LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Projestos projektai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Projestos projektai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Hidras“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Projestos projektai“ prašo priteisti iš atsakovo UAB „Hidras“ 575 847,70 Lt nuostoliams atlyginti. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti reikalavimo dydžio atsakovo turtą. Prašymas grįstas didele reikalavimo suma ir atsakovo nesąžiningumu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 22 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

Teismas nurodė, kad ieškovas atsakovo finansinę būklę vertino pagal 2010 m. finansinius rodiklius, kurie šią dieną yra pakitę. Pagal atsakovo 2011 m. balansą jam priklausančio turto vertė siekia 5 065 260,80 Lt. 2011 m. pelnas sudarė 866 819,50 Lt. Tai leido teismui daryti išvadą, kad ieškinio reikalavimas atsakovui nėra didelis ir atsakovas būtų pajėgus įvykdyti jam nepalankų teismo sprendimą. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas jokių argumentų, galinčių leisti teismui spręsti, jog atsakovas gali bandyti jam priklausantį turtą paslėpti, perleisti ar kitaip vengti įvykdyti teismo sprendimą, nepateikė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas UAB „Projestos projektai“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis yra itin gera. Atsakovo pateikti finansiniai dokumentai nebuvo įvertinti visapusiškai. Didžiąją atsakovo turto dalį – 4 183 401 Lt – sudaro trumpalaikis turtas, iš esmės susidedantis iš išankstinių apmokėjimų tiekėjams (1 839 421 Lt) ir atskaitingiems asmenims suteiktų lėšų (779 830 Lt). Šis trumpalaikis turtas nėra atsakovo žinioje, todėl jo nebūtų galima panaudoti teismo sprendimo vykdymui. Kitas trumpalaikis turtas: gautinos sumos, žaliavos, komplektavimo gaminiai, yra nelikvidus, jo reali vertė yra daug mažesnė. Ilgalaikio turto vertė yra tik 885 219 Lt, kurio didžiąją dalį – 462 387 Lt – sudaro transporto priemonės, pasižyminčios greitu nusidėvėjimu. Be to, kyla abejonių, ar šios transporto priemonės nėra valdomos lizingo pagrindu, t. y. ar jų tikruoju savininku yra atsakovas. Atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos siekia 4 174 356 Lt, todėl, per 2011 m. atsakovui tinkamai vykdant savo trumpalaikius įsipareigojimus, jo turto vertė sumažės iki 890 904 Lt (5 065 260 Lt – 4 174 356 Lt). Nors atsakovas nurodo, kad 2011 m. turėjo 866 819 Lt pelno, tačiau pelno apskaičiavimas kelia abejonių – į pajamas įtraukti beveik 1 500 000 Lt dydžio gauti išankstiniai apmokėjimai, bet yra tikimybė, kad atsakovas neįvykdys sutarčių ir gautus mokėjimus turės grąžinti. Apeliantas taip pat nurodo, kad egzistuoja grėsmė, jog atsakovas sieks perleisti turtą ar kitaip apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovo nesąžiningumą patvirtina ieškinyje nurodytos kilusio ginčo faktinės aplinkybės. Dėl atsakovo nesąžiningumo teismas nepasisakė.

Atsakovas UAB „Hidras“ prašo atmesti atskirąjį skundą.

Atsakovo teigimu, apeliantas nekompetentingai vertina atsakovo finansinius dokumentus, skundą grindžia prielaidomis ir spėlionėmis.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto – teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Apeliantas, kritikuodamas pirmosios instancijos teismo nutartį, būtinumą imtis laikinųjų apsaugos priemonių sieja su dviem aplinkybėmis: pirma, didele reikalavimo suma ir ne itin gera atsakovo turtine padėtimi, ir antra, atsakovo nesąžiningumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pagrindo imtis laikinųjų apsaugos priemonių nėra.

Pažymėtina, kad vien tik ieškinio reikalavimo dydis negali būti absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tuo labiau tuomet, kai kaip laikinosios apsaugos priemonės prašoma imtis atsakovo – įmonės turto arešto. Tai paaiškinama tuo, kad įmonės turto areštas, turėdamas užtikrinti status quo, neabejotinai apsunkina ir sutrikdo įprastą įmonės veiklą, kas savo ruožtu gali lemti ženklų įmonės turtinės padėties pablogėjimą ar net nemokumą. O tai galėtų atsiliepti ir paties teismo sprendimo vykdymui.

Pirmosios instancijos teismas bei apeliantas vertino atsakovo finansinius dokumentus, kurie nesudaro pastarojo finansinės atskaitomybės dokumentų (b. l. 41-44). Kadangi 2011 m. atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti Juridinių asmenų registrui, teisėjų kolegija remiasi jais (CPK 179 str. 3 d.). Iš šių dokumentų (b. l. 47-50) matyti, kad atsakovo turtas siekia 2 495 421 Lt, iš kurio ilgalaikis turtas sudaro 882 336 Lt, trumpalaikis – 1 613 085 Lt. Priešingai apelianto abejonėms, transporto priemonės, kurių balansinė vertė siekia 459 559 Lt, nėra valdomos lizingo pagrindu – balanse nėra apskaitomi tokio pobūdžio atsakovo įsipareigojimai. Nagrinėjami dokumentai taip pat patvirtina, kad 2011 m. atsakovas gavo 68 875 Lt grynojo pelno, 2010 m. – 15 257 Lt. Atsakovo apyvarta per vienerius metus išaugo nuo 510 556 Lt iki 5 469 308 Lt. Nors atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos ir siekia 2 401 289 Lt, tačiau nėra jokio pagrįsto pagrindo spręsti, kad atsakovas nesugebės vykdyti savo įsipareigojimų, kad nutrauks veiklą. Taigi atsakovas yra stabiliai veikianti įmonė, kuriai taikyti laikinąsias apsaugos priemones remiantis tik pareikšto reikalavimo suma negalima.

Priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas pasisakė neįžvelgęs atsakovo nesąžiningumo. Teisėjų kolegija su tokia išvada sutinka. Abi šalys turi viena kitai pretenzijų, abi yra padavusios ieškinius dėl pinigų priteisimo (b. l. 45-46). Kuri šalis yra teisi, bus nustatyta tik teismo sprendimu, tačiau ir tai savaime nereikš, kad pralaimėjusi šalis tyčia elgėsi neteisėtai ir dėl to yra nesąžininga. Apelianto argumentai, kad atsakovas ims slėpti ar perleisti savo turtą, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, be to, tokie veiksmai, atsižvelgiant į atsakovo teisinį statusą, būtų neracionalūs, nes tai iš esmės reikštų rentabilios veiklos nutraukimą.

Remiantis išdėstytu, skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o skundas atmestinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartį nepakeistą.