(S)

VILNIAUS MIESTO 3 APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 21 d., Vilnius

Vilniaus m. trečiojo apylinkės teismo teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant Jevgenijai Grigorjevai, dalyvaujant ieškovui J. B., ieškovo J. B. ir trečiojo asmens V. B. atstovei advokatei Kristinai Matvejenkaitei, atsakovių I. P. ir A. Š. atstovui advokatui Ričardui Suslavičiui, atsakovėms I. P. ir A. Š. nesant, tretiesiems asmenims V. B. ir Vilniaus miesto savivaldybei nesant, institucijai išvadai duoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie AM nesant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovėms I. P. ir A. Š., tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų V. B. ir Vilniaus miesto savivaldybei, institucijai išvadai duoti byloje Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo vykdyti sutartinę prievolę – sumokėti už kelio projektavimo ir statybos darbus. Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

Ieškovas J. B. ieškiniu prašė įpareigoti atsakoves I. P. ir A. Š. įvykdyti iš 2008-04-15 susitarimo „Dėl kelio įrengimo“ kylančią prievolę padengti dalį ieškovo patirtų kelio projektavimo ir įrengimo išlaidų, t. y.  priteisti ieškovo naudai iš atsakovių po 6.906,00 Lt kelio projektavimo ir įrengimo išlaidų ir po 493,83 Lt palūkanų, o taip pat priteisti iš atsakovių 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2008-04-15 d. M. T. bei I. T. iš vienos pusės ir A. S. bei M. V. iš kitos pusės pasirašė susitarimą dėl kelio įrengimo, kuriuo susitarė, kad visų sklypų dabartinių ar būsimų savininkų susitarimu ar bet kurio iš jų valia gali būti suprojektuotas ir įrengtas kelias, bendrai besiribojantis su žemės sklypais kad.Nr. (duomenys enskelbtini), kad.Nr. (duomenys enskelbtini), kad.Nr. (duomenys enskelbtini), kad.Nr. (duomenys enskelbtini), kad.Nr. (duomenys enskelbtini), esančiais (duomenys enskelbtini), kurio danga žvyras; kelio įrengimo išlaidos bus dalinamos atitinkamo žemės sklypo savininkams proporcingai nuosavybės teise turimų žemės sklypų plotams pagal Priede Nr.1 nurodytus proporcijų skaičiavimus; Jeigu kelias įrengiamas bet kurios šalies ar bet vieno iš žemės sklypo/sklypų savininko valia ir kaštais, tai kita šalis (o šaliai perleidus teises ir pareigas pagal šį susitarimą – žemės sklypo/sklypų savininkai) įsipareigoja per 10 dienų sumokėti kelią įrengusiam asmeniui kelio suprojektavimo ir įrengimo išlaidas, proporcingai paskaičiuotas pagal sutarties 2 p. Kelio įrengimą organizuojanti šalis, prieš pradėdama įrengimo darbus, ne mažiau kaip prieš 30 d. iki darbų pradžios informuoja kitą šalį apie įrengimo darbų kaštus bei terminus. Tuo atveju, jei viena šalis nesutinka su kitos šalies nurodytais kelio įrengimo kaštais, ji privalo ne mažiau kaip per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo pasiūlyti atlikti kelio įrengimo darbus tais pačiais terminais už iš esmės mažesnius kaštus. Tuo atveju, jeigu minėtų žemės sklypų ar ant jų stovinčių pastatų nuosavybės teisės, arba teisė valdyti ir vystyti minėtas teritorijas pereis tretiesiems asmenims, tai visos teisės ir pareigos, kylančios iš šio susitarimo, taip pat bus perleistos atitinkamą žemės sklypą įsigijusiems tretiesiems asmenims (be atskirų kitų žemės sklypų savininkų rašytinių sutikimų. Minimas susitarimas buvo išviešintas, t. y. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip kitos prievolės, galiojantis įrašas yra ir šiuo metu. 2008-07-09 Vilniaus m. savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą Nr.GN/308-0283, kuriuo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys enskelbtini), nurodytame 2008-04-15 susitarime, leido statyti dvibutį gyvenamąjį namą. 2008-06-10 ieškovas pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo  1/2 dalį žemės sklypo Nr. (duomenys enskelbtini)iš M. T. ir  I. T., ieškovas sutartyje patvirtino, kad jis susipažinęs ir įsipareigoja laikytis 2008-04-15 susitarimo „Dėl kelio įrengimo“, vadovaudamasis minėtu statybos leidimu, ieškovas kartu su kitais bendraturčiais pradėjo statyti namą. Kad namas būtų pripažintas tinkamu naudoti, vadovaujantis teisės aktais būtinai reikėjo įrengti kelią. 2010-05-05 ieškovas pasinaudojo susitarime numatyta teise ir išsiuntė atsakovėms ir kitiems sklypų savininkams pranešimą, kuriuo pranešė, kad jo siūlomas rangovas UAB „Statybos titanai“ galėtų atlikti kelio įrengimą per 30 d. pagal pridedamą kelio įrengimo sąmatą. Žemės sklypas kad.Nr. (duomenys enskelbtini)šiuo metu priklauso atsakovėms po 1/3 dalį ir 1/3 dalis N. K. ir L. K.. Atsakovės ieškovo pranešimą gavo, savo 2010-05-19 pranešime nurodė, kad sutinka pagal 2008-04-15 d. Susitarimo sąlygas apskaičiuotą joms tenkančią kelio įrengimo kainos dalį sumokėti į ieškovo sąskaitą po to kai kelio įrengimo darbai bus atlikti ir kelias bus pripažintas tinkamu naudoti. 2010 m ieškovo lėšomis ir iniciatyva buvo suprojektuotas ir įrengtas kelias, tai patvirtina pridėti dokumentai, techninės priežiūros inžinierius nurodė, kad kelias tinkamas naudoti. 2010-08-23 ieškovas išsiuntė atsakovėms pranešimą dėl išlaidų atlyginimo, nurodė sumą – kiekvienai atsakovei (proporcingai) po 6906 Lt, tačiau 2010-09-27 pranešimu atsakovė I. P. nurodė, kad nepakanka dokumentų įrodyti, kad kelias įrengtas teisėtai ir nurodė, kad ji sumokės, kai bus pateikti kelio įrengimo teisėtumą patvirtinantys dokumentai. Atsakovės atsisakymas  sumokėti nepagrįstas. Ieškovės turėjo žinoti, kad kelio įrengimo darbai numatyti dar 2008 m, Vilniaus m, savivaldybės tarybos sprendimu Nr.1-592 patvirtintame sklypo (duomenys enskelbtini) detaliajame plane, kompetentingos institucijos išdavė leidimą atlikti kelio įrengimo darbus, abejonės dėl kelio įrengimo neteisėtumo yra visiškai nepagrįstos. Kiti žemės sklypų savininkai jau sumokėjo proporcingą kelio išlaidų dalį, o tie, kurie atsisakė tai padaryti, įsiteisėjusiais teismo sprendimais buvo įpareigoti sumokėti. CK 6.156 str. 1 d. nustato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti  ir kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Atsakovės žemės sklypą paveldėjo iš savo tėvo R. Š. ir kartu perėmė iš 2008-04-15 susitarimo kylančias šalių teises ir pareigas. Susitarimas patvirtintas notaro, yra teisėtas, neprieštarauja įstatymams, sudarytas sutarties šalių tarpusavyje suderinta valia bendram tikslui pasiekti – įrengti bendrą kelią, kuriuo galėtų naudotis visi žemės sklypų savininkai, esami ir būsimi, siekiant naudotis sklypais pagal tikslinę jų paskirtį. Toks susitarimas buvo nulemtas ir statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų – Teritorijų planavimo įstatymo 19, 23 straipsniais, Kelių įstatymo 4 straipsniu, patvirtintu Detaliuoju planu, statybos techniniu reglamentu Nr.STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 10, 26, 52, 187 punktais, statybos techniniu reglamentu Nr.STR2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo“ nuostatomis. Be to, kelio įrengimas padidino sklypų vertę. CK 6.189 str. 1 d. nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir ji turi būti vykdoma. Vadovaujantis CK 6.38 ir 6.200 straipsniais prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai, nustatytais terminais, pagal įstatymus ar sutarties nurodymus. Vienašališkai draudžiama atsisakyti vykdyti prievolę, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei nevykdo ar netinkamai vykdo ir turi atlyginti kreditoriui visus jo patirtus nuostolius (CK 6.59, 6.63  straipsniai). Atsakovės nevykdė prievolės, todėl pagal CK 6.210 str. 1 d. privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitaip, todėl atsakovės turi sumokėti palūkanas nuo 2010-09-23, ieškinio pateikimo dieną palūkanų suma sudarė 987,66 Lt – kiekvienai atsakovei po 493,83 Lt (b.l. 1-8, 1 t.).

Atsakovės I. P. ir A. Š. atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškovo reikalavimu. Nurodė, kad jis nepagrįstas. Reikalavimas kildinamas iš 2008-04-15 susitarimo dėl kelio įrengimo, tačiau jis jokių teisių ar pareigų atsakovėms nesukėlė. CK 6.2 str. nustato, kad prievolės atsiranda iš sandorių ar kitų juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius teisinius santykius. CK 1.136 str. 2 d. 1 p. teigia, kad civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš sutarčių ar kitokių sandorių, taip pat, nors įstatymų ir nenumatytų, bet jiems neprieštaraujančių sandorių. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo jų), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 str. 1 d.). Pagal CK 6.189 str. 1 d. sutartis įpareigoja tik jos šalis atlikti tai, kas joje tiesiogiai nurodyta. Nei atsakovės, nei mirusysis R. Š., iš kurio atsakovės paveldėjo žemės sklypą, nebuvo ir nėra minimo susitarimo šalimis, todėl susitarimas nei teisių, nei pareigų atsakovėms nesukelia. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.145 str.), t.y. asmenų suderinta valia, todėl sutartis galima tik tuo atveju, kai sudaroma laisva valia, negalima asmens priversti sudaryti sutartį prieš jo valią. Asmens privertimas išreikšti savo valią reikštų sutarties sudarymą prievarta, o sutartis sudaryta panaudojant prievartą, negalioja (CK 6.156 str. 2 d., 1.80 str.). Negalima versi asmens, kuris nėra sutarties šalimi, vykdyti joje numatytas pareigas, sutartis turi galią tik jos šalims. Net laikantis nuomonės, kad susitarimas turi įstatymo galią atsakovėms (nors su tuo atsakovės kategoriškai nesutinka), ieškovo reikalavimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes susitarimo 1 d. nustatyta, kad šalys susitaria, kad visi išvardintų sklypų ar būsimų sklypų savininkų susitarimu ar bet kurio jų valia gali būti suprojektuotas ir įrengtas kelias, bendrai besiribojantis su žemės sklypais nurodytais susitarime, kurio danga – žvyras. Ši sąlyga iš esmės neįvykdoma, nes  kelio įrengimas nėra galimas svetimoje žemėje –valstybinėje žemėje, todėl bet kokie susitarimai dėl svetimo turto panaudojimo negalimi. Statybos įstatymo 3 str. 1 d. 1 p., 2 d. 3 p. nustato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise ar valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais, tačiau ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai, jog jam būtų perleistos teisės valdyti ar naudotis svetimu turtu (CPK 178 str.). Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p. detalizuoja CK 6.646 straipsnį ir nustato, kad statytojo teisė realizuojama, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (taip pat 12 str. 1 d. 4 p.), ir Įstatymo 24 str. nustatyta tvarka organizuoti statybos užbaigimo procedūras. Ieškovas su ieškiniu nepateikė statybos leidimo bei duomenų apie tai, kad kelias būtų perduotas įgaliotoms valstybės institucijoms, todėl vadovaujantis bendraisiais teisės principais (iš ne teisės teisė neatsiranda), laikytina, kad ieškovas darbus atliko be teisėto pagrindo. Ieškovo pateiktas 2008-04-07 statybos leidimas Nr.GN/308/08-0283 bei leidimas kasti Nr.AK-895/42/2010 nesuteikė teisės atlikti kelio įrengimo darbų. Susitarimo 3 d. nustato, kad kelio suprojektavimo ir įrengimo kaštais laikomi visi su tuo susiję projektavimo, statybos leidimo gavimo, statybos atlikimo kaštai, pagrįsti finansinės apskaitos dokumentais, tai reiškia, kad prievolė mokėti atsiranda tik po to, kai visi kelio įrengimo darbai atliekami, įskaitant ir kai kelias bus pripažintas tinkamu naudoti, tokie įrodymai nepateikti (b.l. 69-71, 1 t.).

Teismas 2012-03-08 d. nutartimi įtraukė byloje trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų dalyvauti V. B., atsiliepimo ji nepateikė (b.l. 56, 59, 63, 1 t.).

Teismas 2012-09-24 d. protokoline nutartimi įtraukė byloje trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų dalyvauti Vilniaus miesto savivaldybę ir instituciją išvadai duoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (b.l. 104a, 3 t.).

Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo Vilniaus m. savivaldybė prašė spręsti bylą teismo nuožiūra. Nurodė, kad tuo metu, kai buvo rengiami Sodybinių gyvenamųjų namų kvartalo prie (duomenys neskelbtini) teritorijos planavimo dokumentai, Detaliųjų planų (išskyrus miško valdos miškotvarkos projektus) rengimo, derinimo, tvirtinimo tvarką nustatė Statybos ir urbanistikos ministerijos patvirtintos detaliųjų planų taisyklės Teritorijų planavimo įstatymo 20 str., red. galiojusi 1996-01-01 – 1997-07-09). Vadovaujantis LR Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-15 įsakymu Nr.159 „Dėl detaliųjų planų taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Detaliųjų planų patvirtinimo taisyklėmis, Vilniaus m. valdybos 1997-03-20 sprendimu D. J. gyvenamojo rajono kvartalo prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano projektavimo tvirtinimo Nr.508V buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono kvartalo prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano projektas, t. y. Sodybinių gyvenamųjų namų kvartalo prie (duomenys neskelbtini) sklypų Nr. 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 detalusis planas. Detaliojo plano projektuojamų ir aplinkinių gretimų teritorijų plane sutartiniais ženklais ginčo kelias pažymėtas „gretimų teritorijų privažiavimai“, tai akivaizdu, kad ginčo kelias buvo numatomas projektuoti jau 1997 m Vilniaus m. valdybos patvirtintame detaliajame plane. Darytina išvada, jog tiek projektuojami sklypai, tiek planuojamos gatvės, įskaitant ginčo kelią, buvo numatytos projektuoti 1997 m detaliajame plane. Pagal detalųjį planą, planuojamam statyti dvibučiam gyvenamajam namui žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo išduotas 2007-05-23 projektavimo sąlygų sąvadas, kuriame yra 2006-08-23 d. Susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygos Nr.2750, kuriose nurodyta suprojektuoti ir įrengti aklagatvį nuo esamos sankryžos detaliajame plane numatytais parametrais. Atitinkamai 2006-08-25 buvo sudaryta sutartis Nr.A326-92-Ū(7.7.-EUD-2) prie Dvibutis gyvenamasis namas; (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini))„ susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygų Nr.2750. Šia sutartimi statytojai įsipareigojo neatlygintinai atlikti susisiekimo komunikacijų ir jų inžinerinių tinklų pagal technines sąlygas projektavimo ir plėtros darbus. Išdavus tokias projektavimo sąlygas, atitinkamai buvo parengtas dvibučio gyvenamojo namo, sklype (duomenys neskelbtini) (kad.Nr. (duomenys neskelbtini)), bei ginčo kelio techninis projektas. Parengtas Techninis projektas Nr.08, 03-06-TP-AS kompleksui, t y. dvibučiam namui (7.2) nauja statyba, sklypo kad.Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (neypatingas statinys) apėmė ne tik planuojamą statyti dvibutį gyvenamąjį namą, bet ir kelią, esantį prie sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina sutarties  2 str. 1 d., kuri numato, kad susisiekimo komunikacijų ir jų inžinerinių tinklų pagal technines sąlygas plėtros techninis projektas parengiamas kartu su objektu „Dvibutis gyvenamasis namas; (duomenys neskelbtini) (0101/0019:006)“ techniniu projektu.  Pagal minimą Techninį projektą Nr.08, 03-06-TP-AS buvo išduotas 2008-04-07 d. statybos leidimas Nr.DN/308/08-0283. Išdavus minėtą statybos leidimą, ieškovui buvo suteikta teisė statyti tiek namą, tiek ginčo kelią (aklagatvį). Be to sutartimi numatyta, kad susisiekimo komunikacijų ir jų inžinerinių tinklų plėtros darbai atliekami iki objekto – gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu eksploatuoti. Savivaldybė neturi duomenų, jog ginčo kelias būtų perduotas Vilniaus m. savivaldybei priėmimo–perdavimo aktu. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2010-06-30 sprendimu „Dėl sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ Nr.1-1636 patvirtino minimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. Šio detaliojo planavimo tikslas buvo nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties (mažaaukščių statinių teritorija), sklypo atidalinimas į du sklypus, tvarkymo, režimo ir užstatymo reglamentų nustatymas Kaip numato šio detaliojo plano 2009-07-03 Planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr.3063, planuojamam žemės sklypui buvo taikomi ir galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendimai, t. y. minėto detaliojo plano - (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono kvartalo prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniai. Pagal šį detalųjį planą taip pat buvo numatytas aklagatvio įrengimas (dabartinė Talino gatvė). Atitinkamai pagal detalaus plano sprendinius buvo parengtas buto pertvarkymo į dvibutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), rekonstravimo techninis projektas, pagal kurį buvo išduotas Vilniaus m. savivaldybės administracijos 2011-08-08 statybos leidimas Nr.596/11-0697. Taigi, aklakelio įrengimas pagal minėtus teritorijų planavimo dokumentus ir techninius projektus buvo numatytas įrengti kartu su projektuojamu gyvenamuoju namu ir, vadovaujantis galiojančiais statybą reglamentuojančiais teisės aktais, Vilniaus m. savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą Nr.GN/308/08-0283 bei Leidimą kasti Nr.AK-895/42/2010 (b.l. 113-116, 3 t.).

Teismo posėdžių metu ieškovas ir ieškovo atstovė  prašė tenkinti ieškinį. Atstovė nurodė, kad palaiko ieškinyje išdėstytus argumentus ir motyvus. Atsakovėms prievolė mokėti kyla iš buvusių žemės sklypų savininkų 2008-04-15 d. susitarimo, kuris buvo paviešintas nekilnojamojo turto registre, jame esančias prievoles 2009-01-15 d. žemės pirkimo-pardavimo sutartimi laisva valia perėmė ir įsipareigojo laikytis R. Š., kurio turtą atsakovės priėmė vienašaliu palikimo priėmimo sandoriu, todėl perėmė ir kreditorines pareigas. 2008-04-15 d. susitarimu šalys susitarė, kad bet kuris žemės sklypo savininkas turi teisę įrengti kelią ir prašyti kitų savininkų proporcingai atlyginti kelio projektavimo ir įrengimo išlaidas. Imdamasis įrengti kelią šio susitarimo pagrindus ieškovas informavo kitus sklypų savininkus, taip pat ir atsakoves. Atsakovės tam neprieštaravo, vėliau 2010-05-19 pranešimu ieškovui atsakovės pripažino, kad jos yra saistomos 2008-04-15 d. susitarimo dėl kelio įrengimo ir sutinka, kad ieškovo nurodytais terminais kelio įrengimo darbus atliktų UAB „Statybos titanai“ už pridedamoje sąmatoje nurodytą kainą ir sutinka sumokėti. Vėliau atsakovės nesąžiningai pakeitė poziciją, nepagrįstai neigia savo prievolę sumokėti. Ieškovo sąskaita atlikti kelio projektavimo ir statybos darbai atlikti pagal patvirtintą detalųjį planą, turint visus reikiamus statybą leidžiančius dokumentus, atlikti kelio darbai pripažinti tinkamais ir kokybiškais. Atsakovių atstovo atsikirtimai nepagrįsti, kaip ir argumentas, kad 2008-04-15 d. susitarta tik dėl žvyro kelio įrengimo ar kad atsiskaitoma tik perdavus pripažinus kelią tinkamu naudoti ir perdavus jį savivaldybei, tokios nuostatos 2008 m. susitarime nėra. Sutartis turi būti aiškinama nagrinėjant tikruosius šalių ketinimus. Nėra pagrindo remtis atsakovių atstovo nurodytais kelių įrengimo norminiais dokumentais, kadangi kelio įrengimas vykdomas etapais, įrengus žvyro dangą už ją ieškovas ir prašo sumokėti, o savininkams nutarus, kad reikalinga asfalto danga – bet kuris iš savininkų galės šį darbą padaryti. Ieškovas negalėjo savivaliauti ir įrengti asfalto kelio dangą, nes tokio šalių įsipareigojimo 2008 m. susitarime nėra. Toks aiškinimas yra priimtiniausias ir išplaukia iš sutartinių ir ikisutartinių santykių. Nurodytos administracinio teismo bylos dėl kelių perdavimo savivaldybei šiuo atveju netaikytinos, kadangi minėtose bylose visiškai kitas  bylos nagrinėjimo dalykas, teismas pasisakė dėl įsakymo, kuris priimtas vėliau nei šalių susitarimas šioje byloje, projektai ir leidimai statybai išduoti minimo 2009 m. įsakymo, todėl šiam ginčui spręsti neturi reikšmės. Nei 2008-04-15 susitarimas, nei 2006-08-25 sutartis su savivaldybe dėl kelio perdavimo jai nėra nuginčyti, yra galiojantys, sudaryti laisva valia, todėl turi būti vykdomi. Palūkanos skaičiuojamos nuo to momento, kai atsakovėms atsirado pareiga mokėti, o jos pažeidė prievolę (b.l. 159-160, 183, 184, 3 t.).

Teismo posėdžių metu atsakovių atstovas prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais ir motyvais. Nurodė, kad CK 6.189 str. įpareigoja šalis atlikti tik tai, kas sutartyje nurodyta. 2008-04-15 d. susitarimas atsakovių nesaisto, jokių teisių ir pareigų joms nesukuria, kadangi nei jos, nei jų tėvas R. Š., kurio turtą atsakovės paveldėjo, nebuvo sutarties šalimis. Bet kokia sutartis ar susitarimas turi būti sudaromas laisva suderinta valia, o prievarta sudaryta sutartis negalioja (CK 6.225 str., 1.80 str.). CK 6.2 str. numato, kad prievolės atsiranda iš  sandorių, kurie sukuria prievolinius santykius, atsakovės, kaip jau minėta sandorio šalimi nėra. Net ir laikantis nuomonės, kad 2008 m. susitarimas turi įstatymo galią atsakovėms, ieškovo reikalavimas vis tiek nepagrįstas ir atmestinas, kadangi susitarime nurodyta įrengti žvyro kelią. Susitarime nėra numatyta, kad kelias įrengiamas ir atsiskaitoma etapais. Finansuoti dalinį darbą atsakovės atsisako. Iš bylos dokumentų, detalaus plano, statybos techninio projekto ir kitų matyti, kad numatyta danga – asfaltas. Pagal Kelių įstatymo 2 str. 3 d., 2008-01-21 Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie SM generalinio direktoriaus įsakymą Nr.V-7 „Dėl automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklių KPT SDK 07 patvirtinimo“ ir kitų statybą reglamentuojančių teisės aktų matyti, kad žvyro kelias ir asfalto kelias visiškai skirtingi statiniai, jiems taikomai skirtingi reikalavimai, kas gali paneigti, kad žvyro šiuo atveju yra pakankamai. Be to, pagal  Statybos įstatymą statytojas nustatyta tvarka privalo organizuoti statybos užbaigimo procedūras, iš bylos matyti, kad statinys – kelias atitinkamos institucijos nėra pripažintas tinkamu naudoti. Iš 2008 m. susitarimo matyti, kad prievolės mokėti atsakovėms galėtų atsirasti tik užbaigus statybą – t. y. pripažinus statinį tinkamu naudoti. Kelias taip pat nėra perduotas savivaldybei, kaip numatyta  savivaldybės 1997-03-30 sprendime Nr.508V ir pagal ją pasirašytoje sutartyje, kuria įsipareigojama perduoti kelią į savivaldybės balansą neatlygintinai. Teismas ex offitio gali kreiptis į administracinį teismą, prašydamas įvertinti akto teisėtumą. Svarbu ir tai, kad ši sutartis taip pat nesaisto atsakovių, jos nėra sutarties šalimi. Sutartis taip pat negali būti laikoma teisėta, kadangi vertinant ją teisine prasme matyti, kad ją pasirašiusi sutarties šalis – T.neturėjo galimybės rinktis, jie buvo įpareigoti savivaldybės, o savo sąskaita įrengto kelio perdavimas neatlygintinai savivaldybei prieštarauja Labdaros ir paramos įstatymui, tokia teismų praktika (administracinio teismo  2011-04-07 nutartis byloje Nr.A442-1043/2011, 2012-01-19 nutartis byloje Nr.A63-1286/2012), o taip pat atsakovių valiai, atsakovės nesutinka teikti paramą ir finansuoti savivaldybės kelių įrengimo. Visas kelių įrengimo išlaidas turi prisiimti savivaldybė. Iš ne teisės teisė neatsiranda. Sistemiškai aiškinant CK, palūkanos atsakovėms galėtų būti skaičiuojamos tik nuo teismo sprendimo, o ne už praeitą laikotarpį (b.l. 160-152, 183-184, 3 t.).

Trečiojo asmens Vilniaus m. savivaldybės ir institucijos išvadai duoti byloje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM atstovai neatvyko, jų nedalyvavimas nekliudo nagrinėti bylą (CPK 247, 252 straipsniai).

Ieškinys tenkintinas dalyje (CPK 178 str.).

Teismo posėdyje ištyrus bylos įrodymus, išanalizavus bylos dalyvių argumentus ir žodinius bei rašytinius paaiškinimus,  nustatyta, kad 2008 m. balandžio 15 d. M. T. ir I. T. iš vienos pusės ir A. S. ir M. V. iš kitos pusės, būdami žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) esančių (duomenys neskelbtini), kurių paskirtis: kita (individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti) savininkais, sudarė notaro patvirtintą susitarimą dėl kelio įrengimo (notarinio registro Nr.8-5421 b.l. 11-14, 1 t.). Šiuo susitarimu šalys susitarė: visų išvardintų sklypų dabartinių ar būsimų savininkų susitarimu ar bet kurio iš jų valia gali būti suprojektuotas ir įrengtas kelias, bendrai besiribojantis su žemės sklypais kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio danga – žvyras (1 punktas).  Šalys susitarė, kad kelio įrengimo išlaidos bus dalinamos atitinkamo žemės sklypo savininkams proporcingai nuosavybės teise turimų žemės sklypų plotams pagal Priede Nr.1 nurodytus proporcijų paskaičiavimus (priedas Nr.1, b.l. 14, 1 t.) (2 punktas). Šalys susitarė, kad jeigu kelias įrengiamas bet kurios šalies ar bent vieno žemės sklypo/sklypų savininko valia ir kaštais, tai kita šalis (o šiai šaliai perleidus teises ir pareigas pagal šį susitarimą – žemės sklypo/sklypų savininkai) įsipareigoja per 10 dienų sumokėti kelią įrengusiam asmeniui kelio suprojektavimo ir įrengimo išlaidas, proporcingai paskaičiuotas pagal 2 punktą. Kelio suprojektavimo ir įrengimo kaštais yra laikomi visi su tuo susiję projektavimo, statybos leidimo gavimo, statybos atlikimo kaštai, pagrįsti finansinės apskaitos dokumentais. Kelio įrengimą organizuojanti šalis, prieš pradėdama įrengimo darbus, ne mažiau kaip prieš 30 dienų iki darbų pradžios, raštu informuoja kitą šalį apie įrengimo darbų kaštus bei terminus. Tuo atveju, jei viena šalis nesutinka su planuojamais kitos šalies nurodytais kelio įrengimo kaštais, ji privalo ne mažiau kaip prieš 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos pasiūlyti atlikti kelio įrengimo darbus tais pačiais terminais už iš esmės mažesnius kaštus (3 punktas). Šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu minėtų žemės sklypų, ar ant jų stovinčių pastatų nuosavybės teisės, arba teisė valdyti ir vystyti minėtas teritorijas pereis tretiesiems asmenims, tai visos teisės ir pareigos, kylančios iš šio susitarimo, taip pat bus perleistos atitinkamą žemės sklypą įsigijusiems asmenims. Šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu žemės  sklypų teisės, ar ant jų stovinčių pastatų nuosavybės teisės, arba teisės valdyti ir vystyti minėtas teritorijas bus perleidžiamos tretiesiems asmenims, tai perleidimas yra leidžiamas be atskirų kitų žemės sklypų savininkų rašytinių susitarimų (5 punktas). Tuo atveju, jeigu bet kuris žemės sklypo savininkas, perleisdamas jam priklausantį žemės sklypą trečiajam asmeniui, neperleistų teisių ir pareigų, kylančių iš šio susitarimo naujam įgijėjui, toks (buvęs) žemės sklypo savininkas turi pareigą pats asmeniškai kompensuoti visus kitos šalies dėl to kilusius nuostolius. Šio susitarimo šalys, neperleidusios teisių ir pareigų, kylančių iš šio susitarimo tretiesiems asmenims, lieka už juos solidariai atsakingos prieš kitą susitarimo šalį (6 punktas).  Šalys susitarė, kad šis  susitarimas įsigalioja nuo jo pasirašymo ir gali būti pakeistas tik abiejų šalių bei kitų asmenų, perėmusių teises ir pareigas pagal šį susitarimą raštišku susitarimu (8 punktas).

Kaip matyti iš byloje pateiktos 2008 m. birželio 10 d. pirkimo – pardavimo sutarties (b.l. 19-27, 1 t), ieškovas J. B. iš pardavėjos I. T. bendrojon jungtinėn savo ir savo sutuoktinės V. B. nuosavybėn nupirko 1/2 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (kad.Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad pirkėjas (ieškovas) susipažino su 2008-04-15 susitarimu dėl kelio įrengimo ir įsipareigoja jo laikytis (pirkimo – pardavimo sutarties 4.3.4. punktas).

2009 m. sausio 15 d. pirkimo – pardavimo sutartimi (b.l. 165-173, 3 t), R. Š. iš pardavėjos I. T. bendrojon jungtinėn savo ir savo sutuoktinės K. I. Š. nuosavybėn nupirko 2/3 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (kad.Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)), šalys šia pirkimo – pardavimo sutartimi taip pat susitarė, kad pardavėjas perduoda, o pirkėjas, kaip nurodytos žemės sklypo įgijėjas, perima visas teises ir pareigas, numatytas susitarime dėl kelio įrengimo, 2008-04-15 Nr.8-5421 patvirtintame notarės R. V.. Šioje pirkimo – pardavimo sutartyje taip pat nurodyta, kad pirkėjas (atsakovių tėvas) yra išsamiai susipažinęs su 2008-04-15 susitarimu dėl kelio įrengimo Nr.8-5421 ir įsipareigoja jo laikytis (pirkimo – pardavimo sutarties 4.3.4. punktas).

Iš 2012-02-10 suformuoto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko  išrašo (b.l. 15-16, 1 t.) ir iš atsakovių atsiliepimo (b.l. 70, 1 t.) matyti, kad R. Š. mirus, 2011-05-02 Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimu Nr.1-2788 atsakovės I. P. ir A. Š. paveldėjo po 1/3 dalį minėto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kad.Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Iš šio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko  išrašo taip pat matyti, kad  minėtas 2008-04-15 susitarimas Nr.8-5421 registre buvo išviešintas (įrašas galioja nuo 2008-06-06).

2010-05-05 notariniu pranešimu ieškovas J. B. pranešė R. Š. įpėdiniams į Vilniaus m. 1 –ąjį notarų biurą, kad vadovaudamasis 2008-04-15 susitarimu dėl kelio įrengimo Nr.8-5421, jo siūlomas rangovas UAB „Statybos titanai“, galėtų įrengti minėto kelio įrengimą per 30 darbo dienų pagal pridedamą kelio įrengimo sąmatą, prie pranešimo pridėtos 2008-04-15 susitarimo Nr.8-5421 kopija, kelio įrengimo sąmata Nr.09 11 viso 121.833,56 Lt sumai (b.l. 28-29, 1 t.).

2010-05-19 d. pranešimu atsakovės I. P. ir A. Š. patvirtino, kad 2010-05-08 gavo ieškovo pranešimą ir atsakydamos į jį pranešė, kad pripažįsta, jog yra saistomos 2008-04-15 susitarimo dėl kelio įrengimo ir sutinka, kad nurodytais terminais šiuos darbus atliktų UAB „Statybos titanai“ už pridėtoje sąmatoje nurodytą kainą (b.l. 30, 1 t.). Atsakovių pranešime taip pat nurodyta, kad atsakovės sutinka pagal 2008-04-15 susitarimo sąlygas apskaičiuotą joms tenkančią kelio įrengimo kainos dalį sumokėti į ieškovo nurodytą sąskaitą po to, kai visi kelio įrengimo darbai bus atlikti ir kelias bus pripažintas tinkamu naudoti. Vėliau atsakovės pradėjo neigti savo prievolę.

Kaip matyti iš ieškovo J. B. į bylą pateiktų statybą leidžiančių dokumentų, savivaldybės aktų, statinio statybos techninės priežiūros sutarties, PVM sąskaitų, statybos darbų žurnalų, atitikties deklaracijų, kontrolinių aktų matavimų, bandymų protokolų ir susijusių rašytinių įrodymų (b.l. 31-35, 103-203, 1 t.; 1-92, 2 t.; 1-91, 117-135, 3t.), ieškovas organizavo ginčo kelio projektavimą ir statybą bei ją finansavo. Rangovas UAB „Statybos titanai“ 2011-03-08 raštu patvirtino, kad ieškovas pagal sąskaitas yra visiškai atsiskaitęs (b.l. 45-53, 1 t.).

Atsakovų atstovui parengiamajame teismo posėdyje išsakius abejonę dėl statybos neteisėtumo, teismas įtraukė byloje instituciją išvadai duoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos pagal Statybos įstatymą pagal savo kompetenciją nustato savavališkos statybos atvejus administracine tvarka, laikantis nustatytų procedūrų ir atlikus statybos vietos patikrinimą. Teismui pateiktoje išvadoje nurodyta, kad Inspekcija yra atlikusi ginčo kelio statybos patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad UAB „Geri projektai“ parengtame dvibučio gyvenamojo namo statybos projekte yra numatytas kelio, einančio tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini). (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įrengimas. Pareigūnai patikrino statybos darbus ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, akte pažymėta, kad kelio statybos darbai atlikti be esminių statybos nukrypimo nuo projekto, išduoto statybos leidimo, statytojai pateikė privalomuosius statybos darbų dokumentus (statybos darbų žurnalą, statybos produktų atitikties dokumentus, bandymų protokolus) (b.l. 149-150, 3 t.). Atsakovių abejonės dėl to, kad statyba atlikta neteisėtai ar kad ieškovas neturėjo teisės statyti, nes pagal įstatymą statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise ar valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais, o kelias pastatytas ant valstybinės žemės, paneigtos aptartais bylos rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina, jog ieškovas turėjo reikiamus statybą leidžiančius dokumentus, o taip pat ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus sutikimu (b.l. 114, 1 t.).

Byloje taip pat nustatyta, kad ginčo kelio statybos užbaigimo aktas nėra išduotas (b.l. 94, 2 t.; 151, 3 t.).

Teismo vertinimu, pagrįstu visų bylos rašytinių dokumentų ir šalių atstovų paaiškinimų išnagrinėjimu, atsakovių atsikirtimas į ieškinį, jog 2008-04-15 d. susitarimas dėl kelio įrengimo jų nesaisto ir jokių teisių ir pareigų joms nesukelia, nes nei jos, ne jų tėvas nebuvo susitarimo šalimi, nepagrįstas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (trumpinama – CK) 6.2 str.  nustato, kad prievolės atsiranda iš sandorių ar kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius teisinius santykius. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnis). Kaip kad nurodo atsakovės, šalis turi teisę laisvai sudaryti  sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti  šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams; draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, tačiau CK 6.156 straipsnyje numatyta tokio draudimo išimtis - išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. CK 6.189 straipsnis nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Tai reiškia, kad sutartis yra šalių tarpusavio teisių ir pareigų atsiradimo šaltinis, kuris nustato šalių valia suderintas joms privalomas elgesio taisykles, todėl šalys sutartyje negali nustatyti trečiųjų asmenų teisių ir pareigų, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis (CK 6.190-6.191 straipsniai). Kaip matyti iš ieškovo J. B. ir palikėjo R. Š. sudarytų žemės sklypų pirkimo sutarčių, įgydami žemės sklypus pirkėjai nurodė, jog jie yra išsamiai susipažinę su 2008-04-15 susitarimu dėl kelio įrengimo Nr.8-5421 ir įsipareigoja jo laikytis. Laisva valia sudarydami žemės pirkimo sutartis, abu pirkėjai notarinės formos sutartimis patvirtino savo apsisprendimą dalyvauti 2008-04-15 susitarime dėl kelio įrengimo, vadinasi ir prisiimti iš jo kylančias prievoles. R. Š. sudarytoje sutartyje nedviprasmiškai nurodyta, kad jis perima visas teises ir pareigas, numatytas susitarime dėl kelio įrengimo (b.l. 165, 3 t.). Ši sutartis nėra nuginčyta, galioja.

CK 6.190 straipsnis nustato, kai viena šalis miršta, šios šalies iš sutarties atsiradusios teisės ir pareigos pereina jos įpėdiniams (teisių perėmėjams), jeigu tai įmanoma pagal sutarties prigimtį, įstatymą ar sutartį. Kaip jau minėta, atsakovės į žemės sklypą įgijo paveldėdamos pagal įstatymą, tai yra laisva valia sudarydamos vienašalį palikimo priėmimo sandorį. Prievolės paveldėjimo savybė yra tiesioginis jos ekonominio turinio padarinys. Pagal minimą CK 6. 190 straipsnį preziumuojama, kad visos turtinės prievolės yra paveldimos. Prezumpcija yra nuginčijama, suinteresuotas asmuo gali įrodinėti, kad yra įstatymas ar šalių susitarimas, numatantis, jog prievolė yra grynai asmeninė ir ji negali būti paveldėta, ar kad  šalių teisės ir pareigos neperleidžiamos dėl pačios prievolės prigimties. Tačiau atsakovės byloje įstatymo nustatytos prezumpcijos nepaneigė. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju prievolė nėra išimtinai susijusi su palikėjo R. Š. asmeniu, pagal prievolės esmę ji gali būti ir buvo atsakovių paveldėta.

Kaip kad nurodo atsakovės, 2008-04-15 d. susitarimu dėl kelio įrengimo buvo susitarta dėl žvyro kelio įrengimo. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų statybą leidžiančių dokumentų ir iš Dvibučio gyvenamojo namo, nauja statyba, (duomenys neskelbtini), techninio projekto (b.l. 103-203, 1 t.), kuriame yra Susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygos Nr.2751, įvažiavimą į sklypą projektuoti ir įrengti nuo projektuojamo aklagatvio, važiuojamosios dalies konstrukcijos viršutinį sluoksnį projektuoti nurodyta vadovaujantis Miesto ūkio skyriaus priimtais pagrindiniais reikalavimais asfaltbetonio mišiniais, važiuojamosios dalies dangos konstrukciją ir šaligatvio konstrukciją projektuoti pagal STR1.07.02:1999 „Žemės darbai“ ir Žemės darbų vykdymo ir gatvių dangų apsaugos Vilniaus mieste taisyklėmis (b.l. 184, 1 t.) UAB „Geri projektai“ parengtame plane projektuojamas namas ir (duomenys neskelbtini) kelias, skl.kad.Nr.0101/0019:6, pateiktas aklagatvio konstruktyvinis pjūvis, aklagatvio išilginis profilis, danga - viršutinis A/B sluoksnis (b.l. 193, 1 t.). Pateiktas Statybos darbų žurnalas, kur nurodyta, kad statoma kvartalinė gatvė (statinys nepriklauso ypatingų statinių kategorijai) iš įrašų (b.l. 1-13, 2 t.) ir iš pateiktų ginčo kelio nuotraukų (b.l. 98-101, 3 t.) matyti, kad viršutiniame sluoksnyje kelio dalyje buvo klojama asfaltbetonio danga. Visas akligatvis asfaltbetonio mišiniu nėra padengtas. Ieškovas nurodo, kad jo prašoma priteisti suma neapima asfalto įrengimo kaštų. Ieškovo argumentus patvirtina rangovo sąmatą Nr.09-11, kurioje asfalto dangos įrengimo darbai nėra nurodyti (b.l. 29, 1 t.), jie nėra nurodyti ir užsakovo – ieškovo ir rangovo UAB „Statybos titanai“ 2010-08-10 pasirašytame atliktų darbų akte Nr.10-08-10 (b.l. 35, 1 t.). Kaip matyti iš bylos dokumentų, dar 1997-03-20 Vilniaus m. valdybos sprendimu Nr.508V buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono kvartalo prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano projektas, pateikta ir (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono Vilniuje schema, kuriuose tarp sklypų numatytas aklagatvis (b.l. 161-165, 169, 1 t.). Remdamasis šiais įrodymais, teismas daro išvadą, kad ieškovo dalies kelio padengimas asfaltu nepažeidžia atsakovių teisių, ir kadangi už šiuos darbus iš jų priteisti 2008-04-15 d. susitarimo pagrindu neprašoma, todėl ir minimas atsakovių atsikirtimas sprendžiant ginčą neturi teisinės reikšmės, o taip pat ir nepašalina jų prievolės. CK 6.38 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 1.5 straipsnis). CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kad tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.

Atsakovių atstovas taip pat nurodė, kad kelius tiesti yra savivaldybės pareiga, todėl atsakovės  nesutinka finansuoti kelio, kuris pagal 1997-03-20 savivaldybės sprendimą Nr.508V ir pagal 2006-08-25 sutartį neatlygintinai turi būti perduotas savivaldybei,  statybos. Vertindamas šį atsakovių atsikirtimą, teismas konstatuoja, jog atsakovių nurodytas Vilniaus m. valdybos 1997-03-20 sprendimas dėl (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono kvartalo prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano projekto (b.l. 161, 1 t.) nenumato paramos ir nenustato asmenims kokių nors kitų neatlygintinų paslaugų ar turto perdavimo savivaldybei. Atsakovių nurodytoje 2006-08-25 sutartyje Nr.A326-93-(7.7-EUD-2) (prie „Dvibutis gyvenamasis namas; (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini))“ susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygų Nr.2751, b.l. 185-186, 1 t.) nurodyta, kad Vilniaus m. savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamentas (naudotojas) ir buvę žemės sklypų savininkai I. Ir M. T. (statytojai) susitarė, jog statytojai  neatlygintinai atliks susisiekimo komunikacijų ir jų inžinerinių tinklų pagal technines sąlygas projektavimo ir plėtros darbus pagal projektą savo lėšomis, jėgomis medžiagomis ir darbo priemonėmis ir darbų rezultatą neatlygintinai perduos naudotojui. Kaip matyti iš bylos dokumentų, sutartis buvo įvykdyta iš dalies, susisiekimo komunikacijų techninį projektas buvo rengiamas kartu su Dvibučio gyvenamojo namo techniniu projektu, tačiau darbų rezultatas naudotojui sutartyje nurodytu terminu nebuvo perduotas. Teismas pabrėžia, kad 2008-04-15 d. žemės sklypų savininkų susitarimas, kuriame numatytas teises ir pareigas, kaip jau konstatuota, perėmė ginčo šalys, nenumato ginčo kelio perdavimo savivaldybei ir  nėra siejamas  su vienos iš susitarimo šalių iki tol sudarytomis sutartimis, todėl, teismo vertinimu, susitarimo šalių ar jų teisių perėmėjų prievolių vykdymui įtakos neturi ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Tarp šalių kilus ginčui dėl atsiskaitymo prievolės momento ir dėl to, kad ginčo keliui statybos užbaigimo aktas nėra išduotas, teismas turi pareigą aiškinti susitarimą. Pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotas sutarčių aiškinimo taisykles, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama ne vien pažodiniu tekstu, bet nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Celarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; ir kt.). Taigi sprendžiant šalių ginčą dėl sutarties vykdymo yra svarbus šalių sudarytos sutarties nuostatų, sutarčių aiškinimo instituto nuostatų (CK 6.193, 6.195 straipsniai), taip pat sudarytą susitarimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas. Šalims skirtingai aiškinant susitarimą, teismas turi įvertinti tikruosius šalių ir susitarimo dalyvių ketinimus pagal sutarties esmę ir tikslą. 2008-04-15 d. susitarimo 3 punkte nurodyta: jeigu kelias įrengiamas bet kurios šalies ar bent vieno žemės sklypo/sklypų savininko valia ir kaštais, tai kita šalis (o šiai šaliai perleidus teises ir pareigas pagal šį susitarimą – žemės sklypo/sklypų savininkai) įsipareigoja per 10 dienų sumokėti kelią įrengusiam asmeniui kelio suprojektavimo ir įrengimo išlaidas (proporcingai); kelio suprojektavimo ir įrengimo kaštais yra laikomi visi su tuo susiję projektavimo, statybos leidimo gavimo, statybos atlikimo kaštai, pagrįsti finansinės apskaitos dokumentais. Taigi, aiškinant susitarimą lingvistiškai, susitarime prievolės atsiskaityti terminas siejamas su kelio įrengimo aplinkybe (faktu), esant pateiktiems finansinės apskaitos dokumentams. CK 6.33 straipsnis  nustato, kad prievolė su atidedamuoju terminu yra egzistuojanti prievolė, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas ar nebuvo tam tikros aplinkybės. Tarp šalių kilo ginčas – ar prievolė turi būti vykdoma atlikus kelio įrengimo darbus – ar pripažinus statinį tinkamu naudoti pagal statybą reglamentuojančius teisės aktus. Kaip matyti iš 2008-04-15 d. susitarimo, šio klausimo šalys detaliai neaptarė ir atsiskaitymo konkrečiai nesusiejo su ginčo kelio statybos užbaigimo išdavimo aktu, tačiau akivaizdžiai susiejo su kelio įrengimo darbų užbaigimu ir jo kaštus patvirtinančių finansinių dokumentų pateikimu. Aiškinant susitarimo šalių valią ir susitarimu keliamus tikslus – įrengti kelią, kad žemės sklypų ar namų savininkams būtų sudaryta galimybė naudotis žemės sklypais pagal jų paskirtį – statomiems ar pastatytiems individualiems namams statyti ir eksploatuoti (susitarime identifikuojamas būtent toks jo sudarymo tikslas). Kaip matyti iš bylos įrodymų, toks tikslas yra pasiektas – žvyro kelias faktiškai įrengtas, kelio įrengimo kaštus patvirtinantys finansiniai dokumentai išrašyti, pateikti ir užsakovo (ieškovo) priimti bei apmokėti (2010-08-10 atliktų darbų aktas Nr.10-08-10, rangovo 2010-08-10 PVM sąskaitos faktūros STT Nr.10027 ir STT Nr.10028 mokėjimo dokumentai, b.l. 35-40, 45-52 1 t.). 2010-08-23 pareiškimu dėl išlaidų atlyginimo ieškovas šias aplinkybes atsakovėms nurodė, pridėjo jas patvirtinančius finansinius dokumentus (sąskaitas, atliktų darbų aktą), pareiškimas registruotu laišku atsakovės I. P. šeimos nariui įteiktas 2010-09-13 d. (b.l. 40, 1 t.). CK 6.35 straipsnis nustato, kad prievolės terminą gali nustatyti įstatymai, šalių susitarimas ar teismo sprendimas. Teismas gali nustatyti terminą, jeigu to reikalauja prievolės prigimtis, o šalys nebuvo jo nustačiusios. Vertindamas aptartus bylos įrodymus, teismas daro išvadą, kad 2008-04-15 d. susitarime jos šalys buvo nustačiusios prievolės atsiskaityti už žvyro kelią momentą – aplinkybę: finansinių dokumentų už kelio projektavimą ir įrengimą pateikimą skolininkams. Teismo vertinimu, toks susitarimo aiškinimas atitinka susitarimo šalių tikruosius ketinimus ir susitarimo tikslus bei prievolės esmę ir pobūdį, o taip pat civilinių teisinių santykių subjektams įstatymo keliamus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis). Teismas aiškindamas susitarimą taip pat remiasi CK 6.59 straipsniu, kuris draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus). Kaip matyti iš susitarimo 8 punkto,  jis galėjo būti pakeistas ar papildytas tik šalių bei kitų asmenų, perėmusių teises ir pareigas pagal susitarimą, raštišku susitarimu, todėl vienašalis atsakovių pareiškimas, jog apmokėjimo prievolė jų bus vykdoma tik kelią pripažinus tinkamu naudoti (b.l. 30, 1 t.), negali būti laikoma tinkamu ir sąžiningu susitarimo vykdymo sąlygų pakeitimu. Tiek įstatymu, tiek šiuo atveju susitarimu, terminas prievolei vykdyti nustatytas skolininkių naudai, darbus atlikus, ieškovui juos apmokėjus ir juos dokumentaliai patvirtinus, todėl toks susitarimo aiškinimas atsakovių teisių pažeisti negali. Remiantis tuo, kas išdėstyta,  teismas konstatuoja, jog atsakovių prievolė turėjo būti vykdoma 2010-09-23 d., t. y. praėjus dešimčiai dienų nuo ieškovo pranešimo su finansiniais dokumentais įteikimo dienos (susitarimo 3 punktas). Atsakovės prievolės šiuo terminu neįvykdė.

Atsakovės prievolės dydžio ar jo apskaičiavimo byloje neginčijo. CK 6.5 straipsnis nustato, jei skolininkai yra du ar daugiau asmenų, tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus. Susitarimu nustatyta, kad  atsakovių sklypo (5 sklypas) savininkų prievolė yra 16,6 proc., kadangi atsakovės nuosavybės teise valdo po 1/3 dalį sklypo, jų mokėtina dalis sudaro 5,5333 proc. kiekvienai. Ieškovo ieškinyje ir pranešime atsakovėms padaryta aritmetinė klaida sumuojant sąskaitose nurodytas sumas: 122.691,93 + 1.615,35 = 124.307,28 Lt, o ne 124.807,28 Lt, todėl iš atsakovių ieškovo naudai priteisiama iš kiekvienos atsakovės po 6.878,29 Lt skolos (CPK 178 str.).

Pagal CK 6.63 straipsnį skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius (išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo). Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). CK 6.210 str. numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl paties fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą. Prie kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 str. 2 d. numatytos palūkanos, jeigu skola išieškoma teismine tvarka. Ieškovo prašymas priteisti iš atsakovių CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo atsakovių prievolės vykdymo termino pažeidimo dienos iki ieškinio padavimo tenkintinos iš dalies jas perskaičiuojant nuo perskaičiuotos prievolės sumos (6.878,29 Lt) ir ne nuo 2010-09-23 d. iki 2012-02-29, o nuo 2010-09-24 d. iki 2012-02-29 (kaip ieškovas prašo) sudaro po 491,84 Lt iš kiekvienos atsakovės. Iš kiekvienos atsakovės nurodytu pagrindu taip pat priteisiamos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme (2012-03-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo naudai.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas:

Ieškovas byloje sumokėjo 444,00 Lt žyminį mokestį (b.l. 9, 1 t.), pateikė sąskaitas dėl 1.996,50 Lt apmokėjimo už teisines paslaugas (b.l. 10, 1 t.;  b.l. 136-138, 180-181, 3 t.). Trečiojo asmens V. B. atstovavimo sutartis (b.l. 83, 1 t.), tačiau trečiasis asmuo duomenų apie atstovavimo išlaidas nepateikė. Byloje susidarė 101,03 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

Pagal CPK 88 str., 91 str., 93 str., 96 str., proporcingai pareikštų ir atmestų reikalavimų daliai (patenkinta 99,60 proc. ieškovės ieškinio, atmesta 0,40 proc.), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos taip: iš kiekvienos atsakovės ieškovės naudai priteistina lygiomis dalimis po 994,26 Lt advokato atstovavimo išlaidoms apmokėti bei po 221,10 Lt žyminio mokesčio (viso – po 1.215,36 Lt bylinėjimosi išlaidų). Valstybei iš atsakovių išieškoma lygiomis dalimis po 50,00 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų iš kiekvienos atsakovės.

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 42 str., 178 str., 185 str., 268 str., 270 str., 371 str.,

n u s p r e n d ė :

Tenkinti ieškinį dalyje.

Priteisti iš atsakovės I. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6.878,29 Lt (šeši tūkstančiai aštuoni šimtai septyniasdešimt aštuoni litai 29 ct) skolos, 491,84 Lt (keturi šimtai devyniasdešimt vienas litas 84 ct) palūkanų bei 1.215,36 Lt (vienas tūkstantis du šimtai penkiolika litų 36 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovės I. P. 5 (penkių) proc. metines palūkanas nuo priteistos 7.370,13 Lt (septynių tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimties litų 13 ct) sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2012 m. kovo 8 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo J. B. naudai.

Priteisti iš atsakovės A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6.878,29 Lt (šeši tūkstančiai aštuoni šimtai septyniasdešimt aštuoni litai 29 ct) skolos, 491,84 Lt (keturi šimtai devyniasdešimt vienas litas 84 ct) palūkanų bei 1.215,36 Lt (vienas tūkstantis du šimtai penkiolika litų 36 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovės A. Š. 5 (penkių) proc. metines palūkanas nuo priteistos 7.370,13 Lt (septynių tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimties litų 13 ct) sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2012 m. kovo 8 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo J. B. naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Išieškoti iš atsakovės I. P. 50,00 Lt (penkiasdešimt litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Išieškoti iš atsakovės A. Š. 50,00 Lt (penkiasdešimt litų 00 ct)  bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Į valstybės biudžetą išieškomos sumos turi būti sumokėtos į sąskaitą Nr. LT (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbanke, AB, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                          Eglė Surgailienė