Civilinė byla Nr. 2S-1383-658/2012
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-14367-2010-4
Teismo procesinio sprendimo kategorija 95.6.1; 95.6.2.; 121.17.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 7 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2S-1383-658/2012 pagal apeliantės (savarankiškų reikalavimų nepareiškiančio trečiojo asmens atsakovo pusėje) – G. D. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1399-375/2012 pagal ieškovų – P. R. R. ir V. R. ieškinį atsakovui – P. D., išvadą byloje teikiančioms institucijoms – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvo valdžios apribojimo ir globėjų skyrimo bei atsakovo – P. D. priešieškinį dėl reikalavimo grąžinti tėvo valdžion nepilnametį sūnų, dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo, laikinosios globos panaikinimo, moralinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė:
- Ginčo esmė.
Keliami procesinio pobūdžio klausimai dėl galimumo trečiajam asmeniui reikšti savarankiškus reikalavimus civilinėje byloje, teismo šališkumo bei dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui.
Kauno miesto apylinkės teismas apeliantės (trečiojo asmens) G. D. skundžiama 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi atsisakė priimti trečiojo asmens teismui 2012-04-12 pateiktą procesinį dokumentą, kurį trečiasis asmuo – G. D. įvardino kaip pareiškimą dėl trečiojo asmens savarankiško reikalavimo civilinėje byloje. Atsisakymą priimti pareiškimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad:
pirma, pareiškimas neatitinka elementarių procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų: neaiškus jo pagrindas ir dalykas, tačiau kadangi pareiškimas pateiktas teismo posėdžio išvakarėse, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai neleidžia taikyti procesinio dokumento trūkumų šalinimo instituto;
antra, G. D. atsakovui pareiškė reikalavimą priteisti materialinį išlaikymą nepilnametei jos ir atsakovo dukrai, tačiau į civilinę bylą G. D. buvo įtraukta trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, todėl toks tretysis asmuo negali veikti prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja byloje, interesus;
trečia, byloje ginčas vyksta dėl atsakovo tėvo valdžios apribojimo jo sūnaus – J. D. atžvilgiu ir kt., todėl G. D. pareikštas reikalavimas priteisti išlaikymą nepilnametei jos ir atsakovo dukteriai - M. D., kuris grindžiamas tuo, jog išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, yra visiškai nesusijęs su nagrinėjamu ginču, nes išlaikymo priteisimo atsakovo sūnui – J. D. klausimas byloje apskritai nėra sprendžiamas.
- Atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos esmė.
Apeliantė atskiruoju skundu prašo: Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį panaikinti, nušalinti bylą nagrinėjančią teisėją I. P. ir perduoti civilinę bylą kartu su apeliantės pareiškimu iš naujo nagrinėti pagal teismingumą Šiaulių miesto apylinkės teismui. Atskirąjį skundą apeliantė grindžia šiais motyvais:
1. Jeigu Kauno miesto apylinkės teismas tenkintų ieškovų - P. R. R. ir V. S. R. pareikštą ieškinį, atsakovui – P. D. atsirastų prievolė teikti materialinį išlaikymą ieškovų globojamam sūnui J. D.. Siekiant teismo priteistas išlaikymui skirtas lėšas paskirstyti visiems atsakovo nepilnamečiams vaikams, teismas privalantis būtent šioje byloje priteisti konkrečią materialinio išlaikymo sumą konkrečiam vaikui, kuri būtų mokama periodinėmis išmokomis. Todėl, apeliantės nuomone, byloje ginčas vyksta ne tik dėl atsakovo sūnaus – J. D., t. y. dėl tėvo valdžios jo atžvilgiu apribojimo, globos jam paskyrimo, bet ir dėl išlaikymo sūnui priteisimo. Prievolę išlaikyti sūnų – J. D. turi tik atsakovas, kurį analogiška prievolė saisto ir jo bei apeliantės nepilnametės dukters – M. D. atžvilgiu. Apeliantė nurodo, jog jos sutuoktinio – P. D. mėnesio pajamos yra 2200 Lt, apeliantė šiuo metu esanti vaiko priežiūros atostogose ir jos pajamos yra VSDFV mokama pašalpa; šie finansiniai šeimos resursai turintys būti proporcingai paskirstyti dviems nepilnamečiams atsakovo vaikams, kadangi LR CK 3.198 str., kuris reglamentuoja išlaikymo priteisimą, kai išlaikymas turi būti teikiamas dviems ar daugiau vaikų, nustato, jog išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis.
2. Kadangi teismas apeliantę į bylą trečiuoju asmeniui įtraukė tik 2012 m. kovo 23 d. teismo posėdžio metu, o savarankiškas reikalavimas dėl ginčo dalyko byloje buvo pareikštas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, teismas, nustatęs procesinio dokumento (pareiškimo) , privalėjo taikyti procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą, tačiau to nepadarė.
3. Civilinė byla jau trejus metus esanti nagrinėjama neteisėtos sudėties teismo, todėl, remiantis LR CPK 329 str. 2 d. 1 p., tai sudaro absoliutų procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą. Atsisakydamas priimti pareiškimą dėl reiškiamo savarankiško reikalavimo, teismas neteisėtai atėmė apeliantei teisę pareikšti aiškiai suformuluotą ieškininį reikalavimą, užkirto galimybę tolesnei bylos eigai, o tai, apeliantės nuomone, vertintina kaip absoliutus procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas.
Atsakovas – P. D. pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apeliantės – G. D. atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti skundžiamą Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį, nušalinti nuo bylos nagrinėjimo Kauno miesto apylinkės teismo teisėją I. P. ir bylą kartu su apeliantės (trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje) pareiškimu perduoti pagal teismingumą nagrinėti Šiaulių miesto apylinkės teismui. Atsiliepimą į atskirąjį skundą atsakovas grindžia iš esmės tais pačiais motyvais, kuriais yra grindžiamas ir apeliantės atskirasis skundas, t. y., kad patenkinus ieškovų ieškinį, atsakovas būtų įpareigotas teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui – J. D., o kadangi su apeliante augina ir nepilnametę dukterį, toje pačioje byloje turi būti išspręstas išlaikymo abiems nepilnamečiams vaikams teikimo bei šio išlaikymo dydžio klausimas, atsižvelgiama į tai, kad išieškoma išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė pateikto procesinio dokumento trūkumų šalinimo instituto ir iš karto atsisakė apeliantės pareiškimą priimti, tokiu savo procesiniu sprendimu pažeidė apeliantės teisę pareikšti teisme aiškiai suformuluotą ieškininį reikalavimą.
Ieškovai – P. R. R. ir V. S. R. pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį palikti galioti. Ieškovai nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal jų ieškinį dėl neterminuoto atsakovo – P. D. tėvo valdžios apribojimo ir globos nepilnamečiui atsakovo sūnui – J. D. nustatymo bei atsakovo priešieškinį dėl laikinosios globos panaikinimo ir J. D. grąžinimo tėvo valdžion. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas priteisti išlaikymą atsakovo ir apeliantės nepilnametei dukrai yra niekaip nesusijęs su ieškinio bei priešieškinio reikalavimais.
- Apeliacinės instancijos teismo išvados
Apeliacinis procesas nutrauktinas. Apeliantė pirmiausiai skundžia teismo nutartį tuo pagrindu, kad teismas pažeidė jos teises, nepriimdamas ir nenagrinėdamas byloje jos savarankiškų reikalavimų. Atsakant į šį argumentą pažymėtina, jog CPK 46 straipsnio trečioji dalis aiškiai numato, jog teismo nutartis atsisakyti įtraukti į procesą asmenį trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, neskundžiama atskiruoju skundu. Apeliantė, pateikdama teismui pareiškimą, iš esmės ir siekė, jog būtų laikoma trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus. Tačiau teismui nutarus, jog nėra pagrindo priimti apeliantės reiškiamus reikalavimus, ir tuo pačiu laikyti procese ją trečiuoju asmeniu, reiškiančiu savarankiškus reikalavimus, teismas privalėjo vadovautis aukščiau nurodyta procesine teisės norma, kas reiškia, jog nutartis negalėjo būti skundžiama. Todėl konstatuotina, jog teismas neteisingai nurodė, jog nutartis skundžiama, ir be pagrindo buvo pradėtas apeliacinis procesas. Todėl skundžiamai nutarčiai negalint būti apeliacijos objektu, apeliacinis procesas nutrauktinas.
Pasisakant dėl kitų skundo argumentų pažymėtina, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, atskirojo skundo nagrinėjimo dieną Kauno miesto civilinėje byloje Nr. 2-1399-658/2012 yra priimtas teismo sprendimas, kuriuo šalių ginčas išspręstas iš esmės: ieškovų ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovo priešieškinis - atmestas. Tuo tarpu apeliantė pateiktu atskiruoju skundu skundžia tarpinę teismo nutartį, kuria ginčas iš esmės neišspręstas, o apeliantei neužkirstas kelias reikšti atskirą ieškinį kitoje byloje. Konstatuotina, jog jau teismui priėmus sprendimą dėl ginčo esmės, tolimesnis tarpinės nutarties skundimas netenka prasmės, todėl tai yra dar vienas savarankiškas pagrindas apeliaciniam procesui nutraukti, kadangi procesiniai įstatymai suteikia teisę proceso dalyviams savo nuomonę bei argumentus dėl pirmosios instancijos teismo iki priimant byloje sprendimą priimtų nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo išsakyti apeliaciniame skunde dėl neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo. Tokią teisę turi ir apeliantė. LR CPK 305 str., apibrėžiantis tai, kas yra apeliacinio skundo subjektai, nurodo, jog teisę paduoti apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo turi dalyvaujantys byloje asmenys. Apeliantė – G. D., kuri byloje užima savarankiškų reikalavimų nepareiškiančio trečiojo asmens atsakovo pusėje procesinę padėtį, tokią teisę turi, kadangi LR CPK 37 str. 2 d. dalyvaujantiems byloje asmenims priskiria visus trečiuosius asmenis. Vadinasi, laikydama, jog priimdamas sprendimą dėl ginčo esmės, tačiau prieš tai atsisakęs priimti jos pareiškimą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo, pirmosios instancijos teismas pažeidė jos teises, apeliantė turi teisę šiais savo argumentais grįsti apeliacinį skundą ir ginčyti teismo sprendimą kaip neteisėtą ir pažeidžiantį jos teises bei teisėtus interesus. Lygiai taip pat, manydama, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas (kas apimtų ir bylos skyrimo teisėjui tvarkos pažeidimą ir nepagrįstą teisėjos nenusišalinimą ar jos nenušalinimą nuo bylos nagrinėjimo), arba manydama, jog byla buvo priimta ir nagrinėjama pažeidžiant teismingumo taisykles, šiuos argumentus apeliantė taip pat gali išdėstyti apeliaciniame skunde.
Taigi apibendrinant konstatuotina, jog skundžiama nutartis negali būti laikoma apeliacinio apskundimo objektu, todėl procesas nutrauktinas.
Vadovaujantis LR CPK 336 str., 338 str., 315 str. 2 d. 3 p., 293 str. 3, 9 p. p., teismas
n u t a r i a:
apeliacinį procesą, pradėtą pagal apeliantės (dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje įtrauktos) - G. D. atsakirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutarties, nutraukti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo.
Teisėjas Nerijus Meilutis