Baudžiamoji byla Nr. M1-679-718/2017

Proceso Nr. 1-01-1-06087-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.1.; 1.2.5.4.,

1.2.27.1; 2.8.

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

             NUTARTIS

                                                      2017 m. liepos 25 d.

                                                               Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė,

sekretoriaujant L. E. Krivdai,

dalyvaujant prokurorei Reginai Bučinskaitei, Nijolei Žemaitytei,

asmeniui, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, V. P., jo gynėjui advokatui V. J.,

teismo psichiatrei ekspertei L. Š.,

nukentėjusiajai L. P.,

                             viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, profesinio išsilavinimo, vedusiam, nedirbančiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, už veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, prašoma taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones.

Teismas

   n u s t a t ė:

              V. P. smurtaudamas nežymiai sužalojo šeimos narį ir grasino nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas: 2017 m. vasario 7 d. apie 15.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priėjęs prie žmonos L. P., purtė ją už rankų, po to pargriovė ją ant grindų ir jos galvą trenkė į grindis bei vieną kartą spyrė į kairiąją šlaunį. L. P. atsistojus, parvertė ją ant lovos, uždengė viena ranka  burną, o kita ranka suėmė  už kaklo ir smaugė, tokiais veiksmais padarydamas odos nubrozdinimus kaklo abiejose pusėse, nugaros juosmeninėje dalyje iš dešinės, poodines kraujosruvas žemiau kairiojo raktikaulio bei dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, kas  atitinka nežymų sveikatos  sutrikdymo mastą bei taip smurtaudamas grasino nužudyti L. P. sakydamas, kad ją užmuš, kas sukėlė realų pagrindą nukentėjusiajai manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

           Baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, jog šias  baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas padarė V. P..

            Nukentėjusioji L. P. parodė, kad V. P. yra jos vyras, turi sūnų ir dar du vaikus. Ryte vyras pradėjo kalbėti nesąmones, ji paklausė, kas vyksta, nes nesuprato ką kalba vyras. Kilo konfliktas. Ji norėjo su vaiku išeiti, bet vyras neleido, pastūmė ją ant žemės, trenkė galvą į grindis, spyrė į šlaunį. Kai ji atsikėlė, vyras pargriovė ją ant lovos, pradėjo smaugti. Vyras įvykio metu nustūmė ją į kampą  ir sakė, kad reikia užmušti, kėlė balsą. Ji vyrui pliaukštelėjo per veidą. Po to vyras išėjo iš namų. Atvyko jos tėtis, iškvietė policiją ir ji parašė pareiškimą. V. P. sakė, kad ją nužudys, sakė, kad gerai, kad jo bijo. V. P. gal nelabai suprato, ką daro. Ji patikėjo, kad gali ją nužudyti. Jis purtė ją. Po įvykio buvo mėlynė ant nugaros, ant kaklo žymės, ant riešo. Toks protrūkis vyrui buvo pirmą kartą. Bet būdavo,  kad vyras keistai kalbėdavo. Jam tai užeidavo kartą į mėnesį. Vyras kalba apie žmones, kurių nežino, kažką sako apie daiktus. Bet ankščiau  vyras nieko agresyvaus nedarydavo, o įvykio dieną pratrūko. Kartais vyras grasindavo, kad padegs, bet ji netikėjo, kad jis rimtai kalba, manė, kad juokauja. Vyras įvykio metu vaistų nevartojo. Vyras šiuo metu guli psichiatrinėje ligoninėje, grįžta savaitgaliais namo. Į ligoninę vyras atsigulė prieš tris savaites. V. P. ir iki įvykio vartojo vaistus, bet jie jam netiko, buvo šalutinis poveikis. Vyras pats kreipėsi į gydytojus. Vyras gauna neįgalumo pašalpą. Ji vyrui atleido. Tokie priepuoliai kartojasi metus laiko. Toliau ji gyvens kartu su vyru, jis gydysis. Vyras alkoholio nevartoja. Norėtų, kad vyras būtų gydomas ambulatoriškai. Ji pati moka vyro būseną atpažinti.

              Specialisto išvada Nr. G304/2017(03), kurioje konstatuota, kad  L. P. buvo padaryti šie sužalojimai: odos  nubrozdinimai kaklo abiejose pusėse, nugaros juosmeninėje dalyje iš dešinės, poodinės kraujosruvos žemiau kairiojo raktikaulio bei dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje. L. P.sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo  masto atitikties (1 t., b. l.26).

Tarnybinis pranešimas dėl galimai smurto artimoje aplinkoje  fakto ir  CD  apžiūros protokolas (priedas prie tarnybinio pranešimo), kuriuose užfiksuotas  V. P. smurtas prieš  L. P. (1 t., b. l. 3-6, 27-30).   

         Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 85TPK-114/2017 (2017- 04-27- 06-16), kuriame nurodyta, kad V. P. inkriminuojamos veikos padarymo metu buvo jam nustatyto lėtinio psichikos sutrikimo-paranoidinės šizofrenijos-paūmėjimo būsenoje. V. P. jam inkriminuojamos veikos metu dėl lėtinio  psichikos sutrikimo (paranoidinės  šizofrenijos) paūmėjimo negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei valdyti savo veiksmų. V. P. šiuo metu dėl lėtinio psichikos sutrikimo-paranoidinės šizofrenijos-simptomų negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. V. P. dėl lėtinio psichikos sutrikimo-paranoidinės šizofrenijos-šiuo metu rekomenduojam taikyti priverčiamąją medicinos poveikio priemonę- stacionarinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (1 t., b. l. 113-116).

Iš 2017-07-21 VĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo  pažymos matyti, kad V. P. gydosi Psichiatrijos filiale trečią kartą nuo 2017-06-20 iki šiol. Diagnozė- paranoidinė šizofrenija ( t.1, b.l.155) .

Liudytoja E. C. parodė, kad ji dirba Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrjos  filiale Baltikalnio g. 6 a. Jos pacientas yra V. P.. V. gydosi nuo 2017-06-20 stacionare, savaitgaliais išleidžiamas namo, tvarkingai grįžta, vartoja vaistus. Jis atėjo su siuntimu.  2017 m. vasario mėnesį, po šio įvykio su žmona, jis buvo atvežtas į ligoninę, gydėsi mėnesį. Po to gydėsi ambulatoriškai, lankėsi pas apylinkės  psichiatrą.  Jis dirba su stiklais, jam pasidarė neramu, jautė baimę, todėl su apylinkės psichiatro  siuntimu 2017 m. birželio 20 dieną atvyko į psichiatrijos filialą. Žmona jam padėjo apsispręsti dėl gydymo. Jo sveikata gerėja, pakeitė vaistus. Mėnesio pabaigoje planuoja V. P. išrašyti, mano, kad V. P. galima pasitikėti ir suteikti galimybę gydytis ambulatoriškai. V. P. sutinka vartoti vaistus, vartoja juos tvarkingai, jis suvokia, kad be vaistų negalės gyventi. Patyrus stresą, net ir vartojant vaistus, jo būklė pablogėja, tačiau lankantis pas apylinkės psichiatrą tai galima koreguoti. V. P. daugiausia rūpinasi jo mama.  2014 metais V. P. mėnesį gydėsi-gulėjo stacionare, po to 6 mėnesius gydėsi ambulatoriškai. Po to pasijuto sveikas ir baigė gydymą. Pats nuspręsti V. P. dėl gydymo pabaigos negalėjo. V. P. turės gydytis visą gyvenimą.

         Ekspertė L. Š. parodė, kuomet buvo atliekama ekspertizė, duomenų, kad V. P. būtų gydęsis, nebuvo. Situacija pasikeitė, kaltinamasis gydosi. Jo būsena įvertinama stabiliai. Galima kalbėti apie ambulatorinį kaltinamojo gydymą, nes yra objektyvūs duomenys, kad V. P. gydosi.  Jo žmona mato pasikeitusią situaciją. Vertinant atsiradusius objektyvius duomenis, kad šiuo metu taikomas gydymas yra efektyvus, galima svarstyti klausimą dėl kaltinamojo ambulatorinio gydymo. Kaltinamojo liga yra lėtinė su paūmėjimais, kurių metu žmogaus kritika dingsta. Kalbėti apie visiškai savanorišką gydymą nelabai galima. Žmogus šiuo metu gydomas stacionare. Per anksti sakyti, kad kaltinamojo būsena stabili. Šiuo metu verta kalbėti apie priverstinį ambulatorinį gydymą. Ekspertizės metu kaltinamasis buvo su daline kritika. Vertinant naujus duomenis, galima kalbėti apie tam tikrą kritiką. Gydytoja planuoja kaltinamąjį išleisti iš stacionaro su prailginto veikimo vaistais. Priverstinio gydymo metu žmogus dažnai specialistams privalės rodytis. Būsena bus vertinama kas pusmetį ir sprendžiama, ar paskirtas gydymas pakankamas. Manau, galima galvoti apie priverstinio ambulatorinio stebėjimo gydymą V. P.. Tvirtina psichiatrijos ekspertizės išvadą, išskyrus tai, kad rekomenduoja skirti priverstinį ambulatorinį stebėjimą, atsiradus naujoms aplinkybėms. Pagrindo nepasitikėti gydančiu gydytoju nėra. Gydantis gydytojas mato V. P. būsenos pagerėjimą. Numatomas pakankamai kontroliuojamas gydymo planas. Galima galvoti apie priverstinį ambulatorinį gydymą.

        Esant aptartų aplinkybių visumai teismas konstatuoja, kad V. P., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas LR BK  140 str. 2 d., 145 str. 1 d. Nukentėjusios L. P. parodymais, specialisto išvada nustatyta, kad  V. P.2017 m. vasario 7 d. apie 15.00 val.  smurtaudamas nežymiai sužalojo šeimos narį ir grasino nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, purtė L. P. už rankų, pargriovė ją ant grindų, jos galvą trenkė į grindis, spyrė į kairiąją šlaunį, smaugė ją, tokiais veiksmais padarydamas kūno sužalojimą,  atitinkantį  nežymų sveikatos  sutrikdymo mastą bei taip smurtaudamas grasino nužudyti L. P. sakydamas, kad ją užmuš, kas sukėlė realų pagrindą nukentėjusiajai manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., būtina nustatyti, kad  grasinimas nužudyti bus įgyvendintas. Grasinimas turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus esant pakankamam pagrindui manyti, kad jis bus realizuotas. Nukentėjusysis turi suprasti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teismas iš visumos įrodymų, surinktų byloje ir išnagrinėtų teisiamajame posėdyje, daro išvadą, kad nukentėjusioji L. P. suprato, kad V. P. gali ją nužudyti. Veikos atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 145 str. 1d. Kaip matyti, V. P. nusikaltimų padarymo metu (2017-02-07) buvo lėtinio psichikos sutrikimo-paranoidinės šizofrenijos-paūmėjimo būsenoje. V. P. jam inkriminuojamos veikos metu dėl lėtinio  psichikos sutrikimo (paranoidinės  šizofrenijos) paūmėjimo negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei valdyti savo veiksmų. V. P. šiuo metu dėl lėtinio psichikos sutrikimo-paranoidinės šizofrenijos-simptomų negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. V. P. teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-114/2017 surašymo (2017-04-27- 06-16) metu rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicinos poveikio priemonę - stacionarinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (1 t., b. l. 113-116).

Pagal BK 98 straipsnio 1 dalį priverčiamąsias medicinos priemones teismas gali taikyti asmenims, kurie teismo pripažinti nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų ar jų valdyti. Jų taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. Kiekvienu atveju teismas, svarstydamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą, turi nustatyti sąlygas joms taikyti: 1) asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią BK specialioje dalyje numatytą veiką; 2) veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo; 3) veiką padaręs asmuo pagal veikos pobūdį ir savo psichinę būseną yra pavojingas visuomenei. Pagrindinis kriterijus parenkant konkrečią medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų, išvados ir rekomendacijos.

Byloje esantis teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 85TPK-114/2017 ( 2017- 04-27- 06-16), patvirtina, jog nusikalstamos veikos darymo metu V. P. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija paūmėjimo būsenoje. V. P. jam inkriminuojamos veikos metu dėl lėtinio  psichikos sutrikimo (paranoidinės  šizofrenijos) paūmėjimo negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei valdyti savo veiksmų. V. P. šiuo metu rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicinos poveikio priemonę - stacionarinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje  (1 t., b. l. 113-116).

          Ekspertizės aktui paaiškinti ir papildyti teisme apklausta teismo psichiatrė ekspertė L. Š. parodė, kad V. P. rekomenduojamas ambulatorinis gydymas ir stebėjimas, šiuo metu situacija pasikeitė, V. P. gydosi stacionare, jo būklė vertinama kaip stabili. Netrukus jis bus išleistas iš stacionaro, jam bus paskirti prailginto veikimo medikamentai. V. P. būklė bus vertinama kas pusmetį ir sprendžiama, ar paskirtas gydymas pakankamas. Pagrindo nepasitikėti V. P. gydančiu gydytoju nėra. Gydantis gydytojas mato V. P. būsenos pagerėjimą. Numatomas pakankamai kontroliuojamas gydymo planas. Teismo posėdžio metu rekomendavo skirti ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Teismas, atsižvelgdamas į padarytų veikų pobūdį – padaryti du nesunkūs nusikaltimai, į tai, kad V. P. yra neteistas, į ligos eigą, susirgimo sunkumą, į patologinę būklę, eksperto išvadą, teisme išsakytas ekspertės ir gydančios gydytojos rekomendacijas, mano, kad V. P. yra pavojingas ir keliantis grėsmę visuomenės saugumui, dėl to jam reikia priverčiamojo gydymo.

Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Tuo tarpu stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti stacionare.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones bei parinkti tokių priemonių rūšį. Kaip minėta anksčiau, pagrindinis kriterijus parenkant šią medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo.

Teisme apklaustos teismo psichiatrės ekspertės L. Š. nuomone, V. P. pakaktų ambulatorinio gydymo. Jeigu pablogėtų jo sveikata, jo artimieji arba gydytojai psichiatrai galėtų kreiptis į teismą dėl kitokių priverčiamųjų priemonių taikymo. Ekspertė nurodė, kad ji rekomendavo V. P. stacionarinį gydymą, kadangi jai nebuvo žinomos aplinkybės, kad V. P. gydosi, reguliariai vartoja vaistus, yra tam tikra kritika sau, taigi jo būklė pagerėjo.

Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, atsižvelgdamas į teismo ekspertės psichiatrės paaiškinimus ir išvadas dėl V. P. sveikatos būklės, į tai, kad V. P. yra gydomas VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filiale, jo psichinė sveikatos būklė yra pagerėjusi, jis nuolat vartoja vaistus, yra tam tikra kritika sau, jį kontroliuoja ir prižiūri mama ir sutuoktinė, todėl, vadovaujantis LR BK 98 str. 1 d. 1 p., 2 d.,  jis perduodamas ambulatoriniam stebėjimui ir gydymui pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Esant minėtam susirgimui, būtinumui teikti efektyvią medicinos pagalbą bei atsižvelgiant į ekspertės rekomendacijas, skirti kitokio stebėjimo sąlygas pagrindo nėra. 

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD su vaizdo įrašu ir nuotraukomis, saugomas byloje, nutarčiai įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 392 str., 401 str., 403 str. 1d. 1 p., 2 d. 1 p., 4d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 2 d., teismas

n u t a r i a:

V. P. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones  - ambulatorinį stebėjimą  ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis - Klaipėdos psichikos sveikatos centre, (Klaipėda, Galinio pylimo g. 3).

V. P. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus panaikinti. 

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD su vaizdo įrašu ir nuotraukomis, saugomą byloje, nutarčiai įsiteisėjus palikti saugoti byloje

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant nutartį priėmusiam teismui.

Teisėja                                                                                                          Laimutė Venckuvienė