Civilinė byla Nr. e2A-277-370/2024
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00302-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.11.4.1; 3.4.1.9
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės polderiai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės polderiai“ ieškinį atsakovei Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo sąlygų patikslinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Šilutės polderiai“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė įpareigoti atsakovę Šilutės rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) tikslinti viešojo pirkimo supaprastinto atviro konkurso „Projekto „Šilutės rajono savivaldybės Šakūnėlių vasaros polderio siurblinės ir dalies griovių rekonstravimas“ rangos darbai“ (pirkimo Nr. 698751) (toliau – ir pirkimas) nurodytas sąlygas, apibrėžiančias pasiūlymų vertinimo kriterijų „Laiko planavimas P4“ taip, kad jos atitiktų pagrindinius viešųjų pirkimų principus, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad atsakovė vykdo pirkimą, kuriame ieškovė ketina dalyvauti ir pateikti pasiūlymą. Pirkimo objektas – Šakūnėlių vasaros polderio siurblinės ir dalies griovių rangos darbai, griovių rekonstravimo (7,1 km) ir siurblinės rekonstravimo darbai. Pirkimo sąlygų 7 priede „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ yra nustatytas toks pasiūlymų vertinimo kriterijus: Laiko planavimas (vertinama – laiko planavimas) P4, kurio lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime L4=9. Tam, kad būtų įvertintas kriterijus „Laiko planavimas“ P4, tiekėjai savo pasiūlymuose turi pateikti darbų vykdymo grafiką (be kainų) ir jo įvykdymą pagrindžiančius dokumentus, kuriuose turi būti pateikti skaičiavimai, planuojamas personalas, technika. Skaičiavimus pagrindžiančių dokumentų apimtis nėra ribojama ir pateiktų skaičiavimus pagrindžiančių dokumentų skaičius nedaro įtakos vertinimo balui, tačiau apimtis turi būti pakankama darbų vykdymo grafiko sudarymui pagrįsti.
3. Atsakovė pirkimo sąlygose nurodė vertinimo metodiką (ekspertinio vertinimo aprašymas), pagal kurią: 0 balų skiriama, kai nepateiktas darbų įvykdymo grafikas ir jo įvykdymą pagrindžiantys dokumentai. 0 balų skiriama ir tuo atveju, kai rangovas pateikia pavienius dokumentus ar skaičiavimus, išskyrus atvejus, kai iš pavienių dokumentų aiškiai ir nedviprasmiškai galima suprasti darbų vykdymo seką ir (ar) darbams planuojamą personalą ir techniką. Kai darbų įvykdymo grafikas neišsamus ir (ar) nelogiškas: neįvertinta darbų specifika ir jų atlikimo nurodytu laiku realumas, atsižvelgiant į perkamą objektą; nepateikti įrodymai (skaičiavimai), pagrindžiantys darbų atlikimą nurodytu laiku; dalies darbų grupių atlikimo terminai sutampa su kitų darbų grupių, kurių įvykdymas realiai įmanomas tik įvykdžius prieš tai esamą darbų eilutę, atlikimo terminu skiriama 3 balai. Kai darbų įvykdymo grafikas nepakankamai realus (įmanomas): darbų įvykdymas suplanuotas logiška seka (nepažeidžiami technologiniai procesai), tačiau neįvertintas atlikimo realumas atsižvelgiant į rangovo nurodomus pajėgumus, pvz.: neoptimaliai įvertintas darbų vykdymo efektyvumas (numatytas darbų atlikimas viršija tam darbui taikomą laiko normą) atsižvelgiant į turimo personalo ir technikos resursus, t. y. darbų vykdymo grafike nurodyta darbų eilutės įvykdymo apimtis tam tikru laikotarpiu labai didelė palyginus su tam tikram darbui atlikti reikalingu rangovo (ūkio subjekto) personalo skaičiumi ir technika, skiriama 6 balai. Kai darbų įvykdymo grafikas yra detalus, išsamus ir logiškas: pateikti visi reikalingi skaičiavimai ir darbų vykdymo seką įrodantys dokumentai, įvertinta darbų specifika, nepažeidžiami technologiniai procesai, efektyviai suplanuoti darbų procesai (numatytas darbų atlikimas neviršija tam darbui taikomos laiko normos), personalas ir technika, skiriama 9 balai. Subkriterijaus balas (P4) apskaičiuojamas pagal ekspertų vertinimo vidurkį.
4. Ieškovė 2023 m. lapkričio 28 d. pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad „Laiko planavimas“ P4 kriterijaus aprašyme – ekspertinio vertinimo lentelėje – kai kurios nurodytos sąvokos yra neaiškios, vertintinos nevienareikšmiškai, yra subjektyvios, jas galima interpretuoti dviprasmiškai. Pagal nurodytą aprašymą kriterijus neturi lemiamos įtakos kokybiškam darbų atlikimui, yra netikslingas ir perteklinis, pritaikytas konkrečiam tiekėjui ir mažina konkurso dalyvių skaičių. Perkančioji organizacija turi galimybę šališkai vertinti pirkimo dalyvių pasiūlymus, yra sudaryta galimybė atsakovės favoritui subjektyviai skirti daugiau balų negu kitiems pirkimo dalyviams. Ieškovė 2023 m. lapkričio 29 d. pateikė antrą pretenziją dėl pasiūlymų vertinimo kriterijaus „Laiko planavimas“ P4, kuria prašė patikslinti pirkimo sąlygas taip, kad nebūtų nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams ar tiekėjui.
5. Atsakovė 2023 m. gruodžio 6 d. atsakyme į ieškovės 2023 m. lapkričio 28 d. pretenziją nurodė, kad pretenzijos netenkina, nes pirkimo sąlygose įtvirtintas ekonominio vertinimo kriterijus P4 „Laiko planavimas“ yra tiesiogiai susijęs su ekonomine nauda. P4 vertinimo kriterijui įvertinti teikiama dalyvių informacija pasiūlymuose parodys tiekėjo požiūrį į pirkimo sutartį ir jo pasirengimą įvykdyti sutartį laiku. Kriterijaus P4 būtinybę nulėmė pirkimo objekto specifika. Pasirengęs pirkimo sutarties vykdymui tiekėjas užtikrins tinkamą ir laiku atliekamą pirkimo sutarties įgyvendinimą. Pirkimo vykdytoja žinos ir supras, kaip tiekėjas turi imtis organizuoti darbus jau nuo pat pirkimo sutarties sudarymo momento, ir galės sekti pirkimo sutarties įgyvendinimo eigą bei užtikrinti tikslų pasiekimą, todėl nėra jokio pagrindo panaikinti ekonominio vertinimo kriterijų ,,Laiko planavimas“ P4 kvalifikacinių reikalavimų. Atsakovė 2023 m. gruodžio 6 d. atsakyme į ieškovės 2023 m. lapkričio 29 d. pretenziją nurodė, kad pretenzijos netenkina, tačiau informuoja tiekėją ir kitus pirkimo dalyvius apie pirkimo procedūrų nutraukimą. Ieškovė paklausė perkančiosios organizacijos, ar šis pirkimas bus nutrauktas ir paskelbtas iš naujo. Atsakovė 2023 m. gruodžio 11 d. raštu paaiškino, kad 2023 m. gruodžio 6 d. atsakyme į ieškovės 2023 m. lapkričio 29 d. pretenziją įsivėlė klaida – pirkimo nutraukimas, patikslinus pirkimo sąlygas, nebuvo būtinas.
6. Ieškovės vertinimu, pirkimo sąlygos yra neteisėtos, nes pasiūlymų vertinimo kriterijus „Laiko planavimas P4“ nesuteikia kokybinės (ekonominės) naudos. Ekonominio naudingumo kriterijai turi būti nustatomi ne tik tam, kad leistų išrinkti pirkimo laimėtoją, bet ir tam, jog būtų išsiaiškinta, kurio tiekėjo pasiūlymas sukurs didesnę ekonominę naudą. Pasiūlymų vertinimo kriterijus „Laiko planavimas“ P4 gali būti pasirenkamas tuo atveju, jei darbų vykdymo grafiko laikymasis turėtų esminės reikšmės tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, sukurtų pridėtinę ekonominę vertę, už kurią perkančioji organizacija sutinka mokėti daugiau. Darbų vykdymo grafiko pateikimas pasiūlymų vertinimo stadijoje jokios esminės ekonominės pirkimo objekto vertės nesukuria. Pirkimo sutarties projekto 4.1.1 papunktyje yra nurodytas 10 mėnesių darbų vykdymo laikotarpis (nuo skelbimo apie pirkimą paskelbimą (2023 m. lapkričio 23 d.) iki 2024 m. spalio 15 d.), todėl abejotina, ar per šį laikotarpį rangovas sugebės įvykdyti darbus būtent pagal darbų vykdymo grafiką, kurį suplanavo pasiūlymo teikimo stadijoje, už kurį perkančioji organizacija suteikė balus.
7. Ieškovė nurodė, kad atsakovės pasiūlymų vertinimo kriterijaus „Laiko planavimas“ T3 aprašymas taip pat neatitinka pagrindinių viešųjų pirkimų principų, nes pasiūlymų vertinimo kriterijaus aprašymas prieštarauja proporcingumo ir skaidrumo principams, racionalaus lėšų naudojimo imperatyvui, nes tiekėjai neturi galimybės kokybiškai parengti pasiūlymus, kuriuos subjektyviai vertins atsakovė.
8. Pažymėjo, kad perkančioji organizacija ir rangovas dėl netinkamai suformuluotų ir neteisėtų pirkimo sąlygų gali atsidurti situacijoje, kai atsiradus objektyviam poreikiui koreguoti projektą, įsigyti papildomų darbų ar atsisakyti dalies darbų, bus būtina keisti darbų vykdymo grafiką (perskirstyti, perskaičiuoti (padidinti, sumažinti) darbus, jų etapus, personalą, techniką). Tačiau pirkimo sutarties 8.4.26 papunktis draudžia rangovui nukrypti nuo pasiūlyto darbų vykdymo grafiko, kadangi grafikas yra vertinamas pasiūlymo A dalyje ir jam pagal P4 suteikiami balai, lemiantys pirkimo rezultatus.
9. Ieškovės vertinimu, ji tinkamai pasinaudojo privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl civilinė byla turi būti išnagrinėta. Taip pat ieškovė turi teisinį suinteresuotumą ginčyti pirkimo sąlygų teisėtumą, nes viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose dėl teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus teismų praktikoje pripažįstama plati teisė ginti interesus teisme.
10. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė ieškinyje iškėlė naują reikalavimą, pirkimo sąlygų 7 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 3 punkte nurodytą pasiūlymų vertinimo kriterijų „Laiko planavimas“ P4 pripažinti neteisėtu, nes pretenzijoje tokių reikalavimų nebuvo suformuluota, t. y. ieškovė tinkamai nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl civilinė byla turėtų būti nutraukta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 2 punktas).
11. Ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygų teisėtumą (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 101 straipsnis), kadangi pateikė pasiūlymą, taip patvirtindama sutikimą su pirkimo sąlygomis, todėl ieškovės ieškinys turėtų būti atmestas CPK 5 straipsnio pagrindu, jeigu civilinė byla nebūtų nutraukta CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu.
12. Priešingai nei nurodė ieškovė, pirkimo sąlygų 7 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 3 punkte nurodytas pasiūlymų vertinimo kriterijus „Laiko planavimas (Vertinama – laiko planavimas) P4“ yra tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis), atitinka VPĮ 55 straipsnio 5 dalį, taip pat yra susijęs su pirkimo objektu ir turi ekonominę reikšmę atsakovei (VPĮ 55 straipsnis), bei neprieštarauja viešųjų pirkimų principams (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. vasario 15 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 6 795,36 Eur bylinėjimosi išlaidas.
14. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar ieškovė tinkamai pasinaudojo privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, nustatė, kad ieškovės 2023 m. lapkričio 29 d. pretenzijoje nurodyta formuluotė: „<...> patikslinti pirkimo sąlygas taip, kad nebūtų nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams ar tiekėjui“ ir patikslintame ieškinyje nurodyta formuluotė: „įpareigoti Perkančiąją organizaciją tikslinti viešojo pirkimo supaprastinto atviro konkurso <...> nurodytas sąlygas, apibrėžiančias pasiūlymų vertinimo kriterijų „Laiko planavimas P4“ taip, kad jos atitiktų pagrindinius viešųjų pirkimų principus“, nesutampa, tačiau šiuo konkrečiu atveju ieškovė ginčija pirkimo sąlygas, apibrėžiančias pasiūlymų vertinimo kriterijų „Laiko planavimas P4“. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovė ieškinyje iškėlė visiškai naują reikalavimą, kuris nebuvo keliamas tiekėjo kreipimesi (pretenzijoje), pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka.
15. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo pirkime, nustatė, kad ieškovės suinteresuotumas pasireiškia tuo, jog ji gina savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, tačiau ieškovė nenurodė argumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie jos teisių suvaržymą ar pažeidimą, nepateikė konkrečių įrodymų dėl jos teisių pažeidimo nei atsakovei kartu su pretenzija, nei teismui. Teismas nusprendė, kad ieškovės pateikti argumentai nėra tiesiogiai nukreipti į tikslą užkardyti jos teisių pažeidimą.
16. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pirkimo sąlygų 7 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 3 punkte nurodyto pasiūlymų vertinimo kriterijaus „Laiko planavimas“ P4 teisėtumo, nustatė, kad pagal pirkimo sąlygų reikalavimus, tam, jog būtų įvertintas kriterijus „Laiko planavimas“ P4, tiekėjai savo pasiūlymuose turi pateikti darbų vykdymo grafiką (be kainų) ir jo įvykdymą pagrindžiančius dokumentus, kuriuose turi būti pateikti skaičiavimai, planuojamas personalas, technika. Skaičiavimus pagrindžiančių dokumentų apimtis nėra ribojama ir pateiktų skaičiavimus pagrindžiančių dokumentų skaičius nedaro įtakos vertinimo balui, tačiau apimtis turi būti pakankama darbų vykdymo grafiko sudarymui pagrįsti. Atsakovė taip pat nurodė vertinimo metodiką (ekspertinio vertinimo aprašymą), pagal kurią skiriamas atitinkamas balų kiekis. Teismo vertinimu, tiekėjų gebėjimas tinkamai planuoti laiką ir laiku įvykdyti pirkimo sutartį atsakovei turi ekonominę reikšmę (naudą), nes ginčo kriterijaus pasirinkimas yra aktualus bei svarbus dėl darbų, finansuojamų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.
17. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės argumentus, kad vertinimo kriterijus „Laiko planavimas“ P4 prieštarauja viešųjų pirkimų principams, nes tiekėjas ir perkančioji organizacija gali skirtingai suprasti ir vertinti tokius ekonominio naudingumo kriterijų vertinimo aprašymus kaip „realus“, „nerealus“, „išsamus“, „neišsamus“, „pagrįstas“, „nepagrįstas“, „optimalus“, „neoptimalus“, nes jie suformuluoti abstrakčiai, detaliau nepaaiškinant jų turinio, nenurodant jų reikšmės bei įtakos balų skyrimui ir bendram ekonominio naudingumo kriterijų vertinimui. Taip pat atmetė ieškovės argumentus, kad pirkimo sąlygose nepaaiškinta, kokie sprendiniai bus laikomi aiškiai ir nedviprasmiškai suprantami, kokie darbo grafiko sprendimai liudija jo realumą, kokio turinio grafikas bus laikomas realiu ir optimaliu, o jame nurodytose veiklose atsispindės optimaliai įvertintas darbų efektyvumas. Teismas pažymėjo, kad nurodydama būsimą vertinimo metodiką (ekspertinio vertinimo aprašymas) perkančioji organizacija aiškiai nurodė, kada darbų įvykdymo grafikas būtų vertinamas kaip neišsamus ir (ar) nelogiškas, taip pat paaiškino, jog darbų įvykdymo grafikas vertinamas kaip nepakankamai realus (įmanomas) tuomet, kai darbų įvykdymas suplanuotas logiška seka (nepažeidžiami technologiniai procesai), tačiau neįvertintas atlikimo realumas atsižvelgiant į rangovo nurodomus pajėgumus, paaiškino, kad darbų įvykdymo grafikas yra detalus, išsamus ir logiškas, kai pateikti visi reikalingi skaičiavimai ir darbų vykdymo seką įrodantys dokumentai, įvertinta darbų specifika, nepažeidžiami technologiniai procesai, efektyviai suplanuoti darbų procesai (numatytas darbų atlikimas neviršija tam darbui taikomos laiko normos), personalas ir technika. Teismas padarė išvadą, kad nurodytos sąvokos reiškia galimybę identifikuoti tiekėjo numatytą darbų vykdymo seką, trukmę ir (ar) darbams įvykdyti planuojamą pasitelkti personalą ir techniką.
18. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pirkimo sąlygų aiškumo klausimas keliamas dviem atvejais: pirma, kai dėl pirkimo sąlygų nuostatų turinio trūkumų tiekėjai ribojami pateikti pasiūlymus ar tinkamai apskaičiuoti jų kainą, antra, kai dėl pirkimo sąlygų turinio trūkumų tiekėjams teisiškai ir faktiškai nesutrukdyta pateikti pasiūlymų, tačiau dėl to vėliau kilo ginčas iš viešojo pirkimo sutarties vykdymo. Nagrinėjamu atveju nė viena iš nurodytų situacijų nesusiklostė. Taip pat ieškovė 2023 m. gruodžio 15 d. pateikė pasiūlymą pirkime, tai patvirtina, kad ji pirkimo sąlygas laiko aiškiomis ir nesutrukdžiusiomis parengti bei pateikti pasiūlymą pirkime.
19. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pirkimo sutarties projekto 8.4.2 papunktyje yra nustatyta, jog tiekėjas darbų vykdymo metu privalės laikytis pasiūlymo A dalyje nurodytų sprendinių, t. y. pasiūlyme nurodytų kokybės kriterijų, o jų nesilaikant ar nukrypstant nuo jų bus taikoma 2 000 Eur bauda, todėl nėra teisinio bei faktinio pagrindo vertinti, jog pirkimo sąlygų 7 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 3 punkte įtvirtintas pasiūlymų vertinimo kriterijus „Laiko planavimas (Vertinama – laiko planavimas) P4“ ir jo aprašymas galėtų sukelti ginčų pirkimo sutarties vykdymo metu, kadangi pirkimo sutarties nuostatomis tiekėjai yra įpareigoti laikytis būtent savo pačių parengtų darbų vykdymo grafikų.
20. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pirkimo sąlygų 7 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 3 punkte įtvirtintas pasiūlymų vertinimo kriterijus „Laiko planavimas (Vertinama – laiko planavimas) P4“ ir jo aprašymas yra tikslūs, aiškūs ir nedviprasmiški, užtikrinantys veiksmingą tiekėjų konkurenciją, o pasiūlymų vertinimo kriterijai suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti, taigi visiškai atitinka VPĮ 55 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, įtraukti Viešųjų pirkimų tarnybą, kaip išvadą duodančią instituciją. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
21.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo dėl subjektinių teisių pažeidimo nebuvimo. Ieškovė pagrindė, kad „Laiko planavimas“ P4 kriterijaus aprašymas suteikia atsakovei galimybę subjektyviai įvertinti pasiūlymus. Net jeigu ieškovės pasiūlymas dėl darbų vykdymo grafiko būtų objektyviai geresnis negu kito tiekėjo, pirkimo sąlygos perkančiajai organizacijai leistų įvertinti ieškovės pasiūlymą blogiau ir suteikti mažiau balų dėl, perkančiosios organizacijos vertinimu, per mažo skaičiaus įrodančių dokumentų arba pateikus ne tokio turinio dokumentus, kokio pageidautų atsakovė, tam kad būtų skirti maksimalūs balai. Nors ieškovė ir pateikė pasiūlymą pirkime, tačiau ji, pateikdama pretenziją, kuria ginčijo pirkimo sąlygas, o vėliau pateikdama ir ieškinį, iš esmės siekė dalyvauti pirkime pagal prašomas pakeisti sąlygas.
21.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai vertino ginčo kriterijaus aprašymo tinkamumą, tokiu būdu nukrypo nuo aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kad sutarties sudarymo kriterijai turi būti objektyvūs ir užtikrinti, jog pasiūlymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai. Pirkimo sąlygose nesant paaiškinimų, kokių visų reikalingų skaičiavimų tikimasi, kokius dokumentus būtina pateikti, neaišku, kaip atsakovė vertins atvejus, kai vienas tiekėjas pateiks daugiau skaičiavimų, mažiau dokumentų, kitas tiekėjas – mažiau skaičiavimų, daugiau dokumentų, t. y. pirkimo dalyvis bus priverstas spėlioti, kokių skaičiavimų ir dokumentų pageidauja atsakovė tam, kad būtų skiriamas maksimalus balų skaičius pagal „Laiko planavimas“ P4 kriterijų.
21.3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad pirkimo sutarties vykdymo metu grafikas bus keičiamas, todėl teismo išvada, jog darbų vykdymo grafikas turi ekonominę reikšmę (naudą), yra nepagrįsta. Šiuo konkrečiu atveju, nepatikslinus pirkimo sąlygų, susidarys situacija, kuomet po pirmojo darbų vykdymo grafiko pasikeitimo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, tiekėjas neprivalės laikytis pasiūlyme nurodytų laiko planavimo priemonių, kurioms buvo suteikti balai pagal P4, kadangi pirkimo sąlygose nėra aiškių kriterijų, kaip pasikeitus faktinei situacijai atsakovė sugebės įvertinti, ar tiekėjas išlaikė pirkimo metu duotą pažadą dėl laiko planavimo aprašymo, įvertinto pagal pasiūlymo vertinimo kriterijų „Laiko planavimas“ P4, t. y., nei pirkimo sąlygose, nei pirkimo sutartyje nėra kriterijų, leidžiančių išmatuoti tariamą laiko planavimo ekonominę vertę pasikeitus aplinkybėms.
21.4. Pirmosios instancijos teismas neišsprendė ieškovės procesiniuose dokumentuose pateiktų prašymų įtraukti į bylą Viešųjų pirkimų tarnybą, kaip išvadą teikiančią instituciją, nes ginčo objektas yra susijęs su pirkimų sąlygų pasiūlymų vertinimo kriterijaus aiškumu, perkančiosios organizacijos pareigos išsamiai ir aiškiai suformuluoti šiuos kriterijus. Viešųjų pirkimų tarnyba, kaip specializuota institucija, pagal įstatymą atliekanti VPĮ pažeidimų stebėseną, teikianti metodines rekomendacijas perkančiosioms organizacijoms ir kaupianti su tuo susijusią informaciją (VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), savo praktikoje yra susidūrusi su perkančiųjų organizacijų elgesiu, netinkamai formuluojant pasiūlymų vertinimo kriterijus, todėl galėtų pateikti kvalifikuotą išvadą dėl ginčo aplinkybių.
22. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti, taip pat atmesti ieškovės prašymą apeliacinėje instancijoje įtraukti į civilinę bylą Viešųjų pirkimų tarnybą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
22.1. Ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas, nes ieškovė 2023 m. gruodžio 15 d. pateikė pasiūlymą pirkime. Pagal aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tiekėjui nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti viešojo pirkimo sąlygas, kai tiekėjas pateikia pasiūlymą, kuris atitinka ginčijamas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017). Taip pat pirkimo sąlygų 6 priedo „Pasiūlymo forma“ 1 punkto 2 papunktyje yra tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad tiekėjas, pateikdamas pasiūlymą, sutinka su pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis ir procedūromis.
22.2. Pirmosios instancijos teismas, objektyviai, išsamiai ir visapusiškai įvertinęs pirkimo sąlygų turinį, pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad „perkančioji organizacija tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kokią konkrečiai informaciją tiekėjai turi pateikti, aprašydami atitiktį ekonominio naudingumo vertinimo kriterijui „Laiko planavimas (Vertinama – laiko planavimas) P4“. Perkančioji organizacija pateikė aiškius ir tikslius parametrus, kuriais remiantis bus vertinami tiekėjų pasiūlymai ir skiriami ekonominio naudingumo balai, t. y. nurodė, kad analizuojamas subkriterijus turi balų vertinimo skalę nuo 0 iki 9 balų, kurioje yra aprašyta, kokia informacija turi būti pateikta pasiūlyme, kad jis gautų 0, 3, 6 ir 9 balus“. Teismo vertinimas buvo pagrįstas pirkimo sąlygų turiniu, o ne atsakovės procesiniuose dokumentuose tariamai pateiktais naujais apibrėžimais, kaip nepagrįstai ir deklaratyviai apeliaciniame skunde nurodo ieškovė.
22.3. Pagal pirkimo sąlygų 7 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 3 punktą akivaizdu, kad tiekėjai turi pagrįsti savo parengtus darbų atlikimo grafikus, t. y. įrodyti, jog šiuose grafikuose numatyti darbų įvykdymo terminai yra įgyvendinami. Atsakovė pirkimo sąlygų 7 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 3 punkte aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai nurodė, kokią konkrečiai informaciją tiekėjai turi pateikti, aprašydami atitiktį ekonominio naudingumo kriterijui, taip pat pateikė aiškius ir tikslius parametrus, kuriais remiantis bus vertinami tiekėjų pasiūlymai ir skiriami ekonominio naudingumo balai, t. y. ekonominio naudingumo kriterijus turi balų vertinimo skalę nuo 0 iki 9 balų, kurioje yra aiškiai aprašyta, kokia informacija turi būti pasiūlyme, kad jis gautų 0, 3, 6, 9 balus. Ieškovės deklaratyvus vertinimas, kad ekonominio naudingumo kriterijus ir jo aprašymas suteikia atsakovei, kaip perkančiajai organizacijai, neribotą diskreciją ir tokiu būdu pažeidžia VPĮ 55 straipsnio 5 dalies reguliavimą bei neužtikrina sąžiningos konkurencijos pirkime (VPĮ 17 straipsnio 3 dalis), yra nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).
22.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai įvertino, kad ekonominio naudingumo kriterijus turi ekonominę reikšmę (naudą) atsakovei, todėl yra teisėtas bei pagrįstas (VPĮ 55 straipsnis). Pirkimo sutarties projekto 8.4.26 papunktyje yra įtvirtintas mechanizmas, padėsiantis užtikrinti, kad tiekėjas, laimėjęs pirkimą, laikytųsi savo pasiūlyme nurodytų įsipareigojimų, įskaitant, laiko planavimo įsipareigojimų, vertinamų pagal Ekonominio naudingumo kriterijaus vertinimo tvarką. Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo vertinti, kad tiekėjas, laimėjęs Pirkimą, Pirkimo sutarties vykdymo metu galės dėl nuo tiekėjo priklausančių priežasčių nesilaikyti savo paties parengto darbų vykdymo grafiko.
22.5. Ieškovė nepagrįstai apeliaciniame skunde prašo į bylą įtraukti Viešųjų pirkimų tarnybą, nes bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė nebuvo aiškiai suformulavusi tokio prašymo. Taip pat Viešųjų pirkimų tarnybos išvados nebuvimas byloje negali lemti ir nelemia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
24. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
25. Atsakovė 2023 m. lapkričio 23 d. CVP IS priemonėmis paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Projekto ,,Šilutės rajono savivaldybės Šakūnėlių vasaros polderio siurblinės ir dalies griovių rekonstravimas“ rangos darbai“ (pirkimo Nr. 698751). Vykdomu pirkimu numatoma įsigyti Šakūnėlių vasaros polderio siurblinės ir dalies griovių rangos darbus, griovių rekonstravimo (7,1 km) ir siurblinės rekonstravimo darbus.
26. Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.8 papunktyje nurodyta, kad pirkimo objekto finansavimo šaltinis – Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Šilutės rajono savivaldybės biudžeto lėšos.
27. Pagal pirkimo sutarties projekto 4.1.1 papunktį darbų atlikimo terminas – nuo sutarties įsigaliojimo dienos iki 2024 m. spalio 15 d. Pratęsimo galimybė nenumatyta.
28. Pirkimo sutarties projekto 8.4.26 papunktyje nurodyta kad: ,,Rangovas privalo laikytis Pasiūlymo A dalyje nurodytų sprendinių. Jeigu Rangovas nesilaiko Pasiūlymo A dalyje nurodytų parametrų (ekonominio naudingumo kokybinių kriterijų) ar nuo jų nukrypsta Sutarties vykdymo metu, Užsakovo reikalavimu Rangovui taikoma 2 000,00 Eur bauda. Baudos taikymas neatleidžia Rangovo nuo prievolės ištaisyti nustatytą pažeidimą“.
29. Pirkimo sąlygų 4 priede „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 4 punkte buvo nustatytas toks kvalifikacinis reikalavimas: tiekėjas turi įrankius, įrenginius ir technines priemones, reikalingas sutarčiai vykdyti: 1) vienakaušis ekskavatorius su vikšrine važiuokle ir nemažiau kaip 18 metrų strėle; 2) vienakaušis ekskavatorius su ratine važiuokle; 3) žembsiurbė; 4) autokranas; 5) buldozeris; 6) savivartis. Taip pat tiekėjas turi pateikti šiuos dokumentus: 1) pažymą apie tiekėjo sutarčiai vykdyti pasitelkiamus įrankius, įrenginius, technines priemones: pateikiamas šių priemonių sąrašas, kuriame pateikiamas jų aprašymas arba gamintojo ar įgalioto atstovo techninių dokumentų kopijos arba kiti lygiaverčiai įrodymai, nurodant turimus arba galimus pasitelkti nuomos, panaudos ar kitais pagrindais (pateikiamos nuomos sutartys, preliminarios sutartys, lizingo sutartys, ketinimo protokolai ar kitokie nuomos, panaudos ar įsigijimo galimybes patvirtinantys dokumentai) įrankius, įrenginius, technines priemones arba kompetentingos oficialios institucijos pažyma apie tai, kad tiekėjų techninės galimybės leidžia įvykdyti pirkimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. 2) technikos tinkamumą patvirtinančius dokumentus (dokumentai patvirtinantys galiojančią teigiamą techninę apžiūrą ir atitiktį CE standartų reikalavimams (atitiktis CE standartų reikalavimams netaikoma – buldozeriui ir savivarčiui) ar kiti lygiaverčiai dokumentai). Pateikiamos skaitmeninės dokumentų kopijos.
30. Ieškovė 2023 m. lapkričio 28 d. pateikė pretenziją atsakovei dėl pirkimo sąlygų 4 priede „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 4 punkte kvalifikacinio reikalavimo (nutarties 29 punktas). Nurodė, kad atsakovė nustatė perteklinius reikalavimus įrangai – reikalavimas turėti vienakaušį ekskavatorių su vikšrine važiuokle ir ne mažiau kaip 18 metrų strėle yra perteklinis, pritaikytas konkrečiam rangovui, kadangi kanalai natūroje gali būti valomi ekskavatoriais iš abiejų griovio pusių, turinčiais trumpesnes strėles arba su trosiniais ekskavatoriais. Be to, pateiktame projekte ir darbų kiekiuose nėra numatyta nė vieno darbo, atliekamo žemsiurbės pagalba, todėl reikalavimas akivaizdžiai nepagrįstas, pritaikytas konkrečiam tiekėjui ir mažina konkurenciją. Atitiktis CE standartui nėra būtina.
31. Pirkimo sąlygų 7 priede „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ yra nustatytas pasiūlymų vertinimo kriterijus: „Laiko planavimas (Vertinama – laiko planavimas) (P4)“, kurio lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime L4=9. Pagal pirkimo sąlygų reikalavimus, tam, kad būtų įvertintas kriterijus „Laiko planavimas (P4)“, tiekėjai savo pasiūlymuose turi pateikti darbų vykdymo grafiką (be kainų) ir jo įvykdymą pagrindžiančius dokumentus, kuriuose turi būti pateikti skaičiavimai, planuojamas personalas, technika. Skaičiavimus pagrindžiančių dokumentų apimtis nėra ribojama ir pateiktų skaičiavimus pagrindžiančių dokumentų skaičius nedaro įtakos vertinimo balui, tačiau apimtis turi būti pakankama darbų vykdymo grafiko sudarymui pagrįsti.
32. Atsakovė nurodė vertinimo metodiką (ekspertinio vertinimo aprašymas), pagal kurią:
32.1. 0 balų skiriama, kai nepateiktas darbų įvykdymo grafikas ir jo įvykdymą pagrindžiantys dokumentai. 0 balų skiriama ir tuo atveju, kai rangovas pateikia pavienius dokumentus ar skaičiavimus, išskyrus atvejus, kai iš pavienių dokumentų aiškiai ir nedviprasmiškai galima suprasti darbų vykdymo seką ir (ar) darbams planuojamą personalą ir techniką.
32.2. Kai darbų įvykdymo grafikas neišsamus ir (ar) nelogiškas: neįvertinta darbų specifika ir jų atlikimo nurodytu laiku realumas, atsižvelgiant į perkamą objektą; nepateikti įrodymai (skaičiavimai), pagrindžiantys darbų atlikimą nurodytu laiku; dalies darbų grupių atlikimo terminai sutampa su kitų darbų grupių, kurių įvykdymas realiai įmanomas tik įvykdžius prieš tai esamą darbų eilutę, atlikimo terminu, skiriama 3 balai.
32.3. Kai darbų įvykdymo grafikas nepakankamai realus (įmanomas): darbų įvykdymas suplanuotas logiška seka (nepažeidžiami technologiniai procesai), tačiau neįvertintas atlikimo realumas atsižvelgiant į rangovo nurodomus pajėgumus, pvz.: neoptimaliai įvertintas darbų vykdymo efektyvumas (numatytas darbų atlikimas viršija tam darbui taikomą laiko normą) atsižvelgiant į turimo personalo ir technikos resursus, t. y. darbų vykdymo grafike nurodyta darbų eilutės įvykdymo apimtis tam tikru laikotarpiu labai didelė palyginus su tam tikram darbui atlikti reikalingu rangovo/ūkio subjekto personalo skaičiumi ir technika, skiriama 6 balai.
32.4. Kai darbų įvykdymo grafikas yra detalus, išsamus ir logiškas: pateikti visi reikalingi skaičiavimai ir darbų vykdymo seką įrodantys dokumentai, įvertinta darbų specifika, nepažeidžiami technologiniai procesai, efektyviai suplanuoti darbų procesai (numatytas darbų atlikimas neviršija tam darbui taikomos laiko normos), personalas ir technika skiriama 9 balai. Subkriterijaus balas (P4) apskaičiuojamas pagal ekspertų vertinimo vidurkį.
33. Ieškovė 2023 m. lapkričio 29 d. pateikė atsakovei antrąją pretenziją dėl pasiūlymų vertinimo kriterijaus (nutarties 31 punktas). Ieškovė prašė patikslinti pirkimo sąlygas taip, kad nebūtų nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams ar tiekėjui.
34. Atsakovė 2023 m. gruodžio 6 d. pateikė ieškovei atsakymą į pirmąją pretenziją (nutarties 29 punktas) dėl kvalifikacinių reikalavimų. Pretenzija buvo patenkinta iš dalies. Buvo panaikinti kvalifikaciniai reikalavimai dėl strėlės ir žemsiurbės, palikti reikalavimai dėl CE standartų įrangai.
35. Atsakovė 2023 m. gruodžio 6 d. pateikė ieškovei atsakymą į antrąją pretenziją dėl pasiūlymų vertinimo kriterijaus (nutarties 31 punktas), kurioje nurodė, kad pasiūlymų vertinimo kriterijus yra aiškus t. y. pirkimo sąlygose aiškiai aprašyti reikalavimai norint gauti vieną ar kitą balą, aiškiai išskirtos rizikos ir prašoma pateikti valdymo būdus, siekiant geresnio įvertinimo – pateikti visus reikalingus skaičiavimus ir darbų vykdymo seką. Nurodė, kad subkriterijaus balas (P4) yra tiesiogiai susijęs su ekonomine nauda, kadangi parodys tiekėjo požiūrį į pirkimo sutartį ir pasirengimą įvykdyti sutartį laiku. Pasirengęs pirkimo sutarties vykdymui tiekėjas užtikrins tinkamą ir laiku atliekamą pirkimo sutarties įgyvendinimą. Atsakovė siekia žinoti ir suprasti iš anksto, kaip rangovas organizuos statybos darbus jau nuo pirkimo sutarties sudarymo momento ir galės sekti pirkimo sutarties įgyvendinimo eigą bei užtikrinti tikslų pasiekimą.
36. Ieškovė 2023 m. gruodžio 15 d. pateikė pasiūlymą pirkime.
Dėl ieškovės prašymo įtraukti į bylą Viešųjų pirkimų tarnybą, kaip išvadą duodančią instituciją
37. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo įtraukti į bylą Viešųjų pirkimų tarnybą, kaip išvadą duodančią instituciją. Prašymą grindžia aplinkybe, kad ginčo objektas yra susijęs su pirkimo sąlygų pasiūlymų vertinimo kriterijaus aiškinimu, perkančiosios organizacijos pareigos išsamiai ir aiškiai suformuluoti šiuos kriterijus. Viešųjų pirkimų tarnyba, kaip specializuota institucija, galėtų pateikti kvalifikuotą ir praktika paremtą išvadą dėl konkrečių ginčo aplinkybių, kuri būtų naudinga teismui priimant sprendimą šioje byloje.
38. CPK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų nustatytais atvejais gali būti (bet neprivalo) teismo įtraukiamos proceso dalyviais arba įstoti į procesą savo iniciatyva, jog duotų išvadą byloje, siekiant įvykdyti jiems pavestas pareigas, jeigu tai yra susiję su viešojo intereso gynimu. VPĮ taip pat nenustatyta teismo pareiga gauti specialios valstybės institucijos išvadą viešųjų pirkimų bylose.
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė, į kokius bylai aktualius papildomus klausimus Viešųjų pirkimų tarnyba galėtų atsakyti ar kokias aplinkybes turėtų paaiškinti. Be to, teismui bet kuriuo atveju institucijos išvada nėra privaloma, o yra vertinama visų bylos įrodymų kontekste. Ieškovė iš esmės siekia, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, o ne teismas, atliktų byloje šalių išdėstytų argumentų ir jų pateiktų įrodymų teisinį vertinimą, nors prerogatyva vertinti byloje pateiktus įrodymus, šių įrodymų pagrindu nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes ir teisiškai jas kvalifikuoti, atlikti dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytų argumentų teisinį įvertinimą bei nuspręsti dėl to, kokiais teisės šaltiniais remtis, yra suteikta tik teismui. Atsižvelgiant į tai, kad tik teismas aiškina ir taiko teisės aktus, ieškovės prašymas įtraukti į bylą Viešųjų pirkimų tarnybą išvadai prašyme nurodytais klausimais pateikti vertinamas kaip teisiškai nepagrįstas, todėl atmetamas.
Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo
40. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad, nustatant ginčijamas pirkimo sąlygas, apibrėžiančias pasiūlymų vertinimo kriterijų „Laiko planavimas“ P4 taip, kad jos atitiktų pagrindinius viešųjų pirkimų principus, buvo pažeistos jos subjektinės teisės, taip pat pažymėjo, kad ieškovė, pateikdama pasiūlymą pirkime, sutiko su pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis ir procedūromis.
41. Ieškovė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad tiek ikiteisminėje ginčo stadijoje, tiek ieškinyje ieškovė ginčijo Pirkimo sąlygų 7 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 3 punkte nurodytą pasiūlymų vertinimo kriterijų „Laiko planavimas“ P4. Aplinkybė, kad ieškovė pateikė pasiūlymą pirkime, nepaneigia jos teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas, nes ieškovė gali įvykdyti visus pirkime nurodytus darbus, todėl ir pateikė pasiūlymą perkančiajai organizacijai, atitinkantį visas pirkimo objekto technines specifikacijas. Teisėjų kolegija su šiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.
42. Tiekėjų teisės inicijuoti peržiūros procedūrą įgyvendinimas priklauso nuo ieškovo naudojamo civilinių teisių gynybos būdo, todėl tiekėjų suinteresuotumo ginčyti viešojo pirkimo nuostatas ir reikšti kitokio pobūdžio reikalavimus turinys (sąlygos) nėra visiškai tapatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimas byloje Medeval C-166/14).
43. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas.
44. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas – tai jo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).
45. Tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galbūt neteisėtų pirkimo sąlygų. Tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos, kurios lemia tai, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs, jog būtent jo teisėtus interesus pažeidžia atitinkamos pirkimo sąlygos.
46. Nagrinėjamu atveju ieškovė kelia ginčą, kad „Laiko planavimas“ P4 kriterijaus aprašyme – ekspertinio vertinimo lentelėje – kai kurios nurodytos sąvokos yra neaiškios, vertintinos nevienareikšmiškai, yra subjektyvios, jas galima interpretuoti dviprasmiškai, t. y. ginčijamas kriterijus neturi lemiamos įtakos kokybiškam darbų atlikimui, yra netikslingas ir perteklinis, pritaikytas konkrečiam tiekėjui ir mažina konkurso dalyvių skaičių, o perkančioji organizacija turi galimybę šališkai vertinti pirkimo dalyvių pasiūlymus.
47. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nesutikimas su ginčijama pirkimo sąlyga buvo grindžiamas visų tiekėjų galimu teisių pažeidimu, tačiau aiškiai nenurodžius, kaip tiksliai pasireiškė būtent ieškovės teisių pažeidimas. Ieškovė procesiniuose dokumentuose abstrakčiai nurodo, kad ginčijama pirkimo sąlyga neturi lemiamos įtakos kokybiškam darbų atlikimui, yra netikslinga ir perteklinė, pritaikyta konkrečiam tiekėjui ir mažina konkurso dalyvių skaičių, o perkančioji organizacija turi galimybę šališkai vertinti pirkimo dalyvių pasiūlymus, yra sudaryta galimybė atsakovės favoritui subjektyviai skirti daugiau balų negu kitiems pirkimo dalyviams, t. y. nurodomi abstraktūs teiginiai, tačiau nepagrindžiama, kaip ginčijama pirkimo sąlyga siejasi su pačios ieškovės teisių pažeidimu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė savo subjektinių teisių pažeidimo dėl, jos vertinimu, neteisėtų pirkimo sąlygų.
48. Pažymėtina, kad pagal aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tiekėjui nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti viešojo pirkimo sąlygas, kai tiekėjas pateikia pasiūlymą, kuris atitinka ginčijamas sąlygas, t. y. šių taikymu nepažeidžiamos jo, kaip tiekėjo, teisės. Vien ekonominio racionalumo argumentai negali pagrįsti viešojo pirkimo sąlygų neteisėtumo, jei iš principo tiekėjai pagal konkurso sąlygas gali teikti pasiūlymus ir veiksmingai konkuruoti tarpusavyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017). Nustatyta, kad ieškovė 2023 m. gruodžio 15 d. pateikė pasiūlymą pirkime. Ieškovė pasiūlymo 1 dalies 2 punkte patvirtino, kad sutinka su pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis ir procedūromis, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovė, pateikdama pasiūlymą, iš esmės patvirtino, kad pirkimo sąlygos nepažeidžia jos teisių dalyvauti pirkime, t. y. ieškovė, pateikdama pasiūlymą, pripažino neturinti teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas, apibrėžiančias pasiūlymų vertinimo kriterijų „Laiko planavimas P4“ taip, kad jos atitiktų pagrindinius viešųjų pirkimų principus.
Dėl Pirkimo sąlygų 7 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 3 punkte nurodyto pasiūlymų vertinimo kriterijaus „Laiko planavimas P4“ (ne)teisėtumo
49. Byloje kilo ginčas dėl to, ar Pirkimo sąlygų 7 priede „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ nustatytas pasiūlymų vertinimo kriterijaus „Laiko planavimas“ P4 (nutarties 31-32 punktai) aprašyme nurodytos sąvokos yra neaiškios, nevienareikšmiškos, subjektyvios ir dviprasmiškos.
50. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal pirkimo sąlygų reikalavimus, tam, jog būtų įvertintas kriterijus „Laiko planavimas (P4)“, tiekėjai savo pasiūlymuose turi pateikti darbų vykdymo grafiką (be kainų) ir jo įvykdymą pagrindžiančius dokumentus, kuriuose turi būti pateikti skaičiavimai, planuojamas personalas, technika. Skaičiavimus pagrindžiančių dokumentų apimtis nėra ribojama ir pateiktų skaičiavimus pagrindžiančių dokumentų skaičius nedaro įtakos vertinimo balui, tačiau apimtis turi būti pakankama darbų vykdymo grafiko sudarymui pagrįsti. Atsakovė taip pat nurodė vertinimo metodiką (ekspertinio vertinimo aprašymą), pagal kurią skiriamas atitinkamas balų kiekis. Teismo vertinimu, tiekėjų gebėjimas tinkamai planuoti laiką ir laiku įvykdyti pirkimo sutartį, atsakovei turi ekonominę reikšmę (naudą), nes ginčo kriterijaus pasirinkimas yra aktualus bei svarbus dėl darbų, finansuojamų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.
51. Ieškovės vertinimu, pirkimo sąlygose nesant paaiškinimų, kokių visų reikalingų skaičiavimų tikimasi, kokius konkrečiai pirkimo dokumentus būtina pateikti, neaišku, kaip atsakovė vertins atvejus, kai vienas tiekėjas pateiks daugiau skaičiavimų, mažiau dokumentų, kitas tiekėjas – mažiau skaičiavimų, daugiau dokumentų, t. y. pirkimo dalyvis bus priverstas spėlioti, kokių skaičiavimų ir dokumentų pageidauja atsakovė tam, kad būtų skiriamas maksimalus balų skaičius pagal „Laiko planavimas“ P4 kriterijų. Taip pat nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad pirkimo sutarties vykdymo metu grafikas bus keičiamas, todėl teismo išvada, jog darbų vykdymo grafikas turi ekonominę reikšmę (naudą), yra nepagrįsta. Pirkimo sąlygose nėra aiškių kriterijų, kaip pasikeitus faktinei situacijai atsakovė sugebės įvertinti, ar tiekėjas išlaikė pažadą dėl laiko planavimo aprašymo, įvertinto pagal pasiūlymo vertinimo kriterijų „Laiko planavimas“ P4, t. y., nei pirkimo sąlygose, nei pirkimo sutartyje nėra kriterijų, leidžiančių išmatuoti tariamą laiko planavimo ekonominę vertę pasikeitus aplinkybėms.
52. Atsakovė nurodo, kad pagal pirkimo sąlygų 7 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 3 punktą tiekėjai turi pagrįsti savo parengtus darbų atlikimo grafikus, t. y. įrodyti, jog šiuose grafikuose numatyti darbų įvykdymo terminai yra įgyvendinami. Atsakovė pirkimo sąlygų 7 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 3 punkte aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai nurodė, kokią informaciją tiekėjai turi pateikti, aprašydami atitiktį ekonominio naudingumo kriterijui, taip pat pateikė aiškius ir tikslius parametrus, kuriais remiantis bus vertinami tiekėjų pasiūlymai ir skiriami ekonominio naudingumo balai, t. y. ekonominio naudingumo kriterijus turi balų vertinimo skalę nuo 0 iki 9 balų, kurioje yra aiškiai aprašyta, kokia informacija turi būti pasiūlyme, kad jis gautų 0, 3, 6, 9 balus. Ieškovės deklaratyvus vertinimas, kad ekonominio naudingumo kriterijus ir jo aprašymas suteikia atsakovei, kaip perkančiajai organizacijai, neribotą diskreciją ir tokiu būdu pažeidžia VPĮ 55 straipsnio 5 dalies reguliavimą bei neužtikrina sąžiningos konkurencijos pirkime (VPĮ 17 straipsnio 3 dalis), yra nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).
53. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad nesuvaržyta tiekėjų konkurencija – iš VPĮ implicitiškai išplaukiantis reikalavimas, jo neįtvirtinimas įstatyme expressis verbis (tiesiogiai) nepaneigia šio perkančiajai organizacijai keliamo reikalavimo, nes vienas svarbiausių viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo siekių – užtikrinti konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011; 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015). Tačiau visiško konkurencijos ribojimo objektyviai negalima išvengti, nes bet koks reikalavimas tiekėjams ar pirkimo objektui tam tikra dalimi riboja konkurenciją ir visada atsiras tiekėjų, kurie netenkins vieno ar kito reikalavimo.
54. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad konkurenciją riboja itin aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti gebantiems sutartį įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Nors pačiai perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją. Vadovaujantis nediskriminavimo principu draudžiama perkančiajai organizacijai pirkimo dokumentuose nustatyti tokias sąlygas ir reikalavimus, kurie suteiktų galimybę pirkime dalyvauti tik konkrečiam tiekėjui ar keliems tiekėjams, ir apribojant kitų potencialių tiekėjų dalyvavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011).
55. Perkančiųjų organizacijų pareiga nepažeisti skaidrumo principo, inter alia (be kita ko), reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, koreliuoja su teisiniame reguliavime (VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje) įtvirtintu tikslu užtikrinti, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017).
56. Vertinant, ar ginčijamas ekonominio vertinimo kriterijus ,,Laiko planavimas“ P4 ir jo aprašymas yra tikslus ir aiškus, atkreiptinas dėmesys, kad pirkimo sąlygų 7 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 3 punkte atsakovė (nutarties 31 punktas) nurodė, kad tiekėjai pasiūlymuose turi pateikti: 1) darbų vykdymo grafiką (be kainų) ir jo įvykdymą pagrindžiančius dokumentus, kuriuose turi būti pateikti skaičiavimai, planuojamas personalas, technika, 2) skaičiavimus pagrindžiančių dokumentų apimtis nėra ribojama ir pateiktų skaičiavimus pagrindžiančių dokumentų skaičius nedaro įtakos vertinimo balui, tačiau apimtis turi būti pakankama darbų vykdymo grafiko sudarymui pagrįsti, taip pat atsakovė pateikė Ekonominio naudingumo kriterijaus „Laiko planavimas“ P4 vertinimo tvarką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors „Laiko planavimas“ P4 ekspertinio vertinimo aprašyme yra naudojamos sąvokos „išsamus“, „neišsamus“, „logiškas“, „nelogiškas“, „pagrįstas“, „nepagrįstas“, „optimalus“, „neoptimalus“, kurios tiekėjams gali leisti susidaryti pirminę nuomonę, kad šios sąvokos yra neaiškios ir netikslios, tačiau ekspertinio vertinimo aprašyme yra pateikiamos ieškovės kvestionuojamų sąvokų paaiškinimai (nutarties 31.1-31.4 papunkčiai). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad „Laiko planavimas“ P4 ekspertinio vertinimo aprašyme naudojamos sąvokos – „išsamus“, „neišsamus“, „logiškas“, „nelogiškas“, „pagrįstas“, „nepagrįstas“, „optimalus“, „neoptimalus“, yra aiškios ir nedviprasmiškos bei neprieštarauja viešųjų pirkimų principams.
57. Ieškovė taip pat nurodo, kad ekonominio naudingumo kriterijus „Laiko planavimas“ P4 neturi ekonominės reikšmės (naudos) atsakovei, todėl yra neteisėtas. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
58. Perkančiosios organizacijos poreikiai suprantami ne abstrakčiai, o konkrečiai kaip įtvirtinta pirkimo sąlygose, t. y. ne tik kaip atitinkamo pirkimo objekto įsigijimas apskritai, bet, jei tai pateisinama ir nebuvo ginčyta ikiteisminėje stadijoje, kaip tikslus atitinkamo poreikio apibūdinimas, techninis sprendimas, prekės veikimo principas ir pan. Tai, ar atitinkamas pirkimo sąlygose nustatytas reikalavimas nepažeidžia VPĮ įtvirtinto reikalavimo užtikrinti lygias sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose, draudimo juos diskriminuoti ar riboti konkurenciją, sprendžiama, atsižvelgiant inter alia į teisėtus perkančiosios organizacijos interesus ir pirkimo objekto poreikį. Tik pačios perkančiosios organizacijos nustato savo poreikius, norimas ir reikalingas įsigyti prekes, paslaugas ir/ar darbus pagal savo poreikius parengia viešųjų pirkimų dokumentus. Perkančiosios organizacijos gali ir privalo pagrįsti nustatytų reikalavimų perkamam objektui tikslingumą ir pagrįstumą. Perkančiosios organizacijos teisėti tikslai ir poreikiai, kurių ji nori pasiekti ir patenkinti skelbdama viešąjį pirkimą, aktualūs tiek, kiek yra tinkamai iš anksto išviešinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-469/2018).
59. VPĮ 55 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal: 1) kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Vertinant atsižvelgiama į kainą arba sąnaudas ir kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (arba) socialinius kriterijus, pavyzdžiui: a) techninius pranašumus, estetines ir funkcines charakteristikas, prieinamumą, tinkamumą visiems vartotojams, socialines, aplinkosaugines ir inovatyvias charakteristikas bei sąžiningos prekybos sąlygas; b) pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų organizavimą, kvalifikaciją ir patirtį, kai tai daro reikšmingą įtaką pirkimo sutarties įvykdymo kokybei; c) garantinę priežiūrą ir techninę pagalbą, pristatymo sąlygas (pavyzdžiui, pristatymo datą, procesą, trukmę arba įvykdymo laikotarpį); 2) sąnaudas, kurios apskaičiuojamos pagal gyvavimo ciklo sąnaudų metodą, aprašytą šio įstatymo 56 straipsnyje; 3) kainą. VPĮ 55 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog laikoma, kad pasiūlymų vertinimo kriterijai yra susiję su pirkimo objektu, jeigu jie susiję su perkamais darbais, prekėmis ar paslaugomis bet kokiu atžvilgiu ir bet kuriame jų gyvavimo ciklo etape, įskaitant konkretaus gamybos, tiekimo, teikimo, atlikimo ar prekybos proceso arba kito gyvavimo ciklo etapo proceso veiksnius, net jeigu šie veiksniai neapima jų fizinių ypatybių. VPĮ 55 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijai neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją. Pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti.
60. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė, atsakydama į ieškovės 2023 m. lapkričio 29 d. pretenziją, nurodė, jog pirkimo sąlygose įtvirtintas ekonominio vertinimo kriterijus ,,Laiko planavimas“ P4 yra tiesiogiai susijęs su ekonomine nauda. P4 vertinimo kriterijui įvertinti teikiama dalyvių informacija pasiūlymuose parodys tiekėjo požiūrį į pirkimo sutartį ir jo pasirengimą įvykdyti pirkimo sutartį laiku. P4 kriterijaus būtinybę nulėmė pirkimo objekto specifika. Pasirengęs pirkimo sutarties vykdymui tiekėjas užtikrins tinkamą ir savalaikį pirkimo sutarties įgyvendinimą. Pirkimo vykdytoja žinos ir supras, kaip tiekėjas turi imtis organizuoti darbus jau nuo pat pirkimo sutarties sudarymo momento ir galės sekti pirkimo sutarties įgyvendinimo eigą bei užtikrinti tikslų pasiekimą.
61. Pagal pirkimo sąlygų specialiosios dalies 2.1-2.2 papunkčius pirkimo objektas – Šilutės rajono savivaldybės Šakūnėlių vasaros polderio siurblinės ir dalies griovių rekonstravimas (7,1 km). Tiekėjas turės atlikti darbus pagal mažosios bendrijos (toliau – MB) „Akvateros projektai“ parengtą techninį darbo projektą ,,Šilutės rajono savivaldybės Šakūnėlių vasaros polderio siurblinės ir dalies griovių rekonstravimas“ (pirkimo sąlygų specialios dalies 2.3 papunktis). Darbų atlikimo terminas – iki 2024 m. spalio 15 d. (pirkimo sąlygų specialios dalies 2.3 papunktis). Finansavimo šaltinis – Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Šilutės rajono savivaldybės biudžeto lėšos (pirkimo sąlygų specialios dalies 2.8 papunktis). Pirkimo vykdytojas ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainos ir kokybės santykį. Duomenys, kuriuos savo pasiūlyme turi pateikti tiekėjas, vertinimo kriterijai ir tvarka, pagal kurią vertinami tiekėjo pateikti duomenys, pateikiama specialiųjų pirkimo sąlygų 7 priede (pirkimo sąlygų specialios dalies 8.1 papunktis).
62. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirkimo sąlygų 7 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 3 punkte nurodytas pasiūlymų vertinimo kriterijus „Laiko planavimas“ P4, yra tik vienas iš sudedamųjų kriterijų ekonominio naudingumo balui apskaičiuoti, tačiau atsakovei turi tiesioginę ekonominę reikšmę, nes yra tiesiogiai susijęs su pirkimo objektu, t. y. darbų vykdymo grafiko laikymasis, atsižvelgiant į darbų pobūdį (hidrotechnikos/melioracijos statinių statybos ir/ar rekonstravimo), susijusį su savivaldos teritorijai reikšmingu žemės ūkio vandentvarkos įgyvendinimu, taip pat į darbų sezoniškumą (technologinės darbų pauzės laikotarpį) ir turi esminę reikšmę tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, kuri finansuojama iš tikslinių Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir iš Šilutės rajono savivaldybės biudžeto lėšų. Pažymėtina, kad atsakovė pirkimo laimėtoją išrinks taikydama pasiūlymų vertinimo kriterijų lyginamųjų svorių nustatymo ir balų suteikimo tvarkos derinį. Toks pasiūlymų vertinimo derinys lemia, kiek svarbus yra kiekvienas pasiūlymų vertinimo kriterijus užtikrinant geriausią atsakovės mokamos kainos ir pagal pasiūlymus gaunamos kokybės santykį, taip pat parodo, kiek perkančioji organizacija yra linkusi mokėti už kokybiškesnius pasiūlymus.
63. Teisėjų kolegija atmeta ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad nei pirkimo sąlygose, nei sutartyje nėra kriterijų, leidžiančių išmatuoti laiko planavimo ekonominę vertę pasikeitus aplinkybėms. Pažymėtina, kad pirkimo sutarties projekto 8.4.26 papunktyje perkančioji organizacija nustatė rangovui (tiekėjui) įsipareigojimą laikytis pasiūlymo A dalyje nurodytų sprendinių, o nesilaikant pasiūlymo A dalyje nurodytų parametrų (ekonominio naudingumo kokybinių kriterijų) ar nuo jų nukrypsta sutarties vykdymo metu, atsakovės reikalavimu rangovui (tiekėjui) taikoma 2 000 Eur bauda, kurios taikymas neatleidžia rangovo (tiekėjo) nuo prievolės ištaisyti nustatytą pažeidimą (nutarties 28 punktas). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, priešingai nei nurodo ieškovė, pirkimo sutarties sąlygos patvirtina, jog tiekėjas yra įpareigojamas laikytis kartu su pasiūlymu pateikto darbų vykdymo grafiko. Atskirai pažymėtina, kad sutarties projekto 4.4 papunktis numato rangovui teisę į terminų pratęsimą tik dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo rangovo, taip pat dėl sąlygų, numatytų 4.4.1-4.4.8 papunkčiuose. Vadinasi, perkančioji organizacija yra nustačiusi sąlygas, galinčias turėti įtakos sutarties darbų tinkamam vykdymui, t. y. terminų laikymosi kontrolei. Be to, sutarties projekto 5 dalies „Atliktų darbų perdavimo ir priėmimo tvarka“ 5.2 papunktyje yra numatytos sąlygos, kad tarpiniai atliktų darbų perdavimai ir priėmimai atliekami už darbus, atliktus per vieną kalendorinį mėnesį, o atlikus visus darbus pagal sutartį – priduodamas visai užbaigtas objektas. Į atliktų darbų aktus įtraukiamos visos rangovui pagal sutarties nuostatas mokėtinos sumos. Pirkimo sutarties šalims susitarus, atliktų darbų aktai gali būti teikiami ir už kitokį nei vieno kalendorinio mėnesio laikotarpį. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės taip pat patvirtina, jog perkančiajai organizacijai darbų atlikimo (dalies darbų priėmimo, iš karto apskaičiuojant mokėtiną sumą) terminas (tiekėjo planuojamas darbų grafikas) turėjo esminę reikšmę, atsižvelgiant į pirkimo objekto poreikį ir svarbą visuomenei, todėl ji pagrįstai nustatė laiko planavimo kriterijų, kaip vieną iš sudėtinių parametrų ekonominio naudingumo balui apskaičiuoti. Taip pat kolegija sutinka su perkančiosios organizacijos pozicija, kad profesionaliam tokios srities veiklos tiekėjui darbo planavimas laike pagal žinomas užduoties sąlygas (darbų kiekius ir apimtis) negali būti nesuprantamas, juolab kad tiekėjas ir pateikė pasiūlymą.
64. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog ginčijamas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo pirkimo sąlygų 7 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 3 punkte nurodytas pasiūlymų vertinimo kriterijus „Laiko planavimas“ P4 yra nepagrįstas, neaiškus ir dirbtinai ribojantis konkurenciją.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
65. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į skundą argumentus, nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika, nepažeidė įrodymų įvertinimo taisyklių, tinkamai nustatė reikšmingas bylai aplinkybes ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Ieškovė apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
66. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
67. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Tačiau atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
68. Atsakovė prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė, iš viso 6 292 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Už advokato teisines paslaugas sumokėta 2024 m. balandžio 3 d., todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui taikomas 2023 m. IV ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 110,30 Eur. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 papunktį rekomenduojama maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 2 743,39 Eur (2 110,30 x 1,3 (8.11 punktas)). Kadangi atsakovės prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija rekomenduojamą maksimalų dydį ir nenustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo rekomenduojamo dydžio (byla nėra sudėtinga, jos apimtis nėra didelė), atsakovei iš ieškovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos mažinamos iki 2 743,39 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei Šilutės rajono savivaldybės administracijai, juridinio asmens 188723322, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės polderiai“, juridinio asmens kodas 177002890, 2 743,39 Eur (du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt tris eurus ir trisdešimt devynis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Rasa Gudžiūnienė
Danguolė Martinavičienė