Civilinė byla Nr. 2-265-647/2013
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02370-2012-9
Procesinio sprendimo kategorija:
20.2, 34.1, 34.7, 93.1, 93.2.21, 95.1, 103.1,
104.1, 111.1, 111.4, 112, 113.1, 113.8,
114.1, 114.11, 116.1, 116.4, 128.2
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
Lietuvos Respublikos Vardu
2013 m. sausio 8 d.
Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Alfredas Juknevičius,
sekretoriaujant A.Višumirskajai,
dalyvaujant pareiškėjos atstovui adv. D.Sauliūnui,
suinteresuoto asmens atstovams adv. padėjėjai G.Liutkevičiūtei, I. R.,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos C. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo V. I.,
n u s t a t ė:
Pareiškėja C. L. pateikė teismui pareiškimą, kuriame prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. I. priėmė R.L.G. I. palikimą faktiškai pradėjusi valdyti R.L.G. I. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius adresu (duomenys neskelbtini); pripažinti, kad priėmusi palikimą V. I. perėmė R.L.G. I. teises ir pareigas, už kurias ji yra atsakinga visu savo turtu (b.l. 2-6). Pareiškime nurodė, kad Lietuvoje gyvenęs ir Lietuvoje nekilnojamojo turto turėjęs suinteresuoto asmens V. I. sutuoktinis Jungtinės Karalystės pilietis R. L. G. I. (gim. (duomenys neskelbtini)) mirė (duomenys neskelbtini) Mirdamas jis paliko ne tik turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), bet ir turimas skolas. Anglijos Horsham grafystės teismas 2001 m. gruodžio 17 d. d. sprendimu, 2002 m. vasario 22 d. sprendimu, 2002 m. liepos 11 d. sprendimu bei 2003 m. vasario 28 d. sprendimu iš viso iš R. L. G. l. priteisė C. L. naudai 140589,02 Didžiosios į Britanijos svarų sterlingų. 2007 m. spalio 8 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-l22/2007 pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje minėtus sprendimus. Remiantis šiomis nutartimis, R. L. G. I. liko skolingas pareiškėjai 140589,02 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (718297,42 Lt). Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, velioniui R.L.G. I. bei V. I. priklauso nekilnojamasis turtas – 1/2 d. gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/2 d. ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis 2009 m. birželio 19 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teisėjos R. P. rezoliucija patvirtintu Turto perdavimo išieškotojui aktu, pagal 2012 m. rugpjūčio 22 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašą- registro Nr. (duomenys neskelbtini)C. L. yra 1/2 d. gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/2 d. ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), teisėta savininkė.
Nors R.L.G. I. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. prieš daugiau nei dvejus metus, jokie paveldėtojai, tame tarpe ir jo sutuoktinė V. I. (kuri testamente yra įvardinta kaip viena iš mirusiojo palikimo tvarkytojų ir paveldėtojų) iki šiol nesiėmė jokių paveldėjimo priėmimo teisinių veiksmų. Nors V. I., esanti testamentinė ir įstatyminė R.L.G. I. įpėdinė, praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo R.L.G. I. mirties, nesiėmė aktyvių veiksmų dėl formalaus R.L.G. I. palikimo priėmimo, tačiau V. I. faktiškai valdo vienintelį žinomą mirusiojo R.L.G. I. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, todėl įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Įrodymas, jog V. I. faktiškai perėmė R.L.G. I. palikimo dalį, yra V. I. mokamos sąskaitos už viso namo suvartotą elektros energiją. 2012 m. gegužės 22 d, (duomenys neskelbtini)informavo, kad paskutinis mokėjimas už namo, adresu (duomenys neskelbtini), suvartotą elektros energiją buvo atliktas 2011 m. spalio 13 d., praėjus daugiau nei 1,5 metų po R.L.G. I. mirties. Įvertinus tai, bei faktą, kad pareiškėja niekada nėra mokėjusi už namo, adresu (duomenys neskelbtini), suvartotą elektros energiją, darytina išvada, kad būtent V. I. atliko mokėjimus už teikiamas paslaugas, bei faktiškai rūpinasi po R.L.G. I. mirties paliktu turtu. Žemės sklypas, ant kurio pastatytas pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis namas (1/2 dalis), V. I. yra nuolat prižiūrimas - yra nuolat pjaunama žolė, prižiūrimi augalai. Nors minėtas žemės sklypas ir priklauso V. I., tačiau toks preciziškas rūpinimasis minėtu sklypu tiktai preziumuoja faktą, kad ji faktiškai naudojasi visu gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu, bei tokiais veiksmais faktiškai perėmė R.L.G. I. palikimo dalį. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. V. I. valdymas, bei naudojimasis nekilnojamuoju turtu, mokesčiu mokėjimas už namo suvartota energiją, rūpinimasis namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), aplinka, reiškia kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – V. I. perėmė mirusiojo R.L.G. I. turtą ir pradėjo jį valdyti. Fakto, kad V. I. priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, pripažinimas yra teisiškai reikšmingas dėl to, kad pagal LR CK 5.52 str. 1 d., įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu, arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. birželio 17 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-285/201 pagal pareiškėjos R.F. pareiškimą, kai paveldimas nekilnojamasis, ar kitas registruotinas turtas, įpėdinis, priėmęs palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, negali visa apimtimi įgyvendinti paveldėto turto savininko teisių, kartu ir teisės disponuoti nuosavybės objektu. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas tokiu atveju yra galimas tik tada, kai teismas nustato palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 2 d. 8 p., CK 5.50 str. 3 d., 5.66 str. 1 d.).
Suinteresuotas asmuo V. I. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, tokiam reikalavimui nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, pareiškimas paduotas neįgalioto asmens, nesilaikant įstatyme numatytos tvarkos, jis neatitinka CPK reikalavimų. Advokatas D.Sauliūnas neturi procesinės teisės reikšti tokio pobūdžio reikalavimų, jis nėra įgaliotas asmens, kurio atstovu jis dedasi, yra pagrindo manyti, kad atstovavimo sutartis galimai yra suklastota. CPK 444 str. l d. nustato, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmeninių, ar turtinių teisiu atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pareiškėja nenurodo konkrečiai kokio pobūdžio faktą, pagal kokią iš nurodytų bylų rūšių nagrinėjimo ji pageidauja. Kaip matyti ir nurodomų argumentų, prašo nustatyti aplinkybes, susijusias su palikimo priėmimu. Tačiau aiškinant CPK 5 str. l d., 444 str. l d. ir 2 d. 8 p., bei 445 str. normas sistemiškai, teigtina, kad subjekto teisę reikšti tokio pobūdžio pareiškimus turi tik asmuo, kuris siekia nustatyti savo paveldėjimo teisėms turinčius įtaką faktus dėl to, kad „negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančius dokumentus arba tų dokumentų negalima atkurti". Pareiškėjos advokatas nei sau, nei jo atstovaujamam asmeniui nesiekia nustatyti kokias nors teises susijusias su jų asmeninėmis teisėmis, neteigia, kad negali gauti kokių nors dokumentų, kurie būtini paveldėjimo teisėms įgyvendinti ar, kad juos prarado. Priešingai, pareiškime nurodoma, kad pageidauja nustatyti su kitu asmeniu susijusias teises, ne paveldėjimo, o išieškojimo teisėms realizuoti. Faktas dėl kurio kreipiasi pareiškėja nėra juridinis, t.y. jo nustatymo pasekmė nepreziumuoja kokių nors teisių iš fakto atsiradimo. Pareiškėjos advokatas, būdamas teisininku supranta, kad neturi procesinės teisės kelti tokio pobūdžio bylas, tačiau sąmoningai reiškia nepagrįstą pareiškimą, tikėdamasis suklaidinti teismą. Suinteresuoto asmens nuomone pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, dėl ko jam taikytina atsakomybė, numatyta CPK 95 str. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad nurodomas namas ir ūkinis pastatas R.L.G. I. mirties metu jam nepriklausė. Dar 2009-05-12 pastatų 1/2 dalis buvo perduota pareiškėjai ir įregistruota jos vardu. Kita dalis pastatų buvo iki ir liko po R.L.G. I. mirties suinteresuoto asmens vardu. R.L.G. I. mirties metu jokio dalies gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) neturėjo, dėl to jam tokio turto po mirties nepaliko, o jam nepriklausančio turto faktiškai, ar kitaip valdyti V. I. negalėjo ir jokio minėto asmens turto valdyti nepradėjo. 1/2 minėto turto turėjo iki velionio mirties, kaip asmeninę nuosavybę, kuris pastarajam nepriklausė. Argumentai, kad tariamai pastatų valdymą patvirtina žolės pjovimas yra absurdiški. Žemės sklypas visas priklausė ir priklauso V. I.. Rūpinimasis juo nepreziumuoja naudojimosi kitu turtu (namu), tuo labiau tuo, kuris nepriklausė mirusiajam. Nuosavo turto (žemės sklypo) valdymas nereiškia ir negali reikšti, kad priimtas kito asmens turtas, t.y. palikimas. V. I. yra minėtų pastatų bendrasavininkė. Dėl to natūralu, suprantama, kad bendroje nuosavybėje esantis turtas prižiūrimas, juo rūpinamasi ir siekiama, kad jo būklė nepablogėtu, ar vertė nesumažėtu. Bendrasavininkai pagal įstatymą privalo valdyti bendrą turtą. Kadangi komunikacinės, elektros ir vandens tiekimo sistemos yra bendros, suprantama, kad apmokėjimas už suvartotą elektros energiją privalomas. Tačiau tai nepatvirtina nei valdymo fakto, nei kad „palikimo priėmimo veiksmai atlikti faktiškai". Nėra, nebuvo ir negalėjo būti faktų, kad įpėdinis mokėjo mokesčius už paveldėtą turtą, nes 1/2 pastatų nepriklausančių V. I. nepriklausė velioniui jo mirties momentu, nes ši dalis turto priklausė ir priklauso pareiškėjai. Įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai negali būti teisiškai įforminti dėl paminėto ir dėl to, kad pareiškėjos ir V. I. paveldėjimo santykiams neatsirado teisinio pagrindo. Jokie „įpėdinio aktyvūs veiksmai" nesukėlė ir negalėjo sukelti nurodomo turto valdymo kaip savo, ar laikymą minėto turto savu, dėl minėto V. I. nesikreipė, ir negalėjo kreiptis įforminti 1/2 minėtų pastatų priėmimo, kaip palikimo, nes toji dalis priklausė ne velioniui, o pareiškėjai, kita dalis priklausė ir priklauso V. I., todėl kreiptis į notarą dėl nuosavo turto nereikia. V. I. dėl juridinio fakto nustatymo nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimo išduoti neprašė ir neprašo, o kitas asmuo už ją to daryti negali.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas pareiškimą palaikė, prašė tenkinti, nurodė, kad (duomenys neskelbtini)mirė skolininkas R.L.G. I., jis buvo santuokoje su V. I., Registrų centre buvo įrašas, kad V. I. su R. L.G. I. bendrąja nuosavybes teise valdė po ½ pastato. Tuo metu vyko kelios bylos: C. L., kuri prašė skolininko dovanotą butą pripažinti kaip V. I. pareigą atlyginti skolą. Šita byla šiuo metu yra sustabdyta. Taip pat vyko kita byla, kurią inicijavo pati V. I., prašydama pripažinti negaliojančiu ½ turto perleidimą. Tos bylos buvo sustabdytos, dėl to, kad mirė skolininkas. V. I., stabdydama tas bylas, pareiškė, kad reikia sulaukti kol atsiras paveldėtojas. Pareiškėja laukė metus laiko, niekas nenorėjo paveldėti skolininko turto. Buvo kreiptasi į Anglijos institucijas, kurios atsako už palikimo priėmimo klausimą, ten nurodė, kad niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Vilniaus rajono notarė taip pat atsakė, kad nebuvo kreiptasi. Iš to daroma tokia išvada, kad V. I. yra skolininko sutuoktinė ir testamento įpėdinė ir vykdytoja. Pagal Anglijos teisę testamento įpėdinis ir vykdytojas nelabai skiriasi. Bet kuriuo atveju V. I. turėjo galimybę priimti palikimą, arba neriimti. Ji jokių veiksmų nedarė. Jos interesas suprantamas - skolininko mirties dieną jai buvo puikiai žinoma, kad jis turi daugiau kaip 100000 svarų sterlingų skolų savo buvusiai sutuoktinei C. L.. Natūralu, kad ji neatliko tų veiksmų, nes šiai dienai turėtų sumokėti visą reikalaujamą skolą. Viena vertus ji vengė priimti palikimą, tačiau tuo pat metu ji atliko veiksmus, kurie reiškia faktinį turto užvaldymą po palikėjo mirties. Jeigu vienas iš sutuoktinių miršta, o kitas lieka gyventi tame būste, tai faktiškai jis užvaldo tą turtą, apmoka komunalinius mokesčius ir kt. Šitoje situacijoje vyko tas pats, aišku, V. I. turbūt didesnę laiko dalį praleidžią Anglijoje, bet taip pat neapleidžia turto ir Lietuvoje. Jis naudojamas, apmokamos elektros paslaugos, duomenų apie komunalines paslaugas nėra. Šitas veiksmas rodo, kad ji išlaiko sutuoktinio paliktą ½ dalį turto. Mano, kad pareiškimas pilnai pagrįstas, jeigu asmuo nori kažkokio tai turto, jis tuo pačiu turi prisiimti visa tai, su kuo tas turtas yra susijęs, šiuo atveju, tai būtų skola. Prašo teismo pripažinti, kad V. I. palikimą priėmė ir pripažinti C. L. teises. Iki pareiškimo pateikimo teismui dienos patikslinimo Registrų centro duomenų bazėje nebuvo. Pareiškimas remiasi abiem išrašais iš Registrų centro. Pareiškėja remiasi tais duomenimis, kurie buvo anksčiau, kai buvo rašytas pareiškimas.
Teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovas su pareiškimu nesutiko, prašė netenkinti, nurodė, kad tik dėl tų teisių, kurios susijusios su asmens, besikreipiančio į teismą paveldėjimu, tokio pobūdžio byla gali būti nagrinėjama. Iš pareiškimo ir paaiškinimo matyti, kad pareiškėja jokių paveldėjimo teisių negina, jų neturi ir nesiekia net jų realizuoti. V. I. nebuvo skolinga ir neturi jokios pareigos vykdyti prievoles už R.L.G. I.. Tai yra asmeninė kiekvieno žmogaus teisė priimti, ar ne palikimą. Kita vertus, R.L.G. I. neturėjo jokio palikimo mirties metu, nėra jokio turto, kuris liktų po jo mirties. Pareiškėjos atstovas klaidina teismą, kad jam neva nežinoma, kokios dalys priklauso R.L.G. I. mirties metu suinteresuotiems asmenims. Jis dalyvauja šiame procese jau keletą metų, todėl jis puikiai žino, kad jokių įsiskolinimų V. I. neturi ir neturėjo. Taip pat jis žino, kad teismo sprendimu turtas buvo padalintas. Savaime suprantama, kad toks sutuoktinių turto padalinimas yra pripažinimas ir nustatymas, kad jo turtas buvo atskirtas ir kiekvienam priklauso asmeniškai. Teismas vienareikšmiškai, aiškiai savo sprendimu nurodė, kad V. I. priklauso ½ nekilnojamojo turto pastatų, o kita ½ priklauso R.L.G. I.. Pareiškėja tokio teismo sprendimo neginčijo. Po šito padalinimo buvo tęsiamas vykdymo procesas ir 2009 m. R.L.G. I. dalis, priklausanti jam nuosavybes teise, buvo parduota. Pareiškėja L. įgijo nuosavybę į ½ dalį. Šita nuosavybė yra įregistruota ir nenuginčyta. Akivaizdu ir tai vienareikšmiškai aišku, kad R.L.G. I. mirties metu, jis neturėjo nekilnojamojo turto. Nelabai suprantama, kokį paveldėjimo objektą pareiškėja laiko priimtu. Pareiškėjos advokatas yra teisininkas, bet imasi klaidinti teismą, bandydamas, Registrų centro tam tikrų duomenų netikslumo pagrindu pateikti vaizdą, neva V. I. ir R.L.G. I. bendra jungtine nuosavybe turėjo tą pačią ½ dalį, kuri pagal teismo sprendimą buvo pripažinta tik V. I. nuosavybe. Toks piktnaudžiavimas procesu yra akivaizdus ir Registro centro duomenų interpretavimas yra nieko dėtas. Adv. D.Sauliūnas pats iniciavo turto padalinimo ir atskyrimo, tuo pačiu turto padalijimo vykdymo procese ir tuo pačiu turto priėmimą jo atstovaujamo asmens. Jis puikiai žinojo, kreipdamasis į teismą, kad jokio turto R.L.G. I. nepaliko. Dėl to mano, kad advokatui skirtina maksimali – 20000 Lt bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, o pusė šios baudos - 10000 Lt priteistina V. I. naudai, o kita pusė valstybės naudai. Suinteresuoto asmens atstovė adv. padėjėja nurodė, kad pareiškėja siekia, kad V. I. priimtų palikimą. Priėmus tokį sprendimą, pati V. I. turėtų išreikšti valią, nuvykti į notarų biurą ir priimti palikimą. Pats pareiškėjos atstovas nurodė, kad V. I. nusprendė nepriimti palikimo, taigi vargiai, ar priimtas teismo sprendimas sukels teisinę juridinę galią. Tokia ypatingąja teisena nagrinėjamos bylos tik tam tikru atveju gali sukelti pasekmes, jeigu šalys priimtus teismo sprendimus vykdo, t.y. kreipiasi į notarą ir priima palikimą. Šiuo atveju mano, kad teismo sprendimas neturėtų jokios juridinės galios. Šis sprendimas įgalina gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, ir V. I. išreiškė valią nepriimti palikimo.
Pareiškimas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2007-10-08 nutartimi pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Anglijos Horsham grafystės teismo 2001 m. gruodžio 17 d., 2002 m. vasario 22 d., 2002 m. liepos 11 d. ir 2003 m. vasario 28 d. sprendimus dėl piniginių sumų (viso 140 589,02 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų) priteisimo C. L. naudai iš R. L. G. I. (b.l. 13-15).
Suinteresuoto asmens V. I. sutuoktinis R. L. G. I. (gim. (duomenys neskelbtini)) mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-12). Vilniaus rajono 5-ojo notaro biuro 2012-08-24 išduotas liudijimas patvirtina, kad paveldėjimo byla po R.L.G. I. mirties nėra užvesta (b.l. 16); Anglijos Testamentų registro 2011-01-26 išduota pažyma patvirtina, kad dėl mirusio R.L.G. I. palikimo priėmimo kreiptasi nebuvo (b.l. 21-24).
Teismas pažymi, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2008-07-02 nutartimi Nr. 2-544-110/2008, kuri yra įsiteisėjusi ir galiojanti, ir kurios pareiškėja neskundė, nustatė R. L. G. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. I., a.k(duomenys neskelbtini) turto dalis bendroje jungtinėje nuosavybėje taip: R. L. G. I. ir V. I. priklauso po 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir po 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 0,1110 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso V. I. (b.l. 43-48). Po šito padalinimo buvo tęsiamas vykdymo procesas. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (2012-09-24) matyti, kad V. I. nuosavybės teise priklauso 1/2 d. gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/2 d. ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (nuosavybės įregistravimo pagrindas: 2006-01-18 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-07-02 apylinkės teismo nutartis Nr. 2-544-110/2008); C..L. nuosavybės teise priklauso 1/2 d. gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/2 d. ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (nuosavybės įgijimo pagrindas – 2009-05-12 Turto perdavimo išieškotojui aktai Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 51-53). Taigi, yra akivaizdu, kad mirusiajam R. L. G. I. aukščiau nurodytas turtas nepriklauso, todėl kreiptis dėl jo paveldėjimo nėra teisinio pagrindo.
CPK 444 str. l d. nustato, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmeninių, ar turtinių teisiu atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, pareiškėja prašo nustatyti aplinkybes, susijusias su palikimo priėmimu, tačiau subjekto teisę reikšti tokio pobūdžio pareiškimus turi tik asmuo, kuris siekia nustatyti savo paveldėjimo teisėms turinčius įtaką faktus dėl to, kad „negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančius dokumentus arba tų dokumentų negalima atkurti", o pareiškėja nesiekia nustatyti kokias nors teises susijusias su jos asmeninėmis teisėmis, neteigia, kad negali gauti kokių nors dokumentų, kurie būtini paveldėjimo teisėms įgyvendinti ar, kad juos prarado, tačiau nurodo, kad pageidauja nustatyti su kitu asmeniu susijusias teises, ne paveldėjimo, o išieškojimo teisėms realizuoti, o tai prieštarauja aukščiau minėtoms CPK normoms.
Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytu, konstatuoja, kad pareiškimas yra nepagrįstas ir todėl yra atmestinas.
Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytą, bei byloje nustatytas aplinkybes, turi pagrindą daryti išvadą, kad yra CPK 95 str. 1 d. numatyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindai (pareiškėja, turėdama kvalifikuotą atstovą advokatą, privalėjo įvertinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-07-02 nutartį, kuria buvo nustatyta turto dalis bendroje jungtinėje nuosavybėje, 2012-09-24 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nėra nurodytas koks nors mirusiajam R. L. G. I. priklausantis nekilnojamasis turtas, suinteresuoto asmens atstovų atsiliepime išdėstytą poziciją dėl pareiškimo nepagrįstumo, bet kreipėsi į teismą aiškiai nepagrįstu pareiškimu ir, nežiūrint į aukščiau išdėstytas aplinkybes, reikalavo jį tenkinti), todėl vadovaujantis CPK 95 str. 2 d. jai yra skirtina 10000 Lt bauda.
Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 263, 268, 270 str. str.
n u s p r e n d ė :
Pareiškėjos C. L. pareiškimą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjos C. L. valstybei 5000 Lt (penkių tūkstančių litų) baudą už piktnaudžiavimą procesu.
Priteisti iš pareiškėjos C. L. suinteresuotam asmeniui V. I. 5000 Lt (penkių tūkstančių litų) baudą už piktnaudžiavimą procesu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Alfredas Juknevičius