joms bus taikomas 50 proc. nusidėvėjimas, ką 2019 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas atsakovės darbuotojas M. S.. Šie įrodymai paneigia atsakovės nurodytas aplinkybes, jog iki detalių pakeitimo naujomis originaliomis ir darbų atlikimo ji jokia forma nebuvo ieškovės įspėta apie būsimą detalių kainą ar jų apmokėjimo pasikeitimą. Teismo posėdžio metu liudytojai atsakovės darbuotojai M. S., A. B. patvirtino, kad buvo atvykę į ieškovės patalpas, matė remontuojamą autobusą, A. B. buvo atvykęs mažiausiai 5-6 kartus, darė remontuojamo autobuso fotonuotraukas, galėjo netrukdomai klausinėti apie remonto eigą, taip pat liudytojas S. P.. Nors autobuso IVECO IRISBUS AXER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbų užsakymo sutartyje nurodyta, kad darbai atlikti pagal suderintą sąmatą su „Ergo draudimu“, šis įrašas turi būti vertinamas, atsižvelgus į aplinkybes, kad atsakovė buvo informuota apie dalims taikomą nusidėvėjimą ir turėjo galimybę stebėti remonto darbus, kuria aktyviai naudojosi. Jei atsakovė, kaip pati nurodo, šia galimybe nepasinaudojo, tai negali turėti įtakos ieškovės teisėms bei jos teisėtam reikalavimui sumokėti nustatytą kainą, kuris atsiranda įstatymo ir su atsakove sudarytos sutarties pagrindu. 

9.       Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji nebuvo supažindinta su preliminaria sąmata, nebuvo informuota apie automobilio remontą, keičiant detales naujomis originaliomis detalėmis, todėl ieškovė negali reikalauti pilnai sumokėti skolą, neturi įtakos atsakovės pareigai sumokėti ieškovei sutartyje nustatytą kainą, šiuo atveju, sumą, kurios neapmokėjo draudimo bendrovė. Atsakovės darbuotojų atvykimas į ieškovės įmonę ir remonto proceso stebėjimas bei fiksavimas paneigia jos nurodytas aplinkybes, kad ieškovė eliminavo atsakovės teisę susipažinti su preliminaria darbų sąmata. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad trečiasis asmuo „ERGO insurance“ SE galimai neaiškiai ar netiksliai informavo ją apie taikomą nusidėvėjimą detalėms, yra ne šios bylos nagrinėjimo objektas, nes neturi įtakos ieškovės teisėms bei iš jos tinkamai ir laiku atliktų darbų kylančiam reikalavimui.

10.       Pripažinus, kad ieškovė atliko darbus tinkamai ir laiku, laikydamasis įstatymo ir sutarties nuostatų, trečiasis asmuo „ERGO insurance“ SE pagrįstai, laikydamasis draudimo sutarties ir draudimo taisyklių nuostatų keičiamoms detalėms taikė nusidėvėjimą, atsakovės atstovas buvo informuotas, jog originalioms dalims bus taikomas nusidėvėjimas, atsakovės atstovai stebėjo remonto darbų procesą bei turėjo galimybę išsiaiškinti tikslią remonto darbų ir keičiamų detalių kainą, ieškinio reikalavimas dėl 6 185,40 Eur skolos priteisimo yra tenkintinas, kaip pagrįstas.

11.       Tenkinus ieškinio reikalavimą dėl 6 185,40 Eur skolos priteisimo, tenkintini ir išvestiniai reikalavimai dėl 732,08 Eur palūkanų, 40,00 Eur išieškojimo išlaidų. Nors Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas yra taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai, tačiau, atsižvelgus, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad viešiesiems juridiniams asmenims, pavyzdžiui, valstybės įmonėms, vykdančioms jų kompetencijai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, taikytinas 5 procentų procesinių palūkanų tarifas, iš atsakovės priteistinos 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Apeliaciniame skunde atsakovė Lietuvos kariuomenė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.       Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, nustatančias transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo sąlygas, neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką ir nepagrįstai konstatavo, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad autobuso detalės buvo keičiamos naujomis originaliomis detalėmis, tačiau kaip tik toks ginčo elementas ir yra pagrindinis, dėl ko atsakovė nesutinka apmokėti ieškovės reikalaujamą įsiskolinimą. Teismas nepasisakė dėl ieškovės pozicijos prieštaringumo ir gynybinės taktikos, kai ji vienu metu teigia, kad sutartis turėjo būti vykdoma tik tarp ieškovės ir atsakovės, ieškovei draudimo bendrovės sąlygos nebuvo žinomos ir tai yra atsakovės atsakomybė, tačiau tuo pačiu metu ieškovė visą remonto eigą faktiškai derino su atsakovės draudimo bendrove ir, žinodamas draudimo sąlygas, atsakovės apie remonto eigą neinformavo. Teismas visiškai nepasisakė dėl Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo taikymo šioje byloje, kuris iš esmės apsprendžia šalių ginčo teisinį kvalifikavimą ir taikytinas remonto paslaugoms sąlygas. Atsakovė į techninio aptarnavimo patalpas automobilį pristatė tik gavusi draudimo bendrovės nukreipimą, kaip į vieną iš galimų servisų centrų. Ieškovė žinojo draudimo bendrovės remontui taikomas sąlygas ir draudimo išmokas, nes pastoviai bendradarbiauja su draudimo bendrove „ERGO insurance“ SE ir priima remontuoti draudiminiame įvykyje apgadintus automobilius, todėl turėjo ir galėjo žinoti, kad esant kitokiai remonto kainai, nei draudimo išmoka, turi informuoti atsakovę dėl padidėjusių remonto kaštų, tačiau to nepadarė. Atsakovei sutarties užsakymo egzempliorius įteiktas nebuvo. Ieškovė, be to, kad apskritai nebuvo suderinusi užsakymo sutartyje numatytų darbų ir detalių bei preliminarios kainos su atsakove, atliko darbus ir pakeitė jų atlikimo būdą – pakeitė detales naujomis originaliomis detalėmis be atsakovės sutikimo. Papildžiusi užsakymo sutartį, atsakovei neįteikė bei su ja nederino pakeitimų, todėl atsakovė viso remonto metu nežinojo, pagal kokius užsakymo sutarties pakeitimus ieškovė veikė ir kokios apimties remonto įsipareigojimus vykdė. Darbai atlikti pagal suderintą sąmatą su „Ergo draudimu“ anksčiau, negu buvo suderinta pati sąmata, kai ją 2018 m. rugsėjo 5 d. suderino „Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialas. Nepateikdama preliminarios darbų sąmatos atsakovei ieškovė nevykdė užsakymo sutarties joje ir Tvarkos apraše nustatytomis sąlygomis ir, derindama preliminarią darbų sąmatą, pažeidė sutarties uždarumo principą. Ieškovė atsakovei pateikė 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija IVE Nr. 0113143, kurioje nebuvo nurodyta, kad sugadintos automobilio detalės pakeistos naujomis originaliomis detalėmis, todėl atsakovė negalėjo žinoti, kad ji pateikta apmokėjimui didesnės apimties, negu yra galima draudimo išmoka. Ieškovė 2018 m. liepos 27 d. surašydama preliminarią darbų sąmatą ir pradėjusi remonto darbus, jos nesuderinusi nei su atsakove, nei su „Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialu, prisiėmė riziką dėl remonto paslaugos suteikimo ir su tuo susijusio apmokėjimo dydžio, jeigu remonto paslaugos kaina viršys draudimo išmoką.

12.2.       Ieškovė, veikdama kaip atstovė, remonto kainą, detalių kokybę bei remonto apimtis derino išskirtinai su draudimo įmone, nesudarydama atskiro sandorio su draudimo įmone bei neturėdamas atstovavimo įgaliojimų, suteiktų atsakovės, todėl tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė kvaziatstovavimo santykiai, dėl kurių atskiro ieškinio atsakovė reikšti negalėtų, tačiau tokių santykių teisinės pasekmės spręstinos nagrinėjant bylą, ko teismas nesprendė ir dėl to nepasisakė. Remiantis įstatymo analogija, tokiems kvaziteisiniams santykiams, kurie susiklostė tarp ieškovės ir atsakovės bei trečiojo asmens – draudimo įmonės, taikytinos atstovavimą reguliuojančios teisės normos. Atsakovė ieškovei aiškiai nurodė, kad automobilis turi būti remontuojamas tokiu būdu, kad jo remonto kaina būtų lygi draudimo išmokos kainai, tokį atsakovės nusistatymą įrodo ir sudarytos užsakymo sutarties turinys, kai pasirašyta buvo dėl darbų įvertinimo apimties, bet ne dėl konkrečios kainos ir atliktinų konkrečių darbų, už kuriuos atsakovė apmokės. Atstovaujamajai nežinant apie autobuso remontą tokiu būdu, kai sumontuojamos naujos originalios detalės, ieškovė tyčia ignoravo tokias aplinkybes, siekdama įvykdyti su atsakove sudarytą užsakymo sutartį, tačiau siekis įvykdyti sutartį negali pateisinti papildomų, atsakovei nežinomų išlaidų susidarymo ir jų apmokėjimo.

12.3.       Ieškovo reikalavimai priteisti 8 proc. dydžio metines palūkanas, 40,00 Eur kitų išlaidų ir 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas negali būti tenkinami. Teismas nepagrįstai taikė Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą tik iš dalies, kai šis įstatymas atsakovei apskritai negali būti taikomas, nes tai buvo nekomercinis sandoris, sudarytas tenkinant viešą interesą, susijusį su draudiminiu įvykiu, Atsakovė sutartį su ieškove sudarė tenkindamas išvestinį interesą, kilusį draudiminių teisinių santykių pagrindu, todėl ši sutartis nėra sudaryta tenkinti atskirą ir savarankišką atsakovės komercinį interesą, todėl turi būti taikomos bendrosios CK sutartinę atsakomybę nustatančios teisės normos.

13.       Ieškovė UAB „Ivetra ir Ko“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14.       Atsiliepime nurodė, kad nagrinėjamu atveju, 2016 metų vasario 1 d. Valstybinio kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko įsakymo Nr. 2BE-45 „Dėl transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų tiekimo tvarkos aprašo“ 29.8 punkto nuostatos netaikytinos, kadangi byloje nekilo ginčo, kad remonto darbų paslauga atsakovei buvo suteikta su jos sutikimu ir jos užsakymu, pateikiant užsakymo sutartį, pagal kurią buvo atlikti remonto darbai autobusui. Dėl atliktų darbų apimties ir jų kokybės tarp šalių ginčo nekilo. Atsakovės darbuotojai žinojo, kad autobuso dalys bus keičiamos naujomis ir su tuo sutiko. Taigi, atsakovei ši aplinkybė buvo žinoma, kaip ir žinoma tai, kad naujoms dalims draudimo įmonė taikys nusidėvėjimą. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovės darbuotojai pripažino, kad domėjosi remonto darbų eiga, fiksavo ją nuotraukomis, taigi, ir ši aplinkybė patvirtina faktą, kad atsakovei buvo žinoma, kad dalys bus keičiamos naujomis. Jokiais įrodymais nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovė pateikė užsakymą, nurodydama, kad remonto suma neturi viršyti draudimo išmokos. Tai, kad užsakymas nebuvo įformintas tiksliai pagal aprašo nuostatas, neatleidžia atsakovės nuo prievolės sumokėti ieškovei už suteiktas paslaugas. Jeigu atsakovė neigia, kad ji buvo informuota apie sąmatą, tai reikštų, kad šalys dėl konkrečios kainos nesusitarė, todėl kaina turėtų būti nustatoma pagal atliktų darbų faktą ir negalėtų būti taikomas draudimas ją mažinti ar didinti. Be to, nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl rangovo darbų kainos, nes atsakovė ginčija tik tai, kad su ja nebuvo derinama sąmata. 

IV.                      Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. 

16.       Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl skolos už atliktus darbus priteisimo.

17.       Byloje nustatyta, jog 2018 m. birželio 21 d. įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta atsakovei Lietuvos kariuomenei priklausanti transporto priemonė automobilis IVECO IRISBUS AXER valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas draudimo bendrovėje ERGO Insuarance SE.  Atsakovė Lietuvos kariuomenė su ieškove UAB „Ivetra ir Ko“ 2018 m. birželio 27 d. pasirašė užsakymo sutartį Nr. O1806/213, kurios pagrindu ieškovė atliko automobilio remonto darbus. Kadangi įvykis buvo draudiminis, atliekamų remonto darbų sąmata pagal užsakymą buvo suderinta su draudimo bendrove (žalos bylos Nr. 615928-0851-1-001). Atlikti darbai buvo perduoti S. Raštikio Lietuvos Kariuomenės mokyklai, kuri priėmė darbus be jokių išlygų. Už atliktus darbus 2018 m. rugpjūčio 31 d. atsakovei buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra IVE Nr. 0113143, 17 320,97 Eur sumai. Draudimo bendrovė pervedė ieškovei 11 135, 57 Eur sumą, atskaičius dalių nusidėvėjimą. Draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas likusios dalies (6 185,40 Eur) už atliktus darbus ieškovei neapmokėjo ir 2018 m. rugsėjo 18 d.  raštu pranešė atsakovei jog, pagal draudimo taisyklių nuostatas yra atskaitoma pinigų suma už apdraustos transporto priemonės dėvėtų detalių pakeitimą naujomis (nusidėvėjimas), kuri sudaro 50,0 proc. (6 185,40 Eur) naujų detalių (12 370,80 Eur).  

18.       Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu, teigė, jog teismas nepagrįstai susirašinėjimą ir M. S. susitarimus su draudimo bendrove vertino kaip atsakovės pritarimą dėvėtų detalių keitimui naujomis; ji apie tai, kad kaina viršys draudimo išmoką nežinojo, todėl neturėjo galimybės pasirinkti užsakymo sutarties įvykdymo būdo.

19.       Su tokiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

20.       CK 6.989 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartis turi būti rašytinė, o jos sudarymą patvirtina draudimo liudijimas (polisas). Byloje nustatyta, kad tarp Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos (draudėjos) ir ERGO Insurance SE (draudiko) 2017 m. gruodžio 15 d. buvo sudaryta transporto priemonių kasko draudimo paslaugų sutartis Nr. SU-103, kurios pagrindas buvo ERGO transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 030 (galiojančios nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d.) (toliau – taisyklės) (sutarties 3.1. p.), draudimo apsauga galiojo 2018 m. Iš pateikto Draudimo liudijimo Nr. 710-851-615928 matyti, kad draudimo sutartis sudaryta pagal Taisykles, šios aplinkybės atsakovė neginčijo. Taigi, taisyklės yra sudarytos draudimo sutarties dalis. Taisyklių 7.1.7 papunktyje nustatyta, kad jeigu po draudžiamojo įvykio remontuojant transporto priemonę pažeistos dėvėtos detalės pakeičiamos naujomis originaliomis gamyklos gamintojos detalėmis, tai draudikas atskaičiuoja nusidėvėjimą. Detalių nusidėvėjimas ir aplinkos poveikis, proporcingas transporto priemonės ridai ir amžiui, nusidėvėjimo laipsnis nustatomas, atsižvelgiant į Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką ir transporto priemonių vertinimo instrukciją. Pagal šiame punkte pateiktą lentelę, nagrinėjamu atveju, tai sudarė 50 proc. Iš Draudimo liudijimo taip pat matyti, kad draudėja pasirinko draudimo apsaugos variantą „rinkos verte”, pagal kurį draudikas atlygina dokumentais patvirtintas remonto išlaidas, reikalingas transporto priemonės arba jos dalių rinkos vertei, kokia ji buvo draudžiamojo įvykio metu, atkurti, atsižvelgiant į jų nuvertėjimą (Taisyklių 21.12 pp.). Taisyklių 7.1.7 papunktis neprieštarauja galiojančiam teisiniam reguliavimui, atitinka ir įprastą draudimo sutarčių sudarymo praktiką. Teisėjų kolegijos nuomone, šios byloje nustatytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, jog šiame taisyklių papunktyje yra atskleista ir detalizuota šalių susitarimo dėl nudėvėjimo taikymo tvarka, taigi, ieškovei nebuvo sukurto nepagrįsto lūkesčio, kad jai nebus taikoma taisyklių 7.1.7 papunkčio nuostata ir turėjo būti ir buvo žinoma, jog remontuojant transporto priemonę ir dėvėtas detales keičiant naujomis bus skaičiuojamas nusidėvėjimas.

21.       Kaip matyti iš byloje pateikto Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos Aprūpinimo tarnybos transporto eksploatacijos techniko gr. M. S. 2018 m. lapkričio 15 d. paaiškinimo dėl autobuso remonto, užsakymą jis, kaip atsakovės atstovas, pasirašė vadovaudamasis Transporto priemonių ir įrenginių eksploatavimo taisyklėmis, patvirtintomis Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos viršininko 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-517 bei 2017 m. rugsėjo 15 d. viršininko įsakymu Nr. V-422 patvirtintais Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos Aprūpinimo tarnybos transporto eksploatacijos techniko pareiginiais nuostatais, kuriuose nurodyta, jog technikas yra atsakingas už transporto priemonių ir įrenginių remonto organizavimą, dalių ir medžiagų pristatymą civilinėms remonto įmonėms, transporto priemonių pridavimą ir priėmimą po atlikto remonto, tinkamą priėmimo – perdavimo aktų pildymą.

22.       Pažymėtina, jog pagal aukščiau minėtų draudimo taisyklių 6.1.4 papunktį, išlaidas, reikalingas transporto priemonės arba jos dalių vertei, kuri buvo draudžiamojo įvykio metu, atkurti, nustato draudiko paskirtas asmuo. Tam reikalingus dokumentus, ypač nuotraukas, privalo pristatyti draudėjas, jei nesusitariama kitaip. Draudiko paskirto asmens išvados yra privalomos draudėjui, jei nėra įrodoma, kad jos neatitinka tikrosios padėties (taisyklių 6.1.5 pp.). Iš byloje pateiktų ieškovės UAB „Ivetra ir Ko“ elektroninių laiškų matyti, jog dėvėtų detalių autobusui IRIBUS AXER, važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-2019 m. neturėjo ir neturėjo galimybės atvežti jų pagal užsakymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, paneigiančių jos atstovo ar draudiko atstovo įgaliojimus žalos byloje, susijusius su transporto priemonių remonto, todėl apeliantės argumentai dėl netinkamo atstovavimo (kvaziatstovavimo) vertinimo ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtinto Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo nuostatų netaikymo atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.  

23.       Kitokių įrodymų, paneigiančių šiuos byloje surinktus įrodymus atsakovė nepateikė (178 str.), todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei liudytojų M. S., A. B., S. P. parodymus pagrįstai sprendė, kad atsakovė turėjo galimybę išsiaiškinti tikslią remonto darbų ir keičiamų detalių kainą, pati galėjo stebėti remonto darbų procesą, todėl privalo sumokėti ieškovei transporto priemonės remonto darbų kainą (6 185,40 Eur), kurios nepadengia draudiminė išmoka.  

24.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes. Nagrinėdamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė kiekvieno įrodymo ir jų viseto įvertinimo, įrodymų pakankamumo taisyklių, teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyku byloje esančių faktų buvimo ar nebuvimo atitinka surinktus faktinius duomenis (CPK 176 str., 185 str.). 

25.       Atkreiptinas dėmesys, jog priteisdamas palūkanas pirmosios instancijos teismas, taikė 5 procentų procesinių palūkanų tarifą, todėl apeliantės argumentai dėl Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatų taikymo, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.

26.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės nurodyti argumentai nepaneigia teismo sprendimo pagrįstumo, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų 

27.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

28.       Atsakovė prašė priteisti 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas) ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus – mokėjimo nurodymą, ir advokato išlaidų ataskaitą, todėl apeliacinį skundą atmetus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 98 str.).  

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330 straipsniu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Kariuomenės, juridinio asmens kodas 188732677, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ivetra ir Ko“, juridinio asmens kodas 134971823, 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                           Žibutė Budžienė

                   Evaldas Burzdikas

                  Virginija Gudynienė