Administracinė byla Nr. eAS-273-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02456-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų B. B., L. A. ir D. M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų B. B., L. A. ir D. M. skundą atsakovui Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl patikrinimo akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjai B. B., L. A., D. M. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Plungės rajono savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 5 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. 18/5 (toliau – ir Patikrinimo aktas Nr. 18/5), kuriuo pareiškėjai buvo įpareigoti: 1) statinio patalpas naudoti pagal paskirtį; 2) pakeisti paslaugų patalpų paskirtį pagal vykdomą veiklą į maitinimo paskirtį, patalpas suformuojant atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu iki 2019 m. sausio 15 d.

Pareiškėjai nurodė, kad jie nuosavybės teise valdo namą, esantį (duomenys neskelbtini), Plungėje (toliau – ir Gyvenamasis namas), kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip gyvenamasis namas su paslaugų paskirties patalpomis. Plungės rajono savivaldybės administracijos sudaryta komisija, patikrinusi Gyvenamąjį namą, 2018 m. rugsėjo 13 d. surašė Gyvenamojo namo patalpų naudojimo pagal paskirtį patikrinimo aktą Nr. A20-2564 (toliau – ir Patikrinimo aktas Nr. A20-2564), kuriame nurodė, jog statinio paskirties patalpos naudojamos nesilaikant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų ir paslaugų paskirties patalpose vykdoma veikla neatitinka patalpų paskirties. Remiantis Patikrinimo aktu Nr. A20-2564 buvo surašytas Patikrinimo aktas Nr. 18/5.

Pareiškėjų teigimu, Patikrinimo akte Nr. 18/5 nustatytas reikalavimas pakeisti patalpų paskirtį yra nepagrįstas, nes patalpų priskyrimas veiklai buvo atliktas savivaldybei leidus. Paslaugų paskirties patalpose galima verstis įvairia veikla, o skundžiamas aktas šią veiklą susiaurina iki maitinimo paslaugų veiklos bei suvaržo jų teises verstis kita nei maitinimo paslaugų veikla ir gauti iš to pajamas. Pareiškėjų nuomone, atsakovas viršijo jam priskirtos kompetencijos ribas, nes Statybos įstatymas nesuteikia atsakovui teisės reikalauti pakeisti jiems priklausančio pastato paskirtį.

Atsakovas Plungės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti. 

Atsakovas nurodė, kad Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija, patikrinusi pareiškėjams priklausančio Gyvenamojo namo patalpų naudojimą pagal paskirtį, surašė Patikrinimo aktą Nr. A20-2564 ir šio akto pagrindu Patikrinimo aktą Nr. 18/5. Kadangi buvo nustatyta, kad pareiškėjų Gyvenamajame name yra vykdomas asmenų maitinimas, Patikrinimo akte Nr. 18/5 buvo suformuotas pareiškėjams reikalavimas statinio patalpas naudoti pagal paskirtį ir pakeisti paslaugų patalpų paskirtį pagal faktiškai vykdomą veiklą į maitinimo paskirtį, patalpas suformuojant atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. vasario 26 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė.

Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką ir teisės aktus, nustatė, kad Patikrinimo aktas Nr. 18/5 pareiškėjams teisinių pasekmių nesukelia, nes jų teisių ir pareigų apimtis nepasikeitė. Teismo vertinimu, šiame akte nurodyti reikalavimai nukreipti į ateitį, jais reikalaujama laikytis teisės aktų reikalavimų, nes priešingu atveju jiems bus taikoma administracinė atsakomybė. Teismo vertinimu, Patikrinimo aktas Nr. 18/5 yra tarpinis dokumentas, kuris surašomas prieš priimant galutinį sprendimą, o galimas būsimas sprendimas yra administracinio nusižengimo teisenos pradėjimas.

Teismas nurodė, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. Kitos teisenos tvarka negali būti revizuojamas administracinio nusižengimo bylos teisenos pradėjimo ar jo inicijavimo teisėtumas bei pagrįstumas. Faktines aplinkybes ir išvadas dėl to, ar ginčo pastato patalpos buvo naudojamos pagal paskirtį, analizuoja bendrosios kompetencijos teismai, spręsdami klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, konstatavo, jog tokio pobūdžio ginčas, kurį inicijavo pareiškėjai, yra nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punktu, administracinę bylą nutraukė.

Dėl pareiškėjų prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas teismas nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą bylą nutraukti, iš esmės priėmė nepalankų sprendimą pareiškėjams, todėl jie neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III.

Pareiškėjai B. B., L. A., D. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutartį ir bylą išspręsti iš esmės – panaikinti Plungės rajono savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 5 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. 18/5, priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. 

Pareiškėjai nesutinka su teismo išvada, kad Patikrinimo aktas Nr. 18/5 nesukelia pareiškėjams teisinių pasekmių, o byla nutrauktina. Pareiškėjų teigimu, atsakovo sudaryta komisija veikė viešojo administravimo srityje, o jos priimtas aktas pareiškėjams sukelia konkrečias ir aiškias teisines pasekmes – išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, suformuluotas imperatyvaus pobūdžio reikalavimas, kurio neįvykdžius pareiškėjams kyla administracinė atsakomybė.

Pareiškėjai nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas jau yra sprendęs analogiško pobūdžio ginčą tarp tų pačių šalių dėl tokio paties administracinio akto panaikinimo (2017 m. balandžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-759-342/2017). Klaipėdos apygardos administracinis teismas šioje byloje skundžiamą aktą panaikino, pažymėjo, kad skundžiamas aktas laikytinas sukeliančiu teisines pasekmes. 

Atsakovas Plungės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, t. y. tenkinti pareiškėjų prašymą, kuriuo prašoma panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, ir netenkinti pareiškėjų prašymo, kuriuo prašoma panaikinti Plungės rajono savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 5 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. 18/5, prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. 

Atsakovo nuomone, Patikrinimo akte Nr. 18/5 yra aiškiai surašyti reikalavimai, kuriuos turi įvykdyti pareiškėjai. Suformuluotais reikalavimais atsakovas išreiškė savo valią, todėl skundžiamas Patikrinimo aktas Nr. 18/5 yra laikytinas administraciniu aktu, sukeliančiu pareiškėjams teisines pasekmes.

Atsakovas pažymi, jog pareiškėjų nurodytoje byloje Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu panaikino Plungės rajono savivaldybės administracijos aktą, kadangi jis buvo priimtas, pažeidžiant akto priėmimo procedūras. Klaipėdos apygardos administracinis teismas pripažino, kad aktas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. 

Atsakovas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 punktą viena iš savivaldybės funkcijų yra statinių naudojimo priežiūra. Statinių priežiūros funkciją vykdanti institucija, nustačiusi Administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnio 1 dalies pažeidimą, vadovaudamasi Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 1 dalies 82 punktu, turi teisę reikalauti pakeisti pastato patalpų paskirtį, o to neįvykdžius, gali paskirti baudą.  

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta pagal pareiškėjų B. B., L. A., D. M. skundą dėl atsakovo Plungės rajono savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 5 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. 18/5 panaikinimo iškelta administracinė byla ABTĮ 103 straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu (byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjai atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Patikrinimo aktas Nr. 18/5 nesukelia teisinių pasekmių ir negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, ir laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo bylą išnagrinėti iš esmės ir patenkinti jų skundą. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo privalėjo išnagrinėti bylą iš esmės, tačiau teigia, jog pareiškėjų skundas yra netenkintinas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d.).

Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipėsi į teismą su reikalavimu panaikinti Patikrinimo aktą Nr. 18/5, kuriuo viešojo administravimo subjektas nustatė pareiškėjams reikalavimus: 1) statinio patalpas naudoti pagal paskirtį (Statybos įstatymo 47 str. 1 d. 1 p.); 2) pakeisti paslaugų patalpų paskirtį pagal vykdomą veiklą į maitinimo paskirtį, patalpas suformuojant atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu iki 2019 m. sausio 15 d. Atsakovas taip pat išaiškino, kad už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir naudojant jį ne pagal paskirtį gali būti taikoma atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnį.

Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad statinių naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę Administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių nusižengimų bylas teismui (Statybos įstatymo 49 str. 3 d. 4 p.). Statinių naudojimo priežiūros atlikimo tvarką nustato aplinkos ministras. Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971, (toliau – ir Reglamentas) nustato, kad priežiūros vykdytojas, tikrindamas naudotojo atliekamą statinių techninę priežiūrą, privalo surašyti statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą (Reglamento 8 priedas), nustatyti reikalavimus trūkumams pašalinti, kontroliuoti statinio techninės priežiūros patikrinimo akte įrašytų reikalavimų įvykdymą (Reglamento 18.5–108.7 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Patikrinimo akte Nr. 18/5 nurodymas, kuriuo reikalaujama per tam tikrą laikotarpį pakeisti paslaugų patalpų paskirtį pagal vykdomą veiklą į maitinimo paskirtį, patalpas suformuojant atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu, yra suformuluotas kaip imperatyvus reikalavimus, todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai neturi teisės ginčyti šio akto dėl to, kad jis nesukelia teisinių pasekmių. Patikrinimo akte Nr. 18/5 yra išaiškinta pareiškėjams, kad už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir naudojant jį ne pagal paskirtį gali būti taikoma atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnį, tačiau pažymėtina, kad atsakovo akte suformuluotas imperatyvus reikalavimas nėra susietas su nurodoma galbūt taikytina administracine atsakomybe. Nagrinėjamu atveju iš Patikrinimo akto Nr. 18/5 turinio galima daryti išvadą, kad buvo nustatyta, jog pareiškėjai statinio patalpas naudoja ne pagal paskirtį, tačiau nebuvo imtasi priemonių, kad pareiškėjai būtų patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnį, o buvo suformuluotas reikalavimas atlikti imperatyvaus pobūdžio veiksmus. Primintina, kad pagal Administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnį atsakomybė taikoma, kai statinys (jo patalpos) naudojamas pažeidžiant Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojamas ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka.

Pareiškėjai skundu būtent ir ginčija atsakovo surašytą Patikrinimo akto Nr. 18/5 dėl to, jog atsakovas be teisėto faktinio pagrindo ir viršydamas jam priskirtos kompetencijos ribas, nurodė reikalavimą pakeisti pastato paskirtį. Pareiškėjai nurodo, kad Statybos įstatymas nesuteikia atsakovui teisės reikalauti pakeisti pareiškėjams priklausančio pastato paskirtį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Patikrinimo akto Nr. 18/5 turinį, pareiškėjų skundo pagrindą, dėl kurio prašoma panaikinti šį aktą, nepripažįsta pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šiuo atveju Patikrinimo aktas Nr. 18/5 turi būti vertinamas kaip tarpinio pobūdžio dokumentas, kuris nesukelia pareiškėjams teisinių pasekmių. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjų atskirajame skunde suformuluotas prašymas išspręsti administracinę bylą iš esmės ir panaikinti Patikrinimo aktą Nr. 18/5 negali būti nagrinėjamas apeliacine tvarka, nes byla nėra iš esmės išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, t. y. pirmosios instancijos teismas nėra išnagrinėjęs pareiškėjų skundo argumentų, atsakovo atsikirtimų ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. vasario 26 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą ir Patikrinimo akto Nr. 18/5 pagrįstumo ir teisėtumo nevertino, bylos iš esmės neišnagrinėjo.    

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Nagrinėjamu atveju administracinė byla nebuvo išnagrinėtina iš esmės, todėl pareiškėjų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų gali būti vertinamas, išnagrinėjus administracinę bylą iš esmės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų B. B., L. A. ir D. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir administracinę bylą pagal pareiškėjų B. B., L. A. ir D. M. skundą atsakovui Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl patikrinimo akto panaikinimo perduoti nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Artūras Drigotas

        Dalia Višinskienė

        Virginija Volskienė