Nr. ATP-41-238/2016;

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-07939-2015-8;

Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimo V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje,

n u s t a t ė :

V. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2015 m. spalio 22 d., 21.50 val., Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (jam nustatytas vidutinis 1,81 ±1,7% neblaivumo laipsnis), išvažiuodamas iš teritorijos į kelią nepraleido juo važiuojančio automobilio ir su juo susidūrė, eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Šiais veiksmais V. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 102 punkto reikalavimus.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimu V. V. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) V. V. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimą pakeisti – sumažinti jam paskirtą baudą ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, taip pat prašo išdėstyti baudos mokėjimą vieniems arba dvejiems metams lygiomis dalimis. Skunde nurodoma, kad skiriant nuobaudą nebuvo atsižvelgiama į jo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Nurodo, kad automobilį vairuoja jau 15 (penkiolika) metų, tačiau tokį pažeidimą padarė pirmą kartą, šiuo metu nedirba, negauna jokių pajamų, su drauge, kuri šiuo metu taip pat nedirba, augina penkerių metų sūnų. Mano, kad terminas, per kurį reikia sumokėti paskirtąją baudą, yra neįgyvendinamas. Ateinančius ketverius metus jis negalės dirbti statybose, kas yra jo pagrindinis pragyvenimo šaltinis, kadangi neturės galimybės pasiekti objektų, kurie dažniausiai būna skirtingose miesto vietose ir už jo ribų. Be to, prarado galimybę vaiką vežioti į būrelius, todėl mano, kad paskirtoji nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones ketveriems metams, yra per griežta.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.

V. V. apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl V. V. padaryto pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas teismo paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (LR ATPK 30211 straipsnis).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

LR ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą apeliantui, nepažeidė LR ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatytų taisyklių, kadangi atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę – asmuo pripažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (LR ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Aukštesnysis teismas pažymi, kad administracinė nuobauda (taip pat ir jos dydžio parinkimas) visuomet yra skiriama teismo nuožiūra, įvertinus byloje esančius duomenis, vadovaujantis įstatymu ir teismo vidiniu įsitikinimu.

Pirmosios instancijos teismas skirdamas nuobaudą įvertino tai, kad V. V. yra daugiau nei keturiasdešimt kartų baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų net penkis kartus už tai, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės, dėl ko buvo netekęs teisės vairuoti transporto priemones 11 mėnesių. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šios aplinkybės itin neigiamai apibūdina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, rodo jo polinkį ignoruoti eismo saugumo reikalavimus ir piktnaudžiauti jam suteikta specialiąja teise, o taip pat ir tai, kad anksčiau skirtos nuobaudos nepasiekė LR ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Apeliantas prašo įvertinti tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, kadangi be teisės vairuoti transporto priemones jis negalės dirbti statybose, kas yra jo pagrindinis pragyvenimo šaltinis, kadangi neturės galimybės pasiekti objektų, kurie dažniausiai būna skirtingose miesto vietose ir už jo ribų, be to, praras galimybę mažametį vaiką vežioti į būrelius. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad darydamas pažeidimą V. V. prisiėmė ir galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Asmuo, žinodamas, kad tam tikros administracinės nuobaudos taikymas gali pakenkti jo ir artimųjų interesams, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti tokios administracinės nuobaudos taikymą. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio grubų teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Kitos apelianto nurodytos aplinkybės taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo.

Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino visas nuobaudos skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes ir už LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą V. V. paskyrė nuobaudą minėto pažeidimo sankcijos ribose, kuri šiuo atveju yra teisinga. Paskirtoji nuobauda – administracinė 1300 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams yra artima sankcijoje numatytam vidurkiui ir laikytina proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę ir pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta siekiant nubausti ir auklėti nubaustą asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir kad nedarytų naujų teisės pažeidimų.

Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas jam galimai kilsiančias pasekmes.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013 ir kt.). Administracine nuobauda yra siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis, auklėti juos, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat sulaikyti tiek patį teisės pažeidėją, tiek ir kitus asmenis nuo naujų teisės pažeidimų padarymo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad patenkinus apeliacinį skundą ir paskyrus švelnesnę administracinę nuobaudą, nebūtų pasiekti LR ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. V. V. paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui, todėl keisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimą apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, V. V. apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Apeliantas skunde taip pat prašo jam paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis per 12 arba 24 mėnesius. LR ATPK 313 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Iš šios normos matyti, kad po nutarimo priėmimo su prašymu išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą dalimis pažeidėjas turi kreiptis į vietos mokesčių administratorių, todėl šis prašymas, pateiktas apeliacinės instancijos teismui, paliekamas nenagrinėtas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė :

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą, o V. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja                                                                                                                 Danguolė Šiugždinytė