Administracinė byla Nr. I-1366-243/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00558-2015-1

   Procesinio sprendimo kategorija 1.4.3; 1.4.5; 3.21

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS

ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Remigijaus Armino, dalyvaujant posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei, pareiškėjai R. B., pareiškėjos atstovui advokatui Vaclovui Janušauskui, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Šilutės skyriaus atstovei Indrei Nausėdienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. patikslintą skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Šilutės skyriaus, dėl 2014-05-08 įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2)-800 dalies 2015-03-13 rašto Nr. 17SD-1909-(14.17.32) „Dėl atsisakymo išduoti pažymą apie suteiktą asmeninio ūkio žemę“  panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

pareiškėja R. B. patikslintu skundu, paduotu teismui 2015-06-15, prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus 2014-05-08 įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2)-800 1 priedo 6 poziciją, kuria nutraukta asmeninio ūkio žemės naudotojams, jiems mirus arba jiems prašant naudojimo teisė ir paimtas į laisvą valstybinės žemės fondą M. M. skirtas 0,5 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Šilutės rajone,  ir prašo įpareigoti Šilutės skyrių išduoti pažymą, patvirtinančią, kad M. M. mirties dieną ji turėjo teisę į Šilutės rajono Saugų apylinkės 1 šaukimo tarybos 1994-03-24 sprendimu Nr. 99 skirtą 0,5 ha asmeninio ūkio žemę. Teismo posėdžio metu pareiškėja taip pat pareiškė reikalavimą panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus 2015-03-13 raštą Nr. 17SD-1909-(14.17.32), kuriuo atsisakyta išduoti pažymą apie suteiktą asmeninio ūkio žemę.

Nurodo, jog Šilutės rajono Saugų apylinkės tarybos 1994-03-24 sprendimu Nr. 99 jos motinai M. M., mirusiai 2013-05-02, buvo suteiktas 0,5 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Šilutės rajone, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo 2014-05-08 įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-800 1 priedo 6 pozicija nutraukta asmeninio ūkio žemės naudojimo teisė ir sklypas paimtas į laisvą valstybinės žemės fondą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos  Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo Nr. 385 2.7 punktu. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus 2015-01-07 rašte Nr. 17SD-(14.17.32)-198 nurodyta, jog Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad M. M., 2013-05-02 mirusi, 2012-01-12 gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, t.y. toli nuo suteiktos žemės buvimo vietos, jos įpėdiniai dėl pažymos apie mirusiajai skirtą asmeninio ūkio žemę nesikreipė, todėl padaryta išvada, kad po M. M. mirties niekas nesinaudojo jai skirta asmeninio ūkio žeme. Pareiškėjos teigimu, nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Nurodo, jog jos motina sunkiai sirgo, nustatyti dideli slaugos poreikiai,  todėl ji buvo paskirta motinos rūpintoja. Dėl šių priežasčių deklaravo motinos gyvenamąją vietą Klaipėdoje, tačiau su vyru nuolat važiuodavo į Ventę ir dirbo žemę. Teigia, jog paskutiniaisiais metais, kai mirė motina, dirbti žemės nebeturėjo galimybės, tačiau žemė jiems yra reikalinga. Nurodo, jog į Šilutės skyrių kreipėsi dėl pažymos, patvirtinančios, kad M. M. buvo suteikta 0,5 ha asmeninio ūkio žemė (duomenys neskelbtini),  pagal kurią notaras galėtų išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau ginčijamu Šilutės skyriaus 2015-03-13 raštu Nr. 17SD-1909-(14.17.32) atsisakyta išduoti pažymą apie suteiktą asmeninio ūkio žemę.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas skundo prašo skundą patenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Šilutės skyriaus, pareiškėjos patikslintą skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui,  to paties straipsnio 12 dalyje įtvirtinta, kad asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka. Teigia, jog pagal nurodytą teisinį reglamentavimą faktinis žemės naudojimas yra vienas iš esminių kriterijų sprendžiant klausimą dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo arba nuomos. Argumentuoja, jog M. M. išsikėlus gyventi į Klaipėdą ir nustojus naudotis ginčo žemės sklypu, neliko prielaidos parduoti ar išnuomoti jai arba jos įpėdiniams skirtą asmeninio ūkio žemę. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-02-18 nutarimu Nr. 236 Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 2 punkte nustatyta, kad įstatymų nustatyta tvarka suteikti ir naudojami asmeniniam ūkiui žemės sklypai parduodami tiems fiziniams asmenims, kuriems jie buvo suteikti, išskyrus šių Taisyklių 6 punkte nurodytą atvejį. Taisyklių 6 punkte nurodyta, kad jeigu asmuo mirė, teisę pirkti iš valstybės jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje taip pat numatyta įpėdinių teisė gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomotis mirusiajam skirtą ir jo naudotą asmeninio ūkio žemę. Nurodo, jog Šilutės rajono Saugų apylinkės tarybos 1994-03-24 sprendimu Nr. 99 asmeninio ūkio poreikiams M. M. buvo skirta 0,5 ha žemės (duomenys neskelbtini), Šilutės rajone, M. M. 2012-01-12 deklaravo gyvenamąją vietą Klaipėdos mieste, 2013-05-02 mirė. Argumentuoja, jog šių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į tai, kad M. M. įpėdiniai nesikreipė į Šilutės skyrių dėl pažymos notarui apie asmeninio ūkio žemės naudojimą išdavimo, buvo priimtas ginčijamas 2014-05-08 įsakymas Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-800 „Dėl asmeninio ūkio žemės teisės nutraukimo Šilutės rajone“, kurio 1 priedo 6 pozicija mirusiajai M. M. nutraukta teisė naudotis asmeninio ūkio poreikiams skirta 0,5 ha ploto valstybine žeme. Pažymi, jog po to, kai į Šilutės skyrių kreipėsi pareiškėja R. B., 2015-03-06 atlikta valstybinės žemės naudojimo kontrolė, kurios metu patikrintas faktinis M. M. suteiktos asmeninio ūkio žemės naudojimas. Patikrinimo metu dalyvavo ir pati pareiškėja, kuri tik apytiksliai nurodė žemės buvimo vietą ir patvirtino, kad žemė jau keletą metų nėra naudojama. Patikrinimo metu nustačius, jog ginčo žemės sklypas yra apaugęs daugiamete žole, krūmais ir net medžiais, nebekilo abejonių dėl ginčijamo įsakymo teisėtumo (b.l. 57-59).

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.

Teisėjų kolegija  konstatuoja :

byloje kilęs ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus 2014-05-08 įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2)-800 „Dėl asmeninio ūkio žemės teisės nutraukimo Šilutės rajone“ 1 priedo 6 pozicijos, kuria nutrauktas asmeninio ūkio žemės naudotojai M. M. mirus, naudojimo teisė ir paimtas į laisvą valstybinės žemės fondą 0,5 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Šilutės rajone, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus 2015-03-13 rašto Nr. 17SD-1909-(14.17.32) teisėtumo ir pagrįstumo taip pat  pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Šilutės skyrių išduoti pažymą, patvirtinančią, kad M. M. mirties dieną ji turėjo teisę į Šilutės rajono Saugų apylinkės 1 šaukimo tarybos 1994-03-24 sprendimu Nr. 99 skirtą 0,5 ha asmeninio ūkio žemę, pagrįstumo (b.l. 6, 26-27). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus 2015-03-13 rašto Nr. 17SD-1909-(14.17.32)  teisėtumo  nustatymas ir reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus yra tiesiogiai susiję reikalavimai. Dėl jų teisėtumo išankstinio  nagrinėjimo ne per teismą tvarka yra pasisakiusi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Pareiškėja turi teisę atsisakyti, keisti, papildyti skundo dalyką ir pagrindą,  todėl papildomas skundo reikalavimas nagrinėtinas kartu su kitais skundo reikalavimais (ABTĮ 52).

Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Asmeninio ūkio žemės suteikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-10-29 nutarimu Nr. 816 patvirtinta Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarka, pagal kurios 4 punktą žemės sklypai asmeniniam ūkiui suteikiami apylinkės tarybos sprendimu. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog Šilutės rajono Saugų apylinkės tarybos 1994-03-24 sprendimu Nr. 99 „Dėl žemės paskirstymo patvirtinimo“ 2 punktu patvirtinta kaimo gyventojams nuomojimui žemės plotai, iš jų - Ventės kaime 21 punktu – M. M. 0,5 ha (b.l. 10-11). M. M. mirė 2013-05-02 (b.l. 12). Ginčijamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo 2014-05-08 įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2)-800 „Dėl asmeninio ūkio žemės teisės nutraukimo Šilutės rajone“ 1 priedo 6 pozicija nutraukta M. M. naudojimo teisė ir į laisvą valstybinės žemės fondą paimtas jai skirtas 0,5 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus 2015-03-13 raštu Nr. 17SD-1909-(14.17.32) M. M. paveldėtojai pareiškėjai R. B. atsisakyta išduoti pažymą apie mirusiajai suteiktą ir iki mirties naudotą asmeninio ūkio žemę (b.l. 6,  26-27).

Nacionalinė žemės tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, todėl savo veikloje privalo vadovautis ne tik specialiosiomis teisės normomis, bet ir bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Pareiškėjai ginčijant Šilutės skyriaus 2014-05-08 įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2)-800 „Dėl asmeninio ūkio žemės teisės nutraukimo Šilutės rajone“ dalį, kuris laikytinas individualiu administraciniu aktu, šis sprendimas turi atitikti tokiam aktui nustatytus reikalavimus. Bendro pobūdžio taisyklės, keliamos individualaus administracinio akto turiniui, yra įtvirtintos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Nesilaikant minėtų nuostatų kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose. A556-1898/2008; Nr. A756-2036/2008). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011-06-27 sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 pažymėjo, jog kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A438?1116/2010). Tai reiškia, jog individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Pažymėtina ir tai, jog atsižvelgiant į administracinio teismo kontrolės funkcijų pobūdį, materialinės teisės normas taiko ne teismas, o viešojo administravimo subjektas, kuris sprendžia klausimą dėl administracinio sprendimo priėmimo, o administracinis teismas revizuoja, ar viešojo administravimo subjektas teisingai taikė materialinės teisės normas.

Atsakovei argumentuojant, jog žemės naudojimo teisė M. M. nutraukta dėl to, kad suteikta žemė faktiškai nebuvo naudojama pagal paskirtį, pažymėtina, jog pagal Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 12 dalį asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal Žemės reformos įstatymo nuostatas įgyvendinančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (2014-04-24 redakcija) 2.7 punktą žemėtvarkos skyrius kartu su žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiančiais asmenimis, nurodytais Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje, kasmet iki gegužės 31 d. nustato, kuriems fiziniams asmenims asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat kurie fiziniai asmenys patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams (žemės netvarko taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, arba jos patys nenaudoja), ir sudaro Fizinių asmenų, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus arba kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams, sąrašą (toliau - Sąrašas). Minėtos nuostatos yra prevencinio pobūdžio ir reglamentuoja atvejus, kai asmeninio ūkio žemės sklypų nenaudojimo pagal paskirtį faktas nustatomas iki žemės reformos žemėtvarkos projektų patvirtinimo, t. y. nuostatos, kuriomis siekiama kuo anksčiau identifikuoti asmeninio ūkio žemės sklypus, kurie nenaudojami pagal paskirtį, ir turėti kuo tikslesnę informaciją apie galimai laisvos žemės fondui priskirtiną žemę atitinkamose teritorijose prieš pradedant rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus. Byloje nėra ginčo, jog žemės sklypas M. M. buvo suteiktas teisėtai. Iš atsakovės atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus 2015-03-13 rašto Nr. 17SD-1909-(14.17.32) (b.l. 26-27) matyti, jog žemės naudojimo teisė nutraukta padarius prielaidą, jog žemė nenaudojama, nes M. M. 2012-01-12 deklaravo gyvenamąją vietą Klaipėdoje, o po jos mirties 2013-05-02 į Šilutės skyrių paveldėtojai nesikreipė. Atsakovės atstovė pripažino, jog žemės naudojimo teisė nutraukta neatlikus faktinio žemės naudojimo patikrinimo ginčijamo sprendimo priėmimo metu, nors tokia institucijos pareiga įtvirtinta minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (2014-04-24 redakcija) 2.7 punkte, kuriame nustatytas ir patikrinimo terminas - kasmet iki gegužės 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius žemės naudojimo patikrinimą atliko 2015-03-05 ir 2015-03-06 surašė aktą Nr. 17ŽN-15-(14.17.73), kuriuo konstatavo, jog žemės sklypas nenaudojamas pagal paskirtį, yra apleistas (b.l. 28-30 (b.l. 36-39). Žemės naudojimo patikrinimo aktas įrodo, jog žemė nebuvo naudojama patikrinimo metu, t.y. 2015-03-05, tačiau objektyvių duomenų apie tai, kaip sklypą iki mirties naudojo ar nenaudojo M. M., nėra. Atsakovė sklypo nenaudojimą sieja su aplinkybe, jog M. M. 2012-01-12 gyvenamąją vietą deklaravo Klaipėdos mieste, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė savaime neįrodo žemės nenaudojimo fakto. Iš bylos duomenų matyti, jog M. M. nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis ir jos rūpintoja paskirta pareiškėja (b.l. 18), todėl pagrįstais laikytini pareiškėjos argumentai, jog būtent dėl šios aplinkybės ji pasiėmė motiną gyventi į Klaipėdą ir deklaravo jos gyvenamąją vietą savo būste.  Iš liudytojų A. M., H. E. P., I. B., A. B. ir J. B. parodymų matyti, kad M. M. iki ligos pati dirbo žemę, sodino bulves, o kai susirgo, jai padėjo šeimos nariai ir kaimynas, kiekvienais metais šienavę sklypą iki tol, kol kilo ginčas dėl teisės naudotis šiuo sklypu. Liudytojų parodymus paneigiančių įrodymų atsakovė nepateikė. Pažymėtina ir tai, jog žemė gali būti naudojama ganykloms arba pievoms, nebūtinai dirbama, ir tai atitinka žemės naudojimo pagal paskirtį sąvoką. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti M. M. suteiktos asmeninio ūkio žemės naudotoja iki mirties, tuo tarpu jos naudojimo teisė nutraukta praėjus metams laiko po mirties. Atsakovės atstovė pripažino, kad jeigu pareiškėja dėl pažymos apie M. M. naudotą žemę būtų kreipusis iš karto po jos mirties, tokia pažyma būtų išduota. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai neginčijamai įrodo, jog atsakovė pripažįsta, kad M. M. iki mirties turėjo ir valdė Šilutės rajono Saugų apylinkės 1 šaukimo Tarybos 1994-03-24 sprendimu Nr. 99 skirtą 0,5 ha asmeninio ūkio žemę (duomenys neskelbtini), Šilutės rajone, todėl atsakovė negali šios teisės paneigti remdamasi aktais, priimtais praėjus metams po jos mirties.

M. M. mirė 2013-05-02 (b.l. 12), jos turtą pagal testamentą paveldėjo dukra R. B. (b.l. 21-24). Pagal Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 10 dalį jeigu fizinis asmuo mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Civilinio kodekso (toliau - CK) nustatyta tvarka. CK 5.1 straipsnio 1 dalis numato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pagal CK 5.2 straipsnio 2 dalį paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 5.3 str.). Be to, pagal CK 1.112 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrą taisyklę turtinės teisės perduodamos ir paveldimos, nebent jos būtų neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog iš paveldėjimo teisinių santykių kylančių teisių prigimtį ir esmę lemia paveldėjimo teisinių santykių specifika, t. y tai, kad: 1) paveldėjimas yra fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimo mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams būdas; 2) palikėjui mirus, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas; 3) neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis; 4) kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008, 2011-11-04 civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2011). Ginčijamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo 2014-05-08 įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2)-800 „Dėl asmeninio ūkio žemės teisės nutraukimo Šilutės rajone“ priėmimo metu pareiškėja R. B. jau buvo priėmusi motinos M. M. palikimą (2013-08-09, b.l. 21), tame tarpe ir teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti mirusiosios naudotą asmeninio ūkio žemę pagal Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 10 dalį. Atsakovas, ginčijamu įsakymu nutraukęs M. M. žemės naudojimo teisę, praėjus metams po jos mirties, ir nesiaiškinęs ar yra mirusio žemės naudotojo paveldėtojų, pažeidė pareiškėjos teises. Nagrinėjamu atveju taip pat nesiaiškinta ir svarbi aplinkybė, ar M. M. buvo išreiškusi valią nuomoti arba pirkti jai suteiktą žemę. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus 2015-03-13 rašte Nr. 17SD-1909-(14.17.32) nurodyta, jog nėra duomenų apie tai, kad M. M. sumokėjo įmokas už asmeninio ūkio poreikiams suteiktą žemę (b.l. 26), tačiau atsakovė nesiaiškino, ar mirusioji buvo pradėjusi savo teisių įsigyti nuosavybėn arba išsinuomoti žemės sklypą procedūrą, kuri nėra siejama vien tik su įmokų sumokėjimu.  

Žemės naudojimo teisės nutraukimas ir žemės sklypo paėmimas į laisvos valstybinės žemės fondą remiantis prielaidomis ir neišsiaiškinus faktinio žemės naudojimo klausimo esant M. M. gyvai taip pat neišsiaiškinus, ar žemės naudotojas buvo pradėjęs žemės įsigijimo nuosavybėn arba nuomos procedūras ir mirusiojo žemės naudotojo paveldėtojų, taip pat atsisakymas išduoti pažymą, kad M. M. iki mirties turėjo ir valdė Šilutės rajono Saugų apylinkės 1 šaukimo Tarybos 1994-03-24 sprendimu Nr. 99 skirtą 0,5 ha asmeninio ūkio žemę (duomenys neskelbtini), Šilutės rajone, negali būti pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, atitinkančiais Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Pažymėtina, jog pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas (įsakymas) dėl asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės nutraukimo gali būti skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Tai reiškia, jog apie teritorinio skyriaus vedėjo priimtą sprendimą (įsakymą) teritorinis skyrius raštu privalėjo informuoti asmenį, kurio asmeninio ūkio žemės naudojimo teisė yra nutraukta, nurodyti sprendimo apskundimo tvarką. Tai padaryta taip pat nebuvo, tuo apribota pareiškėjos galimybė laiku pasinaudoti savo teisių gynyba. Nurodyti viešojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra esminiai, todėl administraciniai aktai negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo 2014-05-08 įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2)-800 „Dėl asmeninio ūkio žemės teisės nutraukimo Šilutės rajone“ 1 priedo 6 pozicija, kuria nutraukta M. M. naudojimo teisė ir paimtas į laisvą valstybinės žemės fondą  jai skirtas 0,5 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Šilutės rajone,  taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus 2015-03-13 raštas Nr. 17SD-1909-(14.17.32), kuriuo M. M. paveldėtojai pareiškėjai R. B. atsisakyta išduoti pažymą apie mirusiajai suteiktą ir iki mirties naudotą asmeninio ūkio žemę,  yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini Lietuvos Respublikos ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Nagrinėjant  pareiškėjos prašymą įpareigoti Šilutės skyrių išduoti pažymą, patvirtinančią, kad M. M. mirties dieną ji turėjo teisę į Šilutės rajono Saugų apylinkės 1 šaukimo tarybos 1994-03-24 sprendimu Nr. 99 skirtą 0,5 ha asmeninio ūkio žemę, pažymėtina, jog materialinės teisės normas taiko ne teismas, o viešojo administravimo subjektas, kuris sprendžia klausimą dėl administracinio sprendimo priėmimo, o administracinis teismas revizuoja, ar viešojo administravimo subjektas teisingai taikė materialinės teisės normas. Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyrius įpareigotinas iš naujo nagrinėti pareiškėjos R. B. 2015-02-13 prašymą Nr. 68 dėl pažymos apie M. M. suteiktą ir jos naudojamą 0,5 ha asmeninio ūkio žemę (duomenys neskelbtini) , Šilutės rajone, objektyviai įvertinant tas aplinkybes, kurios nustatytos administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu. Atsakovei nurodytina naujo nagrinėjimo metu išsiaiškinti svarbią aplinkybę, ar M. M. buvo išreiškusi valią nuomoti arba pirkti jai suteiktą žemę ir kokie įrodymai tai patvirtina.

Pareiškėjos patikslintas skundas tenkintinas iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ  85-89  straipsniais,

n u s p r e n d ė:

patenkinti iš dalies pareiškėjos R. B. patikslintą skundą,

panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo 2014-05-08 įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2)-800 „Dėl asmeninio ūkio žemės teisės nutraukimo Šilutės rajone“ 1 priedo 6 poziciją, kuria nutraukta asmeninio ūkio žemės naudojimo teisė ir paimtas į laisvą valstybinės žemės fondą M. M. skirtas 0,5 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini),   Šilutės rajone,

panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus 2015-03-13 raštą Nr. 17SD-1909-(14.17.32) „Dėl atsisakymo išduoti pažymą apie suteiktą asmeninio ūkio žemę“,

įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrių iš naujo nagrinėti pareiškėjos R. B. 2015-02-13 prašymą Nr. 68 dėl pažymos apie M. M. suteiktą ir jos naudojamą 0,5 ha asmeninio ūkio žemę (duomenys neskelbtini), Šilutės rajone.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                                             Vida Stonkuvienė

Eglė Kiaurakytė

Remigijus Arminas