Civilinė
byla Nr. 3K-3-526/2010
Procesinio
sprendimo kategorijos:
32.5.1;
35.3.1; 36.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 14 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Egidijaus Baranausko, Gražinos Davidonienės ir Česlovo Jokūbausko (kolegijos
pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“
kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. gegužės 13 d. nutarties peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovams
J. N.-A., T. A., R. P. ir D. P. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas
klausimas dėl teisės normų, reglamentuojančių laidavimą ir hipoteką, aiškinimo
ir taikymo tais atvejais, kai vieno skolinio įsipareigojimo įvykdymas
užtikrintas abiem šiais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais.
Ieškovas
pareiškė ieškinį dokumentinio proceso tvarka ir prašė priteisti solidariai iš
atsakovų 600 000 Lt skolos bei 11,8 proc. metinių palūkanų nuo visos
negrąžintos 1 887 878,91 Lt kredito sumos, skaičiuojamų nuo 2009 m. balandžio 17 d.
iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat 5 proc. procesinių palūkanų. Ieškovas
nurodė, kad atsakovėms J. N.-A. ir R. P. pagal
2007 m. sausio 22 d. kredito sutartį buvo suteiktas
kreditas nekilnojamajam turtui įsigyti, kuris turėjo būti grąžintas iki
2009 m. sausio 15 d. Atsakovai D. P. ir T. A.
laidavimo sutartimis įsipareigojo atsakyti už kredito gavėjas visu savo turtu
ir banko reikalavimą patenkinti pirmumo tvarka, jeigu kredito gavėjos tinkamai
neįvykdys sutartinių įsipareigojimų. Kredito gavėjos nevykdė savo
įsipareigojimų bankui, suteikto kredito laiku negrąžino.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių
esmė
Klaipėdos
apygardos teismas 2009 m. birželio 8 d. preliminariu
sprendimu ieškinį patenkino. Atsakovai R. P. ir D. P. pateikė
prieštaravimus, prašydami preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.
Atsakovai nurodė, kad kredito grąžinimui užtikrinti įkeitė ieškovui
nekilnojamuosius daiktus, kurių vertė – 5 154 000 Lt, taigi ieškovo
reikalavimas bus patenkintas iš įkeisto turto ir tik nepakankant realizavus
turtą gautų lėšų ieškovas galėtų kreiptis į teismą ir reikalauti išieškoti iš
kito skolininkų turto. Atsakovas T. A. taip pat pateikė prieštaravimus,
prašydamas preliminarų sprendimą panaikinti bei ieškinį atmesti ir nurodydamas,
kad jo laidavimo sutartis pasibaigė, nes ieškovas nepareiškė jam ieškinio per
CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Klaipėdos
apygardos teismas 2010 m. vasario 1 d. nutartimi atnaujino
civilinės bylos pagal ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį atsakovams J. N.-A.,
R. P., D. P., T. A. dėl skolos priteisimo nagrinėjimą ir
civilinę bylą sustabdė iki bus baigtas priverstinis skolos išieškojimas iš
atsakovams priklausančių įkeistų nekilnojamųjų daiktų Hipotekos skyriuje prie
Klaipėdos miesto apylinkės teismo.
Teismas
nustatė, kad ieškovo prašymo pagrindu Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto
apylinkės teismo teisėjo 2009 m. balandžio 23 d. nutartimi
pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš atsakovų ieškovui įkeisto
nekilnojamojo turto ir jis dar nebaigtas, turtas neparduotas. Ieškovas prašo
priteisti dalį skolos, tačiau, nebaigus išieškojimo iš įkeistų atsakovams
priklausančių nekilnojamųjų daiktų, nėra galimybės nustatyti, kokia skolos
dalis galėtų būti priteista iš atsakovų, be to, pardavus turtą gali būti
padengta visa skola ir tokiu atveju ieškinį tenkinti nebūtų pagrindo (CK 4.193
straipsnio 1 dalis). Teismas konstatavo, kad negalima išnagrinėti šios bylos,
kol nebus baigtas priverstinis skolos išieškojimas iš atsakovams priklausančių
įkeistų daiktų ir nebus baigta civilinė byla, esanti Hipotekos skyriuje prie
Klaipėdos miesto apylinkės teismo, todėl bylos nagrinėjimas stabdytinas (CPK
163 straipsnio 3 punktas, 164 straipsnio 4 punktas). Tik baigus išieškojimą iš
įkeistų daiktų bus galima nustatyti priteistinos iš atsakovų skolos dydį ir
spręsti šios skolos dalies priteisimo klausimą.
Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo akcinės
bendrovės „Swedbank“ atskirąjį skundą,
2010 m. gegužės 13 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo
2010 m. vasario 1 d. nutartį paliko nepakeistą.
Teisėjų
kolegija nurodė, kad ieškovas šioje byloje turėjo procesinę teisę pareikšti
ieškinį tik pagrindiniams skolininkams arba tik laiduotojams,
taip pat sujungti reikalavimus ir juos pareikšti vienoje
byloje solidariesiems atsakovams. Kadangi hipotekos kreditorius pareiškė
reikalavimą ir pagrindiniams skolininkams, ir už juos laidavusiems asmenims,
kaip solidariesiems bendraskoliams, tai tarp šių atsakovais patrauktų asmenų
susiklostė privalomojo procesinio bendrininkavimo teisiniai santykiai (CK 6.6, 6.81 straipsniai, CPK 43
straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl reikšminga bylos faktinė aplinkybė yra ta,
kad pagrindinių skolininkų prievolių įvykdymas yra užtikrintas ne tik
laidavimu, bet ir hipoteka, t. y. nekilnojamojo turto įkeitimu. Ieškovas
ypatingosios teisenos tvarka kreipėsi į hipotekos teisėją dėl priverstinio
skolos išieškojimo iš įkeisto nekilnojamojo turto, hipotekos teisėjas priėmė nutartį įkeistą turtą parduoti iš varžytynių,
yra prasidėjęs išieškojimo iš šio turto procesas. Teisėjų kolegija nurodė, kad
šis faktas neeliminuoja kreditoriaus teisės su ieškiniu kreiptis į teismą dėl
negrąžinto kredito dalies priteisimo iš pagrindinių skolininkų ir jų laiduotojų,
tačiau šie reikalavimai gali būti nagrinėjami iš esmės tik išsiaiškinus, ar
hipotekos kreditorius turi reikalavimo teisę materialiąja prasme, t. y.
kai paaiškės, kad įkeisto turto nepakanka įvykdyti prievoles kreditoriui. Taip
užtikrinama šalių interesų pusiausvyra ir nepaneigiama hipotekos esmė, nes
pirmiausia pagal hipotekos kreditoriaus prašymą reikalavimai tenkinami iš įkeisto turto ir tik jeigu šio
turto vertės nepakanka visiškai įvykdyti prievoles, išieškojimą galima vykdyti
iš skolininko bei laiduotojo kito turto. Kartu nepaneigiama ir hipotekos
kreditoriaus teisė paduoti ieškinį bendra tvarka bei užsitikrinti jo įvykdymą
atsakovų turto areštu. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir vykdomosios bylos,
kurioje vykdoma įkeisto turto pardavimo procedūra pagal teismo įsiteisėjusią nutartį, yra prejudicinis ryšys. Tik
pardavus įkeistą turtą paaiškės, ar hipotekos kreditorius turi teisę į ieškinio
patenkinimą nagrinėjamoje byloje, o jei turi – tai kokiu mastu. Teisėjų
kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė bylos
nagrinėjimą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą
teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
ieškovas AB „Swedbank“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 13 d.
nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismai netinkamai
aiškino teisės normas, reglamentuojančias laiduotojų atsakomybę pagal laidavimo
sutartis, solidariąją atsakomybę ir skolos išieškojimą (CK 6.6, 6.81
straipsnius, 4.219 straipsnio 6 dalį), taip pat bylos sustabdymo institutą (CPK
163 straipsnio 3 punktas, 164 straipsnio 4 punktas), be to, nukrypo nuo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal
hipotekos kreditoriaus AB banko „Hansabankas“ prašymą, bylos
Nr. 3K-3-573/2004; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. Z. S., bylos
Nr. 3K-3-435/2008). Įkeitimas neatima iš kreditoriaus teisės ginti savo
pažeistas teises kitais įstatymo nustatytais būdais (vienas iš jų – ieškinio
teisena prisiteisti skolą iš laiduotojų ir skolininkų, nukreipiant išieškojimą
į kitą jų turtą). Apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad hipotekos
kreditorius, įgyvendinęs teisę nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą, netenka
teisės kartu gauti reikalavimo patenkinimą pagal pareikštą ieškinį pagrindiniam
skolininkui ir už jį laidavusiam asmeniui, pažeidžia šalių interesų
pusiausvyrą, nes apriboja ne tik kreditoriaus, bet ir laiduotojo, kurio turtas
areštuojamas neapibrėžtam laikotarpiui, teises. Tiek laidavimas, tiek įkeitimas
teisine prasme yra lygiavertės prievolių užtikrinimo priemonės, įstatyme
nenustatyta jų tarpusavio konkurencijos, todėl teismas nepagrįstai sieja galimą
laiduotojo atsakomybę su įkeisto turto pardavimo momentu. Tokia teismo nuostata
iškreipia solidariosios atsakomybės sampratą ir sumenkina laidavimo institutą.
Ieškovas prievolės grąžinimui užtikrinti pasinaudojo keliomis priemonėmis
(hipoteka ir laidavimu), taip tikėdamasis greičiau susigrąžinti skolą;
sutartyse eiliškumo pasirinkimo teisė suteikiama kreditoriui.
2. Kitoje byloje
nebus nustatyta jokių reikšmingų aplinkybių, susijusių su atsakomybės pagal
kredito ir laidavimo sutartis klausimais, dėl kurių nebūtų galima nagrinėti
šios civilinės bylos. Tai, kad teismas neturi duomenų, koks skolos likutis bus
pardavus įkeistą turtą, jokios prejudicinės reikšmės neturi, nes esant
solidariajai atsakomybei kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę
įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium,
be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Dėl to teismas
byloje turėjo nustatyti tik tas aplinkybes, kurios leistų jam įsitikinti, kad
banko prašoma priteisti suma neviršija Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto
apylinkės teismo teisėjo priimtoje nutartyje prašomos išieškoti skolos ir,
įvertinęs visas byloje esančias aplinkybes, ieškinį tenkinti arba ne.
3. Teismas turi
rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, tuo tarpu šiuo atveju bylos išnagrinėjimas
atidėtas neapibrėžtam laikotarpiui, nes nekilnojamojo turto rinka šiuo metu
sustojusi ir įkeisto turto pardavimas iš esmės nevyksta. Teismas galėjo ne
sustabdyti bylos nagrinėjimą, bet nustatyti sprendimo įvykdymo tvarką (pvz.,
priteisus skolą iš bendraskolių, skolos išieškojimą iš neįkeisto pagrindinio
skolininko turto sustabdyti iki bus parduotas įkeistas turtas; skolos
išieškojimo iš laiduotojų turto nestabdyti), taip užtikrinant bylos nagrinėjimo
operatyvumą ir šalių interesų pusiausvyrą.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą atsakovai R. P. ir D. P. prašo Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2010 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir nurodo
tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:
Kasatorius netinkamai
remiasi kasacine praktika, nes kasaciniame skunde nurodytose Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose Nr. 3K-3-573/2004 ir
Nr. 3K-3-435/2008 buvo kitokios faktinės aplinkybės nei šioje byloje. Be
to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad tai, galima ar ne
išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje
nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į
konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Lavisos garantas“ v. V. B.
prekybos įmonė ir kt., bylos Nr. 3K-3-620/2004; 2005 m. gegužės 19 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje SIA „Parekss lizings“ v. UAB „Parex
lizingas“, bylos Nr. 3K-7-260/2005); taip pat pripažįstama, kad
skolininko teisė į reikalavimo patenkinimą bendra tvarka iš kito, t. y.
neįkeisto, turto atsiranda tik tada, kai realizavus įkeistą turtą gautų lėšų
nepakanka reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje pagal hipotekos kreditoriaus AB banko
„Hansabankas“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-573/2004). Apeliacinės
instancijos teismas teisingai nurodė, kad, kasatoriui pradėjus įkeisto turto
realizavimo procedūras CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka ir kartu iš tų pačių
prievolių kildinamus reikalavimus pareiškus skolininkams bei laiduotojams ieškinio
teisena, pirmiausia turi būti užbaigtos turto priverstinio pardavimo procedūros
ir tik paaiškėjus, ar kreditorius turi teisę į ieškinio patenkinimą ir kokia
apimtimi, galima iš esmės nagrinėti jo reikalavimus skolininkams ir
laiduotojams. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tarp nagrinėjamos civilinės
bylos ir vykdomosios bylos, kurioje vykdoma įkeisto turto pardavimo procedūra
pagal Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo
įsiteisėjusią nutartį, yra prejudicinis ryšys. Tik pardavus turtą paaiškės, ar
hipotekos kreditorius turi teisę į ieškinio patenkinimą nagrinėjamoje byloje, o
jeigu turi, – tai kokiu mastu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl kreditoriaus
teisės pareikšti ieškinio reikalavimus skolininkui ir laiduotojui, kai skolinio
įsipareigojimo įvykdymas užtikrintas hipoteka bei laidavimu ir kreditorius
ypatingosios teisenos tvarka jau yra kreipęsis dėl išieškojimo iš įkeisto turto
Byloje nustatytos
tokios aplinkybės: 2007 m. sausio 22 d. kredito sutarties
pagrindu ieškovas atsakovėms J. N.-A. ir R. P. suteikė kreditą, kurį
šios įsipareigojo grąžinti iki 2009 m. sausio 15 d., o
atsakovai D. P. ir T. A. pasirašė laidavimo sutartis, kuriomis
prisiėmė prievolę atsakyti už kredito gavėjas visu savo turtu ir banko
reikalavimą patenkinti pirmumo tvarka, jeigu kredito gavėjos tinkamai neįvykdys
sutartinių įsipareigojimų; kredito grąžinimui užtikrinti buvo sudarytos nekilnojamųjų
daiktų, priklausančių atsakovams ir tretiesiems asmenims, hipotekos sutartys.
Atsakovams per nustatytą terminą kredito negrąžinus ir ieškovui (kreditoriui)
kreipusis dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, Hipotekos
skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo
2009 m. balandžio 23 d. nutartimi pradėtas priverstinis
skolos išieškojimas iš atsakovų ieškovui įkeisto nekilnojamojo turto.
Išieškojimui
hipotekos byloje nepasibaigus ir turtui esant neparduotam, kreditorius (ieškovas)
pareiškė ieškinį atsakovams kaip skolininkams ir laiduotojams dėl skolos dalies,
t. y. 600 000 Lt skolos ir 11,8 proc. metinių palūkanų nuo visos
negrąžintos 1 887 878,91 Lt kredito sumos, išieškojimo. Pirmosios
instancijos teismas bylos nagrinėjimą sustabdė iki tol, kol bus išnagrinėta
hipotekos byla ir galutinai paaiškės neatlygintos skolos dydis. Apeliacinės
instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
Taigi byloje kilo
teisės klausimas dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrįstumo, t. y. dėl
kreditoriaus teisės ieškinio teisena nukreipti reikalavimą į skolininką ir
laiduotoją, kai skolinio įsipareigojimo įvykdymas yra užtikrintas tiek
laidavimu, tiek hipoteka, ir kreditorius jau yra kreipęsis ypatingosios
teisenos tvarka dėl tos pačios skolos išieškojimo iš įkeisto turto, ir šių bylų
tarpusavio santykio, taip pat dėl hipotekos ir laidavimo, kaip prievolių
užtikrinimo būdų, tarpusavio santykio.
Šiuos teisės
klausimus yra analizavusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 23 d.
nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K.,
D. K., bylos Nr. 3K-7-364/2010. Nurodytoje byloje išplėstinė teisėjų
kolegija, aiškindama laidavimo ir hipotekos teisinį santykį ir laiduotojo
prievolės ypatumus, pasisakė, kad CK normos laidavimą ir hipoteką, kaip prievolių
įvykdymo užtikrinimo būdus, reglamentuoja netapačiai, tačiau jų nesupriešina,
neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos. Laiduotojo prievolė kreditoriui
laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio. Jeigu ko kita nenustato
laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės,
skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę
turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti,
kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio
skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai,
kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek pagrindinis
skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek
ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Esant
solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia
kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą,
reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės
įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip.
Nagrinėjamoje
byloje, minėta, yra nustatyta, kad pagrindinių skolininkių – atsakovių J. N.-A.
ir R. P. – prievolių pagal kredito sutartį įvykdymas yra užtikrintas ne
tik nekilnojamojo turto, priklausančio atsakovams ir tretiesiems asmenims,
hipoteka, bet ir atsakovų D. P. ir T. A. laidavimo sutartimis, pagal
kurias šie yra įsipareigoję atsakyti visu savo turtu, taip prisiimdami
solidariąją prievolę kartu su atsakovėmis pagal kredito sutartį, be to,
laidavimo sutartyse įtvirtinta kreditoriaus teisė pasirinkti savo reikalavimų įgyvendinimo
būdą, t. y. kokiu eiliškumu ir kokias prievolių įvykdymo užtikrinimo
priemones taikyti. Ieškovas (kreditorius) turi teisę reikalauti, kad prievolę (ar
jos dalį) įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas, tiek laiduotojas. Hipotekos
kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis,
vykdytų turimą solidariąją prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo
dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (ar jo dalies)
patenkinimą iš įkeisto daikto. Kai
laiduotojas įvykdo prievolę, jam pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią
prievolę (CK 6.83 straipsnio 1 dalis). Jeigu prievolė priverstinai
vykdoma iš įkeisto turto, pagrindinių skolininkų ir laiduotojų, tai išieškojimo
mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese. Tokiomis
aplinkybėmis konstatuotina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai,
nusprendę, jog yra pagrindas sustabdyti bylos dalies dėl ieškovo reikalavimų
atsakovams D. P. ir T. A. (laiduotojams) nagrinėjimą, kol bus
išnagrinėta hipotekos byla, nepagrįstai laiduotojų prievoles susiejo su įkeisto
turto pardavimo iš varžytynių momentu, taip iškreipdami solidariosios prievolės
sampratą bei sumenkindami laidavimo institutą. Nesant teisinio pagrindo
sustabdyti bylos dalies dėl ieškinio reikalavimų atsakovams, kildinamų iš
laidavimo sutarčių, šios teismų nutarčių dalys naikintinos ir atitinkama bylos
dalis grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Sprendžiant klausimą
dėl bylos dalies pagal ieškinio reikalavimus atsakovėms J. N.-A. ir
R. P. (pagrindinėms skolininkėms) nagrinėjimo sustabdymo pagrįstumo,
svarbu įvertinti tai, kad atsakovių prievolės įvykdymas yra užtikrintas
nekilnojamojo turto hipoteka ir kad ieškovas (kreditorius) jau yra kreipęsis
dėl išieškojimo iš įkeisto turto ne ginčo tvarka, tačiau, bylos duomenimis, išieškojimo
iš įkeisto turto procesas nėra pasibaigęs (Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos
miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje Nr. 155/2009 dėl priverstinio
skolos išieškojimo iš įkeisto turto yra priimta
2009 m. birželio 29 d. teisėjo nutartis dėl turto pardavimo
iš varžytynių; duomenų apie turto realizavimą nėra). CK 4.193 straipsnio 1
dalyje nustatyta, kad jei pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė
suma, nei priklauso kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito
skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Kasacinis teismas laikosi
pozicijos, kad, hipotekos sutarties šalims susitarus pagrindinės prievolės
įvykdymą užtikrinti įkeičiamu daiktu ir skolininkui neįvykdžius hipoteka
užtikrintos prievolės, išieškojimas visų pirma nukreipiamas į įkeistą daiktą ir
tik jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei jam
priklauso, kreditorius gali reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto
bendra įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje pagal hipotekos kreditoriaus AB banko
„Hansabankas“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-573/2004;
2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
AB DnB NORD v. Z. S., bylos Nr. 3K-3-435/2008;
2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
AB „Swedbank“ v. R. K., D. K., bylos Nr. 3K-7-364/2010).
Taigi hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko
neįkeisto turto tik tada, kai baigiamas išieškojimas iš įkeisto turto.
Šioje byloje
susiklosčiusi situacija yra tokia, kad ieškovas (kreditorius), ieškiniu
reikalaujantis grąžinti dalį skolos pagal kredito sutartį iš atsakovių
(skolininkių), CPK XXXVI yra kreipęsis dėl priverstinio šios skolos išieškojimo
iš hipoteka įkeistų daiktų ir šio turto realizavimas dar yra nepasibaigęs.
Sprendžiant klausimą dėl kreditoriaus teisių nukreipti reikalavimą, užtikrintą
hipoteka, į kitą skolininkų turtą apimties ir realizavimo tvarkos, šiuo atveju
turi būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
išplėstinės teisėjų kolegijos formuojama praktika 2010 m. lapkričio 23 d.
nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010, kurioje buvo
analogiškos faktinės aplinkybės. Toje byloje kasacinis teismas, išanalizavęs
CPK XXXVI skyriaus normas, reglamentuojančias bylų dėl hipotekos ar įkeitimo
teisinių santykių nagrinėjimo proceso ypatumus, išaiškino, kad hipotekos
teisėjo priimta nutartis už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba
perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti yra vykdomasis dokumentas.
Antstolis, vykdydamas tokią hipotekos teisėjo nutartį, atlieka priverstinį
įkeisto daikto pardavimą. Jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse paaiškėja,
kad gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, ir šia prasme hipotekos
teisėjo nutartis tampa įvykdyta tik iš dalies, tai antstolis, kreditoriui
pasinaudojus CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikalauti
išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, tęsia
hipotekos teisėjo nutarties priverstinio vykdymo veiksmus CPK nustatyta tvarka
ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieško iš skolininko kito
turto. Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiau nurodytoje nutartyje taip pat
akcentavo, kad CK 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatos „turi teisę
reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka“
aiškinimas taip, jog nevisiškai patenkinęs savo reikalavimą iš įkeisto daikto
kreditorius privalo reikšti atitinkamą ieškinį skolininkui teisme ir likusi,
netenkinta iš įkeisto daikto, reikalavimo dalis gali būti patenkinta
(išieškota) tik esant dėl to priimtam teismo sprendimui, neatitiktų nurodytos
teisės normos paskirties, sisteminio jos aiškinimo, prieštarautų bendriesiems
teisės principams. Remiantis šiais kasacinio teismo išplėstinės teisėjų
kolegijos išaiškinimais, konstatuotina, kad Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos
miesto apylinkės teismo teisėjo 2009 m. birželio 29 d.
nutartis dėl turto priverstinio pardavimo iš varžytynių turi būti vertinama
kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ieškovo AB „Swedbank“ reikalavimo
priteisti skolą ir palūkanas pagal kredito sutartį iš atsakovių J. N.-A.
ir R. P. Jis galės būti vykdomas tiek vykdant išieškojimą iš hipotekos
sutartimi įkeisto turto, tiek, šio nepakakus atsiskaityti, iš kito skolininko
turto, todėl nagrinėjamos bylos dalis dėl ieškovo reikalavimo atsakovėms
J. N.-A. ir R. P. dėl dalies tos pačios skolos priteisimo nutrauktina
CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.
Kasacinio teismo
teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai
netinkamai taikė pirmiau nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, dėl
to nepagrįstai sprendė, jog yra pagrindas stabdyti bylos nagrinėjimą. Teismų
nutartys naikintinos ir bylos dalis pagal ieškovo reikalavimą atsakovėms J. N.-A.
ir R. P. nutrauktina, o bylos dalis pagal ieškovo reikalavimą atsakovams D. P.
ir T. A. perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 293 straipsnio 3 punktu, 359 straipsnio 1 dalies 4,
5 punktais ir 5 dalimi, 360 ir 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Klaipėdos
apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartį ir Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 13 d.
nutartį panaikinti.
Bylos dalį dėl
ieškinio reikalavimų atsakovėms J. N.-A. ir R. P. nutraukti.
Bylos dalį dėl
ieškinio reikalavimų atsakovams D. P. ir T. A. perduoti nagrinėti
Klaipėdos apygardos teismui.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus
Baranauskas
Gražina
Davidonienė
Česlovas
Jokūbauskas