Civilinė byla Nr. 2-675/2011
Procesinio sprendimo kategorija 110.2
(S)

LIETUVOS
APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 31 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės
Milašienės ir Vyto Miliaus,
teismo posėdyje
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L.
M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutarties,
kuria tenkintas atsakovo prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo Nr. 2-3044-259/2010 pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovei uždarosios akcinės bendrovės
,,Felicija“ direktorei A. S. dėl grąžinimo į darbą ir
neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas L. M. 2010-02-24 su
ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė nuo 2010-01-07 grąžinti jį į darbą - lombardo
kasininko pareigas. Nurodė, jog tuo metu vienintelė UAB ,,Felicija“ direktorė A. S. neteisėtai atleido jį iš pareigų. Teigė, jog dėl prastų
darbo sąlygų pablogėjo jo sveikata. Taip pat prašė priteisti jam iš atsakovės
UAB ,,Felicija“ administracijos vadovės direktorės A. S. 150
000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei
bylinėjimosi išlaidas. Ieškiniui užtikrinti ieškovo prašymu Kauno apygardos
teismas 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones
ir areštavo atsakovei A. S. priklausantį turtą.
Atsakovė
2010-11-02 kreipėsi į
teismą ir prašė pareikalauti iš ieškovo pateikti 20 000 Lt nuostolių, galinčių
atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.
Nurodė, jog antstolis areštavo vienintelį šeimos
nekilnojamąjį turtą - butą, esantį Baltų pr. 67-41, Kaune, kurį atsakovė dėl
šeimos pagausėjimo planavo parduoti ir pirkti didesnio ploto ar daugiau
kambarių turintį būstą. Šiuo metu yra atsiradęs pirkėjas, kuris ketina įsigyti
atsakovės butą už gerą kainą, sudaryta preliminari buto pirkimo-pardavimo
sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo iki 2011-06-01 sudaryti pagrindinę buto
pirkimo-pardavimo sutartį, jei sutartis nebūtų sudaryta dėl atsakovės kaltės,
ji įsipareigojo grąžinti pirkėjui 9 000 Lt sumokėtą avansą bei dvigubo avanso
dydžio baudą bei sumokėti netesybas po 0,02 procentus už kiekvieną uždelstą
dieną.
II. Pirmosios
instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos
teismas 2010 m. lapkričio 11 d. nutartimi šį atsakovės prašymą patenkino ir
įpareigojo ieškovą per 20 dienų nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos
įmokėti į teismo depozitų sąskaitą 20 000 Lt piniginį užstatą arba pateikti
tokio dydžio banko garantiją. Atsakovė pateikė
laikraščio „Noriu“ skelbimus, kuriuose 2010-09-06 ir 2010-09-08 ji skelbia apie
buto pardavimą ar keitimą. Pagal 2010-09-14 preliminarios buto pirkimo-pardavimo
sutarties nuostatas atsakovė įsipareigojo iki 2011-07-01 atlaisvinti butą ir
perduoti jį pirkėjui. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad
byla šiuo metu yra tik parengiamojoje stadijoje, o bylos nagrinėjimas gali
užtrukti ilgiau nei iki 2011-07-01, teismas sprendė, jog šiuo atveju atsakovės
prašymas yra pagrįstas.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos
argumentai
Ieškovas L. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti minėtą teismo
nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir atsakovės prašymą atmesti bei paskirti
atsakovei 20 000 Lt baudą. Skunde teigiama, kad:
1. Teismas
nepagrįstai tenkino atsakovės prašymą, nes preliminarioje sutartyje nustatyta
buto pirkimo – pardavimo 150 000 Lt kaina yra dirbtinai padidinta. Kaip matyti iš
Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų, šio 61,51 kv. m trijų kambarių
buto vidutinė rinkos vertė 2002 m. buvo tik 58 713 Lt, o pagal antstolės, su kuria
atsakovė susitarė, vertinimą šio buto vertė yra 110 000 Lt. Butas nėra
pragyvenimo šaltinis, buvo įsigytas kartu su sutuoktiniu, šiuo adresu
deklaruota atsakovės sūnaus gyvenamoji vieta, įregistruota UAB ,,Felicija“
buveinė, tačiau šių asmenų sutikimas parduoti butą nėra pateiktas. Atsakovė nepateikė
nuostolių skaičiavimo, preliminari buto pirkimo – pardavimo sutartis nėra
pakankamas įrodymas nuostolių atsiradimui. Be to, nėra duomenų apie pirkėjo
finansinę padėtį ir jo galimybes mokėti sutartą kainą. Atsakovė neskundė teismo
nutarties, kuria jos turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, neprašė
vienos priemonės pakeisti kita, nesiūlė areštuoti konkretaus turto ar įnešti
užstatą, kad areštas butui būtų panaikintas. Todėl toks atsakovės elgesys
vertintinas kaip nesąžiningas ir jai skirtina bauda.
2. Teismas
pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, taip pat piktnaudžiauja jam suteiktomis
pareigomis ir teisėmis bei vilkina bylos nagrinėjimą, nes nutartyje teismas
nurodė, kad byla nebus baigta nagrinėti iki 2011-07-01. Ši byla priklauso darbo
bylų kategorijai, todėl teismas pagal CPK 415 straipsnį privalėjo iš atsakovės
išsireikalauti visus ginčui nagrinėti reikalingus dokumentus ir įrodymus,
tačiau tai padaryta nebuvo.
Atsakovė A. S. atsiliepime prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, jog pats ieškovas piktnaudžiauja jam suteiktomis proceso teisėmis,
vilkina bylos nagrinėjimą, nuolat reiškia nušalinimus bylą nagrinėjančiam
teisėjui. Tuo tarpu teismas pagrįstai patenkino minėtą prašymą, nes šiuo atveju
būtina užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, atsakovė turi teisę naudotis jai
CPK suteiktomis teisėmis savo nuožiūra, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja
nubausti ją bauda. Buto pardavimo kaina yra tik pirkėjo ir pardavėjo susitarimo
reikalas, be to, butas atsakovei priklauso asmeninės nuosavybės teise. Sudarant
preliminariąją sutartį, teismo leidimai, sutikimai nėra būtini. Apelianto
argumentai dėl teismo pareigos išsireikalauti dokumentus nėra susiję su šios
bylos nagrinėjimo dalyku.
IV. Apeliacinio
teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Kaip žinoma, laikinųjų apsaugos priemonių
taikymas yra susijęs su tam tikrais apribojimais skolininko atžvilgiu, todėl
būtina išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, kad šios priemonės būtų pagrįstos.
Dėl to, teismas, taikydamas tokias
priemones, vadovaudamasis CPK 147 straipsnio pirmąja dalimi, gali pareikalauti,
kad ieškovas ar kitas prašymą jas taikyti padavęs asmuo, pateiktų atsakovo
nuostolių, galinčių atsirasti dėl minėtų priemonių taikymo, atlyginimo
užtikrinimą. Taigi civilinio proceso įstatymas, apsaugodamas ieškovo turtinius
interesus, siekia apsaugoti ir atsakovo turtinius interesus, kurie gali būti
pažeisti nepagrįsto ieškinio reikalavimo užtikrinimo atveju. Tuo užtikrinamas
šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimas. Tačiau civiliniame procese taikomi šalių
lygiateisiškumo ir rungimosi principai lemia, jog šalys turi įrodyti
aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178
str.).
Nagrinėjamu atveju teismas skundžiama nutartimi atsakovės prašymą
patenkino ir įpareigojo ieškovą sumokėti 20 000 Lt piniginį užstatą. Tačiau
teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokia teismo
išvada yra nepagrįsta.
Kaip minėta, ieškovo ieškinys teisme buvo
gautas 2010-02-24, teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones
priimta 2010 m. rugpjūčio 18 d., atsakovei priklausantis butas areštuotas
2010-08-18, o preliminari buto pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta
2010-09-14, tai yra esant jau apribotai disponavimo teisei šiuo turtu. Esant
tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija laiko, jog sudarydama preliminarią areštuoto
buto pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovė veikė savo rizika ir tokiu būdu pati
prisiėmė atsakomybę už nuostolių, kurie galėtų atsirasti nepavykus įvykdyti
minėtos sutarties, atsiradimo pasekmes. Tokiu būdu teismas, patenkindamas
atsakovės prašymą, grindžiamą šiomis aplinkybėmis, priėmė nepagrįstą nutartį (CPK
185 str., 263 str. 1 d.).
Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas be
pagrindo teigia, jog teismas, skundžiamoje nutartyje konstatavęs, jog byla
nebus baigta nagrinėti iki 2011-07-01, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą
bei vilkina bylos nagrinėjimą. Įvertinus aplinkybę, jog būsimas teismo
sprendimas byloje gali būti peržiūrėtas ne tik apeliacine, bet ir kasacine
tvarka, taip pat atsižvelgiant į vidutinį ir objektyviai trunkantį bylos
nagrinėjimo teisme procesą, kolegijos nuomone, šie teismo argumentai nėra
nepagrįsti. Kartu atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad, kaip teisingai nurodė
apeliantas, nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs iš darbo teisinių santykių, o
šios kategorijos bylose esantis viešas interesas įpareigoja teismą siekti kuo
operatyvesnio bylos išnagrinėjimo. Taip pat pažymėtina, jog ieškovas yra pareiškęs
du savarankiškus ieškininius reikalavimus: grąžinti į darbą bendrovėje bei priteisti
neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės A. S., kuri ginčo
atsiradimo metu buvo vienintelė UAB ,,Felicija“ akcininkė bei šios bendrovės
administracijos vadovė - direktorė. Beje, nei apeliacinės instancijos teismui
pateiktoje atskirojo skundo medžiagoje, nei Lietuvos teismų informacinės
sistemos LITEKO duomenų bazėje nėra duomenų, jog ieškovas būtų atsisakęs
reikalavimo grąžinti jį į darbą, todėl svarstytina, ar pati bendrovė - UAB
,,Felicija“, neturėtų būti įtraukta į bylos nagrinėjimą.
Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia,
jog atsakovė naudodamasi CPK suteiktomis proceso teisėmis ir reikšdama prašymą
dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, jomis piktnaudžiauja ir dėl to jai
skirtina bauda. Tačiau apeliantas teisus teigdamas, jog apeliantei neužkirstas
kelias kreiptis į teismą su prašymu pakeisti taikytos laikinosios apsaugos
priemonės rūšį, siūlyti areštuoti konkretų turtą ar įnešti užstatą, kad areštas
butui būtų panaikintas. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad
įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovė turi teisę
reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kilusis dėl ieškovo prašymu
taikytų minėtų priemonių (CPK 147 str. 3 d.).
Atsižvelgdama į paminėtas
aplinkybes ir prieš tai nurodytą šalių įrodinėjimo pareigą, teisėjų kolegija
sprendžia, jog atsakovė nepagrindė aplinkybių, kuriomis remdamasi prašė
užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą, todėl atskirasis skundas tenkintinas iš
dalies, skundžiama teismo nutartis naikintina, klausimas išsprendžiamas iš
esmės ir atsakovės prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo atmetamas (CPK
329 str. 1 d.).
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno
apygardos teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartį ir atsakovės A.
S. prašymą atmesti.
Teisėjai Virginija Čekanauskaitė
Danutė
Milašienė
Vytas Milius