Civilinė byla Nr. 2-876-933/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00401-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2

3.1.2.2.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo,

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: įpareigoti atsakovę Lietuvos Respubliką pateikti teisingą informaciją, kokiai Lietuvos institucijai priklausė 2019 m. spalio 24 d. prašymo siuntimo ir gavimo faksu metu fakso Nr. 8 700 63 302; priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 1 510 000 Eur žalos atlyginimo; sprendimo vykdymą pavesti atstovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

2.       Ieškovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Jonavos rajono policijos komisariatas paskelbė neteisingą informaciją apie fakso numerį. Ieškovui išsiuntus nurodytu numeriu prašymą, jis negavo atsakymo. Dėl šių veiksmų patyrė 10 000 Eur žalą. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 21 d. sprendimu ieškovo skundą dėl 10 000 Eur žalos atlyginimo iš atsakovės Lietuvos Respublikos už Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos policijos komisariato organizuotą neteisėtą neveikimą ir neteisingos informacijos teikimą atmetė. Teismas nenustatė, kam priklauso fakso numeris, kuriuo ieškovas siuntė Lietuvos Respublikos Jonavos rajono policijos komisariatui adresuotą prašymą.

3.       Ieškovas taip pat nurodė, kad Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno skyrius paskelbė ieškovui melagingą informaciją, jog dėl tautybės patikslinimo Lietuvos gyventojų registre kreiptis į Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos skyrių. Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos skyrius, neturėdamas tam kompetencijos, atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl tautybės patikslinimo. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo skundą, nurodydami, kad skundo dėl ieškovo prašymo pakeisti gimimo įraše tautybę (tokio įrašo ieškovo gimimo įraše nėra), o ne patikslinti tautybę Lietuvos gyventojų registre, nagrinėjimas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

4.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi patvirtino, kad 2020 m. sausio 15 d. rašte Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno skyrius paskleidė melagingą informaciją dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos skyrių dėl tautybės patikslinimo Lietuvos gyventojų registre, o ne į Gyventojų registro tvarkytoją, Teisingumo ministeriją ir Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, tačiau atsisakė nagrinėti reikalavimą panaikinti išvadą ir atlyginti žalą dėl teismingumo administraciniam teismui.

5.       Ieškovas teigė, kad teismai 2021 m. rugsėjo 30 d. ir 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimis civilinėje byloje slėpė neteisėtus administracinių ir bendrosios kompetencijos teismų, paminėtų institucijų veiksmus, skleidžiant neteisingą informaciją dėl Jonavos rajono policijos komisariato fakso numerio ir kreipimosi į Civilinės metrikacijos skyrių dėl tautybės patikslinimo Lietuvos gyventojų registre.

6.       Ieškovo teigimu, teismams nenustačius, kam priklausė fakso numeris ieškovo prašymo siuntimo Lietuvos Respublikos Jonavos rajono policijos komisariatui metu, ieškovui padaryta 10 000 Eur turtinė žala. 1 000 000 Eur turtinė žala padaryta teismams administracinėse ir civilinėse bylose sprendus ieškovo inicijuotą ginčą, susijusį su Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno skyriaus paskleista melaginga informacija apie tautybės patikslinimą Gyventojų registre. 500 000 Eur neturtinė žala padaryta tyčia trukdžius ir sudarius nepatogumus tikslinant tautybę Gyventojų registre bei gaunant naują pasą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Kauno apygardos teismas 2022 m. liepos 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neteisingos informacijos skleidimo ir slėpimo bei patirtos žalos atlyginimo.

8.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 29 straipsnį ieškinys, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę.

9.       Teismas nustatė, kad ieškovas reiškia ieškinį Lietuvos Respublikai, pasirenkant valstybės atstovą Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, todėl ieškovas turėtų kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.

10.       Teismas  sprendė, kad ieškovo ieškinys paduotas pažeidžiant teismingumo taisykles, todėl yra teisinis pagrindas ieškinį atsisakyti priimti kaip neteismingą tam teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

11.       Atskirajame skunde ieškovas A. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1.                      Pagal CPK 30 straipsnio 7 dalį ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilines bylas, gali būti pareikštas pagal ieškovo gyvenamąją vietą.

11.2.                      Ieškinys pareikštas dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjų veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, todėl ieškinys gali būti pareikštas pagal ieškovo gyvenamąją vietą – Kauno apygardos teismui.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl nustatytų aplinkybių

14.       Ieškovas A. B. pateikė ieškinį Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuriame suformulavo tokius materialinius reikalavimus: 1) įpareigoti atsakovę Lietuvos Respubliką pateikti teisingą informaciją, kokiai Lietuvos institucijai priklausė 2019 m. spalio 24 d. prašymo siuntimo ir gavimo faksu metu fakso Nr. 8 700 63 302; 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 1 010 000 Eur turtinės žalos atlyginimo; 3) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

15.       Byloje ginčas kilo dėl skundžiamos Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu kaip neteismingą Kauno apygardos teismui.

Dėl atskirojo skundo argumentų

16.       Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas.

17.       Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio (savo iniciatyva) ieškinio priėmimo metu. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). 

18.       Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Vadovaujantis CPK 26 straipsniu, galioja bendroji taisyklė, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus CPK numatytas išimtis. CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 40 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. CPK 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme.

19.       Ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 1 010 000 Eur turtinės žalos atlyginimo suma yra didesnė kaip 40 000 Eur, todėl šis ieškovo reikalavimas, vadovaujantis CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra teismingas apygardos teismui. Kadangi vienas iš ieškovo pareikštų reikalavimų atsakovei teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų ieškovo reikalavimų nagrinėtinas apygardos teisme (CPK 33 straipsnio 4 dalis).

20.       Byloje kilo ginčas dėl to, kuriam apygardos teismui teismingas ieškovo ieškinys. Pagal bendrąją teritorinio teismingumo taisyklę ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę (CPK 29 straipsnis).

21.       Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį, kadangi ieškovo ieškinys pareikštas atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kurios buveinė yra Vilniuje. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismu, atskirajame skunde nurodo, kad ieškinys dėl žalos, atsirandančios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilines bylą, gali būti pareikštas ir pagal ieškovo gyvenamąją vietą.

22.       CPK 30

23.       Šiuo atveju, kaip galima suprasti iš ieškinio turinio, ieškinyje nurodytas faktinis ieškinio pagrindas – ir neteisėtais teismų veiksmais nagrinėjant bylas padaryta žala. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nenurodė, jog ieškinio faktinis pagrindas yra neaiškus bei nenustatė termino šalinti ieškinio trūkumus.

24.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės.

25.       CPK 30 straipsnio 7 dalyje, nustatančioje alternatyvų teismingumą, išvardinti veiksmai atitinka CK 6.272 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios aptariamu atveju atitinka ir dalies ieškinio faktinį pagrindą bei kuriomis grindžiama ir dalis ieškovo reikalavimų.

26.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovui nurodant, kad jis gyvena Jonavoje, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti ieškovo ieškinį, kuris pagal jo turinį siejamas ir su žala, padaryta neteisėtais teisėjo ar teismo veiksmais, kaip neteismingą Kauno apygardos teismui. Toks ieškovo ieškinys, vertinant jame nurodytą faktinį pagrindą ir reiškiamus reikalavimus, gali būti pareikštas vadovaujantis CPK 30 straipsnio 7 dalyje numatyta alternatyviojo teritorinio teismingumo nuostata pagal ieškovo gyvenamąją vietą. 

27.       Pagal išdėstytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju ieškinys turėjo būti pareikštas pagal bendrąjį teritorinį civilinių bylų teismingumą, t. y. pagal atsakovę atstovaujančios institucijos buveinę, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1202-781/2021).

28.       Atsižvelgiant į tai, skundžiama Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

29.       Kaip jau išdėstyta aukščiau, jeigu pirmosios instancijos teismui kiltų neaiškumų dėl ieškovo nurodyto ieškinio faktinio pagrindo, pirmosios instancijos teismas turi procesinę teisę visų pirma taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartį panaikinti ir ieškovo A. B. ieškinio priėmimo klausimą grąžintą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas                                                                         Irmantas Šulcas